Byla 3K-3-391/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovams E. L., S. L., Vilniaus miesto savivaldybei dėl susitarimo privatizuoti butą ir pirkimo-pardavimo sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis, nuosavybės teisės į 1/3 dalį buto pripažinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje kilę dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu instituto taikymo ir notaro įtraukimo dalyvauti į bylą privalomumo klausimai. Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiomis 1995 m. birželio 12 d. susitarimo privatizuoti butą ( - ) atsakovės E. L. vardu ir 1996 m. vasario 22 d. šio buto pirkimo-pardavimo sutarties dalis, pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/3 dalį šio buto. Ieškovė nurodė, kad ji suklydo sudarydama susitarimą dėl buto privatizavimo, todėl susitarimo ir atitinkamai buto pirkimo-pardavimo sutarties dalys turi būti pripažintos negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad sudarant buto ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį laikytasi privatizacijos procedūrų, nes jis parduotas turint notaro patvirtintą bute gyvenusių asmenų susitarimą. Teismas nenustatė suklydimo fakto ieškovei pasirašant ginčijamą susitarimą, kuriuo ji geranoriškai ir tiksliai išreiškė valią pirkti ginčo butą sutuoktinio motinos vardu. Šioje byloje nėra reikšminga tai, kad ieškovė, gyvendama ginčo bute, mokėjo už komunalinius patarnavimus ir kitus išlaikymo mokesčius, darė šio buto remontą, nes tai patvirtina naudojimąsi ginčo turtu. Asmenys, Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka neįgiję nuosavybės teisės į privatizuojamą butą (nes tokią teisę perleido kitiems Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims), pripažintini atsisakiusiais nuo nuosavybės teisės į butą įgijimo ir atitinkamai nesiekiančiais teisių ir pareigų, kurias sukuria nuosavybės turėjimas, bet jie negali būti pripažinti atsisakiusiais teisės naudotis privatizuotu butu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. B. Š., bylos Nr. 3K-7-816/2003). Šiuo atveju ieškovės teisė naudotis butu savininko šeimos nario teisėmis transformavosi į teisę naudotis ginčo butu panaudos sutarties pagrindu. Atsakovai reikalavo taikyti ieškinio senaties terminą, o ieškovė neprašė jo atnaujinti, todėl pasibaigus įstatymo nustatytam trejų metų ieškinio senaties terminui ieškovės teisės į gynybą išnyko, ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (1964 m. CK 84 straipsnis).

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 18 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. sprendimą ir ieškinį tenkino – pripažino negaliojančias 1995 m. birželio 12 d. susitarimo privatizuoti butą ( - ) ir šio buto 1996 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalis bei pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 1/3 dalį šio buto. Kolegija nustatė, kad Vilniaus miesto valdyba 1995 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1115V butą ( - ) išbraukė iš avarinių butų sąrašo ir išnuomojo jį atsakovės E. L. keturių asmenų šeimai (ji, vaikaitis, sūnus ir jo sutuoktinė), iškeldinant juos iš buto( - ). 1995 m. birželio 12 d. ieškovė ir atsakovai pasirašė susitarimą pirkti privatizuojamą butą, kuriame įrašyta, kad butas ( - ) bus perkamas E. L. vardu. 1996 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto valdybos atstovė ir E. L. atstovas atsakovas S. L. sudarė šio buto privatizavimo sutartį. Teismas nustatė, kad pasirašydama ginčijamą susitarimą ieškovė esmingai suklydo. Kadangi butas buvo suteiktas keturių asmenų šeimai, įskaitant ir ieškovę bei šiuo metu su ja gyvenantį tuomet nepilnametį sūnų, tai nepagrįstas atsakovų teiginys, kad privatizuotas tas pats butas, kuriame ilgą laiką gyveno atsakovė E. L.. Ginčijamo susitarimo tekstas nėra visiškai aiškus ir įrašas, kad būstas bus perkamas kurio nors asmens vardu, klaidinantis. Be to, butas buvo perkamas ir už ieškovės lėšas, nes butas įgytas iš santuokinių lėšų (SŠK 21 straipsnis). Kolegija sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovė E. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodomi argumentai:

111. Dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ginčo dalykas yra notariškai patvirtintas susitarimas, notaro kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimas į procesą, laikytinas esminiu procesinės teisės normų taikymo pažeidimu, turėjusiu tiesioginės įtakos priimant neteisėtą teismo sprendimą (CPK 47 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad ginčijamą susitarimą privatizuoti butą surašė ir pasirašė seniūnijoje, paskubomis, todėl ji gerai neperskaitė dokumento turinio, jai nebuvo išaiškintos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 1999 m. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. J. v. K. R., bylos Nr. 3K-3-206/1999, konstatavo, kad, sprendžiant klausimą, ar asmuo tikrai suklydo, atsižvelgtina ne tik į konkretaus susitarimo turinį, bet ir jo sudarymo aplinkybes, ar susitarimą tvirtino notaras, ar kitas asmuo ir pan. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamas susitarimas surašytas ir notariškai patvirtintas Vilniaus m. 8-ojo notarų biuro notarės, ir pagal Notariato įstatymo 28 straipsnį notarinių veiksmų atlikimo vieta yra notarų biuras. Notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, turi užtikrinti teisėtų interesų apsaugą, t. y. išaiškinti sudaromo sandorio pasekmes, priešingu atveju, notaras, atlikdamas notarinį veiksmą, padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo. Dėl šios aplinkybės, t. y. notarui tinkamai neatlikus savo pareigos - neįsitikinus ieškovės valios tikrumu, neišaiškinus susitarimo pasekmių - nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Taigi priimtas teismo sprendimas gali turėti tiesioginės įtakos notaro teisėms ir pareigoms. Be to, Vilniaus m. 8-ojo notarų biuro notarė būtų galėjusi paaiškinti susitarimo sudarymo aplinkybes. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neįvertino, dėl jų nepasisakė, savo iniciatyva neįtraukė notarų biuro trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio l dalis). Tokie atvejai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą pripažįstami absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė savo teises gynė be advokato.

122. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos įrodymų vertinimo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Revis“ v. UAB „Garantas“, bylos Nr. 3K-3-1068/2003; ir kt.). Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Be to, vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą (asmens individualias savybes), sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovės išsilavinimu, susitarimo sudarymo aplinkybių; nepagrįstai rėmėsi po sandorio sudarymo egzistavusiomis aplinkybėmis, kad ieškovė toliau gyveno ginčo bute, mokėjo komunalinius mokesčius, prisidėjo prie remonto; nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su ikisutartiniais santykiais, kad ieškovė, turėdama teisę privatizuoti butą, nebuvo pateikusi prašymo šiai teisei įgyvendinti. Teismas pripažino, kad ieškovė apie pažeistą teisę turėjo sužinoti 2007 m. balandžio 26 d. pateikdama atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, tačiau šio rašytinio įrodymo nevertino. Ieškovė santuokos nutraukimo byloje nepripažino savo kaip savininkės teisės į ginčo butą. Teismas neįvertino, kad ginčijamas susitarimas buvo notariškai patvirtintas (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnį notarine tvarka patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami. S. L. padėjo įsigyti atsakovei ginčo butą iš asmeninių lėšų, tačiau teismas nepagrįstai pripažino jas bendromis sutuoktinių lėšomis. Teismas turėjo pasiūlyti šalims teikti papildomus įrodymus pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6, 109 straipsniai).

133. Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Pagal 1.90 straipsnio prasmę šalies suklydimas nelaikytinas esminiu ir negali būti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl sandorio motyvų, jo padarinių, jei kita šalis buvo sąžininga. Byloje nepateikta įrodymų, kad susitarimą privatizuoti butą ieškovė sudarė prieš savo valią, verčiama ar suklaidinta atsakovų, trečiųjų asmenų. Notariškai sudaromi sandoriai svarbūs ne tik juos sudarantiems asmenims, todėl būtina didesnė jų teisinė apsauga (CK 1.74 straipsnis). Nors kaltė yra notaro civilinės atsakomybės sąlyga, tačiau dėl notaro veiklos reikšmingumo ir ypatingumo notarams taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. N. v. R. V., bylos Nr. 3K-7-127/2003). Teismas turėjo išsiaiškinti, ar atsakovai, tretieji asmenys galėjo esmingai suklaidinti ieškovę (CPK 1.5 straipsnis).

14Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Jame nurodoma, kad atsakovė nepagrindė, jog procesinės teisės pažeidimas – neįtraukta į bylos nagrinėjimą šalių susitarimą patvirtinusi notarė, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei kad tai turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Šioje byloje atsakovei buvo išaiškintos jos teisės, ir ji galėjo prašyti įtraukti į bylą notarą trečiuoju asmeniu (CPK 12, 13 straipsniai). Atsakovė pati nepageidavo, kad jai atstovautų advokatas. Teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog sandorį tvirtino notarė bei į kitas skunde nurodytas aplinkybes, nepagrįstas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, šioje byloje nebuvo sprendžiamas notaro veiksmų teisėtumo klausimas, ir kelti šį klausimą kasaciniame teisme negalima. Šalies neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nesudaro pagrindo sprendimą pripažinti absoliučiai negaliojančiu (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl notaro įtraukimo dalyvauti byloje CPK 47 straipsnio pagrindu

18Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-338/2005; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VĮ „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009; ir kt.).

19Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-159/2007). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008).

20Aptartos įstatymų ir teismų praktikos nuostatos reiškia, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinės teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

21Nagrinėjamoje byloje jokiu teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl notaro, tvirtinusio buto privatizavimo sandorį, kurio dalis pripažinta negaliojančia apeliacinės instancijos teismo sprendimu, veiksmų, o padaryta išvada, kad pati ieškovė esmingai suklydo sudarydama ginčijamą sandorį. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad kasaciniu skundu skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas sukėlė sandorį tvirtinusio notaro teisėms ir pareigoms kokių nors teisinių pasekmių - ne notaro veiksmai, atlikti tvirtinant sandorį, buvo bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje buvo nagrinėjami ginčo šalių veiksmai, aplinkybės, lėmusios šalių valios sudaryti privatizavimo sandorį tokio turinio sąlygomis susiformavimą. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl privalomo sandorį tvirtinusio notaro įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu bei argumentai dėl notaro civilinės atsakomybės sąlygų atmetami.

22Dėl sąlygų tapti buto pirkimo-pardavimo sandorio subjektu

23Buto privatizavimo sutarties sudarymo metu – 1996 m. vasario 22 d. - Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad pagal šį įstatymą pirkti butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo buto nuomininkai arba jų šeimos nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Butų privatizavimo įstatymu, kuriuo buvo reglamentuojamas nuosavybės teisinių santykių pasikeitimas - transformavimasis iš valstybinės nuosavybės į privačią - gyvenamųjų patalpų sektoriuje, teisę dalyvauti privatizavimo procese buvo siejama su teisėtai turima teise naudotis privatizuojama patalpa. Ginčijamos buto privatizavimo sutarties sudarymo metu galiojo Butų kodeksas (1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796 pripažintas netekusiu galios nuo 1998 m. liepos 1 d.). Pagal Butų kodekso nuostatas teisė naudotis nuomojama patalpa buvo įgyjama atitinkamos įgaliotos institucijos ar organo sprendimu bei sudarius gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (Butų kodekso 46, 49, 52 straipsniai). Asmenys, kartu su nuomininku apsigyvenę suteiktoje gyvenamojoje patalpoje, kartu su nuomininku įgydavo lygias teises ir turėjo vykdyti visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties (Butų kodekso 54, 56, 57 straipsniai). Taigi buto privatizavimo sutarties dalyviais (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis) galėjo būti tik asmenys, turintys teisę į privatizuojamą patalpą – nuomininkas ir jo šeimos nariai, t. y. asmenys, kurie teisę į butą įgijo ir juo naudojosi nurodytų Butų kodekso normų pagrindu.

24Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo laikoma asmenų, gyvenančių privatizuotame bute, šeimos nariu. Vilniaus miesto valdybos 1995 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1115 V E. L. keturių asmenų šeimai, tarp kurių buvo ieškovė, išnuomotas butas( - ). Ieškovė, gyvendama bute, atliko nuomininko šeimos nario pareigas (Butų kodekso 56, 57 straipsniai). Taigi pagal įstatyminį reglamentavimą ir ieškovės teisinį statusą ji galėjo būti buto privatizavimo sandorio šalis ir, priklausomai nuo susitarimo privatizuoti butą turinio, buto savininkė ar bendrasavininkė. Bendrasavininkio statuso ieškovė siekė ginčydama buto privatizavimo sandorį CK 1.90 straipsnio pagrindu.

25Dėl sandorio nuginčijimo CK 1.90 straipsnio pagrindu

26Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai yra neteisingai suvokiamas pats sudaromas sandoris, kai asmuo, sudarantis sandorį, neteisingai suvokia sudaromo sandorio aplinkybes. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Jeigu ta sandorio šalis būtų žinojusi ir supratusi tikrąją padėtį ir tikrąsias aplinkybes, ji tokios sau nenaudingos sutarties nebūtų sudariusi. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Dėl to, asmuo suklydo ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovės J. Z. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-745/2001; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. S. D., bylos Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P., bylos Nr. 3K-3-150/2007).

27Minėta, kad pagal privatizavimo sandorio sudarymo metu galiojusį įstatyminį reglamentavimą ir ieškovės teisinį statusą ji galėjo būti buto privatizavimo sandorio šalis ir, priklausomai nuo susitarimo privatizuoti butą turinio, buto savininkė ar bendrasavininkė. Dėl to byloje pagrįstai konstatuota, kad tokio turinio ginčijami susitarimas privatizuoti butą ir privatizavimo sandoris, negali būti pripažįstami atitinkančiais protingumo kriterijų, nes nėra protinga turint teisinį pagrindą ir faktinę galimybę tapti buto savininku ar bendrasavininkiu, atsisakyti tokios galimybės, ir sudarius sau nenaudingą sutartį taip apriboti savo bei buvusio nepilnamečio sūnaus interesus, sutikti naudotis butu šeimos nario ar buvusio šeimos nario teisėmis ar panaudos teisiniu pagrindu, t. y. pagrindais, kurie teikia nepalyginamai mažesnio teisinio, socialinio lygmens garantijas ir dėl tokio statuso asmenį daro labiau pažeidžiamą ir priklausomą nuo kitų asmenų valios. Dėl to, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą ir padarius išvadas dėl sudaromais sandoriais paprastai siekiamų tikslų, buvo teisinga susitarimo ir privatizavimo sandorio, kaip sudarytų iš esmės suklydus, dalis pripažinti negaliojančiomis, o ieškovę buto bendraturte.

28Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje įtvirtintų apeliacinės instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindų nenustatyta.

29Iš kasatorės priteistina valstybei 45,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti valstybei iš kasatorės E. L. 45,35 Lt (keturiasdešimt penkis Lt 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje kilę dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. liepos 29 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovė E. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 11. 1. Dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo. Atsižvelgiant į tai,... 12. 2. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nukrypo nuo... 13. 3. Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Pagal 1.90 straipsnio... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl notaro įtraukimo dalyvauti byloje CPK 47 straipsnio pagrindu ... 18. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti... 19. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl... 20. Aptartos įstatymų ir teismų praktikos nuostatos reiškia, kad, spręsdamas... 21. Nagrinėjamoje byloje jokiu teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl... 22. Dėl sąlygų tapti buto pirkimo-pardavimo sandorio subjektu... 23. Buto privatizavimo sutarties sudarymo metu – 1996 m. vasario 22 d. - Butų... 24. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo laikoma asmenų,... 25. Dėl sandorio nuginčijimo CK 1.90 straipsnio pagrindu... 26. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali... 27. Minėta, kad pagal privatizavimo sandorio sudarymo metu galiojusį įstatyminį... 28. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje įtvirtintų... 29. Iš kasatorės priteistina valstybei 45,35 Lt išlaidų, susijusių su... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 32. Priteisti valstybei iš kasatorės E. L. 45,35 Lt (keturiasdešimt penkis Lt 35... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...