Byla A-556-2201-12

Dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Algimantui Tarabildai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Regitra“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo

22012 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Regitra“, A. K. vairavimo mokyklai ir T. S. dėl praktinio egzamino nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 2-4), kurį patikslino (b. l. 16-18), kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – ir VĮ ,,Regitra“) Klaipėdos filialo specialisto T. S. 2011 m. spalio 26 d. praktinio egzamino nutraukimą neteisėtu.

6Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. spalio 26 d. jis laikė vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale A kategorijos transporto priemone ir jo neišlaikė. Egzaminavo specialistas

7T. S. Teorijos ir praktikos mokyklinį egzaminą jis išlaikė A. K. įmonės vairavimo mokykloje. Pažymėjo, jog praktikos egzamino protokole Nr. 2927496 nurodyta, kad egzaminas neišlaikytas dėl nepakankamo sankabos valdymo įgūdžių ir dėl važiavimo Baltijos pr. 20 km/h lėčiau nei leistinas greitis, kai eismo sąlygos to nereikalavo, dėl ko jis pažeidė valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-116 patvirtinto Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo (toliau – ir Aprašas) 48.2 punkto reikalavimus. Teigė, jog važiavimo atkarpoje Baltijos prospektu nuo Taikos prospekto iki Minijos gatvės jis važiavo iki 50 km/h greičiu, kai leistinas greitis iki sankryžos buvo 70 km/h, o už sankryžos – 50 km/h. Pareiškėjo manymu, važiavimas lėtesniu, nei leistina greičiu, nelaikytinas kritine klaida. Pabrėžė, kad ruošdamasis teorijos egzaminui, mokėsi Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), pagal kurias žinojo, jog maksimalus leistinas greitis gyvenvietėje yra 50 km/h. Jau 14 metų turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir važinėja Baltijos prospektu atkarpa nuo Taikos prospekto iki Minijos gatvės, tačiau niekada nepastebėdavo spūsčių ar didelių srautų, dėl kurių būtina važiuoti maksimaliai leistinu greičiu. Pabrėžė, jog spūsčių nebuvo ir egzamino metu, o važiuodamas apie 50 km/h greičiu jis nepažeidė Aprašo 4.1, 4.2 ir 48.2 punktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, Aprašo 48.2 punkto nuostatos prieštarauja KET 140.3 punkto nuostatoms.

8Atsakovas VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialas atsiliepimu į skundą (b. l. 29-31) prašė atmesti pareiškėjo skundą.

9Atsakovas nurodė, kad pagal Aprašo 2.18 punkto nuostatas, egzamino metu egzaminuotojas vertina, ar egzaminuojamasis sugeba važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu ir tuo pat metu yra atsargus ir nesukelia pavojaus kitiems eismo dalyviams bei saugiai valdo transporto priemonę, t. y. nepadaro klaidų, apibrėžtų Aprašo 4 punkte. Teigė, jog pareiškėjo veiksmai egzamino metu parodė, kad jo vairavimo įgūdžiai ir gebėjimai yra ne tik nepakankami, bet ir nederami, t. y. vairuodamas pernelyg lėtai transporto sraute pareiškėjas trukdytų kitiems vairuotojams. Teigė, jog pareiškėjas važiavo 40 - 45 km/h greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalavo. Oro ir eismo sąlygos buvo geros, nebuvo stipraus, gūsingo vėjo, kritulių, jokių veiksnių, net ir teoriškai galinčių turėti įtakos eismo saugumui. Greičio skirtumas tarp leistino ir egzaminuojamojo valdomos transporto priemonės buvo didesnis nei 15 km/h. Pažymėjo, jog vengimą greitėti ir važiuoti optimaliu greičiu pareiškėją egzaminavęs specialistas T. S., vadovaudamasis Aprašo 48.2 punktu, įvertino kaip nederamus egzaminuojamojo įgūdžius pasirinkti transporto priemonės greitį, t. y. kritinę greičio pasirinkimo klaidą. Vadovaudamasis Aprašo 10.2 punkto nuostatomis, egzaminą nutraukė ir įvertino kaip neišlaikytą. Atsakovo manymu, skundžiamas protokolas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo T. S. paaiškino, jog sąlygos stebėti egzaminuojamąjį buvo geros, iš paskos automobiliu važiavo kitas specialistas, meteorologinės sąlygos buvo geros. Pareiškėjo vairavimas turėjo esminių trūkumų. Teigė, jog iki pareiškėjo veiksmų pripažinimo kritine klaida, jis buvo padaręs 8 nekritines klaidas: 2 klaidos buvo padarytos aikštelėje, Kauno gatvėje pareiškėjas taip pat važiavo mažesniu greičiu, nei buvo leistina, du kartus buvo padarytos posūkių rodymo klaidos, taip pat padarytos pusiausvyros klaidos. Pripažino, kad vairavimo atkarpoje Baltijos prospektu nuo Taikos prospekto iki Minijos gatvės pareiškėjo vairavimo greitis negalėjo būti pripažintas kritine klaida, tačiau turėjo būti pripažintas nekritine klaida, tokiu būdu egzaminas vis tiek vertinamas kaip neišlaikytas. Teigė, jog pareiškėjas privalėjo atkarpoje bent minimaliai greitėti ir sumažinti greitį, o važiavimas lėtesniu greičiu būtų įvertintas kaip nekritinė klaida, pripažinus, kad Baltijos prospekte už sankryžos Švyturio arenos link važiavimo greitis yra 50 km/h.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 33) prašė tenkinti pareiškėjo skundą.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, jog kelio atkarpoje Baltijos prospekte iki posūkio į Švyturio areną važiavimo greitis buvo 70 km/h, tačiau už šios sankryžos važiavimo greitis buvo 50 km/h. Atsižvelgiant į tai, kad buvo trumpa atkarpa, pareiškėjas negalėjo smarkiai greitėti ir tada staigiai stabdyti. Pareiškėjo vairavimas Baltijos prospekte negalėjo būti įvertintas kaip kritinė klaida ar nekritinė klaida, nes vairavimo greitis buvo tinkamas. Teigė, jog praktinis vairavimo egzaminas negalėjo būti nutrauktas ir įvertintas kaip neišlaikytas.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepimu į skundą (b. l. 34-36) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjo veiksmai 2011 m. spalio 26 d. laikyto egzamino metu parodė, kad jo vairavimo įgūdžiai ir gebėjimai yra nederami, nes važiuodamas pernelyg lėtai transporto priemone jis trukdytų kitiems eismo dalyviams. Vengimą lėtėti ir greitėti pareiškėją egzaminavęs specialistas pagrįstai įvertino kaip kritinę greičio pasirinkimo klaidą bei, vadovaudamasis Aprašo 10.2 punkto nuostatomis, egzaminą nutraukė ir įvertino kaip neišlaikytą. Pareiškėjo skundo motyvas, jog Aprašo 48.2 punkto nuostatos prieštarauja KET 140.3 punkto nuostatoms, yra nepagrįstas.

15II.

16Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 3 d. sprendimu (b. l. 67-73) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo specialisto T. S. 2011 m. spalio 26 d. praktikos egzamino protokolą Nr. 2927496 ir praktikos egzamino nutraukimą pripažino neteisėtu.

17Teismas konstatavo, kad byloje kilęs ginčas dėl vairavimo praktikos egzamino protokolo Nr. 2927496 teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), Aprašas. Teismas nustatė, kad skundžiamame praktikos egzamino protokole nurodyta, jog pareiškėjas padare 1 kritinę klaidą – važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje, todėl egzaminas nutrauktas ir įvertintas kaip neišlaikytas. Skundžiamame protokole taip pat pažymėtos nekritinės klaidos: 2 nekritinės klaidos dėl išjungtos sankabos, 1 nekritinė klaida dėl pavaros, 2 nekritinės klaidos dėl įspėjamųjų signalų rodymo, 1 nekritinė klaida dėl greičio ir 2 nekritinės klaidos dėl pusiausvyros ir valdymo. Aprašo III skyrius reglamentuoja, kokios klaidos laikytinos nekritinėmis, tarp kurių yra klaidos dėl sankabos valdymo, pavaros pasirinkimo, įspėjamųjų signalų naudojimo ir greičio pasirinkimo (15, 17, 26, 30 punktai). Aprašo II skyriuje išdėstomi vertinimo metodai. Aprašo 3 punktas nustato, kad egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines ir nekritines klaidas. Pagal Aprašo 4 punktą kritinė klaida – veiksmas, kuris: 4.1. parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių/gebėjimų lygį ar nepagarbą/neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu; 4.2. gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę. Aprašo IV skyrius detalizuoja, kokios klaidos laikomos kritinėmis, tarp kurių yra nurodytas ir greičio valdymas, t. y. kai egzaminuojamasis važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. daugiau kaip 15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo situacija to nereikalauja. Ši kritinė klaida nevertinama, kai egzaminuojamasis saugiai greitėja su transporto srautu. Nagrinėjamoje situacijoje egzaminas nutrauktas ir vertintas kaip neišlaikytas dėl egzaminavimo metu padarytos kritinės klaidos, nurodytos 48.2 punkte. Byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjo veiksmai galėjo būti įvertinti kaip kritinė klaida, nes tai padarė įtakos egzamino nutraukimui. Ginčo, kurioje vietoje buvo nutrauktas egzaminas, nėra. Ginčas kyla dėl pareiškėjo vairavimo įgūdžių Baltijos prospekto atkarpoje. Teismui Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jūrinių prognozių skyriaus pateiktoje pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, jog egzamino laikymo dieną ir metu

18(2011 m. spalio 26 d. 15 val.) oro temperatūra buvo +10,10 C, 7 balų debesuotumas, matomumas – 20 km, kritulių nebuvo. Vėjo maksimalūs gūsiai 10 m aukštyje 15.00 val. buvo 13 m/s, 24 m aukštyje – 16 m/s. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus vairavimo greičio pasirinkimo kontekste, konstatavo, kad oro sąlygos buvo geros, todėl negalima išvada, jog nepalankios oro sąlygos padarė įtakos pareiškėjo važiavimo greičiui Baltijos prospekte. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad važiavimo greičiui padarė įtakos ta aplinkybė, jog jis važiavo atidengtu saugos šalmo skydeliu, kadangi skydelis buvo subraižytas. Tvarkos aprašo 31 punktas nustato, kad egzaminuojamasis galėtų apsiprasti su jam parinkta transporto priemone, egzaminuojamajam leidžiama prieš praktikos egzaminą susipažinti su jos valdymu ir pabandyti važiuoti. Nagrinėjant bylą nenustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti paminėta teise, inter alia užsidėti saugos šalmą prieš praktikos egzamino laikymą ir nustačius trūkumus reikalauti pakeisti jį kitu. Proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas važiavo Baltijos prospektu 40 - 45 km/h greičiu. Iš pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad važiavimo greitis Baltijos prospektu yra ribotas – prie kelio ženklo eismo juostos pradžia iš dešinės Nr. 513 yra kelio ženklas ribotas greitis 70. Vadinasi, kelio atkarpoje nuo kelio ženklo pradžios vairuotojams draudžiama važiuoti greičiau nei nurodyta kelio ženkle Nr. 329. Atsakovo atstovas teigė, kad kelio ženklas, draudžiantis važiuoti greičiau nei 70 km/h, galioja visoje kelio atkarpoje nuo kelio ženklo pradžios iki sankryžos su Minijos gatve. Teisėjų kolegija nesutiko su tokiu teiginiu, nes jis paneigiamas fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad Baltijos prospekte iš dešinės pusės yra kelio ženklas – eismo juostos, esančios dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, pabaiga. Iš Baltijos prospekto į dešinę pusę yra kelias, vedantis į Švyturio areną. Kaip matyti iš fotonuotraukų (išvažiavimas į Baltijos pr.), įvažiavimas į Baltijos prospektą iš minėto kelio pažymėtas kelio ženklu – sankryža su pagrindiniu keliu, įvažiavimas į vienpusio kelio eismą (kelio ženklas „Duoti kelią“ Nr. 203 ir kelio ženklas Nr. 505 „Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią“). KET 1 priedu patvirtintų kelio ženklų III dalis apibrėžia draudžiamuosius ženklus ir 7 punkte nustatyta, jog galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų ženklų (319, 325, 327, 329, 331–335) draudimai galioja nuo draudžiamojo ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo. Teismas konstatavo, jog kelio ženklas Nr. 329 ribotas greitis, esantis Baltijos prospekte, galioja iki sankryžos su kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“. Vadinasi, nuo sankryžos į Švyturio areną važiavimo greitis yra 50 km/h (KET 135 p.), o ne 70 km/h, kaip nurodo atsakovo atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo T. S. Teisėjų kolegija sprendė, kad važiavimas Baltijos prospektu 40-45 km/h greičiu negalėjo būti įvertintas kaip kritinė klaida pagal Aprašo 48.2 punktą. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir trečiasis suinteresuotas asmuo – pareiškėją egzaminavęs specialistas T. S. Teismas pažymėjo, kad nedidelė kelio atkarpa numato važiavimo greitį iki 70 km/h, o už sankryžos greitis yra 50 km/h, todėl logiška, jog pareiškėjas negalėjo įsibėgėti iki 70 km/h greičio ir staiga stabdyti motociklą ties įvažiavimu į Švyturio areną, kad būtų pasiektas 50 km/h greitis. Pareiškėjo važiavimas 40-45 km/greičiu konkrečioje situacijoje nevertintinas kaip per lėtas. Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, jog skundžiamame protokole nepagrįstai egzaminuotojas T. S. nurodė vieną kritinę klaidą – greitis, todėl nepagrįstai pareiškėjo laikytą egzaminą nutraukė ir įvertino kaip neišlaikytą pagal Aprašo 10.2 punktą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, proceso šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė skundžiamame praktinio egzamino protokole nurodytų nekritinių klaidų – sankabos, pavarų, įspėjamųjų signalų rodymo, pusiausvyros ir valdymo, greičio – padarymo. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo pareiškėjo važiavimo greičio Baltijos prospekte įvertinti kaip nekritinės klaidos pagal Aprašo 30.3 punktą, kaip nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo T. S., nes vairavimo įgūdžių vertinimas yra priskirtinas išimtinai tik VĮ „Regitra“ kompetencijai. Teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog Aprašo 48.2 punktas prieštarauja KET 140.3 punktui, nustatančiam draudimą vairuotojui važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą bei KET 133 punktui, nustatančiam važiavimo greičio pasirinkimo taisykles. Minėtas KET punktas reglamentuoja, jog vairuotojas privalo važiuot neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jei to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Teismas pažymėjo, kad Aprašas vertintinas kaip specialus teisės aktas (lex specialis derogat lex generalis), detalizuojantis motorinių transporto priemonių valdymo įgūdžius ir gebėjimus, todėl nagrinėjamoje situacijoje taikomos Aprašo nuostatos, o ne KET reikalavimai. Akivaizdu, kad asmeniui, siekiančiam įgyti specialiąją teisę, nustatomi atitinkami transporto priemonės valdymo įgūdžiai ir gebėjimai, todėl nėra pagrindo teigti, jog Aprašo nuostatos prieštarauja KET reglamentuotam važiavimo greičiui. Teismas nurodė, kad Tvarkos aprašo 42 punktas nustato, jog pasibaigus praktikos egzaminui egzaminuotojas raštu suformuluoja ir dalykiškai pagrindžia egzaminuojamojo transporto priemone valdymo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei praktikos egzamino rezultatą, o egzaminuojamąjį apie tai informuoja žodžiu ir raštu, įteikdamas praktikos egzamino protokolo kopiją. Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad VĮ „Regitra“ priimtų sprendimų dėl praktikos egzamino išlaikymo/neišlaikymo turiniui keliami tokie patys reikalavimai, kuriuos nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Skundžiamame praktikos egzamino protokole nenurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis egzaminuojamojo egzaminas nutrauktas ir įvertintas kaip neišlaikytas, nenurodyti konkretūs punktai, kuriuos jis pažeidė, dėl ko jo klaidos įvertintos kaip kritinės ar nekritinės, todėl jis negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimą pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis. Teismas konstatavo, kad 2011 m. spalio 26 d. praktikos egzamino protokolas Nr. 2927496 nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl neteisėtas iš esmės. Egzaminuojamojo (šiuo atveju pareiškėjo) veiksmuose nenustačius kritinės klaidos akivaizdu, kad egzaminas negalėjo būti nutrauktas įvertintas kaip neišlaikytas, todėl skundžiamas praktikos egzamino protokolas naikintinas.

19III.

20Atsakovas VĮ ,,Regitra“ Klaipėdos filialas apeliaciniu skundu (b. l. 77-80) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti, o valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo specialisto T. S.

212011 m. spalio 26 d. praktikos egzamino protokolą Nr. 2927496 ir praktikos egzamino nutraukimą pripažinti teisėtu.

22Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teisėjų kolegija konstatavo, jog greičio ribojimo ženklas 329 „Ribotas greitis“ galioja iki įvažiavimo į šalia esančią teritoriją, kurią ji įvardijo kaip sankryžą. Remiantis Kelių eismo taisyklių 1 priedo 7 punkto nuostatomis kelio ženklas 329 „Ribotas greitis“, draudžiantis važiuoti greičiau nei 70 km/h, galioja Baltijos prospekte nuo minėto kelio ženklo pastatymo vietos iki artimiausios sankryžos. Šio ženklo galiojimas nesibaigia ties išvažiavimu iš šalia esančios teritorijos - prekybos ir pramogų centro „Arena“ stovėjimo aikštelės. Nors šioje vietoje iš Baltijos prospekto pasukus į dešinę galima pasiekti ir „Švyturio“ areną, o įvažiavime į Baltijos prospektą yra kelio ženklas 203 „Duoti kelią“, pastarasis įvažiavimas nėra sankryža su Baltijos prospektu, nes: 1. Baltijos prospekte nėra pirmumo ženklo 201 „Pagrindinis kelias“. Taigi vairuotojai, važiuojantys Baltijos prospektu, neinformuojami apie tai, kad artėja prie sankryžos, iki kurios galioja prieš tai buvęs greičio apribojimas; 2. Kelio ženklų įrengimą reglamentuojančio normatyvinio-techninio dokumento - Lietuvos standarto LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ keitinio LST 1405:1995/1K:2003 - 3.3.6 punkte numatyta, kad ženklo 203 leidžiama nestatyti (jeigu to nereikalauja eismo saugumas) įvažiavimo į kelią iš šalia esančių teritorijų vietose ir keliuose be dangos, kai jie kerta kelią su danga. Net ir esant kelio ženklui 203, įvažiavimas į kelią iš šalia esančios teritorijos vietose nelaikomas sankryža, nes kelio ženklas 203 įvažiavimo į kelią iš šalia esančių teritorijų vietose nestatomas tik išimtinais atvejais - jeigu to nereikalauja eismo saugumas; 3. Atstumas nuo greičio apribojimo ženklo pastatymo vietos iki įvažiavimo į prekybos ir pramogų centro „Arena“ stovėjimo aikštelę yra maždaug 90 m. Todėl šio įvažiavimo įvardijimas sankryža paverčia šį ženklą niekiniu, nes vairuotojui, įvažiavusiam į Baltijos prospektą iš Taikos ir Baltijos prospektų žiedo, greitėti iki 70 km/h ir už 90 m vėl lėtinti greitį iki 50 km/h nėra jokios prasmės. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teismo sprendimas, vertinant ginčą dėl pareiškėjo vairavimo įgūdžių Baltijos prospekto atkarpoje, yra nepagrįstas ir naikintinas. Atsakovas taip pat nesutinka su teisėjų kolegijos sprendimu dėl skundžiamo protokolo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms. Praktikos egzaminas, nepriklausomai nuo jo rezultato, nesuteikia teisių ir nenustato pareigųjį laikiusiam asmeniui, t. y. nesukelia teisinių pasekmių. Egzaminas tėra viena iš sąlygų įgyti teisę vairuoti, nes išlaikęs praktikos egzaminą asmuo gali vairuoti transporto priemones tik gavęs vairuotojo pažymėjimą. Praktikos egzamino protokolas yra vienas iš viešojo administravimo procedūros sprendimui (ar pareiškėjui gali būti suteikta teisė vairuoti motorines transporto priemones) priimti reikalingų procedūrinio pobūdžio dokumentų, o ne administracinis aktas.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Regitra“ apeliaciniu skundu (b. l. 84-87) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, o valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo specialisto T. S. 2011 m. spalio 26 d. praktikos egzamino protokolą Nr. 2927496 ir praktikos egzamino nutraukimą pripažinti teisėtu.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą grindžia atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo T. S. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 90) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, o valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo specialisto T. S. 2011 m. spalio 26 d. praktikos egzamino protokolą Nr. 2927496 ir praktikos egzamino nutraukimą pripažinti teisėtu.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad palaiko atsakovo apeliacinį skundą, sutinka su jame išdėstytomis priežastimis.

27Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 91-92) prašo pripažinti jo praktikos vairavimo egzaminą išlaikytu ir įpareigoti VĮ „Regitra“ išduoti jam A kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

28Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo apeliacinio skundo teiginius paneigia Klaipėdos apskrities VPK, Kelių policijos biuro raštas (2012-02-28, Nr. 30-12-S-2466). Juo išaiškinama, kad „Kelių susikirtimas: Baltijos prospekto ir kelio nuo Dubysos gatvės yra sankryža. Kelio susikirtimas nuo Dubysos gatvės su Baltijos prospektu negali būti laikomas išvažiavimu iš teritorijos, kadangi į minėtą kelią galima patekti iš: Merkio gatvės, Dubysos gatvės, Taikos prospekto“.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

322011-12-09 Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo užregistruotas

33A. Č. skundas, kuriame jis prašė valstybės įmonės „Regitra“ specialisto T. S. praktinio vairavimo egzamino 2011-10-26 įvertinimą ir valstybės įmonės „Regitra“ 2011-11-11 nutarimą dėl praktinio egzamino įvertinimo laikyti neteisėtais ir pripažinti, jog A. Č. vairavimo egzaminą „A“ kategorijai išlaikė (pastaba: pareiškėjo reikalavimas atkartotas pažodžiui; b.l. 2-4).

34Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-12-12 nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti skundo trūkumus (b.l. 13).

35Pareiškėjas trūkumus šalino ir pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo reikalavimą, prašydamas valstybės įmonės „Regitra“ specialisto T. S. praktinio egzamino

362011-10-26 dienos nutraukimą laikyti neteisėtu (b.l. 18).

37Pirmosios instancijos teismas priėmė patikslintą skundą su jame iškeltu reikalavimu (b.l. 22) ir jį išsprendė iš esmės, tačiau ir su pirminiu skundu pateiktas reikalavimas panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ 2011-11-11 protokolinį nutarimą turėjo būti nagrinėjamas iš esmės, kaip teisines pasekmes sukeliantis teisės aktas. Trūkumas taisytinas (nurodytas reikalavimas išnagrinėtinas) apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad pats teismo sprendimas yra teisingas, jog nuo praktinio egzamino yra praėję beveik metai laiko, taip pat paisant teisingumo bei protingumo kriterijų, o vadovautinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 2 dalimi.

38Apeliacinių skundų tenkinimą iš dalies lemtų motyvai dėstomi žemiau.

39Iš byloje esančios medžiagos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu dalyvavusio valstybės įmonės „Regitra“ atstovo paaiškinimų vienareikšmiškai nustatyta, kad

40A. Č. laikytas praktikos egzaminas buvo nutrauktas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

41Vidaus reikalų ministras 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtino Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašą. Tvarkos aprašo 41.1 (ginčo metu aktuali redakcija) punkte buvo numatyta, kad praktikos egzaminas nutraukiamas inter alia jei egzaminuojamojo daromos vairavimo klaidos ar veiksmai arba neveikimas kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, egzaminavimo transporto priemonei, jos keleiviams, neatsižvelgiant į tai, ar egzaminuotojas turi imtis priemonių, kad būtų išvengta eismo įvykio dėl egzaminuojamojo daromų vairavimo klaidų, pavojingų veiksmų arba neveikimo, ar ne. Ši taisyklė aiškintina ir suprantama taip, kad praktikos egzaminas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, jei egzaminuojamo daromos klaidos, t.y. klaidų daugetas arba neveikimas kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, egzaminavimo transporto priemonei bei jos keleiviams. Teisėkūros subjektas praktikos egzamino nutraukimą susiejo su juridinę reikšmę turinčiomis faktinėmis aplinkybėmis be kurių praktikos egzamino nutraukimas paneigiamas. Tik egzaminuotojui nustačius šias aplinkybes suteikiama galimybė praktikos egzamino nutraukimui, o jei tokių aplinkybių nėra, bet yra daromos klaidos, nekeliančios pavojaus teisės akte išvardytiems objektams, praktikos egzamino paneigimas išreiškiamas kitu būdu, bet ne nutraukiamas.

42Tikrinamoje administracinėje byloje nutraukiant praktikos egzaminą vadovautasi Aprašu, kuris patvirtintas valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus Tvarkos aprašo 43 punkto pagrindu.

43Tvarkos aprašo 43 punkte numatyta, kad praktikos egzamino metu taikomus transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijus ir metodus tvirtina VĮ „Regitra“ generalinis direktorius. Vadinasi, pastarajam buvo suteikta teisė apibrėžti tik valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijus bei metodus, bet nesuteikta teisė nustatyti atvejus dėl praktikos egzamino nutraukimo.

44Be to, teisės teorijoje, pripažįstama, kad poįstatyminius aktus klasifikuojant pagal juridinę galią, t.y. pagal teisėkūros subjektų kompetenciją ir teisėkūros procedūros tipą, ministerijų įsakymai yra aukštesnės galios teisės aktai nei įmonių, įstaigų, firmų norminiai teisės aktai, kuriuose išreikštos normos dažnai reguliuoja tam tikrą tvarką įmonėse, įstaigose, firmose.

45Iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas).

46Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo visuomeniniams santykiams taikytą teisinį reguliavimą, paisydama iš teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo teisėkūros subjektams laikytis teisės aktų hierarchijos, konstatuoja, kad praktikos egzamino nutraukimas atliktas netinkamu teisiniu pagrindu, todėl sprendimas (bendrine prasme) dėl jo nutraukimo negalėjo būti paliktas galioti, o kartu turėjo būti naikinamas ir atsisakymas tenkinti A. Č. apeliaciją, kuris buvo išreikštas Praktikos egzamino apeliacinės komisijos posėdžio protokole Nr. 1, surašytame 2011-11-11 (b.l. 9-10).

47Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

48Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49Apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

50Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

51Panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo specialisto T. S.

522011 m. spalio 26 d. praktikos egzamino protokolą Nr. 2927496 ir valstybės įmonės „Regitra“ 2011-11-11 protokolinį nutarimą Nr. 1, kuriuo atsisakyta tenkinti A. Č. apeliaciją dėl 2011-10-26 praktikos egzamino.

53Nutartis neskundžiama.