Byla 2A-2180-485/2012
Dėl įsakymo dalies pripažinimo negaliojančia ir nepagrįstai išskaičiuoto darbo užmokesčio priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Druskininkų autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-60-308/2012 pagal ieškovės UAB“Druskininkų autobusų parkas“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. V. priešieškinį dėl įsakymo dalies pripažinimo negaliojančia ir nepagrįstai išskaičiuoto darbo užmokesčio priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 1-4) prašė priteisti iš atsakovo 12 168 Lt nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 2007-02-09 UAB „Omnitel” ir buvęs UAB „Druskininkų autobusų parkas” direktorius atsakovas V. V. sudarė Susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. SP006639, kurio 2 punkte buvo nurodyta, kad “Šio susitarimo galiojimo laikotarpiu Omnitel suteikia 17 000 Lt, įskaitant PVM, nuolaidą, įsigyjant mobiliojo ryšio įrangą”. Atsakovas, pasinaudodamas UAB „Omnitel” suteikta 17 000 Lt nuolaida mobiliojo ryšio įrangai įsigyti, iš UAB „Omnitel” Alytaus salono paėmė mobiliųjų telefonų, už 13 596,60 Lt. Įsigytų su nuolaida mobiliųjų telefonų atsakovas UAB „Druskininkų autobusų parkas” buhalterijoje neužpajamavo. 2009 m. sausio 20 d. buvęs UAB „Druskininkų autobusų parkas” direktorius V. V. atvyko į autobusų parką ir pasirašė perdavimo aktą, pagal kurį atsakovas ieškovei perdavė tik vieną mobilųjį telefoną Nokia N95, kurio kaina yra 1821,19 Lt, todėl liko skolingas ieškovei 11 775,41 Lt. Atsakovas nepateikė jokių pateisinamų dokumentų, kaip buvo išnaudota UAB „Omnitel” suteikta 17 000 Lt nuolaida įsigyti mobiliojo ryšio įrangą. Atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad veikė bendrovės interesais ir įsigydamas mobiliuosius telefonus siekė sudaryti bendrovei finansiškai naudingas ūkines – finansines operacijas. Atsakovas taip pat liko skolingas ieškovei 393,06 Lt už telefoninius pokalbius, pagal pateiktas UAB „Omnitel” PVM sąskaitas – faktūras.

5Atsakovas priešieškiniu (t.2, b. l. 104-106) prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos ieškovės direktoriaus pavaduotojo 2009-03-12 įsakymo Nr.11 „Dėl žalos atlyginimo“ 1.2.5 punktą, kuriuo nurodyta iš atsakovo V. V. darbo užmokesčio išskaičiuoti 11 775,41 Lt ir priteisti iš ieškovės atsakovui 11 775,41 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Atsakovas nurodė, jog ieškovė iki 2009 m kovo mėn. buvo neišmokėjusi atsakovui priklausančio darbo užmokesčio ir prieš priimdama sprendimą išmokėti likusias neišmokėtas išmokas dėl darbo santykių nutrūkimo, priėmė aukščiau nurodytą įsakymą dėl 11 775,41 Lt darbo užmokesčio išskaičiavimo iš atsakovui priklaususio išmokėti darbo užmokesčio. Atsakovo kaltė dėl mobilaus ryšio telefonų neperdavimo atsakovės darbuotojams nėra įrodyta, o tai reiškia, jog žala bendrovei nebuvo padaryta.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu (t. 3, b. l. 52-59) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 393,06 Lt skolą už telefoninius pokalbius, likusią ieškinio dalį atmetė; civilinės bylos dalį pagal atsakovo priešieškinį dėl įsakymo dalies pripažinimo negaliojančia ir darbo užmokesčio priteisimo nutraukė; priteisė iš atsakovo ieškovei 50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas rėmėsi 2011-06-10 Vilniaus apygardos teismo daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr.2-86-258/2011 ir 2011-10-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kurios patvirtino, jog V. V. iš UAB „Druskininkų autobusų parkas“ yra atleistas nuo 2008-10-30, jam priteista 13 461,40 Lt išeitinė išmoka ir 4 285,14 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, taip pat priteista 33 702,90 Lt vidutinis darbo užmokestis nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki 2009-04-24, o taip pat priteistas vidutinio dydžio atlyginimas iki sprendimo įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog šiais teismų sprendimais buvo išspręsti visi kilę ginčai tarp V. V. ir UAB „Druskininkų autobusų parkas“ dėl V. V. atleidimo iš UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriaus pareigų ir su tuo susijusių išmokų priteisimo, dėl to teismas darė išvadą, kad atsakovas kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, todėl bylos dalį pagal atsakovo priešieškinį nutraukė. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 393,06 Lt už telefoninius pokalbius priteisimo, kadangi nustatė, kad atsakovas V. V. nuo 2008-10-30 nebuvo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ darbuotojas (direktorius) ir jam po šio termino jau nepriklausė teisė nemokamai kalbėtis turimu ieškovo mobilaus ryšio telefonu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad po atleidimo nuo 2008-10-30 iš UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriaus pareigų būtų apmokėjęs nurodyta sumą už telefoninius pokalbius. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, nustatė, jog 17 bendrovės darbuotojų gavo telefonus, kuriuos, pasinaudodamas nuolaida, iš UAB „Omnitel“ paėmė atsakovas. 2009-09-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados patvirtino, jog 2007-2008 m laikotarpiu ieškovės įmonėje buvo nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d. reikalavimų, nes buhalterinės apskaitos registruose nebuvo apskaitytas mobiliųjų telefonų pirkimas iš UAB „Omnitel“. Teismas teigė, jog atsakovo pirkti 32 telefonai buvo dalijami bendrovės darbuotojams, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad UAB „Omnitel“, remdamasi 2007-02-09 susitarimo pagrindu, būtų pritaikiusi kokias nors sankcijas ieškovei dėl netinkamo šio susitarimo vykdymo. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad buvo galimybė perduoti naudotis telefonais ir kitiems asmenims, nesusijusiems su bendrove, kadangi šių argumentų ieškovė nepagrindė įrodymais. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas ieškovei būtų padaręs nuostolius dėl mobilaus ryšio telefonų įgijimo ir jų neapskaitymo bendrovės apskaitoje. Teismas laikė, jog faktas, kad telefonai nebuvo apskaityti ieškovės įmonės buhalterinėje apskaitoje, nelaikytinas pagrindu atsakovo kaltei nustatyti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovė UAB „Druskininkų autobusų parkas“ apeliaciniu skundu (b. l. 79-81) prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas dėl 11 775,41 Lt žalos atliginimo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog mobilių telefonų vertė yra ligi 1 Lt. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros patvirtina, jog mobilių telefonų vertė yra 13 596,60 Lt. Atsakovas grąžino ieškovei tik vieną mobilųjį telefoną, likusių jų neperdavė.
  2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovas galėjo visus telefonus perduoti įmonės darbuotojams, kadangi šie telefonai ieškovei nebuvo perduoti kaip turtas, priklausantis išimtinai ieškovei. Teismas nenustatė kam, kada ir kokius konkrečiai mobilius telefonus atsakovas perdavė.
  3. Aplinkybę, jog atsakovas, kaip asmuo, ėjęs ieškovės direktoriaus pareigas, privalo atlyginti materialinę žalą įmonei, ieškovė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadomis, padarytomis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008. Ieškovė teigia, jog šiuo atveju yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą. Ieškovė taip pat nurodo, jog yra visi pagrindai priteisti jai iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Atsakovas V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 71-75) prašo apeliacinį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje apklausti liudytojus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių papildomų įrodymų ar argumentų, kuriais pagrįstų savo reikalavimą. Atsakovas perdavė ieškovės įmonės darbuotojams mobilių telefonų aparatus ir tai patvirtina darbuotojų, kurie gavo telefonus, sąrašai, byloje bei ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų parodymai. Nors priėmimo - perdavimo aktai su kiekvienu ieškovės bendrovės darbuotoju dėl mobiliojo telefono aparato perdavimo nebuvo sudaryti, patys telefono aparatai buvo perduoti darbuotojams, minėti telefono aparatai buvo šių darbuotojų naudojami darbo tikslais; savo paties naudotą telefono aparatą atsakovas grąžino su juo nutraukus darbo sutartį. Tai leidžia spręsti, kad ieškovei nebuvo padaryti nuostoliai;
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovas pateikė į ieškovės įmonės buhalteriją PVM sąskaitas –faktūras. Atsakovas neslėpė ir neturėjo jokio pagrindo slėpti mobiliojo telefono aparatų priėmimo iš UAB „Omnitel“ fakto. Visos PVM sąskaitos-faktūros, kuriomis buvo perkami didesnės nei 300 Lt vertės telefono aparatai, neabejotinai yra ieškovės bendrovės buhalterijoje, t.y., yra bendrovei žinomos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad telefono aparatų įsigijimo faktas ieškovės bendrovėje buvo neabejotinai žinomas, kadangi iš darbuotojų, kuriems buvo perduoti daugiau nei 300 Lt vertės telefono aparatai, atlyginimo buvo išskaičiuojama mobiliojo ryšio telefono aparatų įsigijimo kaina, viršijanti minėtą 300 Lt sumą. Byloje taip pat nustatyta, kad kai kurie įsigyti mobilieji telefonai nebuvo įtraukti į bendrovės turtą, kadangi didžiąją dalį telefono aparatų įsigijus su nuolaida - už 1 litą, šių aparatų kaina buvo pernelyg maža;
  3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad telefonai nebuvo ir nėra perduoti ieškovei UAB „Druskininkų autobusų parkas“ kaip turtas, priklausantis išimtinai ieškovei. Ši išvada yra nepagrįsta, kadangi susitarimą su UAB „Omnitel“ dėl nuolaidos mobiliojo ryšio telefono aparatams suteikimo bei aparatų perdavimo sudarė ne atsakovas asmeniškai, o veikdamas kaip bendrovės vadovas, todėl minėti telefonai niekuomet nebuvo ir negalėjo būti atsakovo asmeninė nuosavybė. Akivaizdu, kad mobiliojo ryšio telefono aparatai visuomet buvo ir iki šiol yra turtas, nuosavybės teise priklausantis išimtinai ieškovei.
  4. Ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovas neperdavė visų iš UAB „Omnitel“ gautų mobiliojo ryšių telefono aparatų ieškovės bendrovės darbuotojams, kad ieškovės bendrovei buvo padaryti nuostoliai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad neegzistuoja nei viena civilinės atsakomybės sąlyga, kurių visetas yra būtinas norint priteisti ieškovės tariamai patirtus nuostolius.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2007-02-09 UAB “Omnitel” ir UAB “Druskininkų autobusų parkas” ,atstovaujamos buvusio direktorius V. V. (atsakovo) sudarė susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. SP006639. Šiuo susitarimu UAB „Druskininkų autobusų parkas“ buvo suteikta 2007 metams 10 000 Lt, o 2008 metams 7000 Lt nuolaidos naudotis šios bendrovės mobilaus ryšio paslaugomis , kurio 4 punkte buvo nurodyta, kad klientas įsipareigoja turėti nemažiau 32 abonentus ir už šiuos abonentus mokės minimalius paslaugos mokesčius; 7 p. nurodyta kliento atsakomybė pažeidus šio susitarimo sąlygas, kur nutraukus anksčiau laiko naudojimąsi paslauga klientas turėtų sumokėti suteiktos nuolaidos vertę, o taip pat atlyginti UAB “Omnitel“ nuostolius susijusius su susitarimo 1 punkte nurodytų tarifų taikymu, bei sumažinus kliento abonentų skaičių numatyta sumokėti 50 Lt baudą už kiekvieną atjungtą abonentą už kiekvieną mėnesį nuo atjungimo mėnesio iki naudojimosi paslaugomis termino pabaigos ( t. 1, b. l. 78-79 ).

14Iš byloje esančių UAB “Omnitel“ pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB “Druskininkų autobusų parkas“ buvo perduodami mobilaus ryšio telefonai ir SIM kortelės , bei nurodyta taikomos nuolaidos ( t. 1, b. l. 61-76 ). .

15Byloje yra UAB “Druskininkų autobusų parkas“ darbuotojų ,kurie gavo telefonus ,sudarytas sąrašas (t.1 b.l.112). Juo patvirtinama, kad 17 bendrovės darbuotojų gavo telefonus, o pateiktais 12 darbuotojų paaiškinimais (t.1 b.l.113-124) patvirtinama, kad darbuotojai yra gavę mobilaus ryšio telefonus.

16Iš 2009-09-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, kad UAB “Druskininkų autobusų parkas“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas ir Verslo apskaitos standartai , tačiau 2007-2008 m laikotarpiu buvo nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str.1d. reikalavimų ,nes buhalterinės apskaitos registruose nebuvo apskaitytas mobiliųjų telefonų pirkimas iš UAB „Omnitel“ ( t. 2, b. l. 41-61 ).

17Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas V. V. iš UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriaus pareigų buvo atleistas nuo 2008-10-30. Kaip matyti iš 2009-01-20 perdavimo akto, atsakovas V. V. ieškovui perdavė telefoną Nokia N95, kurio kaina yra 1821,19 Lt ( 2007-11-13 PVM sąskaita – faktūra Nr140444 ) t. 1, b. l. 8 )).

18Ieškovė ( apeliantė ) kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą nurodė, kad likę mobilaus ryšio telefonai nebuvo grąžinti, todėl jos nuomone, bendrovei atsakovo veiksmais buvo padaryta 11 775,41 Lt žala ir prašė ją priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino tik iš dalies ir priteisė iš atsakovo 393,06 Lt skolą už telefoniniu pokalbius, o ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo atmetė. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jo dalį , kuria atmestas prašymas dėl žalos atlyginimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai.

19Kaip matyti iš apeliantės apeliacinio skundo, ji prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas prašymas dėl žalos priteisimo iš atsakovo, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal DK 4 straipsnio 1 dalies 11 punktą darbo įstatymai nustato materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas). Darbuotojo materialinė atsakomybė atsiranda pagal DK 246 straipsnyje nustatytas sąlygas. Darbuotojų materialinės atsakomybės ribas nustato DK 254 straipsnis, o visišką atsakomybę – DK 255 straipsnis. Pagal jo 5 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta kitokiu būdu ir kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Žalos padarymas kitokiu būdu ir kitokiam turtui suprantama kaip kitoks negu DK numatytas žalos būdas ar jame numatytas turtas. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir kad su juo gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad bendrovės vadovui taikoma materialinė darbuotojo atsakomybė pagal bendrąsias DK nustatytas taisykles, papildomai taikant specialiuosius įstatymus. Jie taikomi tiek, kiek turtinės bendrovės vadovo atsakomybės klausimų nereglamentuoja DK (CK 1.1 straipsnio 3 dalis).

20Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Jam taikoma tokia pat atsakomybė, kaip juridinio asmens valdymo organo nariui, nes, būdamas vienasmenis valdymo organas, administracijos vadovas yra vienintelis valdymo organo narys, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Pagal ABĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal 9 punktą – už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Materialinės atsakomybės sąlygas nustato darbo įstatymai – DK ir kiti darbo įstatymai, o CK nuostatos taikomos papildomai (DK 4 straipsnio 11 punktas, CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Bendrovės vadovui materialinė atsakomybė atsiranda pagal sąlygas, kurios nustatytos DK 246 straipsnyje, ABĮ 38 straipsnyje, CK 2.87 straipsnyje ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat įmonės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose. Materialinės darbuotojo atsakomybės taikymo ypatumai yra tai, kad sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija išvardytuose įstatymuose nenustatyta. Skolininko kaltės prezumpcija civilinėje atsakomybėje yra išimtis iš bendrojo sąžiningumo principo, todėl pagal analogiją netaikoma, o DK darbuotojo materialiąją atsakomybę reglamentuoja kaip taikomą už kaltą pažeidėjo veiką (DK 246 straipsnio 4 punktas). Lietuvos darbo teisės doktrinoje ši nuostata pripažįstama (DK 246 straipsnio komentaras; DK Komentaro III dalis, psl. 356-360, Justicija, Vilnius, 2004).

21Žala kaip darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga pagal DK 246 straipsnio 1 punktą gali pasireikšti DK 253 straipsnyje išvardytais atvejais ar kai ji padaryta ir kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (DK 255 straipsnio 5 punktas). Bendrovės administracijos vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu (nerūpestingai, neatidžiai, neapdairiai, per daug rizikuojant sudarant sandorius) padaryti nuostoliai yra bendrovei padaryta žala kaip pagrindas jo materialinei atsakomybei. Ar sudarant arba vykdant sandorį yra padaryta žalos, sprendžiama pagal tai, kokia ir kokiomis sąnaudomis buvo numatyta gauti nauda ir kiek tai buvo pagrįsta. Padaryta žala gali būti konstatuota, jeigu įmonės lėšos išleidžiamos beverčiam turtui įsigyti ar jis neatperka išleidžiamų lėšų, nes dėl to pablogėja įmonės turtinė padėtis. Darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma neteisėta veika (DK 246 straipsnio 2 punktas). Neteisėta veika kaip materialinės atsakomybės sąlyga yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Jas nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Bendrovės administracijos vadovo darbo pareigas ir jų turinį nustato DK, AB, CK ir kiti įstatymai, bendrovės įstatai, administracijos vadovo pareiginiai nuostatai. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. AB įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės įstatų 7.2 punkto 6 papunktyje bendrovės vadovas įpareigojamas veikti bendrovės interesais. Civilinės atsakomybės taikymo prasme šios nuostatos reiškia tai, kad administracijos vadovo veiksmai ir sprendimai sudarant ir vykdant sandorius (cesijos ir laidavimo sutartis) turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta nuostolių. Jos įpareigoja bendrovės vadovą veikti atidžiai ir rūpestingai, kad bendrovė nepatirtų nuostolių dėl nepateisinamos rizikos. Jeigu nuostolių patirta, t. y. jeigu būtų nustatyta, kad dėl sutarčių sudarymo už grynuosius pinigus įgytas bevertis turtas ar vėliau tapo bevertis, tai būtų pagrindas išvadai, kad bendrovės vadovo veiksmai yra neteisėti – pažeidžiantys jo teisinę pareigą veikti bendrovės naudai. Faktinę aplinkybę, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, t.y. pažeidė teisinę pareigą nedaryti bendrovei nuostolių, privalo įrodyti bendrovė (CPK 178 straipsnis). Kad turtas yra bevertis, gali būti aišku jau įsigijimo metu ar išaiškėti vėliau, nes žalos padarymo ir paaiškėjimo momentas ne visada sutampa. Ši teisinė nuostata netrukdo taikyti atsakingam už žalą asmeniui turtinę atsakomybę ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-428/2008 ).

22Kaip matyti iš apeliantės apeliacinio skundo, jame nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog atsakovas visus mobilaus ryšio telefonus perdavė bendrovės darbuotojams ir jie buvo naudojami bendrovės darbuotojų savo darbinių pareigų vykdymui. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą rėmėsi ne surinktais byloje įrodymais, o tik prielaidomis.

23Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas darbuotojų, kurie gavo mobilaus ryšio telefonus sąrašas, t. y. juo gavo 17 darbuotojų. Iš byloje esančių bendrovės darbuotojų paaiškinimų matyti, kad 12 bendrovės darbuotojų savo paaiškinimais patvirtino, jog jie asmeniškai iš buvusio bendrovės vadovo V. V. tuos telefonus gavo. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Netikėti jų paaiškinimais teisėjų kolegija nemato pagrindo. Tokiu pagrindu darytina išvada, kad minėti mobilaus ryšio telefonai buvo išdalinti būtent nurodytiems darbuotojams jų darbinių pareigų vykdymui. Tuo pačiu nėra jokio pagrindo teigti, kad buvęs bendrovė direktorius V. V. minėtus telefonus panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Be to, kai jau anksčiau buvo nurodyta, daugelis mobilaus ryšio telefonų bendrovei buvo parduota taikant nuolaidą, t. y. už 1 Lt ( t.1, b. l. 61-76 ). Kaip teismo posėdyje paaiškino liudytoja M. L. ( buvusi UAB „ Druskininkų autobusų parkas“ vyr. finansininkė), atsižvelgiant į tai, kad dauguma mobilaus ryšio telefonai buvo gauti su nuolaida, t. y. tik už vieną Lt, todėl buvo nutarta netraukti jų į bendrovės turtą kaip ,mažavertį turtą. Tokiu būdu darytina išvada, kad buvęs bendrovės vadovas V. V. nepadarė žalos bendrovei, tuo labiau, jis minėto turto nepanaudojo savo asmeninėms reikmėms. Kartu pažymėtina, jog tokiu būdu nėra nustatyta, kad jis savo veiksmais padarė bendrovei nuostolius.

24Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas neapskaitė mobilaus ryšio telefonų UAB „ Druskininkų autobusų parkas“ buhalterinėje apskaitoje dar nėra įrodymas, kad tokiais savo veiksmais jis padarė žalą bendrovei, dėl kurios jis tą žalą privalėtų atlyginti.

25Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad yra visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos tiek pagal darbo teisės normas, tiek ir pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti, pagal darbo teisės normas, materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1 ) padaroma žala, 2 ) žala padaroma neteisėta veika, 3 ) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, 4) yra pažeidėjo kaltė, 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, 6 ) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla ( DK 246 str. ). Vadovaujantis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra šios : 1 ) neteisėti veiksmai, 2 ) priežastinis ryšys, 3 ) kaltė, 4 ) žala ir nuostoliai ( CK 6.246 – 6.249 str. ).

26Teisėjų kolegija jau anksčiau savo motyvuose nurodė, kad atsakovas savo veiksmais žalos bendrovei nepadarė, todėl dėl šio argumento plačiau nepasisako. Taip pat nėra nustatyta ir atsakovo neteisėta veika bei priežastinis ryšys ir jo kaltė. Be to, nėra nustatyta, kad atsakovas V. V. savo veiksmais veikė prieš bendrovės interesus, siekė jai padaryti nuostolius, sudarė bendrovės atžvilgiu nenaudingus sandorius, panaudojo bendrovei įgytą turtą savo asmeninėms reikmėms. Tokių įrodymų byloje nėra surinkta. Iš viso to darytina išvada, kad materialinės atsakomybės sąlygos tiek pagal darbo teisės normas, tiek ir pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas nėra įrodytos.

27Tokiu būdu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo.

28Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą materialinių ir procesinių normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino surinktus įrodymus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

29Tokiu būdu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ( jo dalyje dėl žalos priteisimo atmetimo ) nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliantės apeliacinis skundas atmestinas ( CK 326 str. 1 d., 1 p ).

30Be to, atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad tam , jog pašalinti bet kokias abejones, būtina į teismo posėdį iškviesti jo nurodytus liudytojus ir taip nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsakovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas ( CPK 322 straipsnis ). Pažymėtina, kad šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė savo paaiškinimus dėl visų bylos aplinkybių. Pats atsakovas visus argumentus dėl apeliacinio skundo galėjo išdėstyti savo atsiliepime į apeliacinį skundą. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

31Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 1-4) prašė priteisti iš atsakovo 12 168 Lt... 5. Atsakovas priešieškiniu (t.2, b. l. 104-106) prašė pripažinti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu (t. 3, b. l.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovė UAB „Druskininkų autobusų parkas“ apeliaciniu skundu (b. l.... 10. Atsakovas V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 71-75) prašo... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2007-02-09 UAB... 14. Iš byloje esančių UAB “Omnitel“ pateiktų sąskaitų faktūrų matyti,... 15. Byloje yra UAB “Druskininkų autobusų parkas“ darbuotojų ,kurie gavo... 16. Iš 2009-09-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti,... 17. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas V. V. iš UAB... 18. Ieškovė ( apeliantė ) kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą nurodė,... 19. Kaip matyti iš apeliantės apeliacinio skundo, ji prašydama panaikinti... 20. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Jam taikoma... 21. Žala kaip darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga pagal DK 246... 22. Kaip matyti iš apeliantės apeliacinio skundo, jame nurodoma, kad pirmosios... 23. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip jau... 24. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas... 25. Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad yra visos atsakovo... 26. Teisėjų kolegija jau anksčiau savo motyvuose nurodė, kad atsakovas savo... 27. Tokiu būdu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 28. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro... 29. Tokiu būdu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame... 30. Be to, atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą... 31. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti...