Byla 2A-469/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-847-41/2008 pagal ieškovo R. K. L. ieškinį atsakovui S. D. , tretysis asmuo V. M. , dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas R. K. L. 2007 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. M. , prašydamas priteisti iš atsakovo 28 000 Lt negrąžintos paskolos, 467 600 Lt palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad jis, kaip PĮ „Ekochron“ savininkas, 1994 m. vasario 8 d. su V. M. sudarė kreditinę sutartį, pagal kurią paskolino V. M. 28 000 Lt. Paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 1994 m. vasario 28 d., o laiku negrąžinęs paskolos už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkas įsipareigojo mokėti vieno procento dydžio palūkanas nuo gautos sumos arba 30 procentų per mėnesį. 1997 m. vasarą ieškovas buvo susitikęs su skolininku ir sumažino mėnesines palūkanas iki 10 procentų nuo paskolintos sumos, tačiau nuo to laiko jie daugiau nebesusitiko, o skola grąžinta nebuvo. Tik pateikęs V. M. ieškinį pagal kitą kreditinę sutartį, ieškovas sužinojo, kad skolininkas 1997 m. rugpjūčio 8 d. emigravo į Izraelį. Jo gyvenamoji vieta ieškovui nėra žinoma, todėl, nesant galimybės susisiekti su pagrindiniu skolininku, ieškovas 2008 m. sausio 17 d. patikslino savo ieškinį, atsakovu nurodydamas S. D. , kuris taip pat pasirašė ginčo paskolos sutartį ir garantavo už paskolos gavėją. Ieškovas teigė, kad skolą bei palūkanas jam privalo grąžinti atsakovas S. D. , kaip skolininko garantas, o savo ieškinį V. M. atsiėmė (CPK 139 str.).

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo S. D. 33 000 Lt skolos ir palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad paskola pagal ginčo 1994 m. vasario 8 d. sutartį ieškovui grąžinta nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinis skolininkas negrąžino ieškovui paskolos per sutartą terminą, teismas sprendė, kad 28 000 Lt skola turi būti priteista iš atsakovo, kaip skolininko garanto (CK 6.92 str., 6.213 str. 1 d.).

5Teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma, atsižvelgiant į jos santykį su priteistinos pagrindinės skolos dydžiu, o taip pat atsižvelgiant į prievolės atsiradimo ir buvimo metu galiojusių civilinių įstatymų nustatytas palūkanas esant santykiams tarp fizinių asmenų, yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka protingumo principo, todėl, remdamasis CK 6.73 straipsnio antrąja dalimi, 6.228 straipsniu, 6.258 straipsnio trečiąja dalimi, teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais (CK 1.2 str.) bei prievolės šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo būtinybe, teismas sumažino minėtas palūkanas iki 5 000 Lt. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, kuriuos siejo nekomercinio pobūdžio teisiniai santykiai, kurie privalo laikytis sąžiningumo ir protingumo principų, draudžiančių lupikavimą, be to, teismo teigimu, teismų praktika orientuoja į tai, kad netesybos, kurių suma kelis kartus viršija pagrindinės prievolės sumą, gali būti pripažintos aiškiai per didelėmis ir neprotingomis.

6Apeliaciniu skundu ieškovas R. K. L. prašo panaikinti minėto teismo sprendimo dalį dėl priteistų palūkanų dydžio, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir pilnai patenkinti ieškinį dėl 467 600 Lt palūkanų priteisimo. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Skolininkas visai nemokėjo delspinigių ir sutarties galiojimo metu. Net po metų laiko negrąžinus paskolos, ieškovui sumažinus palūkanų dydį, skolininkas pažadėjo po mėnesio grąžinti skolą su sumažintomis palūkanomis, tačiau emigravo.
  2. Nepagrįsta teismo išvada, kad prašomos priteisti palūkanos yra per didelės. Pagal ginčo kredito sutarties sąlygas ieškovas turėjo teisę reikalauti 30 % dydžio mėnesinių palūkanų, tačiau sutiko sumažinti jas iki 10 %. Be to, tokia teismo išvada prieštarauja CK 6.872 straipsnio pirmosios dalies nuostatai, nes palūkanų dydis nustatomas šalių susitarimu, o jei to nebūtų, tai taikomos vidutinės bankų teikiamos paskolų normos, galiojusios paskolos teikimo momentu.
  3. Pagal CK 6.872 straipsnio pirmąją dalį, šalys turi teisę susitarti dėl palūkanų dydžio, tačiau teismas nepagrįstai netaikė šios teisės normos ir minėtą teisę iš ieškovo atėmė. Teismas turėjo vadovautis ginčo paskolos sutarties sudarymo metu galiojusiomis 1964 m. CK 185 ir 292 straipsnių nuostatomis, pagal kurias palūkanų dydis nustatomas tik šalių susitarimu.
  4. Teismas netaikė CK 6.210 straipsnio nuostatų dėl 5 % dydžio metinių palūkanų.
  5. Teismas neatsižvelgė į to paties teismo praktiką, nes civilinėje byloje Nr. 2-2104-28/2007 įsiteisėjusiu 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu teismas pagal tokią pačią paskolos sutartį priteisė ieškovui iš atsakovo N. F. gautą paskolą su nesumažintom palūkanom, remdamasis CK 6.872 straipsnio pirmosios dalies nuostata.

7Atsiliepimo į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovui ieškovo nurodytu adresu, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 130 str.)(b. l. 100).

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, patenkindamas ieškovo R. K. L. ieškinį iš dalies, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). CPK 320 straipsnio antroje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinės tik tuos klausimus, kuriuos apeliantas ginčija savo apeliaciniame skunde.

10Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimus kildina iš 1994 m. vasario 8 d. su V. M. sudarytos paskolos sutarties, kuria ieškovas paskolino minėtam asmeniui 28 000 Lt (b. l. 2). Sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas nustatytas iki 1994 m. vasario 28 d. Taip pat šalys susitarė, jog už laiku negrąžintą paskolą skolininkas turės mokėti palūkanas nuo gautos sumos – iš pradžių buvo susitarta dėl 30 % dydžio mėnesinių palūkanų, vėliau ieškovas sutiko, kad būtų mokamos 10 % dydžio mėnesinės palūkanos. Atsakovas S. D. taip pat dalyvavo pasirašant ginčo paskolos sutartį, tai yra garantavo už paskolos gavėją. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra galimybės reikalauti grąžinti skolą iš skolininko, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo S. D. , skolininko garanto, 28 000 Lt skolą, 467 600 Lt palūkanas bei 5 % dydžio procesines palūkanas.

11Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovo ieškinį: priteisė 28 000 Lt skolą, procesines palūkanas, tačiau priteisiamas palūkanas pagal ginčo sutartį sumažino iki 5 000 Lt. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas sumažino prašomas priteisti palūkanas. Dėl to, atsižvelgiant į CPK 320 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija nagrinės klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo dalyje dėl palūkanų pagal ginčo paskolos sutartį priteisimo.

12Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas laikė, kad ieškovo prašomos priteisti 467 600 Lt palūkanos yra aiškiai per didelės ir neprotingos (CK 6.228, 1.5 str., 6.258 str. 3 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši teismo sprendimo dalis yra teisėta bei pagrįsta, o apelianto skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo kitokiai išvadai (CPK 185 str.).

13Nors apeliantas skunde teisingai nurodė, kad pagal CK 6.872 straipsnio pirmąją dalį bei pagal 1964 m. CK 185, 292 straipsnius, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, tačiau, kaip teisingai išaiškino pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl konkrečia sutartimi nustatytų palūkanų (delspinigių) dydžio, teismas turi teisę vertinti atitinkamą susitarimą ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors sutarčių laisvės bei dispozityvumo principai yra labai svarbūs civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau šalių sudaromos sutartys negali pažeisti šalių interesų pusiausvyros, prieštarauti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams ar viešajai tvarkai. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006, 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Ar konkrečiu atveju šalių susitarimas nepažeidžia viešosios tvarkos teismas tikrina ex officio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas turi teisę spręsti klausimą, ar šalių susitarimu nustatytos palūkanos nėra aiškiai per didelės bei neprotingos, todėl atmestini apelianto argumentai, jog teismas pažeidė CK 6.872 straipsnio nuostatas ir atėmė iš ginčo sutarties šalių teisę susitarti dėl palūkanų dydžio. Taip pat atmestini argumentai dėl 1964 m. CK 185 ir 292 straipsnių pažeidimo.

14Išnagrinėjusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.258 straipsnio trečiąją dalį ir sumažindamas šalių nustatytas netesybas kaip pernelyg dideles, teisingai atsižvelgė į konkrečiu atveju svarbias aplinkybes: į tai, kad ginčo paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, kuriuos siejo nekomercinio pobūdžio teisiniai santykiai; į tai, kad pagal teismų praktiką netesybos, kurių suma kelis kartus viršija pagrindinės prievolės sumą (kaip ir yra nagrinėjamu atveju, nes paskolos suma yra 28 000 Lt, o ieškovas prašo priteisti 467 600 Lt palūkanų, tai yra palūkanų suma net 16,7 karto viršija pačios paskolos sumą), gali būti pripažintos aiškiai per didelėmis ir neprotingomis. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pagal ginčo kredito sutarties sąlygas jis turėjo teisę reikalauti 30 procentų dydžio mėnesinių palūkanų, tačiau sutiko sumažinti jas iki 10 procentų, neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos.

15Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į kitas svarbias aplinkybes. Turi būti įvertinta ir tai, jog ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta 1994 m. vasario 8 d., o paskola turėjo būti grąžinta iki 1994 m. vasario 28 d., tai yra paskola buvo suteikta trumpam, tik 20 dienų, terminui. Tuo tarpu apeliantas su ieškiniu skolininkui į teismą kreipėsi tik 2007 m. gegužės 30 d., o reikalavimas atsakovui buvo pareikštas tik patikslinus ieškinį, tai yra 2008 m. sausio mėnesį (b. l. 40, 54). Pirmosios instancijos teismui apeliantas paaiškino, kodėl ieškinys paduotas praėjus tiek daug laiko nuo 1994 m. vasario 28 d., nurodydamas, jog ieškinio negalėjo paduoti, nes buvo areštuotas, kalinamas, po to priverstinai gydomas, o 2004 metais paduoti ieškiniai buvo palikti nenagrinėti, nes apeliantas neturėjo lėšų sumokėti žyminį mokestį (b. l. 40). Kaip matyti iš apelianto nurodytų delsimo paduoti ieškinį aplinkybių, šios priežastys yra susijusios su paties apelianto būkle, dėl kurios nėra jokios skolininko ar atsakovo kaltės. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimas keliamas ne pačiam skolininkui, o jo garantui pagal paskolos sutartį. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovas žinojo apie tai, kad skolininkas, už kurį atsakovas garantavo, nėra atsiskaitęs su ieškovu pagal ginčo sutartį (CPK 178 str.). Pirmą kartą reikalavimas atsakovui buvo pareikštas, kaip minėta, tik 2008 m. sausio mėnesį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepagrįstas yra apelianto reikalavimas priteisti iš atsakovo (garanto) palūkanas pagal ginčo paskolos sutartį už visą šį laikotarpį nuo pat 1994 m. vasario 28 d., nes taip nepateisinamai atsakomybė dėl gaišaties perkeliama vien skolininko garantui. Dėl to palūkanų už visą laikotarpį priteisimas, kaip jau buvo minėta, prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams bei pažeistų šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 str.).

16Sprendžiant šį ginčą negali būti neatsižvelgta ir į tai, jog iš esmės nėra žinoma atsakovo pozicija dėl jam pareikštų reikalavimų. Nors atsakovo teisės nebuvo pažeistos – jam dokumentai buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu, tačiau, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog anksčiau minėta išvada dėl palūkanų priteisimo už visą laikotarpį yra nepagrįsta (CPK 185 str.).

17Atmestinas apelianto argumentas, jog teismas turėjo taikyti CK 6.872 straipsnio pirmosios dalies nuostatą ir palūkanas skaičiuoti pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Kaip matyti iš apelianto nurodytos teisės normos, minėta taisyklė turi būti taikoma tada, kai šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio. Taigi ši norma taikoma tokiu atveju, kai šalys sutaria, jog už naudojimąsi paskolos suma bus mokamos palūkanos. Tuo tarpu iš ginčo 1994 m. vasario 8 d. sutarties teksto matyti, jog šalys tokių palūkanų iš viso nenumatė. Ginčo sutarties 2 punkte numatyta, kad laiku negrąžinus paskolos bus mokamos tam tikro dydžio palūkanos (b. l. 2). Savo prigimtimi tai yra ne CK 6.872 straipsnyje aptartas atlyginimas už paskolos naudojimą, tačiau palūkanos, kurios turi būti mokamos laiku negrąžinus paskolos sumos. Dėl to CK 6.872 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos.

18Apelianto nurodyti argumentai, kad teismas netaikė CK 6.210 straipsnio nuostatų dėl 5 % dydžio metinių palūkanų priteisimo, neduoda pagrindo konstatuoti, jog teismas nepagrįstai sumažino priteistinas palūkanas (CPK 185 str.). Nors apeliantas teisingai nurodė, kad tokiu atveju, kai skolininkas laiku negrąžina paskolos, pagal CK 6.874 straipsnio nuostatas, paskolos davėjui skolininkas turi mokėti CK 6.210 straipsnyje įtvirtintas 5 % dydžio metines palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip ir visos teisės normos, taip ir apelianto nurodytos taisyklės negali būti taikomos aklai, neatsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus, o jų taikymas negali pažeisti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad paskolos grąžinimo klausimas nebuvo sprendžiamas daugiau kaip dešimt metu dėl atsakovo kaltės, o apeliantas priešingai neįrodė (CPK 185 str.). Dėl to palūkanų sumažinimas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas svarbias aplinkybes, atitinka minėtų principų reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju apeliantas reikalavo priteisti 10 % dydžio mėnesines palūkanas. Atsižvelgiant į įstatyme nustatytą 5 % metinių palūkanų dydį, apelianto reikalaujamos palūkanos teismo pagrįstai buvo laikomos per didelėmis.

19Atmestini apelianto argumentai, jog teismas pažeidė to paties teismo praktiką, nes kitoje byloje teismas priteisė visas apelianto prašytas palūkanas. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Tuo tarpu apeliantas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad ši ir jo nurodoma civilinės bylos yra analogiškos.

20Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais, priteisia iš ieškovo valstybei 13,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 93).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti valstybei iš ieškovo R. K. L. (asmens kodas ( - ) 13,40 Lt (trylika litų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas R. K. L. 2007 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 5. Teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma,... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas R. K. L. prašo panaikinti minėto teismo... 7. Atsiliepimo į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 10. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimus kildina iš 1994 m. vasario 8... 11. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovo ieškinį:... 12. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas... 13. Nors apeliantas skunde teisingai nurodė, kad pagal CK 6.872 straipsnio... 14. Išnagrinėjusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtina... 16. Sprendžiant šį ginčą negali būti neatsižvelgta ir į tai, jog iš esmės... 17. Atmestinas apelianto argumentas, jog teismas turėjo taikyti CK 6.872... 18. Apelianto nurodyti argumentai, kad teismas netaikė CK 6.210 straipsnio... 19. Atmestini apelianto argumentai, jog teismas pažeidė to paties teismo... 20. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindų,... 21. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais, priteisia iš ieškovo... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 23. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 24. Priteisti valstybei iš ieškovo R. K. L. (asmens kodas ( - ) 13,40 Lt (trylika...