Byla 2A-807-585/2013

1Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. P. (DNSB Nr. 898 pirmininkui) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą duodanti valstybinės institucija Aplinkos apsaugos agentūra,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) prašė įpareigoti atsakovą V. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį – automobilių stovėjimo aikštelę bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti inspekcijai pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą automobilių stovėjimo aikštelę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovas V. P., pažeisdamas teises aktų nuostatas, neturėdamas normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos teisės valdyti ginčo sklypą ir neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, valstybinėje žemėje pastatė automobilių stovėjimo aikštelę šalia gyvenamojo namo, esančio S. Stanevičiaus g. 94, Vilniuje. 2010-06-16 surašytas reikalavimas Nr. RE-120 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“ ir nustatytas atsakovui terminas per 6 mėnesius nuo reikalavimo gavimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius. 2010-12-16 raštu Nr. PRE-69 atsakovas prašė pratęsti nurodyto reikalavimo įvykdymo terminą. Terminas buvo pratęstas iki 2011-04-01, tačiau atsakovas ieškovo reikalavimo neįvykdė. Ieškinys pareikštas atsakovui kaip asmeniui, kadangi jis priėmė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Reikalavimas yra individualus administracinis aktas, neskųstas ir neginčytas, todėl laikoma, kad atsakovas pripažįsta, jog jis atsakingas.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad namą Stanevičiaus g. 94, Vilniuje, administruoja 898-oji DNSB, žemės sklypas buvo tvarkomas kolektyviai, namo gyventojų daugumos pageidavimu, todėl atsakovas byloje yra 898-oji DNSB. Rekonstrukcijos tikslas buvo sutvarkyti aplinką šalia minėto namo įkuriant papildomas automobilių stovėjimo vietas bei sutvarkant rekonstruotą vietą ir teritoriją aplink ją. Darbai atlikti 2010 metų balandžio mėnesį Stanevičiaus g. 94-ojo namo gyventojų bendru sutarimu ir suderinus su seniūnu, surinkus daugumos gyventojų parašus, savo jėgomis ir savo lėšomis. Aikštelę statė visi bendrijos nariai, pasirašę susirinkime. Įsirengti aikštelę nuspręsta bendrijos susirinkime, buvo surinktos lėšos. Kad susirinkime nuspręsta statyti aikštelę, įrodo žmonių parašai.

5Tretysis asmuo, nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ieškiniu sutiko. Pagal Statybos įstatymo 3 str. asmuo gali įgyvendinti statytojo teisę, kai turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą bei kai žemės sklypą valdo nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Atsakovas nepateikė atitinkamų statybos teisėtumą įrodančių dokumentų, taip pat nepateikė duomenų, įrodančių, kas jis arba 898-oji daugiabučių namų savininkų bendrija valdo arba naudoja žemės sklypą, esantį Stanevičiaus g. 94, Vilniuje.

6Tretysis asmuo, nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad nei Fabijoniškių seniūnas, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi atsakovui jokio leidimo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę šalia gyvenamojo namo. Atsakovas V. P. buvo informuotas, jo nesuformavus žemės sklypo Teritorijų planavimą reglamentuojančių dokumentų tvarka, stovėjimo aikštelės projektavimas ir statyba negalima. Atsakovas statybos darbus žemės sklype vykdė savavališkai – be statybą leidžiančio dokumento.

7Išvadą duodanti valstybinė institucija Aplinkos apsaugos agentūra pritarė ieškovo pareikštiems reikalavimams ir nurodė, kad atliekant statybos darbus privaloma saugoti vejas, gėlynus, jeigu statinio projekte nenumatyta juos pertvarkyti, saugoti nuimtą nuo žemės sklypo užstatomos dalies dirvožemį tam tikslui skirtose vietose, apsaugant jį nuo užteršimo, išplovimo, išpustymo (vėjo), kad būtų galima jį panaudoti sklypo sutvarkymo ir želdinimo darbams.

8Trečiojo asmens DNSB Nr. 898 atstovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad statybos atliktos bendrijos lėšomis, buvo surinkti gyventojų parašai. Atsakovas netinkamas, kadangi statybas vykdė bendrija, susirinkime nusprendus. Atsakyti turėtų bendrija.

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-15 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tiek 2010-05-17 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akte, tiek 2010-05-15 Statybos sustabdymo akte statytoju nurodyta 898-oji DNSB. Prašymą pratęsti terminą reikalavimui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdyti atsakovas pasirašė kaip 898-osios DNSB atstovas, o ne veikdamas kaip fizinis asmuo savo interesais. Tą aplinkybę, kad atsakovas nėra automobilių aikštelės statytojas, patvirtino ir trečiojo asmens 898-osios DNSB atstovas, pripažindamas, jog bendrija priėmė sprendimą ir įrengė statybos aikštelę. Todėl nėra teisinio pagrindo laikyti atsakovą V. P. automobilių aikštelės statytoju. Teismas siūlė netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu - DNSB Nr. 898, tačiau ieškovui atsisakius jį įtraukti į procesą atsakovu, teismo iniciatyva 2011-06-22 nutartimi minėta bendrija įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pagal CPK 45 str. 3 d. teismas negali pakeisti atsakovo be ieškovo sutikimo, išskyrus tuos atvejus, kai ginamas viešasis interesas. Kadangi ieškinys pareikštas ginant viešąjį interesą, teismas nustatęs, kad DNSB Nr. 898 turi būti patraukta atsakovu, turėjo procesinę galimybę priimti sprendimą dėl šalies pakeitimo nepriklausomai nuo to, jog ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nepareiškė tokio prašymo. Tačiau pasikeitus statybas reglamentuojančiam įstatymui ir esant Statybos įstatymo 24 str. 4 d. numatytai statytojo teisei nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31 savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, teismo nuomone, pagrindo įtraukti į procesą atsakovu bendriją nėra, nes, jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas (CK 1.123 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad jo iniciatyva įtraukus į procesą atsakovu DNSB Nr. 898 ir ieškinį patenkinus, būtų užkirsta galimybė DNSB Nr. 898 įteisinti savavališką statybą įstatymo nustatytu terminu. Teismas pažymėjo ir tai, kad DNSB Nr. 898, pasinaudojusi palankesniu įstatyminiu reglamentavimu, ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkai statybai įteisinti.

10Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismas be pagrindo pripažino atsakovo netinkamumą, kadangi 2010-05-17 savavališkos statybos akte nurodyta, kad statytojas yra DNSB Nr. 898, pirmininkas V. P., 2010-06-16 reikalavimas Nr. RE-120 nukreiptas V. P., DNSB Nr. 898, pirmininkui, byloje nėra įrodymų, kad aikštelę pasistatęs kitas asmuo, o ne atsakovas. Apelianto nuomone, byloje esantis 2010-04-19 DNSB Nr. 898 protokolas nepatvirtina fakto, kad savavališką automobilių stovėjimo aikštelės statybą vykdo bendrija, kadangi nėra įrodymų, kad bendrija būtų investavusi lėšas, samdžiusi techinką ar pan. O ir protokolas nelaikytinas tinkamu rašytiniu įrodymu, kadangi neatitinka CPK 114 str. reikalavimų. Atsakovui neginčijant Statybos inspekcijos reikalavimo šalinti savavališkas statybos padarinius, ieškovas neturėjo pagrindo abejoti jo kaip statytoju statusu, todėl ir pareiškė jam ieškinį. Apeliantas nurodė, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, nes tretysis asmuo DNSB Nr. 898 nebuvo tinkamai atstovaujamas – byloje nepateikta įrodymų, kad jos valdybos nariui R. V. suteikta teisė atstovauti bendriją ir veikti jos vardu. Pasak ieškovo, byloje nenustatyta, kiek namo S. Stanevičiaus g. 94, Vilniuje, gyventojų yra bendrijos nariai, ar buvo rengtas susirinkimas dėl automobilio stovėjimo aikštelės įrengimo, ar bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai veikė savo įgalinimų ribose. Apelianto manymu, skundžiamas sprendimas naikintinas ir dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo ir aiškinimo, nes Statybos įstatymo 24 str. 4 d. taikoma, kai statiniui dar nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, skatinant statytojus pačius informuoti apie jų vykdomą savavališką statybą. Ir šioje teisės normoje nurodoma, kad tokiais statytojų prisipažinimo atvejais savavališkos statybos aktas net nesurašomas. O teisiniai santykiai įteisinant statybas, atsiradę po savavališkos statybos akto surašymo, reglamentuojami Statybos įstatymo 28 str. ir LR aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtintu STR 1.09.06:2010, kurio 47 punkte nustatyta, kad jeigu Statytojas nustatytu terminu iki 2010-10-01 jam įteikto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė, o Inspekcija iki 2010-10-01 nepateikė prašymo (ieškinio) teismui dėl įpareigojimo Statytojui vykdyti šį reikalavimą, Statytojui prašant, Inspekcija įformina naują Reikalavimą ir jį įteikia Statytojui, nurodydama, kad naujam Reikalavimui įvykdyti nuo 2010-10-01 nustatytas 6 mėnesių terminas, o anksčiau įteiktas reikalavimas negalioja. Statybos įstatymo 28 str. reglamentuojama procedūra taikytina tik tuomet, kai nėra pasibaigęs reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įvykdymo terminas, arba jam pasibaigus, inspekcija iki 2010-10-01 nepateikė ieškinio teismui. Tačiau bylą nagrinėjant teisme, vadovaujamasi Statybos įstatymo 28 str. 7 d., todėl teismas nepagrįstai pritaikė CK 1.123 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą. Šios normos taikymas kartu su Statybos įstatymo normomis dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo reikštų, kad visais atvejais iki 2012-12-31 ieškovas netenka teisės atlikti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros ir kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdymo, o tai paneigtų savavališkos statybos padarinių šalinimo instituto esmę.

11Atsakovas V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Į apelianto argumentus dėl atsakovo byloje tinkamumo atsikerta nurodydamas, kad V. P. parašas 2010-05-17 savavališko statybos akte vertintinas ne kaip savo kaltės dėl savavališko statybos prisiėmimas, o kaip statybose dalyvavusio trečiojo asmens atstovo parašas. Nurodė, kad ieškovas nesiėmė jokių priemonių nustatyti už statybas atsakingą asmenį, o gavęs DNSB Nr. 898 pirmininko kaip vieno iš Statybos įstatymo 28 str. 1 d. nurodytų asmenų parašą, visą savavališkos statybos procesą nukreipė jam. Atsakovo skundo dėl 2010-06-16 reikalavimas nepadavimo faktas nesietinas su jo asmeninės kaltės dėl statybų pripažinimu. Abejotinas ieškovo argumentas dėl įrodymų apie DNSB Nr. 898 dalyvavimo statybos nebuvimo, nes tokių įrodymų nėra surinkta ir apie tai, kad statybos veiksmus vykdė atsakovas V. P. Ieškovo teiginys dėl netinkamo Statybos įstatymo 24 str. 4 d. taikymo nepagrįstas, nes paprastai asmenys statybas vykdo nesuvokdami jų neteisėtumo ir tik po kompetentingos institucijos įsikišimo jie gali imtis priemonių įteisinti statybas. Be to, ieškovas nepagrįstai sieja atsakovo atliktus veiksmus su ankstesniu savavališkos statybos akte jam nustatytu terminu, kadangi turi būti taikomos galiojančio Statybos įstatymo normos, iš esmės palengvinančios atsakovo padėtį ir leidžiančios jam įteisinti statybą iki 2012-12-31.

12Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovas nėra pateikęs jokių dokumentų dėl leidimo statyti valstybinės žemės sklype, o Vilniaus m. savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamentas 2011-06-14 informavo V. P., kad nesuformavus žemės sklypo automobilių stovėjimo aikštelės projektavimas ir statyba negalima. Nurodė, kad ieškinys pareikštas atsakovui kaip asmeniui priėmusiam reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šis individualus administracinis aktas yra nenuginčytas, todėl laikytina kad V. P. pripažįsta, jog yra atsakingas ir gali būti atsakovu byloje.

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teismo sprendimas naikintinas, byla grąžintina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Byloje nustatyta, kad savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-100517-00014 buvo surašytas 2010-05-17, jame statytoju nurodyta DNSB Nr. 898, jos pirmininkas V. P. (b. l. 9-10). Tą pačią dieną surašytas ir statybos sustabdymo aktas (b. l. 14). Ieškovo 2010-06-16 reikalavimas Nr. RE-120 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo adresuotas V. P., DNSB Nr. 898 pirmininkui (b. l. 15), o pastarojo 2010-12-16 prašymas pratęsti šio reikalavimo įvykdymo terminą taip pat pasirašytas kaip DNSB Nr. 898 pirmininko (b. l. 17). Statybos inspekcijos 2011-04-04 reikalavimo pašalinimo savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. RE-198 taip pat nurodytas atsakovas kaip DNSB Nr. 898 pirmininkas (b. l. 19). Įvertinęs šias bei kitas byloje pateiktas aplinkybes (2010-04-27 daugumos DNSB Nr. 898 narių pasirašytą kreipimąsi į Fabijoniškių seniūną, b. l. 99-100 trečiojo asmens DNSB Nr. 898 atstovo paaiškinimus posėdžio metu ir kt.), apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad atsakovas nėra automobilių aikštelės statytojas ir siūlė netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu (CPK 45 str.). Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo CPK 45 str. 3 d. nuostata bei kasacinio teismo praktika paremtai išvadai, kad teismas negali pakeisti atsakovo be ieškovo sutikimo, išskyrus tuos atvejus, kai ginamas viešasis interesas. Kad nagrinėjamoje byloje yra ginamas viešasis interesas, taip pat nekelia abejonių, kadangi ginčas vyksta dėl valstybei priklausančiame žemės sklype esančio savavališkai pastatyto statinio (automobilių aikštelės), iš bylos duomenų taipogi matyti, kad dėl savavališkos statybos buvo kitų gyventojų nusiskundimų ir juos tyrė LR Seimo kontrolierius (b.l.85, 110-116). Šiais motyvais atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo tinkamumo šioje byloje, o apelianto išreikštos abejonės dėl DNSB Nr. 898 netinkamo atstovavimo, dėl bendrijos pirmininko ir valdybos narių įgalinimų, dėl bendrijos 2010-04-19 narių susirinkimo ir jo protokolo teisėtumo ir kt., nesudaro pagrindo pripažinti atsakovą aikštelės statytoju. Kita vertus, šios aplinkybės turi būti tiriamos ir vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės.

15Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir konstatavęs teismo teisę ex officio pakeisti atsakovą, kai byloje yra ginamas viešas interesas, visgi naujo atsakovo į bylą neįtraukė, o ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad Statybos įstatymas statytojui suteikia teisę nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31 savo noru kreiptis dėl savavališkos statybos, pradėtos iki šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, įteisinimo. Šią išvadą teismas grindė CK 1.123 str. 1 d. nuostata bei ta aplinkybe, kad atsakovui DNSB Nr. 898 pareikštą ieškinį patenkinus, bus užkirstas kelias DNSB Nr. 898 įteisinti savavališką statybą per įstatymo nustatytą terminą. Su tokiomis teismo išvadomis sutikti negalima.

16Pagal Statybos įstatymo 23 str. statinio statybai, rekonstravimui vykdyti būtinas statybą leidžiantis dokumentas, atitinkamai – statybos leidimas ar normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas privalomasis dokumentas. Statinio statyba be tokio leidimo pripažįstama savavališka (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas, vykdydamas jam Statybos įstatymo 27 str. pavestą statybos valstybinės priežiūros funkciją, ir nustatęs, kad adresu S. Stanevičiaus g. 94, Vilniuje, vykdoma savavališka statyba (neturint statybos leidimo, statinio projekto, žemės nuosavybės ar kito valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančio dokumento ir kt.), surašė anksčiau minėtus savavališkos statybos ir statybos sustabdymo aktus, reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kurį vėliau atsakovo prašymu pratęsė, ir tokiu būdu vykdė Statybos įstatymo 28 str. ir LR aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto STR 1.09.06:2010 nustatytas administravimo procedūras, susijusias su savavališkos statybos padarinių pašalinimu (pažymėtina, kad byloje ginčo dėl automobilių stovėjimo aikštelės statybų savavališkumo nėra).

17CK 4.103 str. 3 d. nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Minėta tvarka įtvirtinta Statybos įstatyme. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008), t. y. tuo metu, kai buvo surašytas savavališkos statybos aktas (nagrinėjamos bylos atveju 2010-05-17). Tačiau 2010-07-02 buvo priimtas „Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymas“ (toliau - Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas), kurio 24 str. 1 d. įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas 14 skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. O to paties įstatymo 24 str. 4 d. nustato, kad jeigu statytojas nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31 savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Statybos inspekciją; šiuo atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri šalina savavališkos statybos padarinius šio įstatymo nustatyta tvarka.

18Šis pasikeitęs teisinis reglamentavimas ir įgalina apylinkės teismą nuspręsti dėl DNSB Nr. 898 neįtraukimo atsakovu, pastarajai turint teisę pasinaudoti galimybe savavališką statybą įteisinti gaunant reikalingus dokumentus, nes terminas tokiems veiksmams atlikti sprendimo priėmimo metu nebuvo pasibaigęs.

19Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad statytojas dar gali pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe savavališką statybą įteisinti, nesudaro savarankiško pagrindo ieškinį atmesti, nedaro ieškinio reikalavimo nepagrįstu, neįgalino išvadai, kad ieškiniui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pareikšti turėtų egzistuoti papildomos ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės (šiuo atveju – būtinas statytojo kreipimasis dėl savavališkų statybų įteisinimo). Priešingai, esminis skirtumas taikant Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 str. 4 d. nuostatas, būtent ir yra tai, kokiu būdu išaiškėjo savavališka statyba, t.y. ar statytojas pats prisipažino ir kreipėsi dėl savavališkos statybos įteisinimo ar savavališkos statybos faktas buvo fiksuotas Statybos inspekcijos. Pirmuoju atveju, kai asmuo pats kreipiasi dėl savavališkos statybos įteisinimo, vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas ir jokie reikalavimai bei terminai nėra nustatomi, tuo tarpu antruoju atveju, kai savavališkos statybos faktą nustato Statybos inspekcija, yra surašomas savavališkos statybos aktas ir savavališkos statybos padarinių pašalinimui nustatomi Statybos įstatymo 28 str. numatyti terminai, kuriems pasibaigus Statybos inspekcija priima atitinkamus sprendimus, taip pat ir sprendimą kreiptis į teismą (Statybos įstatymo 28 str. 6 d.). Šiuo atveju ieškovo pareigos atlikti dar kokius nors veiksmus, kurie taptų prielaida kreiptis į teismą, teisės aktas nenumato. Todėl pritartina apelianto nuomonei, kad Statybos įstatymo 28 str. 4 d. numatyta statybų įteisinimo procedūra taikytina tik tuomet, kai dar nėra pasibaigęs Statybos inspekcija reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įvykdymo terminas, arba jam pasibaigus, inspekcija nepateikė ieškinio teismui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ir ieškovo nustatytas terminas, per kurį statytojas privalėjo pašalinti savavališkos statybos padarinius, ir šio termino pratęsimas yra pasibaigę. Tačiau bylą nagrinėjant teisme, vadovaujamasi Statybos įstatymo 28 str. 7 d. (įsigaliojo 2010-10-01 po minėto 2010-07-02 Statybos įstatymo pakeitimo),

20Statybos įstatymo 28 str. (2010-07-02 red.) nustatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti savavališkai statomą (pastatytą) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais (juos konstatavus konkrečioje byloje), leisti nustatyta tvarka statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

21Iš to kas pasakyta, darytina išvada jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ginčą iš esmės, privalėjo aiškintis ir nustatyti, ar atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą yra galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius ją legalizuojant (įgyjant nuosavybės ar valstybinės žemės nuomos teisę, užsakant detalųjį planą, gaunant leidimą statybai, užsakant projektą ir kt.) ir konstatavęs, jog tokia galimybė yra, nustatyti terminą tokiam savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdui įgyvendinti, spręsti ar pastato nugriovimas yra proporcinga padarytam pažeidimui priemonė, ir tik įvertinęs visas galimybes, pasvėręs galimas pasekmes ir taikomų sankcijų adekvatumą spręsti, ar ieškinį atmesti ir nustatyti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti ar ieškinį tenkinti įpareigojant pastatą nugriauti. Šiame kontekste turi būti tiriami ir vertinami skundžiamame sprendime nurodyti DNSB Nr. 898 veiksmai savavališkai statybai įteisinti (b. l. 69,70,72,73,85).

22Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad CK 1.123 str. 1 d. nuostata negali būti taikoma, kadangi Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 str. 4 d. nustatytas terminas kreiptis dėl savavališkos statybos įteisinimo nėra pareigos atlikimą ribojantis terminas, be to, šios normos taikymas kartu su Statybos įstatymo normomis dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo reikštų, kad visais atvejais iki 2012-12-31 ieškovas netenka teisės atlikti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros ir kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdymo, o tai paneigtų savavališkos statybos padarinių šalinimo instituto esmę.

23Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, sudarančias skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias netinkamos ginčo šalies pakeitimą (konstatavęs tokio pakeitimo būtinumą, jo neatliko), netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūras, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Neištyrus bei neįvertinus ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

24Vadovaudamasis LR CPK CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str., 330 str., apeliacinės instancijos teismas,

Nutarė

25Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad namą... 5. Tretysis asmuo, nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė... 6. Tretysis asmuo, nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto... 7. Išvadą duodanti valstybinė institucija Aplinkos apsaugos agentūra pritarė... 8. Trečiojo asmens DNSB Nr. 898 atstovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-15 sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 11. Atsakovas V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Į... 12. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime prašo bylą... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teismo sprendimas naikintinas, byla... 14. Byloje nustatyta, kad savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-100517-00014 buvo... 15. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškinys pareikštas... 16. Pagal Statybos įstatymo 23 str. statinio statybai, rekonstravimui vykdyti... 17. CK 4.103 str. 3 d. nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės... 18. Šis pasikeitęs teisinis reglamentavimas ir įgalina apylinkės teismą... 19. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad statytojas... 20. Statybos įstatymo 28 str. (2010-07-02 red.) nustatyta ne tik teismo teisė... 21. Iš to kas pasakyta, darytina išvada jog šioje byloje pirmosios instancijos... 22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad CK 1.123 str. 1 d.... 23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 24. Vadovaudamasis LR CPK CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str., 330 str., apeliacinės... 25. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą...