Byla 2A-17-267/2010

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės, kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Vytauto Kursevičiaus, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovei R. U., jos atstovui advokatui Mindaugui Urbonui, atsakovo Šiaulių universiteto atstovams S. R., N. K. ir advokatui Muradui Bakanui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovui Šiaulių universitetui dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei atsakovo Šiaulių universiteto priešieškinį ieškovei R. U. dėl nesąžiningai gautų pajamų priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovė R. U. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos iki į darbą priėmimo dienos už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2008-11-17 už 445 darbo dienas 34492,41 Lt bei 2400 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė nurodė, kad dirbo Šiaulių universiteto ( - ), atsakovo 2006-10-09 įsakymu buvo atleista iš darbo 2006-10-10 pagal DK 129 str., atleidimo datą nukeliant į 2007-01-31. Pažymėjo, kad atleisdamas iš darbo atsakovas su ja visiškai atsiskaitė, išmokėdamas avansu už 4 mėnesius atlyginimą, išeitinę išmoką, atostoginius, nurodė, kad atleidimo datą perkelia į 2007-01-31. Todėl ieškovė skaičiavo priverstinę pravaikštą nuo sekančios dienos, į darbą grąžinta atgaline data nuo 2008-11-17. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008-02-12 sprendimu nustatė, kad vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 166,63 Lt, todėl visas užmokestis už priverstinę pravaikštą turi būti 74150,35 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad Šiaulių universitetas vykdydamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-12 sprendimą jai sumokėjo 30993,18 Lt, ir vykdydamas Šiaulių apygardos teismo 2008-05-20 nutartį jai sumokėjo 8664,76 Lt, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti faktiškai išmokėtos sumos skirtumą 34492,41 Lt. Ieškovės manymu, nors ji ilgą laiką sirgo per įspėjimo laikotarpį nuo 2006-12-11 iki 2007-04-11, tačiau darbdavys neturėjo teisės perkelti atleidimo datos, atsakovo įsakymai dėl perkėlimo jai nieko nereiškia, jie priimti po darbo sutarties su ja nutraukimo, su jais ji tik teisme susipažino. Nurodė, kad Personalo skyriuje vedamame žurnale nebuvo įrašyta jos darbo laikas, nes su ja buvo nutraukta darbo sutartis nuo 2006-10-10, tik perkėlė tuo pačiu įsakymu atleidimo datą. Ieškovės teigimu, grąžinimo į darbą bylos metu ji siekė būti grąžinta, buvo sąžininga, norėjo dirbti, Po grąžinimo darbo sutartį nutraukė šalių susitarimu po 5 dienų, tai paskatino nekorektiškas dabartinio rektoriaus elgesys susirinkime.

3Atsakovas Šiaulių universitetas su ieškovės ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo patikslinęs reikalavimą prašė priteisti atsakovui iš ieškovės 12303,60 Lt kaip nesąžiningai gautas pajamas. Nurodė, jog ieškovės atleidimo data buvo perkeliama ieškovei įspėjimo dėl atleidimo iš darbo metu susirgus. Todėl tuo tikslu buvo priimti įsakymai dėl ieškovės atleidimo iš darbo perkėlimo datos, su jais ieškovė susipažino dar teismo proceso metu, jų neskundė. Prašė priteisti dėl techninės (sąskaitybos) klaidos padarytą išmoką - 1039,64 Lt. Tuo pačiu atsakovas prašė įskaityti ieškovei išmokėtą išeitinę išmoką, nes tai nurodė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje šioje byloje. Atsakovo manymu, įskaičius visas ieškovei išmokėtas sumas susidaro permoka, todėl ją ieškovė turi grąžinti, nes buvo nesąžininga. Pažymėjo, kad ieškovės elgesys rodo, jog ji nesiekė grįžti į Šiaulių universitetą, įsidarbino Birštono savivaldybėje. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartimi ieškovė grįžo į Šiaulių universiteto ( - ) pareigas (1 etatas) ir dirbo, kol pačios ieškovės 2008-11-27 pasiūlytu šalių susitarimu atsakovas Šiaulių universitetas sutiko nutraukti su ieškove darbo sutartį 2008-11-28. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008-11-17 iki 2008-11-28 ieškovė turėjo darbo santykius ne tik Šiaulių universitete, bet ir Birštono savivaldybės administracijos ( - ), taigi, dirbo 2 pareigose. Atsakovo teigimu, tokiu būdu ieškovė pažeidė ir DK 144 str. nustatytus darbo laiko trukmės reikalavimus, dirbdama vienu metu 2 pareigose skirtingose darbovietėse 2 etatais po 40 darbo valandų (bendra ieškovės darbo valandų suma per savaitę sudarė 80 darbo valandų). Pasisakydamas dėl ieškovės darbo Birštono savivaldybės administracijoje ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo, atsakovas nurodė, kad į ieškovės priverstinės pravaikštos laikotarpį (laikotarpyje nuo 2008-05-20 Šiaulių apygardos teismo nutarties iki 2008-11-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties įsigaliojimo) neturi būti įskaičiuojamas laikotarpis nuo 2008-07-14 (imtinai), t.y. nuo to laiko, kai ieškovė pradėjo dirbti Birštono savivaldybės administracijoje. Atsakovo manymu, ieškovei iš atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2008-07-14 (imtinai) iki 2008-11-16 (imtinai) neatitiktų DK 297 str. 3 d. nuostatų, nes reikštų, kad kompensuojama yra didesniu mastu, nei darbuotojas (ieškovas) būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti. Atsakovas nurodė, kad liko nesumokėta ieškovei už priverstinę pravaikštą už 118 darbo dienų, viso 19662,34 Lt. Tačiau iš šios sumos, atsakovo manymu, turėtų būti atimamas 10330,83 Lt ieškovės gautas atlyginimas Birštono savivaldybėje ir įskaityta ieškovei išmokėta išeitinė kompensacija 20595,47 Lt sumai, Be to, atsakovui turėtų būti priteista iš ieškovės jos gauta permoka dėl techninės klaidos 1039,64 Lt. Todėl atsakovas prašė priteisti iš atsakovės 12303,60 Lt nesąžiningai gautų pajamų.

4Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovės R. U. ieškinį atmetė, o atsakovo Šiaulių universiteto priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš R. U. 942,33 Lt įsiskolinimo, 28,27 Lt žyminio mokesčio, 2300 Lt advokato atstovavimo išlaidų atsakovui Šiaulių universitetui bei 5,52 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad išnagrinėjus civilinę bylą pagal R. U. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-17 priėmė sprendimą dalyje dėl ieškovės grąžinimo į darbą ir pritaikęs DK 297 str. 3 d. ieškovę R. U. grąžino į pirmesnį darbą - Šiaulių universiteto ( - ) pareigas. Konstatavo, kad šiuo atveju nurodyta 2006-10-09 Šiaulių universiteto rektoriaus įsakyme atleidimo iš darbo data nesutapo su faktiniu atleidimo terminu dėl jo perkėlimo, nes ieškovė buvo gavusi darbo užmokestį apmokėjimą iš anksto už keturis mėnesius, už tą patį laikotarpį gavo ir socialinio draudimo išmokas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė realiai neatliko pareigų, tik jos įspėjimo terminas buvo perkeltas dėl laikinojo nedarbingumo. Todėl teismas laikė, kad priverstinės pravaikštos laikas yra nuo 2007-06-13 iki 2008-11-16 įskaitytinai, nes ieškovė Šiaulių universiteto rektoriaus 2008-11-20 įsakymu Nr. P-361 buvo grąžinta į darbą nuo 2008-11-17. Konstatavo, kad jeigu būtų tenkintinas ieškovės reikalavimas jos priverstinę pravaikštą laikyti nuo 2007-02-01, tai už dalį laikotarpio ieškovei būtų išmokamos 3 išmokos - dvigubas atlyginimas, socialinio draudimo išmokos, nes ieškovė susirgo, nepasibaigus įspėjimo laikotarpiui bei laikotarpiui, už kurį jai jau buvo apmokėta. Todėl teismas laikė, kad priverstinės pravaikštos laikas sudaro 356 darbo dienas už laikotarpį nuo 2007-06-13 iki 2008-11-16 įskaitytinai ir išmoka sudaro 59320,28 Lt. Nustatė, kad atsakovas, vykdydamas šioje byloje anksčiau priimtus teismo sprendimus, sumokėjo ieškovei 39657,84 Lt. Pažymėjo, kad šį faktą pripažino ir ieškovė. Be to, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-17 nutartyje šioje byloje nurodė, jog priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką teismas turi įskaityti darbuotojos - ieškovės gautą išeitinę išmoką. Todėl atsakovo ieškovei išmokėtą išeitinę kompensaciją 20595,47 Lt sumai teismas įskaičiavo į priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką sumą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovei yra permokėta 933,03 Lt (įskaitant mokesčius) suma, kuri turėtų būti priteistina iš ieškovės, jei atsakovas būtų pareiškęs tokį reikalavimą. Teismas netenkino atsakovo reikalavimo dėl šios sumos išreikalavimo iš ieškovės, nurodydamas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės, kaip darbuotojos, nesąžiningą elgesį. Pažymėjo, kad nepaneigus ieškovės sąžiningumo, permokėta ieškovei suma negali būti priteistina atsakovui. Tuo pačiu teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo reikalavimą sumažinti priteisiną už priverstinės pravaikštos laiką vidutinį darbo užmokestį suma, kurią ieškovė gavo kaip darbo užmokestį Birštono savivaldybėje, t.y. - 10330,83 Lt. Teismo vertinimu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas atsakovo nurodytu pagrindu galėtų reikšti materialinės sankcijos taikymą už tai, kad neteisėtai atleistas iš darbo ir negaunantis darbo užmokesčio darbuotojas įsidarbino epizodiškai darbo ginčo nagrinėjimo laikotarpiu. Be to, teismas pažymėjo, kad toks išmokų mažinimas šiuo atveju reikštų nepagrįstą darbdavio atleidimą nuo jo materialinės atsakomybės, atsiradusios įstatymo pagrindu už neteisėtų veiksmų atlikimą. Teismas pripažino pagrįstu atsakovo reikalavimą dėl 1039,64 Lt permokos, atsiradusios dėl sąskaitybos klaidos, ieškovei išmokant atsiskaitymą pagal Šiaulių universiteto rektoriaus 2006-10-12 įsakymą Nr. P-175 išreikalavimo. Teismas nustatė, kad ši suma buvo permokėta ieškovei dėl sąskaitybos klaidos, apie tai ieškovei buvo pranešta 2006-11-21 raštu, kurio ieškovė neginčijo. Nurodė, kad į šią sumą atsakovo prašymu įskaitytina ligos pašalpos nepriemoka už 2007-05-25 133,30 Lt su mokesčiais, o atskaičius mokesčius 97,31 Lt. Todėl teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 942,33 Lt. Atmetęs ieškinį, o priešieškinį patenkinęs iš dalies, teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovo bei valstybės naudai.

5Apeliaciniu skundu ieškovė R. U. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą: 1) panaikinant sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinį, ir patenkinti ieškinį dalyje dėl atlyginimo už priverstinę pravaikštą 13896,94 Lt priteisimo R. U. naudai iš Šiaulių universiteto ir priteisti R. U. naudai iš Šiaulių universiteto visas R. U. turėtas visas bylinėjimosi išlaidas Šiaulių apylinkės teisme; 2) panaikinant sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš R. U. 2300 Lt advokato atstovavimo išlaidų Šiaulių universitetui, ir priteisti iš R. U. 176,18 Lt advokato atstovavimo išlaidų Šiaulių universitetui, ir priteisti iš Šiaulių universiteto 2216,16 Lt atstovavimo išlaidų R. U.. Tuo pačiu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas visiškai neteisėtai savo sprendime nurodo, kad ieškovės atleidimo data Šiaulių universitete yra 2007-06-12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008 ieškovės atleidimą iš Šiaulių universiteto pripažino neteisėtu ir grąžino ieškovę į darbą, todėl vadovaujantis teisės principu ex in juria non oritur jus, jokie atsakovo įsakymai dėl atleidimo datos perkėlimo negali turėti ir neturi jokios teisinės galios. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, rėmėsi Šiaulių universiteto rektoriaus neteisėtais įsakymais 2007-05-14 Nr. P-870 ir 2007-06-12 Nr. P-944 ir, priimdamas sprendimą, neteisėtai ieškovės atleidimo datą perkėlė į 2007-06-12, todėl neteisingai ir neteisėtai apskaičiavo ieškovei priklausantį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Šiaulių miesto apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad negali būti mažinamas užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką perkeliant ieškovės atleidimo datą ir įskaitant į šį užmokestį ieškovės nedarbingumo laikotarpį, kadangi nedarbingumo išmokos yra mokamos Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Ieškovės teisė gauti nedarbingumo išmoką kyla ne iš darbo teisinių santykių, o iš teisės į socialinį aprūpinimą, kai, siekiant užtikrinti žmogaus gyvybinių poreikių patenkinimą, per socialinio draudimo sistemą iš dalies yra kompensuojamos dėl nedarbingumo kilusios neigiamos pasekmės. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad nedarbingumo išmokos ieškovei priklausė dėl to, kad nedarbingumo laikotarpiu ji buvo darbo santykiuose su Šiaulių universitetu kaip dėstytoja, todėl tai visiškai nesusiję su šios bylos nagrinėjimu, kadangi byla nagrinėjama dėl ieškovės, kaip Šiaulių universiteto ( - ) pareigų.
  2. Vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką turi būti skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos iki į darbą priėmimo dienos. Ieškovė iš darbo buvo atleista 2006-10-10, tačiau darbo užmokestis jai buvo sumokėtas į priekį, t.y. iki 2007-01-31. Todėl užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką turi būti skaičiuojamas nuo 2007-02-01 iki ieškovės grąžinimo į darbą dienos, t.y. 2008-11-16. Nuo 2007-02-01 iki 2008-11-16 buvo 445 darbo dienų. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008-02-12 sprendimu nustatė, kad vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 166,63 Lt, todėl visas užmokestis už priverstinę pravaikštą turi būti 74150,35 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių universitetas, vykdydamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-12 sprendimą ieškovei sumokėjo 30993,18 Lt, ir vykdydamas Šiaulių apygardos teismo nutartį 2008-05-20 ieškovei sumokėjo 8664,76 Lt, ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008 turi būti įskaityta 20595,47 Lt išeitinė kompensacija, Šiaulių universitetas ieškovei dar turi sumokėti atlyginimo už priverstinę pravaikštą 13896,94 Lt.
  3. Teismas neteisingai paskirstė advokato atstovavimo išlaidas tarp šalių. Kadangi Šiaulių universiteto priešieškinis iš esmės patenkintas tik 7,66 procento dydžiu, todėl proporcingai šiam dydžiui paskirstytinos tarp šalių ir bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendimu teisingai paskirstė žyminį mokestį, tačiau visiškai neteisėtai nepaskirstė atstovavimo išlaidų. Ieškovė iš viso turėjo 2400 Lt atstovavimo išlaidų, o Šiaulių universitetas – 2300 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių universiteto priešieškinis iš esmės patenkintas tik 7,66 procento dydžiu, iš ieškovės R. U. turi būti priteista 176,18 Lt advokato atstovavimo išlaidų Šiaulių universitetui, o iš Šiaulių universiteto turi būti priteista 2216,16 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei R. U.

6Atsiliepimu į ieškovės R. U. apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių universitetas prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą nepakeistą. Tuo pačiu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovės pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, nes apeliaciniame skunde nenurodyta ginčo suma. Toks apeliacinis skundas apskritai neturėjo būti teismo priimtas.
  2. Tiek Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-12 sprendimu, tiek Šiaulių apygardos teismo 2008-05-20 nutartimi, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartimi nebuvo panaikintas nei vienas iš atsakovo rektoriaus įsakymų (2006-10-09, 2007-05-14 Nr. P-870 ir 2007-06-12 Nr. P-944), susijusių su ieškovės atleidimu iš darbo ir atleidimo iš darbo datos perkėlimu. Teismas skundžiamame sprendime tik nurodė įrodymus, kurių pagrindu padarė išvadą, kad ieškovė iš darbo buvo atleista ne 2007-01-31, kaip ji tvirtino, bet 2007-06-12. Todėl visiškai nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog neva iš neteisės neatsiranda teisė. Teismas visiškai teisingai suskaičiavo ir atsakovo ieškovei mokėtiną už priverstinę pravaikštą sumą ir ieškovės atsakovui mokėtiną sumą. Be to, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad jeigu būtų tenkintinas ieškovės reikalavimas jos priverstinę pravaikštą laikyti nuo 2007-02-01, tai už dalį laikotarpio ieškovei būtų išmokamos 3 išmokos - dvigubas atlyginimas bei socialinio draudimo išmokos, nes ieškovė susirgo, nepasibaigus įspėjimo terminui bei laikotarpiui, už kurį jai jau buvo apmokėta.
  3. Ieškovės atleidimo iš darbo data, kaip teisingai konstatavo Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009-06-04 sprendimu, yra 2007-06-12, o visi ieškovės ligos laikotarpiai (ir jų metu gautos nedarbingumo išmokos) yra iki jos atleidimo iš darbo dienos. Todėl visi ieškovės argumentai, kad ieškovės teisė gauti nedarbingumo išmoką kyla ne iš darbo teisinių santykių, o iš teisės į socialinį aprūpinimą. neturi jokio teisinio pagrindo ir yra atmestini. Be to, ieškovės apeliaciniame skunde nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis šioje byloje negalima remtis, nes jos yra priimtos ne analogiškose bylose.
  4. Ieškovės ieškinys skundžiamu teismo sprendimu buvo atmestas, o atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies. Todėl teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str., priteisė iš ieškovės visas atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

7Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašė tenkinti R. U. apeliacinį skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

8Atsakovo atstovai prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

11Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu, nes teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 330 str.).

12Faktinės bylos aplinkybės.

13Ieškovė R. U. dirbo Šiaulių universitete pagal dvi darbo sutartis: ( - ) pagal 2000-03-16 darbo sutartį Nr. 916 (b. l. 8 – 9, tomas 1) ir 0,5 etato ( - ) pagal terminuotą 2006-09-01 darbo sutartį Nr. 406 (b. l. 57, tomas 2). 2006-09-26 R. U. darbdavys, Šiaulių universiteto rektorius, įteikė įspėjimą dėl darbo sutarties Nr. 916 nutraukimo pagal Darbo kodekso 129 straipsnį (DK 130 str.). Įspėjime nurodyta darbo sutarties nutraukimo data – 2007-01-31 (b. l. 12 – 14, tomas 1). 2006-10-09 Šiaulių universiteto rektoriaus V. L. 2006-10-09 įsakymu ieškovė R. U. 2006 m. spalio 10 d. buvo atleista iš Šiaulių universiteto ( - ) pareigų pagal Darbo kodekso 129 str. (DK 130 str.), atleidimo datą nukeliant į 2007-01-31 (b. l. 11, tomas 1). Įrašas apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 str. ir atleidimo datos nukėlimą buvo padarytas darbo sutartyje ir patvirtintas sutarties šalių parašais (b. l. 9, 41, tomas 1). Tarp šalių nėra ginčo, kad 2006-10-12 darbdavys pilnai atsiskaitė su atleista darbuotoja, išmokėdamas jai vidutinį darbo užmokestį iki 2007-01-31 ir išeitinę kompensaciją. Teismui pateiktais dokumentais nustatyta, kad ieškovei darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, išmokėjo 32380,11 Lt (b. l. 114 – 115, tomas 2, b. l. 180, 197 – 200, tomas 4). Šalys pripažįsta, kad išmokėta išeitinė kompensacija – 20595,47 Lt, o darbdavio 2006-10-12, išmokant atsiskaitymą atleidžiamai darbuotojai, permokėta suma sudarė 1039,64 Lt (b. l. 115, 119 – 122, tomas 2, b. l. 28, tomas 3, b. l. 1 – 4, tomas 6).

142006-11-09 ieškovė R. U. pareiškė ieškinį teisme dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1 – 7, tomas 1).

15Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje pateikė teismui 2007-05-14, 2007-06-12 Šiaulių universiteto rektoriaus įsakymus Nr. P-870 ir P-944, kuriais ieškovės R. U. įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo terminas buvo pratęstas ligos laikui, atleidimo datą atitinkamai perkeliant iki 2007-06-01 ir 2007-06-12 (b. l. 55, tomas 2; b. l. 41 – 43, tomas 3).

16Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-12 sprendimu, Šiaulių apygardos teismo 2008-05-20 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartimi ieškovės R. U. atleidimas iš darbo Šiaulių universiteto rektoriaus 2006-10-09 įsakymu pripažintas neteisėtu, R. U. grąžinta į pirmesnį darbą – Šiaulių universiteto ( - ) pareigas. Bylos dalis dėl reikalavimo priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 119 – 127, 211 – 216, 294 – 300, tomas 4).

172008-03-07 ir 2008-05-21 Šiaulių universiteto rektoriaus įsakymais Nr. P-736 ir P-962 ieškovei sumokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką 30993,18 Lt ir 8664,76 Lt (b. l. 9 – 10, tomas 5).

182008-11-20 Šiaulių universiteto rektoriaus įsakymu Nr. P-361 R. U. nuo 2008-11-17 grąžinta į darbą – ( - ) pareigas (b. l. 8, tomas 5).

19R. U. vidutinis darbo dienos užmokestis iki darbo sutarties nutraukimo buvo 166,63 Lt (b. l. 50, tomas 1).

20Ginčo šalys pripažįsta šiuos teisinius faktus, tačiau skirtingai vertina priverstinės pravaikštos trukmę ir šioje byloje pareikšto ieškininio reikalavimo dėl apmokėjimo už priverstinės pravaikštos laiką pagrįstumą.

21Ieškovė nurodė, kad vidutinis darbo užmokestis už 445 darbo dienų trukmės (nuo 2007-02-01 iki grąžinimo į darbą 2008-11-17) priverstinę pravaikštą sudaro 74150,35 Lt. Įvertinusi atsakovo sumokėtas sumas (30993,18 Lt ir 8666,76 Lt) prašė priteisti 34492,41 Lt (b. l. 58 – 61, tomas 5).

22Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad priverstinė pravaikšta tęsėsi 356 darbo dienas (nuo atleidimo 2007-06-13 iki grąžinimo į darbą 2008-11-17). Įvertinęs ieškovei išmokėtas sumas, nedarbingumo pašalpas, išeitinę kompensaciją ir Birštono savivaldybės administracijos išmokėtą darbo užmokestį atsakovas, vadovaudamasis LR DK 301 str. prašė taikyti vykdymo atgręžimą ir priteisti iš ieškovės atsakovui 2139,40 Lt bei 10331,29 Lt kaip nesąžiningai gautas pajamas. Vėliau mažino priešieškinio reikalavimą iki 12303,60 Lt (b. l. 64 – 75, 98 – 116, 161, tomas 5).

23Šalių ginčą sprendęs pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad priverstinės pravaikštos trukmė yra 356 darbo dienos už laikotarpį nuo 2007-06-13 iki 2008-11-16, o kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką sudaro 59320,28 Lt. Nustatęs, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 39657,84 Lt, įskaitęs ieškovės gautą išeitinę kompensaciją (20595,47 Lt), teismas sprendė, kad ieškovei buvo permokėta 933,03 Lt (59320,28 – 39657,84 – 20595,47 = 933,03) ir ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš R. U. 942,33 Lt dėl sąskaitybos klaidos susidariusios permokos dalį. Kitus priešieškinio reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovas šio sprendimo neskundė, o ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti apylinkės teismo sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinį, ir patenkinti ieškinį dalyje dėl atlyginimo už priverstinę pravaikštą – 13896,94 Lt ir turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

24Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad dėl sąskaitybos klaidos, išmokant atsiskaitymą pagal 2006-10-12 Šiaulių universiteto rektoriaus įsakymą Nr. P-175, atsakovo permokėta suma sudaro 1039,64 Lt (b. l. 3, tomas 6).

25Ginčo dėl priešieškinio reikalavimų, kurie skundžiamu teismo sprendimu buvo atmesti, byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija detaliau neanalizuoja su atsakovo priešieškinio reikalavimais susijusių faktinių bylos aplinkybių, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priešieškinio nepagrįstumo. Kolegija, įvertinusi, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, sprendžia, kad nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje teisiškai reikšmingas yra tik priverstinės pravaikštos trukmės ir vidutinio darbo užmokesčio už šį laiką dydžio klausimas.

26Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantės teiginiais, kad darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta 2006-10-10, atleidimo datą nukeliant į 2007-01-31. Darbo santykiai pagal darbo sutartį Nr. 916 tarp ginčo šalių pasibaigė 2006-10-10, darbdavys atsiskaitė su atleista darbuotoja, o darbuotoja 2006-11-09 iškėlė bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Nutraukus darbo sutartį pasibaigia ne tik darbo įstatymuose, darbo sutartyje ir (arba) vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose įtvirtintos darbuotojo darbo pareigos, bet ir įstatymu reglamentuotos darbdavio teisės ir pareigos (t.y. reikalauti iš darbuotojo pirmiau nurodytų pareigų vykdymo, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį, pašalpą ligos atveju ir kt.). Darbo įstatymų ir darbo sutarties nuostatų taikymas darbuotojui po to, kai darbo sutartis yra nutraukta ir šalių nebesieja darbo teisiniai santykiai, yra neteisėtas, nesukeliantis teisinių pasekmių darbo teisinių santykių aspektu, o darbdavio įsakymai dėl atleidimo datos perkėlimo yra niekiniai (DK 1 str., 5 str.). Pažymėtina ir tai, kad, darbdavio iniciatyva nutraukus darbo sutartį DK 129 str. pagrindu, o darbuotojai R. U. iškėlus bylą teisme dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu, jokie darbdavio įsakymai, tobulinantys darbo sutarties nutraukimą savaime nepratęsia darbo sutarties galiojimo, nes priešingu atveju būtų paneigtas darbo santykių sutartinis pobūdis. Darbdavio įsakymai po darbo sutarties nutraukimo savaime nepaneigia įvykusio darbo sutarties nutraukimo fakto, jos nutraukimo teisinio pagrindo ir momento. Šie teismo argumentai grindžiami ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. UAB „Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009.)

27Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, vadovaudamasis DK 130 str. 8 d., ir nutraukdamas darbo sutartį su ieškove R. U., nepasibaigus įspėjimo terminui, neteko šiame straipsnyje numatytos galimybės pratęsti įspėjimo terminą dėl darbuotojo ligos ir prisiėmė riziką dėl pasekmių, sprendžiant ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. Negalima sutikti su pirmosios instancijos išvada, kad darbo teisiniai santykiai tarp ginčo šalių nebuvo nutrūkę iki 2007-06-13, nes tai ne tik paneigta faktinėmis bylos aplinkybėmis (įrašai apie atleidimo datos pakeitimą darbo sutartyje padaryti tik po to, kai ieškovė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu buvo grąžinta į darbą, darbo laiko apskaita nebuvo vykdoma), bet ir prieštarauja loginiam mąstymui. Šiaulių universiteto rektoriaus įsakymai dėl įspėjimo termino pratęsimo buvo priimti ir pateikti bylos nagrinėjimo eigoje. Akivaizdu, kad ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir grąžinimo į darbą teisme gali būti nagrinėjamas tik pasibaigus darbo sutarčiai (DK 295 str. 2 d.). Atsakovas atsiliepime į pateiktą ieškinį nurodo, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai (b. l. 70 – 80, tomas 1). Todėl visiškai nesuprantama, kokia teisės norma vadovavosi darbdavys pratęsdamas įspėjimo dėl atleidimo terminą ieškovei R. U., su kuria darbo teisiniai santykiai yra pasibaigę, o atleidimo teisėtumo klausimas sprendžiamas teismine tvarka.

28Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, teisminio nagrinėjimo metu sužinojęs apie darbuotojos R. U. ligą, darbdavys turėjo galimybę tik pripažinti įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo negaliojančiu, grąžinti ieškovę į darbą ir tik tuomet spręsti klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir įspėjimo termino nustatymo, o ne naujais įsakymais tobulinti darbo sutarties nutraukimą – keisti atleidimo datą.

29Pateikęs teismui painius ir nelogiškus skaičiavimus, tariamai pagrindžiančius jo atsikirtimus ir priešieškinio reikalavimus, atsakovas siekė jam naudingo rezultato – sumažinti išmoką už priverstinės pravaikštos laiką, įskaitydamas laikinojo nedarbingumo pašalpą ir ieškovei išmokėtą darbo užmokestį Birštono savivaldybėje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks mažinimas pažeistų ieškovės teises ir reikštų nepagrįstą darbdavio atleidimą nuo jo materialinės atsakomybės, atsiradusios įstatymo pagrindu už neteisėtų veiksmų atlikimą (DK 297 str. 4 d.). Tokią teisminę praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse nurodydamas, kad darbdavio prievolė mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nesusijusi su darbuotojo teise į socialinę apsaugą ir teise gauti nedarbo draudimo išmokas, nes minėta darbdavio prievolė kyla iš individualių darbo teisinių santykių, kai darbdavys neteisėtai atleidžia darbuotoją iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje I. G. v. AB „Vilniaus Vingis“, bylos Nr. 3K-3-70/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Nors šiose nutartyse pasisakoma dėl nedarbo draudimo išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką santykio, kolegijos manymu, analogiškai turėtų būti aiškinamas ir santykis tarp laikinojo nedarbingumo išmokų pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

30Apibendrinant galima spręsti, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog ieškovė buvo atleista 2006-10-10, atleidimo datą nukeliant į 2007-01-31. Priverstinė pravaikšta, už kurią darbdavys privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį yra 445 darbo dienos (nuo 2007-02-01 iki grąžinimo į darbą 2008-11-17). Vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą – 74150,35 Lt (166,30 x 445= 74150,35 Lt). Įvertinus atsakovo sumokėtas sumas, dėl kurių nėra ginčo (už priverstinę pravaikštą išmokėtos sumos: 30993,18 Lt ir 8666,76 Lt; 20595,47 Lt išeitinė kompensacija; 1039,64 Lt permokėta suma), ieškovei, iš dalies tenkinant pareikštą ieškinį ir apeliacinį skundą, priteistinas 12857,30 Lt vidutinis darbo užmokestis už neapmokėtą priverstinės pravaikštos laiką (74150,35 Lt – 30993,18 – 8666,76 Lt – 20595,47 Lt – 1039,64 Lt = 12857,30 Lt).

31Kadangi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir šalių pateiktus argumentus, daro priešingas išvadas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tai apskųstasis teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

32Vadovaujantis CPK 93 str. nuostatomis atitinkamai perskirstytinos iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 3200 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 34, 149, 209, tomas 5), o atsakovas turėjo 3700 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 129, 155, 210, tomas 5). Apskaičiavus proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinas šalims advokato teisinės pagalbos išlaidas sudaro: ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 1192,96 Lt, o iš ieškovės atsakovui – 1016,76 Lt. Todėl šios sumos įskaitytinos ir ieškovei iš atsakovo priteistina 176,20 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 18,40 Lt, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 13,34 Lt, o iš ieškovės 5,06 Lt. Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinas 385,72 Lt dydžio žyminis mokestis, skaičiuojant nuo patenkintos ieškinio sumos (12857,30 Lt).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Nutarė

34Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

35Ieškinį tenkinti iš dalies.

36Priteisti ieškovei R. U. (a. k. ( - ), gyv. ( - ), a.s. ( - )) iš atsakovo Šiaulių universiteto (įmonės kodas 111951345, buveinė Vilniaus g. 88, Šiauliai, a.s. ( - )) 12857,30 Lt (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis litus 30 centų) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

37Priešieškinį atmesti.

38Priteisti ieškovei R. U. (a. k. ( - ), gyv. ( - ), a.s. ( - )) iš atsakovo Šiaulių universiteto (įmonės kodas 111951345, buveinė Vilniaus g. 88, Šiauliai, a.s. ( - )) 176,20 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt šešis litus 20 centų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

39Priteisti valstybei iš atsakovo Šiaulių universiteto (įmonės kodas 111951345, buveinė Vilniaus g. 88, Šiauliai, a.s. ( - )) 385,72 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 72 centus) žyminio mokesčio bei 13,34 Lt (trylika litų 34 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

40Priteisti valstybei iš ieškovės R. U. (a. k. ( - ), gyv. ( - ), a.s. ( - )) 5,06 Lt (penkis litus 6 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė R. U. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą,... 3. Atsakovas Šiaulių universitetas su ieškovės ieškiniu nesutiko ir... 4. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovės... 5. Apeliaciniu skundu ieškovė R. U. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės... 6. Atsiliepimu į ieškovės R. U. apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių... 7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašė... 8. Atsakovo atstovai prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu, nes... 12. Faktinės bylos aplinkybės.... 13. Ieškovė R. U. dirbo Šiaulių universitete pagal dvi darbo sutartis: ( - )... 14. 2006-11-09 ieškovė R. U. pareiškė ieškinį teisme dėl atleidimo iš darbo... 15. Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje pateikė teismui 2007-05-14, 2007-06-12... 16. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-12 sprendimu, Šiaulių apygardos... 17. 2008-03-07 ir 2008-05-21 Šiaulių universiteto rektoriaus įsakymais Nr. P-736... 18. 2008-11-20 Šiaulių universiteto rektoriaus įsakymu Nr. P-361 R. U. nuo... 19. R. U. vidutinis darbo dienos užmokestis iki darbo sutarties nutraukimo buvo... 20. Ginčo šalys pripažįsta šiuos teisinius faktus, tačiau skirtingai vertina... 21. Ieškovė nurodė, kad vidutinis darbo užmokestis už 445 darbo dienų... 22. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad priverstinė pravaikšta tęsėsi 356... 23. Šalių ginčą sprendęs pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad... 24. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad dėl... 25. Ginčo dėl priešieškinio reikalavimų, kurie skundžiamu teismo sprendimu... 26. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantės teiginiais, kad darbo... 27. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, vadovaudamasis DK 130... 28. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, teisminio nagrinėjimo... 29. Pateikęs teismui painius ir nelogiškus skaičiavimus, tariamai... 30. Apibendrinant galima spręsti, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog... 31. Kadangi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir šalių... 32. Vadovaujantis CPK 93 str. nuostatomis atitinkamai perskirstytinos iš šalių... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2... 34. Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą... 35. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 36. Priteisti ieškovei R. U. (a. k. ( - ), gyv. ( - ), a.s. ( - )) iš atsakovo... 37. Priešieškinį atmesti.... 38. Priteisti ieškovei R. U. (a. k. ( - ), gyv. ( - ), a.s. ( - )) iš atsakovo... 39. Priteisti valstybei iš atsakovo Šiaulių universiteto (įmonės kodas... 40. Priteisti valstybei iš ieškovės R. U. (a. k. ( - ), gyv. ( - ), a.s. ( - ))...