Byla 3K-3-342/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. J. dėl savavališkai rekonstruotos pirties nugriovimo; tretieji asmenys: Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Varėnos rajono savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo – statinio nugriovimo.

6Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė teismo įpareigoti atsakovą A. J. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai rekonstruotą pirtį adresu: (duomenys neskelbtini); šio įpareigojimo statytojui teismo nustatytu terminu neįvykdžius – suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas.

72006 m. spalio 3 d. ieškovo inspektorius nustatė medinės pirties savavališką rekonstrukciją. Nustatytas statybos darbų baigtumas – 100 procentų. Pirtis savavališkai rekonstruota Skroblaus upės apsaugos juostoje, apie 2,45 m nuo upės kranto, neturint įstatymų nustatyta tvarka privalomų statybos saugomojoje teritorijoje dokumentų. Pagal savo išmatavimus pirtis priklauso nesudėtingų statinių kategorijai saugomoje teritorijoje, todėl pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, 12.2.1 ir 12.2.2 punktus turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, kuris patikrinamas kompetentingų institucijų, ir reikalingi raštiški institucijų pritarimai. Alytaus apskrities viršininkas 2007 m. kovo 1 d. įsakymu leido atsakovui per septynis mėnesius nuo įsakymo gavimo dienos parengti savavališkai rekonstruotos pirties projektą ir nustatyta tvarka gauti leidimą, taip pat perstatyti pirtį pagal statinio projektą iki 2007 m. gruodžio 1 d., tačiau atsakovas to nepadarė. Ieškovo inspektorius 2010 m. kovo 3 d. nustatė, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti, pirties projektas neparengtas, leidimas perstatyti statinį negautas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, savavališką statybą įteisinti, nurodė, kad, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti statinį – pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), išieškant iš atsakovo dėl to patirtas išlaidas.

10Teismas sprendime nustatė, kad atsakovas yra 1965 m. pastatytos pirties savininkas, 2006 m. spalio 3 d. savavališkos statybos aktu nurodyta, kad statytojas A. J. savavališkai rekonstravo medinę pirtį Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje Skroblaus draustinyje. Buvusios pirties išmatavimai: 5,85 x 3,00 m, aukštis – 1,90 m. Rekonstruotos pirties išmatavimai: 6,86 x 3,84 m, užstatymo plotas 26,34 kv. m., aukštis iki kraigo apie 5,30 m, statyba baigta. Rekonstravimui statybos leidimas negautas, savavališkos statybos padariniai nepašalinti.

11Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kv. m bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnė kaip 4 metrų (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtis be rūsio.

12Rekonstruotos pirties plotas nedaug viršija nurodytą leistiną plotą, atsakovas patvirtino, kad pirties terasą nugriovė. Atsakovo projektas parengtas, todėl gali būti suderintas su aplinkos apsaugos institucija ir parko direkcija, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

13Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentu draudžiama statyti naujus ar rekonstruoti esamus rekreacinius pastatus ir kompleksus, statyti naujas ūkininko sodybas, fermas. Nagrinėjamos statybos atveju tai nėra rekreacinis pastatas ar kompleksas, taigi jo rekonstrukcija gali būti leidžiama.

14Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2.1 ir 12.2.2 papunkčius turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, kuris patikrinamas kompetentingų institucijų, bei reikalingi raštiški minėtų institucijų pritarimai. Tokį projektą turi parengti atsakovas ir gauti pritarimą dėl rekonstrukcijos. Kai asmuo turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą atlikti tokius veiksmus ir savavališką statybą įteisinti (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis).

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas tenkintas ir nuspręsta panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti: įpareigoti atsakovą A. J. per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu, suteikti teisę ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas.

16Teismas sprendime konstatavo, kad iki šiol neparengtas rekonstruotos pirties projektas ir negauti kompetentingų institucijų pritarimai, savavališkos statybos padariniai nepašalinti.

17Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį statyba yra veikla, kurios tikslas pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, o pagal šio straipsnio 18 dalį statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kurios tikslas perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Dėl to nagrinėjamu atveju, sprendžiant apie atsakovo teisę rekonstruoti turimą pirtį, turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis, kaip ir naujai statant pirtį. Atsakovo pirtis rekonstruota pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5, 6 dalių apribojimus, leidžiančius statybą tik už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kv. m bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Dėl to atsakovo savavališkai rekonstruotos pirties įteisinimas yra negalimas, nebent pirtis būtų perstatyta laikantis Saugomų teritorijų įstatymo normų.

18Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalį teismas savo sprendimu turi teisę leisti statytoją savo lėšomis per teismo nustatytą terminą įteisinti savavališką statybą, t. y. parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tik esant nurodytoms sąlygoms teismas gali leisti asmeniui įteisinti statybą, kitais atvejais teismas įpareigoja statytoją arba nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Atsakovo pirties statyba, senąją nugriovus ir jos vietoje pastačius naują, prieštarauja imperatyviosioms saugomų teritorijų apsaugos teisės normoms, todėl iš esmės yra negalima, todėl vienintelis galimas savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas yra įpareigoti atsakovą nugriauti pirtį.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

21Priėmęs ieškovo apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 317 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą ir neišsiuntė apeliacinio skundo kopijos atsakovui A. J.

22CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos aplinkybės bei įvardyti įrodymai, kurie patvirtina šias nustatytas aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas sprendime konstatavo, kad senoji pirtis buvo nugriauta ir jos vietoje pastatyta nauja, nenurodė jokių įrodymų, kuriais remdamasis padarė šią išvadą. Šią teismo išvadą paneigia 2006 m. spalio 3 d. savavališkos statybos aktas, kuriame nustatytas pirties savavališkos rekonstrukcijos faktas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį naujo statinio statyba pripažįstami tie atvejai, kai statinių neužimtame žemės paviršiaus plote statomas naujas statinys, atstatomas visiškai sugriuvęs, sunaikintas arba nugriautas statinys. Pagal to paties straipsnio 95 dalį statinio nugriovimu laikomi tie atvejai, kai išardomos visos statinio konstrukcijos, išskyrus tuos atvejus, kai tai daroma atliekant statinio rekonstrukcijos darbus, o statinio rekonstrukcija, kaip nurodyta, laikomi jau esamo statinio perstatymo darbai.

23Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 3 punktu tam, kad būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai, teismas gali įpareigoti asmenį leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tuo atveju, kai atliktos statybos įteisinimas negalimas, teismas, atsižvelgdamas į atliktus savavališkos statybos darbus, įpareigoja asmenį pašalinti šių darbų padarinius. Naujas statinys nebuvo pastatytas, o atlikta pirties rekonstrukcija, kuri nėra absoliučiai draudžiama, tik turi būti atliekama Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kasatoriaus teigimu, pirties rekonstrukcijos padarinių šalinimo būdu gali ir turi būti statinio pertvarkymas jį grąžinant į iki neteisėtos statybos darbų pradėjimo buvusią padėtį, t. y. rekonstrukcijos būdu pašalinant perteklines konstrukcijas ir atkuriant buvusių matmenų (5,85 m x 3,00 m ir 1,90 m aukščio) pirtį.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 8 d. sprendimą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

25Atsakovui Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. raštu buvo siunčiama informacija apie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą išsiuntimą Vilniaus apygardos teismui.

26Vilniaus apygardos teismas, padarydamas išvadą, kad „senoji pirtis buvo nugriauta ir jos vietoje pastatyta nauja“ rėmėsi byloje surinktais įrodymais: Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos 2006 m. spalio 18 d. raštu, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus 2006 m. spalio 19 d. raštu, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus 2006 m. spalio 31 d. raštu, Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. spalio 10 d. raštu, kuriuose teigiama, kad pirtis pastatyta naujai vietoje buvusios. Pirtis iš esmės naujai pastatyta senosios pirties vietoje ir didesnių išmatavimų, visos pirties konstrukcijos iš esmės naujos, tačiau atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei faktą, kad senoji avarinės būklės pirtis buvo įregistruota viešame registre, statybos darbai buvo kvalifikuoti kaip rekonstrukcija.

27Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kad, teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą įpareigoti atsakovą nugriauti pirtį, atsižvelgė į visas byloje surinktas faktines aplinkybes, galimybes atkurti į iki savavališkos statybos buvusią padėtį, įvertino atsakovo nesąžiningumą ir imperatyviąsias Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas.

28Sąvoka „statyti“ apima ne tik pastatyti naują statinį, bet ir rekonstruoti, remontuoti, griauti esamą statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis). Šios normos kontekste draudimas „statyti“ apima draudimą statyti naują statinį, jį rekonstruoti, remontuoti. Kadangi pirtis rekonstruota vietoje senosios avarinės būklės pirties atstatant naują pirtį, tai nėra galimybės atkurti į iki savavališkos statybos buvusią padėtį. Rekonstruota pirtis yra Skroblaus upės apsaugos juostoje, apie 2,45 m nuo Skroblaus upės kranto linijos, dėl to jos statyba negalima pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5, 6 dalis. Vilniaus apygardos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad tais atvejais, kai pagal teisinį reglamentavimą atitinkamų statinių statyba toje vietoje iš viso negalima, valstybės kišimasis į nuosavybės teisę paprastai pasireiškia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu jį nugriauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. B. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-20/2012).

29Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 8 d. sprendimą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

30Nuosavybės teisės suvaržymas Europos Žmogaus Teisių Teismo laikomas nepažeidžiančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, jei ribojimas atliktas pagal įstatymą, jei jis turi teisėtą tikslą, t. y. jei taikomomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą, ir jei nepažeidžiamas proporcingumo aspektas. Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Hamer prieš Belgiją kaip tik buvo pažymėta, kad ekonomikos (finansiniai) imperatyvai ir netgi kai kurios prigimtinės teisės, tokios kaip teisė į nuosavybę, neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač tais atvejais, kai valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą. Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui (žr. Hamer v. Belgium, no 21861/03, 27 November 2007).

31Priešingai nei nurodoma kasatoriaus skunde, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma ir įvertino ginčo statinio įteisinimo galimybę bei išsamiai išaiškino aplinkybes, susijusias su ginčo statinio statyba. Pirties, kokia yra pastatyta, statyba prieštarauja imperatyviosioms saugomų teritorijų apsaugos teisės normoms, todėl iš esmės negalima. Kadangi atsakovo pirtis rekonstruota, nugriaunant senąją ir vietoj jos pastatant naują, tai vienintelis galimas savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas – įpareigoti atsakovą nugriauti pirtį.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Dėl byloje dalyvaujančio asmens teismui pateikto procesinio dokumento kopijų išsiuntimo kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims

35Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad priėmęs ieškovo apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 317 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, nes neišsiuntė apeliacinio skundo kopijos atsakovui. Pagal CPK 317 straipsnio 1 dalį priėmęs apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas išsiunčia dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo kopijas ir apeliacinės instancijos teismui – bylą kartu su apeliaciniu skundu. Patikrinus bylos medžiagą, iš joje esančio Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. rašto apie gautą ieškovo apeliacinį skundą ir registruotų laiškų (banderolių) apyrašo (T. 2, b. l. 56, 58) matyti, kad apeliacinio skundo kopija išsiųsta atsakovui ne tiesiogiai, o atsakovui atstovavusiam advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui, tačiau šis teismo raštas siųstas ir atsakovui jo nurodytu adresu. Rašte informuojami adresatai apie tai, kad yra gautas ieškovo apeliacinis skundas, išaiškinama atsiliepimų į apeliacinį skundą pateikimo tvarka. Taigi atsakovas nepagrįstai kasaciniame skunde teigia apie jo neinformavimą apie ieškovo apeliacinį skundą, tai nesuvaržė atsakovo teisių tiesiogiai ar per atstovą dalyvauti apeliaciniame procese. Be to, pirmosios instancijos teismo proceso metu atsakovas atsiliepime į ieškinį pareiškė, kad byloje jam atstovaus advokato padėjėjas, jam teismas siuntė procesinių dokumentų kopijas, tačiau kasaciniame skunde neteigia dėl pirmosios instancijos teismo išsiųstų kitų procesinių dokumentų atsakovo atstovui išsiuntimo ydingumo.

36Dėl statinio (pirties) saugomoje teritorijoje rekonstrukcijos teisėtumo

37Konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas nulemia atitinkamą įstatymuose įtvirtintą nuosavybės teisių apsaugą. Savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiami viešieji tikslai ir kitų asmenų teisės ir laisvės. Nuosavybės teisės gali būti ribojamos dėl šios teisės objekto pobūdžio, padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad ribojant nuosavybę būtina laikytis ribojimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. B. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-20/2012; 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-270/2012) Šių sąlygų vienas iš konstituciškai svarbių tikslų yra saugomų teritorijų steigimas ir teisinis veiklos saugomose teritorijose reglamentavimas bei proporcingas tokių teritorijų apsaugai būtinas nuosavybės teisių ribojimas. Pažymėtina, kad proporcingumas yra vertinamoji kategorija, priklausoma nuo kiekvienu atveju nustatytų individualių aplinkybių. Teismai, vertindami, ar nuosavybės ribojimas proporcingas siekiamam tikslui, kiekvienu atveju patikrina, ar ribojimas nustatytas įstatyme, ar konstituciškai pateisinamas siekiamam tikslui, ar nėra galimybių suderinti ginamas vertybes. Savininko veikla neretai susijusi su nuosavybės teise valdomo objekto keitimu, gerinimu, nuosavybės gausinimu ir pan. Statyba yra viena iš veiklos rūšių dėl savo kompleksiškumo reglamentuojama visais šios veiklos vykdymo atvejais, o statyba saugomose teritorijose turi aiškių ribojimo požymių. Saugomas teritorijas reglamentuojantys teisės aktai yra lex specialis statybą reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

38Nagrinėjamoje byloje aktualus paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir veiklos joje reglamentavimas tuo aspektu, kai esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų rekonstruojamos asmeninio naudojimo pirtys be rūsio (Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalis). Statinio rekonstrukcijos sąvoka, pateikta Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, apibrėžia statinio rekonstravimą – tai statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Ši definicija aktuali byloje tiek, kiek ji atitinka specialųjį tokių statinių reglamentavimą pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio.

39Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad kasatorius vietoje senosios pirties, kuri stovėjo už pakrantės apsaugos zonos, pastatė naują pirtį. Šį statinį teismai kvalifikavo nauju. Kasatorius nesutinka su šiuo vertinimu, nes teigia vykdęs tik senosios pirties rekonstrukciją, o ne pastatęs naują, todėl nebūtų teisinga ją nugriauti neatsižvelgiant į tai, kad toje vietoje pirtį jis jau turėjo. Vertinant šį kasacinio skundo argumentą pažymėtina, kad rekonstrukcija yra viena iš statybos rūšių, kuria rekonstruojamas statinys kokybiškai ar kiekybiškai pakeičiamas. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų įvertinus surinktus bylos įrodymus nustatyta, kad iš esmės senojo statinio neliko, o vietoje jo atsirado naujas tos pačios paskirties statinys. Ši aplinkybė, nors ir nėra lemianti, bet reikšminga sprendžiant dėl neteisėtos statybos šalinimo būdo. Pirmiau nurodyta, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymą gali būti rekonstruojama šiame įstatyme nurodytų maksimalių matmenų pirtis esamoje sodyboje, tačiau įstatymo nėra leista statyti naujos pirties (Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis).

40Byloje neginčijama kasatoriaus teisė saugomoje teritorijoje turėti nuosavybę į nekilnojamąjį daiktą, vykdyti statybos veiklą, pažymėtina, ją vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 3 d. aktu nustatė medinės pirties savavališką rekonstrukciją, taip konstatavo pažeidimą. Alytaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 1 d. įsakymu leista atsakovui per septynis mėnesius nuo įsakymo gavimo dienos parengti pirties rekonstrukcijos projektą ir nustatyta tvarka gauti statybos leidimą, perstatyti pirtį pagal statinio projektą iki 2007 m. gruodžio 1 d., vėliau pratęsus terminą iki 2008 m. kovo 1 d., tačiau atsakovas to nepadarė. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju savavališkų statybų objektas – pirtis – atitinka nesudėtingo statinio būdingus požymius, nustatytus Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, ir techninius parametrus, išdėstytus Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Nesudėtingo statinio statybai ar rekonstrukcijai turi būti parengtas supaprastintas statybos projektas pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktus. Nors atsakingos už statybų teisėtumą ir saugomų teritorijų tvarką valstybės institucijos nurodė kasatoriui suderinti įvykdytą pirties statybą su tokiai veiklai įstatymo keliamais reikalavimais, bet jis tokių veiksmų neatlieka daugelį metų. Dėl to byloje pagal pareikštą ieškinį teismai turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

41Dėl savavališkų statybų padariniams šalinti taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui ir atitikties pažeidimo pobūdžiui

42Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civiliniai teisiniai padariniai nustatyti CK 4.103 straipsnyje ir Statybos įstatymo 28 straipsnyje. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

43Statinio nugriovimo kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės proporcingumo siekiamam tikslui kriterijai išdėstyti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime, priimtame byloje Hamer v. Belgium, no. 21861/03, 27 November 2007, konstatuota, kad visuomenė yra vis labiau suinteresuota apsaugoti aplinką, kuri turi ypatingą vertę; ekonominiai imperatyvai ir netgi tam tikros fundamentalios teisės, tokios kaip nuosavybės teisės, neturi eiti pirma aplinkosauginių motyvų, ypač kai valstybė yra priėmusi teisės aktus šioje srityje; tokiu atveju valstybės institucijos turi pareigą tinkamu laiku imtis veiksmų, kad nuspręstos įgyvendinti aplinkosaugos priemonės netaptų neveiksmingos; nuosavybės teisių apribojimai leistini su sąlyga, kad bus nustatyta teisinga individualių ir kolektyvinių interesų pusiausvyra. Aiškinant statinio nugriovimo kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. R. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-270/2012, konstatuota, kad kasatoriui buvo žinomi administraciniai sprendimai dėl savavališkų statybų, jis jų neginčijo, tačiau ir nevykdė; taip kasatorius prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų savavališkos statybos padarinių.

44Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ilgas pažeidimo padarinių nepašalinimo laikotarpis, tokių veiksmų neatlikimas, kai atitinkamos valstybės institucijos suteikė protingą terminą pažeidimo padariniams pašalinti, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą teismui spręsti dėl kitokių teisinių priemonių taikymo asmeniui, nesilaikančiam teisės aktų reikalavimų. Kasatoriaus argumentai, kad nugriauti statinį reikštų tolygu paneigti jo turėtą teisėtai nuosavybės teisę į pirtį saugomoje teritorijoje, pripažįstami nepagrįstais, nes jis kaip statytojas, būdamas atsakingų institucijų įpareigotas sutvarkyti reikiamus statybos dokumentus ir pirties statybą suderinti su galiojančių teisės aktų reikalavimais, įpareigojimo nepaisė, rekonstruotos pirties neperstatė taip, kad ji atitiktų teisės aktų reikalavimus ir po valstybės institucijų suteikto jam protingo (septynių mėnesių) termino, kuris buvo pratęstas dar trims mėnesiams, tai padaryti. Dar kartą teismui taikyti tokią priemonę, suteikiant dar vieną terminą, reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką, jo toleravimą ir garantijų, kad teisės aktų nustatyta tvarka nepertvarkęs statinio per jau du kartus nustatytus pradinį ir papildomą terminą asmuo tikrai atliktų statinio pertvarkymą per dar vieną pakartotinai nustatytą terminą, nebuvimą. Savavališkų statybų, neturint tam nei statybos leidimo, nei patvirtinto statybos projekto, pažeidimas yra tęstinis, trunkantis daugiau kaip septynerius metus nuo jo konstatavimo dienos, pirtis pastatyta neteisėtai, neteisėtų statybų padariniai nepašalinti iki šiol, statinys nepertvarkytas. Tai patvirtina ir atsakovo rūpestingumo stoką vykdžius statybas tam neturint statybos leidimo ir patvirtinto supaprastinto statybos projekto. Kadangi atsakovui valstybės institucijų buvo suteiktas terminas neteisėtų statybų padariniams pašalinti, teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkant pirtį, tačiau tai liko neįgyvendinta be pateisinamų priežasčių, tai dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendimu, įvertinęs aptartas bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė taikyti kitą savavališkų statybų padarinių pašalinimo priemonę, nustatytą Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 2 punkte, – statinio nugriovimą, nes tokio aukščio ir pločio pirtis saugomoje teritorijoje negali būti nei naujai pastatyta, nei rekonstruota, nes ji viršija Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatytą maksimalių matmenų apribojimą. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą statinio griovimą teismo įpareigotinas vykdyti atsakovas, kaip savavališkos statybos objekto statytojas (užsakovas), jam per tris mėnesius nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius šio įpareigojimo ir nepašalinus savavališkos statybos padarinių, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas.

45Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, šio sprendimo kasacinio skundo argumentais naikinti ar keisti jį kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, dėl to sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) kasaciniame teisme sudaro 30,76 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. birželio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovo, kurio kasacinis skundas netenkintas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Priteisti iš atsakovo A. J. valstybei 30,76 Lt (trisdešimt litų 76 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

51Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo –... 6. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 7. 2006 m. spalio 3 d. ieškovo inspektorius nustatė medinės pirties... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas sprendime nustatė, kad atsakovas yra 1965 m. pastatytos pirties... 11. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esamose... 12. Rekonstruotos pirties plotas nedaug viršija nurodytą leistiną plotą,... 13. Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentu draudžiama statyti naujus ar... 14. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų... 15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 16. Teismas sprendime konstatavo, kad iki šiol neparengtas rekonstruotos pirties... 17. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį statyba yra veikla, kurios... 18. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalį teismas savo sprendimu turi... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 20. Kasaciniu skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 21. Priėmęs ieškovo apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas pažeidė... 22. CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo... 23. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 3 punktu tam, kad... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir... 25. Atsakovui Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. raštu buvo... 26. Vilniaus apygardos teismas, padarydamas išvadą, kad „senoji pirtis buvo... 27. Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kad, teismas,... 28. Sąvoka „statyti“ apima ne tik pastatyti naują statinį, bet ir... 29. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Dzūkijos nacionalinio parko... 30. Nuosavybės teisės suvaržymas Europos Žmogaus Teisių Teismo laikomas... 31. Priešingai nei nurodoma kasatoriaus skunde, Vilniaus apygardos teismas,... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Dėl byloje dalyvaujančio asmens teismui pateikto procesinio dokumento kopijų... 35. Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad priėmęs ieškovo apeliacinį... 36. Dėl statinio (pirties) saugomoje teritorijoje rekonstrukcijos teisėtumo ... 37. Konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas nulemia atitinkamą... 38. Nagrinėjamoje byloje aktualus paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir... 39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad kasatorius vietoje... 40. Byloje neginčijama kasatoriaus teisė saugomoje teritorijoje turėti... 41. Dėl savavališkų statybų padariniams šalinti taikomų priemonių... 42. Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civiliniai teisiniai... 43. Statinio nugriovimo kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės... 44. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ilgas pažeidimo padarinių... 45. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 47. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 50. Priteisti iš atsakovo A. J. valstybei 30,76 Lt (trisdešimt litų 76 ct)... 51. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...