Byla 2A-755-661/2013
Dėl skolos, nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

2sekretoriaujant Agnijai Lukaševič ir Oksanai Davlevič,

3dalyvaujant ieškovo AB „Swedbank lizingas“ atstovei I. B.,

4viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB, ieškinį atsakovui V. A., trečiajam asmeniui BUAB „ADVITAS“ dėl skolos, nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5I Ginčo esmė

6Ieškovas teismo prašė iš atsakovo priteisti 2 292,63 Lt nesumokėtų mokėjimų, 32 719,78 Lt nuostolį iš turto pardavimo, 3 501,97 Lt papildomas išlaidas, 6 227,06 Lt palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad „Swedbank lizingas“, UAB ir tretysis asmuo UAB „Advitas“ sudarė 2006-01-11 lizingo sutartį Nr. LT027423, 2006-07-20 lizingo sutartį Nr. LT036375 ir 2006-11-02 lizingo sutartį Nr. LT041244, pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš kliento nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui su sąlyga, kad jis sutartyse numatytais terminais mokės įmokas. Ieškovas ir atsakovas V. A. sudarė 2006-01-11 laidavimo sutartį Nr. LT027423/L, 2006-07-20 laidavimo sutartį Nr. LT036375/L, 2006-11-02 laidavimo sutartį Nr. LT041244/L, pagal kurias atsakovas įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles pagal aukščiau nurodytas lizingo sutartis. Ieškovas 2009-04-07 pranešimu Nr. 01-30-3977 vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusią skolą bei grąžinti sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Tretysis asmuo UAB „ADVITAS“ įpareigojimą grąžinti turtą pagal sutartis įvykdė, tačiau liko nepadengta susidariusi 2 292,63 Lt skola. Atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims, patiriant nuostolį iš turto pardavimo, ieškovas reikalauja padengti nuostolį iš turto pardavimo, kuris sudaro 32 719,78 Lt. Kadangi ieškovas turėjo kitų papildomų išlaidų, ieškovas nurodė, kad jis reikalauja iš atsakovo atlyginti 3 501,97 Lt patirtas papildomas išlaidas. Nurodo, kad lizingo sutartis atsakovas pasirašė kaip V. A. įmonės-firmos „Teresdvaris“ vadovas, o ne kaip fizinis asmuo. Individualios įmonės ir jos savininko atsakomybė pagal individualios įmonės prievoles yra subsidiari. V. A. įmonė-firma „Teresdvaris“ 2006-11-21 pertvarkyta į UAB „ADVITAS“. Nors UAB „ADVITAS“ perėmė visas prieš tai buvusio juridinio asmens teises ir pareigas, UAB „ADVITAS“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, jo turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto, todėl įmonė atsako tik savo turtu, V. A. nėra subsidiariai atsakingas pagal V. A. įmonės-firmos „Teresdvaris“ prievoles. Ieškovas nurodė, kad jis išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriame pareikalavo įvykdyti UAB „Advitas“ neįvykdytas prievoles pagal lizingo sutartis. Minėtas pranešimas buvo išsiųstas atsakovo laidavimo sutartyse nurodytu adresu ( - )

7Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas kaip laiduotojas įsipareigojo ieškovui už UAB „ADVITAS“ (buvusi V. A. įmonė-firma „Teresdvaris“) skolines prievoles pagal lizingo sutartis. Laidavimo teisinių santykių nagrinėjamo ginčo atveju nėra, nes atsakovas kaip laiduotojas kartu buvo ir pagrindinės prievolės subsidiarus skolininkas. Atsakovas kaip bendraskolis negalėjo laiduoti savo kreditoriui už save, nes laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės. Taigi nuo pat pradžių buvo asmenų sutapimas prievolėje, todėl laidavimo objekto negalėjo būti – negalima laiduoti už patį save kreditoriui. Nurodo, kad ieškovas vertė atsakovą be pagrindo laiduoti pačiam už save. Tvirtina, kad ieškovas pažeidė laidavimo sutarčių 6 ir 17 punktus, nes į atsakovą kaip laiduotoją nesikreipė ir nepateikė raštiško reikalavimo bei perdavė lizingo objektus kitiems asmenims, neturėdamas atsakovo kaip laiduotojo nei žodinio, nei raštiško sutikimo, todėl, atsakovo teigimu, laidavimo sutartys yra pasibaigusios ir ieškovas nebeturi teisės reikšti atsakovui jokių reikalavimų.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB iš atsakovo V. A. 2292,63 Lt nesumokėtų mokėjimų, 32719,78 Lt nuostolių iš turto pardavimo atlyginimą, 3501,97 Lt papildomas išlaidas, 6227,06 Lt palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1342 Lt žyminį mokestį. Teismas konstatavo, jog ieškovas įrodė reikalavimo teisę į lizingo gavėją dėl 2292,63 Lt skolos, 6227,06 Lt palūkanų įmokų, 32719,78 Lt nuostolio iš turto pardavimo ir 3501,97 Lt papildomų išlaidų pagal 2006-01-11 lizingo sutartį Nr. LT027423, 2006-07-20 lizingo sutartį Nr. LT036375 ir 2006-11-02 lizingo sutartį Nr. LT041244 priteisimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentas, kad atsakovas kaip laiduotojas kartu buvo ir pagrindinės prievolės subsidiarus skolininkas, todėl buvo asmenų sutapimas prievolėje. Laidavimo sutartimis atsakovas laidavo už V. A. įmonės-firmos „Teresdvaris“ prievoles pagal lizingo sutartis. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad jeigu prievolėms vykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Tačiau įmonė ir jos dalyviai yra atskiri asmenys, jų ir įmonės turtas – atskirtas (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis). Dėl to neribotos civilinės atsakomybės dalyvis gali laiduoti savo asmeniniu turtu už individualios įmonės prievoles, tai negali būti laikoma asmenų sutapimu prievolėje. Nagrinėjamu atveju V. A. įmonė-firma „Teresdvaris“ dar 2006-11-21 pertvarkyta į UAB „Advitas“, dėl to nagrinėjamu atveju atsiradus UAB teisinės formos juridinio asmens (t. y. asmens, kurio dalyvių civilinė atsakomybė ribota) civilinei atsakomybei pagal lizingo sutartis, skolininko ir laiduotojo sutapties nebuvo ir nėra šiuo metu. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį, remiantis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi, nepagrįstas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atsakovas V. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su priimtu sprendimu, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė:

121. bylos iš esmės nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienos ryte faksu teismui apeliantas pateikė prašymą - bylos nagrinėjimą atidėti vėlesniam laikui, nes jis susirgo ir dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti byloje. Be to, prašyme nurodė, jog nori pasirūpinti savo atstovavimu, tačiau dėl ligos negali tinkamai įgyvendinti šios teisės ir susirasti atstovo, kuris atstovautų jo interesus byloje. Pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto minėto prašymo ir, nesuteikęs jam teisės pasirūpinti atstovo pagalba, kad tinkamai įgyvendintų savo teisių apsaugą, neteisėtai iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą jam nedalyvaujant ir priėmė neteisėtą sprendimą.

132. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo apelianto su Lizingo bendrove sudarytas tiek lizingo, tiek laidavimo sutartis ir iš jų kylančius sutartinius santykius. Vertinant trečiojo asmens - skolininko pagal lizingo sutartis bei apelianto ketinimus sudarant lizingo ir laidavimo sutartis matyti, kad iš esmės tiek apelianto asmeninė, tiek jo, kaip individualios įmonės savininko valia buvo tokia pat, t. y. bendra - įsigyti ir naudotis lizingo objektais. Taigi, pasirašydamas sutartinius dokumentus, apeliantas išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad apeliantas sutarčių pasirašymo dieną, buvo ieškovo skolininkas kaip: 1) Trečiojo asmens dalyvis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), nes 2006 metais pasirašytos Lizingo sutartys buvo apelianto pasirašytos kaip individualios įmonės savininko ir pagal įmonės steigimo dokumentus veikiančio kaip įmonės vadovo bei teisėto jos atstovo ir 2) Trečiojo asmens laiduotojas (CK 6.76, 6.81 straipsniai, laidavimo sutartis). Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad apelianto pasirašytos sutartys pavadintos laidavimo sutartimis, nes sudarytos sutartys iš esmės atitinka lizingo sutartims būdingus elementus - jomis apeliantas išreiškė tikrąją valią ne laiduoti už savo individualią įmonę, bet prisiimti jos prievolę. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko sutarčių šalių teisinį kvalifikavimą, nes faktinio laidavimo teisinių santykių nagrinėjamo ginčo atveju nėra – apeliantas, kaip laiduotojas kartu buvo ir pagrindinės prievolės subsidiarus skolininkas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).

143. Laidavimo sutarčių 19 punkte nustatyta siunčiamų dokumentų siuntimo tvarka - siųsti registruotu paštu arba patvirtinti faksu. Byloje ieškovo išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai neįrodo, jog apeliantui neva išsiųstas pranešimas (reikalavimas) apskritai buvo įteiktas.

154. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime visiškai nepasisako apie tripliko 2 punkte apelianto pateiktus argumentus, kad Lizingo bendrovė neteisėtai ir pati savo rizika pakeitė prievolę, tuo pažeisdama laidavimo sutarties 17 p. su iš to išplaukiančiomis apeliantui nepalankiomis pasekmėmis. Laidavimo sutarčių 11 punktas įpareigojo apeliantą apmokėti Kliento įsiskolinimus ir delspinigius ir sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę pagal lizingo sutartį, tuo atveju, jeigu Lizingo bendrovė nutraukia lizingo sutartį Klientui ją pažeidus. Taigi remiantis prievolės esme, Lizingo bendrovė visų pirma turėjo teisę reikalauti iš apelianto sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę. Ieškovas neinformavęs apelianto lizingo objektus pardavė kitiems asmenims ir pateikė teismui savo reikalavimą priteisti iš apelianto 32 719,78 Lt dydžio nuostolį iš turto pardavimo.

165. CK 6.87 str.5d. pagrindu baigėsi laidavimas, kadangi prievolė perkelta kitam asmeniui (V. A. įmonės-firmos „Teresdvaris“ prievolė perkelta UAB „Advitas“), ir apeliantas nedavė sutikimo kreditorei, kad laiduos už naująjį skolininką. Ieškovės išimtinė teisė reikalauti prievolę užtikrinti laidavimu, o taip pat jos teisė atleisti nuo laiduotojo pareigų vykdymo jo atžvilgiu. Laidavimo sutartis pasibaigė CK 6.87 str.4d. pagrindu, kadangi likvidavus V. A. įmonę-firmą „Teresdvaris“ ir jo pareigas perėmus UAB „Advitas“ apelianto – laiduotojo atsakomybė padidėjo, atsirado kitos sunkios pasekmės jau vien todėl, kad UAB „Advitas“ yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, ir apeliantas neturėjo galimybės prisiteisti išmokėtų kreditoriui sumų (subrogacija).

17Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti dėl šių priežasčių:

181. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas tinkamai įvykdė CPK normas, t.y. vadovaudamasis CPK 246 str. 2 d. bei atsižvelgęs į Ieškovo posėdžio metu išdėstytus argumentus, nepripažino Atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežasties svarbia ir netenkino Atsakovo prašymo dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo. Atsakovas, negalėdamas atvykti į teismo posėdį, galėjo naudotis atstovo (teisininko) paslaugomis. Be kita ko, neturint finansinių galimybių naudotis atstovo (teisininko) paslaugomis ir siekiant tinkamo pažeistų ar ginčijamų savo teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo, Atsakovas galėjo kreiptis ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

192. Nagrinėjamojo civilinėje byloje ginčo dėl laidavimo sutarčių LT027423/L (2006 01 11), LT036375/L (2006 07 20), LT041244/L (2006 11 02) (toliau vadinamos „Laidavimo sutartimis“) teisėtumo bei pagrįstumo nėra, kadangi Atsakovas atskiru ieškiniu (ar priešieškiniu) neginčijo Laidavimo sutarčių sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad Laidavimo sutartys nėra ginčijamos, laikytina, kad jos buvo sudarytos teisėtai ir pagrįstai.

