Byla 2A-266-605/2012
Dėl 56 000 Lt priteisimo. Teisėjų kolegija

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Projektų vystymo grupė“ ir atsakovo UAB „Umbrina“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2908-717/2011 pagal ieškovo UAB „Projektų vystymo grupė“ ieškinį atsakovui UAB „Umbrina“, tretiesiems asmenims E. T., R. S. ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl 56 000 Lt priteisimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2Ieškovas prašė (1 t., b.l. 3-8) priteisti iš atsakovo 56 000 Lt už jo atliktas tarpininkavimo paslaugas parduodant atsakovo nekilnojamąjį turtą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinyje nurodyta, kad 2009 m. lapkričio mėnesį atsakovas UAB „Umbrina“ kreipėsi į ieškovą su prašymu padėti parduoti nekilnojamojo turto kompleksą (registro Nr. 20/58015), esantį Draugystės g. 13, Kaune, ir žemės sklypo (registro Nr. 19/23594) nuomos teisę. Ieškovas pasiūlė atsakovui galimą turto pirkėją - UAB „Accel elektronika“, su kurio atstovais (UAB „Latmas“) buvo pradėtos derybos. 2009-11-24 buvo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis. Šios sutarties 2.2 p. ieškovui buvo numatytas 70 000 Lt be PVM atlyginimas nuo 4 000 000 litų, gautų už parduotą turtą. Sutarties 2.4 p. buvo numatyta pinigų išmokėjimo sąlyga - įvykęs turto pardavimo sandoris su ieškovo pasiūlytu pirkėju. Derybų su galimu pirkėju metu šalys žodžiu susitarė, jog pardavus turtą už mažesnę kainą, atlyginimas bus proporcingai mažinamas. Atsakovo vardu derėjosi ir sprendimus bendru sutarimu priiminėjo direktorius T. B. ir du AB „Prospero polis“ valdybos nariai - E. T. ir R. S.. Esminės sandorio sąlygos ir strateginiai sprendimai buvo derinami su AB „Prospero polis“ valdybos nariais. Po intensyvių ir emocingų derybų, šalims galutinai suderinus siūlomo nekilnojamojo turto kainą – 3 200 000 Lt, jos finansavimą, ikisutartinius veiksmus, trečiųjų asmenų (nuomininkų) interesų klausimus ir kitas esmines sandorio detales, 2010-02-08 UAB „Accel elektronika“ ir atsakovas sudarė preliminariąją sutartį dėl pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2010-04-08 parduoti, o UAB „Accel elektronika“ - nupirkti nekilnojamąjį turtą, esantį Draugystės g. 13, Kaune, ir kitas sutarties 1 p. nurodytas teises. Vykdydami preliminariąją sutartį atsakovas, UAB „Accel elektronika“, ieškovas ir kiti konsultantai, tarpininkai bei darbuotojai atliko visus pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingus veiksmus. Likusius 2010-02-08 preliminariojoje sutartyje išvardintus darbus (teritorijos sutvarkymą, požeminių rezervuarų panaikinimą, geodezinius darbus) šalys susitarė baigti vykdyti po pagrindinės sutarties sudarymo be jokių sankcijų viena kitos atžvilgiu. Visi veiksmai buvo atlikti ir kliūtys sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį buvo pašalintos iki preliminarioje sutartyje nurodyto pagrindinės sutarties sudarymo termino - 2010-04-08. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir nesudarė pirkimo - pardavimo sutarties. Dėl šios priežasties 2010-04-09 UAB „Accel elektronika“ pateikė atsakovui pranešimą dėl sutarties pažeidimo, kuriuo prašė ne vėliau kaip iki 2010-04-13 informuoti apie vėlavimo priežastis, be to, siūlė pranešime nurodytomis sąlygomis pratęsti galutinį pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo terminą iki 2010-05-11, taip pat įspėjo atsakovą apie galimą sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo. Atsakovui nesudarius rašytinio susitarimo dėl galutinio pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo, neištaisius sutarties vykdymo trūkumų per nustatytą terminą, 2010-05-10 UAB „Accel elektronika“ pateikė atsakovui pareiškimą dėl vienašališko preliminariosios sutarties nutraukimo, kuriuo šią sutartį nutraukė. Taigi atsakovas nesąžiningai sukliudė 2009-11-24 Tarpininkavimo paslaugų sutarties 2.4 p. sąlygai atsirasti, todėl ji yra laikoma buvusia. Atsakovas privalo sumokėti ieškovui kainą, kurią būtų turėję sumokėti sudarius pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Accel elektronika“.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (2 t., b.l. 97-102) ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Projektų vystymo grupė“ iš atsakovo UAB „Umbrina 35 000 Lt už tarpininkavimo paslaugas, 1058,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 2184,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Priteisė ieškovui UAB „Projektų vystymo grupė“ iš atsakovo UAB „Umbrina“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 35 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-01-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo UAB „Umbrina“ valstybei 25,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat priteisė iš ieškovo UAB „Projektų vystymo grupė“ valstybei 13,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5Sprendime nurodyta, kad byloje nustatyta, jog tarp šalių 2009-11-24 buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis (t.1, b.l. 9), pagal kurią atsakovas pageidavo, kad ieškovas jam teiktų tarpininkavimo paslaugas ieškant jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirkėjo geriausiomis sąlygomis suradimui; ieškovas sutiko šias paslaugas suteikti. Sutarties 2.2 punktas nustatė, kad sudarius turto pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti komisinius, kurie sudarytų 70 000 Lt be PVM nuo 4 mln. litų, gautų už parduotą turtą. Už kiekvieną 100 000 Lt papildomai gautą sumą pardavus turtą atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti po 10 000 Lt be PVM. Ieškovas sutiko ir neprieštaravo šiam atlygiui, laikė jį teisingu ir tinkamu [...], jei įvyko turto pirkimo - pardavimo sutartis. Sutarties 2.4 punktas nustatė, kad įvykus turto pirkimui - pardavimui su pirkėju, apie kurį ieškovas informavo atsakovą, atsakovas privalo sumokėti ieškovui 2.2 sutarties punkte nustatytą atlyginimą. Sutarties 2.5 punktas nustatė, kad atsakovas per 3 dienas privalo pervesti į ieškovo sąskaitą pinigų sumas, skaičiuotinas ir nuo avansinio už parduodamą turtą mokėjimo. UAB „Accel elektronika“ sumokėjus atsakovui avansinį mokėjimą už perkamą turtą, pastarasis mokėjimų ieškovui pagal sutarties 2.5 punkto sąlygą nepervedė. Ši aplinkybė įrodo, kad nors šalys buvo pasirašiusios tarpininkavimo paslaugų sutartį, tačiau jos vadovavosi ir žodiniais susitarimais, t.y., kad komisinis mokėjimas bus mokamas pardavus atsakovo turtą; kad jeigu turtas bus parduotas už mažesnę kainą, atitinkamai bus mažinami ir komisiniai už suteiktas paslaugas. Teismas kaip atsakovo nesąžiningumą vykdant tarpininkavimo paslaugų sutartį vertino tai, kad jis bylos nagrinėjimo metu iškėlė versiją, jog pagal 2009-11-24 tarpininkavimo paslaugų sutartį jis neprivalo atlyginti ir dėl to, kad turtą buvo sutarta parduoti ne už 4 mln. litų, kaip nurodyta tarpininkavimo paslaugų sutartyje, o už 3 200 000 Lt. Laikotarpiu po tarpininkavimo su ieškovu sudarymo iki preliminarios sutarties sudarymo su būsimu pirkėju atsakovas jau žinojo ir sutiko, kad turtas bus parduodamas už mažesnę negu 4 mln. litų sumą, tačiau šios tarpininkavimo sąlygos papildomai neaptarė, o priėmė ieškovo jam teikiamas tarpininkavimo paslaugas, tikėdamasis dėl to išvengti atlyginimo mokėjimo ieškovui už tarpininkavimo paslaugas. Tarp atsakovo ir UAB „Accel elektronika“ 2010-02-08 buvo sudaryta sutartis dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (t.1, b.l. 10-11), pagal kurią atsakovas sutiko parduoti UAB „Accel elektronika“ sutarties 1 punkte įvardintą turtą, o šis įsipareigojo turtą nupirkti už 3 200 000 litų (sutarties 2 p.). Taip pat buvo sutarta pirkimo - pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2010-04-08 (sutarties 3 p.). Pirkėjas per 3 dienas nuo šios sutarties sudarymo dienos turėjo pervesti atsakovui 50 000 Lt (sutarties 2.1 p.). Atsakovas pripažino, kad šią pinigų sumą pirkėjas jam buvo sumokėjęs, dėl ko vėliau, neįvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, kilo teisminis ginčas, kurį išsprendė taikos sutartimi – atsakovas grąžino pirkėjui 50 000 litų, sumokėjo baudą. Teismo vertinimu, tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai savo esme atitinka pavedimo teisinius santykius. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsakovo paaiškinimą ir faktų apie atliktus ieškovo darbus pripažinimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovas pilnai įvykdė CK 6.760 straipsnio reikalavimus, todėl įgaliotojas privalo su įgaliotiniu atsiskaityti už jo atliktą darbą (CK 6.761 straipsnio 4 dalis). Faktiškai pavedimo sutartis tarp šalių nutrūko tada, kai notarė pranešė, jog negalės patvirtinti turto pardavimo sutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių šiam turtui pritaikymo. Ieškovas visus pavedimo darbus atliko iki šio momento. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad: ieškovas ir atsakovas be 2009-11-24 tarpininkavimo paslaugų sutarties taip pat papildomai susitarė ir žodžiu, jog ieškovas atliks visus reikiamus tarpininkavimo darbus turto pardavimo sandoriui su UAB „Accel elektronika“ sudaryti, o atsakovas atlygins ieškovui 70 000 Lt komisinių, jeigu turtas bus parduotas už 4 mln. Lt arba atitinkamai mažesnę sumą, jeigu turtas bus parduotas už mažesnę, negu 4 mln. litų sumą; ieškovas savo įsipareigojimus atsakovui pagal rašytinius ir žodinius susitarimus dėl tarpininkavimo, sudarant turto pardavimo sutartį, pilnai įvykdė, šią aplinkybę pripažino atsakovas (CPK 187 straipsnis), ieškovas įrodė, o atsakovas nepaneigė, kad ieškovas būtų neįvykdęs rašytinių ar žodinių susitarimų (CPK 178 straipsnis); ieškovas atliko visus reikiamus tarpininkavimo veiksmus atsakovo turto pardavimui sudaryti; atsakovas savo laisva valia pasirinko konsultantus, šios bylos trečiuosius asmenis: E. T. ir R. S., dėl kurių vieno kaltės (R. S.) veiksmų sandorio sudarymui buvo sutrukdyta įvykti – parduodamam turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nors atsakovas nėra betarpiškai kaltas dėl to, kad sandoris neįvyko, tačiau jis turi būti atsakingas už tarpininkų, konsultantų veiksmus, kuriuos pats savo laisva valia pasirinko, leido jiems dalyvauti derybose dėl turto pardavimo, suteikė galimybę sužinoti visas aplinkybes, susijusias su derybomis, turto pardavimo kaina ir pan. (CK 6.265 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas, nors ir sąžiningai siekė sudaryti sandorį, tačiau dėl savo neapdairumo ir netinkamų konsultantų pasirinkimo sužlugdė sandorio sudarymą, jis ir pats dėl to nukentėjo finansiškai: turėjo sumokėti ieškovui už vietovės topografavimo darbus, sumokėti pirkėjui baudą už neįvykusį sandorį, teismas sprendė, kad jis dalinai neigiamų finansinių pasekmių naštą turėtų pasidalinti su ieškovu, ir sumažino ieškovui priteistinų komisinių dydį iki 35 000 litų, t.y. pusės pradinės sutartos atlyginimo sumos.

6Atsakovas apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 105-115) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-23 sprendimą dalyje dėl 35 000,00 Lt už tarpininkavimo paslaugas iš atsakovo UAB „Umbrina“ priteisimo ieškovo UAB „Projektų vystymo grupė“ naudai ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nebuvo pagrindo vertinti Tarpininkavimo paslaugų sutartį kaip pavedimo teisinius santykius sukuriančią sutartį. Taip sutarties nevertino nė viena iš jos šalių, tokiu pagrindu ieškinio negrindė ir ieškovas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp ginčo šalių sudaryta sutartis faktiškai nutrūko tada, kai notarė pranešė, jos negalės patvirtinti turto pardavimo sutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių šiam turtui pritaikymo, ir kad visus pavedimo darbus ieškovas atliko iki to momento. UAB „Umbrina“ veikė tiesiogiai, bet ne per atstovus (ar įgaliotinius). Tarpininkavimo paslaugų sutartis yra tipinė paslaugų sutartis (CK 6.716 str.). Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos vieningos teismų praktikos (2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Kadangi Tarpininkavimo paslaugų sutartis nėra pavedimo sutartis, teismas nepagrįstai vadovavosi pavedimo teisinius santykius, atstovavimą bei komiso teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Teismas, spręsdamas dėl Tarpininkavimo sutarties turinio, t.y. nustatydamas ieškovo prisiimtus įsipareigojimus bei šalių sutartą kainą, padarė neteisingą išvadą, jog sutarties šalys sudarė žodinius susitarimus, įskaitant ir susitarimą dėl atlygio, pardavus turtą už mažesnę nei 4 mln. Lt kainą, mokėjimą ir jo dydį. Teismas, nepagrįstai išeidamas už ieškinio ribų, ex officio neteisėtai sprendė, jog neva tarp šalių galėjo būti ir kitų žodinių susitarimų vien dėl to, kad, vadovaujantis Tarpininkavimo sutarties 2.5 punktu, nebuvo pervestas atlygis nuo gauto avanso. Atsakovui ieškovas nepateikė jokių reikalavimų sumokėti tam tikras sumas, nebuvo pateiktos nei sąskaitos - faktūros, nei kiti dokumentai apmokėjimui. Be to, jokios pretenzijos dėl to taip pat nebuvo pareikštos. Sutarties šalys numatė konkretų atlygį fiksuota pinigų suma, kuri sumokama po to, kai parduodamas nekilnojamasis turtas, t.y. sėkmės atveju – ši nuostata yra esminė sutarties sąlyga ir atspindi paties susitarimo principą: „mokestis sumokamas pardavus turtą“; ieškovas ir atsakovas sutarė ne tik dėl fiksuoto atlygio, bet ir dėl atlygio didėjimo tuo atveju, jei turtas parduodamas už didesnę kainą - tai paaiškina, jog paslaugos tiekėjo siekis turėjo būti surasti pirkėją, kuris pirktų turtą už kuo didesnę kainą, kadangi tokiu atveju išaugtų jam mokamo atlygio dydis; šalys nesusitarė dėl paslaugų kainos tuo atveju, jei turtas parduodamas už mažesnę kainą - nei dėl fiksuotos sumos, nei dėl jos atitinkamo mažėjimo procentine išraiška. Šalys sutarė dėl minimalios turto pardavimo sumos. Tuo atveju, jei šalys nebuvo aptarusios kainos mokėjimo pardavus turtą už mažiau nei 4 mln. Lt, tokio susitarimo ir nebuvo. Tarpininkavimo paslaugų sutartyje buvo aptartos dvi esminės sutarties sąlygos: 1) suteiktina paslauga bei 2) mokėtina kaina, todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti įstatymą nustatant paslaugų kainą. Turto pardavimo sąlyga nebuvo išpildyta ir Tarpininkavimo paslaugų sutartis nebuvo įvykdyta. Teismas nepagrįstai nevertino ir nesivadovavo ieškovo atstovo (įmonės direktoriaus) pateiktas paaiškinimais dėl Tarpininkavimo paslaugų sutarties kainos nustatymo. Šiuo atveju sutartis pakeista nebuvo, t.y. išliko galioti tos pačios nuostatos, nustatančios atlygį už suteiktas paslaugas. Teismas tinkamai neįvertino ir to, kad Tarpininkavimo paslaugų sutartis sudaryta būtent ieškovo iniciatyva, jo siūlytomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčo sutarties turinį, t. y. spręsdamas dėl šalių sulygtų atlikti paslaugų turinio, atlygio už paslaugas ir mokėjimo mechanizmo, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nesivadovavo visais įrodymais ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo, dėl kurio neva neįvyko pirkimo - pardavimo sandoris, todėl teismas negalėjo spręsti dėl atsakovo atsakomybės. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas pasirinko „derybinę grupę“ ir yra atsakingas už trečiųjų asmenų veiksmus. Tretieji asmenys neatstovavo atsakovo, nepriiminėjo sprendimų dėl turto pardavimo, tačiau dalyvavo kaip sandoriu suinteresuoti asmenys - atsakovą ir AB „Prospero polis“ siejo nuomos teisiniai santykiai, be to, sudarius planuotą sandorį, AB „Prospero polis“ galimai būtų gavęs užsakymų iš pirkėjo darbams parduodamo turto teritorijoje atlikti. Atsakovas niekaip nekontroliavo trečiųjų asmenų ir negali būti atsakingas už jų veiksmus. Be to, teismas netinkamai nustatė ieškovo suteiktų paslaugų mastą bei netyrė, kiek ir konkrečiai kokių darbų buvo atlikta vykdant Tarpininkavimo paslaugų sutartį. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visetą, tik išvardijo darbus, kuriuos ieškovas nurodė savo ieškinyje, tai yra skundžiamu sprendimu nėra tiksliai nustatyta, kiek ir kokių darbų atliko ieškovas. Ieškovas neįrodinėjo, o teismas nenustatė, kokia yra ieškovo atliktų darbų vertė - byloje nėra tai pagrindžiančių duomenų, tik ieškovo atstovo paaiškinimas, jog tai galėtų siekti apytiksliai apie 50 000,00 Lt. Šiuo atveju teismas iš pradžių padarė išvadą, jog Tarpininkavimo paslaugų šalys buvo žodžiu sutarusios dėl paslaugų kainos sumažinimo tuo atveju, jei turtas parduodamas už mažesnę nei 4 mln. Lt kainą. Vadinasi, tokiu atveju ieškovui priklausytų 80 proc. atlygio nuo 70 000,00 Lt (56 000,00 Lt). Tačiau spręsdamas dėl priteistinos sumos bei žinodamas, jog galimas pirkimo - pardavimo sandoris buvo ruošiamas 3,2 mln. Lt sumai, teismas 1/2 mokėtino atlygio sumos skaičiavo nuo Tarpininkavimo paslaugų sutartyje numatyto atlygio, kuris butų mokamas, pardavus turtą už 4 mln. Lt. Tokios teismo išvados yra viena kitai prieštaringos. Neįvykus sandoriui, paslaugų kaina turėtų būti nustatoma pagal faktą.

7Ieškovas apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 117-120) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas CK 1.67 str. 1 d. nuostatų, pažeidė materialinės teisės normas. Atsakovo derybinė grupė, kurios sudedamoji dalis buvo ir du AB „Prospero polis“ valdybos nariai, iš kurių vienas dar ir valdybos pirmininkas (R. S.): 1) pradėjo derybas, žinodami apie galimą pagrindą AB „Prospero polis“ ginčyti nekilnojamojo turto komplekso, esančio Draugystės g. 13, Kaune (derybų objekto), įsigijimo sandorį; 2) derėjosi, pateikdami žinomai klaidinantį patvirtinimą apie trečiųjų asmenų (t.y. AB „Prospero polis“) galimas pretenzijas 2010-02-08 Preliminariosios sutarties dėl pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo 4.5 punkte; 3) būdami vieni iš pagrindinių AB „Prospero polis“ valdymo organų narių žinojo (turėjo žinoti) apie planuojamą inicijuoti civilinį procesą, susijusį su sandorio objektu, tačiau apie jį neįspėjo derybų dalyvių, nesiėmė jokių priemonių nuostoliams išvengti ar jiems sumažinti. Visuma šių sąlygų neatitinka sąžiningumo principo ikisutartiniuose santykiuose reikalavimo. Iš esmės teisingai konstatavęs nesąžiningus ir neteisėtus asmenų, už kuriuos atsako UAB „Umbrina“, veiksmus, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl šių veiksmų reikšmės, vykdant 2009-11-24 Tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuri nustatė šalių tarpusavio teises ir pareigas. Teismas negalėjo spręsti nuostolių sumažinimo (CK 6.251 str. 2 d.) klausimo, kadangi ieškovas prašė priteisti atlyginimą pagal sutartį, o ne taikyti civilinę atsakomybę. Konstatavęs atsakovo atsakomybę už nesąžiningus jo atstovų veiksmus, teismas turėjo konstatuoti ir tai, jog 2009-11-24 Tarpininkavimo paslaugų sutarties 2.2. punkte nurodyta sąlyga yra įvykusi. Atitinkamai, toliau turėjo spręsti klausimą ne dėl civilinės atsakomybės sąlygų, o dėl sutarties vykdymo natūra - atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo aplinkybę, jog ieškovas ir atsakovas žodžiu bei konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog sandorio kaina – 3 200 000 Lt yra tinkama. 2009-11-24 Tarpininkavimo paslaugų sutarties 2.2. punkte nustatyta atlyginimo apskaičiavimo formulė – 70 000 Lt be PVM nuo 4 000 000 Lt, gautų už parduotą turtą, o ne imperatyvus draudimas pardavinėti turtą už mažesnę (didesnę) sumą. Atitinkamai, atsakovui sutikus su 3 200 000 Lt objekto kaina ir sudarius bei pradėjus vykdyti 2010-02-08 Preliminariąją sutartį dėl pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, atsakovas aiškiai patvirtino, jog sutinka su mažesne, nei tarpininkavimo sutartyje nustatyta, kaina. Tai reiškia, kad jei ieškovui buvo numatytas 70 000 Lt atlygis nuo 4 000 000 Lt, tai nuo 3 200 000 Lt priklausanti mokėti suma yra 56 000 Lt. Toks sutarties aiškinimas yra sąžiningas, neprieštarauja dispozityviai 2009-11-24 Tarpininkavimo paslaugų sutarties 2.2. p. nuostatai bei tikrajai šalių valiai. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog ieškovas kokiais nors savo veiksmais ar neveikimu būtų prisidėjęs prie neteisėtų veiksmų ar žalos atsiradimo. Šių aplinkybių neįrodinėjo ir atsakovas (CPK 12, 178 str.)

8Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas (2 t., b.l. 130) nurodo, kad su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka. Ieškovas nepagrindžia savo reikalaujamos sumos (patirtų sąnaudų/išlaidų pagrįstumo, kt.), netinkamai aiškina tarp šalių sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį, netinkamai interpretuoja neva buvusį atsakovo nesąžiningumą. Atsakovo pozicija visais teisės ir fakto klausimais išdėstyta apeliaciniame skunde, jame išdėstyti argumentai laikytini atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą.

9Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo R. S. (2 t., b.l. 131-135) nurodo, kad su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka. Apelianto motyvas, kad atsakovo UAB „Umbrina“ vardu derėjosi ir sprendimus priiminėjo direktorius ir du iš penkių AB „Prospero polis“ valdybos narių, neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi R. S. dalyvavo derybose tarp UAB „Umbrina“ ir UAB „Accel elektronika“ kaip suinteresuoto juridinio asmens AB „Prospero Polis“ atstovas. Derybų eigoje sprendimų priėmime jis nedalyvavo, nes derybas vedė UAB „Umbrina“ direktorius T. B., neturėjo jokių įgaliojimų priimti sprendimus ar teikti kokius nors derybinius pasiūlymus UAB „Accel elektronika“ atstovams ir jų neteikė. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad sandoris žlugo dėl to, jog Kauno apygardos teismas 2010-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1903-555/2010 tenkino de facto R. S. inicijuotą AB „Prospero polis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo derybų sandorio objektą. RAB „Prospero Polis“ direktorius S. M. savarankiškai ir nepriklausomai nuo UAB „Umbrina“ ir UAB „Accel elektronika“ derybų eigos, gindamas AB „Prospero Polis“ interesus ir vadovaudamasis LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl 2005-07-08 pirkimo - pardavimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo. Direktorius dėl šio klausimo nesikreipė į RAB „Prospero polis“ valdybą, ir šis klausimas nebuvo valdybos svarstytas. Be to, ieškinio padavimo galimybės klausimo svarstymo valdyboje neinicijavo ne tik direktorius, bet ir nei vienas RAB „Prospero Polis“ valdybos narių. Nepagrįstas ir kitas ieškovo argumentas, tai yra, kad atsakovo derybinė grupė, būdami vieni iš pagrindinių AB „Prospero polis“ valdymo organų narių, žinojo (turėjo žinoti) apie inicijuojamą civilinį procesą, tačiau apie jį neįspėjo derybų dalyvių, nesiėmė jokių priemonių nuostoliams išvengti ar jiems sumažinti. Tuo metu, kai 2010-03-16 RAB „Prospero Polis“ Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Umbrina“ iki ieškinio pareiškimo, preliminari pirkimo - pardavimo sutartis tarp UAB „Umbrina“ ir UAB „Accel elektronika“ jau buvo pasirašyta daugiau nei prieš penkias savaites, t. y. 2010-02-08. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti kaltinimai R. S. dėl tariamos pastarojo kaltės ir nesąžiningų veiksmų, dėl kurių neįvyko nekilnojamojo turto, esančio Draugystės g. 13, Kaune, pirkimo - pardavimo sandoris, yra nepagrįsti, nelogiški, prieštaraujantys byloje pateiktiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms.

10Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas (3 t., b.l. 4-12) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 1) tarpininkavimo paslaugų sutartis nepanaikina ieškovo teisės į atlyginimą už paslaugas, kuriomis naudojosi atsakovas, vykdydamas preliminarią sutartį su ieškovo pasiūlytu pirkėju. Dispozityvioje Tarpininkavimo paslaugų sutartyje nėra numatyta, jog parduodant turtą už mažesnę nei 4 mln. Lt sumą ieškovas paslaugas turi teikti neatlygintinai; sutarties pakeitimui rašytinės formos reikalavimas nėra taikytinas; atsakovas sutiko su sumažinta turto kaina, toliau naudojosi ieškovo paslaugomis be jokių pastabų ar pretenzijų, o ir ieškovas atitinkamai veikė, remdamasi atsakovo elgesiu, todėl laikytina, jog šalys pakeitė rašytinę sutartį turto kainos atžvilgiu; nesąžininga būtų konstatuoti, jog už intensyvias ir ilgai trukusias ieškovo paslaugas tarpininkaujant dėl 3,2 mln. Lt vertės sandorio jam nepriklauso joks atlyginimas. Tarpininkavimo paslaugų sutarties 2.2. punkte nėra aiškiai numatyta, jog Paslaugų teikėjui komisinis mokestis nėra mokamas, jei turtas parduodamas už mažesnę nei 4 000 000 Lt sumą. Ieškovas turi teisę į atlyginimą, laikant Tarpininkavimo paslaugų sutartį tiek atlygintinų paslaugų, tiek pavedimo sandoriu. Tarpininkavimo paslaugų sutartis neturėjo būti sudaroma raštu, todėl jos pakeitimams nėra keliamas rašytinės formos reikalavimas. Atitinkamai, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais atliktas pakeitimas yra pripažintinas galimu, galiojančiu ir įrodinėtinu visomis priemonėmis. Be to, byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų konstatuoti, kad šalys susitarė dėl Tarpininkavimo paslaugų sutarties pakeitimo, todėl net ir nustačius rašytinės formos reikalavimo pažeidimą, šis neturi jokios reikšmingos įtakos bylos sprendimui. Atsakovas sutiko su sumažinta turto kaina, toliau naudojosi ieškovo paslaugomis be jokių pastabų ar pretenzijų, o ir ieškovas atitinkamai veikė, remdamasis atsakovo elgesiu, todėl laikytina, jog šalys pakeitė rašytinę sutartį turto kainos atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo aplinkybę, jog ieškovas ir atsakovas žodžiu bei konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog sandorio kaina – 3 200 000 Lt yra šalims priimtina ir sudarius sandorį su ieškovu bus atsiskaityta. Atsakovas sutiko su 3 200 000 Lt turto kaina, sudarė bei pradėjo vykdyti 2010-02-08 Preliminariąją sutartį dėl pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Buvo atlikti visi pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingi veiksmai, kurie administravimo, organizavimo ir technine prasme buvo gana sudėtingi ir užimantys daug laiko. Visi šie veiksmai buvo atlikti ir kliūtys sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį buvo pašalintos iki preliminarioje sutartyje nurodyto pagrindinės sutarties sudarymo termino - 2010-04-08, naudojantis ir neatsisakant ieškovo paslaugų. Apie tai, jog atsakovas nuo pat 2010-02-08 Preliminariosios sutarties sudarymo net neketino atsiskaityti pagal Tarpininkavimo paslaugų sutartį, ieškovas sužinojo tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas naudojosi ieškovo paslaugomis, ilgą laiką savanaudiškai neketindamas už jas atsiskaityti, todėl teismas pagrįstai pripažino jį buvus nesąžiningu; 2) Apeliantas savo elgesiu davė pagrindą ieškovui manyti, kad paskyrė trečiuosius asmenis savo atstovais, todėl atsako ir už šių asmenų padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir liudytojų D. M. bei V. L. parodymus dėl R. S. ir E. T. veiksmų derybų metu. Šie AB „Prospero polis“ valdybos nariai dalyvavo beveik visuose derybiniuose susitikimuose, derėjosi atsakovo vardu ir interesais. Esminės sandorio sąlygos ir strateginiai sprendimai buvo derinami su AB „Prospero polis“ valdybos nariais. Atsakovas visų derybų metu davė rimtą pagrindą manyti, jog pastarieji yra pagrindiniai atsakovo veiksmų ir sprendimų iniciatoriai; 3) Tarpininkavimo sutartyje nustatytai atlyginimo sąlygai atsirasti sukliudė nesąžiningi veiksmai, už kuriuos atsako atsakovas, todėl sąlyga yra laikoma įvykusia ir ieškovui priklauso visas atlyginimas pagal sutartį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. S. pripažino, jog galimas ieškinys dėl sandorio objekto buvo svarstomas dar prieš preliminariosios sutarties tarp atsakovo ir potencialaus pirkėjo pasirašymo. Be to, teisme liudiję asmenys iš esmės patvirtino, jog AB „Prospero polis“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsirado tuo metu, kai išaiškėjo atsakovo interesus atstovavusių AB „Prospero polis“ valdybos narių - E. T. ir R. S. (valdybos pirmininko) - tarpusavio nesutarimai dėl pinigų iš sandorio pasidalinimo, tai yra numanomi atsakovo atstovai, būdami AB „Prospero polis“ valdybos nariais (R. S. - valdybos pirmininkas), žinojo apie galimus AB „Prospero polis“ reikalavimus, susijusius su 3 200 000 Lt sandorio objektu, tačiau to neatskleidė derybų metu ir atliko kitus, sąžiningumo reikalavimų neatitinkančius veiksmus. Iš visumos pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų galima daryti išvadą, jog atsakovo derybinė grupė, kurios sudedamoji dalis buvo ir du AB „Prospero polis“ valdybos nariai, iš kurių vienas dar ir valdybos pirmininkas (R. S.): (i) pradėjo derybas, žinodami apie galimą pagrindą AB „Prospero polis“ ginčyti nekilnojamojo turto komplekso, esančio Draugystės g. 13, Kaune (derybų objekto), įsigijimo sandorį; (ii) derėjosi, pateikdami žinomai klaidinantį patvirtinimą apie trečiųjų asmenų (t.y. AB „Prospero polis“) galimas pretenzijas 2010-02-08 Preliminariosios sutarties dėl pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo 4.5 punkte; (iii) būdami vieni iš pagrindinių AB „Prospero polis“ valdymo organų narių, žinojo (turėjo žinoti) apie planuojamą inicijuoti civilinį procesą, susijusį su sandorio objektu, tačiau apie jį neįspėjo derybų dalyvių, nesiėmė jokių priemonių nuostoliams išvengti ar jiems sumažinti. Visuma šių sąlygų neatitinka sąžiningumo principo ikisutartiniuose santykiuose reikalavimo. Pirkimo - pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo (ar asmenų, už kuriuos jis atsakingas) nesąžiningų veiksmų, tai yra 2009-11-24 Tarpininkavimo paslaugų sutarties 2.2. punkte nustatytai sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė atsakovas, ši sąlyga jam kėlė tik pareigas (buvo nenaudinga). 2009-11-24 Tarpininkavimo paslaugų sutarties 2.2. punkte nurodyta sąlyga yra įvykusi ir ieškovui priklauso visas atlyginimas pagal minėtą sutartį. Argumentai dėl ieškovo atliktų veiksmų apimties nėra reikšmingi, kadangi Tarpininkavimo paslaugų sutarties 2.2. p. numatė atlyginimą ne už preliminarioje sutartyje numatytų veiksmų atlikimą, o už informacijos apie pirkėją pateikimą, tai yra visos tarpininkavimo paslaugos yra laikytinos suteiktomis nuo informacijos apie turto pirkėją pateikimo. Atitinkamai, visi kiti veiksmai, kuriuos atliko ieškovas, yra iš esmės pertekliniai ir buvo vykdomi tik tam, kad kiek įmanoma greičiau įvyktų kainos mokėjimo sąlyga - sudaryta turto pirkimo pardavimo sutartis.

11Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

13Fizinių ir (ar) juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais. Viena iš sandorio rūšių yra sutartis. Sutartis įstatymo apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kada vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų ar daugiau šalių tarpusavyje suderinta valia, kuria siekiama tam tikro bendro rezultato.

14Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 str. 1 d., teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 str. reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2004; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

15Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui tarpininkavimo paslaugas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirkėjo geriausiomis sąlygomis suradimui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių susiklostę civiliniai santykiai savo esme atitinka pavedimo teisinius santykius, ir konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, jog taip sutarties nevertino nei viena iš jos šalių, o taip pat tokiu pagrindu ieškinio negrindė ir ieškovas, minėtos išvados nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčas tarp šalių dėl sutarties rūšies nebuvo kilęs, dėl ko atsakovas klausimą dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties pripažinimo paslaugų sutartimi apeliaciniame skunde kelia nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo taikyti pavedimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

16Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, ir kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sutartinių santykių turinį vertino pagal bendruosius sutarčių teisės principus ir konstatavo, kad ieškovas ir atsakovas be 2009-11-24 tarpininkavimo paslaugų sutarties taip pat papildomai susitarė ir žodžiu, jog ieškovas atliks visus reikiamus tarpininkavimo darbus turto pardavimo sandoriui su UAB „Accel elektronika“ sudaryti, o atsakovas atlygins ieškovui 70 000 Lt komisinių, jeigu turtas bus parduotas už keturis milijonus litų arba atitinkamai mažesnę sumą, jeigu turtas bus parduotas už mažiau negu keturis milijonus litų. Nors atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad jokie žodiniai susitarimai, įskaitant ir susitarimą dėl atlygio, pardavus turtą už mažesnę nei keturių milijonų litų sumą, mokėjimą ir jo dydį, sudaryti nebuvo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo įsipareigojimus atsakovui pagal rašytinius ir žodinius susitarimus dėl tarpininkavimo, sudarant turto pardavimo sutartį, pilnai įvykdė, šią aplinkybę atsakovas pripažino. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Accel elektronika“ sumokėjimas atsakovui avansą už perkamą turtą ir pastarojo šios sumos nepervedimas ieškovui pagal sutarties 2.5 punkto sąlygą įrodo, jog nors šalys buvo pasirašiusios tarpininkavimo paslaugų sutartį, tačiau vadovavosi ir žodiniais susitarimais. Pažymėtina, kad pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus civilinio proceso kodekse nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovas ir atsakovas sudarė žodinius susitarimus, tame tarpe ir susitarimą dėl atlygio, pardavus turtą už mažesnę nei keturių milijonų litų kainą.

17Tai, kad tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta ieškovo iniciatyva, jo siūlytomis sąlygomis, šiuo atveju atsakovo kaltės nepaneigia. Būtent, šios sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad sudarius turto pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovas įsipareigoja ieškovui sumokėti komisinius, kurie sudaro 70 000 Lt be PVM nuo 4 mln. litų, gautų už parduotą turtą. Už kiekvieną 100 000 Lt papildomai gautų litų atsakovas sumoka ieškovui papildomai po 10 000 Lt be PVM. Sutarties 2.4 punkte numatyta, kad įvykus turto pirkimui - pardavimui su pirkėju, apie kurį ieškovas informavo atsakovą, atsakovas privalo sumokėti ieškovui 2.2 sutarties punkte nustatytą atlyginimą. Sutarties 2.5 punkte nustatyta, kad atsakovas per 3 dienas privalo pervesti į ieškovo sąskaitą pinigų sumas, skaičiuotinas ir nuo sumokėto avanso už parduodamą turtą mokėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrieji įstatymų nustatyti civilinių teisinių santykių principai sukuria šių teisinių santykių dalyvių pareigą elgtis pakankamai apdairiai, dėmesingai, patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – pasirašydamas sutartį, turi apsvarstyti bei įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes.

18Priešingai nei teigiama atsakovo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsakovo aiškinimą, jog jis neprivalo vykdyti įsipareigojimų pagal 2009-11-24 tarpininkavimo sutartį, nes turtą buvo sutarta parduoti ne už keturis milijonus litų, kaip nurodyta tarpininkavimo paslaugų sutartyje, o už tris milijonus du šimtus tūkstančių litų, pagrįstai vertino kaip atsakovo nesąžiningą elgesį. Šią išvadą patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, jog laikotarpiu po tarpininkavimo paslaugų sutarties su ieškovu sudarymo iki preliminarios sutarties sudarymo su būsimu pirkėju atsakovas jau žinojo ir sutiko, kad turtas būtų parduotas už mažesnę negu keturių milijonų litų sumą, tačiau šios tarpininkavimo sąlygos papildomai neaptarė, priėmė ieškovo jam teikiamas tarpininkavimo paslaugas, tikėdamasis dėl to išvengti atlyginimo už jas mokėjimo ieškovui. Byloje nenuneigta aplinkybė, kad atsakovas savo valia pasirinko konsultantus E. T. ir R. S. (dėl pastarojo kaltės sandoris nebuvo sudarytas, nes parduodamam turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės). Tokiu atveju atsakomybė už šių asmenų kaip tarpininkų, konsultantų veiksmus tenka būtent atsakovui, kas teisingai konstatuota skundžiamame sprendime. Tai, kad atsakovas nekontroliavo minėtų asmenų veiksmų, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad šis leido jiems dalyvauti derybose dėl turto pardavimo, suteikė galimybę sužinoti visas su derybomis, turto pardavimo kaina ir pan. susijusias aplinkybes, tai yra prisiėmė atsakomybę už jų veiksmus, nepaneigia.

19Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nėra tiksliai nustatyta, kiek ir kokių darbų atliko ieškovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui tarpininkavimo paslaugas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirkėjo geriausiomis sąlygomis suradimui. Būtent ieškovas savo pareigą įvykdė – surado nekilnojamojo turto pirkėją. Taigi nustatinėti konkrečius darbus ir jų apimtį nagrinėjamos bylos kontekste apskritai nebuvo ir nėra jokio tikslo.

20Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl dalinai neigiamų finansinių pasekmių naštos abiem šalims padalinimo, daro išvadą, kad priteistinų komisinių dydis sumažintas iki 35000 litų sumos pagrįstai. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė priteistiną sumą, kurią skaičiavo kaip lygią pusei pradinės sutartos atlyginimo sumos (kai galimo pirkimo – pardavimo sandorio kaina buvo nustatyta 3 200 000 litų, tai atitinkamai nuo šios sumos priklausanti mokėtina suma sudarytų 56 000 litų, bet ne 70 000 litų), kolegija daro išvadą, kad priteista 35000 Lt suma už tarpininkavimo paslaugas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra jokio pagrindo.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas prašė (1 t., b.l. 3-8) priteisti iš atsakovo 56 000 Lt už jo... 3. Ieškinyje nurodyta, kad 2009 m. lapkričio mėnesį atsakovas UAB... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (2 t., b.l.... 5. Sprendime nurodyta, kad byloje nustatyta, jog tarp šalių 2009-11-24 buvo... 6. Atsakovas apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 105-115) prašo Kauno miesto... 7. Ieškovas apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 117-120) prašo Kauno miesto... 8. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas (2 t., b.l. 130) nurodo,... 9. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo R. S. (2 t., b.l.... 10. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas (3 t., b.l. 4-12) nurodo,... 11. Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti,... 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 str. 1 d., teisėtai... 15. Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta... 16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nurodyta, kad sutartys... 17. Tai, kad tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta ieškovo... 18. Priešingai nei teigiama atsakovo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos... 19. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde dėstomais... 20. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti...