Byla 3K-3-453/2006
Dėl įpareigojimo atstatyti statinį

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. U. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. U. ieškinį atsakovui UAB „IJO“ dėl įpareigojimo atstatyti statinį.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas J. U. 2004 m. gruodžio 9 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad pagal 2003 m. spalio 13 d. su UAB „Grinda“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį jis įgijo nuosavybės teisę į pastatą–sandėlį Vilniuje, Šv. Stepono g. 39 (unikalus numeris 1095-3015-7038). Ieškovo teigimu, kartu su minėtu pastatu, t. y. pagrindiniu daiktu, jo nuosavybėn buvo perduotas ir šio pastato priklausinys – estakada, ir tai nurodyta UAB „Grinda“ 2004 m. rugsėjo 27 d. patvirtinime. 2003 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nepadaryta išlyga, kad priklausinys neparduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, taigi pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį priklausinį (estakadą) ištiko pagrindinio daikto likimas. Ieškovas taip pat nurodė, kad žemės sklype Vilniuje, Šv. Stepono g. 39, yra atsakovui UAB „IJO“ priklausantis pastatas, ir atsakovas, vykdydamas šio pastato statybos (rekonstrukcijos) darbus, savavališkai nugriovė ieškovui nuosavybės teise priklausančią estakadą. Ieškovas, remdamasis Konstitucijos 23 straipsniu, CK 4.37, 4.39, 4.40, 6.245, 6.251, 6.281 straipsniais, įpareigoti atsakovą atstatyti neteisėtai nugriautą estakadą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2005 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad pagal 2003 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas įsijo iš UAB „Grinda“ 60,34 kv. m pastatą sandėlį Vilniuje, Šv. Stepono g. 39, kuris buvo perduotas pirkėjui 2003 m. spalio 20 d. aktu. Teismas pažymėjo, kad iš nuosavybės teisės perleidimo dokumentų matyti, jog ieškovas įsijo nuosavybėn ir faktiškai perėmė iš pardavėjo tik 60,34 kv. m ploto pastatą–sandėlį, ir šiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie šio pastato priklausinius. Teismas taip pat nurodė, kad estakada yra nekilnojamasis turtas, todėl jos nuosavybės perleidimo sandoris turi atitikti CK 6.393 straipsnyje nustatytus sandorio formos reikalavimus, taigi ginčo estakada galėjo būti perleista notarine pirkimo–pardavimo sutartimi. Notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį. Teismo nuomone, ieškovo pateiktas UAB „Grinda“ 2004 m. rugsėjo 27 d. patvirtinimas neatitinka nekilnojamojo turto perleidimo sandorio turinio ir formos reikalavimų, taip pat jis nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu, kad estakada yra ieškovo nusipirkto sandėlio priklausinys. Teismas pažymėjo, kad estakada yra savarankiškas statinys ir jos statybai reikalingas nustatyta tvarka suderintas projektas (Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1999). Baigtas statinys turi būti pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas kaip nekilnojamojo turto vienetas (Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 23 punktas). Teismas nurodė, kad byloje nėra dokumentų, jog estakada buvo pastatyta teisėtai, kad ji nustatyta tvarka buvo priimta eksploatuoti, taigi ieškovas neįrodė, jog estakada galėjo būti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas. Be to, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 10 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre turi būti įrašomi ir saugomi duomenys apie nekilnojamųjų daiktų priklausinius, nurodant priklausinio priskyrimą konkrečiam nekilnojamajam daiktui ir priklausinio pavadinimą. Iš Registrų centro pažymėjimo matyti, kad ieškovo įsigyto pastato–sandėlio priklausinių nėra įregistruota. Teismas konstatavo, kad 2003 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo iš UAB „Grinda“ tik 60,34 kv. m pastatą sandėlį Vilniuje, Šv. Stepono g. 39, šis pastatas neturi jokių priklausinių, pastatytų teisėtai, pripažintų nustatyta tvarka tinkamais naudoti ir įregistruotų nekilnojamojo turto registre. Teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė savo daiktinių teisių į estakadą atsiradimo pagal 2003 m. spalio 13 d. pastato–sandėlio pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl daiktinių teisių gynimo, įpareigojant atsakovą atstatyti estakadą.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 21 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad Vilniuje, Šv. Stepono g. 39, kieme yra transporto priemonių apžiūrėjimo duobė (estakada), o 2004 m. rugsėjo 27 d. protokolu konstatuota, jog kieme buvusi transporto priemonių apžiūrėjimo duobė (estakada) nugriauta. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas teikė įrodymus, jog ginčo statinys (estakada) skirtas transporto priemonių apžiūrai, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog ginčo statinys yra pandusas (nuožulna), kurios funkcinė paskirtis – galimybė užvažiuoti transporto priemonei į sandėlio patalpą, atmestinas kaip nepagrįstas bylos medžiaga. Kolegija nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog estakada kaip statinys, skirtas transporto priemonių apžiūrai, neturi funkcinio ryšio su sandėlio pastatu, todėl negali būti šio pastato priklausinys CK 4.19 straipsnio prasme, ir yra savarankiškas objektas. Kolegijos nuomone, ginčo statiniui netaikytinos Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ normos. Be to, apelianto pozicija nenuosekli: bylos nagrinėjimo metu jis įrodinėjo, kad ginčo pastatas yra jam priklausančio sandėlio priklausinys, tačiau kaip priklausinys jis turėtų būti registruojamas (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 10 punktas). Ieškovo nurodytas Reglamentas taikytinas nesudėtingiems (laikiniems) statiniams, t. y. specialioji norma Nekilnojamojo turto registro nuostatų atžvilgiu ir statinio priklausiniams netaikytina. Be to, estakada nepatenka į Reglamente išvardytų nesudėtingų statinių sąrašą, todėl jai, kaip savarankiškam statiniui, negali būti taikomos Statybos įstatyme nustatytos išimtys nesudėtingų statinių statyboms. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas neįgijo nuosavybės teisės į ginčo estakadą kaip savarankišką statinį, nes ji nebuvo šios sutarties dalykas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo atstatyti ginčo statinį.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas J. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 4.14, 4.19 straipsnius, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnį, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnį, nepagrįstai taikė CK 6.393 straipsnio 1 dalį. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12 ir 12.7 punktuose nustatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams taikomos šios Statybos įstatymo reikalavimų išimtys: neatliekami statinio kadastriniai matavimai, statinio pripažinimas tinkamu naudoti ir statinio registravimas Nekilnojamojo turto registre. Reglamento priede pateiktame I grupės nesudėtingų statinių sąrašo 1.2.1 punkte nurodyta, kad prie tokių statinių priskiriami pandusai. Pandusas yra skolinys, kuris reiškia transporto priemonės nuovažą arba nuožulną (Lietuvių kalbos komisijos sprendimas; http://www.vlkk.lt/naujienos/naujiena.227.html). Ginčo objektas yra nuožulna, kurios funkcinė paskirtis – galimybė užvažiuoti transporto priemonei, siekiant iškrauti krovinį į greta esantį pastatą–sandėlį. Taigi ginčo objektas patenka į Reglamento taikymo sferą, todėl estakados (panduso) kaip nesudėtingo statinio ir kaip statinio priklausinio nereikia registruoti Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti priklausiniai. Priklausiniai nėra nekilnojamojo turto kadastro objektai, todėl jiems nėra atliekami kadastriniai matavimai, neformuojama kadastrinė byla, taigi jie nenurodomi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ir yra nurodyti tik faktiniame statinių išsidėstymo plane. Teismai, neteisingai aiškindami ir taikydami minėtas teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas dėl privalomo nesudėtingo statinio registravimo, nepagrįstai nelaikė jo sandėlio priklausiniu ir negynė ieškovo nuosavybės teisės.

112. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė nepagrįstą įrodymais sprendimą (CPK 178, 185, 270 straipsniai). Teismai neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų: nuotraukų, liudytojo K. M. parodymų, patvirtinančių sandėlio ir estakados (panduso) funkcinį ryšį, taip pat Registrų centro pažymos su techninės apskaitos kortele ir pastatų Vilniuje, Šv. Stepono g. 39, brėžiniais. Iš šio brėžinio akivaizdžiai matyti, kad estakada (pandusas) yra tiesiogiai prijungta prie ieškovo sandėlio, t. y. skirta tarnauti pagrindiniam daiktui, taigi yra susijusi su pagrindiniu daiktu tiek fiziniu, tiek funkciniu ryšiu. Apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nenurodė įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis), nutartis yra be motyvų, ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 dalis).

123. Teismai, nesutikdami, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir jo registracija neprivaloma, taip pat kad tarp sandėlio ir ginčo estakados (panduso) yra funkcinis ryšys bei nelaikydami estakados (panduso) daikto priklausiniu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos bylose, kurių ratio decidendi sutampa. Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Ginčo objektas (estakada (pandusas) skirta privažiuoti prie pastato (sandėlio), iškraunant krovinius, taigi jis susijęs funkciniu ryšiu su sandėliu ir yra skirtas jam tarnauti, t. y. yra pagrindinio daikto (sandėlio) priklausinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004). CK 4.14 straipsnyje nustatyta, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu yra perleidžiamas ir antraeilis, jeigu neįrodyta, jog turi būti pasielgta priešingai. 2003 m. spalio 13 d. sandėlio pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodyta išlyga, kad priklausinys neparduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, taigi ginčo objektas perėjo ieškovo nuosavybėn, ir jam perleisti nereikėjo sudaryti atskiros pirkimo–pardavimo sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole įvardijimas ginčo objekto transporto apžiūrėjimo duobe (estakada), o ne pandusu (nuožulna), neturi esminės reikšmės, nes svarbiausia – statinio faktinė ir funkcinė paskirtis.

13Atsakovas UAB „IJO“ pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi minėtą atsiliepimą atsisakė priimti kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

16Ieškovas ir atsakovas yra atskirų pastatų, bet esančių viename žemės sklype Vilniuje, Šv. Stepono g. 39, savininkai. Atsakovas, vykdydamas jam priklausančio pastato rekonstrukcijos darbus ir tvarkydamas aplink šį pastatą teritoriją, nugriovė kieme buvusį statinį – estakadą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas pagal 2003 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo iš UAB „Grinda“ tik 60,34 kv. m pastatą – sandėlį – Vilniuje, Šv. Stepono g. 39, kuris buvo perduotas jam 2003 m. spalio 20 d. perdavimo–priėmimo aktu, ginčo statinys – estakada – pagal savo savybes nėra susijusi su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu pastatu – sandėliu, todėl negali būti laikoma šio pastato priklausiniu. Teismai nusprendė, kad ieškovas neįrodė daiktinių teisių į ginčo statinį, ir netenkino jo reikalavimo įpareigoti atsakovą atstatyti nugriautą estakadą.

17V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Kasacinis teismas, tikrindamas apskųstų žemesniųjų instancijų teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą ir pasisakydamas dėl ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, iš naujo nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių – pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos faktų. Taigi kasacinis teismas, nagrinėdamas kasaciniame skunde keliamus teisės klausimus ir spręsdamas, teisingai ar ne aiškintos ir taikytos teisės normos ginčo teisiniams santykiams, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis konkretaus šalių ginčo aplinkybėmis. Fakto klausimai nagrinėjant bylą kasacine tvarka analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar žemesniųjų instancijų teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykį pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas.

19Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą atstatyti neteisėtai nugriautą statinį (estakadą), kuris, ieškovo teigimu, yra jam nuosavybės teise priklausančio pastato – sandėlio – priklausinys. Taigi ieškovas pareiškė negatorinį reikalavimą, kurį gali reikšti daikto savininkas, prašantis apginti pažeistas jo teises (CK 4.98 straipsnis). Dėl to nagrinėjamoje byloje ieškovas pirmiausia turėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jis yra nugriauto statinio savininkas, todėl, gindamas savo nuosavybės teisę į šį statinį, turi teisę pagal CK 4.98 straipsnį reikalauti atsakovą pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, t. y. atstatyti be jo valios nugriautą estakadą.

20Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2003 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo iš UAB „Grinda“ tik 60,34 kv. m pastatą – sandėlį – Vilniuje, Šv. Stepono g. 39, ir tik šis pastatas buvo jam perduotas 2003 m. spalio 20 d. perdavimo–priėmimo aktu (b. l. 3–6). Teismai konstatavo, kad minėto pastato nuosavybės teisės perleidimo dokumentuose, taip pat ieškovui priklausančio pastato – sandėlio inventorizacinės bylos dokumentuose (b. l. 65, 71–72) nėra jokių duomenų apie šio pastato priklausinius, todėl ginčo statinys negali būti laikomas ieškovo pastato priklausiniu. Kasatorius teigia, kad teismai, darydami tokią išvadą, neteisingai aiškino ir taikė CK 4.14, 4.19 straipsnius, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnį, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnį, nepagrįstai taikė CK 6.393 straipsnio 1 dalį ir be pagrindo netaikė Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12 ir 12.7 punktų, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (pirmasis ir trečiasis kasacinio skundo argumentai).

21Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiais, kad pagal CK 4.14 straipsnį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Dėl to tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje nepadaryta išlygos, kad priklausinys neparduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Be to, pagal šios teisės normos prasmę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas. Tokia pagrindinio daikto ir jo priklausinio teisinį statusą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje A. K., V. M. v. A. D., V. D., K. S., kt., Nr. 3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. S., J. S., K. S., Nr. 3K-3-595/2005; kt.). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant CK 4.14 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, pirmiausia reikia nustatyti, ar tam tikras daiktas yra antraeilis, t. y. tik su konkrečiu pagrindiniu daiktu egzistuojantis arba jam priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas (CK 4.13 straipsnis). Taigi ginčo atveju reikėjo išsiaiškinti, ar statinys, įvardytas ieškovo pradiniame ieškinio pareiškime kaip estakada, o vėliau nurodytas kaip pandusas (nuožulna), yra ieškovui priklausančio pagrindinio daikto, t. y. sandėlio, priklausinys (CK 4.19 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas dėl daiktų, kaip priklausinių, teisinio statuso, yra nurodęs, kad priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taigi tarp pagrindinio daikto ir jam tarnaujančio daikto turėtų būti funkcinis ryšys, t. y. tarnaujantis daiktas būtų skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad funkcinio ryšio buvimui neturi lemiamos įtakos fizinis ryšys, tačiau tam, kad funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje A. D. v. J. A. M., G. P., R. R. ir kt., Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje L. D., A. A., Ž. T. v. Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje T. J. v. B. Z., R. V., D. D. P. ir kt., Nr. 3K-3-561/2004; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatymas, yra tam tikri daiktai pagrindinis ir antraeilis, yra tarp jų funkcinis ryšys ar ne, susijęs su konkrečios situacijos aplinkybių vertinimu, t. y. fakto klausimais, kurie, minėta, negali būti iš naujo nustatinėjami kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ginčo atveju bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nustatė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nugriautas statinys – estakada – buvo skirtas transporto priemonių apžiūrai, o ieškovo argumentai, kad šis statinys buvo pandusas (nuožulna), kurio funkcinė paskirtis – galimybė užvažiuoti transporto priemonei į sandėlio pastatą, nepagrįsti bylos medžiaga. Pažymėtina, kad ieškovas pradiniame ieškinyje nurodė, jog atsakovas nugriovė jam priklausančio pastato priklausinį – estakadą (b. l. 1–2), tikslindamas ieškinio reikalavimus, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones įvardijo ginčo objektą taip pat kaip estakadą (b. l. 23, 30, 42). Antstolio surašytame 2004 m. rugsėjo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad Vilniuje, Šv. Stepono g. 39, yra transporto apžiūrėjimo duobė (estakada) (b. l. 13), o 2004 m. rugsėjo 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad Vilniuje, Šv. Stepono g. 39, esanti transporto apžiūrėjimo duobė (estakada) nugriauta (b. l. 12). Ieškovas policijai rašytame 2004 m. rugsėjo 30 d. skunde taip pat nurodė, kad išgriauta jam priklausanti estakada (b. l. 10, 11). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ėmė tvirtinti, kad jo pastato priklausiniu esantis statinys yra ne estakada, o pandusas, kurio paskirtis – užvažiuoti transporto priemonei į sandėlio pastatą. Pažymėtina, kad estakada ir pandusas yra skirtingos funkcinės paskirties statiniai, todėl ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų jo teisių gynimo, turėjo tiksliai nurodyti, kokia yra ginčo statinio paskirtis, taip pat įrodyti, kad šis statinys yra skirtas tenkinti jam priklausančio pastato poreikiams, todėl yra šio priklausinys. Minėta, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai, ištyrę byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, jog nugriautasis statinys buvo estakada, o ne pandusas. Be to, teismai konstatavo, kad ginčo estakada, kaip statinys, skirtas transporto priemonių apžiūrai, neturėjo funkcinio ryšio su ieškovui priklausančio pastato – sandėlio – pastatu, taigi negali būti laikoma šio priklausiniu CK 4.19 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasatoriaus argumentais dėl to, kad ginčo objektas galėtų būti laikomas nesudėtingu statiniu, nes jis atitiktų nesudėtingo statinio požymius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 6, 9 dalys). Tokiu atveju šiam statiniui būtų taikytinos Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys (neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, neprivaloma atlikti statinio kadastrinius matavimus, pripažinti statinį tinkamu naudoti ir registruoti jį Nekilnojamojo turto registre ir kt.) (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.2, 12, 13 punktai)). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje svarbiausia buvo nustatyti, ar ginčo objektas gali būti laikomas ieškovo pastato priklausiniu CK 4.19 straipsnio prasme, nes tada jis pagal 4.14 straipsnio nuostatas būtų ieškovo nuosavybė, ir tokiu atveju ieškovas turėtų teisę reikalauti, kad atsakovas atstatytų nugriautą statinį. Minėta, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė vienodą išvadą, kad ginčo statinys nėra ieškovo pastato – sandėlio – priklausinys, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atstatyti nugriautą estakadą. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytais bylos faktais, neturi pagrindo nesutikti su tokia teismų išvada, nes, esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bylą nagrinėję teismai teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias daikto, kaip priklausinio, teisinį statusą (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kasatoriaus argumentai dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio taikymo ginčo atveju neturi lemiamos reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų detaliau nepasisako. Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, jog ginčo objektas – estakada – buvo neeksploatuojama, neprižiūrima, apgriuvusi, todėl atsakovas, tvarkydamas aplink jam priklausantį administracinį pastatą esančią teritoriją, išgriovė jos liekanas (b. l. 51). Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasacinio skundo argumentus dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes kasatorius remiasi kasacinio teismo nutartyse išdėstytais teisės normų išaiškinimais, suformuluotais bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra iš esmės panašios į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes dėl ginčo estakados, kaip priklausinio, teisinio statuso (CPK 4 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

22Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė nepagrįstą įrodymais sprendimą (CPK 178, 185, 270 straipsniai). Šį argumentą kasatorius grindžia tuo, kad teismai neįvertino byloje pateiktų nuotraukų, liudytojo K. M. parodymų, patvirtinančių sandėlio ir estakados (panduso) funkcinį ryšį, taip pat Registrų centro pažymos su techninės apskaitos kortele ir pastatų Vilniuje, Šv. Stepono g. 39, brėžiniais.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai tyrė byloje esančius įrodymus, siekdami nustatyti, ar ginčo statinys turi funkcinį ir teisinį ryšį būtent su ieškovo nuosavybe esančiu pastatu – sandėliu. Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, ir, darydami išvadą, kad ginčo statinys negali būti laikomas ieškovo pastato priklausiniu bei kad ieškovas neįrodė daiktinių teisių į ginčo statinį, nurodė, kokiais byloje surinktais įrodymais remiasi, išdėstė tokią išvadą pagrindžiančius motyvus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad žemesniųjų instancijų teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), taip pat kad nepagrindė įrodymais ieškinio atmetimo motyvų (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

24Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nenurodė įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis), todėl nutartis yra be motyvų, o tai – absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinis teismas, taip pat kaip pirmosios instancijos teismas, privalo motyvuoti savo sprendimą (nutartį) (CPK 331 straipsnio 4 dalis), ir motyvų apeliacinės instancijos teismo sprendime (nutartyje) nebuvimas yra absoliutus tokio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neišsamių apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, motyvų faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 199 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje L. T. v. UAB „Aidma“, Nr. 3K-3-200/1999; 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje 305-oji DNSB „Bokštas“ v. Vilniaus miesto valdyba ir kt., Nr. 3K-3-512/2002). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, dėl kokių byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktų sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, ir nutartyje išdėstė tokios pozicijos motyvus. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas absoliutus šio teismo nutarties negaliojimo pagrindas.

25Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27

28Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas J. U. 2004 m. gruodžio 9 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2005 m. liepos 12 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas J. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo... 10. 1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 4.14, 4.19 straipsnius,... 11. 2. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė... 12. 3. Teismai, nesutikdami, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas... 13. Atsakovas UAB „IJO“ pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, tačiau... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 16. Ieškovas ir atsakovas yra atskirų pastatų, bet esančių viename žemės... 17. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Kasacinis teismas, tikrindamas apskųstų žemesniųjų instancijų teismų... 19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 20. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2003 m. spalio 13 d.... 21. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiais, kad pagal CK 4.14... 22. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai tyrė byloje... 24. Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. ... 28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...