Byla 2A-836-343/2007

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Editai Jakučionytei, dalyvaujant ieškovės Utenos apskrities viršininko administracijos atstovams Jonui Spietiniui, Justinai Tauginienei, atsakovui P. G. , jo atstovei adv. D.Žvingilienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Utenos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-01493-717/2007 pagal ieškovės Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui P. G. , trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl 9064 Lt išlaidų už savavališkai pastatytą statinį nugriovimo išlaidų priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 53-54, t.1) prašė priteisti iš atsakovo 9064 Lt už jo savavališkai pastatyto statinio – pirties, esančios ( - ), Utenos rajone nugriovimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas galiojančius įstatymus, pasistatė pirtį neleistinoje vietoje - vandens apsaugos zonoje. Utenos rajono apylinkės teismo 2004-06-03 sprendimu buvo nuspręsta įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nugriauti pirtį, pastatytą jam priklausančios žemės sklype, esančiame ( - ), Utenos rajone. Atsakovui šio įpareigojimo neįvykdžius per sprendime nustatytą terminą, ieškovė prašė prisiteisti iš atsakovo būsimas statinio nugriovimo išlaidas, kadangi nori sprendimą įvykdyti pati CK 4.103 str. 6 d., 6.61 str. 1 d. pagrindu. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, motyvuodamas, kad sprendimas yra įvykdytas gera valia, statinys perkeltas į kitą vietą, t.y. į tą vietą, kur šiam statiniui statyti buvo išduotas leidimas. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo turėtas advokato atstovavimo išlaidas.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2007-04-16 sprendimu (b.l. 80-82, t.2) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 500 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas, įvertinęs techninės ekspertizės aktą, nustatė, jog statinio, kurį teismo sprendimu buvo nuspręsta nugriauti, šiuo metu toje vietoje, kuri nurodoma įsiteisėjusiame sprendime, nėra, nes pagal ekspertizės akto išvadas jis yra perkeltas į kitą vietą. Statinys, esantis naujoje vietoje yra naujas statinys. Dėl statinio buvimo naujoje vietoje neteisėtumo ieškovė įrodymų nepateikė, o jo atžvilgiu, kaip naujo statinio atžvilgiu, vykdyti 2004-06-03 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, nes tai yra naujas statinys, kuris pastatytas ant senų pamatų ir kurio statyba, vadovaujantis techninės ekspertizės duomenimis, yra teisėta.

4Apeliaciniu skundu (b.l. 88-93, t.2) ieškovė Utenos apskrities viršininko administracija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, privalėjęs visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, neturėjo remtis vien ekspertizės aktu, kaip vieninteliu pagrindu, priimant sprendimą (LR CPK 218 str.). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės Utenos apskrities viršininko administracijos atstovų argumentus, jog minėto techninės ekspertizės akto išvados prieštarauja ne tik materialinės teisės normoms, bet ir įsiteisėjusiems teismų sprendimams. Tokiu būdu, Kauno miesto apylinkės teismas, savavališkus atsakovo P. G. veiksmus pripažino teisėtais. P. G. , perkėlęs pastatą į kitą vietą, dar kartą pažeidė teisės aktus. Ekspertizės akte nurodyta, kad pastatas šiuo metu stovi ant senų pamatų ir, kad į šią vietą pirtis perkelta, vadovaujantis projekto suderinimo pastabomis. Tokią pastabą nurodė tik vyr. architektas, suderinęs pakoreguotą projektą. Tiek Utenos rajono apylinkės teismas, tiek Panevėžio apygardos teismas vienareikšmiškai nurodė, kad šis pakoreguotas projektas negali būti laikytinas leidimu. Įsiteisėjusioje teismo nutartyje pateiktas teisės nuostatų išaiškinimas turi aukštesnę juridinę galią nei eksperto nuomonė dėl teisės aktų taikymo. Atsakovo P. G. veiksmai yra savavališki, be to, perkeldamas pastatą, atsakovas nepanaikino pirminių esminių teisės aktų pažeidimų. Utenos rajono apylinkės teismas 2004 m. birželio 3 d. sprendimu atsakovo P. G. ginčo statinį pripažino neteisėtu dėl to, jog jis buvo pastatytas 10 m. atstumu nuo Tauragno ežero kranto linijos, t.y. vandens telkinio apsaugos juostos ribose, kur tokios paskirties statinių statyba yra draudžiama. Techninės ekspertizės akte nurodoma, jog „pagalbinis pastatas - pirtis stovi ne toje žemės sklypo vietoje, kuri parodyta plane, o apie 20,0-25,0 m dešiniau geografinių vakarų kryptimi<...> tai yra atsižvelgiant į suderinimo pastabas ant esamų senų pamatų". Nors pirtis esą ir perkelta 20,0-25,0 m dešiniau geografinių vakarų kryptimi, tačiau atstumas iki vandens telkinio kranto linijos liko tas pats - 10 metrų. Nors pirtis ir galimai pastatyta ant senų pamatų, tačiau tokia statyba vandens telkinio apsaugos juostos ribose yra bet kuriuo atveju draudžiama. Tai vienareikšmiškai numato LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalis. Apelianto nuomone, pažeisti LR Saugomų teritorijų įstatymo trečiojo skirsnio 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, ketvirto skirsnio 13 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kadangi pastatas stovi vandens telkinio šlaite, kurio nuolydis didesnis, nei 10 °. Apeliantė nesutinka su ekspertais, kad pirties statybos nereikėjo derinti su Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentu. Minėtų institucijų derinimas privalomas, vykdant statybas saugomose teritorijose. Teisės akto, kuriuo rėmėsi ekspertas, (STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka" (patvirtinta 1999-10-04 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 316)) dalies „Privalomieji reikalavimai" 5 punkte taip pat nurodoma, kad „Statant statinius teritorijose, kurioms nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, būtina laikytis joms nustatytų reikalavimų". Be to, ir Panevėžio apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, konstatuota, kad „šio statuso teritorijose statybų derinimo klausimus sprendžia ne vienasmeniškai vyriausiasis rajono architektas, o visa eilė tam įgaliotų valstybės institucijų (aplinkos apsaugos, kultūros vertybių, nacionalinio parko administracijos)". Apeliantė taip pat nesutinka dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės. Jos nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad tokiu būdu ieškovė patirs nuostolius vien dėl to, kad vykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą, kurio teisėtumas nebegali būti kvestionuojamas, o privalo būti vykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniu. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovui kilo dėl jo paties neteisėtų veiksmų. P. G. visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nevykdė priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, dėl to Utenos apskrities viršininko administracija kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Tai, kad Kauno miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą atsakovo naudai, nepanaikina Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo. Apeliantės nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas, konstatavęs, jog ginčo statinys, tai ,,...statinys, kuris yra pastatytas ant senų pamatų ir kurio statyba, vadovaujantis techninės ekspertizės duomenimis, yra teisėta", iš naujo sprendė statinio statybos teisėtumo klausimą ir tokiais savo veiksmais bei sprendimais viršijo nagrinėjamo klausimo ribas, t.y. nagrinėjo aplinkybes ir faktus, jau nustatytus įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir nesančius šio ieškinio dalyku. Kauno miesto apylinkės teismas, teigdamas, kad „šalių argumentai dėl ginčo pastato - pirties statybos teisėtumo ir pagrįstumo netiriami, kadangi jie išspręsti įsiteisėjusiu apylinkės teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir yra nekvestionuojami", prieštarauja pats sau. Apelianto nuomone, šioje byloje Kauno miesto apylinkės teismas turėjo spręsti tik tai, ar Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, teismo sprendimo vykdymas nesustabdytas, neatidėtas, nenutrauktas ir, ar atsakovas išties nėra tinkamai įvykdęs šio sprendimo. Tuo tarpu, Kauno miesto apylinkės teismas ėmėsi iš naujo nagrinėti ir vertinti aplinkybes, kurios jau nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu bei, kurių teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka. Be to, teismas vertino ir naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti byloje dėl statinio nugriovimo. Atsakovas šiuo atveju turėjo teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, jei, jo manymu, šios, esą naujos aplinkybės, paaiškėjo jam tik dabar ir tai galėtų turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Šia teise atsakovas nesinaudojo.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 97-99) atsakovas P. G. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-16 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, pirtis perkelta pagal Utenos rajono savivaldybės vyr. architekto suderintą pakoreguotą projektą, tai yra leidimas pirties statybai 10 metrų atstumu nuo Tauragno ežero kranto linijos. Tai pripažįsta ir Utenos apskrities viršininkas 2003-12-09 ieškininiame pareiškime (civilinės bylos Nr.2-45-02/2004, b.l. 3-5). Statybos leidimas teismo sprendimu nepanaikintas. Pagrindinis motyvas nugriauti pirtį buvo Utenos apskrities viršininko tvirtinimas, kad pirtis pastatyta ne architekto suderintoje vietoje, o šalia senų pamatų. Vykdydamas teismo sprendimą, pirtį atsakovas perkėlė į suderintą vietą pagal galiojantį statybos leidimą, ant senų pamatų. Tai užfiksuota ekspertizės išvadose. Atsakovo žemės nuosavybės dokumentuose niekada nebuvo ir pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašą nėra numatyti Nacionalinio parko ar kraštovaizdžio draustinio apribojimai ir vandens telkinio apsaugos juostos apribojimai. Šie apribojimai nenurodyti ir sklypo plane. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad perkelta pirtis pažeidžia šiuos apribojimus yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovo nuomone, ieškovės ieškinys dėl 9064 Lt priteisimo negalėtų būti patenkintas, kadangi ieškovė privalėjo vadovautis LR Viešųjų pirkimų įstatymu dėl paslaugos pirkimo. Pasiūlymas pagal sąmatą dėl pirties nugriovimo neatitinka įstatymų reikalavimų. Dėl teismo išlaidų priteisimo atsakovas nurodo, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.). Atsakovas prašo apeliacinį procesą nutraukti, kadangi apeliacinį skundą pasirašė neįgaliotas asmuo.

6Apeliacinis skundas patenkintinas iš dalies.

7Kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas panaikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo iš dalies apeliacinio skundo motyvais dėl procesinių teisės normų netinkamo taikymo, kas sąlygojo nepagrįsto spendimo priėmimą ( CPK 329str. 1d., 326str. 1d. 4p.). Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8Iš ieškinio pareiškimo seka, kad ieškovė ieškinį grindė prievoliniais teisinais santykiais, susiklosčiusiais Utenos rajono apylinkės teismo 2004 06 03 sprendimo pagrindu. Šiuo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas per 6 mėnesius nugriauti pirtį, esančią ( - ), Utenos rajone. Sprendime teismas nurodė, kad ieškinį dėl pirties nugriovimo tenkina, kadangi atsakovas ginčo pirtį pasistatė neturėdamas leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto ( prijungtos civ. bylos Nr. 2-45-02/2004, b.l. 131-132). Šis sprendimas įsiteisėjo 2004 09 22 (t.1, b.l. 57-58). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas paminėto sprendimo neįvykdė, todėl prašė priteisti išlaidas, reikalingas jo nugriovimui. Kauno miesto apylinkės teismas, įvertinęs techninės ekspertizės aktą, nustatė, jog statinio, kurį teismo sprendimu buvo nuspręsta nugriauti, šiuo metu toje vietoje, kuri nurodoma įsiteisėjusiame sprendime, nėra, nes pagal ekspertizės akto išvadas jis yra perkeltas į kitą vietą. Statinys, esantis naujoje vietoje yra naujas statinys. Dėl statinio buvimo naujoje vietoje neteisėtumo ieškovė įrodymų nepateikė, o jo atžvilgiu, kaip naujo statinio atžvilgiu, vykdyti 2004-06-03 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, nes tai yra naujas statinys, kuris pastatytas ant senų pamatų ir kurio statyba, vadovaujantis techninės ekspertizės duomenimis, yra teisėta.

9Nesutikama su tokiais apylinkės teismo argumentais, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės Utenos apskrities viršininko administracijos atstovų argumentus, jog minėto techninės ekspertizės akto išvados prieštarauja ne tik materialinės teisės normoms, bet ir įsiteisėjusiems teismų sprendimams ir kad teismas šiuo aktu vadovavosi nepagrįstai.

10Su paminėtomis apylinkės teismo išvadomis kolegija taip pat nesutinka. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi išimtinai techninės ekspertizės aktu (t. 2, b.l. 3-6). Eksperto išvada yra vienas iš įrodymų, numatytų Civilinio proceso kodekso 177 str. 2 d. Ekspertizė yra atliekama Civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Eksperto išvada yra gaunama išaiškinant klausimus, kuriems atsakyti reikia specialių žinių. Teismas paskiria ekspertizę, suformuluoja klausimus, pateikia tyrimui reikalingą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja savo išvadas. Eksperto išvada, kaip įrodymas civiliniame procese, yra tik iškeltoje civilinėje byloje teismo nutartimi dėl paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – Civilinio proceso kodekso 216 str. prasme.

11Iš byloje esančio techninės ekspertizės akto (t.2, b.l. 3-6) matyti, kad ekspertizė buvo atlikta advokatų kontoros prašymu. Todėl šis aktas negali būti laikomas ekspertizės aktu Civilinio proceso kodekso 216 str. prasme. Teismas, be to, sprendime nurodo, kad šis ekspertizės aktas yra oficialus dokumentas ir turi didesnę įrodomąją galią. Su šiuo argumentu kolegija taip pat nesutinka, kadangi CPK 197 str. 2 d. nustato, kas yra oficialūs rašytinai įrodymai. Oficialūs rašytiniai įrodymai CPK 197 str. 2 d. prasme yra dokumentai, kurie išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų. Paminėtą ekspertizę atliko privati firma – UAB „Ekspertika“, todėl tai nėra oficialus rašytinis įrodymas.

12Pažymėtina ta aplinkybė, kad nustatyti, ar statinys pastatytas teisėtai ar ne yra ne ekspertų, bet teismo kompetencija. Svarbi ir ta aplinkybė, kad iš nurodyto akto seka, kad ginčo pirtis buvo perkelta 20 - 25 metrus, o pirties savininkas, šios bylos atsakovas, vykdęs pirties perkėlimo darbus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad pirtis perkelta apie 90 cm.

13Todėl kolegija, įvertinusi apylinkės teismo nurodytą įrodymą – ekspertizės aktą, kuriuo kaip vieninteliu įrodymu ir vadovavosi teismas, priimdamas sprendimą, kaip neatitinkantį ekspertizės aktams keliamų reikalavimų, sprendžia, kad skundžiamas sprendimas panaikintinas, nes priimtas pažeidžiant Civilinio proceso kodekso normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (CPK 329str. 1d.). Byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes padarytų pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas negali, kadangi nustačius, kad pateikta išvada nėra eksperto išvada, neesant byloje pateiktų kitų įrodymų dėl ginčo pirties perkėlimo į kitą vietą ir tokiu būdu įsiteisėjusio 2004 06 03 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo įvykdymo, ištyrimo ir įvertinimo, neesant vertinimo įrodymų dėl išlaidų priteisimo ištyrimo ir vertinimo, kas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, kolegija neturi teisės pati kaip pirmos instancijos teismas išnagrinėti šios civilinės bylos ( CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

14Apeliantė skunde nurodo ir kitus argumentus, o būtent, kad sprendimas yra neteisėtas, nes teismas, nustatinėdamas ar pirties statyba yra teisėta ar ne, viršijo nagrinėjamo klausimo ribas, t.y. nagrinėjo aplinkybes ir faktus, jau nustatytus įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir nesančius šio ieškinio dalyku.

15Su šiais argumentais kolegija sutinka, kadangi ieškinio dalyku šioje civilinėje byloje yra – įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo išlaidų išieškojimas, išsprendus klausimą ar sprendimas nėra įvykdytas gera valia.

16Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kadangi CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

17Apeliantė nurodo, kad teismas vertino ir naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti byloje dėl statinio nugriovimo, todėl atsakovas šiuo atveju turėjo teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, jei, jo manymu, šios, esą naujos aplinkybės, paaiškėjo jam tik dabar ir tai galėtų turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui.

18Su šiais motyvais kolegija nesutinka, kadangi naujas įrodymas kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovė buvo ekspertizės aktas, o jis gautas tik 2007 01 29, todėl yra akivaizdu, kad negalėjo būti pateiktas į prijungtą bylą, kurioje sprendimas buvo priimtas 2004 06 03. Be to, atsakovas netvirtino, kad naujos aplinkybės jam paaiškėjo tik dabar.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 53-54, t.1) prašė priteisti iš... 3. Kauno miesto apylinkės teismas 2007-04-16 sprendimu (b.l. 80-82, t.2)... 4. Apeliaciniu skundu (b.l. 88-93, t.2) ieškovė Utenos apskrities viršininko... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 97-99) atsakovas P. G. prašo ieškovo... 6. Apeliacinis skundas patenkintinas iš dalies.... 7. Kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas panaikintinas, o byla... 8. Iš ieškinio pareiškimo seka, kad ieškovė ieškinį grindė prievoliniais... 9. Nesutikama su tokiais apylinkės teismo argumentais, apeliantė nurodo, kad... 10. Su paminėtomis apylinkės teismo išvadomis kolegija taip pat nesutinka.... 11. Iš byloje esančio techninės ekspertizės akto (t.2, b.l. 3-6) matyti, kad... 12. Pažymėtina ta aplinkybė, kad nustatyti, ar statinys pastatytas teisėtai ar... 13. Todėl kolegija, įvertinusi apylinkės teismo nurodytą įrodymą –... 14. Apeliantė skunde nurodo ir kitus argumentus, o būtent, kad sprendimas yra... 15. Su šiais argumentais kolegija sutinka, kadangi ieškinio dalyku šioje... 16. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai... 17. Apeliantė nurodo, kad teismas vertino ir naujus įrodymus, kurie galėjo būti... 18. Su šiais motyvais kolegija nesutinka, kadangi naujas įrodymas kaip teismo... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio... 20. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti,... 21. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....