Byla 3K-3-20/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Utenos apskrities viršininko įsakymo panaikinimo bei atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovei O. B., dalyvaujant tretiesiems asmenims – Utenos rajono savivaldybės administracijai ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūrai, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių statybą miško žemėje ir savavališkos statybos padarinių šalinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovė O. B. 2010 m. kovo 7 d. ieškiniu prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko 2009 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 3-324 ,,Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ bei pripažinti ieškovės teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančių dokumentų poilsio namelio, tualeto, liepto ir laiptų statyboms jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenos rajono savivaldybėje išdavimo.

7Byloje nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovei buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,22 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui buvo nustatyta žemės ūkio tikslinė naudojimo paskirtis, 1,06 ha jame sudarė miško žemė. Sklypui buvo nustatytos specialios naudojimo sąlygos – 0,9 ha (¾ dalys) sklypo patenka į vandens telkinio (Daglėjo ežero) apsaugos zoną. Utenos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialistai 2009 m. rugsėjo 7 d. nustatė, kad O. B. sklype, esančiame Daglėjo ežero apsaugos zonoje, statomi paprastų konstrukcijų pagalbinis pastatas (2,5 m x 3 m), lieptas ir laiptai. Utenos apskrities viršininko 2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 3-324 ieškovė O. B. buvo įpareigota nugriauti poilsio namelį, tualetą su įrankių sandėliuku, lieptą ir laiptus. Ieškovės teigimu, Daglėjo ežero plotas yra mažiau kaip 10 ha, jam taikoma 100 metrų vandens telkinio apsaugos zona ir pastatyti statiniai nepatenka į ežero apsaugos zoną, jų statybai statinio projektai ir statybos leidimai nereikalingi.

8Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010 m. birželio 1 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę O. B. savo lėšomis per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti savavališkai pastatytus statinius: medinį poilsio namelį su terasa, tualetą su įrankių sandėliu, lieptą ir laiptus, esančius miško žemėje, vandens telkinio apsaugos zonoje (duomenys neskelbtini) bei, jei O. B. per nurodytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, nurodytus veiksmus (nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę) įpareigoti atlikti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ieškovės O. B. lėšomis, išieškant iš jos reikiamas išlaidas.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 20 d sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai: įpareigojo ieškovę O. B. savo lėšomis per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti poilsio namelį (2,5x3 m), tualetą su įrankių sandėliu, lieptą ir laiptus (1x12 m), pastatytus žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Teismas nustatė, kad jeigu O. B. per nurodytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, nurodytus veiksmus (nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę) turi teisę atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovės O. B. lėšomis, išieškant iš jos reikiamas išlaidas. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pastatyti statiniai patenka ne tik į Daglėjo ežero apsaugos zoną (dabartinis ežero pavadinimas Paštys), bet ir yra pastatyti sklypo dalyje, kuri yra miško žemė bei patenka į II ir III kategorijos mišką. Pagal Miškų įstatymą miško žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių statyba neleidžiama. Apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas O. B. buvo informuota dar 2003 metais. Taigi ji, kaip turto savininkė, turėjo pareigą laikytis specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų, kartu jai teko pareiga išsiaiškinti, kokioms sklypo dalims ir kokie apribojimai taikomi.

11Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės O. B. apeliacinį skundą, 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad nors ir sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog Miškų įstatyme ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose nėra tiesiogiai suformuluoto draudimo vykdyti statybos darbus miškų ūkio paskirties sklypuose ar žemės sklypuose, kuriems nustatytos specialiosios miško naudojimo sąlygos, tačiau, atlikęs sisteminę miškų priežiūrą ir jų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų analizę, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad miško žemėje yra leistina tik specializuotų, su mišku susijusių statinių ir pastatų statyba, t. y. tokių statinių, kurie leistų įgyvendinti atitinkamos miškų grupės paskirtį, šiuo atveju – apsauginio miško funkcijas. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio numatyta procedūra savavališkų statybų trūkumams pašalinti gali būti taikoma tik tais atvejais, jei tam yra visos sąlygos, t. y. kai žemės sklype tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Kadangi miško žemėje galima tik su mišku susijusių statinių statyba, o ieškovės savavališkai pastatyti statiniai neatitiko šios sąlygos, todėl Miškų, Žemės įstatymų normas pažeidžiant pastatyti statiniai negali būti įteisinami pasinaudojant šia įstatymų leidėjo Statybos įstatyme nustatyta procedūra. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog miško žemės savininkų nuosavybės teisės yra varžomos labiau nei leidžiama Konstitucijos. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamos bylos kontekste pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą dėl sąvokų „miško žemė“ ir „miškų ūkio paskirties žemė“ vertinimo, nes miškų, kaip nacionalinės vertybės, svarba lemia didesnę miško nei kitos rūšies žemės apsaugą, todėl, sprendžiant savavališkų statybų miškuose klausimą, nėra esminio skirtumo, ar statiniai (kurie nepatenka į miške galimų statyti statinių kategoriją) be jiems reikalingų leidimų ir dokumentacijos buvo pastatyti miško žemėje ar miškų ūkio paskirties žemėje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra argumentų, kurie leistų teigti, kad sąvoka „miško žemė“ reiškia mažesnius ribojimus statybai.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovė O. B. prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir ieškinį patenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl netinkamo Statybos, Žemės, Miškų įstatymų aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies ir Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas kaip leidžiančias miško žemėje tik specializuotų statinių statybą: medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių. Šiose teisės normose nėra nustatyto nei baigtinio miško žemėje leidžiamų statyti statinių sąrašo, nei draudimo miško žemėje statyti nesudėtingus pirmosios grupės statinius, kurių statybos darbams nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje ir Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įvardyti objektai, kurių užimami plotai priskiriami miško žemei, nėra statiniai Statybos įstatymo prasme, o žemės sklypo ploto sudėties nustatymo ir žemės sklypo pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties nustatymo tikslu miško naudmenoms priskiriami objektai. Be to, teismai nepagrįstai sutapatino „miško žemės“ ir „miškų ūkio paskirties žemės“ sąvokas. Taip pat teismų išvados dėl absoliutaus draudimo miško žemėje statyti nesudėtingus statinius, net ir tais atvejais, kai tokiems statiniams nereikalingi jokie statybą leidžiantys dokumentai, pagrįsta ne galiojančiomis teisės normomis, bet iš konteksto ištrauktomis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo frazėmis, kuriomis nebuvo sukurtos teisės normos, bet suformuota legislatyvinė omisija. Pažymėtina, kad tokie viešojo administravimo institucijų draudimai vykdyti statinių statybos darbus yra neproporcingas siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, o žemės savininkų nuosavybės teisės yra varžomos labiau negu leidžia Konstitucija.
  2. Dėl Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, reglamentuojančių privalomąjį civilinės bylos sustabdymo atvejį, netinkamo taikymo. Panevėžio apygardos teismas turėjo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. 1-138-279/2011, kurioje sprendžiamas klausimas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šios civilinės bylos objektu esantiems statiniams. Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagrindas konstatuoti, kad išnagrinėti civilinės bylos negalima tol, kol bus išnagrinėta kita byla, yra tada, jei tam tikri faktai, kurie reikalingi nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti, yra nustatinėjami kitoje byloje ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali šių faktų nustatyti. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta Panevėžio apygardos administracinio teismo byla dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tačiau teismas atsisakė tenkinti šį prašymą. Byla buvo pradėta ieškovei gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsisakymą išduoti statybą leidžiantį leidimą tęsti sustabdytą statybą. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 1 d. sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą išduoti statybą leidžiantį dokumentą vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsniu, t. y. įsiteisėjusiu Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimu nustatytos aplinkybės preziumuojamos kaip nustatytos ir iš naujo neįrodinėjamos administracinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys. Administracinis teismas, sprendęs statybą leidžiančio dokumento išdavimo klausimą, atsižvelgė į res judicata galią turinčius bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, kuriais ieškovė įpareigota nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, nors šis teismas nevertino Statybos įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintos galimybės įteisinti statinius.
  3. Dėl teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų taikymo. Valstybės institucijų įpareigojimas nugriauti medinį poilsio namelį su terasa, tualetą su įrankių sandėliu, lieptą ir laiptus eliminuoja bet kokią galimybę naudotis nuosavybės teise priklausančia žeme.

14Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą trečiasis asmuo – Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas – prašo šį kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

151. Dėl netinkamo Statybos, Žemės, Miškų įstatymų aiškinimo ir taikymo bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų taikymo. Ieškovės teiginiai, kad jai yra draudžiama valdyti, naudoti nuosavybės teise priklausantį turtą ar juo disponuoti, yra nepagrįsti. Įstatymuose įtvirtinti draudimai riboja ne savininko nuosavybės teisę į jo nuosavybės teise valdomą objektą, t. y. žemės sklypą saugomoje teritorijoje, tačiau įtvirtina tam tikros veiklos šiose ypatingose teritorijose apribojimus. Tokie apribojimai nepanaikina savininkui galimybės naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ar juo disponuoti. Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikrų teisių, bet ir atitinkamų pareigų; toks teisių ir pareigų derinimas pasireiškia įstatymais ne tik įvertinant savininko teises, bet ir nustatant atitinkamus draudimus tiek kitiems asmenims, tiek jam pačiam; teisės normų taikymo praktika rodo, kad nuosavybės teises reguliuojantys įstatymai dažnai yra pažeidžiami ne tik kėsinantis į savininko teises, bet ir pačiam savininkui nesilaikant įstatymų apibrėžtų turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo ribų (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Tiek Saugomų teritorijų įstatyme, tiek Miškų įstatyme įtvirtinti ribojimai yra proporcingi siekiamam tikslui, t. y. apsaugoti gamtinius objektus, ypač vertingas vietoves ir užtikrinti konstitucinę žmonių teisę į sveiką ir švarią aplinką. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad teisės normose nėra nustatyto draudimo miško žemėje statyti nesudėtingus pirmos grupės statinius, kurių statybos darbams nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 24 d. praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias normas, apibendrinime pažymėta, kad Miškų ir Žemės įstatymuose nustatytas reguliavimas reiškia, kad miškų ūkio paskirties žemėje (miško žemėje) leistina tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių ir kt. Taip pat teismai padarė teisingą išvadą, kad pagal Miškų ir Žemės įstatymuose nustatytą reguliavimą akivaizdu, kad teisė į statybą miškų ūkio paskirties žemėje (miško žemėje) negali būti įgyvendinta, tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Taigi įstatymų leidėjas ne visais atvejais naujajame Statybos įstatyme numato galimybę įteisinti neteisėtą statybą, o tik ten, kur statyba apskritai yra galima, o šiuo atveju miško žemėje tokio pobūdžio statinių statyba negalima.

16Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl Statybos, Žemės, Miškų įstatymų normų, reglamentuojančių statybą miško žemėje, aiškinimo ir taikymo

20Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, tačiau statybos miško žemėje reikalavimus taip pat nustato Miškų, Žemės įstatymai. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.).

21Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

22Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Siekdama užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, gali nustatyti specifines ūkinės veiklos sąlygas, procedūras, kontrolės priemones, taip pat tam tikrus ūkinės veiklos, susijusios su atitinkamų gamtos išteklių naudojimu, ribojimus ir draudimus.

23Nagrinėjamoje byloje aktualus statybų miškuose klausimas. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje nėra nuostatų, kurios leistų teigti, jog žemė galėtų būti naudojama gyvenamajai, visuomeninei ir ūkinei-komercinei statybai be jokių techninių, statinių saugumo ir racionalaus jų išdėstymo reikalavimų, neplanuojant teritorijų urbanizavimo. 1998 m. birželio 1 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Taigi, tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai galimi ir teisės aktais ribojant statybą miško žemėje.

24Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

25Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje beveik analogiškai apibrėžiama miškų ūkio paskirties žemė: tokiai žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriama mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

26Bylą nagrinėję teismai šių normų pagrindu sprendė, kokių statinių statyba galima miško žemėje. Kasaciniame skunde nurodoma, kad šios normos skirtos apibrėžti atitinkamos paskirties žemės sklypo ploto sudėtį, o ne reguliuoti miško žemėje leidžiamus ir draudžiamus statyti statinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad tomis pačiomis teisės normomis gali būti reguliuojami keli teisinių santykių aspektai, todėl, sutikdama su pirmąja nurodyto teiginio dalimi, kad šių normų pagrindu galima spręsti, kokios žemės naudmenos gali būti priskirtos atitinkamos paskirties žemei, kartu konstatuoja, kad šiomis normomis reglamentuojama ir miško žemėje leistina statyba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškindamas būtent Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas sprendė, kokie statiniai gali būti statomi miško (miškų ūkio paskirties) žemėje ir pažymėjo, kad šiuose įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

27Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą kasatorė įgijo atkūrus nuosavybės teisę į 1,22 ha sklypo, kurio pagrindinė paskirtis yra žemės ūkio. Šio sklypo 0,14 ha yra žemės ūkio naudmenų plotas, o likusi 1,06 ha dalis yra miško žemė, kuriai nustatyti miško naudojimo apribojimai. Šie apribojimai kasatorei nuosavybės teisės įgijimo metu buvo žinomi. Žemės įstatymo 21 straipsnis numato žemės savininkams pareigą naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį bei laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

28Byloje taip pat nustatyta, kad kasatorės ginčo statiniai pastatyti ne tik Daglėjo ežero apsaugos zonoje, bet ir III grupės, t. y. apsauginiame miške, kuriame ūkininkavimo tikslas yra formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Taigi pagal Miškų ir Žemės įstatymų, inter alia reglamentuojančių statybos miško žemėje santykius, nuostatas kasatorės sklype esančioje miško žemėje, galima statinių, išvardytų Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje ir atitinkančių miškų grupės (šiuo atveju – apsauginio miško) paskirtį, statyba. Kasatorės pastatyti statiniai (poilsio namelis su lauko tualetu, laiptai ir lieptas) nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją.

29Kasacinio skundo argumentą, kad teismai nepagrįstai sutapatino „miško žemės“ (įtvirtintą Miškų įstatyme) ir „miško ūkio paskirties žemės“ (įtvirtintą Žemės įstatyme) sąvokas, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu. Kasatorės žemės sklypas, kuriame yra ginčo statiniai, administraciniu aktu priskirtas žemės ūkio paskirties žemei pagal Žemės įstatymo 25 straipsnį. Minėta, kad didžioji šio sklypo dalis – 1,06 ha – yra miško žemė. Pagal Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį žemės ūkio paskirties žemei gali būti priskiriami miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais. Šiuo atveju tokie miškų plotai, nors ir nesantys pagal Žemės įstatymą „miško ūkio paskirties žemė“, pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį priskirtini „miško žemei“, ir jiems taikytini tokie patys apribojimai, kaip ir bet kokiai kitai miško žemei. Įvertinus Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies ir Miškų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies normų turinį, sąvoka „miško žemė“ negali būti ipso iure aiškinama kaip suteikianti teisę statyti ir kitokius statinius, išskyrus specializuotus, su mišku susijusius statinius, išvardytus Miškų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu aspektu neturi įtakos tai, kad įstatymuose apibrėžtos sąvokos „miško žemė” (Miškų įstatyme) ir „miškų ūkio paskirties žemė“ (Žemės įstatyme) nevisiškai sutampa – jų skirtumai nėra esminiai. Dėl to ta aplinkybė, kad kasatorės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, nėra reikšminga sprendžiant, kokie statiniai leistini sklype esančioje miško žemėje. Taip pat atmestinas kasatorės argumentas, kad Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įvardyti objektai nėra statiniai Statybos įstatymo prasme, kaip teisiškai nemotyvuotas, nes kasaciniame skunde cituojama Statybos įstatyme pateikta statinio sąvoka (2 straipsnio 2 dalis), tačiau nepagrindžiama, kodėl nurodyti objektai šios apibrėžties neatitinka.

30Kasatoriaus teiginys, kad teisės aktai leidžia ginčo žemės sklype statyti ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio pastatus, nes tikslinė žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, yra nepagrįstas. Egzistuojantis draudimas atlikti tam tikrus veiksmus pagal vieną teisinį reglamentavimą negali būti įveiktas kitu teisės aktu nustatytu reglamentavimu, kuriame toks draudimas neįrašytas. Kitaip tariant, ūkininko sodyba turi būti statoma laikantis ribojimų, nustatytų tiek Ūkininko ūkio įstatymo, tiek kitų įstatymų.

31Dėl statybos ribojimo miško žemėje proporcingumo

32Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: ribojama remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo.

33Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad siekis nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos lemia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo santykio poreikį (žr., pvz., Depalle v. France (GC), no. 34044/02, 29 March 2010; Kozacio?lu v. Turkey, no. 2334/03, 19 February 2009).

34Konstitucinis Teismas, 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjęs ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę miško reikšmę aplinkai, lemiančią miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus, akcentavo ir tai, kad tokie apribojimai, suvaržymai turi būti proporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui.

35Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji Miškų ir Žemės įstatymuose nustatyti ribojimai (t. y. dėl statybų miško žemėje ir miškų ūkio žemėje), – ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai,– yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, ir kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija.

36Miško žemės naudojimo ribojimai (taip pat statybų leistinumo aspektu) nėra savitiksliai, jie nulemti miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdžio, pagrįsti būtinumu užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, biologinės įvairovės išsaugojimą, gamtos išteklių racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę.

37Dėl šių argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad draudimas vykdyti ginčo statinių statybos darbus miško žemėje yra neproporcingas siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, o žemės savininkės nuosavybės teisės yra varžomos labiau negu leidžia Konstitucija.

38Kasatorė proporcingumo principo pažeidimą argumentuoja ir tuo, kad teismas, įpareigodamas ją nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, netaikė Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto, kuris suteikia teismui teisę kasatorę įpareigoti per nustatą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Neabejotinai proporcingumo principas aktualus ir taikant teisės aktus. Teisiniai neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorės nurodoma įstatymo nuostata (dėl savavališkos statybos įteisinimo) gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tam yra visos sąlygos, t. y. tada, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad kasatorė, savavališkai pastačiusi statinius žemės sklype, kuriame galima tik specializuotų, su mišku susijusių statinių statyba, negali pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta savavališkų statinių įteisinimo tvarka. Tais atvejais, kai pagal teisinį reglamentavimą atitinkamų statinių statyba toje vietoje iš viso negalima, valstybės kišimasis į nuosavybės teisę paprastai pasireiškia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu jį nugriauti. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime konstatavo, kad CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, išnagrinėjęs bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių, privalo priimti sprendimą įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

39Pažymėtina, kad nuosavybės teisės suvaržymas Europos Žmogaus Teisių Teismo laikomas nepažeidžiančiu žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, jei ribojimas atliktas pagal įstatymą, jei jis turi teisėtą tikslą, t. y. jei taikomomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą, ir jei nepažeidžiamas proporcingumo aspektas. Beje, kasatorės kasaciniame skunde nurodytoje Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Hamer prieš Belgiją kaip tik buvo pažymėta, kad ekonomikos (finansiniai) imperatyvai ir netgi kai kurios prigimtinės teisės, tokios kaip teisė į nuosavybę, neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač tais atvejais, kai valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą. Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui (žr. Hamer v. Belgija, no. 21861/03, 27 November 2007).

40Kasatorės argumentas, kad tokiu teisiniu reguliavimu ir teisės aktų taikymu panaikinta bet kokia galimybė naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, vertintinas kaip nepagrįstas, nes kasatorė turi galimybę naudotis tiek sklype esančia miško, tiek ir dirbama žeme pagal pagrindinę funkcinę jų paskirtį.

41Pažymėtina, kad statiniai, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje, pastatyti ne tik miško žemėje, bet ir vandens telkinio apsaugos zonoje. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad ginčo statinių statybos įteisinimas negalimas dėl to, kad jie pastatyti miško žemėje, kur tokių statinių statyba negalima, nepasisako dėl galimybės juos įteisinti pagal Saugomų teritorijų įstatymą.

42Dėl Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, reglamentuojančių privalomąjį civilinės bylos sustabdymo atvejį, taikymo

43Nagrinėjamu atveju keliamas teisės aiškinimo klausimas dėl to, ar turi būti stabdoma pagal kasatorės ieškinį pradėtos civilinės bylos nagrinėjimas iki tol, kol bus išnagrinėta Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ginčo žemės sklype esantiems statiniams. Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu atmesti prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, nurodo, kad bylos nagrinėjimas turėjo būti stabdomas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes yra tiesioginis prejudicinis civilinės bylos ir administracinės bylos ryšys.

44CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Neo Group“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje S. S. v. R. N., bylos Nr. 3K-3-8/2010; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje SIA ,,Parekss lizings” v. UAB ,,Parex lizingas”, bylos Nr. 3K-7-260/2005).

45Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad statybos leidimo išdavimo santykiai patenka į viešojo administravimo sritį, kurioje kylantys ginčai priskirtini administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje T. Ž. v. Trakų rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-309/2007). Viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai dėl statybos taisyklių pažeidimų ir savavališkų statybos padarinių šalinimo yra susiję su savininko teisių įgyvendinimu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimai, turintys tiesioginės įtakos galbūt neteisėtai statomo statinio savininko nuosavybės teisėms, ir turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje G. P. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-232/2009). Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra Utenos apskrities viršininko įsakymo „dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ panaikinimas bei atsakovo priešieškinio dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vertinimas, o administracinės bylos įrodinėjimo dalykas yra statybą leidžiančių dokumentų išdavimo klausimas. Teisėjų kolegija šios bylos kontekste sprendžia, kad civilinę bylą nagrinėjęs teismas pats turėjo galimybę nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus šioje byloje.

46Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Utenos apskrities viršininko įsakymo panaikinimo bei atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovei O. B. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo neturėjo būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, nes visas šiai bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes gali nustatyti pats bylą nagrinėjantis teismas. Kasatorius, prašydamas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, neįrodė, jog egzistuoja šios bylos ir administracinės bylos dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ryšys, kuris lemtų administracinėje byloje nustatytų faktų įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią prašomai stabdyti bylai (CPK 178 straipsnis). Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo nagrinėjamai bylai stabdyti. Kasacinio skundo argumentai, kuriais teismo nutartis ginčijama CPK 163 straipsnio 3 punkto pažeidimo aspektu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

47Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnis 3 dalis).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 33,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m.

50vasario 8 d. pažyma. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorės O. B. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

52Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

53Priteisti iš kasatorės O. B. (duomenys neskelbtini) valstybei 33,55 Lt (trisdešimt tris litus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teise.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių statybą miško žemėje ir... 6. Ieškovė O. B. 2010 m. kovo 7 d. ieškiniu prašė panaikinti Utenos... 7. Byloje nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d.... 8. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 20 d sprendimu ieškinį... 11. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovė O. B. prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių... 14. Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą trečiasis asmuo – Utenos regiono... 15. 1. Dėl netinkamo Statybos, Žemės, Miškų įstatymų aiškinimo ir taikymo... 16. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl Statybos, Žemės, Miškų įstatymų normų, reglamentuojančių statybą... 20. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra... 21. Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad žemė,... 22. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja... 23. Nagrinėjamoje byloje aktualus statybų miškuose klausimas. Konstitucinis... 24. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį miško žemė – apaugęs mišku... 25. Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje beveik analogiškai apibrėžiama... 26. Bylą nagrinėję teismai šių normų pagrindu sprendė, kokių statinių... 27. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nuosavybės teisę į ginčo žemės... 28. Byloje taip pat nustatyta, kad kasatorės ginčo statiniai pastatyti ne tik... 29. Kasacinio skundo argumentą, kad teismai nepagrįstai sutapatino „miško... 30. Kasatoriaus teiginys, kad teisės aktai leidžia ginčo žemės sklype statyti... 31. Dėl statybos ribojimo miško žemėje proporcingumo... 32. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga,... 33. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės... 34. Konstitucinis Teismas, 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjęs ypatingą... 35. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra pakankamai... 36. Miško žemės naudojimo ribojimai (taip pat statybų leistinumo aspektu) nėra... 37. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti... 38. Kasatorė proporcingumo principo pažeidimą argumentuoja ir tuo, kad teismas,... 39. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės suvaržymas Europos Žmogaus Teisių... 40. Kasatorės argumentas, kad tokiu teisiniu reguliavimu ir teisės aktų taikymu... 41. Pažymėtina, kad statiniai, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje,... 42. Dėl Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų,... 43. Nagrinėjamu atveju keliamas teisės aiškinimo klausimas dėl to, ar turi... 44. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo... 45. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad statybos leidimo... 46. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas... 47. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 49. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 33,55 Lt išlaidų, susijusių... 50. vasario 8 d. pažyma. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 53. Priteisti iš kasatorės O. B. (duomenys neskelbtini) valstybei 33,55 Lt... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...