Byla 2A-154-823/2016
Dėl pažeistų autorių teisių gynimo ir kompensacijos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomahawk Diagnostic Technologies“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 22-70-577/2015 pagal ieškovo Advanced Diagnostics Limited ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomahawk Diagnostic Technologies“ dėl pažeistų autorių teisių gynimo ir kompensacijos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Advanced Diagnostics Limited (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę nutraukti prekybą EFIMMO įrenginiais, išimti iš internetinio tinklalapio www.efichip.lt visą su EFIMMO įrenginiu susijusią informaciją, jokiomis formomis nebenaudoti su EFIMMO įrenginiu susijusios marketingo medžiagos bei sunaikinti ieškovo teises pažeidžiančių MVP Pro įrenginių kopijas, kuriomis prekiauja atsakovė; 2) priteisti iš atsakovės 42 711 Lt (12 370 EUR) kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad jo darbuotojai K. K., S. B., R. C. ir M. A. atliko jiems pavestą darbo funkciją ir sukūrė automobilių atidarymo ir užvedimo raktų programavimo įrenginyje “MVP Pro Key Programming System” (toliau – MVP Pro įrenginys) įdiegtą programinę įrangą, kuri suteikia šiam įrenginiui reikiamą funkcionalumą. MVP Pro įrenginio prieigos raktų teikimo metodas ir sistema yra patentuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose (patentinės paraiškos pateikimo data 2004 m. liepos 22 d., patento Nr. US 7315238 B2) ir naudojami MVP Pro įrenginyje. Šio patento išradėjai yra G. C. ir K. K., perleidę savo teises į išradimą ieškovui. Ieškovas 2013 m. liepos mėnesį sužinojo, kad atsakovė interneto tinklalapyje www.efichip.lt prekiauja neteisėtai padarytomis MVP Pro įrenginio kopijomis, pavadintomis EFIMMO ir EFIMMO Pro (toliau – EFIMMO įrenginys), taip pažeisdama ieškovo teises. Taip pat ieškovas nustatė, kad atsakovės administruojamame interneto tinklalapyje www.efichip.lt/EN/catalog/6/134/ yra pateikiama EFIMMO įrenginio informacinė brošiūra, kurioje nurodoma informacija apie EFIMMO įrenginį, jo sudėtines dalis ir privalumus, iš esmės identiška ieškovo pateikiamai informacijai apie įrenginį MVP Pro. Ieškovas 2013 m. liepos 10 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie savo pažeistas teises bei pareikalavo nutraukti pažeidimą. Atsakovė atsakymo nepateikė, pažeidimo nenutraukė. Prašomą priteisti kompensaciją ieškovas skaičiavo pagal atsakovės apyvartą nuo 2013 m. liepos mėnesio, kai atsakovei buvo pranešta apie ieškovo teisių pažeidimą.

6Atsakovė UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo prietaisų negamino, o 2012 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 8 vnt. EFIMMO bei 2 vnt. EFIMMO Pro įrenginių, kuriuos perpardavė kitiems asmenims. Pirkdama prietaisus iš tiekėjo atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tuo pažeidžia ieškovo teises. Už ginčo prietaisų pardavimą atsakovė gavo 270 EUR pelno. Šiuo metu atsakovė savo žinioje ginčo prietaisų neturi ir neketina įsigyti. Atsakovės teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių autorių teisių įgijimą ar teisę atstovauti autoriams teisme. Patente ieškovas nurodytas kaip išradėjų atstovas, o ne autorinių teisių turėtojas, be to, kompiuterinės programos autoriumi gali būti tik fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, todėl ieškovas, kaip juridinis asmuo, nelaikytinas autoriumi. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad išradimo sudedamąja ir neatskiriama dalimi yra kompiuterinė programa, įmontuota į prietaisą. Prietaiso patentavimo teisės galioja tik JAV, Europoje patentas neregistruotas ir jam teisinė apsauga netaikoma. Prietaiso aprašymas ir jo sudedamųjų dalių išvardijimas nėra autorinės teisės dalykas, o techninio pobūdžio darbas, todėl ieškovo pateikta brošiūra nėra autorinės teisės objektas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį patenkino.

9Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis nustatė, kad ieškovo darbuotojai K. K., S. B., R. C. ir M. A. sukūrė MVP Pro įrenginyje įdiegtą programinę įrangą (b. l. 12-13). Jungtinių Valstijų 2008 m. sausio 1 d. patentas Nr. US 7 315 238 B2 (b. l. 15-16) patvirtina, kad MVP Pro įrenginio prieigos raktų teikimo metodas ir sistema yra patentuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir naudojami MVP Pro įrenginyje; patentuotos prieigos raktų teikimo metodo ir sistemos išradėjų G. C. ir K. K. teisių į išradimą perėmėjas yra ieškovas. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 10 straipsnio 2 dalimi bei 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos, darė išvadą, kad ieškovas atitinka autorių teisių ir autorių teisių perėmėjo subjekto sąvoką. Be to, nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio ginčuose, ieškovui byloje pateikus jam prieinamus įrodymus ir įrodžius turimas išimtines turtines autorių teises, atsakovui atsiranda procesinė pareiga paneigti šią ieškovo nurodytą ir atitinkamais įrodymais patvirtintą aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006, 2009-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2009 ir kt.). Atsakovė tokių duomenų nepateikė.

10Teismas iš ieškovo atstovo paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad ginčo įrenginyje MVP Pro naudojamas automobilių prieigos raktų teikimo metodas ir sistema įgalina vartotoją įsigyti prieigos raktų (automobilių raktų programavimo vienetas) ir pasinaudoti MVP Pro įrenginio pagrindine funkcija – suprogramuoti automobilio raktą; MVP Pro įrenginio kompiuterių programa gali veikti tik pagal šioje sistemoje patvirtintą schemą, kuri užtikrina programinės ir kompiuterinės įrangos elementų sujungimą ir sąveiką. Byloje aptariama brošiūra yra parengta ieškovo darbuotojų G. C. ir S. G.; iš jos turinio teismas sprendė, kad tai yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas objektyvia forma. Iš kompiuterių programos dokumentų turinio teismas nustatė, kad juose detalizuotos programos įdiegimo, veikimo, naudojimo sąlygos (b. l. 35-36), t. y., dokumentuose pateikta informacija skirta programai suprasti ir naudoti, todėl ginčo įrenginio vartotojo vadovą pripažino kompiuterių programos paketo sudedamąja dalimi. Iš 2013 m. rugsėjo 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b. l. 18-28, 29-36) teismas taip pat nustatė, kad atsakovės internetiniame tinklalapyje www.efichip.lt (b. l. 37, 18-20) ir EFIMMO įrenginio brošiūroje (b. l. 25, 26, 33, 34) pateikiama informacija yra nukopijuota ir iš esmės identiška ieškovo marketingo medžiagoje pateikiamai informacijai apie MVP Pro įrenginį (b. l. 50-56, 57-63). Teismas konstatavo, kad aptariama kompiuterių programa, įgalinanti programuoti automobilių raktus su jos sudedamosiomis dalimis (MVP Pro įrenginyje naudojamas automobilių prieigos raktų teikimo metodas ir sistema, kompiuterių programos dokumentai (vartotojo vadovas), skirti programai suprasti ir naudoti (įdiegimo, veikimo, naudojimo sąlygos), brošiūra – yra saugomi kaip autorių teisių objektai.

11Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais, o būtent – iš atsakovės įsigyto EFIMMO įrenginio ir originalaus MVP Pro įrenginio palyginimu (b. l. 38-63), bei nurodė, kad nors atsakovė su pateiktais įrodymais nesutiko, teigė, kad ieškovo atliktu palyginimu vadovautis nėra pagrindo, tačiau teismo pasiūlymo skirti ekspertizę atsisakė, jokių kitų, paneigiančių ieškovo pateiktus, įrodymų nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

12Teismas nustatė, kad atsakovė 2012 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 10 vnt. ginčo įrenginių (b. l. 90-91), kuriuos perpardavė laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. spalio 4 d. (b. l. 92), kas, vadovaujantis ATGTĮ 15 straipsniu, 2009 m. balandžio 23 d. direktyvos Nr. 2009/24/EC dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos 6 straipsnio 2 dalimi, Teisingumo Teismo praktika (ESTT 2012 m. gegužės 2 d. sprendimas, SAS Institute Inc prieš World Programming Ltd), reiškia autoriaus teisių pažeidimą.

13Teismas taip nustatė, kad ieškovas savo medžiagoje nurodo, jog nemokamai teikia programinės įrangos modulius, tačiau konstatavo, kad nemokamą programinės įrangos modulių panaudojimą ar atnaujinimą ieškovas sieja su originalaus PVM Pro įrenginio pirkimu ir būtent tokiam pirkėjui užtikrina galimybę nemokamai naudotis programinės įrangos moduliais ar jų atnaujinimu. Be to, pažymėjo, kad norint susipažinti su EFIMMO ir EFIMMO Pro įrenginiu, jo veikimo būdu ir t.t., internetiniame puslapyje su programos paaiškinimais autoriumi nurodytas ieškovas, todėl, teismo vertinimu, atsakovei turėjo būti aišku, kad kompiuterinės programos autorių teisės priklauso būtent ieškovui.

14Teismas konstatavo, kad ieškovas patyrė turtinę žalą dėl atsakovės vykdomos neteisėtos MVP Pro kopijų prekybos, negaudamas pajamų už atsakovės parduodamus įrenginius (ATGTĮ 15 straipsnis, 73 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis), atsakovė nepaneigė jos kaltės prezumpcijos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas taikyti ieškovo prašomus ATGTĮ numatytus pažeistų teisių gynimo būdus.

15Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio teismas nurodė, kad iš atsakovės pateiktos pažymos apie apyvartas matyti, jog iš viso apyvarta buvo 23 101 EUR, o nuo 2013 m. liepos mėnesio, kuomet atsakovei buvo pranešta apie ieškovo autorių teisių pažeidimą – 12 370 EUR. Teismas konstatavo, kad teisėto pardavimo kainos kriterijaus taikymas nagrinėjamu atveju nustatant kompensacijos dydį neprieštarauja ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies nuostatoms bei atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Teismas taip pat įvertino tai, kad atsakovė, nepaisant ieškovo įspėjimo dėl jo autorių teisių pažeidimo ir nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus, toliau prekiavo ginčo įrenginiais ir didesnę dalį turimų įrenginių faktiškai pardavė jau po įspėjimo gavimo (b. l. 92) ir ieškovui iš atsakovės priteisė 12 370 EUR kompensaciją (ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalis).

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Tomahawk Diagnostic Technologies“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsakovė taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas priėmė nagrinėti ir išnagrinėjo jam neteismingą bylą, kadangi ieškovas kreipėsi į teismą dėl autoriaus turtinių teisių gynimo, o Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl autoriaus teisių pažeidimo esant neturtinio pobūdžio ginčams.
  2. Teismas priėmė kaip įrodymą Jungtinių Amerikos Valstijų patento Nr. US 7315238 B2 nepatvirtintą kopiją, nors JAV registruotų išradimų teisės Lietuvoje neginamos.
  3. Jungtinių Amerikos Valstijų patentas Nr. US 7315238 B2 priklauso išradėjams fiziniams asmenims, kurių atstovu registruojant patentą nurodytas ne ieškovas, o Advanced Diagnostics USA Corporation, t. y., teismas kompensaciją priteisė ieškovui, nors patentas registruotas kito subjekto vardu. Teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai netenkino bei nepasisakė dėl atsakovės prašymų įpareigoti ieškovą pateikti išradimo aprašymą, darbo sutartis su išradėjais, iš kurių būtų galima spręsti apie išradimo teisių perėjimą ieškovui.
  4. Teismas nepagrįstai teigia, kad prietaise MVP Pro yra įdiegta kompiuterio programa, kadangi pateiktoje patento registracijos kopijoje su vertimu į lietuvių kalbą pateikiama išradimo schema (b. l. 15-16), kurioje nenurodyta, kad prietaise būtų įdiegta kompiuterio programa. Ieškovo atstovas taip pat negalėjo nurodyti, kurioje prietaiso vietoje yra įmontuota kompiuterio programa, o mokslininkai, kviesti byloje kaip ekspertai, nesutiko duoti išvadų, nes prietaise savarankiškai veikiančios programos nustatyti negalėjo (b. l. 176, 177, 184, 185, 187, 188). Teismas sprendimą priėmė nenustatęs ginčijamos kompiuterio programos buvimo prietaise fakto.
  5. Jeigu įdiegta kompiuterio programa atitinka patentabilumo kriterijus ir yra naudojama techninėms problemoms spręsti, ji laikytina patentų teisės, o ne autorių teisių, objektu, o kūrinys, registruotas kaip išradimas, negali būti ginamas autorių teisių gynimo priemonėmis.
  6. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad, jeigu kompiuterio programa sukurta pagal darbo sutartį, autoriaus turtinės teisės pereina darbdaviui, kadangi byloje nepateiktos darbo sutartys su programos kūrėjais. Nepateikus šių sutarčių net nėra aišku, ar programos autoriai yra ieškovo, ar jų atstovo Advanced Diagnostics USA Corporation darbuotojai. Teismui į bylą neįtraukus programos autorių ir net jiems nepranešus apie bylos nagrinėjimą, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.
  7. Atsakovė nepažeidė ieškovo teisių perparduodama ginčo prietaisus, kadangi prietaisų originalus ieškovas seniai pardavinėja Europoje, kitose valstybėse, dėl ko ieškovas neteko išimtinių teisių pardavinėti ginčo prietaisus (ATGTĮ 16 straipsnio 1 dalis).
  8. Atsakovė pateikė teismui duomenis apie grynąjį pelną, gautą perpardavus ginčo prietaisus (270 EUR). Teismas, priteisdamas iš atsakovės kompensaciją ieškovui, taikė netinkamą teisės normą – ne AGTĮ 83 straipsnio 5 dalį, o šio straipsnio 4 dalį, nors atsakovės veiksmuose nėra kaltės.
  9. Brošiūroje išspausdintos informacinės medžiagos apsauga užtikrinama išradimų teisės, o ne autorių teisės pagrindu. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taikė ne tą įstatymą, kurį reikėjo taikyti.

18Ieškovas Advanced Diagnostics Limited atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, kadangi ieškinys buvo priimtas pagal pirminį ieškinio turtinį reikalavimą.
  2. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė turi paneigti aplinkybę, jog ieškovas yra teisių į ginčo prietaisus turėtojas, tačiau atsakovė to nepadarė. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nurodė JAV registruotą patentą ne pretenduodamas į patentinę apsaugą, o kaip įrodymą, patvirtinantį sistemos ir metodo autorių teisių perleidimą ieškovui. Byloje ginčo dėl patento autorystės nebuvo. Patento teisės nėra ginčo dalykas šioje byloje, todėl atsakovės argumentai dėl jų yra nepagrįsti ir nesusiję su byla.
  3. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, tarp jų Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, pripažįstami atvejai, kai autorių teisių turėtoju laikomas ir juridinis asmuo, jeigu tokios teisės jam priklauso pagal kilmės šalies įstatymus. Tokia praktika formuojama ir Lietuvos teismų bei gerai žinoma atsakovės atstovui.
  4. Priešingai nei teigia atsakovė, pagal ES kompiuterių programų teisinės apsaugos direktyvos 2009/24/EB preambulės 16 punktą apsauga autorių teisės nuostatomis ir gynimas patentų teisės priemonėmis gali būti lygiagretūs kompiuterių programų apsaugos srityje. Atsakovės nurodomas platinimo teisių išnaudojimo institutas yra nesusijęs su autorių teisių gynimu ir nepateisina atsakovės veiksmų, kadangi autorių teisių gynimo neapriboja tai, kad jo originalas yra teisėtai prieinamas rinkoje.
  5. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad įrenginys EFIMMO, jo programinė įranga ir susiję objektai (brošiūra) yra MVP Pro įrenginio kompiuterių programos neteisėti atgaminiai. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad brošiūra nėra autorių teisių objektas.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

21Vadovaujantis Lietuvos CPK 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantė apeliaciniame skunde yra pareiškusi prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas nėra motyvuotas, aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas negalėtų būti tinkamai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmetamas.

22Dėl teismingumo taisyklių galimo pažeidimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme

23Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas 2013 m. lapkričio 12 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą apylinkės teismui, nurodydamas, kad ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra išvestinis reikalavimas iš neturtinio reikalavimo dėl neturtinių autorių teisių gynimo (b.l. 77-78). Po to ieškovas pateikė ieškinį apygardos teismui nagrinėjamoje byloje. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį, pažeidė teismingumo taisykles, kadangi nagrinėjama byla yra teisminga apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normos pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti apeliacinės instancijos teisme tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šio straipsnio 2 dalis absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta tik bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimą, o ne teismingumo taisyklių tarp bendrosios kompetencijos apylinkių ir apygardų teismų pažeidimą. Apeliantė nenurodo, kokiu būdu teismingumo taisyklių pažeidimas, jei toks būtų byloje nustatytas, galėjo įtakoti nagrinėjamos bylos rezultatą. Kadangi apeliantės argumentas dėl galimo teismingumo taisyklių pažeidimo pats savaime nėra pagrindas panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kolegija dėl apeliantės argumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos teismingumu, detaliau nepasisako.

25Dėl absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

26Apeliantė nurodo, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi byla išnagrinėta neįtraukus į bylą fizinių asmenų – ginčo kompiuterių programos autorių, taip pat bendrovės Advanced Diagnostics USA Corporation, ieškovo į bylą pateiktame patente nurodytos patento teisių turėtoja.

27Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, sprendimas turi būti naikinamas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, jei teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialių teisių ir pareigų. Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso teisės nuostatą, yra nurodęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas šiam asmeniui sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015, kt.).

28Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrindžia, kokiu būdu, jos nuomone, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paveikė fizinių asmenų – programos autorių, teisinę padėtį. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas tarp autorių teisių subjektų dėl autoriaus turtinių teisių perdavimo; teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje apeliantės nurodomiems asmenims jokių teisių ar pareigų nesukuria ir nepanaikina.

29Nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat nėra pareiškęs jokių reikalavimų dėl JAV patento Nr. US 7315238 B2 pažeidimo. Nors ginčijamo sprendimo motyvuojamoje dalyje išties suklysta nurodant, kad ieškovas yra nurodyto patento teisių turėtojas (patento teisių turėtoju JAV patente Nr. US 7315238 B2 nurodytas ne ieškovas, o JAV bendrovė Advanced Diagnostics USA Corporation), tačiau šis netikslumas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje jokių teisių ir pareigų JAV bendrovei Advanced Diagnostics USA Corporation nesukūrė ir nepanaikino, o prejudicinės galios šiai bendrovei ginčijamas teismo sprendimas neturi (CPK182 straipsnio 2 punktas).

30Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl absoliutaus ginčijamo sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu yra nepagrįsti.

31Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį

32Pagrindiniai apeliantės argumentai susiję su ieškovo teise reikšti ieškinį, t. y., apeliantės teigimu, ieškovas byloje neįrodė, kad yra atitinkamų autorių teisių turėtojas.

33Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kompiuterio programa yra specifinis autorių teisių objektas. Pagal Europos Tarybos 1991 m. gegužės 14 d. direktyvos 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, jeigu kompiuterio programą sukuria darbuotojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas arba vykdydamas tarnybinę užduotį, tik darbdavys turi teisę naudotis visomis turtinėmis taip sukurtos programos teisėmis, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi turtinės teisės į kompiuterių programas, sukurtas darbuotojo, atliekant darbo funkcijas, vykdant tarnybines pareigas, skirtingai negu turtinės teisės į kitus autorių teisių apsaugos objektus, pagal įstatymą suteikiamos darbdaviui. Ieškovui byloje pateikus jiems prieinamus įrodymus ir taip įvykdžius CPK 178 straipsnyje įtvirtintą procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. įrodyti turimas išimtines turtines autorių teises, būtent atsakovui, nesutinkančiam su aplinkybe, kad ieškovai turi pirmiau nurodytas teises, atsiranda procesinė pareiga paneigti šią ieškovų nurodytą ir atitinkamais įrodymais patvirtintą aplinkybę (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2009).

34Apeliantė pagrįstai nurodo, kad kompiuterio programos autoriumi gali būti tik fizinis asmuo, tačiau turtinių autoriaus teisių turėtoju gali būti ne tik pats autorius, bet ir asmuo, kuriam perduotos turtinės autoriaus teisės pagal įstatymą, sutartimi, ar paveldėjimo tvarka (AGTĮ 38 straipsnis). Kaip jau minėta, turtinės teisės į kompiuterių programas, sukurtas darbuotojo, atliekant darbo funkcijas, vykdant tarnybines pareigas, pagal įstatymą suteikiamos darbdaviui. Turtinių autoriaus teisių turėtojas turi visas autoriaus teises, kiek jos yra susijusios su turtinių autoriaus teisių įgyvendinimu, tarp jų ir reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, kokie yra pareikšti nagrinėjamoje byloje.

35Ieškovas į bylą pateikė 2013 m. spalio 23 d. dienos patvirtinimą, kad MVP įrenginio programinę įrangą, esančią šios bylos ginčo objektu, sukūrė bendrovės Advanced Diagnostics Ltd (ieškovo) darbuotojai K. K., S. B., R. C. ir M. A. (b.l. 13). Pažymėtina, kad K. K. yra ieškovo bendrovės direktorius, pasirašęs atstovavimo sutartį su šioje byloje atstovaujančiais advokatais ieškovo vardu (b.l. 75). Šis asmuo taip pat nurodytas kaip vienas iš išradėjų į bylą pateiktame JAV patente Nr. US 7315238 B2 (b.l. 16), kuriuo apsaugotas išradimas – prieigos raktų teikimo metodas ir sistema, yra susijęs funkciniu ryšiu su ginčo kompiuterių programa.

36Į bylą taip pat pateiktas patvirtinimas, kad Advanced Diagnostics – MPV Pro/ AD Pro įrenginių rinkodaros medžiagą parašė ieškovo darbuotojai G. C. ir S. G.. Šis patvirtinimas be kita ko pasirašytas paties S. G., esančio ieškovo bendrovės vykdomuoju direktoriumi (b.l. 43), ir taip pat pasirašiusio atstovavimo sutartį nagrinėjamoje byloje ieškovo bendrovės vardu (b.l. 75).

37Visos nurodytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ieškovas yra turtinių autoriaus teisių turėtojas. Atsakovė, ginčydama šią aplinkybę, nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų. Vien jokiais įrodymais nepagrįsta atsakovės abejonė, ar ieškovas yra turtinių autoriaus teisių subjektas, nėra pakankama minėtai pirmosios instancijos teismo išvadai paneigti.

38Apeliantės argumentas, kad patento teisių turėtoju JAV patente Nr. US 7315238 B2 nurodytas ne ieškovas, o JAV bendrovė Advanced Diagnostics USA Corporation, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo tinkamumo. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl JAV patento Nr. US 7315238 B2 pažeidimo; šis įrodymas ieškovo pateiktas tik kaip papildomas įrodymas, patvirtinantis ieškovo turtines teises į JAV patentuoto išradimo funkcine dalimi esančią kompiuterių programą, kurias buvo prašoma ginti remiantis ne patentų teisės, o autorių teisės nuostatomis.

39Dėl kompiuterių programoms taikomos teisinės apsaugos

40Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis kompiuterių programų teisinę apsaugą, Europos Sąjungos lygmeniu yra 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (Lietuvos Respublikoje įgyvendinama ATGTĮ nuostatomis), pakeitusi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 91/250/EEB. Pagal Direktyvos 1 straipsnį, vadovaudamosi šios direktyvos nuostatomis, valstybės narės taiko kompiuterių programoms tokią autorių teisių apsaugą kaip ir literatūros kūriniams, apibrėžtiems Berno konvencijoje dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos.

41Pagal Direktyvos 1 straipsnį, kompiuterio programai taikoma apsauga, jei ji yra originali ta prasme, kad tai – paties autoriaus intelekto kūrinys. Teisei į apsaugą nustatyti netaikomi jokie kiti kriterijai. Vadovaujantis ATGTĮ 10 straipsniu, kompiuterių programa saugoma pagal šį įstatymą, jeigu ji yra originali. Nustatant kompiuterių programos originalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai. Paminėtos nuostatos įtvirtina objektyvaus originalumo reikalavimą, pagal kurį nereikalaujama asmenybės atspindžio kūrinyje, o to, kad kūrinys būtų autoriaus savarankiškos intelektinės veiklos rezultatas, t. y. teisinei kūrinio apsaugai nustatyti nereikalaujama ypatingo jo savitumo, kūrybingumo ar originalumo.

42Taigi, autorių teisės taikomos kompiuterių programoms vadovaujantis trimis teisinės apsaugos principais: 1) programa saugoma pagal autorių teisę, taip pat kaip literatūros kūrinys; 2) programa saugoma, nepriklausomai nuo jos išraiškos formos; 3) programa saugoma tik tuo atveju, jei ji yra originali, t.y. ji yra paties autoriaus intelektualinės veiklos rezultatas. Jokie kiti kriterijai negali būti taikomi, kad nustatyti, ar programa yra saugotina.

43Kompiuterių programa, būdama autorių teisių objektu, tam tikrais atvejais (jei tenkinami patentabilumo reikalavimai) gali būti saugoma ir patentų teisės nuostatomis kaip išradimas ar jo sudedamoji dalis. Autorių teisių ir patentų teisės kompiuterių programoms teikiama apsauga skiriasi keliais esminiais bruožais: saugomu objektu bei kriterijais, pagal kuriuos ji teikiama, apsaugos įgijimo momentu, apsaugos teikimo procedūromis, galiojimo laikotarpiu bei savininkui suteikiamomis teisėmis. Patentinė apsauga suteikia patento savininkui išskirtines teises į išradimą, apsaugant jį ne tik nuo kopijavimo, bet nuo bet kokio, net ir savarankiškai sukurto, tačiau identiško ar itin panašaus į patentuotąjį, išradimo naudojimo. Tuo tarpu autorių teisės saugo tik nuo paties kūrinio atkūrimo, nesuteikdamos autoriui jokių gynybos priemonių prieš tuos, kurie savarankiškai sukūrė tokį patį ar panašų kūrinį. Skirtingos intelektinės nuosavybės teisės (autorių teisės ir pramoninė nuosavybė) nekonkuruoja tarpusavyje, t. y. gali galioti ir būti taikomos vienu metu. Pagal Direktyvos 2009/24/EB preambulės 16 punktą, kompiuterių programų apsauga pagal autorių teisių įstatymus neturėtų pažeisti kitų atitinkamais atvejais taikomų apsaugos formų. Taigi, nepagrįsti atsakovės argumentai, kad tuo atveju, jei įdiegta kompiuterio programa atitinka patentabilumo kriterijus ir yra naudojama techninėms problemoms spręsti, ji laikytina patentų teisės, o ne autorių teisių, objektu, o kūrinys, registruotas kaip išradimas, negali būti ginamas autorių teisių gynimo priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje kompiuterių programos laikomos autorių teisių objektais, o Lietuvos Respublikos patentų įstatymas (toliau – PĮ) jas priskiria prie nepatentabilių išradimų, t. y. patentų teisės apsauga pagal nacionalinę teisę kompiuterių programoms netaikoma (PĮ 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

44Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl autorių teisių objekto – kompiuterių programos

45Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą sprendimą nenustatęs, ar MVP Pro įrenginyje apskritai yra įdiegta kompiuterių programa. Kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visetas akivaizdžiai ir pakankamai patvirtina tokią pirmosios instancijos teismo išvadą.

46Vadovaujantis ATGTĮ 2 straipsnio 18 punktu, kompiuterių programa – žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą. Sprendžiant klausimą, ar konkretus kodas gali būti pripažįstamas savarankiška kompiuterių programa, būtina įvertinti, ar šis kodas yra pakankamas, kad atliktų tam tikrą savarankišką funkciją ir pasiektų konkretų rezultatą

47Į bylą pateiktu JAV patentu Nr. US 7315238 B2 apsaugotas išradimas automobilių raktų programavimo srityje, apimantis metodą, leidžiantį programuoti raktus daugelio transporto priemonių programavimo įrenginyje naudojant prieigos raktus. Pagal patento apibrėžties 1 punktą (viešai skelbiami patento duomenys), patentuojamas metodas apima bent vieno prieigos rakto gavimą, šio prieigos rakto saugojimą programavimo įrenginio prieigos raktų talpykloje, pareikalavimo užprogramuoti raktą gavimą, leidimo užprogramuoti raktą atsižvelgiant į gautą pareikalavimą užklausą, patikrinimą, ar prieigos raktų talpykloje yra bent vienas nepanaudotas prieigos raktas ir, tuo atveju, jei prieigos raktų talpykloje yra bent vienas nepanaudotas prieigos raktas, leidimo programuoti raktą suteikimą. Patentuoto metodo įgyvendinimas reikalauja sąveikos tarp programavimo įrenginio ir prieigos raktų serverio, kurios metu prieigos raktų serverio sukurtas prieigos raktų atnaujinimo failas įkelia nupirktus prieigos raktus į programavimo įrenginį, o programavimo įrenginys patikrina, ar yra nepanaudotas prieigos raktas, jam esant, leidžia užprogramuoti automobilio raktą ir pažymi prieigos raktą kaip panaudotą (b.l. 16). Akivaizdu, kad programavimo įrenginio funkcionavimui yra būtina atitinkama programinė įranga, be kurios tokio pobūdžio prietaisas apskritai negali veikti. Be to, programavimo įrenginiui, veikiančiam JAV patentuoto metodo pagrindu, turi būti suteiktos atitinkamos programinės funkcijos, leidžiančios priimti, patikrinti, ir pažymėti kaip naudotus prieigos raktus. Programavimo įrenginys, neturintis minėtų programinių funkcijų, negalėtų veikti patentuoto metodo pagrindu.

48Pagal ieškovo į bylą pateiktus duomenis, programinę įrangą, būtiną programavimo įrenginio MVP Pro, veikiančio patentuoto metodo pagrindu, funkcionalumui užtikrinti, yra sukūrę ieškovo darbuotojai K. K., S. B., R. C. ir M. A.. Atsakovė proceso įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijo fakto, kad minėta programinė įranga yra nurodytų ieškovo darbuotojų intelektinės veiklos rezultatas, t. y. kad ji yra savarankiškai sukurta. Teigdama, kad tokio pobūdžio programos seniai nemokamai platinamos Europoje, kad ieškovo darbuotojai pasinaudojo automobilių gamintojų sukurta programine įranga (b.l. 108 - 109), atsakovė jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad MVP Pro įrenginio programinė įranga (kompiuterio programa) yra saugoma autorių teisių ir kad turtinės teisės į šią programą priklauso ieškovui.

49Apeliantė teigia, kad ieškovo į bylą pateiktoje patento registracijos kopijoje pateikiama išradimo schema nenurodo, kad MVP Pro įrenginyje būtų įdiegta kompiuterio programa, o tai, apeliantės vertinimu, reiškia, kad tokios šiame įrenginyje išvis nėra. Šis apeliantės teiginys yra visiškai nepagrįstas. Nurodyta schema yra tik viena iš schemų, pateikiamų patento aprašyme, ir yra apibendrinta MPV įrenginio fizinių sisteminių komponentų schema (patento aprašymo 7 stulpelis). Tokio pobūdžio schemoje kompiuterio programa (formalia programavimo kalba aprašytas loginių instrukcijų rinkinys) kaip tokia ir negali būti atvaizduota, kadangi kompiuterių programa nėra atskiras fizinis sisteminis MPV įrenginio elementas, o tik užtikrina reikiamą funkcinę sąveiką tarp atskirų fizinių MPV įrenginio fizinių sisteminių elementų bei duomenų apsikeitimą tarp MPV įrenginio ir prieigos raktų serverio.

50Apeliantė taip pat teigia, kad mokslininkai, kviesti byloje ekspertais, nesutiko duoti išvadų, nes prietaise savarankiškai veikiančios programos nustatyti negalėjo. Tačiau tokie atsakovės teiginiai byloje surinktais įrodymais nepatvirtinti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 18 d. atidėjo bylos nagrinėjimą, tenkindamas atsakovės atstovo prašymą dėl ekspertizės (b.l. 137), tačiau atsakovė, net ir gavusi papildomą teismo įpareigojimą (b.l. 162), nepradėjo ekspertų, galinčių atlikti tokio pobūdžio ekspertizę, paieškos, neteikė oficialaus prašymo skirti ekspertizę ir klausimų ekspertams, iš esmės ginčydama ieškovo teisę reikšti ieškinį (b.l. 164, 182). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo bylą pagal joje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą ir civiliniame procese galiojantį tikimybių pusiausvyros principą.

51Dėl brošiūros kaip autorių teisių objekto

52Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo į bylą pateikta MVP Pro įrenginio marketingo brošiūra (b.l. 52-56) yra autorių teisių objektas. Ginčydama šią pirmosios instancijos teismo išvadą atsakovė nurodo šiuos argumentus: 1) iš ieškovo pateiktos brošiūros kopijos neįmanoma nustatyti jos teksto apimties, nuotraukų skaičiaus, ir kt.; 2) brošiūros tekstas yra registruoto patento sudedamoji dalis (išradimo aprašymas), todėl saugoma patentų teisės, o ne autorių teisės nuostatomis; 3) brošiūroje pateikiama techninė informacija, kuri nėra literatūros, mokslo ar meno kūrinys. Su šiais apeliantės argumentais kolegija nesutinka.

53Kaip nurodo pati apeliantė, brošiūra paprastai laikoma plona (iki 48-49 puslapių) knygelė. Pagal AGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas brošiūra yra saugoma kaip autorių teisių objektas, nepriklausomai nuo jos išraiškos formos, t. y. taip pat ir pateikta elektronine forma. Įstatymas nereikalauja minimalaus puslapių skaičiaus tam, kad brošiūra būtų saugoma kaip kūrinys, todėl apeliantės argumentas dėl neaiškios marketingo brošiūros teksto apimties atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas.

54Pagal teisės aktų nuostatas taip pat nereikalaujama, kad autorių teisių saugomas kūrinys turėtų meninę vertę. Tam, kad brošiūra būtų pripažinta autorių teisių objektu, ji turi būti originalus jos kūrėjo kūrybinės veiklos rezultatas. Kūrinys yra originalus, jeigu autorius priėmė savo individualius sprendimus kūrybinės veiklos metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo į bylą pateikta marketingo brošiūra atitinka kūriniui keliamus originalumo reikalavimus, kadangi joje pateikiama ne tik techninė informacija apie MVP Pro įrenginį, bet ir reklaminė informacija, informacija brošiūroje pateikiama originalia forma, iliustruojant foto medžiaga. Nėra jokio pagrindo teigti, kad brošiūroje pateikiamos informacijos pobūdis yra nesuteikiantis brošiūros kūrėjui jokios individualių sprendimų priėmimo laisvės. Tai, kad dalį brošiūroje pateiktos informacijos sudaro techninė informacija apie įrenginį, nepaneigia brošiūros kaip visumos originalumo.

55Apeliantė taip pat visiškai nepagrįstai tapatina marketingo brošiūrą su išradimo aprašymu. Išradimo aprašymas yra skirtas išradimo esmei aiškiai ir išsamiai atskleisti, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti. Išradimo aprašymas gali būti papildytas brėžiniais, jei jų reikia išradimo esmei paaiškinti. Reklaminio pobūdžio informacija, fotonuotraukos, dekoratyviniai elementai į išradimo aprašymą neįtraukiami. Iš byloje esančių atitinkamų dokumentų turinio akivaizdu, kad ginčo marketingo brošiūros ir JAV patento Nr. US 7315238 B2 aprašymo turinys ir forma iš esmės skiriasi.

56Dėl ieškovo teisių pažeidimo atsakovei platinant EFIMMO įrenginius

57Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnyje įtvirtinta, kad, vadovaujantis 5 ir 6 straipsnių nuostatomis, autoriaus teisių turėtojo išimtinės teisės, kaip apibrėžta 2 straipsnyje, apima teisę pačiam arba leisti kitam: a) nuolat arba laikinai bet kokiomis priemonėmis ir forma atgaminti visą kompiuterio programą arba jos dalį. Jei kompiuterio programos įdiegimui, peržiūrėjimui, paleidimui, perdavimui ar saugojimui būtinas toks atgaminimas, tokiems veiksmams reikia gauti autoriaus teisių turėtojo leidimą; b) versti, pritaikyti, sutvarkyti ar kitaip pakeisti kompiuterio programą bei atgaminti šių veiksmų rezultatus, nepažeidžiant asmens, kuris keičia programą, teisių; c) bet kuria forma viešai platinti ir nuomoti kompiuterio programos originalą arba jos kopijas. Nurodytos Direktyvos 2009/24/EB nuostatos yra įgyvendintos ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktuose, nustatančiuose analogiškas išimtines turtines teises (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-421/2016).

58Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė MVPPro/AD100 ir EFIMMO įrenginių palyginimą (b.l. 44 – 49), pagal kurį EFIMMO įrenginio programinė įranga iš esmės identiška MVPPro/AD100 įrenginių programinei įrangai, t. y. yra šios programinės įrangos kopija. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šio palyginimo išvadas. Triplike atsakovė nurodė, kad EFIMMO įrenginyje įdiegta kompiuterių programa yra visiškai skirtinga, tokią informaciją neva pateikęs EFIMMO prietaiso pardavėjas, tačiau nepateikė nei įrodymų, patvirtinančių nurodytų programų skirtumus, nei paties triplike minimo pardavėjo patvirtinimo (b.l. 109). Prašymo skirti ekspertizę programinės įrangos palyginimui atsakovė, kaip jau minėta, nepateikė, nors tokia galimybė pirmosios instancijos teismo atsakovei buvo sudaryta. Apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės nebeneigia (nepateikdama jokių su tuo susijusių argumentų ir/ar įrodymų) pirmosios instancijos teismo išvadų, kad EFIMMO įrenginio programinė įranga yra neteisėta MVPPro/AD100 programinės įrangos kopija (CPK 320 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovo teisių pažeidimo platinant neteisėtas kompiuterių programos, teisės į kurią priklauso ieškovui, kopijas, instaliuotas EFIMMO įrenginiuose.

59Apeliantė nurodo, kad EFIMMO įrenginių programinės įrangos ji pati nekopijavo, todėl ieškovo autorių teisių nepažeidė. Tačiau, pagal AGTĮ 15 straipsnio nuostatas, turtinių autoriaus teisių pažeidimu laikomas ne tik kūrinio kopijavimas, bet ir bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo, įskaitant kūrinio kopijų pardavimą, kuris ir buvo atliekamas atsakovės. Atsakovės žinojimas ar nežinojimas apie ieškovo teisių pažeidimą nėra reikšmingas sprendžiant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo pagal autorių teises ginančias teisės normas. Ši aplinkybė, jei būtų byloje nustatyta, galėtų būti reikšminga tik teismui sprendžiant dėl autoriaus teisių gynimo būdų taikymo (AGTĮ 83 straipsnio 5 dalis).

60Apeliantė taip pat remiasi AGTĮ 16 straipsniu, įtvirtinančiu kūrinio platinimo teisės išnaudojimo doktriną. Kolegija pažymi, kad minėto straipsnio nuostatos taikomos tik teisėtai apyvartoje esančiam kūriniui ar jo kopijoms. Bylose, kuriose kyla ginčas dėl platinimo teisių išnaudojimo, įrodinėjimo dalykas visų pirma yra aplinkybės, pagrindžiančios teisėtą kūrinio patekimą į rinką (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2011). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl apyvartoje esančių neteisėtų kūrinio (programinės įrangos) kopijų platinimo, todėl AGTĮ 16 straipsnio nuostatos nagrinėjam atvejui netaikytinos.

61Vertinant, ar atsakovė pažeidė ieškovo kaip autoriaus teisių į marketingo brošiūrą teises, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliau neanalizavo, ar atsakovės interneto tinklalapyje pateikiama informacija, sutampanti su ieškovo marketingo brošiūros informacija, apima kūrybinius brošiūros elementus, ar apsiriboja tik technine įrenginio informacija, kurią pateikdamas autorius neturi jokios kūrybinės laisvės, t. y. nesaugomais kūrinio elementais. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad EFIMMO įrenginių platinimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas ieškovo autorių teisių į kompiuterių programą pažeidimu, o informacijos, susijusios su neteisėtais įrenginiais, platinimas taip pat vertintinas kaip neteisėtas, nurodyta aplinkybė neturi jokios įtakos ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jos detaliau nepasisako (CPK 328 straipsnis).

62Dėl ieškovui priteistos kompensacijos dydžio

63Pagal AGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą, vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo diskrecija, sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio, ribojama tik maksimalia kompensacijos suma (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006). Pirmosios instancijos teismo priteista kompensacijos suma įstatyme nurodyto maksimalaus dydžio neviršija.

64Vienintelis argumentas, kuriuo remiasi apeliantė, ginčydama priteistos kompensacijos dydį, yra tas, kad, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti AGTĮ 83 straipsnio 5 dalies nuostatas ir iš apeliantės išreikalauti tik jos gautą naudą, kadangi apeliantė nežinojo ir neturėjo žinoti, kad pažeidžia AGTĮ saugomas ieškovo teises. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

65Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas 2013 m. liepos 10 d. raštu informavo atsakovę apie jo teisių pažeidimą platinant EFIMMO įrenginius (b.l. 66), taigi nuo šio informavimo momento atsakovė galėjo suvokti, kad pažeidžia AGTĮ saugomas teises, tačiau pažeidimo nenutraukė. Atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad minėto ieškovo įspėjimo nėra gavusi. Taigi, AGTĮ 83 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. Pažymėtina, kad, ginčijamu sprendimu priteisdamas kompensaciją, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į atsakovės gautas pajamas už parduotus EFIMMO įrenginius po to, kai ieškovė jau buvo informuota apie ieškovo teisių pažeidimą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad priteista kompensacija neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

66Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

67Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Advanced Diagnostics Limited (toliau – ieškovas) patikslintu... 5. Ieškovas nurodė, kad jo darbuotojai K. K., S. B., R. C. ir M. A. atliko jiems... 6. Atsakovė UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ su ieškiniu nesutiko.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis nustatė, kad ieškovo... 10. Teismas iš ieškovo atstovo paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų... 11. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktais... 12. Teismas nustatė, kad atsakovė 2012 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo... 13. Teismas taip nustatė, kad ieškovas savo medžiagoje nurodo, jog nemokamai... 14. Teismas konstatavo, kad ieškovas patyrė turtinę žalą dėl atsakovės... 15. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio teismas nurodė, kad iš atsakovės... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Tomahawk Diagnostic Technologies“ prašo... 18. Ieškovas Advanced Diagnostics Limited atsiliepimu į apeliacinį skundą... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 21. Vadovaujantis Lietuvos CPK 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas... 22. Dėl teismingumo taisyklių galimo pažeidimo nagrinėjant bylą pirmosios... 23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas 2013 m. lapkričio 12 d.... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 329... 25. Dėl absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo... 26. Apeliantė nurodo, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 27. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, sprendimas turi būti naikinamas... 28. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrindžia, kokiu būdu, jos nuomone,... 29. Nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat nėra pareiškęs jokių reikalavimų... 30. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad apeliantės... 31. Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį... 32. Pagrindiniai apeliantės argumentai susiję su ieškovo teise reikšti... 33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kompiuterio programa yra specifinis... 34. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad kompiuterio programos autoriumi gali būti... 35. Ieškovas į bylą pateikė 2013 m. spalio 23 d. dienos patvirtinimą, kad MVP... 36. Į bylą taip pat pateiktas patvirtinimas, kad Advanced Diagnostics – MPV... 37. Visos nurodytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, leido pirmosios instancijos... 38. Apeliantės argumentas, kad patento teisių turėtoju JAV patente Nr. US... 39. Dėl kompiuterių programoms taikomos teisinės apsaugos... 40. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis kompiuterių programų teisinę... 41. Pagal Direktyvos 1 straipsnį, kompiuterio programai taikoma apsauga, jei ji... 42. Taigi, autorių teisės taikomos kompiuterių programoms vadovaujantis trimis... 43. Kompiuterių programa, būdama autorių teisių objektu, tam tikrais atvejais... 44. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl autorių teisių... 45. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą... 46. Vadovaujantis ATGTĮ 2 straipsnio 18 punktu, kompiuterių programa –... 47. Į bylą pateiktu JAV patentu Nr. US 7315238 B2 apsaugotas išradimas... 48. Pagal ieškovo į bylą pateiktus duomenis, programinę įrangą, būtiną... 49. Apeliantė teigia, kad ieškovo į bylą pateiktoje patento registracijos... 50. Apeliantė taip pat teigia, kad mokslininkai, kviesti byloje ekspertais,... 51. Dėl brošiūros kaip autorių teisių objekto... 52. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo į... 53. Kaip nurodo pati apeliantė, brošiūra paprastai laikoma plona (iki 48-49... 54. Pagal teisės aktų nuostatas taip pat nereikalaujama, kad autorių teisių... 55. Apeliantė taip pat visiškai nepagrįstai tapatina marketingo brošiūrą su... 56. Dėl ieškovo teisių pažeidimo atsakovei platinant EFIMMO įrenginius... 57. Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnyje įtvirtinta, kad, vadovaujantis 5 ir 6... 58. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė MVPPro/AD100 ir EFIMMO įrenginių... 59. Apeliantė nurodo, kad EFIMMO įrenginių programinės įrangos ji pati... 60. Apeliantė taip pat remiasi AGTĮ 16 straipsniu, įtvirtinančiu kūrinio... 61. Vertinant, ar atsakovė pažeidė ieškovo kaip autoriaus teisių į marketingo... 62. Dėl ieškovui priteistos kompensacijos dydžio... 63. Pagal AGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą, vietoj dėl šio Įstatymo... 64. Vienintelis argumentas, kuriuo remiasi apeliantė, ginčydama priteistos... 65. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas 2013 m. liepos 10 d.... 66. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti...