Byla 2A-497/2012
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Medvėgalis“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-359-71/2011 pagal ieškovo individualios įmonės „Stiksas“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Medvėgalis“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas IĮ „Stiksas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jam iš atsakovo A. J. priteisti 567 613,62 Lt skolos, 33 106,44 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2005 m. spalio 7 d. pasirašė žymėto kuro tiekimo sutartį, 2006 m. balandžio 11 d. naftos produktų tiekimo sutartį, pagal kurias trečiasis asmuo iš ieškovo pirko kurą. 2008 m. rugsėjo 4 d. (turėtų būti 2008 m. gruodžio 10 d.) ieškovas ir trečiasis asmuo pasirašė papildomą susitarimą prie minėtų sutarčių, kuriuo susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos. Ieškovas patiekė trečiajam asmeniui kuro už 615 093,29 Lt. Trečiasis asmuo ieškovui sumokėjo 47 479,67 Lt ir liko skolingas 567 613,62 Lt. Papildomo susitarimo 5.1 punktu ieškovas ir trečiasis asmuo susitarė, kad trečiasis asmuo sumoka 10 procentų metinių palūkanų už 2007 m. ir 14 procentų metinių palūkanų už 2008 m. nuo vidutinės laiku nesumokėtos sumos už patiektą kurą. 2008 m. buvo patiekta kuro už 540 413,38 Lt, todėl palūkanos už 2008 m. sudaro 33 106,44 Lt. Papildomo susitarimo vykdymui užtikrinti 2008 m. gruodžio 12 d. tarp ieškovo, trečiojo asmens ir atsakovo buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 1, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui už trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles.

5Atsakovas A. J. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, tai yra priteisė ieškovui iš atsakovo 567 613,62 Lt skolos ir 33 106,44 Lt palūkanų, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2009 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Medvėgalis“ pagal pasirašytas tiekimo sutartis, papildomus susitarimus savo įsipareigojimų neįvykdė ir už gautą produkciją su ieškovu neatsiskaitė, kad laidavimo sutartimi, kurią pasirašė atsakovas, užtikrinama, jog pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsako laiduotojas, kad laidavimo sutarties 1.2 punkte numatyta, jog laiduotojo atsakomybė yra solidari, konstatavo, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, tiek laiduotojas, tiek bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą skolą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju pasirinkimo teisė priklauso ne laiduotojui ar skolininkui, o kreditoriui. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog iškėlus bankroto bylą skolininkui, pasibaigia laidavimas, nes nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybė ieškovui kilo iš laidavimo sutarties, o ne iš juridinio asmens veiklos. UAB „Medvėgalis“ neįvykdžius tinkamai prievolės pagal tiekimo sutartis, laiduotojas privalo atsakyti už prievolės neįvykdymą kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis. Teismas, remdamasis aplinkybe, jog pagal laidavimo sutarties 1.3, 1.4 punktus atsakovas ieškovui atsako ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, sprendė, jog iš atsakovo priteistina skolos suma, kurią ieškovui privalėjo grąžinti skolininkas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų atmestas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio 1 dalies, CPK 265 straipsnio 1 dalies, CPK 268 straipsnio 4 dalies, CPK 270 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 4 dalies reikalavimų, nes teismo sprendime jokia forma nėra nurodyti atsakovo atsikirtimai ir paaiškinimai, kuriais atsakovas rėmėsi ginčydamas pareikšto ieškinio pagrįstumą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuostatos, kad atsakovo, kaip laiduotojo, prievolės prieš ieškovą pasibaigė ir tokia atsakovo pozicija byloje buvo grindžiama dviem savarankiškais pagrindais: 1) CK 6.87 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nustatančiu, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita; 2) CK 6.76 straipsnio 2 dalyje, 6.87 straipsnio 1, 4 dalyse, 6.129 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, nustatančiu, kad laidavimas baigiasi, kai pasibaigia pagrindinė prievolė, kreditoriui atleidus skolininką nuo prievolės vykdymo. Teismas sprendime pasisakė tik dėl pirmojo atsakovo argumento nepagrįstumo ir šiuos atsikirtimus atmetė, o dėl antrojo atsakovo atsikirtimo į ieškinį pagrindo teismas nepasisakė. Kadangi teismo sprendime nebuvo nurodyta jokių teisinių argumentų, kodėl esminis atsakovo atsikirtimas į pareikštą ieškinį yra atmetamas, buvo iš esmės pažeista ir atsakovo teisė ginčyti teismo sprendimą. Aplinkybė, kad teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika.
  2. Teismas, iš dalies nurodęs esant nepagrįstą atsakovo argumentą dėl laidavimo pasibaigimo CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, dėl atsakovo pozicijos atmetimo detaliau nepasisakė, šios teismo sprendimo išvados nepagrindė. Iškėlus bankroto bylą trečiajam asmeniui, tiek trečiojo asmens prievolės prieš ieškovą, tiek atsakovo prievolės pasikeitė iš esmės. Iškėlus bankroto bylą trečiajam asmeniui, trečiojo asmens prievolės pagal 2005 m. spalio 7 d. žymėto kuro tiekimo sutartį Nr. 05/240 ir 2006 m. balandžio 11 d. naftos produktų tiekimo sutartį Nr. 06/47 laikomos pasibaigusiomis ir ieškovo reikalavimai trečiajam asmeniui vykdomi tik Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl to ateityje atsakovui, kaip laiduotojui, įvykdžius prievolę už pagrindinį skolininką, galimai perėjus visoms kreditoriaus teisėms, atsakovas neturėtų į ką nukreipti reikalavimo, nes likvidavus bankrutavusią įmonę visos šios įmonės prievolės pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu laidavimu užtikrintos prievolės pasikeitimas iš esmės yra nepalankus atsakovui, nepagrįstai padidina jo atsakomybę ir sukelia kitas sunkias pasekmes. 2008 m. gruodžio 12 d. laidavimo sutartyje nebuvo aptartas klausimas dėl kreditoriaus reikalavimų laiduotojui pagrindinio skolininko bankroto atveju, todėl atsakovas laiko, kad atsakovas laidavimo sutartimi iš anksto ir besąlygiškai nebuvo sutikęs prisiimti trečiojo asmens prievolę grąžinti skolą šio bankroto atveju.
  3. Ieškovo pareikštas atsisakymas nuo ieškinio yra laikytinas savarankišku prievolės pasibaigimo pagrindu ? skolininko atleidimu nuo prievolės įvykdymo. Tokiu būdu laikant, kad pasibaigė pagrindinio skolininko prievolė ieškovui, pasibaigusia laikytina ir išvestinė prievolė, tai yra atsakovo prievolė ieškovui, kylanti iš laidavimo sutarties. Ieškovui atsisakius materialios reikalavimo teisės trečiajam asmeniui, atsakovui įvykdžius visą ar dalį trečiojo asmens prievolių ieškovui, nebėra galimas reikalavimo teisių į trečiąjį asmenį perėjimas iš ieškovo atsakovui. Ieškovo reikalavimo tenkinimas atsakovo atžvilgiu, ieškovui atsisakius materialiojo reikalavimo trečiajam asmeniui, reikštų nepagrįstą atsakovo teisių suvaržymą, neadekvačių įsipareigojimų atsakovui nustatymą. Dėl šių priežasčių laikytinas pagrįstu atsakovo argumentas, kad ieškovui atsisakius reikalavimo teisės trečiajam asmeniui, atsakovo, kaip laiduotojo, prievolės prieš ieškovą pasibaigė.

8Ieškovas IĮ „Stiksas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo teiginys, jog teismas turėjo taikyti CK 6.84 straipsnio 4 dalį ir laikyti, kad laidavimas yra pasibaigęs, nes iš esmės pasikeitė prievolė, tai yra padidėjo atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybė dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, yra nepagrįstas. Minėtos teisės normos pagrindu laidavimas pasibaigia, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios sąlygos. Šiuo atveju prievolė, už kurios tinkamą įvykdymą laidavo atsakovas, iš esmės nepasikeitė ir atsakomybė dėl to, kad skolininkui, kurios vadovu buvo pats atsakovas, buvo iškelta bankroto byla, nepadidėjo, tai neturi jokios įtakos atsakovo, kaip laiduotojo, prisiimtiems įsipareigojimams. Atsakovas ? buvęs pagrindinio skolininko vadovas turėjo pilną informaciją apie įmonę ir kuriam sudarant sutartis, susijusias su finansais, verslu, yra taikomi aukštesni nei vidutiniai protingo žmogaus elgesio standartai, turėjo pilnai suprasti iš to kilsiančias teisines pasekmes. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad laidavimas šiuo pagrindu gali būti pasibaigęs. Ieškovas neatsisakė nuo reikalavimo išieškoti skolą iš pagrindinio skolininko, nuo ieškinio trečiajam asmeniui ieškovas atsisakė tik dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovo finansinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei. Ši teismo nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo yra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu galima reikalauti kreditorinio reikalavimo patenkinimo, o taip pat vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl negalima teigti, kad laidavimas pasibaigė CK 6.84 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, teismas įvertino byloje esančius įrodymus remdamasis įstatymu ir vidiniu įsitikinimu ir sprendime nurodė pagrindus, dėl ko netenkino atsakovo atsikirtimų dėl laidavimo pasibaigimo. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinių normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų analizės pagrindu vertintina, ar Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimas, kuriuo ieškovo IĮ „Stiksas“ ieškinys buvo tenkintas, yra pagrįstas ir teisėtas.

10Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2005 m. spalio 7 d. sudarė žymėto kuro tiekimo sutartį Nr. 05/240, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti kurą trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo įsipareigojo priimti tiekiamą kurą ir sumokėti už kurą sutartyje nustatyta tvarka (b. l. 6-8). Ieškovas ir trečiasis asmuo 2006 m. balandžio 11 d. sudarė naftos produktų tiekimo sutartį Nr. 06/47, pagal kurią ieškovas įsipareigojo trečiajam asmeniui tiekti kurą, o trečiasis asmuo įsipareigojo tiekiamą kurą priimti ir sumokėti už jį sutartyje nustatyta tvarka (b. l. 9-11). 2008 m. rugsėjo 4 d. ieškovas ir trečiasis asmuo pasirašė papildomą susitarimą prie minėtų sutarčių, kuriuo susitarė pakeisti atitinkamus minėtų sutarčių punktus, tai yra dėl atsiskaitymo tvarkos, baudos bei palūkanų (b. l. 12-13). Ieškovas patiekė trečiajam asmeniui kuro už 615 093,29 Lt. Trečiasis asmuo ieškovui sumokėjo 47 479,67 Lt ir liko skolingas 567 613,62 Lt (b. l. 18-30). Papildomo susitarimo 5.1 punktu ieškovas ir trečiasis asmuo susitarė, kad trečiasis asmuo sumoka 10 procentų metinių palūkanų už 2007 m. ir 14 procentų metinių palūkanų už 2008 m. nuo vidutinės laiku nesumokėtos sumos už patiektą kurą. 2008 m. buvo patiekta kuro už 540 413,38 Lt, todėl palūkanos už 2008 m. sudaro 33 106,44 Lt (b. l. 31). Ieškovas ir atsakovas 2008 m. gruodžio 12 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurios 1.1 punktą laiduotojas įsipareigojo atsakyti ieškovui už trečiąjį asmenį, jeigu skolininkas neįvykdys arba netinkamai įvykdys visas ar dalį savo prievolių pagal ieškovo ir trečiojo asmens 2005 m. spalio 7 d. žymėto kurto tiekimo sutartį Nr. 05/240, 2006 m. balandžio 11 d. naftos produktų tiekimo sutartį Nr. 06/47 ir 2008 m. rugsėjo 4 d. papildomą susitarimą Nr. 08/10 prie 2005 m. spalio 7 d. žymėto kuro tiekimo sutarties Nr. 05/240 ir prie 2006 m. balandžio 11 d. naftos produktų tiekimo sutarties Nr. 06/47. Šios sutarties 1.2, 1.3 punktuose numatyta, jog laiduotojas ir skolininkas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, kad laiduotojas atsako už skolininko neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, esančias šios sutarties įsigaliojimo dieną, ir būsimas prievoles, kurios atsiras laidavimo galiojimo metu. Laidavimo sutarties 1.4 punktas numato, kad laiduotojas atsako kreditoriui tiek pat kaip ir skolininkas pagal pagrindines sutartis (už palūkanų ir baudų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą ir pan., jei tokių būtų). Sutarties 4.1. punkte, nustatančiame laidavimo galiojimą, šalys numatė, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolės pagal pagrindines sutartis kreditoriui įvykdymo (b. l. 14-17). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas (laiduotojas) buvo UAB „Medvėgalis” direktorius, tai yra atsakovas sudarė laidavimo sutartį, turėdamas tikslą verstis ūkine komercine veikla. UAB „Medvėgalis” nevykdant įsipareigojimų ieškovui, ieškovas 2009 m. kovo 17 d., 2009 m. rugpjūčio 25 d. pretenzijomis UAB „Medvėgalis” ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. pretenzija atsakovui (laiduotojui) A. J. informavo UAB „Medvėgalis” ir A. J. apie nevykdomas sutarčių sąlygas (b. l. 32-34), nustatė terminą, iki kada atsakovas ir trečiasis asmuo privalo padengti įsiskolinimą. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovas įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis neįvykdė. Taip pat byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Medvėgalis” iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi palikus Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistą (b. l. 40-41, 44-45). Bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas bankrutavusiai UAB „Medvėgalis“ – 600 720,06 Lt (b. l. 66-70). Pirmiau nurodytos aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad UAB „Medvėgalis“ neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra nesumokėjo skolos ieškovui. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta trečiojo asmens skola yra pagrįsta. Byloje ginčo dėl trečiojo asmens įsiskolinimo ieškovui dydžio nėra. Ieškovas ieškinyje yra nurodęs skolą, kuri yra susidariusi iki UAB „Medvėgalis” buvo iškelta bankroto byla ir įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šią skolą ieškovas prašė priteisti iš laiduotojo, tai yra iš laiduotojo neprašoma priteisti daugiau nei buvo skolingas pagrindinis skolininkas UAB „Medvėgalis”.

11Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų. Taip pat šie subjektai prievolės įvykdymui užtikrinti gali taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jos, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Laidavimo prievolės akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad: kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); laidavimu gali būti užtikrinamas tik pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

12Atsakovas savo apeliacinį skundą visų pirma grindžia aplinkybe, kad trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą, tiek trečiojo asmens prievolės prieš ieškovą, tiek atsakovo prievolės pasikeitė iš esmės, kad trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą trečiojo asmens prievolės ieškovui laikomos pasibaigusiomis ir ieškovo reikalavimai trečiajam asmeniui vykdomi tik Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl ateityje atsakovui, kaip laiduotojui, įvykdžiusiam prievolę už pagrindinį skolininką, galimai perėjus visoms kreditoriaus teisėms, atsakovas neturėtų į ką nukreipti reikalavimo, nes likvidavus bankrutavusią įmonę visos jos pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu laidavimu užtikrintos prievolės pasikeitimas iš esmės yra nepalankus atsakovui, nepagrįstai padidina jo atsakomybę ir sukelia kitas sunkias pasekmes. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti, nes bylos medžiaga nesuteikia pagrindo taikyti atsakovo nurodytų materialinės teisės normų ir konstatuoti, jog laidavimas yra pasibaigęs.

13Pagal CK 6.123-6.144 straipsnius prievolės gali baigtis tinkamu įvykdymu ar kitais CK nustatytais pagrindais. Tačiau nei trečiojo asmens (pagrindinio skolininko), nei atsakovo (laiduotojo, kaip solidaraus skolininko) prievolė grąžinti ieškovui skolą nepasibaigė tinkamu įvykdymu. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad UAB „Medvėgalis“ nustatytu metu tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų ir jai buvo iškelta bankroto byla. Po bankroto bylos iškėlimo pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto sąlygas draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, o pagal 16 straipsnį visi skolų mokėjimo terminai laikomi suėjusiais. Laiduotojas yra solidarus skolininkas, todėl ieškovas turi teisę pasirinkti, iš ko išieškoti skolą – iš UAB „Medvėgalis“ ar iš laiduotojo A. J., ar iš abiejų kartu. Laidavimo sutarties 2.1.1 punkte šalys susitarė, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog laidavimo sutartimi užtikrintą prievolę įvykdytų tiek skolininkas ir laiduotojas, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko išieškoti skolą tiek iš skolininko (bankrutavusios UAB „Medvėgalis“), po bankroto bylos iškėlimo kreipdamasis į UAB „Medvėgalis“ bankroto administratorių Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, tiek iš laiduotojo A. J., pareikšdamas ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka.

14Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Šioje normoje yra nustatytos sąlygos, kada laidavimas baigiasi, ir jų taikymo išimtis. Laidavimo pasibaigimo sąlygos: 1) prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultato nepalankumas laiduotojui. Pastaroji sąlyga veikia nesant laiduotojo sutikimo, o nepalankios sąlygos neapibrėžtos baigtiniu sąrašu. Iš normatyvinės nuostatos aišku, kad viena iš nepalankių pasekmių reiškimosi formų yra laiduotojo atsakomybės padidėjimas. Kitaip pasireiškiančias nepalankias laiduotojui pasekmes konkrečiu atveju turi apsvarstyti teismas ir nuspręsti, ar jos sudarytų pagrindą laidavimui pasibaigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Įvertinus skolininko prisiimtas prievoles pagal su ieškovu sudarytas sutartis, laiduotojo prisiimtus įsipareigojimus pagal laidavimo sutarties 1.4 punktą, kuro tiekimo sutarčių esmę, jų sudarymo tikslą, ieškovo ir skolininko, ieškovo ir laiduotojo ketinimus sudarant sutartis (CK 6.193 str.), konstatuotina, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog yra iš esmės pasikeitusi prievolė be laiduotojo sutikimo, kad jam dėl to yra padidėjusi atsakomybė ar atsiradusios nepalankios pasekmės. Laidavimo sutarties dalykas yra laiduotojo atsakomybė ieškovui už skolininką tuo atveju, jei skolininkas neįvykdys arba netinkamai įvykdys visas ar dalį savo prievolių pagal kreditoriaus ir skolininko 2005 m. spalio 7 d. žymėto kuro tiekimo sutartį, 2006 m. balandžio 11 d. naftos produktų tiekimo sutartį ir 2008 m. rugsėjo 4 d. papildomą susitarimą prie 2005 m. spalio 7 d. žymėto kuro tiekimo sutarties ir prie 2006 m. balandžio 11 d. naftos produktų tiekimo sutarties (laidavimo sutarties 1.1 punktas). Sutartis nenumatė jokių išlygų dėl skolininko negalėjimo vykdyti pinigines prievoles. Bankroto bylos skolininkui iškėlimo faktas negali būti vertinamas kaip prievolės pasikeitimas iš esmės, jis nesudaro laidavimo pasibaigimo sąlygos. Kaip jau buvo minėta, laidavimo sutarties 1.4 punkte numatyta, jog laiduotojas atsako kreditoriui tiek pat kaip ir skolininkas pagal pagrindines sutartis (už palūkanų ir baudų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą ir pan., jei tokių būtų). Laidavimas yra prievolinės teisės institutas, padedantis užtikrinti prievolių įvykdymą. Juo prisiimama finansinė rizika, todėl laiduotojai privalo domėtis asmeniu, už kurį laiduoja. Atsakovas, būdamas UAB „Medvėgalis“ direktoriumi, žinojo (turėjo žinoti), kokią riziką prisiima laidavimo sutartimis, todėl taip pat privalo prisiimti iš jų atsirandančias neigiamas pasekmes. Įmonės direktorius turėjo ir galėjo numatyti, kad egzistuoja bendrovės bankroto tikimybė, todėl jei jis nesutiko laiduoti už UAB „Medvėgalis“ šio bankroto atveju, turėjo visas galimybes šią situaciją aptarti laidavimo sutartyje. Nors atsakovas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad jis laidavimo sutartimi iš anksto ir besąlygiškai nebuvo sutikęs laiduoti už trečiąjį asmenį šio bankroto atveju, tačiau laidavimo sutarties 4.1 punkte šalys numatė, jog laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolės pagal pagrindines sutartis kreditoriui įvykdymo, tai yra sutarties sąlygose, susijusiose su laidavimo galiojimu, nebuvo numatyta, jog laidavimo galiojimą apsprendžia sąlyga dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui galimo iškėlimo. Pats bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo faktas nesudaro pagrindo daryti išvadą apie tai, kad iš esmės pasikeitė prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėjo jo atsakomybė arba atsirado kitos laiduotojui nepalankios pasekmės.

15Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia taip pat tuo, jog ieškovui atsisakius reikalavimo trečiajam asmeniui, atsakovo, kaip laiduotojo, prievolės prieš ieškovą pasibaigė CK 6.76 straipsnio 2 dalies, 6.87 straipsnio 1, 4 dalių, 6.129 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutikti neturi pagrindo, kadangi pagal byloje esančius duomenis negalima pripažinti, kad ieškovas atsisakė savo materialiojo teisinio reikalavimo trečiajam asmeniui. Civilinės bylos dalis dėl skolos, palūkanų priteisimo iš atsakovo bankrutavusios UAB „Medvėgalis buvo nutraukta dėl to, jog yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas (nutartis), priimtas tarp tų pačių šalių (ieškovo IĮ „Stiksas“ ir atsakovo UAB „Medvėgalis“), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (dėl skolos ir palūkanų pagal 2005 m. spalio 7 d. žymėto kuro tiekimo sutartį, 2006 m. balandžio 11 d. naftos produktų tiekimo sutartį, 2008 m. rugsėjo 4 d. papildomą susitarimą prie minėtų sutarčių).

16Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų UAB „Medvėgalis“ ir A. J. 567 613,62 Lt skolos, 33 106,44 Lt palūkanų, taip pat procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas 2010 m. birželio 4 d. prašymu atsisakė reikalavimo priteisti skolą, palūkanas iš atsakovo UAB „Medvėgalis“ ir prašė šį atsakovą toliau laikyti trečiuoju asmeniu. Savo pašymą grindė tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtindamas ieškovo 600 720,06 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus išsprendė skolos atlyginimo klausimą iš UAB „Medvėgalis“ (b. l. 65). Klaipėdos apygardos teismas, kurioje žinioje tuo metu buvo byla, 2010 m. birželio 14 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo UAB „Medvėgalis“ skolą, palūkanas, procesines palūkanas ir šią civilinės bylos dalį nutraukė (b. l. 75-76). Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas atsakovo UAB „Medvėgalis“ bankroto byloje pareiškė kreditorinį reikalavimą už 600 720,06 Lt sumą, jį grįsdamas tomis pačiomis kaip ir nagrinėjamoje byloje ieškovo ir trečiojo asmens pasirašytomis kuro tiekimo sutartimis bei papildomu susitarimu prie minėtų sutarčių. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. įsiteisėjusia nutartimi patvirtintas ieškovo IĮ „Stiksas“ 600 720,06 Lt sumos finansinis reikalavimas. Taigi civilinės bylos dalis, kuria buvo reiškiami reikalavimai atsakovui UAB „Medvėgalis“, buvo nutraukta iš esmės dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas (nutartis), priimtas kitoje byloje tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad nutraukus civilinės bylos dalį, kuria buvo pareikšti reikalavimai bankrutavusiai UAB „Medvėgalis“, prievolė pasibaigė CK 6.129 straipsnio pagrindu, tai yra skolininką atleidus nuo prievolės įvykdymo. Kaip jau minėta, ieškovas neatsisakė reikalavimų UAB „Medvėgalis“, o šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, finansines pretenzijas pareiškė Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, patvirtindamas ieškovo kreditorinį reikalavimą UAB „Medvėgalis“ bankroto byloje, išsprendė ieškovo finansines pretenzijas pagrindiniam skolininkui.

17Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei vertindama skundžiamo teismo sprendimo turinį, nesutinka ir su tais apelianto teiginiais, jog sprendimas esą neatitinka CPK 263, 265, 268, 270 straipsnių reikalavimų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 nuostatų ir todėl turėtų būti panaikintas. Tokius apelianto teiginius paneigia skundžiamo teismo sprendimo turinys ir išvados, padarytos įvertinus bylos duomenis. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymine teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, tai yra jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsnis). CPK 270 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti atsakovo atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka, o šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d.). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo aprašomosios dalies, šioje dalyje pateikta glausta atsakovo nesutikimo su ieškiniu santrauka, tai yra teismo sprendime nurodyta, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog iškėlus bankroto bylą UAB „Medvėgalis“, laidavimas pasibaigia, todėl atsakovas neatsako pagal laidavimo sutartį ir kad ieškovas nebeturi reikalavimo teisės. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK reikalavimus, numatančius, kad aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti išdėstyta atsakovo atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka. Kaip jau minėta, CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Darydamas išvadą dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas tokiu būdu išreiškė ir poziciją dėl atsakovo atsiliepime ir atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išdėstytų teiginių įvertinimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendime išdėstytais argumentais yra paneigti atsakovo atsiliepime išdėstyti motyvai ir jo pateikti įrodymai, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog skundžiamo teismo sprendimo turinys iš esmės neatitinka CPK 270 straipsnyje numatytų reikalavimų. Jeigu bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį, ir nenustatyta kitų pagrindų, kurie galėjo turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, tai toks teismo procesinis sprendimas neturėtų būti naikinamas. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais nebuvo atsakyta į atsakovo atsiliepime išdėstytus ir teismo posėdžio metu pateiktus argumentus.

18Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ginčijamas teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 reikalavimų. Šis argumentas nepripažintinas pagrįstu, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas turi atitikti CPK 270 straipsnio reikalavimus, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip jau buvo minėta, atitinka šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus. Vienoda teismų praktika yra formuojama tik kasacine tvarka priimtose nutartyse sprendžiant konkrečias bylas suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis (CPK 4 str.), o ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimais. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, „nors pagal Konstituciją žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, apskritai yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose, aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (ir tų teismų teisėjai) negali kištis į žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamas bylas, teikti jiems kokių nors privalomų ar rekomendacinio pobūdžio nurodymų, kaip turi būti sprendžiamos atitinkamos bylos ir pan.; tokie nurodymai (nesvarbu, privalomi ar rekomendacinio pobūdžio) Konstitucijos atžvilgiu būtų vertintini kaip atitinkamų teismų (teisėjų) veikimas ultra vires. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas“. Tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvados tenkinti ieškinį argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio turinio.

19Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laidavimo galiojimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas IĮ „Stiksas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jam... 5. Atsakovas A. J. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. 6. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, tai... 7. Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir... 8. Ieškovas IĮ „Stiksas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą... 9. Nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų analizės pagrindu... 10. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2005 m. spalio 7 d. sudarė... 11. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri... 12. Atsakovas savo apeliacinį skundą visų pirma grindžia aplinkybe, kad... 13. Pagal CK 6.123-6.144 straipsnius prievolės gali baigtis tinkamu įvykdymu ar... 14. Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės... 15. Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia taip pat tuo, jog ieškovui... 16. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui... 17. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei vertindama skundžiamo... 18. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ginčijamas teismo... 19. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą....