Byla e2A-415-883/2017
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-202-797/2017 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė J. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. K. 28 093,14 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji turėjo žemės sklypus, kuriuos atsakovas pardavė, tačiau už juos gautų pinigų jai neperdavė, todėl prašo juos priteisti iš atsakovo.
  2. Atsakovas E. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teisių į žemę atgavimo bei sklypų pardavimo reikalus tvarkė ieškovės J. M. prašymu, turėdamas jos įgaliojimus. Buvo sutarta, kad pardavus žemės sklypus, jis gaus 60 proc. sumos, o ieškovė 40 proc. Pinigus, gautus pardavus žemės sklypus, jis ieškovei atidavė dalimis, kartais apmokėdavo parduotuvės sąskaitas, nes taip prašė pati ieškovė, todėl su ieškove yra visiškai atsiskaitęs. Prašė taikyti ieškinio senatį, nes nuo 2005 m. sandorio sudarymo praėjo beveik 11 metų.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės J. M. atsakovui E. K. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas, įvertinęs byloje esančius ieškovės įgaliojimus atsakovui dėl žemės atgavimo ir sklypų pardavimo, nurodė, kad jie yra sudaryti pas notarą, nenuginčyti, todėl sprendė, kad būtent ieškovė yra juos pasirašiusi.
  3. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad labiau tikėtina, jog atsakovas pinigus, gautus už ieškovei priklausiusių žemės sklypų pardavimą, jai grynaisiais pinigais perdavė, neprašydamas jokio rašytinio patvirtinimo, kadangi tuo metu juos siejo pasitikėjimo santykiai.
  4. Teismas, įvertinęs šalių elgesį 2005 m., 2006 m., 2008 m. įgaliojimų surašymo ir nurodytų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu bei po jų, suabejojo ieškovės teiginiais, kad ji pinigų negavo ir nežinojo apie žemės pardavimą, todėl sprendė, kad savo įsipareigojimus pagal įgaliojimus atsakovas ieškovei tuo metu vykdė tinkamai, nes priešingu atveju, kiti įgaliojimai nebūtų pasirašyti.
  5. Teismas nurodė, jog pačios ieškovės duoti paaiškinimai ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad ji buvo prastos sveikatos, su savo vaikais nesutarė, todėl E. K. parašė įgaliojimą, kad šis sutvarkytų visus nuosavybės grąžinimo dokumentus jos vardu, kad jis juos sutvarkė ir jai buvo atkurta nuosavybė, įrodo aplinkybes, jog buvo susitarta, kad po sandorių sudarymo dalis pinigų bus skirta ir atsakovui už jo rūpinimąsi nuosavybės atkūrimu, turto pardavimu ir jos išlaikymu.
  6. Teismas sprendė, kad 2006 m. ir 2008 m. įgaliojimų išdavimas paneigia ieškovės teiginius, kad ji nežinojo apie žemės sklypų pardavimą 2005 m., kadangi naujai išduotuose įgaliojimuose tų pačių žemės sklypų jau nebenurodyta.
  7. Teismo vertinimu, pateikti nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog 2005 m., 2006 m., 2008 m. parduotų žemės sklypų nuosavybės įregistravimo pagrindas buvo Apskrities viršininko sprendimai, kas patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis tvarkė nuosavybės atkūrimo dokumentus ieškovės vardu, o atsakovo veiksmai rodo, jog jis sutiko priimti jam tokį duotą pavedimą ir vykdyti jį, nes nurodyti veiksmai buvo atlikti, tai yra buvo atkurtos ieškovei nuosavybės teisės į žemės sklypą, ir žemės sklypai parduoti.
  8. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą sprendė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 28 093,14 Eur sumą iš atsakovo.
  9. Teismas, atsižvelgdamas į visų įvykių seką dėl 2005 m. lapkričio 9 d. žemės sklypo pardavimo, konstatavo, jog ieškovei buvo žinoma apie turto pardavimą ir 2005 m. lapkričio 9 d. sandorio sudarymo metu, todėl nustatęs, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendė, kad ieškovė yra praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje.
  10. Atmetęs ieškovės ieškinį, teismas atmetė reikalavimą ir dėl palūkanų priteisimo, be to, priteisė atsakovui iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Ieškovė J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo E. K. ieškovei J. M. 28 093,14 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl skolos priteisimo pagal 2005 m. lapkričio 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su 28 093,14 Eur sumos už parduotus žemės sklypus perdavimu ieškovei, kadangi nagrinėjamu atveju turėjo būti taikyta contra spoliatorem prezumpcija.
    2. Atsakovas turėjo pareigą pateikti ataskaitą ir perduoti ieškovei visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, tačiau neginčijamų įrodymų (banko pavedimų, pakvitavimų ir kt.), kad šią pareigą įvykdė nepateikė.
    3. Ieškovė neįtarė, kad žemės sklypai yra parduoti, nes įgaliojimai buvo terminuoti, o atsakovas ataskaitos apie pardavimą ir gautus pinigus nepateikė.
    4. Liudytojų parodymai nepagrindžia atsakovo E. K. pinigų perdavimo fakto ieškovei J. M. už parduotus žemės sklypus.
    5. Teismo argumentai, kad atsakovas nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2007 m. spalio 12 d. sistemingai išgrynindavo pinigus iš savo banko sąskaitos ir su J. M. atsiskaitė grynaisiais pinigais, yra grįsti tik prielaida, nes nėra pateikta jokių įrodymų, kad J. M. tuo metu ruošėsi privatizuoti butą ir jai galėjo būti taikoma lengvata.
    6. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl nesvarbios priežasties ir neatnaujino ieškinio senaties termino.
  2. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas E. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Ieškovė savo apeliaciniame skunde tik perrašė ieškinyje nurodytus argumentus, niekuo nepagrįsdama pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
    2. Teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kad labiau tikėtina, jog atsakovas perdavė ieškovei pinigus, kuriuos jis gavo pagal pirkimo – pardavimo sutartis už parduotus ieškovei priklausiusius žemės sklypus, nei jų neperdavė.
    3. Teismo išvados yra padarytos remiantis ne prielaidomis, o vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
    4. Teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, atsižvelgė ir įvertino tai, kad teisinis reglamentavimas nenumato privalomos rašytinės formos ataskaitos pateikimui ir atsiskaitymui, o tai, kad atsakovas E. K. atsiskaitydavo su ieškove, patvirtina ne tik šalių, liudytojų paaiškinimai, bet ir banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas E. K. nuolat sistemingai nuiminėdavo pinigus ir juos perduodavo ieškovei J. M..
    5. Teismas ieškovės J. M. elgesį vertino pagal bonus pater familias standartą, nes akivaizdu, kad bet koks protingas ir apdairus žmogus, pasibaigus terminuotiems įgaliojimams, ir negavęs pinigų už parduotus žemės sklypus, naujų įgaliojimų neišduotų.
    6. Ieškovė turi ne tik bendro pobūdžio išsilavinimą, bet ir yra įgijusi specialybę, moka skaityti, rašyti, neturi ir neturėjo akivaizdžių sveikatos sutrikimų, trukdančių išreikšti savo valią, visus notarinius įgaliojimus pasirašė pati asmeniškai.
    7. Prieštaringi ieškovės parodymai, nenuosekli pozicija buvo pagrindas J. M. parodymus vertinti kritiškai.
    8. Ieškovė J. M., nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
    9. Asmens fizinė liga neturi jokios įtakos liudytojo parodymų teisingumui.
    10. Spręsti dėl liudytojų parodymų įrodomosios reikšmės yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir diskrecija.
    11. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.
    12. Ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama, ne tik su ieškovės nurodomu laiku, kada neva ji faktiškai sužinojo apie sudarytus sandorius, bet ir su jos pareiga sužinoti apie tokius sandorius laiku.
    13. Visiems asmenims nustatyta pareiga rūpintis savo pažeistų teisių gynimu laiku, todėl J. M. turėjo teisę kreiptis teisinės pagalbos, nepraleisdama ieškinio senaties termino.
    14. Notarinėje sutartyje aiškiai nurodyta, kad ieškovė J. M. pinigus gavo, ši sutartis nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, todėl būtent pačiai J. M. kilo pareiga paneigti aplinkybę, kad ji pinigų pagal notarinę sutartį negavo, tačiau ji to nepadarė.
    15. Teismas, taikydamas ieškinio senatį ir atmesdamas ieškovės J. M. ieškinį atsižvelgė ir įvertino jos nesąžiningą elgesį.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmetamas.

12Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

  1. Byloje sprendžiama dėl sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Byloje nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 9 d. atsakovas E. K., atstovaudamas ieškovei J. M. pagal 2005 m. spalio 14 d. įgaliojimą, pardavė ieškovei priklaususius 0,9600 ha ploto ir 0,4200 ha ploto sklypus, esančius ( - ). Pagal pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjas prieš pasirašant sutartį sumokėjo ieškovei 579,24 Eur (2000 Lt), likusią sumą, t. y. 19 404,54 Eur (67 000 Lt) pervedė į E. K. banko sąskaitą. Sutartis patvirtinta Vilniaus miesto 23-ojo notarų biuro notarės R. K.. Sutarties 2.1.1 p. nurodyta, jog pirkėjas UAB ,,V. ž. g.“ sumokėjo 2000 Lt pardavėjai J. M. grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį. 2006 m. lapkričio 23 d. atsakovas E. K., atstovaudamas ieškovei J. M. pagal 2006 m. spalio 18 d. įgaliojimą, pardavė ieškovei priklausiusį 0,4800 ha ploto žemės sklypą esantį ( - ). Pirkėjas sumokėjo 2 896,20 Eur (10 000 Lt) grynais E. K.. Sutartis patvirtinta Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės R. S.. 2009 m. sausio 15 d. atsakovas E. K., atstovaudamas ieškovei J. M. pagal 2008 m. gruodžio 31 d. įgaliojimą, pardavė ieškovei priklausiusį 0,6400 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Pirkėjas sumokėjo E. K. 5213,16 Eur (18 000 Lt). Sutartis patvirtinta Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarės S. J..
  3. Ieškovė J. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. K. 28 093,14 Eur skolą, teigdama, kad atsakovas, pardavęs jai nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus, su ja neatsiskaitė. Atsakovas E. K. su ieškovės ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis veikė pagal ieškovės išduotus įgaliojimus, ieškovė pinigus gavo, kaip buvo sutarę, kad 60 proc. lėšų už parduotą žemę gaus atsakovas, o 40 proc. ieškovė, nes atsakovas tvarkė ieškovės teisių į žemę atgavimo bei sklypų pardavimo reikalus, mokėjo pinigus už suteiktas paslaugas, sumokėdavo parduotuvėse už ieškovės skolas, ją išlaikė, kai ji neturėjo pinigų, kadangi šalių santykiai buvo geri, raštu patvirtinti apie pinigų gavimą atsakovas ieškovės neprašė.
  4. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė dviem savarankiškais pagrindais: pripažino, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti ir neįrodyti, kas sudaro jų atmetimo pagrindą, o po to padaręs išvadą, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, atsakovo reikalavimams taikė ieškinio senatį bei atmetė ieškinį ir šiuo pagrindu. Apeliaciniame skunde ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškinio (ne) pagrįstumo, teigia, kad teismas nukrypo nuo įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių įrodinėjimo taisyklių, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, be to, nepagrįstai pripažino, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl nesvarbios priežasties.

13Dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių įrodinėjimo taisyklių taikymo

  1. Apeliantė skunde kelia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo klausimą, teigdama, kad teismas nepagrįstai netaikė contra spoliatorem prezumpcijos, kadangi atsakovas turėjo pareigą pateikti ataskaitą ir perduoti apeliantei visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, tačiau neginčijamų įrodymų, kad šią pareigą įvykdė nepateikė. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs contra spoliatorem prezumpciją, vadovaujantis kuria, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016).
  3. Kaip matyti, apeliantė contra spoliatorem prezumpcijos taikymą nagrinėjamu atveju sieja su atsakovui kylančia pareiga įrodyti, kad jis įvykdė CK 2.150, 6.760 straipsniuose numatytą pareigą atstovaujamajam (ieškovei šioje byloje) pateikti ataskaitą apie savo veiklą ir perduoti visą, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Ryšium su tuo, kad įstatymai, reglamentuojantys atstovavimo santykius ir atsiskaitymą tarp atstovo ir atstovaujamojo, nereikalauja rašytinės atsiskaitymo formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009), teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo taikyti teisės doktrinoje vadinamąją contra spoliatorem prezumpciją, vien tuo pagrindu, jog atsakovas nepateikė rašytinės formos ataskaitos apie savo veiklą vykdant ieškovės pavedimą. Kitu atveju, tektų daryti išvadą, kad priešingai nei aiškina apeliantė (ataskaitos nebuvo), vienokia ar kitokia ataskaita vis tik buvo, tik atsakovas sąmoninai vengia ją pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo prievolės ieškovei įvykdymo tinkamumo, nesant byloje pakankamai tiesioginių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog atsakovas perdavė ieškovei pinigus, kuriuos jis gavo pagal pirkimo – pardavimo sutartis už parduotus ieškovei priklausiusius žemės sklypus, pagrįstai vertino byloje esančių įrodymų visumą ir taikė bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).
  4. Dar kartą įvertinusi byloje esančius įrodymus (notariškai patvirtintus ieškovės atsakovui suteiktus įgaliojimus, ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, ikiteisminio tyrimo medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus), teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, išskyrus deklaratyvius ieškovės paaiškinimus, patvirtinančių, jog ieškovė nežinojo, kad jai priklausantys žemės sklypai yra parduodami ir parduoti. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių notariškai patvirtintuose įgaliojimuose ir pirkimo pardavimo sutartyse, nurodytas aplinkybes (CPK 197 str. 2 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015), o apibrėžtas įgaliojimų galiojimo terminas, įvertinus įgaliojimų skaičių, jų surašymo ir ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo datas, tik patvirtina, kad net atsakovui ir nepateikus ieškovei rašytinės ataskaitos apie pardavimą ir gautus pinigus, ieškovė negalėjo nežinoti apie žemės sklypų pardavimą.
  5. Byloje esantys įgaliojimai ir 2005 m., 2006 m., 2008 m. sudaryti pirkimo pardavimo sandoriai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai – šalys tarpusavyje susitarė dėl nuosavybės teisių ieškovei į žemės sklypus atkūrimo ir žemės sklypų pardavimo. Nagrinėjamu atveju, vertinant tarp šalių susiklosčiusius santykius, teisiškai reikšminga aplinkybė, jog ieškovė 2005 m. spalio 14 d. surašiusi vieną įgaliojimą dėl dviejų žemės sklypų pardavimo, atsakovui sėkmingai įvykdžius pavedimą ir 2005 m. lapkričio 9 d. pardavus įgaliojime nurodytus žemės sklypus, 2006 m. spalio 18 d. išdavė antrą įgaliojimą, kuriuo suteikė jam teisę parduoti trečią žemės sklypą, o 2006 m. lapkričio 23 d. atsakovui įvykdžius pastarąjį pavedimą, 2008 m. gruodžio 31 d. suteikė jam įgaliojimus dėl ketvirto žemės sklypo pardavimo, kurį 2009 m. sausio 15 d. atsakovas taip pat įvykdė. Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad savo įsipareigojimus pagal minėtus įgaliojimus (taip pat ir susijusius su gautų pinigų ar jų dalies už parduotus žemės sklypus perdavimu) atsakovas ieškovei tuo metu vykdė tinkamai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl nurodytų žemės sklypų kainos priteisimo iki pat 2014 m. lapkričio 21 d., kai pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą dėl galimos E. K. nusikalstamos veikos, kas neatitinka apdairaus ir rūpestingo elgesio standartų bei verčia abejoti ieškovės sąžiningumu. Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje esantys atsakovo turimos banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovas nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2007 m. spalio 12 d. sistemingai išgrynindavo pinigus iš savo banko sąskaitos, tiesiogiai nepatvirtina, kad išgrynintos pinigų sumos buvo perduotos būtent ieškovei, tačiau nesant byloje kitų, tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų, abejojant ieškovės sąžiningumu, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo laikotarpiu ginčo šalių santykiai buvo blogi ir jos viena kita nepasitikėjo, į tai, kad teisme apklausti liudytojai, patvirtino, jog šalių santykiai buvo geri, ieškovė atsakovą vadino sūnumi, kuris rūpinosi jos žemės sklypais, jų pardavimu ir atveždavo pinigų, vadovaujantis įrodymų tikėtinumo taisykle, labiau tikėtina, kad atsakovas perdavė ieškovei pinigus, kuriuos jis gavo už žemės sklypų pardavimą, nei jų neperdavė. Teisėjų kolegija pažymi, kad netikėti byloje apklaustų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nėra prieštaringi ir papildo vieni kitus, be to, apklausti liudytojai nėra betarpiškai susiję su atsakovu ar ginčo sandorių sudarymu.

14Dėl pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui nustatymo

  1. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių), kurias nustačius būtų pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Tokių aplinkybių nustatymas bei įvertinimas priskirtas teismų diskrecijai, atsižvelgiant ir į teismų praktikoje suformuotus jų nustatymo kriterijus. Pripažįstama, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
  2. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-449/2009).
  3. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl nesvarbios priežasties ir neatnaujino ieškinio senaties termino. Apeliantės teigimu, ji tik 2014 m. sužinojo apie 2005 m. lapkričio 9 d. parduotą žemės sklypą ir 2014 m. lapkričio 21 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą dėl galimos E. K. nusikalstamos veikos, todėl tik nuo tada turi būti skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia.
  4. Pažymėtina, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis paprastai nelaikytinas neteisėtas (netinkamas) savo teisės įgyvendinimas, asmens kreipimasis ne į teismą arba kitas kompetentingas spręsti ginčą institucijas, o į kitas institucijas, neturinčias jurisdikcinių įgalinimų, netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas, fizinio asmens liga, neužkirtusi galimybės laiku tiesiogiai arba per atstovą kreiptis į teismą, aplaidumas ir pan.
  5. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad apeliantė pagal byloje esančius duomenis ir pačios nurodomas aplinkybes apie jos atžvilgiu atliktus (atliekamus) neteisėtus veiksmus galėjo sužinoti netrukus po šių veiksmų atlikimo. Atsiradus įtarimams dėl daromų pažeidimų, ji turėjo nedelsiant imtis priemonių reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir priimti sprendimą dėl savo teisių gynimo. Ta aplinkybė, kad ieškovė nežinojo apie 2005 m. lapkričio 9 d. sandorio sudarymą ir jai priklausančių žemės sklypų pardavimą, paneigta byloje esančiais ir nenuginčytais rašytiniais įrodymais (notaro patvirtintais 2005 m. spalio 14 d. įgaliojimu ir 2005 m. lapkričio 9 d. žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartimi). Aplinkybė, kad apeliantė 2014 m. lapkričio 21 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą dėl galimos E. K. nusikalstamos veikos, tačiau tai nedavė laukto rezultato, nesudaro pagrindo atnaujinti žymiai praleistą ieškinio senaties terminą. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad svarbių aplinkybių praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui šioje byloje nėra. Tokios išvados nepaneigia ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai.

15Dėl procesinės bylos baigties

  1. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
  2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiai advokatei sumokėjo 500 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš apeliantės priteistina 500 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš ieškovės J. M. (a. k. ( - ) atsakovui E. K. (a. k. ( - ) 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai