Byla 2-37-839/2013
Dėl žalos ir nuostolių priteisimo

1Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovai B. S., jos atstovui advokatui V. M., atsakovo valstybės įmonės „Utenos regiono keliai“ atstovei J. K., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų valstybės įmonės Anykščių miškų urėdija atstovams G. P., advokatui A. M., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano miškas“ atstovams M. K. ir M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui VĮ „Utenos regiono keliai“, tretieji asmenys, nepareikiantys savarankiškų reikalavimų VĮ „Anykščių miškų urėdija“ ir UAB ,,Mano miškas“, dėl žalos ir nuostolių priteisimo,

Nustatė

2ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7923 Lt turtinei bei 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad žala patirta 2010-11-09 eismo įvykio metu, kai jai vykstant į darbą keliu Nr. 1214 (Traupis – Troškūnai) apie 8 val. 10 min., važiuojant leistinu apie 70 km/h greičiu, dėl dumblu ir purvu užteršto (nenuvalyto) kelio ji nesuvaldė automobilio ir pastarasis vertėsi. Dėl įvykusio autoįvykio patirtų sužalojimų išvežta į ligoninę. Dėl eismo įvykio metu patirtų traumų buvo ilgai gydoma ir šiuo metu nustatytas 50 proc. darbingumas. Už šio kelio priežiūrą yra atsakinga VĮ Utenos regiono keliai, kuri netinkamai atlikdama savo pareigas neužtikrino saugaus eismo sąlygų, todėl taikyta deliktinė civilinė atsakomybė, nes jokie sutartiniai santykiai su šia įmone jos nesieja. Patirtą žalą sudaro išlaidos už atstovavimą administracinio teisės pažeidimo byloje (3000 Lt), nepataisomai sugadintas automobilis (3000 Lt), negautos pajamos iš darbovietės (1027 Lt), kelionės, gydymo ir kt. išlaidos (896 Lt). Dėl patirto fizinio skausmo, sukrėtimo, nepatogumų neturtinę žalą vertina 80000 Lt.

4Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (I t. 77-81 b.l.), su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas ir neįrodytas. Nurodo, kad kelio Nr. 1214 (Traupis – Laukagaliai – Troškūnai) priežiūra buvo vykdoma teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka. Prieš eismo įvykį minėto kelio patrulinė apžiūra buvo atlikta 2010 m. spalio 28 d., o po eismo įvykio 2010 m. lapkričio 11 d. Patruliavimo metu ant kelio trūkumų nebuvo užfiksuota. Apie šį eismo įvykį bei užterštą kelią pranešimo nebuvo gauta. Mano, kad atsakovas tinkamai vykdė kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jų nepažeidė, kelio apžiūrą atliko nustatytu periodiškumu, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, todėl nėra atsakinga už B. S. padarytą žalą. Ieškovės nurodytame kelio ruože miško darbus atliko VĮ Anykščių miškų urėdija ir UAB ,,Mano miškas“, kurie privalėjo užtikrinti Kelių priežiūros tvarkos aprašo reikalavimų vykdymą dėl draudimo važiuoti purvinais ratais, teršiančiais kelio dangą. Be to, meteorologinės oro sąlygos įvykusio autoįvykio metu buvo prastos: apsiniaukę, iki 08.11 val. lijo, o po to kilo rūkas, kelio buvo danga drėgna, todėl ieškovė, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, nesiėmė reikiamų atsargumo priemonių, neįvertino oro sąlygų ir dangos būklės, dėl ko įvyko autoįvykis. Patirtos žalos dydis nepagrįstas objektyviais įrodymais. Ieškinį prašo atmesti kaip pareikštą ne tam atsakovui.

5Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VĮ Anykščių miškų urėdija pateikė atsiliepimą į ieškinį (I t. 102-104 b.l.). Su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad netoli autoįvykio vietos buvo atliekami miško kirtimo darbai, tačiau šiuos darbus atliko UAB ,,Mano miškas“, su kuria buvo sudaryta rangos sutartis ir kuri buvo atsakinga už tinkamą darbų atlikimą ir tik ji gali paaiškinti dėl kelio užteršimo aplinkybių. Mano, kad ieškovė neįvertinusi įvykio dieną buvusių eismo sąlygų, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi pati prisiimti riziką ir galimas pasekmes dėl neatsargaus savo elgesio, todėl reikalavimas nepagrįstas.

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB ,,Mano miškas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (I t. 137-138 b.l.). Su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė pati neįvertinusi sąlygų (drėgnos žvyruoto kelio dangos, apsiniaukimo rūko) nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio. Kliūčių pamatyti ir tinkamai įvertinti eismo sąlygas nebuvo, juolab, kad pagrįstų duomenų apie kelio užterštumą dumblu nėra pateikta ir tokių aplinkybių nėra nustatyta nagrinėtoje administracinėje byloje. Bendrovės medžio vežimo darbai buvo atliekami kitoje kelio pusėje nei važiavo ieškovė. Ieškinį prašo atmesti.

7Ieškinys atmestinas.

8Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Nurodyta norma nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės. Dėl to asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal formuojamą teismų praktiką CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys.

9Iš bylos duomenų matyti, kad VĮ „Utenos regiono keliai“ pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2006-01-20 įsakymą Nr.V-18 priskirta kelio Nr. 1214 (Troškūnai – Laukagaliai – Traupis) priežiūra (I t. 69, 77 b.l.). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Taigi atsakovas yra minėto kelio valdytojas, kuriam pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį gali kilti civilinė atsakomybė.

10Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010-11-09 apie 8 val. 10 min. Anykščių r. sav., Troškūnų sen., kelio Troškūnai – Traupis 2,26 km įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovė B. S., vairuodama automobilį Audi 100, valst. Nr. ( - ) žvyrkelyje jo nesuvaldė ir apsivertė. Eismo įvykio metu buvo sužalota B. S. ir apgadintas jai priklausantis automobilis (I t. 8, 9 b.l., Panevėžio apygardos administracinio teismo adm. bylos Nr.II-74-252/2011 duomenys). Taigi duomenų dėl žalos asmeniui padarymo byloje yra pateikta.

11Kaip minėta CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu civilinės atsakomybės atveju turi būti nustatyta ir trečia sąlyga, t.y. įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys.

12Ieškovės teigimu kelias buvo užterštas dumblu ir purvu, dėl ko juo nebuvo galima saugiai pravažiuoti ir įvyko autoįvykis. Teismo nuomone pašalinės kliūtys, kurios pagal paskirtį kelyje neturi būti, galima pripažinti kelio trūkumu CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau ne visos iš kelio priežiūros atsiradusios kliūtys gali būti pripažintos kelio trūkumais, sudarančiais pakankamą pagrindą kilti atsakomybei.

13Iš byloje esančių duomenų, t.y. liudytojų parodymų, informacijos, jog šalia kelio esančiame miške buvo atliekami miško kirtimo ir išvežimo darbai, galima teigti, jog 2010-11-09 eismo įvykio metu kelias buvo užterštas (šlapesnis) ir kelio danga autoįvykio vietos atkarpoje nebuvo tokios būsenos, kuri įprastai būdinga žvyrkeliui. Tačiau vertinant byloje apklaustų liudytojų parodymus dėl kelio užteršimo masto (apimties) matyti, kad jie yra prieštaringi ir nepakankamai nuoseklūs. Liudytojai V. D. ir I. G. teigė, jog eismo įvykio vietoje kelio atkarpa buvo užteršta iš vakaro (I t. 164, 165 b.l.). Tačiau iš šių liudytojų parodymų duotų Panevėžio apygardos administraciniame teisme, matyti, jog jie nurodė, kad keliu važiavo iš vakaro, kelias buvo normalus, jokio purvo ant jo nebuvo. Liudytojų R. J., R. M. teigimu purvo buvo priešingoje kelio pusėje nei toje, kuria važiavo B. S.. Liudytojo A. S. nurodė, jog kelias buvo užterštas purvu beveik per visą kelio plotį ties ta vieta, kur iš miško buvo išvežama mediena, o toje kelio pusėje, kuria važiavo B. S., neužnešto kelio purvu buvo apie 1 - 1,5 m. Kitų objektyvių duomenų dėl kelio užteršimo masto byloje nėra gauta. Iš policijos pareigūno forminusio autoįvykį parodymų, jo surašytų įvykio vietoje dokumentų matyti, kad kelio užteršimas nenurodytas. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnų, forminusių autoįvykį, dokumentuose kelio užteršimas nėra užfiksuotas kaip kliūtis turėjusi reikšmės autoįvykiui įvykti, nors pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.3. p. sudarant eismo įvykio schemą, fiksuojama važiuojamosios kelio dalies dangos rūšis, paviršius, defektai. Kaip paaiškino R. M., sudarant eismo įvykio schemą laikėsi visų reikalavimų, purvo schemoje neakcentavo, nes nemanė, kad tai galėjo būti avarijos priežastimi. Liudytojo R. J. parodymais vienoje kelio pusėje kelias buvo šlapesnis dėl papildomo vandens kiekio nubėgimo nuo traktoriaus ratų, tačiau jo teigimu darbų vieta buvo paženklinta, nors kiti liudytojai tokių aplinkybių nepatvirtino.

14Iš liudytojų V. D., I. G., A. S. parodymų matyti, kad minėtu keliu jie iki autoįvykio bei po jo važiavo keliu Troškūnai – Laukagaliai – Traupis ir įvertindami kelio būklę bei pakitusias automobilio važiavimo sąlygas, saugiai pravažiavo tą kelio atkarpą, kurioje įvyko autoįvykis.

15Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinant, jog užteršimo masto įvertinimas yra pakankamai subjektyvus kiekvieno asmens požiūriu, konstatuotina, kad byloje esamų duomenų nepakanka išvadai, jog kelio būklė bei kelio užteršimo apimtis ir dydis (mastas) buvo toks, jog vairuojant atidžiai ir rūpestingai, nebuvo galima išvengti žalingų pasekmių.

16Iš atsakovo pateiktų 2006-2011 m. Patrulinių apžiūrų žurnalo kopijų, matyti, kad prieš eismo įvykį minėto kelio patrulinė apžiūra buvo atlikta 2010 m. spalio 28 d., o po eismo įvykio 2010 m. lapkričio 11 d., patruliavimo metu ant kelio trūkumų nebuvo užfiksuota. Iš 2010/2011 m. gaunamų signalų apie situaciją VĮ „Utenos regiono keliai“ Anykščių kelių tarnybos prižiūrimuose keliuose registravimo žurnalo kopijos matyti, kad VĮ „Utenos regiono keliai“ apie šį eismo įvykį bei užterštą kelią pranešimo nebuvo gavę. Aplinkybės, kad po autoįvykio kelias buvo tvarkomas kitų tarnybų duomenų apie kelio užterštumo mastą iš esmės daugiau nei nurodė liudytojai nesuteikia.

17Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 133. p. „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“. Minėtų taisyklių 136.1. p. nustato, kad ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti: lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais (...) kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

18Iš byloje esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus pažymos matyti, kad 2010-11-09 nuo 5 iki 8 val. lijo, nuo 8 val. 8 min. iki 11 val. 10 min. buvo rūkas, meteorologinio matomumo nuotolis 9 val. 0,5 km (I t. 121 b.l.). Šie duomenys iš esmės sutampa su atsakovo VĮ „Utenos regiono keliai“ Anykščių kelių tarnybos 2010/2011 m. Žiemos tarnybos žurnale, VĮ „Utenos regiono keliai“ 2010/2011 metų žiemos tarnybos budėtojo žurnale užfiksuotais duomenimis, kad 2010-11-09 apie 8 val. buvo apsiniaukę, lijo, kilo rūkas, kelio danga buvo drėgna (I t. 91-94 b.l.). Aplinkybes, kad kelio danga buvo drėgna patvirtina liudytojų I. G., R. J., L. S. parodymai. Byloje ieškovė nurodo, kad ji tą dieną neskubėjo vykti į darbą ir buvo sutarusi, jog pavėluos, tačiau važiavimas beveik maksimaliu leistinu greičiu nesant jokio poreikio skubėti, nėra pakankamai įtikinantis. Kaip nurodo ieškovė ji važiavo apie 70 km/h greičiu, t.y. praktiškai maksimaliu leistinu greičiu tokiame kelyje (žvyrkelyje), neatsižvelgiant į minėtą dieną buvusias meteorologines sąlygas (drėgną žvyrkelio dangą, lietų, apsiniaukimą, kylantį rūką). Be to, kelias yra per mišką ir autoįvykis įvyko dar nesant visiškai šviesiam paros metui apie 8 val. 10 min. Kaip nurodo ieškovė galimą kliūtį ji pastebėjo 20-30 m. iki jos (I t. 159 b.l.), tačiau per šį atstumą automobilio greičio nesulėtino, o galimai net galėjo padidinti greitį, nors kaip matyti iš liudytojos I. G. parodymų ji važiuodama tuo pačiu keliu iki galimos kliūties važiavo apie 50 km/h greičiu ir pastebėjus kliūtį greitį sulėtino. Liudytojo V. D. teigimu jis per nurodytą kelio atkarpą, sumažinus greitį, taip pat pravažiavo. Kita vertus svarbi aplinkybė tai, kad tiek ieškovė, tiek ir minėta liudytoja I. G. patvirtino, jog šiame kelyje galimi laukinių gyvūnų išbėgimai į kelią (I t. 159, 165 b.l.), todėl vertintina, kad vykstant šiuo keliu būtinas didesnis vairuotojo atidumas ir atsargumas ne tik dėl kelio dangos ypatybių bet ir kitų aplinkybių. Taip pat svarbi aplinkybė yra ir tai, jog ieškovės automobilis yra gan senas, t.y. 1987 m. gamybos, todėl vairuojant atitinkamai turi būti atsižvelgiama ir į technines automobilio savybes.

19Tokių aplinkybių visetas negali būti vertinamas kaip pakankamas vairuotojo rūpestingumas ir atidumas. Ieškovės kaip vairuotojos parodymų faktiniai duomenys, atsižvelgiant į vairuotojui nustatytas pareigas neviršyti leistino greičio, įvertinti važiavimo sąlygas, paros laiką ir pasirinkti saugias vairavimo sąlygas, teikia pagrindą konstatuoti, kad šiai bylai išspręsti reikšmingo eismo įvykio metu automobilio vairuotojas nebuvo toks rūpestingas ir apdairus, koks turėjo būti, todėl darytina išvada, kad autoįvykį iš esmės lėmė vairuotojos didelis neatsargumas, nepakankamai įvertinant važiavimo sąlygas ir greitį.

20Remiantis išdėstytais motyvais ieškinys atmestinas.

21LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Atsakovo pusėje dalyvavęs trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB ,,Mano miškas“ pateikė įrodymus (I t. 145 b.l.), kad patyrė 484 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose (2012-06-19, 2012-09-24, 2012-11-15), todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos bei valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą priteistinos iš ieškovės.

22Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

23ieškinį atmesti.

24Priteisti iš ieškovės B. S., asmens kodas ( - ) valstybės biudžeto naudai 53,41 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

25Priteisti iš ieškovės B. S., asmens kodas ( - ) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Mano miškas“, įmonės kodas 302459425, naudai 484 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) advokato atstovavimo išlaidų.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius,... 2. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7923 Lt turtinei bei 80000 Lt... 3. Nurodė, kad žala patirta 2010-11-09 eismo įvykio metu, kai jai vykstant į... 4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (I t. 77-81 b.l.), su ieškiniu... 5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VĮ Anykščių... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB ,,Mano... 7. Ieškinys atmestinas.... 8. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių... 9. Iš bylos duomenų matyti, kad VĮ „Utenos regiono keliai“ pagal Lietuvos... 10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010-11-09 apie 8 val. 10 min. Anykščių r.... 11. Kaip minėta CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu civilinės atsakomybės atveju... 12. Ieškovės teigimu kelias buvo užterštas dumblu ir purvu, dėl ko juo nebuvo... 13. Iš byloje esančių duomenų, t.y. liudytojų parodymų, informacijos, jog... 14. Iš liudytojų V. D., I. G., A. S. parodymų matyti, kad minėtu keliu jie iki... 15. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinant, jog užteršimo masto įvertinimas... 16. Iš atsakovo pateiktų 2006-2011 m. Patrulinių apžiūrų žurnalo kopijų,... 17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.... 18. Iš byloje esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos... 19. Tokių aplinkybių visetas negali būti vertinamas kaip pakankamas vairuotojo... 20. Remiantis išdėstytais motyvais ieškinys atmestinas.... 21. LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai... 22. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 straipsniais,... 23. ieškinį atmesti.... 24. Priteisti iš ieškovės B. S., asmens kodas ( - ) valstybės biudžeto naudai... 25. Priteisti iš ieškovės B. S., asmens kodas ( - ) trečiojo asmens,... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti...