Byla 2A-376/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei L. P. , atsakovų atstovams advokatui Jurgiui Kaušiniui, advokatei Gražinai Mauručaitienei, trečiųjų asmenų atstovui J. Ž. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-543-479/2010 pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Diena Media Print“, uždarajai akcinei bendrovei „Mefora“, uždarajai akcinei bendrovei „Naftos grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Artilona“, tretiesiems asmenims ieškovo pusėje Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims atsakovo pusėje valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarams E. S. ir M. S. , Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarei D. R. , dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu bei ieškinio patikslinimu, prašydamas:

51. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005-11-15 įsakymą Nr. 13.6-5114.

62. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2006-01-30 įsakymą Nr. 13-6-244.

73. Pripažinti negaliojančia 2006-03-14 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB ,,Klaipėdos laikraščio redakcija“ nusipirko iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,1491 ha ploto, 0,1291 ha ploto dalį.

84. Pripažinti negaliojančia 2007-04-25 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią UAB ,,Klaipėdos laikraščio redakcija“ (dabartinis pavadinimas UAB ,,Diena Media Print“ pardavė 0,0811 ha žemės sklypą UAB „Mefora“.

95. Pripažinti negaliojančia 2007-09-28 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią UAB „Diena Media Print“ pardavė 0,048 ha žemės sklypą UAB ,,Naftos grupė“.

106. Pripažinti negaliojančia 2008-11-14 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria UAB „Mefora“ pardavė 0,0811 ha žemės sklypą UAB „Artilona“.

117. Taikyti restituciją:

121) priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 146 513,78 Lt UAB „Diena Media Print“;

132) priteisti iš UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ 1 000 000 Lt UAB „Mefora“;

143) priteisti iš UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ 1 241 905 Lt UAB „Naftos grupė“;

154) priteisti iš UAB „Mefora“ 1 214 998,80 Lt UAB „Artilona“;

165) priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos UAB „Naftos grupė“

1731 128,30 Lt, UAB „Mefora“ 26 296,92 Lt, UAB „Artilona“ 26 148,72 Lt;

186) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,1291 ha, grąžinti valstybės nuosavybėn.

19Nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2008-12-15 buvo gauti duomenys apie juridiniams asmenims parduotus valstybinės žemės sklypus Klaipėdos mieste. Nagrinėjant šią informaciją, buvo išsiųsti paklausimai atitinkamoms institucijoms dėl žemės sandorių teisėtumo ir 2009-04-28 prokuratūroje gauta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialisto 2009-04-22 išvada dėl padarytų teisės aktų pažeidimų parduodant valstybinės žemės sklypus (žemės sklypai įeina į Klaipėdos senamiesčio ir miesto istorinės dalies teritoriją) juridiniams asmenims. Pagal prokuratūroje surinktus duomenis nustatyta, kad 0,1491 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalys priklauso: 811/1491, t. y. 0,0811 ha, UAB „Artilona“, 480/1491, t. y. 0,048 ha, UAB „Naftos grupė“, 200/1491, t. y. 0,0028 ha, valstybei (patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija). Žemės sklype esantys pastatai nuosavybės teise priklauso UAB „Artilona“ ir UAB „Naftos grupė“. Klaipėdos miesto mero 1997-09-05 potvarkiu Nr. 580 buvo patvirtintos žemės sklypo ribos, dydis ir kiti duomenys, Klaipėdos apskrities viršininko 1998-02-27 įsakymu Nr. 313 leista UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ išnuomoti 99 metų laikotarpiui 0,1319 ha žemės sklypą visuomeninės paskirties objektui eksploatuoti, o 1998-03-05 buvo sudaryta valstybinės žemės numos sutartis ne žemės ūkio veiklai, kurios pagrindu minėtas žemės sklypas buvo išnuomotas 99 metams. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-09-08 įsakymu Nr. AD1-1695 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priskirto privatizavimo objektui, naudojimo duomenų patvirtinimo“ patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), duomenys – plotas – 0,1491 ha. Klaipėdos apskrities viršininkas 2005-11-15 įsakymu nutarė parduoti tokio dydžio sklypą UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“. 2006-01-30 įsakymu nustatytas terminas –15 metų išsimokėtinai. 2006-03-14 Klaipėdos apskrities viršininko administracija šį sklypą pardavė už 732 568,90 Lt, nustatant, kad pirkėjas 146 513,78 Lt sumokėjo iki sutarties pasirašymo dienos, o likusią sumą – 586 055,12 Lt pirkėjas įsipareigojo sumokėti per 14 metų sutartyje nustatytais terminais. UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ sklypo dalis atitinkamai pardavė kartu su statiniais kitiems atsakovams, kurie įregistravo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Kartu buvo įregistruota ir hipoteka UAB „Naftos grupė“. 2006-03-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl turi būti pripažinta niekiniu sandoriu pagal CK 1. 80 straipsnį ir taikytina restitucija, nes turi būti panaikintos ir neteisėto sandorio pagrindu sukurtos teisinės pasekmės. Sandoris prieštarauja įstatymui, nes sudarant sandorį nebuvo atsižvelgta į tai, kad ginčo žemės sklypas patenka į Miesto istorinės dalies teritoriją (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 22012), kuri pagal Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. nuostatas priskiriama prie neprivatizuojamos žemės teritorijos, t. y. draudžia privatizuoti žemę, juo labiau, kad pagal žemės paskirtį taip pat tokia žemė negalėjo būti privatizavimo objektu, nes ginčo sklypas buvo suformuotas ir naudojamas ne prie privataus gyvenamojo namo ar kitų namų valdų statinių. Todėl naikintinas ir administracinis teisės aktas, kuriuo buvo nuspręsta parduoti ginčo sklypą atsakovei.

20II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas nedraudžia privatizuoti žemės sklypus, esančius nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose, nes šiame įstatyme nurodyta apie galimybę privatizuoti sklypus prie privačių gyvenamųjų namų bei namų valdos statinių. Namų valdos statinių sąvoka šiame įstatyme nėra apibrėžta. Dėl tos priežasties teisės privatizuoti sklypus juridiniams asmenims nustatymas yra teisės aiškinimo bei taikymo dalykas. Teismo teigimu, jeigu atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija šią teisės normą aiškino plečiamai ir įgalino UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ privatizuoti ginčo sklypą, atsakovas tuo imperatyvaus įstatymo pažeidimo nepadarė. Ginčo žemės sklypo duomenys nekilnojamojo turto registre buvo sudaryti 1998-04-15. Nuo šios datos iki šio sklypo privatizavimo 2005 metais šio sklypo apribojimai nepasikeitė, nekilnojamųjų kultūros vertybių registro duomenys nebuvo perkelti į nekilnojamojo turto registrą ir nebuvo nustatyti apribojimai šį sklypą privatizuoti (b.l. 41-43 t.1). Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, oficialūs ir šio registro duomenų įrodomoji reikšmė yra didesnė (CPK 197 str. 2 d.). Tai teismo manymu, patvirtina išvadą, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga nėra vykdoma efektyviai, tam nėra nustatytos pakankamos priemonės. Kadangi oficialus nekilnojamojo turto registras neturėjo duomenų apie apribojimą perleisti ginčo sklypą tretiesiems asmenims, teismas padarė išvadą, kad ginčo sklypo privatizavimo metu nebuvo nustatyti draudimai ginčo sklypą privatizuoti. CK 4.96 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl padaryto nusikaltimo galima išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą. Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ buvo nesąžininga įgyjant ginčo žemės sklypą. Taip pat nebuvo teismui pateikti duomenys apie padarytą nusikaltimą, dėl kurio valstybė neteko nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą (CPK 178 str.). Todėl teismas konstatavo, kad restitucijos taikymas šioje byloje nėra galimas.

22III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

241. Teismas, vertindamas subjektus, turinčius teisę privačion nuosavybėn įsigyti žemės sklypą, netinkamai aiškino Žemės reformos įstatymo normas, nes įstatymas imperatyviai nurodo, kad žemės sklypus miesto teritorijoje, patenkančius į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, galima įsigyti privačion nuosavybėn tik gyvenamiesiems namams (namų valdomas) eksploatuoti, todėl įstatymo nuostatos vertintinos ne pagal subjektus siekiančius įsigyti žemės sklypus, o pagal žemės sklypo pardavimo metu buvusią žemės sklypo paskirtį. Šiuo atveju pagal VĮ Registrų centro išrašą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)paskirtis – komercinės paskirties objektų teritorijos, sklype esančių statinių paskirtis – administracinis pastatas ir pastatas – spaustuvė su buitinėmis patalpomis. Taigi teismui daryti prielaidą, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija galėjo kitaip aiškinti šią įstatymo normą, nebuvo pagrindo. Imperatyvus draudimas įtvirtintas Žemės reformos įstatyme privatizuoti ne namų valdai eksploatuojamus sklypus ginčo teritorijoje yra vienareikšmiškas, jis negali būti aiškinamas plečiamai, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija privalėjo susilaikyti nuo įstatymu draudžiamo veiksmo.

252. Ginčo žemės sklypas patenka į miesto istorinės dalies teritoriją, kuri priskiriama prie Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte minimos neprivatizuojamos žemės teritorijos, t. y. šis sklypas yra miesto teritorijos dalyje, kuri Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996-10-28 įsakymu Nr. 120 įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Klaipėdos apskrities viršininko 2005-11-15 įsakymu Nr. 13.6-5113 suformavus žemės sklypą ir nustačius specialiąsias naudojimo sąlygas VĮ Registrų centras įregistravo šiuos duomenis nekilnojamojo turto registre. Teismas nepagrįstai sieja VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenyse įrašytas specialiąsias sąlygas su draudimu perleisti nekilnojamąjį daiktą, nes šios sąlygos negali būti vertintinos kaip areštas ar kitas apribojimas disponuoti ginčo sklypu, t. y. duomenys, kurių pakanka privatizuojant žemės sklypą nustatyti įstatymų reglamentuotą draudimą jį privatizuoti. Šios sąlygos orientuoja į tai, kad ginčo sklypui yra taikomi apribojimai, išdėstyti specialiuose įstatymuose. Teismas neteisingai aiškina Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro duomenų santykį, nurodydamas, kad tik draudimas įrašytas į VĮ Registrų centro duomenų bazę būtų pakankama apsauga.

263. Šiuo atveju, kai žemės sklypas atlygintino sandorio metu perleistas trečiajam asmeniui, netaikytinos CK 4.96 straipsnio nuostatos, saugančios sąžiningo įgijėjo teises. Atvejai, kai negalima išreikalauti kaip be pagrindo įgyto turto, nustatyti CK 6.241 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos minėtoje normoje numatytų išimčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas, taigi atsakovai privalo grąžinti žemės sklypą valstybei, įgytą be teisinio pagrindo. Kai sandoris teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio sandorio, gali būti pripažįstamas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą sandorio prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas ir pirkimo-paradavimo sutartys, kuriose numatytos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos, patvirtina, kad pirkėjas žinojo, ar turėjo žinoti, kad žemės sklypas yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Aplinkybė, kad pirkėjas nežinojo ar netinkamai suprato Žemės reformos įstatymo nuostatas, nereiškia, kad jis neturėjo ir negalėjo žinoti, kad pardavėjas nekilnojamąjį turtą įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius sandorius, todėl neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims.

27Atsakovai UAB ,,Artilona“ ir UAB ,,Naftos grupė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Atsakovas BUAB ,,Diena Media Print“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.

30Trečiasis asmuo notaras E. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Trečiasis asmuo notaras M. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti.

33IV. Apeliacinio teismo argumentai

34Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

36Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ieškinį pareiškė viešojo intereso gynimui. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų.

37Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą tinkamai motyvuoti sprendimą, tai yra glausta forma nurodyti, kokios aplinkybės byloje teismo nustatytos, kaip teismas vertina įrodymus, kodėl vienus jų atmeta, kitus – priima ir jais grindžia savo išvadas, taip pat nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi (CPK 270 str. 4 d.). Teismas sprendime privalo pasisakyti tiek dėl ieškinio, tiek dėl atsiliepimų į ieškinį argumentų, o savo atsisakymą pasisakyti dėl kurio nors iš jų turi tinkamai pagrįsti.

38Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamus teismo sprendimo motyvavimas savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

40Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M. , bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB ,,IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; kt.). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008).

41Nagrinėjamoje byloje prokuroras ieškiniu siekė apginti viešąjį interesą – disponavimo valstybine žeme teisėtumą. Ieškinio pagrindu jis nurodė imperatyvių teisės normų, sudarant ginčo sandorius ir institucijoms priimant lokalinius teisės aktus, pažeidimus.

42Pirmosios instancijos teismas iš esmės ieškinio pareikštu pagrindu nenagrinėjo. Teismas apsiribojo išvada, kad ginčo turtas nebuvo įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir vien tuo pagrindu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo prie ieškovo pridėtų įrodymų dėl ginčo žemės priskirtinumo Miesto istorinės dalies teritorijai ir nevertino jų ryšio su Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu, draudžiančiu privatizuoti žemę, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), taip pat yra buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtus argumentus dėl teismo sprendimo tinkamo motyvavimo, sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, neatsakyta į visus pareikšto ieškinio argumentus ir neanalizuoti ieškinio pagrindai, dėl ko byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Tačiau teisėjų kolegija nepripažįsta šių pažeidimų absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nes kai kuriuos motyvus teismas nurodė, bet sprendžia, kad neatskleista bylos esmė ir pagal bylos duomenis bylos iš esmės negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimą panaikina ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d.).

44Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu iš naujo bylą nagrinėjantis teismas nustatys pagrindus tenkinti pareikštą ieškinį ir panaikinti ginčo sandorius, tuomet spręstinas klausimas dėl tinkamų atsakovų restitucijos taikymo dalyje. Šiam klausimui spręsti teismas turi įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 260 ,,Dėl nuomojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.9 punktą, nustačiusį, kad lėšos, gautos už naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduotus kitai paskirčiai miestų savivaldybių, kaip administracinių vienetų, ribose ir teritorijose, esančiose nustatytąja tvarka patvirtintuose miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribose, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais miestams priskirtose teritorijose, paskirstomos taip: 50 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra parduodamas žemės sklypas, biudžetą.

45Perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str.).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Nutarė

47Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas... 5. 1. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005-11-15... 6. 2. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2006-01-30... 7. 3. Pripažinti negaliojančia 2006-03-14 sudarytą pirkimo–pardavimo... 8. 4. Pripažinti negaliojančia 2007-04-25 sudarytos pirkimo–pardavimo... 9. 5. Pripažinti negaliojančia 2007-09-28 sudarytos pirkimo–pardavimo... 10. 6. Pripažinti negaliojančia 2008-11-14 sudarytos pirkimo–pardavimo... 11. 7. Taikyti restituciją:... 12. 1) priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 146 513,78... 13. 2) priteisti iš UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ 1 000 000 Lt UAB... 14. 3) priteisti iš UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ 1 241 905 Lt UAB... 15. 4) priteisti iš UAB „Mefora“ 1 214 998,80 Lt UAB „Artilona“;... 16. 5) priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos UAB... 17. 31 128,30 Lt, UAB „Mefora“ 26 296,92 Lt, UAB „Artilona“ 26 148,72 Lt;... 18. 6) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys... 19. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2008-12-15 buvo gauti duomenys... 20. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 21. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį... 22. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 23. Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu... 24. 1. Teismas, vertindamas subjektus, turinčius teisę privačion nuosavybėn... 25. 2. Ginčo žemės sklypas patenka į miesto istorinės dalies teritoriją, kuri... 26. 3. Šiuo atveju, kai žemės sklypas atlygintino sandorio metu perleistas... 27. Atsakovai UAB ,,Artilona“ ir UAB ,,Naftos grupė“ atsiliepimu į... 28. Atsakovas BUAB ,,Diena Media Print“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 29. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 30. Trečiasis asmuo notaras E. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 31. Trečiasis asmuo notaras M. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 32. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 33. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 34. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 36. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas... 37. Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą tinkamai motyvuoti... 38. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329... 40. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas... 41. Nagrinėjamoje byloje prokuroras ieškiniu siekė apginti viešąjį interesą... 42. Pirmosios instancijos teismas iš esmės ieškinio pareikštu pagrindu... 43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtus argumentus dėl... 44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu iš naujo bylą... 45. Perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui,... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 47. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir...