Byla II-74-252/2011

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, sekretoriaujant Danei Gvildienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B.S., jos atstovui advokatui Vidmantui Martyšiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal B.S. skundą Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK dėl administracinės nuobaudos paskyrimo,

Nustatė

2Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresn. patrulis 2010-11-10 nutarimu B.S. už LR ATPK 1241 str. 6 d. pažeidimą paskyrė įspėjimą, nes ji 2010-11-09 apie 8 val. 10 min. Anykščių r. sav., Troškūnų sen., kelio Troškūnai – Laukagaliai – Traupis 2,26 km, vairuodama automobilį Audi 100, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, žvyrkelyje nesuvaldė automobilio ir apsivertė. Eismo įvykio metu B.S. susižalojo ir apgadino jai priklausantį automobilį.

3B.S. skundu prašo panaikinti priimtą nutarimą ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde (b. l. 2-5) pažymėjo, kad byla buvo išnagrinėta ir administracinė nuobauda paskirta nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrus visas eismo įvykio aplinkybes, neatlikus išsamaus faktinių bylos aplinkybių tyrimo ir vertinimo, jos paaiškinimas paimtas tuomet, kai ji po eismo įvykio dar buvo ligoninėje ir dėl patirto šoko negalėjo nieko prisiminti. Pabrėžė, jog kelio danga eismo įvykio metu buvo padengta purvu, be to, miškovežių ratai buvo padarę gilias provėžas. Tad eismo įvykį lėmė ne nuo jos priklausančios aplinkybės. Tačiau į šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta. Teismo posėdyje, vykusiame 2011-04-26, B.S. nurodė, jog ji nubausta už tai, kad neva nepasirinko saugaus greičio. Tačiau ji važiavo leistinu greičiu. Paaiškino, jog 2010-11-09 keliu Traupis – Troškūnai (kelias žvyruotas) iš Mociūnų kaimo apytiksliai 70 km/h greičiu ji važiavo į darbą. Tame kelyje yra apytiksliai 2 kilometrų miško atkarpa. Privažiavus išvažiavimą iš miško (biržės), ant kelio dangos buvo purvo ir dumblo, nors jokių įspėjamųjų ženklų apie atliekamus darbus nebuvo. Automobilio priekiniais ratais užvažiavus ant purvo, mašina tapo nevaldoma, ją sumėtė ir automobilis vertėsi. Įvykus eismo įvykiui, ji paskambino pažįstamam V.D., kuris pranešė policijai. Po eismo įvykio ji buvo ištikta šoko. Atvykus policijos pareigūnams, buvo nubraižyta įvykio schema, tačiau joje nepažymėta jokia kliūtis, nenurodyta, jog kelio danga buvo padengta purvu, kuriame padarytos provėžos. Eismo įvykio vietoje ji nepasirašinėjo jokių dokumentų, atvykus greitajai medicininei pagalbai, ji buvo išvežta į ligoninę. Pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas kitą dieną po eismo įvykio ligoninės palatoje, kur ji pasirašė ir eismo įvykio vietos schemą. Tačiau po patirto šoko ir kūno sužalojimų, šių įvykių ji prisiminti negali. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus mano, jog byla išnagrinėta neobjektyviai ir vienpusiškai, neįvertinus visų bylose esančių įrodymų. Todėl administracinė byla jos atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

4Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas V. Martyšius prašo patenkinti skundą ir panaikinti priimtą nutarimą, kadangi administracinė nuobauda B.S. paskirta nepagrįstai, neištyrus visų svarbių bylai aplinkybių. Nurodo šiuos skundo tenkinimo argumentus. Pirma, visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad kelias buvo apneštas purvu, šlapiu moliu, kuriame padarytos provėžos. Jokių įspėjamųjų kelio ženklų apie atliekamus darbus nebuvo pastatyta. Tačiau į šias aplinkybes nagrinėjant B.S. administracinę bylą bei skiriant nuobaudą, atsižvelgta nebuvo. Antra, B.S. ligoninėje apklausta be gydytojo leidimo, nors eismo įvykio metu ji patyrė sunkius kūno sužalojimus, jai buvo leidžiami vaistai nuo skausmo. Jau kitą dieną po eismo įvykio ji buvo apklausinėjama, nors, kaip teigė pati B.S., dėl patirto šoko ir kūno sužalojimų nieko neatsimena. Toks skubotas aplinkybių tyrimas pažeidžia protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir žmogiškumo principus, juolab, kad eismo įvykio metu daugiau niekas, išskyrus pačią B.S., nenukentėjo. Trečia, jau vykdamas į ligoninę B.S. apklausti dėl eismo įvykio, R. Misiūnas turėjo išankstinę nuomonę, kad ji kalta dėl minėto įvykio. Tai pažeidžia nekaltumo prezumpcijos ir nešališkumo principus. Be to, R. Misiūnas, nurodęs, jog eismo įvykio vietoje nefotografavo, akivaizdžiai prieštarauja administracinėn atsakomybėn patrauktos B.S. paaiškinimams, liudytojų V.D. ir L.S. parodymams. Ketvirta, eismo įvykius, kuriuose yra nukentėjusių žmonių, turi forminti ir šių įvykių tyrimą atlikti policijos tyrėjai. Šiuo atveju visas eismo įvykio forminimo procedūras atliko policijos patrulis R. Misiūnas. Visos išvardytos aplinkybės daro priimtą nutarimą neteisėtu.

5Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant institucijos atstovui. Atsiliepime (b. l. 57) nurodė, jog nesutinka su skundu. Pažymėjo, jog Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 punktas įpareigoja vairuotoją pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į vietovės reljefą, kelio būklę ir kt. aplinkybes. B.S., važiuodama keliu, kurio būklė prasta, turėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę, tačiau, pažeisdama KET 133 p. numatytus reikalavimus, to nepadarė. Todėl padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 1241 str. 6 d. Visas šias aplinkybes įvertino policijos pareigūnas, tyręs eismo įvykį, ir už padarytą pažeidimą pagrįstai patraukė B.S. administracinėn atsakomybėn.

6Skundas tenkintinas.

7LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas vadovaujasi administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną reglamentuojančių teisės normų nuostatomis, numatančiomis, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, įvykdžius teisės normų pažeidimą, privalo būti įrodinėjama tik tokiais įrodymais, kurie, juos pilnutinai, objektyviai ir visapusiškai ištyrus, nekeltų abejonių, o visi neaiškumai, susiję su teisės pažeidimu, jo įforminimu, tyrimu, įrodymų vertinimu, nors nepašalina asmens atsakomybės, tačiau turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens naudai.

8Byloje nustatyta, kad 2010-11-09 apie 8 val. 10 min. Anykščių r. sav., Troškūnų sen., kelio Troškūnai – Traupis 2,26 km įvyko eismo įvykis, kurio metu administracinėn atsakomybėn patraukta B.S., vairuodama automobilį Audi 100, valst. Nr. (Duomenys neskelbiami), žvyrkelyje nesuvaldė jo ir apsivertė. Eismo įvykio metu buvo sužalota B.S. ir apgadintas jai priklausantis automobilis. Į eismo įvykio vietą atvyko Utenos AVPK Anykščių rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresn. patrulis R. Misiūnas ir patrulė L. Sapkauskaitė. Šių aplinkybių neneigia ir teismo posėdyje liudytojais apklausti minėti policijos pareigūnai, kurie parodė, jog gavę pranešimą apie eismo įvykį, nuvyko į autoavarijos vietą ir įformino eismo įvykio dokumentus. Liudytojas R. Misiūnas taip pat pabrėžė, jog atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu susižalojo tik pati vairuotoja, o kiti žmonės nenukentėjo, toks eismo įvykis nelaikomas įskaitiniu ir jis įforminamas kaip paprastas eismo įvykis. Tuo tarpu liudytoja L. Sapkauskaitė parodė, jog įskaitinius įvykius tiria ir medžiagą renka tyrėjai.

9Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-10-23 įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtintas Eismo įvykių apskaitos aprašas nustato eismo įvykių apskaitos policijos įstaigose tvarką. Šio aprašo 4 punktas nustato, jog duomenys apie eismo įvykius skirstomi į įtraukiamus į oficialiąją statistiką ir neįtraukiamus į oficialiąją statistiką. Aprašo 5 punktas į oficialiąją statistiką įtraukiamus eismo įvykius (kitaip – įskaitinius) apibrėžia kaip eismo įvykius, kuriuose žuvo ir (ar) buvo sužeisti žmonės. Taigi, ši teisės norma į oficialiąją statistiką įtraukiamu eismo įvykiu laiko tokį įvykį, kurio metu žuvo ar susižalojo žmogus, nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio metu susižalojo pats vairuotojas, ar buvo sužalotas kitas žmogus. Iš to daroma išvada, jog B.S. sukeltas eismo įvykis laikytinas į oficialiąją statistiką traukiamu eismo įvykiu (įskaitiniu). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtinta Patrulių veiklos instrukcija nustato policijos patrulių veiklos organizavimą bei vykdymą. Instrukcijos VIII skyrius detaliai reglamentuoja patrulių veiksmus eismo įvykio vietoje. Instrukcijos 86 punktas apibrėžia patrulio pareigas ir veiksmus atvykus į eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmonės, vietą. Šis punktas išsamiai nustato, kokių priemonių turi imtis policijos patrulis, atvykęs į eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmonės, iki atvyks ikiteisminio tyrimo grupė. Be kita ko, Instrukcijos 86.8 punkte numatyta, kad patrulis privalo atvykus ikiteisminio tyrimo tyrėjui, perduoti jam vairuotojų pažymėjimus, transporto priemonių registracijos liudijimus (kitus dokumentus) ir toliau veikti pagal jo nurodymus. Be to, Instrukcijos 87 punktas numato, jog įforminant eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmogus, dokumentus, surašomas eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir sudaromas planas. Šiuos dokumentus pildo ikiteisminio tyrimo tyrėjas. Šių teisės aktų nuostatų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmogus, neišskiriant ar tai automobilio vairuotojas, ar kitas žmogus, tiria, eismo įvykio dokumentus pildo ikiteisminio tyrimo tyrėjas, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju į eismo įvykį atvyko policijos patrulių ekipažas, būtent policijos vyresnysis patrulis R. Misiūnas įformino eismo įvykio dokumentus (eismo įvykio vietos schemą, tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, surinko kitus įrodymus (B.S. ir liudytojo V.D. paaiškinimą) bei priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

10Iš administracinėje medžiagoje esančio pareiškėjos paaiškinimo, kurį R. Misiūnas paėmė ligoninės palatoje sekančią dieną po įvykio, matyti, kad pareiškėja, būdama automobilio vairuotoja ir R. Misiūno manymu kalta dėl autoįvykio, yra perspėjama dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau paaiškinime nėra duomenų, kad R. Misiūnas šį paaiškinimą surašė iš pačios B.S. žodžių, kad ji paaiškinimą perskaitė, jį suprato, aplinkybės nurodytos teisingai ir pasirašė.

11Taip pat netirta aplinkybė, kaip smarkiai buvo sugadintas kelias, ar būtina buvo pastatyti perspėjamuosius kelio ženklus, nors paimtame paaiškinime nurodoma, kad ties girininkija kelio danga buvo padengta purvu. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai V.D., L.S., I.G. Liudytojai parodė, kad ant kelio purvo buvo daug. Liudytoja I.G. parodė, kad ji tuo keliu važiavo prieš autoįvykį ir matė vienoje eismo juostoje dumblą, o vėliau matė kaip darbininkai jau po įvykio valo kelią, buvo pastatytas ir ženklas. Todėl byloje nepaneigtas pareiškėjos teiginys, kad autoįvykio priežastimi buvo kelio užteršimas ir nebuvimas perspėjamųjų ženklų.

12Kelio užteršimas nepažymėtas ir įvykio schemoje, taip pat nepažymėta koks kelio plotis buvo ir kiek kelio užteršta buvo. Aukščiau nurodytų liudytojų parodymai dėl kelio užteršimo neatitinka apklausto byloje liudytojo R. Misiūno parodymų, kuris iš esmės pripažino, kad kelias buvo užterštas dumblu, tačiau jis priešingai nei jo kolegė L. Sapkauskaitė, bei liudytojai V.D. ir I.G. teigė, kad užteršimas buvo nežymus, todėl jis schemoje jo nenurodė. Tačiau teismas kritiškai vertina šias liudytojo R. Misiūno nurodytas aplinkybes, nes būtent dėl dumblo ant kelio buvimas, buvo ta priežastis, kurios pareiškėja neįvertino, nesumažino leistino greičio pravažiuodama šią kelio atkarpą.

13Taip pat byloje nepaneigta pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji sekančią dieną po autoįvykio buvo šoko būsenos, kentėjo didelius skausmus, todėl nepamena nei R. Misiūno apklausos, nei visų aplinkybių. Byloje esanti pažyma apie B.S. sužalojimo laipsnį – sunkus sužalojimas ir pažyma apie naudotus medikamentus ( leidžiamas analginas nuo skausmo ) leidžia manyti, kad B.S. dėl savo sveikatos būklės galėjo nesuprasti kuo buvo kaltinama ir kokia nuobauda bei už ką jai yra paskirta, negalėjo išreikšti prašymo pilnai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes.

14Tokiu būdu teismas mano, jog šie byloje padaryti procesiniai pažeidimai yra esminiai, dėl jų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, skundžiamas nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Be to, toks skubus niekuo nemotyvuotas administracinės medžiagos ištyrimas ir nutarimo priėmimas, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams, todėl Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresn. patrulio 2010-11-10 nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena B.S. atžvilgiu nutrauktina.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 2010-11-18 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI-1143 10 str. 2 d.,

Nutarė

16skundą patenkinti.

17Panaikinti Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresn. patrulio 2010-11-10 nutarimą, kuriuo B.S., a. k. (Duomenys neskelbiami), pagal LR ATPK 1241 str. 6 d. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

18Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.