Byla 2A-865-881/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Karolinos turas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1908-129/2015 pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „Karolinos turas“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo ir atsakovo UAB „Karolinos turas“ priešieškinį ieškovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio permokos grąžinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė Palangos miesto savivaldybės administracija ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Karolinos turas“ 1 053,98 Eur skolos, 56,92 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas iki 2013 m. birželio 6 d. buvo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje (bendras plotas 0,715 ha), nuomininkas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą ir nuomos mokesčio mokėjimo terminus savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Žemės nuomos mokestį Palangos miesto savivaldybėje administruoja ieškovė. Atsakovas nevykdė prisiimto įsipareigojimo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir ieškovei yra skolingas 1 053,98 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2013 metus. Be to, pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimą „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. T2-165, už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos.
  2. Atsakovas UAB „Karolinos turas“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 15 645,60 Eur žemės nuomos mokesčio permoką, 5 proc. metinių palūkanų nuo 2007 m. sausio 30 d. iki priešieškinio priėmimo teisme dienos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. deklaracijoje žemės nuomos mokestis buvo paskaičiuotas nuo 3,9998 ha vietoje 0,715 ha, o 2008 m. deklaracijoje – nuo 3,3118 ha vietoje 0,715 ha. Ieškovė nesutinka grąžinti žemės nuomos mokesčio permokos, motyvuodama tuo, kad jis buvo paskaičiuotas už 2007 ir 2008 metus remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis bei 2007 m. sausio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko ir atsakovo pasirašytu priedu prie nuomos sutarties, iš kurio matyti, kad šalys pakeitė nuomojamo sklypo plotą nuo 3,9998 ha iki 3,3118 ha. Anot atsakovo, tokia pozicija nėra pagrįsta, kadangi minėtas priedas prie sutarties yra niekinis, negalėjęs sukelti jokių teisinių pasekmių, nes 2007 m. sausio 10 d. 3,3118 ha ploto žemės sklypas Palangos mieste, ( - ), nepriklausė valstybei nuosavybės teise, todėl negalėjo būti nuomos objektas. Nuo 2007 m. sausio 5 d. dalis šio žemės sklypo, 2,5968 ha, buvo grąžinta privačion nuosavybėn. Pagal CK 6.548 straipsnį privačios žemės nuomotojas yra privačios žemės savininkas, o CK 6.546 straipsnyje nustatyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės arba privačios žemės sklypas, suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymu nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre. 3,3118 ha žemės sklypas kaip valstybinės žemės nuomos dalykas nebuvo suformuotas. Be to, šis žemės sklypas su planu nebuvo įregistruotas viešajame registre, o planas, kuris yra privalomas bet kuriam žemės sandoriui, iš viso nebuvo sudarytas. Tai prieštaravo ne tik paminėtoms CK normoms, bet ir Žemės įstatymo 30 straipsniui. Dėl šių priežasčių 2007 m. sausio 10 d. priedas prie nuomos sutarties yra niekinis sandoris. Taigi ieškovė pildė deklaracijas ir skaičiavo nuompinigius už žemės sklypo, kuris nepriklausė valstybei, nuomą.
  3. Ieškovė su atsakovo priešieškiniu nesutiko, remdamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 13 dalimi, prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 1 053,98 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad nagrinėjant ieškinį ginčo dėl 1 053,98 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo už 2013 metus, paskaičiuoto iki 2013 m. birželio 6 d., iš esmės nėra. Atsakovas neginčijo 2013 m. nuomojamojo žemės sklypo ploto, sklypo vertės, taikomo žemės mokesčio tarifo, nurodytų deklaracijoje, todėl, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 053,98 Eur įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
  3. Ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo delspinigius teismas netenkino, motyvuodamas tuo, kad nei įstatymuose, nei sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nuostatos dėl delspinigių kaip atsakomybės netesybų forma už sutarties pažeidimą nustatymo neįtvirtintos.
  4. Teismas sprendė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti žemės nuomos mokesčio permoką yra pagrįstas. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma apie realiai atsakovo nuomojamą valstybinės žemės plotą, t. y., kad jis ginčo dėl permokos laikotarpiu sudaro ne 3,9998 ha ir 3,3118 ha, o 0,715 ha, ir tai, kad susidarė permoka. Tačiau priešieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino.
  5. Teismas sprendė, kad byloje taikytinos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos. Anot teismo, šiuo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra specifiniai, juos reglamentuoja ne tik CK, tačiau ir kiti įstatymai, taip pat jų pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai – būtent susiję su valstybinės žemės valdymu, mokesčio už žemės nuomą, naudojimąsi paskaičiavimu ir kt. Tuo atveju, jeigu tam tikro ginčo santykio nereglamentuoja civilinio kodekso normos, jam taikytinos įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teisės normos (CK 1.3 str.). Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl permokos grąžinimo, kuris iš esmės yra reglamentuojamas ne CK, tačiau Mokesčių administravimo įstatymu, numatančiu tokios permokos įskaitymo, grąžinimo tvarką ir terminus.
  6. Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per einamuosius ir prieš juos einančius penkerius kalendorinius metus, – skaičiuojama atgal nuo įskaitymo dienos, kai įskaitymas atliekamas mokesčių administratoriaus iniciatyva be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo, o kai yra mokesčių mokėtojo prašymas, – skaičiuojama atgal nuo šio prašymo pateikimo dienos. Jei iki prašymo pateikimo mokesčių mokėtojas atlieka veiksmą, liudijantį tai, kad jis žino apie mokesčio permokos buvimą ir siekia ją susigrąžinti (įskaityti), minėtas terminas skaičiuojamas nuo to veiksmo atlikimo dienos. Minėtas 5 metų terminas yra naikinamasis, todėl negali būti atnaujinamas.
  7. Teismas nustatė, kad permoka susidarė už 2007 m. ir 2008 m. metus. Atsakovui buvo žinoma apie permoką už 2007 m. ir 2008 m., kad valstybinės žemės nuomos mokestis buvo netinkamai apskaičiuotas, o pateiktų deklaracijų duomenys buvo netinkami, tačiau žinodamas apie savo teisės pažeidimą, atsakovas per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą, kad apgintų pažeistas teises ir įstatymo saugomus interesus. Anot teismo, byloje esantis 2014 m. rugsėjo 12 d. atsakovo prašymas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio permokos grąžinimo laikytinas atskaitos tašku, skaičiuojant 5 metų ieškinio senaties terminą, kadangi šis prašymas liudija atsakovo siekį susigrąžinti permoką. Kadangi permoka susidarė už 2007 m. ir 2008 m., o prašymas ją susigrąžinti pateiktas tik 2014 m., teismas sprendė, kad atsakovas praleido Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 13 dalyje nustatytą 5 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl permokos grąžinimo pareikšti, ir tuo pagrindu priešieškinį atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovas UAB „Karolinos turas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą – tenkinti priešieškinį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-130 patvirtintų Nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo taisyklių 37 punkte įtvirtinta, kad nuomos mokesčio permoka grąžinama, mokesčio mokėtojui pateikus prašymą savivaldybės administracijai, per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T2-260 patvirtintų Nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo taisyklių 37 punkte numatyta, kad nuomos mokesčio permoka įskaitoma mokestinei nepriemokai padengti, o jei nėra nepriemokos – į ateinančių metų mokestinį laikotarpį. Beveik analogiška nuostata įtvirtinta ir 2011 m. spalio 6 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-165 patvirtintų taisyklių 62 punkte, pagal kurį nepateikus arba praleidus terminą prašymui pateikti dėl mokesčio permokos grąžinimo, biudžeto skyrius mokesčio permoką įskaito į būsimų metų mokestinį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo nėra ginčo dėl 3,9998 ha ir 3,3118 ha žemės sklypų nuomos nuo nuosavybės atkūrimo, remiantis minėtomis taisyklėmis, susidariusi permoka už nepagrįstai teiktas deklaracijas turėjo būti grąžinta atsakovei arba įskaityta į sekančius einamuosius metus. Teismas, pripažinęs faktą, kad ieškovė be pagrindo gavo iš atsakovo 15 645,60 Eur, negalėjo tenkinti ieškinio, nes esant nuomos mokesčio permokai, ieškovė neturėjo teisės reikalauti 1 053,98 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gegužės 14 d. Remiantis paties teismo padaryta išvada, galima teigti, kad ieškovė, teikdama tikrovės neatitinkančias deklaracijas bei tinkamai ir laiku neįskaitydama už 2007-2008 metus gautą valstybinės žemės nuomos mokesčio permoką, nepagrįstai praturtėjo. Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir minėtu klausimu nepasisakė. Teismas netinkamai vertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip pavaldumo ir atitinkamai nepagrįstai sprendė, kad klausimas dėl permokos grąžinimo spręstinas remiantis Mokesčių administravimo įstatymo normomis. Šalims 1995 metais sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį tarp jų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kuriems taikytini CK reglamentuojami senaties terminai, o būtent, bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje išvardyti visi pagal šį įstatymą administruojami mokesčiai; valstybinės žemės nuomos mokestis į šio įstatymo reguliavimo sritį nepatenka. Be to, sistemiškai aiškinant minėto įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 16 dalį, darytina išvada, kad valstybinės žemės nuomininkas neatitinka mokesčių mokėtojo sąvokos.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad procesiniuose dokumentuose pakankamai pagrindė atsakovės prievolę sumokėti 1 053,98 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už 2013 metus. Ieškovė nesutinka tik dėl atmesto reikalavimo sumokėti 56,92 Eur delspinigius, mano, kad šis reikalavimas turi būti tenkinamas. Be to, ieškovė nurodo nesutinkanti su atsakovės prašymu dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio permokos už 2007-2008 metus grąžinimo. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai abejoja valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei Nekilnojamojo turto registro ir Nacionalinės žemės tarnybos teikiamais duomenimis. Jokių kitų duomenų, kurių pagrindu būtų skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis, ieškovė neturėjo, o esamų duomenų savavališkai nenustatė. Nagrinėjamu atveju turi būti taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas mokestiniams santykiams. Iš mokesčių mokėtojo kortelės matyti, kad žemės nuomos mokestį už 2007 ir 2008 metus atsakovas sumokėjo. Prievolės įvykdymas leidžia daryti išvadą, kad mokesčio mokėtojas savo prievolę pripažino, o prievolės tinkamas įvykdymas lemia prievolės pasibaigimą.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimui grąžinti valstybinės žemės nuomos mokesčio permoką taikytino ieškinio senaties termino – pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiam reikalavimui taikytinas Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 13 dalyje numatytas penkerių metų terminas kreiptis dėl mokesčių permokos, ir, nustatęs, kad šis terminas praleistas, tuo pagrindu priešieškinį atmetė, o apeliantas tvirtina, kad šiam reikalavimui taikytinas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.
  3. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio permokos savo esme yra civilinio teisinio pobūdžio. Specialioji teisėjų kolegija, sprendusi apelianto reikalavimo dėl žemės nuomos mokesčio permokos grąžinimo teismingumo klausimą, nurodė, kad pareiškėjo (t. y. apelianto) skundo reikalavimas grąžinti nuomos mokesčio permoką yra susijęs su nuomos mokesčio pagal sudarytą valstybės žemės nuomos sutartį vertinimu. Žemės nuomos, tame tarpe ir valstybinės žemės nuomos, santykių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXIX skyrius (6.545 – 6.566 straipsniai). Palangos miesto savivaldybė tokiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl ginčas šiuo atveju kyla ne viešojo administravimo, bet civilinių teisinių santykių srityje (ir todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta teismingumo byloje Nr. T-14/2015).
  4. Civilinio teisinio pobūdžio reikalavimams yra taikomi civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, taigi ir juose numatyti ieškinio senaties terminai. Tuo tarpu Mokesčių administravimo įstatymas yra taikomas mokestiniams (t. y. viešosios teisės reglamentuojamiems) teisiniams santykiams (MAĮ 1 straipsnis), todėl, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, apelianto priešieškinio reikalavimui netaikytinas.
  5. Byloje nėra ginčo dėl to, kad už 2007 ir 2008 metus (t. y. ginčo laikotarpiu) valstybinės žemės nuomos mokestis apeliantui buvo apskaičiuotas nuo didesnio, nei apeliantas faktiškai naudojosi, žemės ploto. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad žemės nuomos mokestį ji apskaičiavo remdamasi Nekilnojamojo turto registro ir Nacionalinės žemės tarnybos teikiamais duomenimis, kad jokių kitų duomenų, kurių pagrindu būtų skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis, neturėjo, o esamų duomenų savavališkai nenustatė, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes nepaneigia to, kad apeliantas žemės nuomos mokesčio sumokėjo daugiau, nei jam priklausė pagal nustatytą žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką. Kita vertus, vertindamas apelianto reikalavimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovei turėjo būti žinoma, jog apeliantas ginčo laikotarpiu naudojosi mažesniu, nei numatyta nuomos sutartyje, valstybinės žemės plotu.
  6. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
  7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė gavo daugiau valstybinės žemės nuomos mokesčio nei turėjo teisę reikalauti (gavo valstybinės žemės nuomos mokestį ir už tą žemę, kuri valstybei jau nebepriklausė, o buvo grąžinta privačion nuosavybėn).
  8. Pasisakydamas dėl turto gavimo be pagrindo instituto taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei šalis (nagrinėjamu atveju – apeliantas) atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2010 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2010).
  9. Reikalavimams dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo Civilinis kodeksas nenumato sutrumpintų ieškinio senaties terminų, todėl jiems taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas.
  10. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas ir todėl neteisėtai atmetė apelianto priešieškinio reikalavimą dėl žemės nuomos mokesčio permokos priteisimo.
  11. Apeliantas neginčijo savo prievolės sumokėti žemės nuomos mokestį už 2013 metus dydžio, taip pat ieškovė neginčijo apelianto žemės nuomos mokesčio permokos už 2007-2008 metus dydžio (jos apskaičiavimo teisingumo), todėl įskaičius abiejų šalių reikalavimus, apeliantui iš ieškovės priteisiama 14 591,62 Eur žemės nuomos mokesčio permokos (15 645,60 Eur - 1 053,98 Eur = 14 591,62 Eur).
  12. Apeliantas taip pat prašė priteisti iš ieškovės 5 proc. metinių palūkanų nuo 2007 m. sausio 30 d. iki priešieškinio priėmimo teisme dienos.
  13. CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos.
  14. Atsiliepime į apelianto priešieškinį ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį visiems priešieškinyje pareikštiems reikalavimams, t. y. pagrindiniam ir papildomiems reikalavimams.
  15. Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį, reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant apeliantui iš ieškovės 5 proc. metinių palūkanų už 15 645,60 Eur sumą nuo 2009 m. spalio 21 d. iki priešieškinio teisme priėmimo 2014 m. spalio 21 d., t. y. už penkerių metų laikotarpį.
  16. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, apeliantui iš ieškovės taip pat priteisiama 5 proc. metinių palūkanų už 14 591,62 Eur sumą nuo 2014 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  17. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo ir mano, kad šis reikalavimas turėtų būti tenkinamas, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, todėl delspinigių priteisimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamas.
  18. Taigi šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, iš dalies tenkinant priešieškinį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
  19. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškinio, nes, esant nuomos mokesčio permokai, ieškovė neturėjo teisės reikalauti 1 053,98 Eur nuomos mokesčio už 2013 metus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje pareikštu priešieškiniu apeliantas prašė priteisti iš ieškovės ne dalį, bet viso dydžio žemės nuomos mokesčio permoką, taigi, tenkinant ieškovės reikalavimą dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo už vėlesnį laikotarpį (ir, remiantis CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktu, įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus), yra iš esmės išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas pareikštų reikalavimų ribose.
  20. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).
  21. Atsakovo priešieškinio pagrindinis reikalavimas, už kurį atsakovas sumokėjo žyminį mokestį, šiuo procesiniu sprendimu patenkintas (pripažintas pagrįstu), todėl atsakovui iš ieškovės priteisiama 470,92 Eur už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio.
  22. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl žemės nuomos mokesčio permokos priteisimo pripažintas pagrįstu (ir atitinkamai ieškovės elgesys atsisakant pripažinti permoką, o ją pripažinus, įskaityti nepriemoką – nepagrįstu), atsakovui iš ieškovės priteisiamos atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 825,42 Eur.
  23. Priėmus atsakovui iš esmės palankų sprendimą, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos.
  24. Be to, atsakovui iš ieškovės priteisiama 469 Eur už apeliacinį skundą sumokėto (ir nuo pagrindinio priešieškinio reikalavimo sumos apskaičiuoto) žyminio mokesčio.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

14„ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

15Įskaičius ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimą dėl 1 053,98 Eur skolos ir atsakovo UAB „Karolinos turas“ reikalavimą dėl 15 645,60 Eur žemės nuomos mokesčio permokos priteisimo, priteisti atsakovui UAB „Karolinos turas“ (juridinio asmens kodas 120337848) iš ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (kodas 125196077) 14 591,62 Eur žemės nuomos mokesčio permokos, 5 proc. metinių palūkanų už 15 645,60 Eur sumą nuo 2009 m. spalio 21 d. iki priešieškinio teisme priėmimo 2014 m. spalio 21 d., 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 14 591,62 Eur sumą nuo 2014 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 296,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą“.

17Priteisti atsakovui UAB „Karolinos turas“ iš ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 469 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

18Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai