Byla 2S-165-661/2012
Dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Pareiškėjas J. M. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po jo tėvų mirties priėmė palikimą: gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir pirtį esančius Uosininkų III kaime, Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad yra pensininkas, gauna 800 Lt dydžio pensiją, neturi nekilnojamojo turto, padeda išlaikyti seserį, kuri turi visišką negalią.

4Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 26 d. nutartimi prašymas netenkintas. Pareiškėjui nustatytas terminas iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. pašalinti pareiškimo trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie visą turimą turtą, gaunamas pajamas, t.y. įrodymų, patvirtinančių prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio pagrįstumą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas valdo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir pirtimi. Teismo nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas yra pensininkas, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog suinteresuotu asmeniu į bylą turi būti įtrauktina Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl pareiškėją teismas įpareigojo pateikti papildomą pareiškimo su priedais egzempliorių.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo 2011-07-26 nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2011-08-10 pareiškimo trūkumams pašalinti – įtraukti į bylą suinteresuotą asmenį Valstybinę mokesčių inspekciją, sumokėti žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjas pareiškimo trūkumų teismo nustatytu terminu, nei jam pasibaigus, nepašalino, pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8Pareiškėjas J. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį. Nurodo, jog vien tas faktas, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nebuvo įtraukta į bylą, nėra pagrindas grąžinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui. Pažymi, jog visi neaiškumai turi būti sprendžiami parengiamajame teismo posėdyje. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10Apeliacine tvarka keliamas klausimas, ar teismas pagrįstai pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

11Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jei teismo nurodyti ieškinio trūkumai nepašalinami, ieškinys laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinamas. Sprendžiant, ar ieškinys grąžinamas pagrįstai, turi būti analizuojama, ar nurodyti ieškinio trūkumai yra esminiai, dėl kurių teisminis ginčo nagrinėjimas būtų negalimas.

12Pagal Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė įgyvendinama specialia Civilinio proceso kodekso nustatyta procesine tvarka.

13Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (Civilinio proceso kodekso 111 straipsnis), be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 dalyje. Pagrindiniai ieškinio elementai, kurie pirmiausia siejami su tinkamos ieškovo teisės kreiptis į teismą realizavimu, ir kurie turi būti tiksliai suformuluoti ieškovo, yra ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas). Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-966/2009).

14Iš netiesioginių įrodymų, t.y. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas J. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. pašalinti pareiškimo trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutartį paliko nepakeistą bei nustatė pareiškėjui J. M. terminą iki 2011 m. gruodžio 15 d. sumokėti žyminį mokestį (139 Lt) ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus. Byloje esantis žyminio mokesčio kvitas patvirtina, jog apeliantas pareiškimo trūkumą pašalino, t.y. žyminį mokestį sumokėjo.

15Pirmosios instancijos teismas 2011 m. liepos 26 d. nutartyje taip pat nurodė, jog suinteresuotu asmeniu į bylą turi būti įtrauktina Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl pareiškėją teismas įpareigojo pateikti papildomą pareiškimo su priedais egzempliorių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukiami dalyvauti byloje teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Be to, naujai įsigaliojusi CPK redakcija numato, kad, priėmus ieškinį, teismas, esant poreikiui, gali nuspręsti dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 225 straipsnio 1 dalyje nustatyta). Todėl trečiojo asmens nenurodymas ieškinyje negali būti laikomas esminiu ieškinio trūkumu.

16Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio16 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

17Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

18Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. M. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai