Byla 3K-3-203/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės ir Teodoros Staugaitienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sarteksas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sarteksas“ ieškinį atsakovui UAB „Beltateksas“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir atsakovo UAB „Beltateksas“ priešieškinį ieškovui UAB „Sarteksas“ dėl nuomos sutarties termino nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė iškeldinti atsakovą iš jam priklausančių negyvenamųjų patalpų Kaune, Demokratų g. 53, priteisti 814 Lt netesybų, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2003 m. gegužės 15 d. neterminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išnuomojo atsakovui nurodytas patalpas. Ieškovas, remdamasis CK 6.480 straipsnyje nustatyta tvarka, 2004 m. sausio 12 d. raštu įspėjo atsakovą, kad sutartį nutraukia nuo 2004 m. gegužės 15 d. Atsakovas neįvykdė sutarties 5 punkte nustatyto įsipareigojimo išsikelti iš patalpų ir jas perduoti nuomotojui, todėl pagal sutarties 9 punktą privalo sumokėti ieškovui 5 proc. metinio nuomos mokesčio dydžio baudą, t. y. 814,20 Lt.

5Atsakovas, remdamasis CK 6.35 straipsnio 3 dalimi, priešieškiniu prašė šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties terminą nustatyti iki 2008 m. gegužės 1 d.; jis nurodė, kad jo turimos sutarties tekstas su nurodytu sutarties terminu, visas sutarties turinys, nuomojamų patalpų įsirengimas atsakovo verslui ir kitos aplinkybės patvirtina, kad sutartis terminuota.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas iškeldino atsakovą iš negyvenamųjų patalpų, priteisė iš atsakovo ieškovui 814,20 Lt baudą, 1900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 133 Lt žyminio mokesčio ir 290 Lt ekspertizės išlaidoms atlyginti, taip pat 11,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad ieškovo teismui pateiktoje nuomos sutartyje termino nenustatyta, tokia sutartis laikytina neterminuota (CK 6.479 straipsnis). Sutartis nutraukiama CK 6.480 straipsnyje nustatyta tvarka, kurios, teismo vertinimu, ieškovas laikėsi. Atsakovui pateikus šalių sudarytos nuomos sutarties egzempliorių, kuriame nustatytas negyvenamųjų patalpų nuomos terminas iki 2008 m. gegužės 1 d. ir, kilus ginčui dėl sutarties termino, atlikta šalių pateiktų sutarčių egzempliorių teismo ekspertizė, kurios duomenys patvirtino, kad sutarties pirmieji lapai yra skirtingi, tačiau kuris iš jų yra pirminis, ekspertizės išvadomis nepatvirtinta. Teismas sprendė, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sarteksas“ valdybos nario M. L. ieškinį atsakovams UAB „Sarteksas“ ir UAB „Sarteksas“ administracijos vadovui A. K. dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir draudimo priimti sprendimus įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turintis faktas, jog negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukta teisėtai (byla Nr. 2-704/2005; T. 2, p. 7–12). Dėl to teismas padarė išvadą, kad priešieškinio reikalavimas nustatyti nuomos sutarties terminą, kai sutartis yra nutraukta, netenkintinas; atsakovas privalo atlaisvinti nuomojamas patalpas. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. balandžio 25 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 500 Lt išlaidoms už dokumentų techninę ekspertizę atlyginti.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimo ir 2006 m. balandžio 25 d. papildomo sprendimo, 2006 m. spalio 19 d. sprendimu panaikino pirmiau nurodytus pirmosios instancijos teismo sprendimus, priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – nustatė, kad šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį iki 2008 m. gegužės 1 d., priteisė iš ieškovo atsakovui 2300 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kolegija nurodė, kad šalių ginčas byloje kilo dėl sutarties nutraukimo procedūros tinkamumo, dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, taip pat dėl nuomos sutarties termino. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo pripažino, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-704/2005 nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje; kolegijos vertinimu, nurodytoje byloje nebuvo tiriamos aplinkybės dėl šalių sudarytos 2003 m. gegužės 15 d. nuomos sutarties termino, jos galiojimo, nutraukimo pagrįstumo bei pasekmių. Dėl to kolegija sprendė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 180 straipsnio, 182 straipsnio 2 punkto nuostatas. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė CPK 265, 270 straipsniuose nustatytų reikalavimų; šių procesinės teisės normų pažeidimas lėmė netinkamą materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties sudarymo, nutraukimo tvarkos, taip pat sutarčių aiškinimo, taikymą. Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus joms pagrįsti, padarė išvadą, kad šalys sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį; nors šalys pateikė skirtingus sutarties egzempliorius dėl joje nustatyto termino, kolegija sprendė, kad iš ieškovo administracijos vadovo 2003 m. rugsėjo 2 d. rašto, kuriame jis atsakovui siūlo ištaisyti klaidą ir į sutartį įrašyti jos galiojimo terminą, išplaukia, kad šalių tikrieji ketinimai buvo sudaryti terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį; sutartis buvo tikslinama, jos vėlesniame variante įrašytas terminas iki 2008 m. gegužės 1 d. Aplinkybę, kad šalys tarėsi sudaryti terminuotą sutartį, kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina sutarties nuostatos dėl jos nutraukimo prieš terminą, taip pat sutarties priedas L-00-01, kurio duomenimis, atsakovui panaudos pagrindais nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2008 m. gegužės 1 d. perduota technologinė įranga gamybai nuomojamose patalpose vykdyti. Šalių sudarytos terminuotos sutarties faktas, kolegijos vertinimu, nepaneigtas ir ekspertizės akto išvadose; jose pažymėta, kad ieškovo pateiktame sutarties originalo pirmajame lape mechaniniu būdu pašalintas buvęs rankraštinis įrašas „iki 1997 m. gegužės 1 d.“. Įvertinusi šią aplinkybę, kolegija argumentavo, kad po 2003 m. rugsėjo 2 d. šalys derėjosi ir svarstė dėl termino sutartyje tikslinimo ir jo nustatymo, dėl šio susitarė vėliau, nustatę terminą iki 2008 m. gegužės 1 d. ir ištaisę pirmąjį sutarties lapą, kurio originalą teismui pateikė atsakovas (T. 1, p. 103); kolegijos vertinimu, tai atitinka ekspertizės akto išvadą, kad sutarties pirmasis lapas pakeistas; dėl to kolegija pripažino, jog tikėtina, kad ieškovas galėjo nepateikti teismui koreguoto ir jam nenaudingo sutarties pirmojo lapo egzemplioriaus. Konstatavusi, kad šalys sudarė terminuotą sutartį, kolegija priėjo prie išvados, jog ieškovas 2004 m. sausio 12 d. raštu tik įspėjo atsakovą apie terminuotos sutarties nutraukimą, tačiau ji įstatymo nustatyta tvarka, t. y. pareiškus tokį reikalavimą teisme, nenutraukta (CK 6.497 straipsnis). Galiojant nuomos sutarčiai, ieškinys dėl iškeldinimo iš patalpų ir netesybų priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 19 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimą ir 2006 m. balandžio 25 d. papildomą sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

111. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą teisės normą, todėl nepagrįstai nepripažino, kad Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-704/2005 nustatyti prejudiciniai faktai turi įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad sprendimas nutraukti šalių nuomos sutartį yra teisėtas ir pagrįstas; šioje byloje ginčas yra ne dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ar neteisėtumo (šis klausimas išspręstas pirmiau nurodytoje byloje), bet dėl teisinių padarinių, tokią sutartį nutraukus, t. y. dėl atsakovo iškeldinimo ir netesybų priteisimo po to, kai sutartis teisėtai nutraukta. Atsakovas pareiškė priešieškinį terminui nutrauktoje sutartyje nustatyti po to, kai faktas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo tapo prejudiciniu, jį atsakovo iniciatyva išnagrinėjus kitoje civilinėje byloje.

122. Teismas neteisingai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 185 straipsnis); nesant kitų įrodymų, paneigiančių ekspertizės išvadą, be pagrindo netaikė CPK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos ir nepadarė išvados, kad atsakovo pateiktas įrodymas, t. y. sutarties pirmasis lapas, yra suklastotas, jį nepagrįstai pripažino įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytos neteisingos išvados, kad, šalims pateikus skirtingus sutarties pirmuosius lapus, ekspertų išvadomis nenustatyta, kuris jų yra pirminis. Ekspertizės akto 5 punkte vienareikšmiškai nustatyta, kad yra pakeistas nuomos sutarties pirmasis lapas, t. y. pirmasis lapas iš atsakovo pateikto sutarties egzemplioriaus (T. 1, p. 149). Iš to fakto išplaukia loginė išvada, kad nepakeistas lapas pripažintinas pirminiu. Šalys iki sutarties pasirašymo dėl jos termino nebuvo sutarusios; po sutarties sudarymo buvo laikomasi skirtingų pozicijų dėl sutarties termino. Vertinimas, kad sutarties lapas pakeistas abiejų šalių susitarimu, prieštarauja pirmiau nurodytoms aplinkybėms; prasidėjus šalių konfliktui ir esant nepasitikėjimui, jos negalėjo pakeisti jau sudarytos sutarties pirmąjį lapą kitu, savo valios nepatvirtinusios tiesiogiai sutarties lape ar atskirame dokumente; toks vertinimas taip pat neatitinka protingumo principo, sutarties šalių, kaip verslo dalyvių, apdairumo. Byloje esantys įrodymai labiau patvirtina dokumento suklastojimą, bet ne jo pirmojo lapo taisymą ar pakeitimą, atliktą šalių susitarimu.

133. Teismas nepagrįstai netaikė CK 1.137 straipsnio 2–5 dalyse nustatytų normų. Atsakovas, atsikirsdamas į pareikštą ieškinį, rėmėsi suklastotu sutarties egzemplioriumi, kuriame pats nustatė sutarties galiojimo terminą. Teismo ekspertizės duomenimis nustačius, kad atsakovo pateikto sutarties egzemplioriaus pirmasis lapas yra pakeistas, atsakovas pateikė priešieškinį, prašė nustatyti sutarties terminą, nors kartu įrodinėjo sutarties terminą esant nustatytą ir rėmėsi suklastotu sutarties egzemplioriumi. Dėl to turėjo būti pripažinta, kad atsakovas nesivadovavo sąžiningumo principu sutartiniuose santykiuose su ieškovu. Atsakovas siekė nesąžiningais veiksmais pagrįsti teismui savo tariamą teisę; net ir pripažįstant formaliai pagrįsta atsakovo teisę į termino nustatymą teismo sprendimu, teismas privalėjo atsisakyti šią teisę ginti, motyvuodamas, kad atsakovas nurodyta teise piktnaudžiauja.

144. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.479 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat 6.480 straipsnyje nustatytas normas dėl jų konkurencijos su CK 6.35 straipsnio normomis dėl prievolės termino nustatymo. Ieškovas laikėsi CK 6.480 straipsnyje nustatytos neterminuotos sutarties nutraukimo tvarkos. Teisę nustatyti sutarties terminą teismo sprendimu šalys galėjo įgyvendinti galiojant sutarčiai, tačiau toks reikalavimas laiku nebuvo pareikštas. Esant prejudiciniam faktui dėl neterminuotos nuomos sutarties teisėto nutraukimo, šioje byloje nagrinėjamas iškeldinimo iš patalpų klausimas. Prievolei, kylančiai iš sutarties, negali būti nustatytas terminas po to, kai sutartis nutraukta.

155. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.35 straipsnio 2 ir 3 dalių normas; pripažinus šalių sudarytą sutartį terminuota, nebuvo pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimą ir teismo sprendimu nustatyti sutarties terminą. Nagrinėjamu atveju nebuvo šalių susitarimo nustatyti terminą ateityje, kaip tai reglamentuojama CK 6.35 straipsnio 2 dalyje, todėl nebuvo pagrindo taikyti šią teisės normą. Pagal CK 6.35 straipsnio 3 dalį teismas gali nustatyti terminą, jeigu to reikalauja prievolės prigimtis, o šalys nebuvo jo nustačiusios; šiuo atveju yra ginčas dėl sutarties termino, o nuomos sutarties prigimtis nereikalauja nustatyti jos terminą, nes negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota.

16Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 19 d. sprendimą palikti galioti. Atsakovas nurodo, kad šalių ginčas dėl nuomos sutarties termino kilo, praėjus keturiems mėnesiams nuo jos sudarymo; atsakovas jau buvo investavęs lėšas į patalpų remontą, sumontavęs sunkią didelių gabaritų techninių audinių gamybos liniją. Atsakovas pagal CK 6.228 straipsnį įgijo teisę atsisakyti sutarties sąlygos dėl termino ir kreiptis į teismą nustatyti ją teismo sprendimu. Ieškovas 2003 m. gruodžio 19 raštu Nr. R53/03 vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas ir laikė sutartį neterminuota. Tai rodo apie nesąžiningus ieškovo tikslus, net pripažįstant jo nurodomą aplinkybę, kad šalys susitarė dėl neterminuotos sutarties sudarymo. Ieškovas pripažino, kad atsakovas sutarties nepažeidė (T. 2, p. 13,18). Sutartį galima nutraukti tik CK 6.217 straipsnio 2, 5 dalyse nustatytais pagrindais, kitais šiame straipsnyje nenurodytais pagrindais sutartis nutraukiama tik teismo tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Atsakovas laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo CPK 182 straipsnio 2 punkto normos aiškinimo ir taikymo; nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-704/2005 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje; teismas teisingai nustatė, kad pirmiau nurodytoje byloje buvo sprendžiami ieškovo administracijos vadovo veiklos kompetencijos ribų klausimai, tačiau nebuvo analizuojamos šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygos ar kiti su ja susiję klausimai. Kasatoriaus argumentai, kad atsakovas suklastojo patalpų nuomos sutartį, pripažintini nepagrįstais. Ekspertizės akto išvada, kad atsakovo pateiktos sutarties pirmasis lapas pakeistas, turėtų būti vertinama kritiškai, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kas ir kada pakeitė pirmąjį sutarties lapą; ieškovo atstovas pripažino, kad sutarties pasirašymo metu pirmajame sutarties lape nė vienas atstovas nepasirašė, o jis pasirašė vėliau; pažymėtina ir tai, kad ekspertizės išvadose nenurodyta, jog šalių pateiktos sutarties pirmieji lapai būtų suklastoti. Teismas, CPK 218 straipsnyje nustatyta tvarka įvertinęs eksperto išvadas, pagrįstai nelaikė, jog atsakovo pateiktas nuomos sutarties egzempliorius yra suklastotas ir jo negalima laikyti rašytiniu įrodymu. Atsakovo vertinimu, kasacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimu ir kasatoriaus savaip interpretuojamų faktinių aplinkybių dėstymu, tačiau jie neatskleidžia, kaip nurodomi procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos, priimant skundžiamą sprendimą.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

19Šalys 2003 m. gegužės 15 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Ieškovas, laikydamas sutartį neterminuota, 2004 m. sausio 12 d. įspėjo atsakovą apie jos nutraukimą nuo 2004 m. gegužės 15 d. Atsakovas patalpų neatlaisvino, motyvuodamas, kad sutartis yra terminuota ir jos terminas nepasibaigęs. Šalys pateikė teismui jų atstovų pasirašytus ir įmonių spaudais patvirtintus sutarties egzempliorius su skirtingais įrašais apie sutarties terminą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys buvo sudariusios neterminuotą sutartį, kurią ieškovas teisėtai nutraukė; apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį iki 2008 m. gegužės 1 d.

20V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje yra materialinės ir procesinės teisės klausimai, aktualūs sprendžiant ginčą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties termino ir iš to kylančių teisinių padarinių – sutarties nutraukimo, nuomininko iškeldinimo. Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties termino nustatymo

22Sutarties laisvės principas reiškia šalių teisę nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos; įstatymų nurodytais atvejais sutarties sąlygos gali būti nustatomos pagal dispozityviąsias teisės normas (CK 6.154, 6.156 straipsniai). Nuomos sutartį reglamentuoja CK Šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos. Negyvenamųjų patalpų nuoma nėra išskirta į atskirą nuomos santykių grupę, jai taikytinos bendrosios šio skyriaus normos.

23Pagal CK 6.477 straipsnyje įtvirtintą nuomos sutarties sampratą terminas nėra esminė negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlyga. Turto, kuris nėra valstybės nuosavybė, nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota (CK 6.479 straipsnis). Termino reikšmė sutartiniuose santykiuose yra daugialypė; nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad skiriasi terminuotos ir neterminuotos sutarčių nutraukimo tvarka, jų pasibaigimo pagrindų sąrašas. Terminu apibrėžta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis paprastai atitinka abiejų šios komercinės sutarties šalių interesus. Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu, jis turi būti nurodytas sutarties tekste; šalims sulygus dėl neterminuotos nuomos sutarties, ši sąlyga taip pat turėtų būti įrašyta į sutartį. Kasatorius ginčo sutartį laiko neterminuota, remdamasis CK 6.479 straipsnio 2 dalies norma, kad tuo atveju, kai sutarties terminas joje nenustatytas, nuomos sutartis laikoma neterminuota. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisės norma taikytina, kai, sudarydamos sutartį, šalys neteikė reikšmės jos trukmei ir jų valią atitiko tai, kad sutartyje nebuvo nustatytas jos terminas. Kai sutarties šalis ginčija buvus tokią situaciją ir nurodo aplinkybes, dėl kurių sutartyje terminas nenustatytas, nors pagal sutartinės prievolės prigimtį ar pobūdį jos trukmė turėtų būti apibrėžta terminu, pagal CK 6.35 straipsnio 2 ar 3 dalį terminą bet kurios šalies prašymu, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali nustatyti teismas. Pažymėtina, kad atsakovas priešieškiniu prašė teismo nustatyti ginčo sutarties terminą, bet kartu priešieškinyje ir paaiškinimuose teismui teigė, kad 2003 m. gegužės 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis šalių susitarimu buvo sudaryta penkerių metų laikotarpiui – iki 2008 m. gegužės 1 d., jis pateikė teismui sutarties egzempliorių, kuriame nurodytas šis sutarties terminas. Ieškovui ir atsakovui pateikus jų atstovų pasirašytus ir įmonių spaudais patvirtintus sutarties tekstus su skirtingais duomenimis apie jos terminą, apeliacinės instancijos teismas ginčą dėl šios sutarties sąlygos pagrįstai sprendė pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, kuriomis atsakovas taip pat rėmėsi, įrodinėdamas šalių susitarimą dėl sutarties termino. Teismas nustatė, kad ginčo sutarties terminas šalių susitarimu nustatytas iki 2008 m. gegužės 1 d. Padaręs šią išvadą, teismas pagrįstai netaikė CK 6.479 straipsnio 2 dalies normos, kuria rėmėsi ieškovas sutartį laikydamas neterminuota, taip pat netaikė CK 6.35 straipsnio 2 ir 3 dalių normų, pagal kurias teismas gali nustatyti sutarties terminą, kai to nebuvo padariusios sutarties šalys.

24Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą, įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir tai lėmė teismo neteisingą išvadą dėl sutarties termino. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Įrodinėjimo tikslas civiliniame procese yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CK 176 straipsnio 1 dalis). Kai sutarties šalys nesutaria dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas tiria aplinkybes, į kurias pagal įstatymą turi būti atsižvelgiama aiškinant sutartį. CK 6.193 straipsnyje pirmiausia įtvirtinta tai, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Šis sutarties aiškinimo principas reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus sudarant sutartį, analizuoti visą sutartį. Sisteminis sutarčių aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą – sutarties esmę, tikslą, jos sąlygų tarpusavio ryšį (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę, sprendžiant ginčą dėl sutarties sąlygų, svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu ar kitokiais šalių veiksmais; dėl to būtina atsižvelgti į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų pasirašytus dokumentus, tarpusavio susirašinėjimą, susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnis), todėl svarbu tai, kaip šalys vykdė šią pareigą, atsiradus nesutarimui dėl tam tikrų sutarties sąlygų, ar ieškojo abiem šalims priimtinų sprendimų, ar atsižvelgė į kitos šalies verslo interesus ir kt. Apeliacinės instancijos teismas sistemiškai ištyrė ieškovo ir atsakovo pateiktų sutarčių turinį, jų suderintas nuostatas dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, taip pat ieškovo 2003 m. rugsėjo 2 d. raštą atsakovui, kuriame siūlė ištaisyti padarytą klaidą ir į sutartį įrašyti jos galiojimo terminą. Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama sutarčių dokumentų ekspertizei, įvairiai interpretuojamos ekspertų išvados. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertų išvada yra viena iš CPK 177 straipsnyje išvardytų įrodinėjimo priemonių, teismui ji neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 185, 218 straipsniai). Teismas pagal CPK 185, 218 straipsniuose nustatytus reikalavimus ekspertų išvadoje nurodytus faktus vertino visos byloje esančios medžiagos kontekste. Teismas pripažino, kad byloje pateiktų įrodymų apie šalių sutartinius santykius visetas patvirtina, jog šalys ketino sudaryti terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir sutarė dėl jos termino iki 2008 m. gegužės 1 d. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, teismo išvada dėl šalių susitarimu nustatyto negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties termino yra pagrįsta, padaryta tinkamai taikant įrodinėjamų faktų tikėtinumo taisyklę. Kasaciniame skunde teisingai atkreipiamas dėmėsys į tai, kad padarytą išvadą teismas nevisiškai tiksliai perteikė sprendimo rezoliucinėje dalyje parašęs, jog ginčo sutarties terminas nustatomas teismo sprendimu, tačiau ši aplinkybė nekeičia sprendimo esmės, kad yra nustatytas ginčo sutarties terminas. Dėl terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo

25Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pasibaigimas yra pagrindas nuomotojui teismo tvarka reikalauti patalpų atlaisvinimo, jeigu nuomininkas to nepadaro gera valia sutartyje ar įstatyme nustatytu būdu ir laiku (CK 6.499 straipsnis). Nuomininkui ginčijant iškeldinimo pagrindą, teismas turi patikrinti, ar sutartis pasibaigė, ar ji nutraukta teisėtai.

26Sutarties šalys gali sutarimu nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154, 6.156 straipsniai); vienašališkai sutartį galima nutraukti tik sutartyje ar įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 6.217–6.220 straipsniai). CK 6.480 straipsnyje nustatytos specialiosios teisės normos dėl neterminuotos nuomos sutarties pasekmių ir CK 6.497 straipsnio normos dėl terminuotos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu taikytinos ir negyvenamųjų patalpų nuomos santykiams. Pagal CK 6.480 straipsnį neterminuotai negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai nutraukti pakanka to, kad viena šalis įspėjo apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius ar sutartyje nurodytą ilgesnį terminą. Terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis suponuoja prievolinių santykių per nustatytą laiką stabilumą. Nuomotojo reikalavimu tokia sutartis gali būti nutraukta prieš terminą tik teismo sprendimu esant CK 6.497 straipsnyje išvardytiems pagrindams. Ieškovas įspėjo nuomininką apie negyvenamųjų patalpų sutarties nutraukimą, laikydamas sutartį neterminuota, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalis sieja terminuota sutartis, jai nutraukti nepakanka apie tai įspėti nuomininką. Teismas konstatavo, kad ginčo sutartis CK 6.497 straipsnyje nustatyta tvarka nenutraukta, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iš nuomojamų patalpų. Pripažintinas nepagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą ir tai lėmė neteisingą išvadą sprendžiant ginčo sutarties nutraukimo klausimą. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Apeliacinės instancijos teismas tyrė ieškovo keliamą klausimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-704/2005 nustatyto fakto, kad ginčo sutartis su nuomininku buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Teismas nustatė, kad minėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjama ieškovo UAB „Sarteksas“ administracijos vadovo įgaliojimų apimtis bei jo veiksmų atitiktis bendrovės įstatams ir tik šiuo aspektu vertinamas sprendimas (įspėjimas) nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakovu; nurodytoje byloje ir teismo 2005 m. balandžio 5 d. priimtame sprendime nebuvo sprendžiama dėl 2003 m. gegužės 15 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties termino ir jos galiojimo, sutarties nutraukimo pagrįstumo ir pasekmių. Teismas pagrįstai nepripažino pirmesnėje civilinėje byloje nustatytų faktų prejudiciniais ir išvadą dėl ieškinio pagrįstumo grindė nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

27Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas nekeistinas.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.