Byla eA-496-502/2018
Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. Ž.) dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyrius (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 7–12), prašydamas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra) priteisti I. Ž. išmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmoką – 1 124,05 Eur.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl neteisėto I. Ž. atleidimo iš pareigų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta žala. Nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. I. Ž. išmokėta 1 124,05 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurią atsakovas privalo atlyginti kaip padarytą žalą.
  3. Atsakovas Prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 42–46) prašė jį atmesti arba administracinę bylą nutraukti, nustačius, kad prašymas priimtas praleidus nustatytą terminą, o pareiškėjas neprašė šio termino atnaujinti.
  4. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3520-764/2013 pripažino, kad I. Ž. iš tarnybos buvo atleista neteisėtai, grąžino ją į anksčiau eitas pareigas ir priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. liepos 3 d. ir nuo 2013 m. liepos 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. vasario 6 d. I. Ž. bedarbio statusas buvo suteiktas 2013 m. birželio 28 d., taigi visą laikotarpį iki Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas Nr. P-212 „Dėl I. Ž. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ buvo galiojantis, I. Ž. pagrįstai ir teisėtai turėjo bedarbio statusą ir nedarbo socialinio draudimo išmoka jai buvo mokama pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad laikotarpiu, kai I. Ž. buvo paskirta ir išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka, ji buvo laikoma apdraustąją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 143 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pravaikštos laikas į darbo laiką neįeina. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad prašymas yra pateiktas praleidus nustatytus jo pateikimo teismui terminus, kadangi apie Prokuratūros atsisakymą sumokėti I. Ž. išmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką pareiškėjui buvo žinoma 2014 m. balandžio mėnesį.
  5. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Ž. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu (b. l. 90–93) pareiškėjo prašymą tenkino, priteisė VSDFV Utenos skyriui iš Prokuratūros I. Ž. išmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką – 1 124,05 Eur.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Prokuratūra VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2013 m. balandžio 10 d. elektroninį 2-SD pranešimą Nr. 17.2.-7467 apie apdraustosios I. Ž. valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2013 m. balandžio 9 d., o VSDFV Vilniaus skyrius šiuos duomenis įrašė į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (toliau – ir Registras); I. Ž. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriui 2013 m. birželio 26 d. pateikė prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką; VSDFV Utenos skyrius 2013 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. NI_SP1-1410 I. Ž. paskyrė 650,00 Lt (188,25 Eur) dydžio per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d.; Prokuratūra VSDFV Vilniaus skyriui pateikė elektroninį 2014 m. vasario 11 d. prašymą Nr. 17.2.-1723 dėl duomenų 2-SD pranešime patikslinimo, kuriame nurodė duomenų tikslinimo priežastį – teismo sprendimą grąžinti į skyriaus prokuroro pareigas; vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą, kuriuo teismas pripažino, kad I. Ž. iš pareigų atleista neteisėtai, ir grąžino ją į iki atleidimo eitas pareigas, Prokuratūra prašė pašalinti apdraustosios I. Ž. valstybinio socialinio draudimo pabaigos (2013 m. balandžio 9 d.) duomenis Registre; VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 5-27-1825 nusprendė Registro duomenų bazėje pašalinti apdraustosios I. Ž. valstybinio socialinio draudimo pabaigos duomenis: valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą – 2013 m. balandžio 9 d., iki valstybinio socialinio draudimo pabaigos priskaičiuotas 3 304,09 Lt draudžiamąsias pajamas ir 1 320,98 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas; Lietuvos darbo birža 2014 m. vasario 21 d. pateikė informaciją, kad I. Ž. panaikintas 2013 m. birželio 20 d. bedarbio statusas; VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. NI_SP5-521 nustatyta 3 881,13 Lt (1 124,05 Eur) nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d.; VSDFV Utenos skyrius 2014 m. birželio 4 d. raštu Nr. (9.109) R3-16909 išsiuntė Prokuratūrai pretenziją dėl 3 881,13 Lt (1 124,05 Eur) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos, kuri atsirado išmokėjus I. Ž. nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d., atlyginimo, tačiau Prokuratūra šios permokos geruoju negrąžino.
  3. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2, 5, 6 ir 20 straipsniais, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 59, 60 ir 61 punktais, teismas konstatavo, jog, įvykdžius teismo sprendimą, kuriuo I. Ž. iš Prokuratūros buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. liepos 3 d., taip pat vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. liepos 4 d. iki teismo sprendimo grąžinti pareiškėją į pareigas įvykdymo dienos, ir Prokuratūros 2014 m. vasario 11 d. prašymu Registro duomenų bazėje pašalinus apdraustosios I. Ž. valstybinio socialinio draudimo pabaigos 2013 m. balandžio 9 d. duomenis, I. Ž. laikotarpiu, už kurį jai buvo paskirta ir išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka (nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d.), buvo laikoma apdrausta, kaip ėjusi pareigas Prokuratūroje, dėl to atsirado nedarbo išmokos permoka. Taigi, tarp neteisėtų Prokuratūros veiksmų (I. Ž. atleidimo iš pareigų) ir kilusių pasekmių (nedarbo išmokos permokos I. Ž.) egzistuoja priežastinis ryšys, nes pripažinus neteisėtu I. Ž. atleidimą yra neteisėtas ir Valstybinio socialinio draudimo fondui pateiktas pranešimas apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą, dėl kurio I. Ž. buvo paskirta ir mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Dėl atsakovo kaltų veiksmų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga neteisėtai išmokėjo apdraustajai I. Ž. nedarbo draudimo išmoką, todėl buvo padaryta turtinė žala fondui, kurią atsakovas privalo atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

8III.

9

  1. Atsakovas Prokuratūra pateikė apeliacinį skundą (b. l. 96–100), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti arba bylą nutraukti paaiškėjus, kad prašymas priimtas praleidus nustatytus jo padavimo teismui terminus, o pareiškėjas šio termino atnaujinti neprašė.
  2. Prokuratūra nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Prokuratūros atsiliepime į prašymą pateiktus argumentus, kad VSDFV Utenos skyrius į teismą kreipėsi praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, bei nepagrįstai administracinės bylos nenutraukė. Prokuratūra taip pat pažymėjo, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka I. Ž. buvo skirta ne Prokuratūros veiksmais (sprendimu). Išmokos skyrimą lėmė aplinkybės (veiksmai), nepriklausančios nuo Prokuratūros valios. Taigi Prokuratūra jokio neteisėto, kalto veiksmo, kuris būtų galėjęs tiesiogiai sukelti nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimą, nepadarė ir pareiga atlyginti žalą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pagrindu jai atsirasti negalėjo. Prokuratūra taip pat nėra išdavusi jokių neteisingai įformintų ar suklastotų dokumentų.
  3. Pareiškėjas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 108–111) prašo jį atmesti.
  4. Nurodo, kad Prokuratūros argumentai dėl praleisto skundo teismui padavimo termino yra nepagrįsti, kadangi VSDFV Utenos skyrius nagrinėjamojoje byloje neginčija Prokuratūros, kaip valstybinio administravimo subjekto, priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, o reiškia reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo. Ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti yra nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) ir šio termino pareiškėjas nėra praleidęs. VSDFV Utenos skyrius taip pat akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo patirta žala buvo sąlygota atsakovo veiksmų – tarp neteisėtų Prokuratūros veiksmų (I. Ž. atleidimo iš pareigų) ir kilusių pasekmių (nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos I. Ž.) egzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovo kaltė nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3520-764/2013. Neteisėtai iš tarnybos atleidus I. Ž., ji turėjo teisę registruotis darbo biržoje ir kreiptis dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo ir šią savo teisę realizavo.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.
  2. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje tarp VSDFV Utenos skyriaus ir Prokuratūros kilo dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Ž. 2013 m. birželio 28 d. – 2013 m. gruodžio 27 d. laikotarpiu išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos (1 124,05 Eur) grąžinimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Pareiškėjas minėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą I. Ž. laiko Valstybinio socialinio draudimo fondui padaryta turtine žala, atsiradusia dėl Prokuratūros neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto I. Ž. atleidimo, todėl mano, kad ši žala turi būti atlyginta pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Prokuratūra su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka, teigia, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimą I. Ž. lėmė aplinkybės, nepriklausančios nuo Prokuratūros valios, todėl Prokuratūra jokio neteisėto, kalto veiksmo, kuris būtų galėjęs tiesiogiai sukelti nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimą, nepadarė, taip pat neišdavė jokių neteisingai įformintų ar suklastotų dokumentų.
  3. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo sprendimu grąžinus I. Ž. į pareigas, priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir Prokuratūros 2014 m. vasario 11 d. prašymu Registro duomenų bazėje pašalinus I. Ž. valstybinio socialinio draudimo pabaigos 2013 m. balandžio 9 d. duomenis, I. Ž. laikotarpiu, už kurį jai buvo paskirta ir išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka, buvo laikoma apdraustąja, todėl atsirado nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka, taip pat kad, pripažinus neteisėtu I. Ž. atleidimą, neteisėtu laikytinas ir Valstybinio socialinio draudimo fondui Prokuratūros pateiktas pranešimas apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą, dėl kurio I. Ž. buvo paskirta ir mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, konstatavo, jog būtent dėl Prokuratūros kaltų veiksmų VSDFV neteisėtai išmokėjo I. Ž. nedarbo draudimo išmoką, tuo buvo padaryta turtinė žala fondui, kurią atsakovas privalo atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.

13Dėl kreipimosi į teismą termino

  1. Prokuratūra apeliaciniame skunde, be kita ko, motyvuoja, kad VSDFV Utenos skyrius į teismą kreipėsi praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo administracinę bylą nutraukti. Šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  2. Kaip minėta, VSDFV Utenos skyrius į teismą šioje byloje kreipėsi dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui tariamai padarytos žalos atlyginimo pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2015 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XII-2141 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.
  3. VSDFV Utenos skyrius dėl 2013 m. birželio 28 d. – 2013 m. gruodžio 27 d. galbūt padarytos žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2016 m. kovo 1 d. prašymu, t. y. nepraleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto senaties termino, todėl nutraukti administracinę bylą nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

14Dėl žalos atsiradimo

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti konstatavo, jog VSDFV teritorinis skyrius, siekdamas sugrąžinti išmokėtas lėšas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, vykdo šio fondo lėšų panaudojimo priežiūrą, kuri savo esme yra dalis VSDFV funkcijų vykdymo. Todėl šioje srityje kylantys ginčai yra administracinio teisinio pobūdžio ir yra teismingi administraciniams teismams (žr. 2016 m. liepos 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-42/2016). Aptariamą Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų panaudojimo priežiūrą VSDFV vykdo pagal specialiąją teisės normą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį, nustatantį atsakomybę už Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytą žalą, atlyginimo, todėl tokios žalos atsiradimas ir atlyginimas vertintinas pagal CK 6.246–6.249 straipsnių nuostatas.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aptardamas civilinės atsakomybės atsiradimo pagal CK 6.263 straipsnį sąlygas, yra konstatavęs, jog civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Neteisėti veiksmai gali sukelti įvairius teisinius padarinius. Vienas tokių padarinių – žala. Pagal CK 2.49 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Žala nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurias jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad kreditorius vykdo tam tikrą įstatyme nustatytą prievolę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2014).
  3. Taigi nagrinėjamu atveju tam, kad atsakovo atžvilgiu būtų galima taikyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytos žalos atlyginimo, visų pirma turi būti nustatyta, ar tokia žala apskritai buvo padaryta, t. y. ar atsirado civilinė atsakomybė.
  4. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
    1. Nedarbo socialinio draudimo įstatyme (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-127 redakcija, galiojusi nuo 213 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.) nustatyta, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie: iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius; įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų nesant darbuotojo ar valstybės tarnautojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo ar valstybės tarnautojo aplinkybių ir darbdavio bankroto atveju; baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo atleisti iš šių tarnybų ištarnavę ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko (5 str. 1 d. 1–3 p.). Nedarbo draudimo išmoka neskiriama, jeigu iki jos paskyrimo bedarbis: atsisakė siūlomo tinkamo darbo; be pateisinamų priežasčių, nurodytų Nuostatuose, atsisakė dalyvauti jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; be pateisinamų priežasčių, nurodytų Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose, nustatytu laiku neatvyko į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; atsisakė teritorinės darbo biržos siūlomo sveikatos patikrinimo, kad būtų nustatytas tinkamumas darbui (9 str. 1–4 p.). Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas, kai bedarbis: dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir gauna darbo užmokestį ar pagal Užimtumo rėmimo įstatymą mokamą mokymo stipendiją; Nuostatuose nustatyta tvarka informavęs teritorinę darbo biržą, įsidarbina pagal terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui; gauna verslo liudijimą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui (10 str. 1–3 p.). Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu per nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį: bedarbis atsisakė siūlomo darbo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 punkte nurodytomis sąlygomis; be pateisinamos priežasties bedarbis atsisakė dalyvauti jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; be pateisinamos priežasties bedarbis nustatytu laiku neatvyko į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; baigiasi leidimo asmeniui dirbti Lietuvos Respublikoje galiojimo laikas; baigiasi bedarbiui nedarbo išmokos mokėjimo terminas ir jis negali būti šio įstatymo nustatyta tvarka pratęstas; bedarbis įsidarbina arba dirba savarankiškai; bedarbis tampa nedarbingas; bedarbis miršta (11 str. 1–8 p.).
    2. Nuostatuose (2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1551 ir 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1172 redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) nedarbo draudimo išmokas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu ir Nuostatais, pagal Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos VSDFV teikiamus, taip pat Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro ir kitų registrų duomenis (4 p.). Nedarbo draudimo išmokos skiriamos bedarbiams, jeigu jie atitinka Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatytus reikalavimus (5 p.). Bedarbis, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpiu netekęs bedarbio statuso, laikomas netekusiu teisės gauti nedarbo draudimo išmoką pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnį, ir šios išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo bedarbio statuso netekimo dienos, išskyrus Nuostatų 63 punkte nustatytą atvejį (34 p.). Sprendimą dėl nedarbo draudimo išmokos mokėjimo sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ar nutraukimo priima VSDFV teritorinio skyriaus direktorius, jo pavaduotojas ar teritorinio skyriaus direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų ir/ar dokumentų, nurodančių pasikeitusias aplinkybes, gavimo (35 p.). Bedarbiui, kuris Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia duomenis, turinčius įtakos išmokos dydžiui ir/ar mokėjimo trukmei, pasibaigus jos mokėjimo terminui arba jos mokėjimą nutraukus, nedarbo draudimo išmoka neperskaičiuojama (41 p.). Nedarbo draudimo išmoka neskiriama dėl Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priežasčių, o paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas dėl Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų priežasčių. Sprendimas neskirti nedarbo draudimo išmokos ar nutraukti jos mokėjimą priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikiamų duomenų gavimo (49 p.). Neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (60 p.). Nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus. Kai nedarbo draudimo išmoka išmokėta bedarbiui, kuriam už praėjusį laikotarpį teisės aktų nustatyta tvarka paskiriama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo, šalpos ar valstybinė pensijos, netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, permokėta nedarbo draudimo išmokos suma išieškoma šio punkto antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka (61 p.).
  5. Pateiktą teisinį reglamentavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad, jeigu keipimosi į teritorinę darbo biržą metu asmuo turi teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintais pagrindais ir neatliko veiksmų, dėl kurių tokia išmoka jam negalėtų būti skiriama (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 9 str.), nėra teisinio ir faktinio pagrindo tokiam asmeniui neskirti (nemokėti) nedarbo socialinio draudimo išmokos, t. y. tokios išmokos skyrimas, įvykdžius teisės aktuose įtvirtintas sąlygas, laikomas teisėtu ir pagrįstu. Paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas gali būti sustabdomas ir (arba) nutraukiamas konkrečiais Nedarbo socialinio draudimo įstatyme aptartais atvejais (10 ir 11 str.), tuo tarpu jau išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos susigrąžinimo galimybė, asmenį teismo sprendimu grąžinus į pareigas, šiame įstatyme, taip pat kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta. Todėl Nedarbo socialinio draudimo įstatyme įtvirtinti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo ir sustabdymo pagrindai, įskaitant bedarbio įsidarbinimą ar savarankišką darbą, negali būti aiškinami plečiamai, t. y. nei kaip pagrindas atgaline data perskaičiuoti jau išmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmoką, nei kaip savarankiškas pagrindas ją susigrąžinti tais atvejais, kai jau po tokios išmokos mokėjimo pabaigos asmuo yra grąžinamas į eitas pareigas. Taigi Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nėra sureglamentuoti socialinio draudimo išmokos susigrąžinimo atvejai, kai tokia išmoka teisėtai buvo paskirta ir išmokėta asmeniui, kuris vėliau teismo sprendimu buvo grąžintas į pareigas.
  6. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad kreipimosi į Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyrių metu (2013 m. birželio 26 d.) I. Ž. atitiko Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, t. y. turėjo teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nedarbo socialinio draudimo išmoka VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. NI_SP1-1410 I. Ž. buvo paskirta ir mokama nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. Visą šį išmokos mokėjimo laikotarpį I. Ž. atitiko Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Byloje nėra duomenų, kad teritorinei darbo biržai ar VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateikti kokie nors tikrovės neatitinkantys duomenys, turintys reikšmės I. Ž. bedarbio statusui bei nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimui. Pažymėtina, jog šių aplinkybių savaime nekeičia tai, kad 2014 m. vasario 6 d. (t. y. pasibaigus laikotarpiui, kuriuo I. Ž. buvo skirta ir mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka) įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3520-764/2013, kuriuo I. Ž. atleidimas iš pareigų nuo 2013 m. balandžio 9 d. buvo pripažintas neteisėtu, ji grąžinta į iki atleidimo eitas pareigas, priteisiant jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Kaip jau minėta šio teismo sprendimo 23 pastraipoje, Nedarbo socialinio draudimo įstatymas nereguliuoja asmeniui teisėtai paskirtos ir išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos susigrąžinimo atvejų. Atitinkamai, nustačius, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka 2013 m. birželio 28 d. – 2013 m. gruodžio 27 d. laikotarpiu I. Ž. buvo paskirta ir mokama teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo išvadai, kad dėl šios išmokos mokėjimo susidarė VSDFV Utenos skyriaus nurodyta permoka (1 124,05 Eur). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies prasme nebuvo padaryta.
  7. Byloje konstatavus, kad turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui nebuvo padaryta, t. y. kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti VSDFV Utenos skyriaus prašomą nedarbo socialinio draudimo išmokos sumą. Todėl atsakovo Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo VSDFV Utenos skyriui iš Prokuratūros priteista 2013 m. birželio 28 d. – 2013 m. gruodžio 27 d. laikotarpiu I. Ž. išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka, naikintinas, o pareiškėjo VSDFV Utenos skyriaus prašymas atmestinas.

15Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

16Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.

17Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

18Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus prašymą atmesti.

19Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai