Byla eI-2526-394/2015
Dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų

1Šiauliai

2Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, kolegijos narių teisėjų Žano Kubecko ir Arvydo Martinavičiaus, sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei, dalyvaujant pareiškėjui B. M., dalyvaujant atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Regitra“ atstovui Algimantui Tarabildai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. M. skundą ir patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialui dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas B. M. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą ir patikslintą skundą, kuriuo prašo pripažinti egzamino protokolą Nr. 3775849 neteisėtu, jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – motociklo vairavimo egzaminą laikyti išlaikytu; pripažinti egzamino apeliacijos sprendimą Nr. 1.19-S-1974 neteisėtu, jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – motociklo vairavimo egzaminą laikyti išlaikytu.

5Skunde, patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis 2014-11-07 kreipėsi į valstybės įmonę „Regitra“ su apeliacija dėl neišlaikyto praktikos egzamino, tačiau apeliacinė komisija nustatė, kad nėra pagrindo keisti ar anuliuoti specialisto G. R. priimto sprendimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliacinės komisijos išvada, kuri nėra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, kreipiasi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą ir pripažinti praktinį egzaminą išlaikytu, nes egzaminuoto pareiškėjo veiksmuose nenustatytos kritinės klaidos, todėl egzaminas negalėjo būti nutrauktas ir įvertintas, kaip neišlaikytas. Pagrindiniai apeliacijos motyvai, nurodyti išvadoje, nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir priežastimis, kurios turėjo įtakos egzaminuojamojo elgesiui egzamino metu. Apeliacijos komisija visiškai neatsižvelgė į situaciją egzamino metu, dėl kurios, komisijos manymu, egzaminuojamasis padarė kritinę klaidą. Ginčas kilo dėl nepažymėtos eismo juostos, iš kurios egzaminuojamasis atliko posūkio manevrą. Kelių eismo taisyklės nagrinėjamu atveju nustato, kad eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis (toliau – ženklinimo linijos) ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. Atkarpa, kurioje tai įvyko, nėra pažymėta kelio ženklais, nurodančiais eismo juostas, taip pat ir kelio danga nėra pažymėta. Tokiais atvejais, kai nėra eismo juostas nustatančių horizontalių ar vertikalių ženklų, vairuotojas eismo juostas nustato pats: menamąsias išilgines važiuojamosios dalies ašis. Niekas už vairuotoją neturi teisės nustatyti kitaip, tik pats vairuotojas tai gali padaryti. Komisija visiškai nenagrinėjo situacijos, kodėl egzaminuojamas vairuotojas pasuko dešiniau ir nepasisakė apie stovėjusias transporto priemones, kurios trukdė pareiškėjui saugiai atlikti manevrą. Apeliacijos protokole yra G. R. paaiškinimas, kad B. M. pasuko dešiniau (tačiau nenusuko) ir tuomet pradėjo sukti į kairę Varpo g. G. R. nepateikė jokių paaiškinimų apie transporto priemones, stovėjusias sankryžoje ir Varpo gatvėje, kurios užstojo matomumą ir buvo kliūtis egzaminuojamajam.

6Pareiškėjas nurodė, kad komisija, nustatydama menamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nesudarė įvykio schemos (pažeidimo), neišmatavo kelio pločio, menamų eismo juostų pločio, nenustatė jų pradžios ar pabaigos. Akivaizdu, kad nustatant Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra būtina sudaryti įvykio schemą ir skirti nuobaudą, tačiau tokios kompetencijos atsakovas neturi. Turėdamas išskirtines teises atsakovas turi atsakingai ištirti ir pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl protokolas ir apeliacijos išvada neteisėti iš esmės. Visi neaiškumai yra aiškinami vairuotojo naudai, taip pat ir KET, kurios menamų juostų nustatymą yra delegavusios vairuotojui. G. R. paaiškinimas, kad B. M. apvažiavo transporto priemones ir pasuko dešiniau, patvirtina tai, kad vienpusio eismo kelyje pirmoje juostoje stovėjo transporto priemonės, kurios buvo užėmusios visą eismo juostą (kliudė, trukdė), tačiau nėra kalbama apie situaciją Varpo gatvėje, į kurią turėjo sukti, kurioje ne pagal Kelių eismo taisykles buvo pastatyti automobiliai, ir jis nematė eismo situacijos, nes automobiliai užstojo, taip pat galimai atvykstančioms transporto priemonėms irgi nebuvo galimybės matyti pareiškėjo. Šita situacija kėlė didelę riziką įvykti eismo įvykiui, kurio pasekmės galėjo būti skaudžios ir neprognozuojamos. Natūralu, kad vairuotojas, sukdamas į kairę, įvertino galimą situacija ir atliko manevrą taip, kad nesukeltų pasekmių kitiems eismo dalyviams ir sau pačiam. Apeliacijos komisija visiškai nenagrinėjo situacijos, kai egzaminuotojo automobilis sustojo sankryžoje, kurioje sustoti ir stovėti draudžiama, taip pat liepė pakeisti manevrą ir važiuoti toliau iš pirmos eismo juostos, t. y. G. R. ekipažas gali nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, kadangi jam atrodė, kad manevras buvo atliktas ne iš tos eismo juostos, tačiau būnant sankryžoje pradėjus sukti į kairę, buvo tikrai toje vietoje, iš kurios tiesiai važiuoti negalima, tačiau buvo duotas nurodymas važiuoti tiesiai. Negalima situacija, kai vairuotojas yra baudžiamas už kitų eismo dalyvių netinkamą elgesį, tai yra, pvz., kai dėl kitų transporto priemonių vairuotojas yra priverstas atlikti manevrą ir išvažiuoti į kitą eismo juostą. Jeigu važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Tačiau nagrinėjamu atveju eismo juostos buvo nepažymėtos ir menamos. Analogiškomis aplinkybėmis Klaipėdos apygardos administracinis teismas byloje Nr. A-556-2201-12 pripažino protokolą ir sprendimą netenkinti apeliacijos neteisėtais. Taip pat transporto priemonių išsidėstymas kelyje sudarė kliūtis, kurios įtakojo vairuotojo pasirikimą ir veiksmus kelyje. Veiksmas, kurį atliko B. M. (pasuko dešiniau), buvo būtinas ir priverstinis. Savo veiksmais užtikrino visų eismo dalyvių saugų važiavimą kelyje iki kol egzaminuotojas sugalvojo nutraukti manevrą neleistinoje vietoje, išblaškė duodamas paaiškinimus vietoje, kurioje sustoti ir stovėti draudžiama, tai lėmė tolesnes klaidas ir pasekmes. Apeliacijos komisijos išvada yra šališka, kadangi atsakovas ne tik kad nenagrinėjo priežasties, kodėl egzaminuotojas pasuko dešiniau, bet siekia nepagrįstai praturtėti, versdamas vairuotojus laikyti pakartotinai egzaminus.

7Atsakovas valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialas atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 5 d. B. M. laikė vairavimo egzaminą A kategorijos transporto priemone ir jo neišlaikė. Egzaminavo specialistas G. R.. Egzamino metu egzaminuojamasis B. M. Tilžės g. ir Gluosnių g. sankryžoje pasuko į kairę (vaizdo įrašo laikas – 11.36 val.). Važiuojant Gluosnių g., specialistas G. R. nurodė egzaminuojamajam artimiausioje sankryžoje sukti į kairę, į Varpo g. Gluosnių gatvėje, tarp Tilžės ir Varpo gatvių, eismas vyksta viena kryptimi. Prieš sankryžą egzaminuojamasis B. M., apvažiavęs dešinėje stovėjusius automobilius, pasuko dešiniau ir tuomet pradėjo sukti į kairę, į Varpo g. (vaizdo įrašo laikas – 11.36 val.). Specialistas G. R., matydamas, kad egzaminuojamasis B. M. suka į kairę iš tam neskirtos eismo juostos ir neleisdamas pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106 punkto reikalavimų, jį sustabdė. Privažiavęs greta jo, paaiškino padarytą kritinę klaidą, vadovaudamasis Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo (toliau – Vertinimo aprašas), patvirtinto valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223, 43.1 punktu. Siekdamas, kad nebūtų pažeistos KET, specialistas G. R. egzaminuojamajam B. M. nurodė važiuoti tiesiai. B. M., vienpusio eismo dviejų eismo juostų kelyje į kairę sukęs iš pirmosios eismo juostos, nevykdė KET 106 punkto reikalavimo vairuotojui prieš sukant į kairę iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, krašto bei Vertinimo aprašo 2.11 punkto reikalavimo posūkio į kairę situacijoje pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį privažiuojant, sukant ir išvažiuojant iš posūkio. Pagal Vertinimo aprašo 43.1 punkto reikalavimus, padėties pasirinkimo sukant į kairę KK žymima, kai egzaminuojamasis suka iš tam neskirtos eismo juostos. Egzaminuojamajam B. M. toliau važiuojant Gluosnių gatve, tarp Varpo ir Dvaro gatvių, specialistas G. R. iš anksto davė nurodymą Gluosnių ir Dvaro gatvių sankryžoje sukti į kairę. Gluosnių gatvėje, tarp Varpo ir Dvaro gatvių, eismas vyksta dviem kryptimis. Prieš sukdamas į kairę, egzaminuojamasis B. M. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams (vaizdo įrašo laikas – 11.37–11.38 val.). Pagal Vertinimo aprašo 43.4 punkto reikalavimus, padėties pasirinkimo sukant į kairę KK žymima, kai egzaminuojamasis, sukdamas į kairę, bet kokia motociklo ar kūno dalimi išsikiša į priešpriešinio eismo juostą ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją. Įvertinus šias egzamino eigos aplinkybes mano, kad G. R. egzaminuojamojo B. M. veiksmus praktikos egzamino metu įvertino pagrįstai ir šis vertinimas atitinka Vertinimo aprašo 9.3 punkto nuostatą, nurodančią, kad egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną kritinę klaidą. Mano, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Regitra“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nagrinėdama apeliacijas Apeliacijos komisija vadovaujasi valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013-10-11 įsakymu Nr. V-184 „Dėl Apeliacijos komisijos sudarymo. Apeliacijos komisijos nuostatų patvirtinimo ir valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2003 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 54 pripažinimo netekusiu galios“ patvirtintais Apeliacijos komisijos nuostatais (toliau – Komisijos nuostatai). Apeliacijos komisija (toliau – Komisija) nagrinėja pareiškėjo, kuris nesutinka su egzamino rezultatais, apeliaciją, egzaminuotojo, kurio sprendimas skundžiamas, paaiškinimą, praktinio vairavimo egzamino protokolą bei kitą su skundžiamu egzaminu susijusią medžiagą: situaciją paaiškinančias schemas, nuotraukas, vaizdo įrašus. Komisija 2014 m. lapkričio 18 d. posėdžio protokole Nr. (3.21)-73 nurodė, kad sprendimą priėmė išnagrinėjusi B. M. 2014-11-07 apeliaciją dėl praktikos egzamino įvertinimo, praktikos egzamino protokolo Nr. 3775849 (Šiaulių filialas) kopiją, egzamino vaizdo įrašą bei Šiaulių filialo specialisto G. R. paaiškinimą. Komisija, išnagrinėjusi surinktą medžiagą, nustatė, kad egzaminuojamasis B. M. egzamino metu vienpusio eismo dviejų eismo juostų kelyje į kairę suko iš pirmosios eismo juostos (vaizdo įrašo laikas – 11.36 val.); nutarė, kad: 2.1. egzaminuojamasis B. M., vienpusio eismo dviejų eismo juostų kelyje į kairę sukęs iš pirmosios eismo juostos, nevykdė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimo vairuotojui prieš sukant į kairę iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, krašto bei Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo, patvirtinto valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223, 2.11 punkto reikalavimo posūkio į kairę situacijoje pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį privažiuojant, sukant ir išvažiuojant iš posūkio. Pažymėta padėties pasirinkimo, sukant į kairę, kritinė klaida atitinka Vertinimo aprašo 43.1 punkto nuostatą, nurodančią, kad padėties pasirinkimo, sukant į kairę, kritinė klaida žymima, kai egzaminuojamasis suka iš tam neskirtos eismo juostos; 2.2. nagrinėjamoje situacijoje specialistas G. R. egzaminuojamojo B. M. veiksmus praktikos egzamino metu įvertino pagrįstai ir šis vertinimas atitinka Vertinimo aprašo 9.3 punkto nuostatą, nurodančią, kad egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną kritinę klaidą; 2.3. nėra pagrindo keisti ar anuliuoti specialisto G. R. priimtą sprendimą. Apibendrinusi tai, kas aukščiau išdėstyta, Komisija nusprendė netenkinti B. M. apeliacijos. Įvertinus apeliacijos komisijos turimą medžiagą, mano, kad B. M. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

9Pareiškėjo B. M. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

10Byloje kilęs ginčas dėl vairavimo egzamino protokolo Nr. 3775849 bei apeliacijos komisijos 2014-11-18 posėdžio protokolo Nr. (3.21)-73 teisėtumo ir pagrįstumo.

11Byloje nustatyta, kad pareiškėjas praktinio vairavimo egzamino neišlaikė (praktikos egzamino protokolas Nr. 3775849). Protokole nurodyta, kad egzaminuojamasis „suko į kairę iš tam neskirtos eismo juostos vienpusio eismo kelyje Gluosnių g.–Varpo g. sankryžoje. Suko į kairę pilnai persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir sudarė pavojingą eismo situaciją Gluosnių g. – Dvaro g., trūksta sugebėjimų pritaikyti KET reikalavimus ir vairavimo įgūdžius motociklu“. Grafoje „Neišlaikyto egzamino kriterijai“ nurodyta: 1 kritinė klaida (KK).

12Nesutikdamas su sprendimu pareiškėjas pateikė apeliaciją, kurioje nurodė, kad važiuodamas Tilžės gatve, gavo nurodymą sukti į kairę, į Gluosnių gatvę, kurios pradžioje stovi nurodomasis kelio ženklas Nr. 503 „Vienpusis eismas“, kairėje pusėje stovi draudžiamasis ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“. Vienoje kelio pusėje iki sankryžos su Varpo gatve stovėjo automobiliai, kelias nėra paženklintas horizontaliuoju kelio ženklinimu bei nėra kelio ženklo, nurodančio eismo juostų skaičių kelyje. Įvažiavęs į Gluosnių gatvę, laikėsi kelio vidurio, gavęs nurodymą sukti į kairę, į Varpo gatvę, posūkio manevrą atliko iš per toli kairiojo krašto, nes Varpo gatvėje stovėjusios transporto priemonės jam ribojo matomumą, ir jis galėjo sukelti avarinę situaciją Varpo gatve atvažiuojančioms transporto priemonėms. Manevro metu egzaminuotojas jį sustabdė, privažiavo automobiliu ir paaiškino, kad manevrą jis atliko ne iš tam skirtos eismo juostos, tačiau jis su tuo nesutinka, nes eismo juostos nėra pažymėtos, jas skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis, kurią nustato transporto priemonės vairuotojas, o ne kiti asmenys. Apeliacijoje pareiškėjas nurodė, kad jo veiksmai galėjo būti įvertinti kaip nekritinė klaida. Egzaminuotojas neleido jam užbaigti manevro ir nurodė važiuoti tiesiai, aiškinimas apie eismo juostas jį išblaškė, važiuodamas tiesiai link Darbo gatvės jis nepastebėjo dvipusį eismą žyminčio kelio ženklo, manė, kad važiuoja vienpusio eismo keliu, sustojo prieš Darbo gatvę stovintį pirmumo kelio ženklą Nr. 204 „Stop“, tuo metu iš Darbo gatvės į Gluosnių gatvę ketino sukti mikroautobusas, kuriam jis sudarė kliūtį. Apeliacijoje pripažino, kad šioje sankryžoje sukėlė pavojingą situaciją, tačiau teigė, kad tai buvo egzaminuotojo blaškymo sankryžoje su Varpo gatve pasekmė.

13Teismas atkreipia dėmesį, kad VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijos posėdžio protokole nurodyta Darbo gatvė, tačiau iš egzamino vaizdo įrašo nustatyta, kad tai yra Dvaro gatvė.

14VĮ ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2013-10-11 įsakymu Nr. V-184 sudaryta apeliacinė komisija, išnagrinėjusi surinktą medžiagą, 2014-11-18 protokoliniu sprendimu Nr. (3.21)-73 nutarė, kad: 1) egzaminuojamasis B. M. vienpusio eismo dviejų eismo juostų kelyje į kairę sukęs iš pirmosios eismo juostos nevykdė KET 106 punkto reikalavimo vairuotojui prieš sukant į kairę iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, krašto bei Vertinimo aprašo 2.11 punkto reikalavimo posūkio į kairę situacijoje pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį privažiuojant, sukant ir išvažiuojant iš posūkio, pažymėta padėties pasirinkimo, sukant į kairę, KK atitinka Vertinimo aprašo 43.1 punkto nuostatą, nurodančią, kad padėties pasirinkimo, sukant į kairę, KK žymima, kai egzaminuojamasis suka iš tam neskirtos eismo juostos; 2) nagrinėjamoje situacijoje specialistas G. R. B. M. veiksmus praktikos egzamino metu įvertino pagrįstai ir šis vertinimas atitinka Vertinimo aprašo 9.3 punkto nuostatą, nurodančią, kad egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro 1 KK. Apibendrinusi tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacijos komisija nusprendė netenkinti B. M. apeliacijos.

15Vairavimo egzaminų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223 patvirtintas Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašas (toliau – ir Aprašas).

16Tvarkos apraše nustatytos teisę vairuoti tam tikro tipo ir kategorijos motorinę transporto priemonę įgyti ar susigrąžinti norinčių asmenų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo sąlygos ir tvarka (1 punktas). Egzaminai sudaryti iš dviejų dalių: teorinių žinių patikrinimo ir praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių bei gebėjimų patikrinimo. Egzaminuojamųjų teorines žinias, praktinius transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus vertina tam įgalioti VĮ „Regitra“ darbuotojai (4 punktas). Pirmiausia laikomas teorijos egzaminas, o jį išlaikius – praktikos egzaminas (7 punktas). Tvarkos aprašo IV dalis reglamentuoja praktikos egzamino laikymo tvarką. Tvarkos aprašo 27 punktas nustato, jog siekiant išsamiai ir objektyviai įvertinti egzaminuojamojo transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus, praktikos egzamino metu tikrinama, kaip egzaminuojamasis sugeba pasiruošti ir saugiai vairuoti pasirinktos kategorijos transporto priemonę.

17Gebėjimų vertinimo kriterijai ir metodai yra reglamentuoti Apraše, pagal kurio 3 punktą egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus parodo jo veiksmai. Egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas (toliau – KK), nekritines klaidas (toliau – NK) arba specifines pasikartojančias klaidas (toliau – SPK). 4.2 punkte nurodyta, kad kritinė klaida (KK) yra veiksmas, kuris gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę. Kaip vienas iš tokių veiksmų yra, kai egzaminuojamasis suka (apsisuka) iš tam neskirtos eismo juostos (42.1 p.). Egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną kritinę klaidą (Tvarkos aprašo 9.3 p.).

18Kaip teigia atsakovas, pareiškėjas, laikydamas praktinį vairavimo egzaminą ir atlikdamas užduotį pasukti į kairę, suko iš pirmosios eismo juostos – iš jos buvo galima važiuoti tik tiesiai. Pareiškėjas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka bei nurodo, kad kelio atkarpa, kurioje jis atliko posūkio manevrą, nėra pažymėta ženklinimo linijomis, nėra pažymėta kelio ženklais, nurodančiais eismo juostas, tokiais atvejais vairuotojas eismo juostas nustato pats.

19Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įvertinus byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTĮ 57 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Taigi, byloje esantys įrodymai: paminėto egzamino vaizdo įrašas (kurio būtinumas nustatytas Egzaminavimo aprašo 27 p.), pareiškėją egzaminavusio asmens bei paties pareiškėjo paaiškinimai, taip pat ir tariamai padaryto pažeidimo vietos fotonuotraukos – laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal pastarąją straipsnio dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

20Iš byloje esančio praktikos vairavimo egzamino vaizdo įrašo matosi, jog pareiškėjas, važiuodamas vienos krypties dviejų juostų Gluosnių gatve, prieš sankryžą į Varpo gatvę pasuko dešiniau – į pirmąją eismo juostą ir iš jos pradėjo sukimo manevrą į kairę, į Varpo gatvę. Nors minimoje Gluosnių gatvės atkarpoje eismo juostos nėra pažymėtos horizontaliojo ženklinimo linijomis ar kelio ženklais, tačiau teismas atmeta pareiškėjo argumentą, jog tokiu atveju eismo juostas gali nusistatyti pats vairuotojas, ką, anot pareiškėjo, jis padarė. Teismo vertinimu, vairuotojas, pats nusistatydamas eismo juostą, negali pažeisti Kelių eismo taisyklių, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, kur nurodyta, jog eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 13 p.). Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, pareiškėjas, važiuodamas Gluosnių gatve ir gavęs egzaminuotojo nurodymą sekančioje sankryžoje sukti į kairę, nesilaikė Kelių eismo taisyklių 106 punkto – prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, ir tuo pačiu padarė Aprašo 43.1. nurodytą kritinę klaidą – padėties pasirinkimas, sukant į kairę, KK – suka (apsisuka) iš tam neskirtos eismo juostos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad egzaminuotojas teisėtai ir pagrįstai praktikos egzamino protokole Nr. 3775849 pažymėjo, jog pareiškėjas praktikos egzamino metu padarė kritinę klaidą.

21Praktikos egzamino protokole Nr. 3775849 taip pat nurodyta, kad pareiškėjas suko į kairę pilnai persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir sudarė pavojingą eismo situaciją Gluosnių –Dvaro gatvių sankryžoje. Iš praktikos egzamino vaizdo įrašo matosi, kad pareiškėjas, važiuodamas Gluosnių gatve, atkarpoje, kurioje eismas vyksta dviem kryptim, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams (Aprašo 43.4. p. – KK (A1, A2 ir A kategorijos) – sukdamas į kairę bet kokia motociklo ar kūno dalimi išsikiša į priešpriešinio eismo juostą ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją). Nors šiame punkte nurodytas pavojus kitiems eismo dalyviams, potencialiai pavojinga situacija turi būti suprantamas ne tik kaip realus pavojus, o ir kaip potencialus (hipotetinis) pavojus eismo saugumui, tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, pareiškėjas, prieš sukdamas į kairę įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, sudarė realiai pavojingą situaciją, kadangi jis užstojo kelią priešais atvažiuojančiai kitai transporto priemonei. Pareiškėjas šio fakto nei skunde, nei teismo posėdžio metu neginčijo, nurodė, jog egzaminuotojas, nutraukęs sukimo į kairę manevrą Gluosnių – Varpo gatvių sankryžoje, jį išblaškė, o tai sukėlė tolimesnes klaidas ir pasekmes. Teismas konstatuoja, jog pareiškėjo argumentai, kad jis klaidą padarė, nes buvo egzaminuotojo išblaškytas, neturi reikšmės, kadangi šioje byloje esminis dalykas yra pareiškėjo veiksmai, parodantys jo įgūdžius ir gebėjimus praktinio vairavimo egzamino metu bei šių veiksmų vertinimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjas praktinio vairavimo egzamino metu padarė ir antrą kritinę klaidą, įvardintą praktikos egzamino protokole Nr. 3775849. Nors šios situacijos Apeliacijos komisija nenagrinėjo, kadangi konstatavusi vieną kritinę klaidą pripažino egzaminą neišlaikytu (egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną kritinę klaidą (Tvarkos aprašo 9.3 p.), tačiau tai nepaneigia vaizdo įrašu užfiksuotos ir praktinio egzamino protokole įvardintos antros pareiškėjo kritinės klaidos.

22Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo 2014-11-05 praktikos egzamino protokolas Nr. 3775849 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pripažinus praktikos egzamino protokolą Nr. 3775849 teisėtu, taip pat nėra teisinio pagrindo naikinti Apeliacijos komisijos 2014-11-18 posėdžio protokolinį sprendimą Nr. (3.21)-73 bei tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo įvertinti pareiškėjo praktinio vairavimo egzaminą kaip išlaikytą.

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Nutarė

24Pareiškėjo B. M. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

25Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiauliai... 2. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėjas B. M. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė... 5. Skunde, patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė,... 6. Pareiškėjas nurodė, kad komisija, nustatydama menamą Kelių eismo... 7. Atsakovas valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialas atsiliepime ir... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Regitra“ atsiliepime... 9. Pareiškėjo B. M. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.... 10. Byloje kilęs ginčas dėl vairavimo egzamino protokolo Nr. 3775849 bei... 11. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas praktinio vairavimo egzamino neišlaikė... 12. Nesutikdamas su sprendimu pareiškėjas pateikė apeliaciją, kurioje nurodė,... 13. Teismas atkreipia dėmesį, kad VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijos... 14. VĮ ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2013-10-11 įsakymu Nr. V-184... 15. Vairavimo egzaminų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 16. Tvarkos apraše nustatytos teisę vairuoti tam tikro tipo ir kategorijos... 17. Gebėjimų vertinimo kriterijai ir metodai yra reglamentuoti Apraše, pagal... 18. Kaip teigia atsakovas, pareiškėjas, laikydamas praktinį vairavimo egzaminą... 19. Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad administracinei bylai... 20. Iš byloje esančio praktikos vairavimo egzamino vaizdo įrašo matosi, jog... 21. Praktikos egzamino protokole Nr. 3775849 taip pat nurodyta, kad pareiškėjas... 22. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad valstybės... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 24. Pareiškėjo B. M. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.... 25. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...