203. Lizingo sutartis Atsakovas pasirašė kaip V. A. įmonės-firmos „Teresdvaris“ vadovas, bet ne kaip fizinis asmuo (skolininkas), kuris įsipareigoja tinkamai vykdyti Lizingo sutartis ir prisiimantis asmeninę atsakomybę už netinkamą įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis vykdymą. Individualios įmonės ir jos savininko atsakomybė pagal individualios įmonės prievoles yra subsidiari. Norint taikyti šią nuostatą turi būti nustatytos ir įrodytos šios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės: juridinio asmens negalėjimas įvykdyti savo prievolių; priežastinis ryšys tarp negalėjimo įvykdyti prievolės ir juridinio asmens dalyvio veiksmų; negalėjimą įvykdyti prievolės lėmusių veiksmų nesąžiningumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, „Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu“. Tai reiškia, kad įmonė ir jos dalyviai yra atskiri asmenys, jų ir įmonės turtas - atskirtas. Dėl to neribotos civilinės atsakomybės dalyvis gali laiduoti savo asmeniniu turtu už individualios įmonės prievoles, tai negali būti laikoma asmenų sutapimu prievolėje.

214. Kadangi laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.), tais atvejais, kai pagrindinė prievolė neįvykdoma, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, bendrai laidavusių asmenų atsakomybė taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenumato laidavimo sutartis (CK 6.6 str. 1 d., 6.81 str. 1, 3 d.) Kaip matyti iš Ieškovo ir apelianto sudarytų Laidavimo sutarčių, Atsakovas įsipareigojo už V. A. įmonės-firmos „Teresdvaris“ įsipareigojimus pagal Lizingo sutartis atsakyti lizingo bendrovei „Swebank lizingas“, UAB visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip ir V. A. įmonė-firma „Teresdvaris“ (Laidavimo sutarčių 4 punktas), ir jų atžvilgiu tapo solidariuoju bendraskoliu kartu su V. A. įmone-firma „Teresdvaris“ (dabar - UAB „Adiklis"), už kurią laidavo.

225. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ JAR vieša duomenų paieška, V. A. įmonė-firma „Teresdvaris“ 2006 m. lapkričio 21 d. pertvarkyta į UAB „Advitas“. Pertvarkymas teisine prasme traktuojamas kaip juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas CK (2.104 str. 1 d.). CK kontekste UAB „Advitas“ perėmė visas V. A. įmonės-firmos „Teresdvaris“ teises ir pareigas nuo 2006 m. lapkričio 21 d., tame tarpe ir įsipareigojimus pagal Lizingo sutartis. Kadangi UAB „Advitas“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, jos turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto ir pagal savo prievoles bendrovė atsako tik savo turtu. Kadangi Atsakovas Laidavimo sutartimis įsipareigojo įvykdyti BUAB „Advitas“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal Lizingo sutartis ir įsipareigojo atsakyti lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“, UAB tokia pačia apimtimi kaip ir BUAB „Advitas“, būtent dėl to Atsakovui kyla pareiga sumokėti BUAB „Advitas“ įsiskolinimus, palūkanas, nuostolį ir kt. ieškiniu reikalaujamas sumas. Taigi, iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad šioje ginčo dalyje skolininko ir laiduotojo sutapties nebuvo ir Atsakovo nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, todėl teismo turėtų būti atmesti.

236. Ieškovas pateikė teismui įrodymus apie tai, kad Atsakovui išsiuntė 2009 06 29 pranešimą Nr. 3184 Atsakovo Laidavimo sutartyse nurodytu adresu, t.y. ( - ). Laidavimo sutarčių 16 punkte nurodyta, kad „Laiduotojas įsipareigoja pranešti Lizingo bendrovei jei keičiasi jo buveinės ar gyvenamosios vietos adresas taip pat Sutartyje užfiksuoti bankiniai ir kiti rekvizitai“, tačiau „Swedbank lizingas“, UAB nėra gavusi jokio pranešimo apie Atsakovo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, todėl kitu, nei nurodyta Laidavimo sutartyse Atsakovo gyvenamosios vietos adresu „Swedbank lizingas“, UAB nurodyto pranešimo neturėjo galimybės išsiųsti. Taigi, šiuo atveju laikytina, kad pranešimas buvo tinkamai išsiųstas Atsakovo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu. Be to, pagal viešojo registro duomenis, V. A., būdamas Trečiojo asmens direktoriumi, iki 2010 m. spalio 22 d. gyveno ( - ). (JAR išrašo 5.3.1 p.), todėl turėjo gauti Ieškovo siųstus pranešimus ir/ar žinoti apie jo vadovaujamos įmonės susidariusias skolas bei galimai atsirasiančius nuotolius, susijusius su Lizingo sutarčių nutraukimu. Paminėtina, kad 2011 m. gegužės 13 d. reikalavimą laiduotojui Nr. SL-SR-8744, kuris buvo siunčiamas Laidavimo sutartyse nurodytu adresu, Atsakovas gavo, taigi, pasakytina, kad Atsakovas gaudavo minėtu adresu siųstus pranešimus, todėl Atsakovo šioje dalyje išdėstyti teiginiai laikytini nepagrįstais ir turi būti atmesti.

247. Vadovaujantis CK 6.574 straipsniu bei lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.3. punktu, „Swedbank lizingas“, UAB turi teisę reikalauti atlyginti pardavus iš kliento atsiimtą turtą patirtus nuostolius. Laidavimo sutarčių 11 p. lizingo bendrovė ir apeliantas susitarė, kad tuo atveju, jeigu lizingo bendrovė lizingo sutartį Klientui ją pažeidus, laiduotojas privalo apmokėti Kliento įsiskolinimus ir delspinigius ir sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę pagal lizingo sutartį bei įvykdyti kitus Kliento įsipareigojimus pagal lizingo sutartį.

25IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinis skundas netenkintinas.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

28Dėl atsakovo prašymo atidėti teismo posėdį

29Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatą, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o kai ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę bylos nagrinėjimą atidėti, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

30Taigi, įstatymas nustato, jog tuo atveju, kai atsakovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyksta į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviem sąlygoms: 1) atsakovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Todėl pagrindiniai principai, leidžiantys šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių pasekmių, jai neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje bei įrodyti, kad neatvykimo priežastys yra svarbios.

31Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai ir šios aplinkybės jis neginčija. Tačiau savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jo prašymo atidėti teismo posėdį bei jo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, pagal kurią atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių teismas nepripažino svarbiomis. CPK 246 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad atsakovo ar jo atstovo neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis. Taigi įstatyme yra įtvirtinta prezumpcija, kad atsakovo ar jo atstovo neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, atstovo užimtumo kitose bylose nelaikomas neatvykimu dėl svarbių priežasčių, tačiau teismui yra paliekama teisė pripažinti, kad šios priežastys yra svarbios, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui buvo žinoma jog nagrinėjamoje byloje 2011 m. rugsėjo 8 d. yra pateiktas ieškovo ieškinys. Atsakovas 2011 m. spalio 4 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, 2011 m. gruodžio 30 d. tripliką, per šį laikotarpį jis turėjo pakankamai laiko rasti atstovą. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateiktą atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, pagrįstai jį atmetė ir priėmė procesinį sprendimą bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantui buvo suteikta papildoma galimybė būti išklausytam, tačiau jis šios teisės nerealizavo, neatvykdamas į teismo posėdį.

32Dėl atsakovo kaip laiduotojo atsakomybės ribų

33Kaip žinia, CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, turint tikslą, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta, o jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendintos tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba tai padaro netinkamai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013).

34Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“, tačiau apeliantas nesutinka su sprendimu dėl to, kad jo nuomone, nuo pat santykių pradžios buvo asmenų sutapimas prievolėje, todėl laidavimo objekto negalėjo būti - negalima laiduoti už patį save savo kreditoriui.

35Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lizingo sutartys Nr. LT027423 (2006 01 11), LT036375 (2006 07 20), LT041244 (2006 11 02) (toliau vadinamos „Lizingo sutartimis“) buvo sudarytos tarp lizingo bendrovės „Swedbank lizingas“, V. A. įmonė-firma „Teresdvaris“.

36Kadangi laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.), tais atvejais, kai pagrindinė prievolė neįvykdoma, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, bendrai laidavusių asmenų atsakomybė taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenumato laidavimo sutartis (CK 6.6 str. 1 d., 6.81 str. 1, 3 d.) Kaip matyti iš Ieškovo ir apelianto sudarytų Laidavimo sutarčių, Atsakovas įsipareigojo už V. A. įmonės-firmos „Teresdvaris“ įsipareigojimus pagal Lizingo sutartis atsakyti lizingo bendrovei „Swebank lizingas“, UAB visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip ir V. A. įmonė-firma „Teresdvaris“ (Laidavimo sutarčių 4 punktas), ir jų atžvilgiu tapo solidariuoju bendraskoliu kartu su V. A. įmone-firma „Teresdvaris“ (dabar - UAB „Adiklis“), už kurią laidavo.

37Pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas neturi būti taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa skola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių, t.y. pagal laidavimo sutarčių 4 p. laiduotojas įsipareigojo atsakyti kaip solidarusis skolininkas tuo atveju, jei lizingo gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartis (b.l. 10, 17, 24 ir kt.).

38Laidavimo sutartimis atsakovas laidavo už V. A. įmonės-firmos „Teresdvaris“ prievoles pagal lizingo sutartis. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad jeigu prievolėms vykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Tačiau įmonė ir jos dalyviai yra atskiri asmenys, jų ir įmonės turtas – atskirtas (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis). Dėl to neribotos civilinės atsakomybės dalyvis gali laiduoti savo asmeniniu turtu už individualios įmonės prievoles, tai negali būti laikoma asmenų sutapimu prievolėje.

39Nors V. A. įmonė-firma „Teresdvaris“ 2006 m. lapkričio 21 d. pertvarkyta į UAB „Advitas“. Tačiau atsakovas buvo sudaręs laidavimo sutartį asmeniškai, kurią buvo užtikrinęs, kad laiduos už nurodytas lizingo sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir V. A. įmonės-firmos „Teresdvaris“. Kadangi Atsakovas Laidavimo sutartimis įsipareigojo įvykdyti BUAB „Advitas“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal Lizingo sutartis ir įsipareigojo atsakyti lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“, UAB tokia pačia apimtimi kaip ir BUAB „Advitas“, būtent dėl to Atsakovui kyla pareiga sumokėti BUAB „Advitas“ įsiskolinimus, palūkanas, nuostolį ir kt. ieškiniu reikalaujamas sumas. Taigi, iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad šioje ginčo dalyje skolininko ir laiduotojo sutapties nebuvo ir Atsakovo nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, todėl netenkintini.

40Dėl apelianto, kaip laiduotojo, teisių pažeidimo

41Apeliantas nurodo, kad ieškovas pažeidė laidavimo sutarčių 6 punktą, nes į jį kaip laiduotoją nesikreipė ir nepateikė raštiško reikalavimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis apelianto argumentas prieštarauja byloje esantiems įrodymams – ieškovo 2009-06-29 pranešimui Nr. 3184 (b. l. 29) ir 2011-05-13 reikalavimui (b. l. 38), kurie buvo siunčiami laidavimo sutartyse nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Laidavimo sutarčių 16 punkte nurodyta, kad laiduotojas įsipareigoja pranešti lizingo bendrovei, jei keičiasi jo gyvenamosios vietos adresas. Byloje duomenų, kad apeliantas ieškovui būtų pranešęs apie savo pasikeitusią gyvenamąją vietą nėra, todėl laikytina, kad atsakovui reikalavimas pareikštas tinkamai.

42Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovas pažeidė lizingo sutarčių 17 punktą, nes perdavė lizingo objektus kitiems asmenims, neturėdamas atsakovo kaip laiduotojo nei žodinio, nei raštiško sutikimo. Tačiau laidavimo sutarčių 17 punktas numato laidavimo sutartyse numatytų teisių ir pareigų perleidimo draudimą, o ne lizingo sutarčių objektų perleidimo draudimą. Lizingo objektų savininku tiek lizingo sutarčių galiojimo, tiek jų nutraukimo metu, buvo lizingo bendrovė, todėl lizingo gavėjo ar jo laiduotojo sutikimas parduoti grąžintą lizinguotą turtą, nėra būtinas.

43Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kas pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su lizingo sutarčių vertinimu, todėl priėmė pagrįstą sprendimą.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

Nutarė

45Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Agnijai Lukaševič ir Oksanai Davlevič,... 3. dalyvaujant ieškovo AB „Swedbank lizingas“ atstovei I. B.,... 4. viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A.... 5. I Ginčo esmė... 6. Ieškovas teismo prašė iš atsakovo priteisti 2 292,63 Lt nesumokėtų... 7. Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Atsakovas V. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su... 12. 1. bylos iš esmės nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienos ryte faksu... 13. 2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo apelianto su Lizingo... 14. 3. Laidavimo sutarčių 19 punkte nustatyta siunčiamų dokumentų siuntimo... 15. 4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime visiškai nepasisako... 16. 5. CK 6.87 str.5d. pagrindu baigėsi laidavimas, kadangi prievolė perkelta... 17. Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su skundu... 18. 1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas tinkamai įvykdė CPK normas, t.y.... 19. 2. Nagrinėjamojo civilinėje byloje ginčo dėl laidavimo sutarčių... 20. 3. Lizingo sutartis Atsakovas pasirašė kaip V. A. įmonės-firmos... 21. 4. Kadangi laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo... 22. 5. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ JAR vieša duomenų paieška, V.... 23. 6. Ieškovas pateikė teismui įrodymus apie tai, kad Atsakovui išsiuntė 2009... 24. 7. Vadovaujantis CK 6.574 straipsniu bei lizingo sutarties bendrųjų sąlygų... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 26. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Dėl atsakovo prašymo atidėti teismo posėdį... 29. Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatą, bylos nagrinėjimas gali būti... 30. Taigi, įstatymas nustato, jog tuo atveju, kai atsakovas ar jo atstovas,... 31. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas apie teismo posėdžio laiką ir... 32. Dėl atsakovo kaip laiduotojo atsakomybės ribų... 33. Kaip žinia, CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi... 34. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo neįvykdė savo... 35. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lizingo sutartys Nr. LT027423 (2006... 36. Kadangi laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo... 37. Pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada... 38. Laidavimo sutartimis atsakovas laidavo už V. A. įmonės-firmos... 39. Nors V. A. įmonė-firma „Teresdvaris“ 2006 m. lapkričio 21 d. pertvarkyta... 40. Dėl apelianto, kaip laiduotojo, teisių pažeidimo... 41. Apeliantas nurodo, kad ieškovas pažeidė laidavimo sutarčių 6 punktą, nes... 42. Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovas pažeidė lizingo sutarčių 17... 43. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kas pirmosios instancijos... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 45. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti...