Byla 2A-2190-565/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Spartus“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Automera“ ieškinį atsakovui UAB „Spartus“ dėl skolos priteisimo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 900,32 Lt skolą, 176,04 Lt palūkanas, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad ieškovas 2012-03-20 atsakovu užsakymu pervežė krovinį ir už suteiktas pervežimo paslaugas 2012-04-19 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą AUT Nr.08160 3 049,85 Lt sumai. Atsakovas šios sąskaitos nėra apmokėjęs. Dalis skolos, t.y. 149,53 Lt, ieškovo naudai yra priteista Vilniaus apygardos teismo 2014-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1787-345/2014.

6Atsakovas nurodė, kad ieškovas yra pervežęs krovinį ir pagal 2011-05-09 atsakovo užsakymą, šio vežimo metu buvo sugadintas krovinys, už kroviniui padarytą žalą atsakovas krovinio siuntėjui atlygino 840 Eur (2 900,35 Lt) žalą. Ieškovas atsisakė atlyginti atsakovui šią žalą, nors ieškovas, kaip krovinio vežėjas, yra atsakingas už kroviniui vežimo metu kroviniui padarytą žalą, todėl atsakovas įskaitė 2 900,35 Lt ieškovo padarytą žalą į atsakovo mokėtiną atlyginimą pagal PVM sąskaitą-faktūrą AUT Nr.08160.

7Ieškovas su atsakovo atliktu įskaitymu nesutiko. Ieškovas teigia, kad ieškovas yra atleistas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą CMR konvencijos 17 str. 4 d. a p. ir 18 str. 2 d. pagrindu, be to, iki įskaitymo buvo pasibaigęs CMR konvencijos 32 str. nustatytas vienerių metu ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį pagal CMR konvenciją, todėl įskaitymo metu atsakovas nebeturėjo teisės reikšti ieškovui reikalavimo dėl kroviniui padarytos žalos atlyginimo.

8II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015-01-09 sprendimu ieškinį visiškai patenkino.

10Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012-03-20 sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr.SV042, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui pervežti krovinį, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti. Ieškovas pervežė krovinį ir 2012-04-19 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą AUT Nr.08160 3 049,85 Lt sumai, šios sąskaitos atsakovas neapmokėjo. 2011-05-09 ieškovas ir atsakovas sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr.( - ) kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui pervežti dešimt automobilių iš Lenkijos į Italiją. Krovinio priėmimo vežti metu automobiliai buvo be defektų, nes ieškovo vairuotojas jokių pastabų CMR važtaraštyje nenurodė. Tačiau krovinio paskirties vietoje buvo pastebėti vieno automobilio defektai, apie tai pažymėta CMR važtaraštyje. 2012-03-27 atsakovas pateikė ieškovui pretenziją dėl 2 900,35 Lt žalos, padarytos vežant krovinį, atlyginimo, pretenzijoje nurodyta, kad atsakovas krovinio siuntėjui atlygino kroviniui padarytą 840 Eur žalą. Ieškovas žalą atlyginti atsisakė, todėl 2013-03-19 atsakovas įskaitė 2 900,35 Lt ieškovo padarytą žalą į atsakovo mokėtiną atlyginimą pagal PVM sąskaitą-faktūrą AUT Nr.08160.

11Teismas nurodė, kad šalys neginčijo fakto, jog 2011-05-12 vežimo metu buvo padaryta žala vienam iš automobilių, taip pat neginčijo fakto, kad vežimui buvo panaudota atvira be tento transporto priemonė. CMR konvencijos 17 str. 2 p. numatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėluotą pristatymą, jei tai įvykio ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su išvardintomis aplinkybėmis, t.y., kai buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje (CMR konvencijos 17 str. 4 p. a pp., 18 str. 2 p.). Iš ieškovo atsakymų į atsakovo pretenziją dėl žalos atlyginimo matyti, kad ieškovas atsisakė mokėti žalos atlyginimą atsakovui būtent remiantis šiomis aplinkybėmis, todėl faktiškai nuo to momento tarp atsakovo ir ieškovo kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kuris turėjo būti sprendžiamas CMR konvencijos 30-32 str. numatyta tvarka. Šiuose straipsniuose numatyti senaties terminai dėl pretenzijų, ieškinio pateikimo dėl krovinio sugadinimo. Be to, 2011-05-19 sutartyje Nr.VS 348 taip pat nurodyta, kad, iškilus nesutarimams dėl užsakymo ar krovinio pažeidimo, apmokėjimo terminas gali būti atidėtas iki bus nustatyti kaltininkas ir tiksli pažeidimų suma. Tuo tarpu automobilio pažeidimai buvo akivaizdūs ir užfiksuoti CMR važtaraštyje, bet atsakovas pagal šį užsakymą sumokėjo ieškovui pervežimo mokestį ir prievolė pagal šį užsakymą tuo pasibaigė. Atsakovas įskaitymą atliko pagal kitą užsakymą, kurio atlikimo ir atsakovo pareigos apmokėti pervežimo mokestį atsakovas neginčija. Įskaitymas buvo atliktas 2013-03-19, tuomet, kai ieškovas atsisakė tenkinti atsakovo pretenziją dėl padarytos žalos ir pasibaigus CMR konvencijos 32 str. numatytiems terminams, nes pervežimas atliktas 2011-05-12, pretenzija dėl žalos atlyginimo pateikta 2012-03-27, į ją atsakyta 2012-04-23. Teismas sprendė, kad iš ieškovo pusės buvo galiojantis, vykdytinas reikalavimas, pareikštas atsakovui dėl pervežimo mokesčio sumokėjimo už suteiktas paslaugas, o iš atsakovo pusės ieškovui reikalavimas buvo ginčytinas ir negaliojantis, todėl pripažino, jog atsakovas nepagrįstai įskaitė 2 900, 35 Lt (840 EUR) sumą į sutartą ieškovui sumokėti 3 049,45 Lt pervežimo mokestį, ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2 900,32 Lt skolą už suteiktas pervežimo paslaugas.

12III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

14Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovas atliko įskaitymą 2013-03-19. Tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai (2013-01-21 raštas, 2013-03-25 raštas), tiek Vilniaus apygardos teismo 2014-05-20 nutartis patvirtina, kad įskaitymas buvo atliktas 2013-01-13 raštu atsakovui informuojant ieškovą apie įskaitymą. Vertinant įskaitymo teisėtumą kaip pagrindą prievolei pasibaigti, įskaitymo atlikimo momentas svarbus vertinant, ar įskaitymo atlikimo metu šalys turėjo abipusius, vienarūšius, priešpriešinius, galiojančius bei vykdytinus reikalavimus viena kitos atžvilgiu. CK 6.134 str. 1 d. 1 p. norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme. Šioje byloje atsakovas įskaitymą atliko ir ieškovui apie tai pranešė iki iškeliant šią civilinę bylą. Todėl įskaitymo metu CK 6.134 str. 1 d. nurodytų atvejų, draudžiančių atlikti įskaitymą, nebuvo, ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo reikalavimas įskaitymo atlikimo momentu buvo ginčijamas ir kad skirtingų šalių pozicijų dėl žalos atlyginimo buvimas lemia atlikto įskaitymo neteisėtumą.

15Teismas, vertindamas atsakovo turimos reikalavimo teisės dėl padarytos žalos atlyginimo buvimą (nebuvimą) įskaitymo atlikimo metu, nepagrįstai šiai aplinkybei įvertinti taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, kurios, vertinant įskaitymui atlikti būtinų sąlygų buvimą (nebuvimą) bei atitinkamai šio įskaitymo teisėtumą, negali būti taikomos. Įskaitymo, kaip vieno iš prievolės pasibaigimo pagrindo, institutas CMR konvencijoje nėra įtvirtintas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieškovui reiškiant reikalavimą dėl užmokesčio už vežimą priteisimo, o atsakovui teigiant esant šią prievolei pasibaigus įskaitymu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumą analizuodamas nacionalinėje teisėje įtvirtintas įskaitymui atlikti būtinas sąlygas, o ne taikydamas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas CMR konvencijoje.

16Be to, CMR konvencijos 32 str. įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas tik esant pareikštam ieškiniui. Atsakovas nebuvo pareiškęs ieškovui ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kuriam galėtų būti taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Be to, ieškinio senaties termino praleidimas savaime nedaro jokios įtakos asmens turimo kreditorinio reikalavimo galiojimui/negaliojimui, t.y. praleidus įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą, reikalavimo teisė savaime netampa negaliojanti. Iš CK 1.126 str. 1-3 d. galima spręsti, kad teisme ginamas ir toks reikalavimas, kuriam yra suėjęs ieškinio senaties terminas, kadangi teismas ieškinio senaties institutą taiko tik esant atitinkam procesiniam prašymui.

17Pagal CMR konvencijos 39 str. 4 d. šios Konvencijos 32 str. nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems. Tačiau senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, arba, jeigu tokio sprendimo nėra - nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Atsakovas reikalavimo teisę į ieškovą įgijo 2012-03-20 su transporto įmone Wallenius Wilheimsen Logistics Iberica, S.L.U. pasirašęs tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktą Nr. 02/03/1. Todėl CMR konvencijos 32 str. nurodytas vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti būtų pasibaigęs 2013-03-20, neįskaitant laikotarpio, kurio metu buvo pareikšta pretenzija dėl žalos atlyginimo bei gautas ieškovo atsakymas į ją, tačiau atsakovas įskaitymą atliko dar 2013-01-13.

18Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įskaitymo atlikimo momentu buvo visos būtinos šiam įskaitymui atlikti sąlygos. Teismas konstatavo, kad žala kroviniui atsirado jam esant ieškovo dispozicijoje, t.y. krovinio vežimo metu. Iš esančio byloje policijos surašyto protokolo turinio matyti, kad automobilio sugadinimai sutampa su žala, kurią galima patirti netikėtai įvažiavus į kliūtį vairavimo metu, galima kliūtis - metalinis, pailgas maždaug 115 cm ilgio objektas, kuris nerastas/nenustatytas. Taigi akivaizdu, kad policijos pareigūnų nustatytas žalos pobūdis visiškai prieštarauja bei nėra suderinamas su ieškovo vairuotojo nurodytomis žalos atsiradimo aplinkybėmis, t.y. neva žala kroviniui atsirado tretiesiems asmenims numetus kažkokius daiktus nuo viaduko. Ieškovo nurodomos žalos atsiradimo aplinkybės yra tik prielaidos bei spėlionės, nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Todėl, galiojant CMR konvencijos 17 str. 1 d. įtvirtintai vežėjo civilinės atsakomybės už krovinio sugadinimą prezumpcijai, ieškovui nepateikus jokių įrodymų, kad žala atsirado dėl trečiųjų asmenų, bet ne dėl ieškovo vairuotojo veiksmų, darytina išvada, kad pagrindų atleisti ieškovą nuo civilinės atsakomybės už krovinio praradimą šioje byloje nėra.

19Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

20Ieškovas teigia, kad nagrinėjamoje ginčo situacijoje, kai šalių buvo sutarta krovinį (10 vnt. „Ford" markės automobilių) vežti atidengta transporto priemone - autovežiu, egzistuoja CMR Konvencijos 17 str. 4 p. a pp., 18 str. 2 p. numatyta ieškovo atsakomybę šalinanti aplinkybė.

21Be to, teismas, nustatydamas faktą, kad žala buvo padaryta vežimo metu, rėmėsi liudytojo G. R. parodymais, byloje esančiu policijos protokolu, nuotraukomis, kur teigiama, kad žala kroviniui atsirado tretiesiems asmenims (kalti asmenys nebuvo nustatyti) numetus nenustatytą daiktą nuo viaduko, kai autovežis važiavo po juo, o apgadinimas sutampa su žala, kurią galima patirti netikėtai įvažiavus į kliūtį vairavimo metu. Atsakovas ginčija minėtų įrodymų vertinimą ir pateikia hipotetiškas prielaidas, neva „<...> policijos pareigūnų nustatytas žalos pobūdis visiškai prieštarauja bei nėra suderinamas su ieškovo vairuotojo nurodytomis tikėtinomis žalos atsiradimo aplinkybėmis", tačiau nepateikia jokių kitų ieškovo vairuotojo kaltę pagrindžiančių faktiniu aplinkybių ar irodvmų.

22Atsakovas nepagrįstai teigia, kad įskaitymo atlikimo momentu buvo visos būtinos šiam įskaitymui atlikti sąlygos. Ieškovas teigia, kad ieškinio padavimo metu atsakovas neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo į ieškovą. Ieškovui ginčijant atsakovo reikalavimą dėl žalos apmokėjimo, dar nebuvo kilusi pati deliktinė prievolė ieškovui apmokėti žalą, nes ieškovas akivaizdžiai savo veiksmais prievolę ginčijo.

23Krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais vienerių metų senaties terminas prasideda nuo krovinio pristatymo dienos (CMR Konvencijos 32 str. 1 d. a p.), pretenzijų pateikimas raštu sustabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus (CMR Konvencijos 32 str. 2d. ), todėl nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2011-05-12, neįskaitant laikotarpio nuo 2012-03-27 iki 2012-04-23, kurio metu buvo pareikšta atsakovo pretenzija dėl žalos atlyginimo bei gautas ieškovo atsakymas į ją, todėl terminas ieškiniu pareikšti baigėsi dar 2012-05-29.

24IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas tenkintinas.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

27Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2012-03-20 vežimo sutarties pagrindu pervežė atsakovo nurodytą krovinį ir už suteiktas pervežimo paslaugas 2012-04-19 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą AUT Nr.08160 3 049,85 Lt sumai. Atsakovas nėra apmokėjęs 2 900,35 Lt šios sąskaitos dalies. Ieškovas yra pervežęs atsakovo nurodytą krovinį ir pagal 2011-05-09 vežimo sutartį, šio vežimo metu buvo sugadintas krovinys (vienas iš vežamų lengvųjų automobilių), už kroviniui padarytą žalą atsakovas 2012-03-20 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu Nr.02/03/1 atlygino 840 Eur (2 900,35 Lt) žalą. Atsakovas 2013-01-13 pretenzija Nr.( - ) įskaitė 2 900,35 Lt ieškovo padarytą žalą į atsakovo mokėtiną 2 900,35 Lt atlyginimą už krovinio pervežimą pagal 2012-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą AUT Nr.08160.

28Pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d. vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėluotą pristatymą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Įrodinėjimo, kad nuostolių nebuvo galima išvengti, našta tenka vežėjui (CMR 18 str. 1 p.). CMR konvencijos 17 str. 4 p. a) pp. nustatyta, kad pagal CMR konvencijos 18 str. 2 ir 5 p. nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, kad buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje. Jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 str. 4 p. nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 str. 2 d.).

29Byloje nekilo ginčas dėl to, kad 2011-05-09 vežimo sutarties pagrindu krovinys – 10 Ford markės lengvųjų automobilių – buvo vežami transporto priemonėje be tento, taip pat nekilo ginčas dėl to, kad vežimas transporto priemonėje be tento buvo suderintas tarp šalių. Tačiau šiuo atveju ieškovas nenurodinėjo, kad automobilių vežimas transporto priemonėje be tento yra susijęs su ypatinga rizika. Automobiliai pagal savo savybes yra tinkami vežti sausumos keliais transporto priemonėmis be tento ir įprastai yra vežami tokiomis transporto priemonėmis. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad vienas iš vežamų automobilių buvo sugadintas dėl aplinkybių, kurių pasekmių ieškovas negalėjo išvengti, t.y. nenustatytiems asmenims numetus nuo viaduko ant krovininio automobilio nenustatytą daiktą. 2014-11-17 teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoju apklaustas krovinį vežęs ieškovo vairuotojas G. R., skirtingai nei teigia ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, nenurodė, kad krovinys buvo sugadintas numetus nuo viaduko nenustatytą daiktą. Liudytojas nurodė, kad jis negali tiksliai pasakyti, kaip krovinys buvo sugadintas, krovinio sugadinimą liudytojas pastebėjo 2011-05-12 ryte, po nakvynės degalinės aikštelėje, liudytojas mano, kad krovinys galėjo būti sugadintas numetus nuo viaduko nenustatytą daiktą, nes, važiuojant pro viaduką, ant jo stovėjo keli vaikai, kurie šūkavo, mojavo rankomis, tačiau krintančio daikto liudytojas nematė, smūgio nejuto. Arezzo centrinės policijos nuovados 2011-05-13 pranešime, surašytame apžiūrėjus sugadintą lengvąjį automobilį Ford, nurodyta, kad sugadinimas sutampa su žala, kurią galimą patirti netikėtai įvažiavus į kliūtį vairavimo metu, galima kliūtis – metalinis, pailgas, maždaug 15 cm ilgio objektas, kuris dar nerastas/nenustatytas. Šiame pranešime nurodyto sugadinimo mechanizmo negalima vienareikšmiškai laikyti tapačiu liudytojo G. R. nurodytam galimam krovinio sugadinimo mechanizmui. Taigi, nesant ypatingos rizikos, susijusios su tuo, kad krovinys (lengvieji automobiliai) buvo vežamas transporto priemonėje be tento, ieškovui neįrodžius, kad krovinio sugadinimas atsirado dėl aplinkybių, kurių ieškovas negalėjo išvengti, ieškovas yra atsakingas už kroviniui, vežtam pagal 2011-05-09 vežimo sutartį, padarytą žalą (CMR konvencijos 17 str. 1 d.).

30CMR konvencijos 39 str. 4 d. nustatyta, kad CMR konvencijos 32 str. nuostatos dėl ieškinio senaties termino taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems. Tačiau senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, - nuo faktinio atlyginimo mokėjimo dienos. Atsakovas 2012-03-20 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu Nr.02/03/1 atlygino dėl lengvojo automobilio Ford sugadinimo patirtą 840 Eur žalą, ši aplinkybė ir žalos dydis byloje nebuvo ginčijami. Todėl atsakovas įgijo atlygintos žalos dydžio regreso teisę į ieškovą (CMR konvencijos 37 str. a) pp.), šiam ieškovo reikalavimui taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo 2012-03-20.

31Kaip jau nurodyta, atsakovas 2013-01-13 pretenzija Nr.( - ) įskaitė 2 900,35 Lt (840 Eur) atlygintą žalą į atsakovo mokėtiną 2 900,35 Lt atlyginimą už krovinio pervežimą pagal 2012-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą AUT Nr.08160, tą patvirtina ieškovo 2013-01-21 atsakymas – pretenzija, 2013-03-25 pretenzija, Vilniaus apygardos teismo 2014-05-20 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-1787-345/2014 nustatytos aplinkybės. CMR konvencija nereglamentuoja piniginių reikalavimų, kylančių iš krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais kelių transportu teisinių santykių, vykdymo tvarkos, todėl tam taikytini nacionaliniai įstatymai. CK 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.), įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.121 str. 2 d.). Kadangi ieškovas ir atsakovas turėjo vienas kitam priešpriešinius vienarūšius (piniginius) reikalavimus (atsakovas – sumokėti atlyginimą už krovinio pervežimą, ieškovas – atlyginti kroviniui padarytą žalą), šie reikalavimai galėjo būti įskaityti 2013-01-19 vienašaliu atsakovo pranešimu. Įskaitymo metu nebuvo suėjęs CMR konvencijos 32 str. nustatytas ieškinio senaties terminas (CMR konvencijos 39 str. 4 d.). Įskaitymo metu atsakovo reikalavimas atlyginti kroviniui padarytą žalą nebuvo ginčijamas teisme, todėl nebuvo draudimo šį reikalavimą įskaityti (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Todėl, atsakovui 2013-01-19 atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, pasibaigė atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 2 900,35 Lt už pervežimo paslaugas pagal 2012-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą AUT Nr.08160 (CK 6.130 str. 1 d.).

32Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai aiškinus ir taikius CMR konvencijos normas, reglamentuojančias vežėjo atsakomybę ir ieškinio senatį, taip pat CK normas, reglamentuojančias įskaitymą, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 4 d.).

33Priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 5 d.). Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovo turėtos išlaidos ieškovui neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 367,53 Lt (106,44 Eur) ir 70,60 Lt (20,45 Eur) išlaidos už vertimo paslaugas, 968 Lt (280,35 Eur) išlaidos už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 27 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

35Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Automera“ ieškinį atmesti.

36Priteisti iš ieškovo UAB „Automera“ atsakovo UAB „Spartus“ naudai 434,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti... 5. Ieškovas nurodė, kad ieškovas 2012-03-20 atsakovu užsakymu pervežė... 6. Atsakovas nurodė, kad ieškovas yra pervežęs krovinį ir pagal 2011-05-09... 7. Ieškovas su atsakovo atliktu įskaitymu nesutiko. Ieškovas teigia, kad... 8. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015-01-09 sprendimu ieškinį... 10. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012-03-20 sudarė... 11. Teismas nurodė, kad šalys neginčijo fakto, jog 2011-05-12 vežimo metu buvo... 12. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės... 14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad... 15. Teismas, vertindamas atsakovo turimos reikalavimo teisės dėl padarytos žalos... 16. Be to, CMR konvencijos 32 str. įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties... 17. Pagal CMR konvencijos 39 str. 4 d. šios Konvencijos 32 str. nuostatos taip pat... 18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įskaitymo atlikimo... 19. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu... 20. Ieškovas teigia, kad nagrinėjamoje ginčo situacijoje, kai šalių buvo... 21. Be to, teismas, nustatydamas faktą, kad žala buvo padaryta vežimo metu,... 22. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad įskaitymo atlikimo momentu buvo visos... 23. Krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo... 24. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2012-03-20 vežimo... 28. Pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d. vežėjas neatsako už krovinio praradimą,... 29. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad 2011-05-09 vežimo sutarties pagrindu... 30. CMR konvencijos 39 str. 4 d. nustatyta, kad CMR konvencijos 32 str. nuostatos... 31. Kaip jau nurodyta, atsakovas 2013-01-13 pretenzija Nr.( - ) įskaitė 2 900,35... 32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo... 33. Priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimą... 36. Priteisti iš ieškovo UAB „Automera“ atsakovo UAB „Spartus“ naudai...