Byla e2-5149-590/2017
Dėl viešojo pirkimo rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys „Delta“ turizmo centras ir UAB „Vestekspress“

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ZIP Travel“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl viešojo pirkimo rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys „Delta“ turizmo centras ir UAB „Vestekspress“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovas UAB „ZIP Travel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos kelionių organizavimo paslaugų viešajame pirkime (pirkimo Nr. 188373) toje dalyje, kurioje pirmuoju pripažintas UAB „Delta“ turizmo centras ir UAB „Vestekspress“ pasiūlymas, antruoju – UAB „ZIP Travel“ pasiūlymas bei panaikinti sprendimą laimėjusiu pirkimą pripažinti UAB „Delta“ turizmo centras ir UAB „Vestekspress“ pasiūlymą.
  2. Nurodė, kad dalyvavo atsakovės organizuotame supaprastintame atvirame konkurse, kuriame pirkimo laimėtoju paskelbta tiekėjų grupė, susidedanti iš UAB „Delta“ turizmo centras ir UAB „Vestekspress“. Pažymi, jog tiekėjų grupės pasiūlymas pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – tiekėjo teikiamų paslaugų kokybę perkančiosios organizacijos įvertintas lygiai taip pat kaip ir UAB „ZIP Travel“ pasiūlymas, abu pasiūlymai pagal šį kriterijų surinko po 60 balų. Tačiau pagal antrąjį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – pasiūlymo kainą – UAB „ZIP Travel“ pasiūlymas buvo geresnis (mažesnės kainos), todėl ieškovo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju buvo neteisinga laimėjusiu paskelbti UAB „Delta“ turizmo centras ir UAB „Vestekspress“ pasiūlymą vien dėl to, kad šis pasiūlymas pagal jo pateikimo laiką buvo pateiktas perkančiajai organizacijai anksčiau. Nesutikdamas su tokiais konkurso rezultatais, ieškovas pateikė atsakovei 2017-07-25 pretenziją, kuria atkreipė dėmesį, jog UAB „ZIP Travel“ pasiūlymo kaina 0,00 eurų be PVM, o laimėjusiu paskelbto pasiūlymo – didesnė ir sudaro 0,01 eurų be PVM, todėl išrinkti pirkimą laimėjusį pasiūlymą pagal pasiūlymų pateikimo laiką nebuvo teisinga, nes pagal vieną iš ekonominio naudingumo kriterijų, o būtent – pasiūlymo kainą ieškovo pasiūlymas yra geresnis, ekonomiškai naudingesnis už pirkimą laimėjusiu paskelbtą pasiūlymą. Nepaisant to, 2017-08-02 raštu perkančioji organizacija ieškovo pretenziją atmetė.
  3. Nurodė, jog remiantis konkurso sąlygų 10.4 punkte pateikta formule ir jos taikymo taisyklėmis, ieškovo pasiūlymo kaina turėjo būti dalinama iš ieškovo, trečiųjų asmenų ir kitų tiekėjų pasiūlymų kainų tam, kad už pasiūlymo kainas paskirti ekonominio naudingumo balus, todėl ieškovui suprantama, kad jo pasiūlymo kaina kitų pasiūlymų įvertinimo balais tikslais buvo perskaičiuota iš 0,00 į 0,01, kitu atveju balų skyrimas pagal pasiūlymų kainą būtų buvęs negalimas, nes visi pasiūlymai pagal aptariamą ekonominio naudingumo kriterijų būtų įvertinti nuliais, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio kainos būtų pasiūlytos. Ieškovui taip pat suprantama ir jis to neginčija, kad pagal pasiūlymų kainą vadovaujantis nurodytomis matematinėmis formulėmis jo pasiūlymui buvo skirta lygiai tiek balų, kiek ir trečiųjų asmenų pasiūlymui. Taip atsitiko todėl, kad trečiųjų asmenų pasiūlymo palyginamoji kaina (0,01 eurų) sutapo su dydžiu, kuriam perkančioji organizacija prilygino ieškovo pasiūlymo kainą. Tačiau ieškovas nesutinka ir nesutiks, kad ginčo laimėtoju buvo išrinktas pasiūlymas pagal pasiūlymo pateikimo laiką, nors pagal kainą jis prastesnis už ieškovo pasiūlymą. Tokia situacija prieštarauja viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principui, viešųjų pirkimų pagrindiniam tikslui – įsigyti reikiamas paslaugas racionaliai naudojant tam skiriamas lėšas, taip pat draudimui formalizuoti viešojo pirkimo procedūras.
  4. Pažymi, jog Konkurso sąlygų 11.1 punktas, kuriuo perkančioji organizacija rėmėsi priimdama ginčijamus sprendimus, atitinka VPĮ 39 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisės normą ir nustato, kad tuo atveju, jeigu kelių pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, nustatant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai, taigi ir šis punktas visų pirma įpareigoja perkančiąją organizaciją vertinti tikrąjį pasiūlymų ekonominį naudingumą (o ne išvestinį, balais matuojamą) ir leidžia pagal laiką vertinti tik vienodo ekonominio naudingumo pasiūlymus. VPĮ 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka, analogiškai suformuluotas ir Konkurso sąlygų 11.1 punktas, nustatantis, kad pasiūlymai eilėje surašomi ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Ieškovo nuomone, perkančioji organizacija galėjo ir turėjo konstatuoti UAB „Delta“ turizmo centras bei UAB „Vestekspress“ pasiūlymą esant ekonomiškai prastesnį pagal kainą lyginant su UAB „ZIP Travel“ pasiūlymu ir skirti jam žemesnę vietą pasiūlymų eilėje pasiūlymus surašant pagal ekonominio naudingumo mažėjimą. To nepadariusi perkančioji organizacija be pakankamo teisinio pagrindo perėjo prie kito VPĮ 39 straipsnio 7 dalyje ir Konkurso sąlygų 11.1 punkte numatyto pasiūlymų vertinimo etapo – kurio esmę sudaro pasiūlymų vertinimas pagal jų pateikimo laiką, prieš tai konstatavus, kad jų ekonominis naudingumas vienodas.
  5. Pabrėžia, jog nors palyginamoji pasiūlymų kaina ir nebus įrašyta į viešojo pirkimo sutartį, tačiau ji parodo, kad ieškovas savo pasiūlymu siūlė perkančiajai organizacijai visas pasiūlymo B dalies 1 lentelėje nurodytas paslaugas teikti už 0,00 Eur dydžio aptarnavimo mokestį, tuo tarpu trečiųjų asmenų pasiūlymo palyginamoji kaina rodo, kad jų pasiūlymo B dalies 1 lentelėje nurodytas paslaugas tretieji asmenys siūlė teikti perkančiajai organizacijai brangiau. Tai reikšminga, nes pasiūlymo B dalies 1 lentelėje nurodytos paslaugų kainos bus įtrauktos į viešojo pirkimo sutartį ir sudarys neatskiriamą teikiamų paslaugų kainos dalį, kas reiškia, jog pirkimo laimėtoju paskelbus trečiųjų asmenų pasiūlymą, perkančioji organizacija bus priversta įsigyti reikiamas paslaugas brangiau, nei galėtų, o tai prieštarauja pagrindiniam viešųjų pirkimų tikslui, įtvirtintam VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje.
  6. Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškiniu nėra ginčijamas Pirkimo sąlygų teisėtumas, ieškovas sutinka ir neginčija matematinės formulės, nurodytos Pirkimo sąlygų 10.4 punkte, jos taikymo taisyklių bei naudojantis minėta matematine formule suskaičiuotu ieškovo pasiūlymo kainos įvertinimu, kuris yra 40 balų; tuo atveju, jei ieškovas siekia ginčyti Pirkimo sąlygas, teismas turėtų nenagrinėti tokio reikalavimo ir bylą šioje dalyje nutraukti atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo pateiktoje pretenzijoje Pirkimo sąlygos nebuvo ginčijamos.
  7. Nurodo, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 10.4 punkte nurodytos matematinės formulės pritaikymą visų pirma siejo su pasiūlymų vertinimu naudojant ekonominio naudingumo kriterijų, kuriame pasiūlymo kaina buvo tik vienas iš ekonominio naudingumo kriterijų; pasiūlymo kainos lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime – tik 40. Todėl perkančioji organizacija aukščiau minėtą matematinę formulę naudojo lyginant savo kaina skirtingus pasiūlymus, tačiau tikslu balais įvertinti tiekėjų pateiktų pasiūlymų ekonominį naudingumą, o ne tikslu vertinti pasiūlymus pagal pasiūlymų pateikimo laiką, kaip teigia ieškovas. Pirkimo sąlygose nėra nustatyta ir jos nėra sudarytos taip, kad tiekėjų pasiūlymai būtų vertinami tik pagal jų pateikimo laiką, priešingai, Pirkimo sąlygose numatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos kriterijų; tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami tiek pagal paslaugų kokybę, tiek pagal paslaugų kainą. Pabrėžia, jog Pirkimo laimėtoju buvo pripažinti anksčiau pasiūlymą pateikę tretieji asmenys tik dėl tos priežasties, kad tiek ieškovo, tiek ir trečiųjų asmenų pateikti pasiūlymai pagal abu ekonominio naudingumo kriterijus buvo įvertinti vienodai. Mano, kad atsakovė pagrįstai vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 11 punktu pasiūlymų pateikimo laiką konstatavo kaip lemiamą veiksnį sprendžiant dėl pripažinimo Pirkimo laimėtoju, kuris laikomas ne savarankišku pasiūlymo vertinimo kriterijumi, o Pirkimo laimėtojo išrinkimo būdu. Pažymi, jog jeigu tiekėjų pasiūlymus būtų vertinusi pagal „tikrąjį“ pasiūlymų ekonominį naudingumą, neatsižvelgdama į Pirkimo sąlygose įtvirtintus tiekėjų pasiūlymo vertinimo kriterijus ir taisykles, pirkimo sąlygų 10.4 punkte nurodytą matematinę formulę, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai būtų konstatuoti kaip neteisėti, kadangi pažeistų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).
  8. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nepateikia argumentų ir įrodymų, kodėl ieškovo pasiūlymas yra ekonomiškai naudingesnis už trečiųjų asmenų pasiūlymą, nenurodo, kokiu pagrindu ir kas turėtų nustatyti pasiūlymo kainos kriterijaus viršenybę tiekėjo siūlomų paslaugų kokybės kriterijaus atžvilgiu, kokios yra tokio nustatymo sąlygos. Pažymi, jog Pirkimo sąlygos nenumato pasiūlymo kainos kriterijaus pirmenybės tiekėjo siūlomų paslaugų kokybės kriterijaus atžvilgiu. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad Pirkimo sąlygos buvo taikomos lyginant ir vertinant pasiūlymus tik pagal jų pateikimo laiką, kadangi kiti pirkime dalyvavę tiekėjai pasiūlymus pateikė kur kas anksčiau nei Pirkimą laimėję tretieji asmenys. Atsakovės vertinimu, ieškinyje pateikiami tik deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymai, kad ieškovo pateiktas pasiūlymas yra ekonomiškai naudingesnis, todėl ieškovas pasiūlymų eilėje turėjo būti aukštesnėje vietoje nei tretieji asmenys, tačiau ieškovas nepateikia jokių įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių tokią ieškinyje išdėstytą poziciją. Perkančiajai organizacijai įvertinus tiekėjų pasiūlymus paaiškėjo, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų pasiūlymai buvo įvertinti tokiais pačiais ekonominio naudingumo balais, t. y. ieškovo ir trečiųjų asmenų pasiūlymai buvo pripažinti ekonomiškai – teisiškai lygiaverčiais, todėl atsakovė pagrįstai perėjo prie kito Pirkimo sąlygų 11.1 punkte numatyto pasiūlymų vertinimo etapo, pagal kurį aukštesnė vieta pasiūlymų eilėje suteikiama tam tiekėjui, kuris pasiūlymą pateikė anksčiau.
  9. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad vien tai, jog Perkančioji organizacija įsigytų reikiamas paslaugas ne už mažiausią pasiūlytą kainą, sąlygotų viešųjų pirkimų tikslo – racionalaus lėšų panaudojimo pažeidimą, kadangi racionalus lėšų panaudojimas reiškia, kad perkančioji organizacija viešuoju pirkimu turi siekti įsigyti prekes ar paslaugas, kurių kainos ir kokybės santykis būtų optimalus. Pabrėžia, jog taikant tas pačias Pirkimo sąlygas galima situacija, kai didesnį skaičių balų už tiekėjo teikiamų paslaugų kokybę surinkęs tiekėjas, kuris pasiūlė didesnę kainą, būtų pripažįstamas Pirkimo laimėtoju, todėl ieškovo teiginiai, kad vertinant pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų vien didesnė pasiūlyta kaina lemia viešųjų pirkimų tikslo – racionalaus lėšų panaudojimo pažeidimą, yra visiškai nepagrįsti.
  10. Ieškovas pateiktu dubliku palaikė ieškinio reikalavimus ir pažymėjo, jog ieškovas neginčija pirkimo dokumentų, tačiau ginčija atsakovės veiksmus, kurie pasireiškė tuo, kad atsakovė nusprendė pirkimo procedūrų metu taikyti konkurso sąlygų 11.1 punkto nuostatą, pagal kurią pasiūlymai vertintini pagal jų pateikimo laiką tik tuo atveju, jeigu jų ekonominis naudingumas vienodas. Pažymėjo, jog byloje spręstinas klausimas, ar vien dėl Pirkimo sąlygose įtvirtintos matematinės formulės taikymo ir dėl to, kad jos taikymo rezultatas lėmė vienodo skaičiaus balų skyrimą ieškovo ir trečiųjų asmenų pasiūlymams pagal kainą, leido perkančiajai organizacijai konstatuoti vienodą šių pasiūlymų ekonominį naudingumą pagal kainą ir šiuos du pasiūlymus vertinti pagal jų pateikimo laiką. Ieškovo nuomone, nors ieškovo pasiūlymui pagal kainą formaliai teko tiek pat balų kaip ir trečiojo asmens pasiūlymui, tačiau pirkimo procedūrų metu perkančioji organizacija negalėjo ignoruoti to, kad pagal kainą ieškovo pasiūlymas geresnis, jo kaina mažesnė. Pažymi, jog tik dėl formalaus matematinio veiksmo ieškovo pasiūlymas pagal kainą surinko tiek pat balų, kiek ir trečiojo asmens pasiūlymas, tačiau tai nepateisinama siekiant įrodinėti, kad trečiojo asmens ir ieškovo pasiūlymai pagal kainą yra vienodi ar lygiaverčiai. Mano, kad vienodo ekonominio naudingumo balų skyrimas formaliais (matematinės formulės pritaikymo) tikslais neturėtų lemti šių pasiūlymų vertinimo pagal pateikimo laiką, nes taip viešojo pirkimo procedūros būtų nepateisinamai formalizuotos, neatitiktų pamatinių viešųjų pirkimų principų, pagrindinio viešojo pirkimo tikslo, taip būtų paneigta pati viešojo pirkimo esmė, nes pirkimą laimėtų prastesnis pasiūlymas.
  11. Atsakovė pateiktame triplike nurodė, kad ieškovas neteisingai, nesilaikydamas teisės aiškinimo metodų savaip interpretuoja VPĮ 39 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą, teigdamas, kad tik pagal visus vertinamus subkriterijus (šiuo atveju – pasiūlymo kainą ir tiekėjo paslaugų kokybę) vienodi pasiūlymai vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 7 dalimi gali būti vertinami pagal jų pateikimo laiką. Perkančiosios organizacijos vertinimu, VPĮ 39 straipsnio 7 dalyje nurodytas pasiūlymų ekonominio naudingumo vienodumas vertinamas subendrintais surinktais ekonominio naudingumo balais (ekonominiu naudingumu (VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas, pirkimo sąlygų 10.2 punktas)), o ne pagal pavienių subkriterijų vienodumą. Pažymi, jog ieškovo ir trečiųjų asmenų pateikti pasiūlymai yra vienodi taip pat ir pagal pavienius subkriterijus: ieškovo ir trečiųjų asmenų pasiūlymai tiek pagal pasiūlymo kainos dalį, tiek ir pagal teikiamų paslaugų kokybės dalį buvo įvertinti vienodai, atitinkamai po 40 ir 60 balų, taigi net ir vadovaujantis klaidinga ieškovo pateikiama VPĮ 39 straipsnio 7 dalies interpretacija, ieškovo ir trečiųjų asmenų pasiūlymai šiuo atveju vis vien privalėjo būti vertinami pagal jų pateikimo laiką.
  12. Tretieji asmenys UAB „Delta“ turizmo centras ir UAB „Aviaekspress“ atsiliepimu į ieškovo dubliką prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, įvertindama tiekėjų pateiktus pasiūlymus tiek pagal paslaugų kokybę, tiek pagal kainą, teisėtai trečiųjų asmenų ir ieškovo pasiūlymus įvertino kaip vienodus ir skyrė jiems vienodus ekonominio naudingumo balus. Atsakovė pripažino, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų pasiūlymai yra ne tik vienodo ekonominio naudingumo, t. y. surinko vienodai po 100 balų, tačiau ir atskiros pasiūlymų dalys, kurios buvo vertintos – pasiūlymo kaina ir teikiamų paslaugų kokybė, yra vienodos (atitinkamai įvertintos po 40 ir 60 balų), todėl visais atvejais pagal VPĮ 39 straipsnio 7 dalį perkančioji organizacija privalėjo ieškovo ir trečiųjų asmenų pasiūlymus vertinti pagal jų pateikimo laiką. Tretieji asmenys sutinka su atsakovės argumentais ir taip pat pažymi, kad ieškovo pateikti teismų praktikos išaiškinimai nagrinėjamos bylos kontekste netaikomi, kadangi skiriasi teisinių situacijų faktinės aplinkybės – šioje byloje nagrinėjama situacija, kai tiekėjų pasiūlymai yra vertinami ne pagal mažiausios kainos, o pagal ekonominio naudingumo kriterijų.

5Teismas

konstatuoja:

6Ieškinys atmestinas.

  1. Nagrinėjamoje byloje taikytina Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. (toliau – VPĮ).
  2. Atsakovė (perkančioji organizacija) Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2017-06-13 CVP IS priemonėmis paskelbė kelionių organizavimo paslaugų viešąjį pirkimą, vykdytą supaprastinto atviro konkurso būdu, Pirkimo Nr. 188373. Pirkimo objektas – kelionių organizavimo paslaugos, kurios apima: kelionės oro transportu organizavimo paslaugas, viešbučio (3, 4 arba 5 žvaigždučių) rezervavimo ir apgyvendinimo jame organizavimo paslaugas, kelionės sausumos ir vandens transportu (autobusų, traukinių ir vandens transporto bilietų rezervavimo ir pardavimo paslaugos, transporto nuomos ir transporto organizavimo nuo oro uosto iki viešbučio paslaugos ir kitos panašios paslaugos) organizavimo paslaugas; kelionės draudimo pardavimo paslaugas, vizų ir kitų kelionei būtinų dokumentų įforminimo bei išdavimo organizavimo paslaugas ir kitas panašias kelionių organizavimo paslaugas; Pirkimas į dalis neskaidomas (Konkurso sąlygų 2.1, 2.2 punktai). Konkurso sąlygų 10.1 punkte įtvirtinta, jog Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus – pasiūlymo kainą ir tiekėjo teikiamų paslaugų kokybę. Ieškovas UAB „ZIP Travel“ dalyvavo konkurse ir gavo perkančiosios organizacijos 2017-07-21 raštą Nr. S-78-1986, kuriame nurodyta, kad pirkimo laimėtoju skelbiama tiekėjų grupė UAB „Delta“ turizmo centras ir UAB „Aviaekspress“. Nesutikdamas su tokiais konkurso rezultatais, ieškovas pateikė atsakovei pretenziją, kuri perkančiosios organizacijos 2017-08-02 raštu buvo atmesta.
  3. VPĮ 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais: 1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba 2) mažiausios kainos. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį (VPĮ 39 straipsnio 5 dalis). VPĮ 39 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas arba kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra pasiūlyta mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais įregistruotas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai.
  4. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006-10-12 įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų 2.1 punkte įtvirtinta ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo sąvoka – tai pasiūlymas, kurio balų suma, apskaičiuota pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas, yra didžiausia. Tų pačių rekomendacijų 2.5 punkte nustatyta, kad kriterijus – pirkimo objekto ir kitų tiekėjo pasiūlymo savybių (paprastai kaina, kokybė, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatavimo išlaidos, efektyvumas, garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpis arba užbaigimo terminas) požymis, pagal kurį nustatomas viešojo pirkimo pasiūlymų ekonominis naudingumas; kriterijus gali susidėti iš dalių – kriterijaus parametrų.
  5. Byloje nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymus vertino taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus. Konkurso sąlygų 10.2 punkte numatyta, kad tiekėjų pasiūlymai bus vertinami vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijais, pagal: 1) pasiūlymo kainą (lyginamasis svoris – 40) ir 2) tiekėjo teikiamų paslaugų kokybę (lyginamasis svoris – 60). Pirkimo sąlygų 10.4 punkte numatyta, kad pasiūlymo kainos apskaičiavimas bus vykdomas pasitelkiant nurodytą matematinę formulę: Pasiūlymo kainos (C) balai apskaičiuojami mažiausios pasiūlytos kainos (C min p) (Palyginamoji pasiūlymo kaina) ir vertinamo pasiūlymo kainos (C p) santykį padauginant iš kainos lyginamojo svorio (X), kur p yra pasiūlymas. Tame pačiame Konkurso sąlygų punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu mažiausia pasiūlyta kaina C min p lygi 0 ir tiekėjas ją pagrindė, į formulę rašoma reikšmė – 0,01. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015-12-31 įsakymu Nr. 1S-220 patvirtintų Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijų 21 punkte (2017-02-07 redakcija). Konkurso sąlygų 11.1 punkte, analogiškai VPĮ 37 straipsnio 7 dalies nuostatai, nurodyta, kad jeigu kelių pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, nustatant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis buvo pateiktas anksčiausiai.
  6. Ieškovas neginčija, kad perkančioji organizacija, vertindama ieškovo pasiūlymo kainą, pagrįstai vadovaudamasi Konkurso sąlygų 10.4 punktu, matematinės formulės naudojimo tikslu skaičiuojant pasiūlymo kainą, kaip vieną iš ekonominio naudingumo kriterijaus sudedamųjų dalių, ieškovo pasiūlytą 0,00 Eur su PVM kainą formulėje atvaizdavo skaičiais 0,01, tačiau nurodo, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus ginčo pirkime turėjo vertinti pagal tikrąjį pasiūlymų ekonominį naudingumą, o ne išvestinį, balais matuojamą. Teismas su tokia ieškovo pozicija sutikti negali.
  7. Kaip jau buvo nurodyta šiame sprendime, ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas pasiūlymas, kurio balų suma, apskaičiuota pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas, yra didžiausia. Ginčo Konkurso sąlygų 10.3 punkte nustatyta, jog pasiūlymo ekonominis naudingumas apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos ir funkcinės charakteristikos kriterijaus balus. Taigi, kaip matyti iš Konkurso sąlygų, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą rinko vertindama pasiūlymus pagal subendrintus surinktus ekonominio naudingumo balus ir nei Konkurso sąlygos, nei įstatymas nenumato perkančiajai organizacijai galimybės pirkime gautų pasiūlymų vertinti kitaip, kaip, pavyzdžiui, nagrinėjamu atveju pageidauja ieškovas – konkrečiai pagal pasiūlyme nurodytą kainą. Pažymėtina, jog Konkurso sąlygos nenumato pasiūlymo kainos kriterijaus pirmenybės tiekėjo siūlomų paslaugų kokybės kriterijaus atžvilgiu, kadangi Pirkimo sąlygose įtvirtinta, jog pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos kriterijų. Pripažintina, jog tuo atveju, jei perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus būtų vertinusi pagal ieškovo nurodomą tikrąjį ekonominį naudingumą (kainą), neatsižvelgdama į pirkimo sąlygose įtvirtintus tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus ir taisykles, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai turėtų būti konstatuoti kaip neteisėti, pažeidžiantys skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).
  8. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek ir trečiųjų asmenų pateikti pasiūlymai buvo įvertinti vienodais galutiniais ekonominio naudingumo balais, konstatuotina, jog perkančioji organizacija pagrįstai, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 11.1 punktu bei VPĮ 39 straipsnio 7 dalimi, nustačiusi, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas (ekonominio naudingumo balų suma) yra vienodas, sudarydama pasiūlymų eilę pirmesniu į šią eilę įrašė tiekėją, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis buvo pateiktas anksčiau, t. y. trečiųjų asmenų pasiūlymas pateiktas 2017-06-26 21.46 val., ieškovas – 2017-06-27 9.30 val. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami tik pagal pateikimo laiką, kadangi kaip jau yra nustatyta byloje, perkančioji organizacija, įvertinusi tai, jog du tiekėjai surinko tokį patį, vienodą, ekonominio naudingumo balų skaičių, pagrįstai vadovaudamasi Konkurso sąlygų nuostatomis bei įstatymo suteikta teise pasiūlymų pateikimo laiką konstatavo kaip lemiamą veiksnį sprendžiant dėl nugalėtojo išrinkimo, tad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia ieškovas, pasiūlymo pateikimo laiko vertinimas nebuvo savarankiškas pasiūlymo vertinimo kriterijus.
  9. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog perkančioji organizacija tinkamai, vadovaudamasi Pirkimo sąlygomis, Viešųjų pirkimų įstatymu bei Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis, vertino tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijus ir nustačiusi, jog dviejų tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnį į šią eilę įrašė tiekėją, kurio pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai (Konkurso sąlygų 11.1 punktas, VPĮ 39 straipsnio 7 dalis).
  10. Kiti bylos šalių procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Ieškovas laikomas bylą pralaimėjusia šalimi, todėl atsakovė ir trečiasis asmuo, kuris veikė atsakovės pusėje, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos sprendimu nepriteistinos.
  2. Tretieji asmenys pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1 052,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti išlaidos pagrįstos pridedamais įrodymais, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ dydžio, todėl prašymas tenkintinas visiškai ir iš ieškovo trečiajam asmeniui UAB „Delta“ turizmo centras priteistinos jo patirtos išlaidos teisinei advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).
  3. Byla buvo vedama elektronine tvarka, todėl teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.

8Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 4231 – 42310 straipsniais,

Nutarė

9ieškinį atmesti.

10Priteisti iš ieškovo UAB „ZIP Travel“ (juridinio asmens kodas 135474614) trečiajam asmeniui UAB „Delta“ turizmo centras“ (juridinio asmens kodas 125318887) 1 052,70 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt du eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

11Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai