Byla 3K-3-33/2013

Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Janinos Januškienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui V. G., dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. G. , dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilęs ginčas dėl laiduotojo atsakomybės prieš kreditorių, kai pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla.

6Ieškovas AB „Swedbank“ teismo prašė priteisti iš atsakovo V. G. 11 483,09 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72007 m. lapkričio 20 d. ieškovas su UAB „Transmarine“ sudarė overdrafto sutartį, kurios pagrindu bankas suteikė bendrovei 20 000 Lt kredito limitą. Kredito grąžinimui užtikrinti 2007 m. lapkričio 20 d. ieškovas su atsakovu sudarė laidavimo sutartį, kuria šis laidavo, kad UAB „Transmarine“ įvykdys visus įsipareigojimus bankui pagal overdrafto sutartį. UAB „Transmarine“ pasinaudojo kredito limitu, suėjus nustatytiems mokėjimo terminams ieškovas nurašinėjo nuo UAB „Transmarine“ sąskaitos priskaičiuotas palūkanas. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Transmarine“ bankroto bylą, 2010 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieškovo 11 483,09 Lt reikalavimą. Ieškovas ragino laiduotoją–atsakovą įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas bankui UAB „Transmarine“ skolos negrąžino.

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo solidariai su trečiuoju asmeniu BUAB „Transmarine“ – 11 483,09 Lt skolos pagal 2007 m. lapkričio 20 d. overdrafto sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 483,09 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

92011 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas ir trečiasis asmuo K. G. pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. preliminaraus sprendimo. Procesiniame dokumente jie nurodė, kad atsakovo prievolė pagal laidavimo sutartį yra pasibaigusi, nes Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarta likviduoti UAB „Transmarine“, 2011 m. liepos 5 d. sprendimu pripažinta, kad UAB „Transmarine“ veikla pasibaigė, patvirtintas ieškovo 11 483,09 Lt reikalavimas. 2011 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Transmarine“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

11Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2011 m. birželio 23 d. preliminarų sprendimą – ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 11 483,09 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 483,09 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi CK 6.76 straipsniu, 6.78 straipsnio 2 dalimi, 6.81 straipsnio 2 dalimi, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009; teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Teismas nurodė, kad, UAB „Transmarine“ iškėlus bankroto bylą, bendrovei Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu nutrauktas kredito sutartyje nustatytų netesybų ir palūkanų skaičiavimas, taip sumažinant jos prievolės pagal kredito sutartį ieškovui dydį. UAB „Transmarine“ bankroto byloje patvirtintas ieškovo 11 483,09 Lt reikalavimas, užtikrintas atsakovo laidavimu. UAB „Transmarine“ bankrutavo ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tačiau laidavimo akcesorinis pobūdis negali laidavimą modifikuoti taip, kad laiduotojas būtų visiškai atleistas nuo prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi laiduotojo atsakomybės apimtys apibrėžtos kreditorių ir skolininką siejančios prievolės, tai laiduotojo atsakomybės neveikia vien skolininko asmenį liečiantys veiksniai, tokie kaip fizinio asmens mirtis ar juridinio asmens likvidavimas (CK 6.128 straipsnio 3 dalis); laiduotojas išlieka įsipareigojusiu prievolę įvykdyti už skolininką asmeniu iki visiško prievolės įvykdymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Transmarine“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir pašalinta iš proceso, pakeitė preliminarų sprendimą, patikslinant asmenį, atsakingą už prievolės įvykdymą (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

13Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. preliminarų sprendimą, 2011 m. lapkričio 8 d. galutinį sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.

14Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-61/2011, ir plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011, nurodė, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu; tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 5, 6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties 3.2 papunktyje nustatyta, kad laiduotojas atsako ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, palūkanų bei netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir už kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą bankui. Likvidavus ir išregistravus pagrindinę skolininkę UAB „Transmarine“ iš Juridinių asmenų registro, pastarosios prievolės baigėsi, atitinkamai baigėsi ir atsakovo atsakomybė pagal laidavimo sutartį (CK 6.87 straipsnio 1 dalis).

15III. Kasacinio skundo argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

171. Dėl kasacinio teismo formuojamos praktikos taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012, išaiškinta: jeigu su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo iš laiduotojo buvo kreiptasi dar iki pagrindinio skolininko (įmonės) pabaigos, tai vėliau likvidavus pagrindinį skolininką laidavimas laikomas nepasibaigusiu. Ši kasacinio teismo nutartis priimta jau po skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau toks argumentas buvo nurodytas ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą; apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė – neatskleidė bylos esmės, pažeidė rungimosi principą.

182. Dėl laiduotojo atsakomybės. Atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalys gali sukurti sau atitinkamas teises ir pareigas, kurios, pasirašius atitinkamus susitarimus, jo šalims turės įstatymo galią. Dėl sutarčių laisvės principo laikymosi, sudarant laidavimo sutartis, kuriomis iš esmės praplečiamos CK nuostatos, reglamentuojančios laidavimo pabaigą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad laidavimo pabaiga, pasibaigus pagrindinei prievolei, yra bendroji taisyklė, kuri esant laidavimo sutarties šalių susitarimui gali būti keičiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB banko „Hansabankas“ v. M. D. , bylos Nr. 3K-3-553/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009). Kadangi CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, kad laidavimas tam tikrais atvejais gali ir nesibaigti, o laiduotojas–atsakovas laidavimo sutartimi iš anksto sutiko, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo, taip pat – kad būtų keičiama kredito sutartis, tai likvidavus pagrindinį skolininką, tai nėra pagrindo pasibaigti laidavimui, nes laiduotojas įsipareigojo bet kokiu atveju grąžinti skolą bankui. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos kai kurių narių 2011 m. balandžio 4 d. civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-61/2011, pareikštai atskirajai nuomonei, kad skolininkui–fiziniam asmeniui mirus arba juridinį asmenį likvidavus, jeigu tai nesukelia besąlygiškos prievolės pabaigos (CK 6.128 straipsnis), laiduotojas išlieka įsipareigojusiu prievolę įvykdyti už skolininką asmeniu iki visiško prievolės įvykdymo. Juolab laiduotojo atsakomybei neturi įtakos ir nemodifikuoja jos apimčių vien skolininką liečiantys veiksniai, tokie kaip bankrotas ar restruktūrizavimas.

193. Dėl laiduotojo (skolininko) nesutikimo su preliminariu sprendimu. Pagal CPK 430 straipsnį atsakovas, teikdamas prieštaravimus, privalo teikti įrodymus ir nurodyti teisinius argumentus, kurie turėtų pagrįsti ne tik teismo sprendimo neteisėtumą, bet ir ieškovo reikalavimo nepagrįstumą. Visi argumentai turi būti tik dėl priimto sprendimo ir dėl aplinkybių, kurios buvo iki teismo preliminaraus sprendimo priėmimo dienos ir kurios turi esminę reikšmę sprendžiant ginčą. Teismas, priimdamas preliminarų sprendimą (nors ir pagal supaprastintą procedūrą), bylą išnagrinėjo, todėl atsakovas motyvuotus prieštaravimus turėjo reikšti tik dėl ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo. Atsakovui pagal analogiją taikytina taisyklė, ieškovui įtvirtinta CPK 430 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, teikdamas prieštaravimus, nurodė tik vieną aplinkybę, dėl kurios nesutinka su teismo sprendimu – UAB „Transmarine“ likvidavimą, bet ši aplinkybė atsirado jau po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo nurodytą aplinkybę įvertinti taikydamas CK 6.87 straipsnio 1 dalies, 6.128 straipsnio 3 dalies nuostatas.

20Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikta.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl laidavimo kaip akcesorinės ir solidariosios prievolės ir laiduotojo atsakomybės masto, skolininkui iškėlus bankroto bylą

24CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų.

25Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, turint tikslą, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta, o jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendintos tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba tai padaro netinkamai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

26Laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Kartu solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Esant laidavimui, yra pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės papildoma (šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga, minėta, atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

27Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis (akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės). Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibrėžia laiduotojo teisių apsaugą. CK 6.78 straipsnyje nustatyta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas kreditoriui. Jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinama iki skolos dydžio. Laidavimo prievolės akcesoriškumas pasireiškia ir tuo, kad, pasibaigus pagrindinei prievolei arba ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Taigi laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimo, priimto civilinėje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

28Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas preliminarų ir galutinį pirmosios instancijos teismo sprendimus ir atmesdamas ieškinį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimo, priimto civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-537/2011, išaiškinimu, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 5, 6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, likvidavus ir išregistravus pagrindinį skolininką UAB „Transmarine“ iš Juridinių asmenų registro, pastarosios prievolės baigėsi, atitinkamai baigėsi ir atsakovo atsakomybė pagal laidavimo sutartį (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad su šia apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti, nes ji padaryta netinkamai pritaikius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimo, priimto civilinėje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011, išaiškinimus ir neišsamiai įvertinus bylos aplinkybes.

29Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui 2011 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu pripažinta, kad UAB „Transmarine“ savo veiklą baigė ir 2011 m. rugpjūčio 10 d. bendrovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinio pareiškimo laiduotojui–atsakovui metu pagrindinio skolininko veikla nebuvo pasibaigusi ir jis nebuvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012). Minėta, kad skolininko ir laiduotojo prievolė kreditoriui yra solidarioji, todėl ieškovas, esant UAB „Transmarine“ iškeltai bankroto bylai, turi teisę reikalauti, kad prievolę grąžinti skolą įvykdytų kitas solidarusis skolininkas pagal šalutinę prievolę, kylančią iš laidavimo sutarties (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi ieškovas–kreditorius, pareikšdamas ieškinį atsakovui–laiduotojui, pagrįstai pareikalavo, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko–UAB „Transmarine“ prievolę įvykdytų solidarusis skolininkas – laiduotojas (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad, šios bylos nagrinėjimo metu teismo sprendimu pripažinus UAB „Transmarine“ baigusia savo veiklą ir ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, ieškovas prarado teisę CK 6.6 straipsnio 4 dalies, 6.81 straipsnio 1 dalies pagrindu gauti prievolės įvykdymą iš atsakovo kaip solidaraus skolininko–laiduotojo, kuriam reikalavimas įvykdyti prievolę pagal laidavimo sutartį pareikštas iki skolininko UAB „Transmarine“ likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, t. y. kad atsakovo atsakomybė pagal laidavimo sutartį baigėsi ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą pagal laidavimo sutartį turėtų būti atmestas CK 6.87 straipsnio 1 dalies pagrindu.

30Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, neturinčių teisinės reikšmės galutiniam šio bylos rezultatui.

31Nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti kasacinį skundą ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, ir palikti galioti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje

33Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 29,02 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas tenkinamas, tai šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

34Teisėjų kolegija sprendžia tenkinti kasatoriaus prašymą ir priteisti jam iš atsakovo 344 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. galutinį sprendimą.

37Priteisti kasatoriui AB „Swedbank“ iš atsakovo V. G. 344 (tris šimtus keturiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

38Priteisti iš atsakovo V. G. 29,02 Lt (dvidešimt devynis Lt 02 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.