Byla 2A-1174/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo „Swedbank“, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimo, kuriuo ieškovo R. Ž. ieškinys patenkintas, o atsakovo „Swedbank“, akcinės bendrovės priešieškinis atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4141-798/2012 pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „JUNESTA“ (šiuo metu restruktūrizavimo byla nutraukta) ir „Swedbank“, akcinei bendrovei dėl hipotekos išregistravimo, taip pat pagal atsakovo „Swedbank“, akcinės bendrovės priešieškinį ieškovui R. Ž. ir atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „JUNESTA“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Tretieji asmenys: Vilniaus miesto 3 notaro biuro notarė R. R. ir A. J..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovams UAB „JUNESTA“ ir „Swedbank“, AB, prašydamas pripažinti baigta hipoteką ieškovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam Lazdynėlių g. 12-4, Vilnius; įpareigoti atsakovą „Swedbank“, AB nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kreiptis į apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu išregistruoti hipoteką ieškovui R. Ž. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam ( - ). Nurodė, kad 2007 m. gegužės 4 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „JUNESTA“ buvo sudaryta preliminarioji statomo buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais šalys įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį dėl buto, garažo ir žemės sklypo dalies pirkimo. Ieškovas pagal preliminariąją sutartį sutiko, kad UAB „JUNESTA“ savo prievolių įvykdymo užtikrinimui nepastatytą turtą įkeistų statybą finansuojančiam bankui, su sąlyga, kad viso turto įkeitimas bus išregistruotas iš hipotekos registro ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo ieškovo visiško atsiskaitymo su UAB „JUNESTA“. Ieškovas savo įsipareigojimus atsiskaityti su UAB „JUNESTA“ įvykdė visiškai, sumokėjo 534 866 Lt. 2008 m. spalio 16 d. pagrindinėje nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, jog pirkėjas (ieškovas) yra pilnai atsiskaitęs. Nors ieškovas tinkamai sumokėjo visą turto kainą ir įgijo nuosavybės teisę į turtą, buto atžvilgiu vis dar galioja hipoteka, o bankas, kaip hipotekos kreditorius, atsisako panaikinti hipoteką, argumentuodamas tuo, jog pagal banko sutikime nustatytas sąlygas buto kaina bankui nėra sumokėta.

5Atsakovas UAB „JUNESTA“ pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime patvirtino, jog ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu.

6Atsakovas „Swedbank“, AB su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pareiškimas baigti ir (ar) išregistruoti hipoteką turėjo būti pateikiamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui, todėl nėra pagrindo tokį prašymą nagrinėti Vilniaus apygardos teisme ginčo teisenos tvarka. Nurodė, kad „Swedbank“, AB ir UAB „JUNESTA“ 2006 m. rugpjūčio 7 d. ir 2006 m. rugsėjo 29 d. pasirašė kredito sutartis, kurių pagrindu UAB „JUNESTA“ buvo suteikti kreditai. Tinkamas prievolių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Atsakovas sutiko, kad butas, šiuo metu nuosavybės teise priklausantis ieškovui, būtų parduotas, jeigu, mokant pirkimo - pardavimo kainą pinigų suma, ne mažesnė kaip parduodamų patalpų bendro ploto ir 1304 EUR sandauga, bus pervesta „Swedbank“, AB. Bankas įsipareigojo gavęs pinigų sumas atsisakyti hipotekos. Kadangi nei ieškovas, nei atsakovas UAB „JUNESTA“ iki šiol nesumokėjo 89 011,04 EUR, buto hipoteka nebuvo panaikinta. Nurodė, kad ginčo buto savininkas galėjo pasikeisti tik gavus raštišką banko sutikimą. Kadangi ieškovas preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį sudarė neturėdamas raštiško atsakovo „Swedbank“, AB sutikimo, o pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė tokiomis sąlygomis, kurios prieštaravo banko rašte nurodytoms sąlygoms, ieškovas visus sandorius sudarė savo rizika. Pasak atsakovo, ieškovas, žinodamas hipotekos įsigytam turtui pasibaigimo sąlygas, sąmoningai nesivadovavo banko raštu ir visus pinigus už įsigyjamą turtą sumokėjo tiesiogiai UAB „JUNESTA“.

7Atsakovas „Swedbank“, AB priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento R. Ž. ir UAB „JUNESTA“ 2008 m. spalio 16 d. nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį dalyje dėl buto, esančio ( - ) pirkimo ir taikyti abipusę restituciją. Pasak atsakovo, ginčo buto nuosavybės teisė galėjo pasikeisti tik gavus išankstinį rašytinį „Swedbank“, AB sutikimą ir tik įvykdžius sutikime nurodytas sąlygas, o toks banko sutikimas pasirašytos pagrindinės sutarties sąlygomis niekada nebuvo išduotas, todėl pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta ir turi būti pripažinta negaliojančia dalyje dėl buto pardavimo.

8Ieškovas R. Ž. su atsakovo „Swedbank“, AB priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad priešieškinyje nepagrįstai nurodoma, jog pagrindinės sutarties sąlygos neatitiko 2008 m. kovo 15 d. banko rašte nurodytų reikalavimų. Pagrindinės sutarties 4.7 punkte nurodytas atsakovo UAB „JUNESTA“ pareiškimas, kad buto hipoteka bus išregistruota, kai UAB „JUNESTA“ į „Swedbank“, AB sąskaitą perves 89 011,04 EUR sumą bei sumokės visus mokesčius, susijusius su banko hipotekos lakšto pakeitimu ir hipotekos išregistravimu. Pagrindinės sutarties sąlygos atitiko 2008 m. kovo 15 d. banko rašte nurodytus įkeisto turto perleidimo reikalavimus. Ieškovas pažymėjo, kad bankas neįvardijo, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms šis sandoris prieštarauja. Be to, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato imperatyvaus draudimo perleisti hipoteka įkeistą turtą be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Ieškovo vertinimu, net ir pripažinus pagrindinę sutartį negaliojančia ab initio, abipusės restitucijos taikymas yra negalimas, nes ieškovas yra sąžiningas įkeisto turto įgijėjas.

9Atsakovas UAB „JUNESTA“ su atsakovo „Swedbank“, AB priešieškiniu nesutiko, nurodė, jog atsakovas nepagrįstai akcentuoja, kad ginčo turto pardavimo sandoris buvo sudarytas neturint raštiško banko sutikimo. Pasak atsakovo, toks sutikimas buvo išreikštas 2008 m. kovo 15 d. raštu. UAB „JUNESTA“ užtikrindama finansinių reikalavimų patenkinimą hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB, pakartotinai įkeitė visus turėtus nekilnojamojo turto objektus, tokiu būdu suteikdama papildomą apsaugą bankui.

10Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 3 notaro biuro notarė R. R. su atsakovo „Swedbank“, AB priešieškiniu nesutiko. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog banko sutikimas sudaryti ginčijamą pirkimo - pardavimo sandorį buvo išreikštas 2008 m. kovo 15 d. raštu. Pasak notarės, 2008 m. spalio 16 d. nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartimi R. Ž. parduotas turtas buvo perleistas nepažeidžiant banko rašte numatytų sąlygų ir reikalavimų, kadangi ginčijamoje sutartyje yra pardavėjo pareiškimas, kad buto hipoteka bus išregistruota, kai UAB „JUNESTA“ perves 89 011,04 EUR sumą į atsakovo „Swedbank“, AB sąskaitą.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 17 d. sprendimu ieškovo R. Ž. ieškinį patenkino: pripažino hipoteką ieškovui R. Ž. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam ( - ), baigta; įpareigojo atsakovą „Swedbank“, AB nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kreiptis į apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu išregistruoti hipoteką ieškovui R. Ž. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam ( - ), o atsakovo „Swedbank“, AB priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė.

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas tinkamai ir laiku atsiskaitė su atsakovu UAB „JUNESTA“, t. y. sumokėjo visą pirkimo - pardavimo sutartyje numatytą buto su jam tenkančia žemės sklypo dalimi bei garažu kainą, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja pripažinti, jog yra visiškai įvykdęs 2008 m. spalio 16 d. sutartį. Teismas pažymėjo, jog ieškovas sutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, o 89 011,04 EUR suma „Swedbank“, AB nebuvo sumokėta ne dėl jo, bet dėl atsakovo UAB „JUNESTA“ veiksmų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu UAB „JUNESTA“, jo nuosavybės teisės į butą suvaržymas hipoteka pripažintinas pasibaigusiu.

14Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo „Swedbank“, AB priešieškinio pagrįstumą, pažymėjo, jog atsakovas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms šis sandoris prieštarauja. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tai, kad ieškovas turto kainą pervedė tiesiogiai UAB „JUNESTA“, nedaro pirkimo - pardavimo sutarties negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2008 m. spalio 16 d. pirkimo - pardavimo sutarties 4.7 punktu UAB „JUNESTA“ įsipareigojo pervesti į banko sąskaitą 89 011,04 EUR sumą bei sumokėti visus su turto hipotekos išregistravimu susijusius mokesčius. Todėl, teismo vertinimu, ieškovui visiškai atsiskaičius pagal 2008 m. spalio 16 d. pirkimo - pardavimo sutartį, jo teisės ginti savo interesus, t. y. išlaisvinti įsigytą turtą iš hipotekos, negali būti paneigtos arba jų gynimas apsunkintas vien dėl to, kad atsakovas (restruktūrizuojama įmonė) nėra tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimų atsakovui „Swedbank“, AB.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliaciniu skundu atsakovas „Swedbank“, AB prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti – pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. spalio 16 d. nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį dalyje dėl buto, esančio ( - ), pardavimo ir taikyti abipusę restituciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl hipotekos pabaigos nepagrįstai nurodė, jog ieškovo nuosavybės teisės į ginčo butą suvaržymas hipoteka pripažintinas pasibaigusiu pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. nustačius, kad ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su RUAB „JUNESTA“. Pagrindas pasibaigti hipotekai yra ne pirkėjo prievolės pardavėjui įvykdymas, o hipotekos skolininko prievolės hipotekos kreditoriui įvykdymas.
  2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo sąvoką „skolinis įsipareigojimas“ ir nepagrįstai pripažino, kad hipoteka ginčo butui turi būti išregistruota. „Swedbank“, AB nėra ir nebuvo ginčijamos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi, todėl ši sutartis bankui negali sukelti jokių pareigų. Pirmosios instancijos teismas ginčijamos sutarties įvykdymą be jokio teisinio pagrindo susiejo su trečiojo asmens – banko, nesančio sutarties šalimi, pareiga panaikinti hipoteką. Byloje nustatyta, kad hipoteka užtikrinta prievolė hipotekos kreditoriui nebuvo įvykdyta, todėl nebuvo pagrindo taikyti hipotekos pasibaigimo pagrindo.
  3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir CK 4.181 straipsniui prieštaraujančią išvadą, jog ginčo pirkimo - pardavimo sutartimi įgytas turtas negali būti apsunkintas hipoteka vien dėl to, kad UAB „JUNESTA“ nėra tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimų bankui. Pirmosios instancijos teismas nevertino paties ieškovo veiksmų apdairumo ir rūpestingumo požiūriu. Ieškovas turėjo pareigą ir galimybę pasidomėti ketinamo įsigyti turto apribojimais. Be to, ieškovui buvo žinomos ir banko išduoto sutikimo sudaryti ginčo sutartį sąlygos, todėl šias sąlygas ignoruodamas ieškovas veikė savo rizika.
  4. Ieškovas pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Pagal CK 6.321 straipsnio 6 dalį, pardavėjui pažeidus pareigą išregistruoti parduodamo turto hipoteką, pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį.
  5. „Swedbank“, AB ir UAB „JUNESTA“ susitarė, jog UAB „JUNESTA“ bankui įkeisto turto negalės parduoti be banko sutikimo. Kadangi ieškovas preliminariąją sutartį sudarė be banko sutikimo, pagrindinę sutartį sudarė tokiomis sąlygomis, kurios prieštaravo banko leidimo turiniui, o notaras tokio sandorio neturėjo teisės tvirtinti, ginčijama sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento.
  6. Teismas nepagrįstai nurodė, jog „Swedbank“, AB, prašydamas pripažinti ginčo sutartį negaliojančia, neįrodė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms sandoris prieštarauja. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas banko duotą sutikimą sudaryti ginčijamą sandorį, nevertino sutikimo sąlygų. Kadangi ginčo sutarties sąlygos prieštarauja banko leidimo sąlygoms, laikytina, jog toks sutikimas nebuvo duotas. Todėl esant ginčijamo sandorio ir hipotekos sutarties, kuri jos šalims turi įstatymo galią, prieštaravimui, ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo (hipotekos sutarties) nuostatoms. Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, taikytina dvišalė restitucija.
  7. 17Prašymas baigti hipoteką negalėjo būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą.

  8. 18Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, nenurodė, kokiomis dalimis jos priteisiamos (lygiomis dalimis ar solidariai). Be to, iš apelianto negalėjo būti priteistos 400 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu UAB „JUNESTA“ atžvilgiu, kadangi pagal pradinį ieškinį „Swedbank“, AB buvo trečiasis asmuo. Ieškovas patirtų bylinėjimosi išlaidų nedetalizavo. Iš apelianto teismas galėjo priteisti tik ne daugiau kaip pusę bylinėjimosi išlaidų, patirtų Vilniaus apygardos teisme ir ne daugiau kaip pusę procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

19Atsakovas „Swedbank“, AB apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas nurodė, jog byloje analizuojamos sudėtingos faktinės ir teisinės aplinkybės, todėl, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, būtų atskleista bylos esmė ir tikrosios faktinės aplinkybės.

20Atsakovas UAB „JUNESTA“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

21Ieškovas R. Ž. prašo „Swedbank“, AB apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, jog užtikrinant bankrutuojančios įmonės kreditorių, finansavusių statybą ir kurių naudai buvo suvaržytas ginčo turtas, interesus, šiems kreditoriams turi išlikti hipotekos teisė į ginčo objektą, kol skolininkas atsiskaitys su bankrutuojančia įmone, o skolininkui atsiskaičius su bankrutuojančia įmone, jo, t. y. skolininko nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia. Nurodė, jog CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu hipoteka gali būti laikoma pasibaigusia, nustačius visiško atsiskaitymo su pardavėju už nekilnojamuosius daiktus faktą, nepaisant to, kad pardavėjas nėra tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Apeliaciniam skunde nepagrįstai teigiama, jog bankui nebuvo žinomas preliminarios sutarties sudarymo faktas. Apeliantas neginčijo UAB „JUNESTA“ nurodytos aplinkybės, jog visos su pirkėjais sudarytos preliminarios sutartys buvo pateikiamos bankui. Bankas sutikime parduoti įkeistą turtą nenurodė, kas (pirkėjas ar pardavėjas) turi sumokėti turto kainą bankui. Ieškovas pažymėjo, jog jam nebuvo žinomos banko ir UAB „JUNESTA“ sudarytų kredito sutarčių ir jų pakeitimų nuostatos, todėl ieškovui, kaip vartotojui, negali tekti neigiamos banko kontrolės nepakankamumo ar visiško nebuvimo UAB „JUNESTA“ atžvilgiu pasekmės. Ginčo pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nuostata, įpareigojanti pardavėją dalį turto kainos pervesti į hipotekos kreditoriaus sąskaitą, todėl toks susitarimas atitiko banko leidimo sąlygas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog iš jo negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pagal pradinį ieškinį. Pasak ieškovo, visos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos priimant teismo sprendimą. Ieškovas nurodė, jog apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nustatant atsakomybės pobūdį (solidariai ar lygiomis dalimis), spręstinas taikant sprendimo išaiškinimo institutą, o ne apeliaciniame procese. Apeliantas neįrodė ieškovo nesąžiningumo, kadangi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nesiekė įrodyti, jog turto įkeitimo faktas jam nebuvo žinomas.

22Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo R. Ž. ieškinys dėl hipotekos pabaigos, o atsakovo „Swedbank“, AB priešieškinis dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia atmestas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

25Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

26Atsakovas „Swedbank“, AB apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliantas nurodė, jog byloje analizuojamos sudėtingos faktinės ir teisinės aplinkybės, todėl byloje būtina atskleisti ginčo esmę ir tikrąsias faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, nesutariama dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų bei hipotekos pabaigą reglamentuojančių materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Kolegija pažymi, jog šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto nurodyta priežastis – sudėtinga faktinių ir teisinių aplinkybių analizė, nėra pakankamas pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymą atmeta.

27Dėl hipotekos pabaigos

28Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai Swedbank, AB ir UAB „JUNESTA“ 2006 m. rugpjūčio 7 d. sudarė kredito sutartį Nr. 06-053164-IN ir 2006 m. rugsėjo 29 d. kredito sutartį Nr. 06-073680-IN/06-073681-KL, kurių pagrindu atsakovui UAB „JUNESTA“ buvo suteikti kreditai. Tinkamas prievolių įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto - daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), hipoteka. Ieškovui R. Ž. nuosavybės teise priklausantis butas yra bankui įkeistame name ( - ) (buto Nr. ( - )) (t. 1 b. l. 36-37). Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2007 m. gegužės 4 d. ieškovas R. Ž. ir atsakovas UAB „JUNESTA“ sudarė preliminariąją statomo buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį Nr. A-1-4/20 (toliau – preliminarioji sutartis), pagal kurią šalys įsipareigojo ateityje, preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais sudaryti turto pirkimo - pardavimo sutartį. Remiantis preliminariąja sutartimi, atsakovas UAB „JUNESTA“ įsipareigojo pastatyti ir parduoti ieškovui, o šis - nupirkti butą, garažą ir žemės sklypo dalį (t. 1, b. l. 7-12). Preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl 533 920 Lt turto kainos ir mokėjimo terminų (preliminariosios sutarties 4 punktas). Vadovaudamasis preliminariosios sutarties 4.2.1 - 4.2.2 punktų nuostatomis ieškovas 2007 m. gegužės 8 d. sumokėjo atsakovui UAB „JUNESTA“ avansinę įmoką (t. 1, b. l. 13), o 2008 m. kovo 14 d. ir 2008 m. kovo 27 d. likusią perkamo turto kainą (t. 1, b. l. 14-15). Iš byloje esančio rašto Nr. SR-5171, adresuoto atsakovui UAB „JUNESTA“ ir Notarų biurui, matyti, jog atsakovas „Swedbank“, AB leido parduoti bei pakartotinai įkeisti rašte išvardintus nekilnojamuosius būstus, šiame banko rašte nurodytomis sąlygomis (t. 1 b. l. 23-26). Iš preliminariosios sutarties 3.2.1 punkto nuostatos matyti, kad ieškovas sutiko, jog atsakovas UAB „JUNESTA“ savo prievolių atsakovui „Swedbank“, AB įvykdymo užtikrinimui įkeistų nepastatytą turtą statybą finansavusiam bankui, su sąlyga, kad viso turto įkeitimas bus išregistruotas iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo ieškovo visiško atsiskaitymo su pardavėju. 2008 m. spalio 16 d. ieškovas R. Ž. ir atsakovas UAB „JUNESTA“ sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – pagrindinė sutartis), kurios pagrindu atsakovas UAB „JUNESTA“ pardavė ieškovui nekilnojamąjį turtą, dėl kurio pardavimo šalys buvo susitarusios preliminariąja sutartimi (t. 1, b. l. 16-22). Pagrindinėje sutartyje yra sutarties šalių patvirtinimas, jog ieškovas prieš pasirašant šią sutartį yra visiškai atsiskaitęs su pardavėju (pagrindinės sutarties 3.1 punktas). Taip pat pagrindinės sutarties 4.7 punktu ieškovas patvirtino, jog jam yra žinomas įsigyto turto įkeitimo faktas, o atsakovas UAB „JUNESTA“ patvirtino, jog pervedus į „Swedbank“, AB nurodytą sąskaitą 89 011,04 EUR sumą bei sumokėjus visus mokesčius, susijusius su turto hipotekos išregistravimu, bankas nedelsiant kreipsis į hipotekos įstaigą dėl turto hipotekos išregistravimo. Nustatyta, jog atsakovas UAB „JUNESTA“ šio įsipareigojimo neįvykdė – nepervedė atsakovui „Swedbank“, AB minėtoje sutarties nuostatoje nurodytos sumos, o atsakovas, negavęs nurodytų lėšų, neatliko veiksmų ieškovo buto hipotekai išregistruoti.

29Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartimi UAB „JUNESTA“ iškelta restruktūrizavimo byla. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartimi UAB „JUNESTA“ restruktūrizavimo byla nutraukta, o 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Apeliacinio skundo nagrinėjimo teismo posėdyje metu nutartis iškelti bankroto bylą nebuvo įsiteisėjusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30Teismui pateiktu ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ieškovas prašė pripažinti baigta hipoteką ieškovui nuosavybės teise priklausančiam butui, kadangi jis yra visiškai atsiskaitęs už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu UAB „JUNESTA“, todėl sprendė, kad jo nuosavybės teisės į butą suvaržymas hipoteka pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažintinas pasibaigusiu ir ieškinį tenkino. Gi apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, skunde nurodė, jog pagrindas pasibaigti hipotekai yra ne pirkėjo prievolės pardavėjui įvykdymas, kaip įvyko nagrinėjamu atveju, o hipotekos skolininko prievolės hipotekos kreditoriui įvykdymas. Pasak apelianto, teismas ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymą be jokio teisinio pagrindo susiejo su trečiojo asmens – banko, nesančio tos sutarties šalimi, pareiga panaikinti hipoteką. Apeliantas svarbia laikė aplinkybę, jog ieškovas veiksmus, sąlygojusius neigiamus jam padarinius, atliko savo rizika, kadangi ieškovui buvo žinomas turto apsunkinimo hipoteka faktas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

31Apeliantas „Swedbank“, AB nesutikimą su ieškiniu, t. y. atsisakymą išregistruoti ieškovo įgyto turto hipoteką iš esmės grindė tuo, jog ieškovas netinkamai (netinkamu būdu) atsiskaitė už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas už įsigyjamą turtą sumokėjo visą sutartą turto kainą. Tačiau, apelianto manymu, ieškovas pažeidė banko 2008 m. kovo 15 d. rašte (t. 1, b. l. 23-26) nurodytas sąlygas, pagal kurias dalį turto kainos, susidedančios iš 1 304 EUR ir perkamo buto ploto sandaugos (kas nagrinėjamu atveju sudaro bendrą 89 011,04 EUR sumą), ieškovas privalėjo sumokėti ne į pardavėjo, o į banko nurodytą sąskaitą. Apeliantas, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, laikėsi nuoseklios pozicijos, jog, visą turto kainą pervedus į pardavėjo nurodytą sąskaitą, buvo pažeista banko 2008 m. kovo 15 d. rašte nurodyta sąlyga, o, įvertinus tai, kad kreditavimo sutartimi išduotas kreditas ieškovo įsigyto turto dalyje nėra grąžintas, iš šios sutarties kylanti pagrindinė prievolė lieka neįvykdyta ir galiojanti. Teisėjų kolegija šiai apelianto pozicijai nepritaria.

32Ankstesnėje nutarties dalyje paminėtos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas už įsigytą ginčo turtą yra sumokėjęs visą pagrindinėje sutartyje numatytą kainą. Nurodyta turto kaina yra didesnė nei apelianto 2008 m. kovo 15 d. rašte numatytomis sąlygomis reikalauta minimali kaina (sudaranti buto ploto ir 1 304 EUR sandaugos sumą). Kaip minėta, apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo domėtis, ar tinkamai vykdoma banko 2008 m. kovo 15 d. rašte nurodyta sąlyga dėl turto kainos dalies sumokėjimo tvarkos, todėl ieškovui tenka neigiamų padarinių rizika neįvykdžius šios pareigos. Teisėjų kolegija su tokia apelianto nuostata nesutinka. Nors ieškovas neginčijo aplinkybės, jog šio rašto turinys (sąlygos) pagrindinės sutarties sudarymo metu jam buvo žinomos, kaip ir preliminariosios sutarties sudarymo metu buvo žinomas ginčo turto apsunkinimo hipoteka faktas, tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laiko apelianto 2008 m. kovo 15 d. rašto turinį. Kolegija pastebi, jog raštas buvo skirtas pardavėjui (atsakovui UAB „JUNESTA“) ir notarų biurui (atsižvelgiant į aplinkybę, jog rašte nurodoma daug butų, kurių pardavimui bei įkeitimui duodamas sutikimas, vertintina, jog raštas buvo skirtas ir visiems rašte nurodyto turto perleidimo sandorius tvirtinsiantiems notarams). Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, rašte pateikta atsiskaitymo už turtą sąlygos formuluotė (jos pažodinis, sisteminis ir loginis aiškinimas) nesudaro pagrindo išvadai, jog už įsigytą turtą bankui, finansavusiam statybą, turėjo sumokėti būtent pirkėjas. Minėtą išvadą patvirtina aplinkybė, jog raštas nebuvo skirtas turto pirkėjams. Kolegija sprendžia, jog nors ir nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šio laiško turinys ieškovui buvo žinomas, tačiau akivaizdu, jog jo sąlygos buvo skirtos pardavėjui ir sandorį tvirtinsiančiam notarui. Kita vertus, pažymėtina, jog pati atsiskaitymo tvarkos sąlygos formuluotė neleidžia daryti išvados, jog bankas įpareigojo būtent pirkėją, o ne pardavėją mokėti turto kainos dalį į banko sąskaitą. Paskutinė banko rašto pastraipa, kurioje teigiama, jog „Patalpų pirkėjai, pervedę pinigus į aukščiau nurodytą Banko sąskaitą, turi apie tai tą pačią dieną informuoti Uždarąją akcinę bendrovę „JUNESTA“ ir Banką, o bankas, gavęs šioje pažymoje nurodytas sumas, įsipareigoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į hipotekos įstaigą dėl pirmos eilės hipotekos atsisakymo patalpoms, už kurias buvo atsiskaityta...“, nesudaro pagrindo šios nuostatos vertinti, kaip įpareigojančios būtent pirkėją vykdyti atsiskaitymą tiesiogiai su statybą finansavusiu banku. Kolegijos įsitikinimu, šiame kontekste vertintina, jog tokia banko rašte išdėstyta nuostata reglamentuoja ne atsiskaitymo už įsigytą turtą, o hipotekos išregistravimo tvarką. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarbia laikė aplinkybę, kad banko sutikimo sąlyga buvo perkelta į pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį (pagrindinės sutarties 4.7 punktas). Kolegija sprendžia, jog pagrindinės sutarties 4.7 punkte išdėstyta nuostata, pagal kurią pardavėjas įsipareigoja statybą finansavusiam bankui pervesti jo 2008 m. kovo 15 d. rašte nurodytą sumą, atitinka banko sutikimo sąlygas.

33Kita vertus, neabejotina, kad apeliantas (bankas) kreditavimo srityje veikia kaip profesionalas, todėl jam keliami aukšti rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai, jis turi žymiai daugiau patirties už pirkėją (vartotoją), disponuoja dideliais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais. Apeliantui, kaip kreditavimo srities profesionalui, neabejotinai turėjo būti žinoma ir suprantama nagrinėjamu atveju jo finansuojama specifinė veiklos sritis – nekilnojamojo turto statyba, nekilnojamojo turto projektų vystymas. Bankas, kuriam buvo svarbu užtikrinti, jog didžioji dalis pardavėjo pajamų, gautų realizavus banko finansuotus nekilnojamojo turto objektus, įskaitant ir pirkėjų mokėjimus, būtų skiriama tiesiogiai kreditui dengti, kaip kreditavimo srities profesionalas, turėjo imtis visų priemonių sukontroliuoti, kaip pardavėjas vykdo šiuos iš kreditavimo santykių kylančius įsipareigojimus. Nesugebėdamas to padaryti, bankas prisiėmė ir visą neigiamą tokio elgesio riziką (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 1, 6 dalys) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-325/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, jog minėto įstatymo nuostatų neturėjo galimybės įgyvendinti jo veiklos sričiai būdingomis vykdymo priemonėmis: stebint ir analizuojant lėšų srautus pardavėjui priklausančiose sąskaitose, savarankiškai nurašant lėšas nuo pardavėjo sąskaitų, įpareigojant pardavėją įkeisti sąskaitose esančias lėšas ir kt. Paminėtų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija laiko neįrodytu ir tą apelianto argumentą, jog jam nebuvo žinomi atsakovo UAB „JUNESTA“ ir ieškovo preliminariosios bei pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, avansinio mokėjimo atlikimo ir visiško atsiskaitymo faktai (CPK 178 straipsnis).

34CK 6.401 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo - pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Pirkėjas įgyja visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo (CK 6.401 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas tinkamai ir laiku atsiskaitė su atsakovu UAB „JUNESTA“, t. y. sumokėjo visą pagrindinėje sutartyje numatytą buto su jam tenkančia žemės sklypo dalimi ir garažu kainą sutartyje nustatytais terminais. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu UAB „JUNESTA“, o tai sudaro pagrindą konstatuoti hipotekos pabaigą (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad ieškovas nurodytuose sutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, o visa pinigų suma už nurodytą nekilnojamąjį turtą apeliantui nebuvo sumokėta ne dėl jo, bet dėl atsakovo UAB „JUNESTA“ veiksmų (neveikimo).

35Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartimi UAB „JUNESTA“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartimi UAB „JUNESTA“ restruktūrizavimo byla nutraukta, o 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju svarbu įvertinti turto pardavėjo statusą, buvusį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kada pardavėjas UAB „JUNESTA“ buvo restruktūrizuojama įmonė. Nors turto pardavėjas nebuvo įgijęs bankrutuojančio asmens teisinio statuso, kolegijos įsitikinimu, įvertinus bankroto ir restruktūrizavimo institutų giminingumą, ieškovas pagrįstai savo teisinei pozicijai pagrįsti rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011, suformuluotu precedentu, kuriuo nurodoma, jog užtikrinant bankrutuojančios įmonės kreditorių, finansavusių statybą ir kurių naudai buvo suvaržytas ginčo būstas, interesus, šiems kreditoriams turi išlikti hipotekos teisė į ginčo objektą, kol skolininkas atsiskaitys su bankrutuojančia įmone, o skolininkui atsiskaičius su bankrutuojančia įmone, jo, t. y. skolininko, nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertinusi kasacinio teismo suformuotą praktiką teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju hipotekos pabaiga sietina ne su tiesioginiu apelianto (banko) finansinio reikalavimo, kuris buvo užtikrintas hipoteka, patenkinimu, o su visišku atsiskaitymu už įsigytą hipoteka apsunkintą turtą. Nurodytų aplinkybių kontekste kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo hipotekos pabaigai konstatuoti aiškinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, jog ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu UAB „JUNESTA“, jo nuosavybės teisės į butą su žemės sklypo dalimi suvaržymas hipoteka pripažintinas pasibaigusiu pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo teisės išlaisvinti įsigytą turtą iš hipotekos negali būti paneigtos arba jų gynimas apsunkintas vien dėl to, kad pardavėjas nėra tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimų apeliantui, kaip hipotekos kreditoriui.

36Dėl bylos nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka

37Kaip minėta, apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo ieškovo patikslintą ieškinį. Apeliaciniame skunde pažymima, jog ieškovui patikslintu ieškiniu atsisakius pradinio reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB „JUNESTA“ prievolę įvykdyti natūra, t. y. atlikti veiksmus, būtinus hipotekos išregistravimui, bei suformulavus naują reikalavimą pripažinti hipoteką baigta ir įpareigoti apeliantą kreiptis dėl jos išregistravimo, toks ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėtini CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad CPK XXXVI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Pasisakydamas dėl hipotekos teisėjo kompetencijos ribų nagrinėjant hipotekos bylas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis – pagal straipsnio redakciją, galiojusią iki 2012 m. liepos 1 d.). Tai reiškia, kad hipotekos teisėjui pavesta atlikti tik procesinius su hipotekos procedūra susijusius veiksmus (tikrinti, ar jam pateikti dokumentai užpildyti tinkamai, ar pasibaigė sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsiradusiai prievolei užtikrinti turtas buvo įkeistas, ir pan.), tačiau nespręsti hipotekos teisinių santykių šalių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą Nr. 3K-3-226/2012). Skolininkui ar hipotekos kreditoriui nesutinkant su skolos ar (ir) su ja susijusių sumų dydžiu, ginčijant skolinio reikalavimo ar hipotekos sandorio galiojimą, pasibaigimą ir pan., jie turi teisę pareikšti ieškinį CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovas, įvertinęs tarp šalių kilusio ginčo pobūdį (jog ginčas kilo dėl teisės), įvertinęs apelianto poziciją dėl hipotekos pabaigos pagrindų taikymo, pagrįstai kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jo nurodytu pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtą. Ši išvada papildomai argumentuojama ir ta aplinkybe, kad pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu įsigaliojusį iš dalies pakeistą teisinį reguliavimą, CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka teismas nagrinėja tik tuos prašymus, kurie susiję su priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo teisiniais santykiais, taip pat nagrinėja tas bylas, kai priverstinė hipoteka ar įkeitimas nustatomi teismo sprendimu (nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos CPK 542 straipsnio 1 ir 2 dalys).

39Dėl pagrindinės sutarties dalies pripažinimo negaliojančia

40Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto priešieškinį dėl pagrindinės sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, akcentavo, jog apeliantas nenurodė imperatyvių normų, kurioms ginčijamas sandoris prieštarauja. Taip pat teismas sprendė, jog ta aplinkybė, kad ieškovas už įsigytą turtą sumokėjo atsakovui UAB „JUNESTA“, o ne apeliantui, nedaro ginčijamos sutarties negaliojančia. Apeliaciniame skunde „Swedbank“, AB savo poziciją dėl priešieškinio pagrįstumo patikslino nurodydamas, jog šalių (pardavėjo ir finansuotojo) sudaryta hipotekos sutartis ja sudariusioms šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties sąlygoms prieštaraujančio sandorio sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Motyvuodamas savo poziciją apeliantas nurodė, jog hipotekos sutartis draudė be apelianto sutikimo (leidimo) hipoteka apsunkintą turtą (taip pat ir tą, kurį ginčijamu sandoriu įsigijo ieškovas) perleisti tretiesiems asmenims. Apeliantas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas UAB „JUNESTA“ preliminariąją sutartį sudarė be apelianto žinios, o sudarytos pagrindinės sutarties sąlygos prieštaravo apelianto 2008 m. kovo 15 d. rašte išdėstytoms sąlygoms. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl preliminariosios sutarties sudarymo be apelianto žinios. Kolegijos įsitikinimu, preliminarioji sutartis nėra turto perleidimo sandoris. Kaip matyti iš šalių sudarytos preliminariosios sutarties turinio, šia sutartimi atsakovas ginčo turto neperleido, o įsipareigojo turtą perleisti ateityje (preliminariosios sutarties 2.1 punktas). Tuo tarpu ankstesnėje nutarties dalyje nustačius, jog ginčijamam pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti apeliantas davė sutikimą (2008 m. kovo 15 d. raštas) bei nenustačius šio sutikimo sąlygų pažeidimo, nėra pagrindo konstatuoti ginčijamo sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantas šiems savo argumentams pagrįsti nepateikė įrodymų. Paminėtų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog daikto įkeitimas paprastai netrukdo perleisti jo kitam asmeniui (CK 4.170 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, nenustatė sandorio negaliojimo požymių.

41Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

42Apeliantas taip pat nesutiko su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovas dalį išlaidų patyrė dar iki patikslinto ieškinio, kuriame apeliantui buvo pareikštas reikalavimas, pateikimo. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiomis dalimis išlaidos priteisiamos iš atsakovų. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl teisėjų kolegija teisiškai nereikšmingais laiko apeliacinio skundo argumentus, jog apelianto atžvilgiu reikalavimas buvo pareikštas tik bylos proceso eigoje, t. y. patikslinus ieškinio dalyką. Visgi, jeigu apeliantui nėra aiški teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (pvz., dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išieškotinų dalių iš kiekvieno atsakovo), jis turi teisę kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo CPK 278 straipsnio nustatyta tvarka.

43Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

44Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas. Tačiau atsižvelgiant į dabartinį sutartinių hipotekos santykių teisinį reguliavimą, negali būti laikomas tinkamu pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas hipotekos kreditoriui (atsakovui „Swedbank“, AB) kreiptis į apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu išregistruoti hipoteką ieškovui priklausančiam butui. Teisėjų kolegija išaiškina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl hipotekos pabaigos (hipotekos išregistravimo teismo sprendimo pagrindu) vykdytinas CK 4.197 straipsnio 7 dalyje ir Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 (nauja redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) patvirtintų Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka.

45Ieškovas R. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2013 m. sausio 4 d. ieškovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Iš teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros nustatyta, jog ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 694 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b. l. 162-163). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl išlaidų ieškovui atlyginimo dydžio, įvertina prašyme dėl šių išlaidų atlyginimo nurodytų teisinių paslaugų rūšį, taip pat atsižvelgia į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktas rekomendacijas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog teisinga ir protinga ieškovui iš apelianto priteisti ne didesnį kaip 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis)

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant iš sprendimo rezoliucinės dalies įpareigojimą atsakovui „Swedbank“, akcinei bendrovei kreiptis į apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu išregistruoti hipoteką ieškovui R. Ž. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam ( - ) (unikalus Nr. ( - ))

48Priteisti iš atsakovo „Swedbank“, akcinės bendrovės ieškovui R. Ž. 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 5. Atsakovas UAB „JUNESTA“ pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį... 6. Atsakovas „Swedbank“, AB su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pareiškimas... 7. Atsakovas „Swedbank“, AB priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia... 8. Ieškovas R. Ž. su atsakovo „Swedbank“, AB priešieškiniu nesutiko.... 9. Atsakovas UAB „JUNESTA“ su atsakovo „Swedbank“, AB priešieškiniu... 10. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 3 notaro biuro notarė R. R. su atsakovo... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 17 d. sprendimu ieškovo R. Ž.... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas tinkamai ir laiku... 14. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo „Swedbank“, AB... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 16. Apeliaciniu skundu atsakovas „Swedbank“, AB prašo Vilniaus apygardos... 17. Prašymas baigti hipoteką negalėjo būti nagrinėjamas ginčo teisenos... 18. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų bylinėjimosi... 19. Atsakovas „Swedbank“, AB apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą... 20. Atsakovas UAB „JUNESTA“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 21. Ieškovas R. Ž. prašo „Swedbank“, AB apeliacinį skundą atmesti ir... 22. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 24. Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar... 25. Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka... 26. Atsakovas „Swedbank“, AB apeliaciniame skunde pareiškė prašymą... 27. Dėl hipotekos pabaigos... 28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai Swedbank, AB ir UAB... 29. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartimi UAB „JUNESTA“... 30. Teismui pateiktu ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ieškovas prašė... 31. Apeliantas „Swedbank“, AB nesutikimą su ieškiniu, t. y. atsisakymą... 32. Ankstesnėje nutarties dalyje paminėtos faktinės bylos aplinkybės... 33. Kita vertus, neabejotina, kad apeliantas (bankas) kreditavimo srityje veikia... 34. CK 6.401 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo gali sudaryti preliminariąją... 35. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartimi UAB... 36. Dėl bylos nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka... 37. Kaip minėta, apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad CPK XXXVI... 39. Dėl pagrindinės sutarties dalies pripažinimo negaliojančia... 40. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto... 41. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 42. Apeliantas taip pat nesutiko su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Apelianto... 43. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo... 44. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 45. Ieškovas R. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš... 46. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimą palikti iš esmės... 48. Priteisti iš atsakovo „Swedbank“, akcinės bendrovės ieškovui R. Ž. 1...