Byla 3K-3-393/2012
Dėl kreditorių interesus pažeidžiančių mokėjimų pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LRG farmacija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal BUAB „LRG farmacija“ ieškinį atsakovui UAB „Limedika“ dėl kreditorių interesus pažeidžiančių mokėjimų pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) senaties termino skaičiavimo, praleisto termino atnaujinimo, actio Pauliana sąlygų egzistavimo (CK 6.66 straipsnis), klausimai.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. jo atliktus mokėjimus (6 260 718,52 Lt) atsakovo naudai ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo per šį laikotarpį sumokėtas sumas. Ieškovas nurodė, kad jis, faktiškai būdamas nemokus ir dėl sunkios finansinės padėties negalėdamas vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam kreditoriui, t. y. atsakovui, kuriam prieš pat bankroto bylos iškėlimą ginčo laikotarpiu apmokėjo beveik 94 proc. jo kreditorinio reikalavimo, nors kitų kreditorių finansinių reikalavimų buvo patenkinta tik apie 20 proc., ir taip pažeidė savo bei kitų kreditorių, kurių reikalavimai bankroto byloje sudaro 24 490 896,82 Lt, teises bei interesus, todėl atlikti mokėjimai pripažintini negaliojančiais, o išmokėta suma grąžintina ieškovui (CK 6.66–6.67 straipsniai). Ieškovo teigimu, egzistuoja visos būtinos sąlygos mokėjimams pripažinti negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį: ieškovo kreditoriai turi reikalavimo teisę ieškovui; atlikti mokėjimai pažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesus, nes jų atlikimo metu ieškovas jau buvo nemokus; vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes UAB „Jupoga“ paskirtas ieškovo administratoriumi tik Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi, o buvęs administratorius UAB „Admivita“ dalį dokumentų ir elektroninę prieigą prie ieškovo banko sąskaitų perdavė tik 2009 m. kovo 9 d.; ieškovas neprivalėjo atlikti ginčijamų mokėjimų, nes vien teisė reikalauti atsiskaityti negali reikšti skolininko pareigos sudaryti ginčijamus sandorius; ieškovas buvo nesąžiningas, nes ginčijami mokėjimai buvo atlikti prieš pat bankroto bylos iškėlimą, jis žinojo apie įmonės faktinį nemokumą (ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė ieškovo direktorius); atsakovas, priimdamas mokėjimus, taip pat buvo nesąžiningas, nes žinojo apie ieškovo nemokumą, ką patvirtina aplinkybė, jog ieškovo ir atsakovo valdymo organai buvo susiję šeimyniniais ryšiais (ieškovo valdybos pirmininkas nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 27 d. buvo K. B., o jo sesuo R. B. – atsakovo direktorė); kreditorių reikalavimai nukreipiami į perleistą turtą tiek, kiek būtina jų reikalavimams patenkinti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Taip pat ieškovas, teismui nusprendus, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovo BUAB „LRG farmacija“ ieškinį atsakovui UAB „Limedika“ atmetė.

9Dėl ieškinio senaties termino. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad, atsižvelgus į tai, jog naujas bankroto administratorius buvo paskirtas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi, šiuo atveju turėtų būti taikomos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos, galiojusios nuo 2008 m. liepos 1 d. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti pasibaigė 2006 m. balandžio 25 d., nes pagal bankroto bylos UAB „LRG farmacija“ iškėlimo dieną (2005 m. balandžio 15 d.) galiojusią ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakciją, laikytina, kad bankroto administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o ieškinio senaties terminai, kurie prasidėjo galiojant senajai ĮBĮ redakcijai bei atitinkamai pasibaigė iki naujosios ĮBĮ redakcijos įsigaliojimo (2008 m. liepos 1 d.), negali būti skaičiuojami iš naujo remiantis jau po ieškinio senaties termino pabaigos įsigaliojusiomis taisyklėmis. Teismas nurodė, kad momentas, kada apie ginčijamus mokėjimus sužinojo dabartinis įmonės bankroto administratorius, neturi jokios teisinės reikšmės, nes valdymo organo, šiuo atveju bankroto administratoriaus, pasikeitimas nėra pagrindas pradėti iš naujo skaičiuoti procesinius terminus. Taip pat ši aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į vienos šalies interesus, o buvusio ieškovo bankroto administratoriaus veikimas ar neveikimas negali varžyti ar riboti kitos šalies teisių ir interesų. Be to, teismas pabrėžė, kad dabartiniam ieškovo bankroto administratoriui dokumentai buvo perduoti 2009 m. kovo 9 d., tačiau ieškinys teismui pateiktas tik 2010 m. kovo 10 d., t. y. net ir skaičiuojant nuo 2009 m. kovo 9 d., praėjus įstatyme nustatytam vienerių metų ieškinio senaties terminui. Ieškovo nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip aplaidų delsimą pateikti ieškinį ir pripažino, kad ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas.

10Dėl actio Pauliana sąlygų. Teismas pabrėžė, kad ginčo šalių 2002 m. liepos 28 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis) buvo ilgalaikis dvišalis sandoris, pagal kurį ieškovas privalėjo atlikti mokėjimus, t. y. atsiskaityti su atsakovu, bei pažymėjo, kad ieškovo pareiga atsiskaityti pagal Sutartį nėra nuginčyta, todėl Sutarties 1.2 punktas šalims turi įstatymo galią. Teismas konstatavo, kad privalomai atlikti mokėjimai actio Pauliana pagrindu, esant visoms actio Pauliana sąlygoms, gali būti ginčijami tik kartu su visa Sutartimi ar atitinkama jos sąlyga, tačiau ieškovas Sutarties bei savo pareigos atsiskaityti su atsakovu neginčijo.

11Teismas nustatė, kad sudaręs Sutartį ieškovas 2002 m. gruodžio 21 d. užtikrino tinkamą joje nustatytų įsipareigojimų įvykdymą atsakovui 9 000 000 Lt sumai įkeisdamas esamas ir būsimas savo turtines teises iš tiekimo sutarčių, todėl ieškovo argumentai dėl nesąžiningumo, kuriuos jis sieja su atsakovo reikalavimu atlikti sutartinę prievolę ir mokėjimo priėmimu, teismo sprendimu, prieštarauja surinktai bylos medžiagai. Atsakovas, reikalaudamas skolinio įsipareigojimo įvykdymo bei turėdamas įkeitimo teisę, atliko būtinus įstatyme nustatytus procedūrinius veiksmus: reikalavo ieškovą vykdyti sutartines prievoles; 2004 m. lapkričio 5 d. informavo ieškovą, kad kreipsis į hipotekos skyrių dėl priverstinio prievolės įvykdymo iš jam įkeistų reikalavimo teisių, jeigu šis tinkamai ir laiku nevykdys Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas turėjo pirmumo teisę (kitų jo kreditorių atžvilgiu) reikalauti ieškovo skolinio įsipareigojimo įvykdymo pagal įkeisto turto vertę, nes, iškėlus bankroto bylą, kreditoriaus, kurio reikalavimo teisės yra užtikrintos įkeitimu (hipoteka), reikalavimai yra tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto (ĮBĮ 34 straipsnis, CPK 665 straipsnio 1 dalis). Teismas pabrėžė, kad šis įkeitimas galioja iki šiol, o ieškovas jo neginčija.

12Taip pat teismas vadovaudamasis CK 6.933 straipsnio 1 dalimi, Mokėjimų įstatymo (toliau – MĮ) 2 straipsnio 14 punktu (1999 m. spalio 28 d. įstatymo Nr. VIII-1370 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 15 d. iki 2007 m. gruodžio 14 d.), nustatė, kad ieškovo nurodymu (pavedimu) atliktas mokėjimas atsakovui yra banko veiksmas, kuriuo pervedamos lėšos iš mokėtojo banko sąskaitos į gavėjo banko sąskaitą (MĮ 2 straipsnio 13 punktas), juo pasibaigia piniginė prievolė lygi mokėjimo sumai. Teismas konstatavo, kad mokėjimas neturi sandoriui privalomo laisvos valios požymio, nesukuria asmenims teisių ir pareigų, todėl nelaikytinas sandoriu (CK 1.63 straipsnis).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi BUAB „LRG farmacija“ apeliacinį skundą, 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi jį atmetė ir paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą.

14Dėl ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas, galiojusias ieškovo bankroto bylos iškėlimo metu (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-216 redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), pagal kurias bankroto administratorius apie sandorius sužino nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, ir teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas baigėsi 2006 m. balandžio 25 d. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad naujai paskirtas ieškovo bankroto administratorius jau 2009 m. kovo 9 d. turėjo prieigą prie ieškovo banko sąskaitų ir galėjo sužinoti apie ginčo mokėjimus, o pastebėjęs, kad 2009 m. balandžio 2 d., baigus įmonės dokumentų perėmimą, trūksta duomenų, pagrindžiančių nurodytus mokėjimus, turėjo kreiptis į buvusį įmonės bankroto administratorių ir atsakovą, reikalaudamas pateikti reikiamus dokumentus. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Jupoga“ būtų kreipusis dėl, ieškovo teigimu, trūkstamų dokumentų pareikalavimo, tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui, todėl apeliantas be pagrindo nurodo, kad jis negalėjo anksčiau kreiptis į teismą su ieškiniu, o pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo nepagrįstą delsimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovas neturėjo jo nurodytų dokumentų ir 2010 m. kovo 10 d., kai kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu. Nors byloje yra duomenų dėl buvusio bankroto administratoriaus neveikimo ir netinkamo jo pareigų vykdymo, tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos sprendimu, tai nesudaro pagrindo, atnaujinti beveik penkerius metus praleisto ieškinio senaties termino, juolab kad administratorius UAB „Jupoga“ nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių, paskyrus jį ieškovo bankroto administratoriumi, daugiau nei metus nebuvo kreiptasi į teismą.

15Dėl mokėjimų sampratos. Teisėjų kolegijos nuomone, mokėjimo pavedimas – tai vienašalis sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią pervesti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1–3 dalys, MĮ 2 straipsnio 14 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Utvilsta“ v. UAB „Schindler-Liftas“, bylos Nr. 3K-3-75/2011). Taigi, ieškovo atlikti ginčo mokėjimai pripažintini vienašaliais sandoriais, kuriuos galima ginčyti CK nustatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais, todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, susijusias su sandorių ir mokėjimų samprata, dėl ko suklydo nurodydamas, kad ieškovo nurodymu (pavedimu) atlikti ginčo mokėjimai nelaikytini sandoriais, tačiau ši teismo klaida nesudaro pagrindo panaikinti arba keisti skundžiamą teismo sprendimą.

16Dėl actio Pauliana sąlygų. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. UAB „LRG farmacija“ atliko iš viso 22 342 967 Lt pavedimų (tarp jų – 16 834 001 Lt kreditoriams), be to, į ieškovo sąskaitą buvo pervesta 21 980 868 Lt. Taigi, ieškovas ginčo laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su daugeliu kreditorių, o dalies jų (Harlan Capital Ltd., „Thompson and Capper Ltd“, UAB „Viringas“) reikalavimus visiškai patenkino. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nesant kitų duomenų, apeliantas neįrodė actio Pauliana sąlygos, kad ieškovas, ginčo laikotarpiu atsiskaitydamas su atsakovu, nesąžiningai suteikė šiam prioritetą pažeisdamas kitų kreditorių teises. Taip pat konstatuota, kad nors byloje nustatyta, jog K. B. (2002 m. sausio 8 d. – 2004 m. rugsėjo 1 d. buvo ieškovo valdybos narys) yra R. B. (ginčo laikotarpiu buvusi atsakovo direktorė) brolis, tačiau ginčo laikotarpiu (nuo 2005 m. sausio 4 d. iki 2005 kovo 9 d.) jis nebuvo ieškovo valdymo organų narys, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalys buvo susijusios artimais ryšiais, kurie patvirtintų sandorio šalių nesąžiningumą. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad byloje nėra ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie ieškovo finansinę padėtį, ar kitaip pagrindžiančių šalių nesąžiningumą, juolab kad ginčijamas yra vienašalis sandoris, kuriam sudaryti pakako vienos šalies, t. y. ieškovo valios, o apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčijamus mokėjimus ieškovas atliko dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, nulėmusių ieškovo valią.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

18Kasatorius BUAB „LRG farmacija“ paduotu kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį bei bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o nenustačius pagrindo bylos perdavimui nagrinėti iš naujo – ieškinį tenkinti visiškai ir pripažinti negaliojančiais laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. BUAB „LRG farmacija“ atliktus mokėjimus UAB „Limedika“ naudai iš viso 6 260 718,52 Lt sumai ir taikyti restituciją, priteisiant kasatoriaus naudai iš atsakovo ginčijamas sumokėtas sumas.

19Dėl ieškinio senaties termino. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad nėra svarbių aplinkybių ieškinio senaties terminui atnaujinti, netinkamai aiškino teisės normas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu (Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga). Kasatoriaus nuomone, teismai nevertino ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių: pirma, kad šis ginčas yra sudėtingas, bankroto bylos apimtis didelė, bendrovė buvo sudariusi daug sandorių, kuriuos bankroto administratorius turėjo patikrinti (UAB „Jupoga“ tik 2009 m. kovo 9 d. gavo iš buvusio bankroto administratoriaus dokumentus ir prieigą prie banko sąskaitų bei atsižvelgiant į esamą padėtį, kiek įmanoma operatyviau, įvertinus dokumentų, kuriuos turėjo peržiūrėti naujai paskirtasis administratorius, kiekį, kreipėsi į teismą), o šiuo metu nėra suformuotos teismų praktikos dėl nemokių bendrovių atliktų mokėjimų kitiems asmenims ginčijimo; antra, didžiąją dalį termino ieškiniui pateikti (apie ketverius metus) sudaro laikotarpis, kai kasatoriaus bankroto administratoriumi buvo kita įmonė, ieškinio senaties termino eigos metu veikusi aplaidžiai ir neteisėtai (šie neteisėti buvusio bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ veiksmai buvo patvirtinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi); trečia, atsakovas veikė aktyviai ir nesąžiningai, skundė kreditorių susirinkimo bei komiteto priimtus nutarimus dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, taip siekdamas išvengti jam atliktų mokėjimų patikrinimo ir ginčijimo, nes žinojo apie bendrą kreditorių reikalavimų sumą bankroto byloje bei tai, kad kiti kreditoriai domisi ir siekia gauti informaciją apie kasatoriaus sudarytus sandorius (šiems informacija buvusio bankroto administratoriaus nebuvo teikiama), atliktus mokėjimus; ketvirta, ieškovo teisių gynimui įstatyme nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kasatorius pažymi, kad bankroto administratorius veikia kaip įmonės vadovas, o jo neveikimas taip pat gali ir turėtų būti pripažintas svarbia ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastimi. Kasatoriaus manymu, formalus atsisakymas atnaujinti ieškinio senaties terminą, kai bankroto bylose ypač pripažįstamas viešasis interesas, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų bei pažeidžia asmenų (kreditorių) teisę į gynybą, užkerta kelią pasinaudoti teismine gynyba ir atkurti ginčo šalių teisinių interesų pusiausvyrą.

20Dėl actio Pauliana sąlygų egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą, sąlygą dėl bendrovės nemokumo bei kitų kreditorių teisių pažeidimo, nepagrįstai suteikiant pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus vienam iš kreditorių. Kasatoriaus teigimu, jo nemokumas turėjo būti konstatuotas dar 2004 m. gruodžio 31–ąją pagal 2004 m. finansinės ataskaitos duomenis, o faktai, kad 2005 m. buvo vykdoma veikla, atlikti mokėjimai, gauta pajamų, nesudaro pagrindo teigti apie įmonės mokumą ar, kad atlikdama ginčijamus mokėjimus ji neblogino savo finansinės padėties. Kasatoriaus nuomone, jis, būdamas nemokus ir vienu metu negalėdamas atsiskaityti su visais kreditoriais, išskyrė iš beveik 90 kreditorių visumos tik kelis iš jų ir atsiskaitė su jais (taip pat ir atsakovu), tenkindamas ypatingai didelį atsakovo reikalavimą, o tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti įmonės veiksmų neteisėtumą ir kitų kreditorių teisių pažeidimą pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas. Bylos duomenimis kitų kreditorių reikalavimai patenkinti tik apie 15 proc. (atsakovui, Harlan Capital Ltd. ir UAB „Viringas“ 2005 m. sumokėta suma sudaro virš 85 proc. visų kreditoriams atliktų mokėjimų tais metais). Kasatorius pabrėžia, kad Lietuvos apeliacinis teismas neįvertino aplinkybių, jog laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. buvo atlikta mokėjimų kreditoriams už 16 834 000 Lt sumą, tačiau mokėjimai kreditoriui Thompson Capper Ltd. (vienam iš kreditorių su kuriais atsiskaityta) buvo atlikti ne 2005 metais, o 2004 metų laikotarpiu, bei, kad sandoriai su Harlan Capital Ltd. – ginčijami. Atsakovui buvo apmokėta 94 proc. jo reikalavimų, o tai, anot kasatoriaus, leidžia konstatuoti, kad jam buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas kitų kreditorių atžvilgiu. Kasatoriaus nuomone, įmonė vykdydama sutartis su visais kreditoriais, privalėjo siekti, kad kuo mažiau būtų pažeisti visų kreditorių interesai, t. y. pasirinkti tokį atsiskaitymo su atsakovu būdą bei apimtį, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis kuo mažiau apsunkintų atsiskaitymą su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. liepos 3 d. patvirtinta apžvalga Dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo). Taip pat, anot kasatoriaus, įmonė neprivalėjo atlikti ginčijamų mokėjimų tokia apimtimi, nes vien teisė reikalauti atsiskaityti nereiškia skolininko pareigos sudaryti tam tikras ginčijamas sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-541/2004; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009).

21Taip pat, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas sandorio šalių nesąžiningumo aspektu bei nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti actio Pauliana institutą. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad nėra suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl reikalavimo įrodyti kitos šalies sąžiningumą vienašalio sandorio atveju. Vienašalio sandorio sudarymo atveju valią išreiškia tik sandorį sudariusi šalis, todėl jį ginčijant pakanka įrodyti tik sandorį sudariusios šalies nesąžiningumą, o atsakovo nesąžiningumo įrodinėti nereikia. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, nepagrįstai nevertino, kad UAB „LRG farmacija“ 2004 metų pabaigoje jau buvo nemoki, o iš valdybos narių pasitraukęs K. B. žinojo apie prastėjančią finansinę padėtį, todėl atitinkamai darytina išvada, kad atsakovo direktorei – K. B. seseriai – tokie duomenys taip pat buvo žinomi. Teismo nustatytos aplinkybės, kad K. B. ginčo laikotarpiu nebuvo valdybos nariu, nepaneigė fakto, kad, kasatoriaus teigimu, atsakovo direktorei buvo žinoma apie prastą UAB „LRG farmacija“ finansinę padėtį, o atliekant ginčijamus mokėjimus bus pažeistos kitų kreditorių teisės ir interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad po bankroto bylos iškėlimo, ieškovo ir atsakovo valdymo organų nariai veikė sutartinai, skundė kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus, tai, kasatoriaus nuomone, patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas, kasatoriaus vertinimu, turėjo pareigą pasidomėti, ar jam atliekami mokėjimai nepažeis kitų kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. liepos 3 d. patvirtinta apžvalga dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007).

22Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Limedika“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

23Dėl ieškinio senaties termino. Atsakovo teigimu, kasatorius savo argumentus dėl tariamai klaidingai taikytų ieškinio senatį reglamentuojančių materialiosios teisės normų grindžia jau teismų įvertintomis bei kvalifikuotomis faktinėmis aplinkybėmis nepateikdamas teisinių argumentų, susijusių su netinkamu įrodymų tyrimu ir vertinimu, kartodamas vien tik savo nuomonę fakto klausimais. Tai, ar priežastys yra svarbios atnaujinti ieškinio senaties terminą sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tai faktinių bylos aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos) vertinimas, nesantis kasacijos dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-7/2010; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2008; ir kt.). Taip pat atsiliepime į kasacinį skundą pabrėžiama, kad kasatoriaus nurodoma argumentacija grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 39, tai apskritai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo, nes Senato nutarimai yra metodinė medžiaga, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktiką formuoja priimdamas precedentines nutartis išnagrinėtose civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-170/2010; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilėje byloje V. R. ir kt. v. O. R., bylos Nr. 3K-3-128/2012; ir kt.). Šiuo aspektu kasatorius nepateikia nuorodų į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, o kasatoriaus nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 3A-88/2011, atsakovo nuomone, savo ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo.

24Atsakovo teigimu, bankroto administratoriaus pakeitimas pagal CK 1.128 straipsnio, 1.131 straipsnio 2 dalies, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bei Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (2008 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje likviduojama AB „Argovegas“ administratorius UAB „Tamtamas“ v. AB SEB Vilniaus bankas, bylos Nr. 3A-387/2008), Vilniaus apygardos administracinio teismo (administracinės bylos Nr. I-1503-580/2009) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (administracinės bylos Nr. A-438-757/2010) praktiką nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino. Anot atsakovo, vadovaujantis lygiateisiškumo principu, turėtų būti atsižvelgiama į administracinių teismų suformuotą praktika dėl skundo padavimo terminų, kurie iš esmės prilyginimai ieškinio senaties terminams civiliniame procese, todėl ši situacija turėtų būti traktuojama taip pat, t. y. bankroto administratoriaus pasikeitimas nėra pagrindas ieškinio senaties termino atnaujinimui.

25Nagrinėjamu atveju, anot atsakovo, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios ribotų kasatoriaus bankroto administratoriaus teisę kreiptis į teismą, tačiau buvo nustatytas tiek buvusio, tiek dabartinio bankroto administratoriaus aplaidumas, kai ieškinys teisme pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą net 1425 dienas. Atsakovo nuomone, ieškinio senaties termino atnaujinimo prašoma siekiant išvengti civilinės atsakomybės taikymo bankroto administratoriams, kuris galėtų būti svarstomas dėl tinkamai ir laiku nepareikšto ieškinio (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalis 8 punktas, 11 straipsnio 6 dalis, CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat pabrėžiama, kad kasatoriaus nurodomas atsakovo pateiktas skundas dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, iki šiol yra neišnagrinėtas, o skundo pateikimas ir administratoriaus pakeitimas tarpusavyje nesusiję veiksniai, nes, dar neišnagrinėjus skundo teisme, administratorius buvo sėkmingai pakeistas, o tokie atsakovo veiksmai niekaip neribojo jo pakeitimo galimybės. Kitų aplinkybių, susijusių su tariamu atsakovo trukdymu kasatoriui, byloje nenurodyta. Naujai paskirtas bankroto administratorius, atsakovo nuomone, turėjo visas galimybes reikšti ieškinį po dokumentų jam perdavimo, o, jo teigimu, trūkstamus dokumentus galėjo gauti pats iš kreditoriaus UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ ar banko, t. y. reikiamus duomenis jis galėjo surinkti jau pirmąją dieną po paskyrimo. Taip pat, kasatorius visą laiką buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų, kurie galėjo užtikrinti operatyvią atsiskaitomųjų sąskaitų analizę, išanalizuoti reikiamą medžiagą, todėl teismai, atsakovo nuomone, pagrįstai konstatavo nepagrįstą delsimą pareikšti ieškinį. Atsakovas pažymi, kad pats kasatorius Vilniaus apygardos teisme pareikštame UAB „Tenampa Holdings“ netiesioginiame ieškinyje UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ yra pripažinęs, kad ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo 2005 m. balandžio 25 d. (bankroto bylos iškėlimo dienos) ir, kad jis yra praleistas.

26Dėl actio Pauliana sąlygų egzistavimo. Atsakovas teigia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010) teikiant actio Pauliana ieškinį turi būti įrodyta, kad dėl konkretaus skolininko sudaryto sandorio jis tapo nebepajėgus atsiskaityti su kreditoriais, t. y. kad iki sandorio sudarymo skolininkas turėjo pakankamai turto vykdytiniems kreditorių reikalavimams įvykdyti, o po sandorio sudarymo turimo turto vertė tapo nebepakankama arba tai, kad jau sandorio sudarymo metu jis neturėjo pakankamai turto kreditorių vykdytiniems reikalavimams įvykdyti ir sandoriu tokio turto buvo dar sumažinta. Atsakovas pažymi, kad turi būti vertinamas skolininko pajėgumas įvykdyti kreditorių, kuriems mokėjimo terminai jau yra suėję (prievolės vykdytinos), reikalavimus. Pagal 2004 m. gruodžio 31 d. kasatoriaus balansą jis turėjo daugiau turto nei jo reikėjo sumokėti per 2005 m. mokėtinas sumas pagal vykdytinas prievoles, didžiąją dalį įsipareigojimų kasatorius įvykdė (nuo 2005 m. sausio 1 d. atliktais mokėjimo pavedimais, 2005 m. kovo 16 d. perleidęs reikalavimo teisę). Tai, atsakovo teigimu, rodo, kad kasatorius buvo pajėgus vykdyti skolinius įsipareigojimus 2005 m., o duomenų apie kasatoriaus pradelstų įsipareigojimų dydį, iš ko būtų galima spręsti apie tai, ar pradelsti įsipareigojimai sudarytų daugiau nei pusę kasatoriaus turto, apskritai nėra, todėl nėra įrodyta nei viena iš privalomų aplinkybių konstatuojant kasatoriaus nemokumą. Taip pat, anot atsakovo, neįrodyta, kad konkretaus mokėjimo atlikimo dieną kasatorius būtų pradelsęs skolinius įsipareigojimus konkrečiam kreditoriui, tačiau vietoje to, kad lėšos būtų sumokėtos šiam, jis jas būtų sumokėjęs atsakovui. Kasatorius įrodinėdamas kreditorių teisių pažeidimą ginčijamais mokėjimais turėjo įrodyti, kad mokėjimo sudarymo dieną kasatorius arba neturėjo pakankamai turto įvykdyti vykdytinas prievoles arba prarado galimybes tokias prievoles įvykdyti, tam turėjo būti pateikti kreditoriaus balansai sudaryti mokėjimo dienoms ir dienoms po mokėjimų atlikimo, tačiau byloje jie nepateikti, taip pat neįrodinėta, kad būtent dėl ginčo mokėjimų, o ne kitų kasatoriaus atliktų veiksmų, mokėjimo kitiems kreditoriams, būtų pasikeitęs įmonės mokumas. Be to, atsakovas pažymi, kad bylos duomenimis iki 2005 m. kovo 16 d., kai buvo perleistos reikalavimo teisės AB SEB bankui, kasatorius tinkamai vykdė skolinius įsipareigojimus, neturėjo pradelstų įsiskolinimų, taigi, buvo mokus. Paskutinis ginčijamas mokėjimas atsakovui buvo atliktas 2005 m. vasario 10–ąją, t. y. dar mėnuo iki teisių perleidimo sandorio sudarymo, po kurio buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat atsakovas nurodo, kad restitucija taikoma tik tiek, kiek reikalinga atitinkamų kreditorių, kurių teises pažeidžia ginčijamas sandoris, teisių pažeidimui pašalinti, todėl ją būtų galima taikyti tik nustačius kreditorių sąrašus mokėjimų sudarymo dienomis bei įvertinus restitucijos proporciją kiekvieno mokėjimo atžvilgiu, tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Nesant šių duomenų, atsakovo teigimu, neįmanoma nustatyti, kokių kreditorių atžvilgiu kasatorius galėjo būti nesąžiningas. Taip pat, atsakovo nuomone, neteisingas yra kasatoriaus požiūris, kad nors ginčo laikotarpiu buvo atsiskaityta ne tik su atsakovu, bet ir kitais kreditoriais (Harlan Capital Ltd., „Thompson Capper Ltd.“, UAB „Viringas“), tačiau tokie atsiskaitytinai kitų kreditorių teisių nepažeidžia, jas pažeidžia tik atsiskaitymas su atsakovu. Dėl šalių sąžiningumo, atsakovas nurodo, kad šiuo atveju nebuvo įrodinėjamas nei vienas CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas atvejis, kai sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas, todėl turėjo būti įrodytas šalių nesąžiningumo faktas. Atsakovas veikė pagal sudarytą Sutartį, turėjo teisę ir netgi pareigą teikti reikalavimą atsiskaityti su juo. Ši reikalavimo teisė buvo užtikrinta kasatoriui priklausančių reikalavimo teisių įkeitimu, todėl atsakovas, pabrėžtina, turėjo pirmumo teisę kitų kreditorių atžvilgiu reikalauti prievolės įvykdymo, o šiam neįvykdžius prievolės – būtų perėmęs kasatoriaus reikalavimo teises. Būtent įkeitimo teisė suteikė atsakovui išskirtinį statusą patenkinant savo reikalavimus prieš kitus kreditorius (CK 4.198 straipsnis). Kiti atsiliepime nurodyti argumentai dėl įkeitimo užtikrinant atsakovo reikalavimo teises yra iš esmės tapatūs teismų nurodytiesiems, sutinkama su teismų pozicija šiuo klausimais.

27Kasatoriaus teiginiai, dėl glaudaus ryšio tarp kasatoriaus buvusio valdybos nario ir atsakovo direktorės, anot atsakovo, taip pat nepagrįsti. Atsakovas sutinka su teismų nustatytomis aplinkybėmis ir argumentais šiuo aspektu, nes K. B. nebuvo kasatoriaus valdybos narys ginčijamu laikotarpiu ir niekaip negalėjo daryti įtakos kasatoriaus vadovo priimamiems sprendimams (mokėjimų atlikimui). Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad būtent kasatoriaus vadovas, pateikęs mokėjimo pavedimus mokėjimams, būtų susijęs kokiais nors ryšiais su atsakovu ar jo valdymo organais.

28Atsakovas taip pat teigia domėjęsis kasatoriaus finansine padėtimi, mokumu, tačiau iš jo vadovo gautos informacijos nebuvo pagrindo manyti, kad sutarties vykdymas nulems kasatoriaus nemokumą, pažeis kitų kreditorių teises, juolab kad finansinė ataskaita už 2004 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikta tik 2005 m. spalio 3 d., Juridinių asmenų registrui nepateikta.

29Dėl mokėjimo sampratos. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad „mokėjimai“ yra vienašaliai sandoriai, nepagrįsta ir neteisėta, o nesant teismų praktikos dėl atvejų, kai ginčijamas skolininko pasirinkto banko atliktas „mokėjimas“, yra svarbu, kad būtų išaiškinta dėl galimybės ginčyti ne sandorius, o jų pagrindų pateiktais pavedimais trečiųjų asmenų atliktus veiksmus. Atsakovas nurodo, kad byloje ginčijami „mokėjimai“ buvo atlikti AB SEB banko, kasatorius jam pateikė „mokėjimo pavedimus“, tačiau būtent jie byloje nėra ginčijami. Kasatorius iš esmės ginčija AB SEB banko atliktus veiksmus. „Mokėjimas“ ir „mokėjimo pavedimas“ kasatoriaus teigimu, yra du savarankiški veiksmai, atliekami skirtingų asmenų. Kasatorius atliko vienintelį veiksmą – mokėjimo pavedimus, kuriais išreiškė savo valią dėl lėšų perdavimo ir įpareigojo banką lėšas perduoti, tačiau byloje ginčijamas pats lėšų perkėlimas – mokėjimas. Nepagrįsta, anot atsakovo, kad „mokėjimas“ pripažintas kasatoriaus atliekamu veiksmu, nes tai AB SEB banko atliktas veiksmas (CK 6.933 straipsnio 1 dalis, MĮ 2 straipsnio 13 dalis), kuris negali būti vertinamas kaip kasatoriaus vienašalis sandoris. Kasatorius neginčijo savo paties veiksmų („mokėjimo pavedimų“) CK 6.931 straipsnio 1 dalis; MĮ 2 straipsnio 14 dalis), juos pripažino teisėtais, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtais AB SEB banko atliktus „mokėjimus“. „Mokėjimas“ atliekamas tik formaliai įvertinus pateikto mokėjimo pavedimo rekvizitus, nustačius, kad visi reikiami rekvizitai yra tinkamai nurodyti (MĮ 8 straipsnio 4 dalis). Bankas pagal MĮ 8 straipsnio 4,5 dalis turi besąlyginę pareigą atlikti nurodytą mokėjimą, kas neatitinka sandorio –valinio veiksmo – sampratos, todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovo nuomone, teisingai nustatė, kad ginčijami „mokėjimai“ neturi sandoriui privalomo laisvos valios požymio. Atsakovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodomos civilinės bylos skiriasi savo ratio decidendi nuo nagrinėjamo atvejo, nes šiuo atveju kasatorius pripažįsta, kad Sutartis yra teisėta bei galiojanti, nei ji, nei atskiros jos sąlygos nenuginčytos, todėl nenuginčijus Sutarties, kurios pagrindu pateikti mokėjimo pavedimai mokėjimams atlikti, ieškinys negali būti tenkinamas.

30Atsakovas taip pat nurodo, kad kasatoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-541/2004; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009) neatitinka nagrinėjamos situacijos. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004, anot atsakovo, aptariamas nuomos teisės pripažinimo klausimas, tai visiškai nesusiję su actio Pauliana. Taip pat atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju su atsakovu buvo atsiskaityta pagal Sutartį, joje nustatytu būdu, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009 buvo atsiskaityta visiškai kitu būdu negu sutartyje (ne piniginėmis lėšomis, o perleidžiant reikalavimo teisę), dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad „egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, kaip tokia, negali būti CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste vertinama kaip skolininko pareiga sudaryti kokius nors kitokius sandorius siekiant atsiskaityti su kreditoriumi“. Sutartis nėra nuginčyta, todėl atsakovas pritaria teismų argumentams, kad ji turi įstatymo galią šalims, o jos pagrindu atlikti mokėjimai už gautas prekes – kasatoriaus pareiga. Sutartines prievoles kasatorius turėjo vykdyti kiek įmanoma mažesnėmis sąnaudomis (užkirsti kelią bylinėjimosi išlaidoms, kurios būtų patirtos pradėjus priverstinį įkeitimu užtikrintos prievolės įgyvendinimą), ką šiuo atveju tinkamai atliko.

31Atsakovo manymu, apeliacinės instancijos teismo nutartis pakankamai motyvuota ir pagrįsta, nes actio Pauliana ieškiniui atmesti pakanka nustatyti nors vieną sąlygą esant neįrodytą, o šiuo atveju aptartos net kelios.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja bylos faktų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų peržengti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Nurodytuose procesiniuose dokumentuose teisės taikymo aspektu keliami įstatymo redakcijos taikymo skaičiuojant actio Pauliana senaties terminą, jo atnaujinimo, actio Pauliana sąlygų egzistavimo klausimai, kuriais teisėjų kolegija pasisako.

35Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo

36Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo atveju sprendžiant dėl to, nuo kada turi būti skaičiuojamas vienerių metų actio Pauliana pareiškimo (ieškinio senaties) terminas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis), turi būti vadovaujamasi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakcija galiojusia iki 2008 m. liepos 1 d., t. y. įstatymo redakcija galiojusia bankroto bylos iškėlimo metu, kurioje įtvirtinta, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o ne ĮBĮ redakcija, galiojusia nuo 2008 m. liepos 1 d., kurioje nustatyta, kad bankroto administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos, kaip to reikalavo ieškovas.

37Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (CK 1.7 straipsnis). Ši taisyklė yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe. Civiliniai įstatymai galioja tik civiliniams teisiniams santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui, išimtiniai atvejai, kai naujas įstatymas (nauja jo redakcija) taikomas santykiams susiklosčiusiems prieš priimant tą įstatymą (naują redakciją) turi būti nustatyti įstatymu.

38Nagrinėjamu atveju bankroto byla UAB „LRG farmacija“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2005 m. bandžio 26 d., ja buvo paskirtas bankroto administratorius UAB „Admivita“. Iškėlus bankroto bylą ir paskyrus bankroto administratorių pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-216 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gegužės 6 d. iki 2008 m. liepos 1 d.) šiam atsirado pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Pagal tuo metu galiojusį įstatyminį reglamentavimą laikyta, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi ieškinio senaties terminas nustatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje buvo pradėtas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „LRG farmacija“ įsiteisėjimo dienos (2005 m. balandžio 26 d.) ir baigėsi atitinkamai po vienerių metų, t. y. 2006 m. balandžio 26 d. Toks teisės normų aiškinimas atitinka ir ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles, pagal kurias jis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

39CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita, todėl tai, kad UAB „Jupoga“ buvo paskirta BUAB „LRG farmacija“ bankroto administratoriumi tik Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi, nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių įtvirtintų įstatyme bankroto bylos iškėlimo metu.

40Taigi, ieškinio senaties terminas turėjo ir bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai buvo skaičiuojamas pagal bankroto bylos iškėlimo metu galiojusias ĮBĮ nuostatas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškinio senaties terminai, kurie prasidėjo galiojant senajai ĮBĮ redakcijai bei atitinkamai pasibaigė iki naujosios ĮBĮ redakcijos įsigaliojimo, kai naujojoje nebuvo sureguliuoti ieškinio senaties skaičiavimo ir taikymo klausimai, negali būti skaičiuojami iš naujo remiantis jau po ieškinio senaties termino pabaigos (praėjus daugiau nei dvejiems metams) įsigaliojusiomis naujomis ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklėmis.

41Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

42Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nevertino ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių, jog: šis ginčas yra sudėtingas, bankroto bylos apimtis didelė, bendrovė buvo sudariusi daug sandorių, kuriuos bankroto administratorius turėjo patikrinti; UAB „Jupoga“ tik 2009 m. kovo 9 d. gavo iš buvusio bankroto administratoriaus dokumentus ir prieigą prie banko sąskaitų; didžiąją dalį termino ieškiniui pateikti (apie ketverius metus) sudaro laikotarpis, kai kasatoriaus bankroto administratoriumi buvo kita įmonė, ieškinio senaties termino eigos metu veikusi aplaidžiai ir neteisėtai (šie neteisėti buvusio bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ veiksmai buvo patvirtinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi); kasatoriui ir jo kreditoriams ginti savo teises trukdė bankroto administratoriaus ir atsakovo veiksmai; atsakovas veikė aktyviai ir nesąžiningai, skundė kreditorių susirinkimo bei komiteto priimtus nutarimus dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, taip siekdamas išvengti jam atliktų mokėjimų patikrinimo ir ginčijimo; ieškovo teisių gynimui įstatyme nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

43Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N.-M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2007; kt.).

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat, kaip pagrįstai nurodo ir atsakovas, ne kartą išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. v. Z. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-154/2007; kt.). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagal jų pačių nustatytas faktines aplinkybes, laikydamiesi nurodytų kriterijų, įstatyme įtvirtintų ieškinio senaties termino skaičiavimo ir atnaujinimo taisyklių, turi motyvuotai ir pagrįstai padaryti atitinkamas išvadas dėl termino atnaujinimo ar neatnaujinimo kiekvienu konkrečiu atveju. Tuo tarpu kasacinis teismas, nors ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių, kurių tyrimas iš naujo nėra kasacijos dalykas, tačiau patikrina, ar konkrečiu atveju, kai buvo prašoma atnaujinti ieškinio senaties terminą pagal nurodytas, ištirtas ir teismų nustatytas faktines aplinkybės, buvo priimtas pagrįstas, motyvuotas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų esmę sprendimas šiuo klausimu.

45Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė tokias faktines bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo: nuo 2005 m. balandžio 26 d. iki 2009 m. vasario 19 d. buvęs BUAB „LRG farmacija“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ nereiškė ieškinio actio Pauliana dėl nagrinėjamoje byloje ginčijamų mokėjimų; byloje yra duomenų apie buvusio bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ neveikimą ir netinkamą jo pareigų vykdymą, tai pripažinta Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi, kuria bankroto administratorius buvo pakeistas, paskiriant UAB „Jupoga“; elektroninė prieiga prie ieškovo banko sąskaitų ir dokumentų perduota UAB „Jupoga“ 2009 m. kovo 9 d., tačiau taip pat nustatyta, kad ieškovo dokumentų perdavimas naujajam jo bankroto administratoriui buvo baigtas tik 2009 m. balandžio 2 d., o iki 2009 m. birželio mėn. toliau vyko bankroto administratorių bendravimas dėl likusio neperimto turto ir dokumentų perdavimo. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu bylą nagrinėję teismai priėjo prie prieštaringos išvados, kad ieškinio senaties termino atnaujinimui nėra nustatyta svarbių priežasčių.

46Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismų išvada ir pažymi, kad įvertinus tai, jog svarbiomis priežastimis atnaujinti ieškinio senaties terminą pripažintinos aplinkybės, nepriklausiusios nuo asmens valios, užkirtusios kelią laiku pradėti ginti savo pažeistas teises (CK 1.131 straipsnis), teismų nustatyti faktai pripažintini svarbiais sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą. Didžioji (esminė) dalis ieškinio senaties termino (beveik ketveri metai) buvo praleista dėl UAB „Admivita“ veiksmų (neveikimo), netinkamo administravimo, pripažinto net teismo nutartimi, ir nepriklausė nuo naujai paskirto bankroto administratoriaus UAB „Jupoga“, kuris šiuo metu ginčija bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, atliekamų veiksmų. Be to, teismai konstatavo, kad realiai naujajam bankroto administratoriui UAB „Jupoga“ elektroninė prieiga prie administruojamos įmonės banko sąskaitų ir finansiniai dokumentai, kurių pagrindu buvo galima peržiūrėti sudarytus sandorius ir apsispręsti dėl jų ginčijimo, buvo perduoti laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2009 m. balandžio 2 d., o ieškinys teismui paduotas 2010 m. kovo 10 d., t. y. iš esmės per vienerių metų laiko tarpą nuo dokumentų perdavimo. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, toks ieškinio pareiškimas nuo dokumentų gavimo dienos laikytinas pakankamai operatyviu, ypač įvertinus byloje esančius duomenis apie tai, kad, esant didelei UAB „LRG farmacija“ bankroto bylos apimčiai, naujai paskirtas bankroto administratorius turėjo ne tik peržiūrėti visus dokumentus, duomenis apie įmonės sudarytus sandorius per įstatyme nustatytą laikotarpį ir apsispręsti dėl jų ginčijimo, tačiau išanalizuoti ir ankstesnio bankroto administratoriaus, kurio neveikimas pripažintas, veiksmus, jo pareikštus ieškinius, siekiant tinkamai atstovauti kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju neveikimas dėl ieškinio pareiškimo ginčijamų sandorių pagrindu priskirtinas būtent buvusiam bankroto administratoriui, siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumą (taikant ieškinio senaties institutą), tačiau ir ieškovo, jo kreditorių teises bei galimybes ginti savo, jų manymu, pažeistus interesus (per bankroto administratorių), ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus visas nustatytas termino atnaujinimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad atnaujinti ieškinio senaties terminą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Be to, pabrėžtina, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas nėra tapatus ieškinio patenkinimui iš esmės, o tik sudaro teisines prielaidas ginti galimai pažeistas teises ir interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonės. Taigi, ieškinio senaties termino atnaujinimas esant tokioms, nurodytoms, teismų nustatytoms aplinkybėms atitinka teisingumo principą visų byloje dalyvaujančių šalių atžvilgiu, nes ieškovui (atstovaujamam naujai paskirto, aktyvaus, kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesais veikiančio bankroto administratoriaus), jo kreditoriams suteikiama galimybė ginti, jų nuomone, pažeistas jų teises ir interesus, o atsakovo atžvilgiu – ieškinio senaties termino atnaujinimas nėra ieškinio dėl BUAB „LRG farmacija“ UAB „Limedika“ atliktų mokėjimų actio Pauliana pagrindu, patenkinimas iš esmės, o tik sudaro prielaidas teismams išsamiai ištirti visas actio Pauliana taikymo sąlygas ir teisingai išspręsti ginčą iš esmės.

47Dėl actio Pauliana sąlygų egzistavimo

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003). Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Balmeto Medis“ v. „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

49Kasatorius teigia, kad jis, būdamas nemokiu ir vienu metu negalėdamas atsiskaityti su visais kreditoriais, išskyrė iš beveik 90 kreditorių visumos tik kelis iš jų ir atsiskaitė su jais (taip pat ir atsakovu), tenkindamas ypatingai didelį atsakovo reikalavimą.

50Taigi, pirmiausia, kasatorius nurodo, kad UAB „LRG farmacija“ sandorių sudarymo metu buvo nemoki ir tai turėjo būti konstatuota dar 2004 m. gruodžio 31–ąją pagal 2004 m. finansinės ataskaitos duomenis, o faktai, kad 2005 m. buvo vykdoma veikla, atlikti mokėjimai, gauta pajamų, nesudaro pagrindo teigti apie įmonės mokumą ar, kad atlikdama ginčijamus mokėjimus, ji neblogino savo finansinės padėties.

51Teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012). Taigi, faktinis įmonės nemokumas (kai jai dar nebuvo iškelta bankroto byla) nustatomas pagal byloje esančių įrodymų visumą, tiriant faktines aplinkybes, įrodinėjamas konkrečioje byloje (pagal teismams pateiktus įmonės finansinių balansų duomenis apie vykdytus atsiskaitymus tam tikru ginčo laikotarpiu, skolinių įsipareigojimų dydį ir t.t.).

52Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepakankamai konkrečiai pasisakė dėl faktinio UAB „LRG farmacija“ nemokumo nustatymo, kad: „[...] ieškovui 2005 m. balandžio 15 d. buvo iškelta bankroto byla, konstatavus įmonės nemokumą. Nors byloje esančių 2004 m. gruodžio 31 d. ieškovo balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys (ieškovo turtas sudarė 38 382 107 Lt, įsipareigojimai – 42 733 304 Lt, o nuostoliai – 7 123 370 Lt; 1 b. t., 17-20), sudarytų pagrindo teigti apie nesąžiningumą ieškovo įvykdžiusio ginčo mokėjimus prieš pat bankroto bylos iškėlimą, tačiau pagal ieškovo banko sąskaitų išrašus (3 b. t., 1-148 l.) laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. UAB „LRG farmacija“ atliko iš viso 22 342 967 Lt pavedimų (tarp jų – 16 834 001 Lt kreditoriams), be to, į ieškovo sąskaitą buvo pervesta 21 980 868 Lt piniginių lėšų [...]“. Iš šių nurodytų, teismo nustatytų faktinių aplinkybių (ieškovo turto, įsipareigojimo ir nuostolių dydžių) neaišku, ar yra konstatuotinas įmonės nemokumas pagal 2004 m. gruodžio 31–osios ieškovo balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kaip to reikalauja kasatorius. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje iš esmės netyrė įmonės faktinio nemokumo egzistavimo sudarant ginčo sandorius 2005 metais. Nenustačius faktinio įmonės nemokumo, neaišku, kokiais pagrindais buvo pasisakoma dėl kitų actio Pauliana sąlygų (dėl skolininko sąžiningumo ir kreditorių teisių bei interesų pažeidimo sudarytais ginčo sandoriais). Atsižvelgiant į tai, kad faktinių bylos aplinkybių tyrimas nėra kasacijos dalykas, byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kuris turi ištirti, konstatuoti ir įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su faktinio UAB „LRG farmacija“ nemokumo nustatymu (iki bankroto bylos iškėlimo dienos), t. y. 2004 m. pabaigoje – 2005 m. pradžioje, kai buvo atliekami ginčo mokėjimai. Pažymėtina, kad nekonstatavus faktinio įmonės nemokumo, kaip pagrįstai nurodoma ir atsiliepime į kasacinį skundą, turėjo būti tiriamos kitos faktinės aplinkybės, ar dėl ginčijamų mokėjimų atsakovui, o ne kitų kasatoriaus atliktų veiksmų, būtų pasikeitęs įmonės mokumas. Taigi, bylą nagrinėję teismai tinkamai neištyrė ir neįvertino nei faktinio nemokumo, nei UAB „LRG farmacija“ mokumo kaitos (sumažėjimo) dėl atliktų ginčijamų mokėjimų atsakovui.

53Antra, tuo atveju, net jei būtų nustatytas įmonės faktinis nemokumas, siekiant pripažinti ginčo mokėjimus negaliojančiais, turėjo būti įrodyta ir teismų nustatyta, kad ginčijamas sandoris pažeidė kitų kreditorių teises ir interesus. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu laikomi atvejai, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Net ir būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nė vienam kreditoriui. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka toks atvejis, kai iš keleto kreditorių išskiriamas vienas ar keli ir su juo (jais) visiškai atsiskaitoma. Toks skolininko veiksmas reiškia jo nesąžiningumą. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Net ir esant faktiniam nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012).

54Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, kad ginčijamu laikotarpiu (nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio 1 d.) buvo atsiskaityta ne išskirtinai su vienu kreditoriumi (atsakovu), o su keletu, tenkinant jų reikalavimus visa apimtimi arba iš dalies. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad teismai neištyrė bylos faktų dėl to, kokiu mastu buvo atsiskaityta su kiekvienu iš kreditorių ginčo laikotarpiu, t. y. faktas, kad buvo atsiskaitoma su keletu kreditorių, savaime nereiškia, kad kitų kreditorių interesai nėra pažeidžiami, jeigu vieno ar kelių iš jų itin didelės sumos reikalavimai patenkinami visiškai ar beveik visiškai, kai tuo tarpu kitiems kreditoriams apskritai nepatenkinama net dalis reikalavimų, arba patenkintoji dalis yra neproporcingai maža. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad buvo atsiskaityta su keletu kreditorių, nesiaiškino ir netyrė, kiek procentine išraiška reikalavimo buvo patenkinta kiekvienam iš jų ir būtent kokio dydžio reikalavimas buvo patenkintas atsakovui. Taip pat turi būti ištirtos ir įvertintos kasatoriaus nurodomos faktinės aplinkybės, kad mokėjimai kreditoriui Thompson Capper Ltd. (vienam iš kreditorių su kuriais atsiskaityta) buvo atlikti ne 2005 metais ginčo laikotarpiu, o 2004 metų laikotarpiu, nes tai gali dar labiau sumažinti kreditorių, su kuriais buvo atsiskaitoma ginčo laikotarpiu ratą.

55Trečia, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neištyrė, kaip pagrįstai nurodo ir atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą, kokias galiojančias reikalavimo teises turėjo kiti kreditoriai ginčo sandorių sudarymo metu. Tik nustačius šias faktines aplinkybes, būtų galima palyginti, kokio dydžio (pvz. procentine išraiška) atsakovo reikalavimai buvo patenkinti ieškovo atliktais ginčijamais mokėjimai, bei nustatyti, ar tokie atsiskaitymai buvo atlikti nepažeidžiant šalių sąžiningumo principo reikalavimų, neignoruojant bei nepažeidžiant kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų gauti bent proporcingai atitinkamą dalį atsiskaitymo pagal turimas galiojančias reikalavimo teises, įvertinus visų atliktų mokėjimų ginčo laikotarpiu (nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d.) dydį.

56Apibendrindama visa tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl BUAB „LRG farmacija“ atliktų mokėjimų UAB „Limedika“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d., atnaujintinas, tačiau iš pateiktų argumentų visumos darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą išsamiai neištyrė ir neįvertino byloje esančių ir turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, kurių pagrindu gali būti nustatytos actio Pauliana taikymo sąlygos, ir dėl jų pakankamai motyvuotai nepasisakė priimdamas nutartį. Taigi, įvertinus tai, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu ir pats nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių, nes yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), bei konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

57Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

58Kasaciniame teisme patirta 18,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui bylą grąžinant nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teisme, nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti nurodytų bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

60Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

61Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 8. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovo BUAB „LRG... 9. Dėl ieškinio senaties termino. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad,... 10. Dėl actio Pauliana sąlygų. Teismas pabrėžė, kad ginčo šalių 2002 m.... 11. Teismas nustatė, kad sudaręs Sutartį ieškovas 2002 m. gruodžio 21 d.... 12. Taip pat teismas vadovaudamasis CK 6.933 straipsnio 1 dalimi, Mokėjimų... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Dėl ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios... 15. Dėl mokėjimų sampratos. Teisėjų kolegijos nuomone, mokėjimo pavedimas –... 16. Dėl actio Pauliana sąlygų. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m.... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 18. Kasatorius BUAB „LRG farmacija“ paduotu kasaciniu skundu prašo panaikinti... 19. Dėl ieškinio senaties termino. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos... 20. Dėl actio Pauliana sąlygų egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas,... 21. Taip pat, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Limedika“ prašo kasacinį... 23. Dėl ieškinio senaties termino. Atsakovo teigimu, kasatorius savo argumentus... 24. Atsakovo teigimu, bankroto administratoriaus pakeitimas pagal CK 1.128... 25. Nagrinėjamu atveju, anot atsakovo, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių,... 26. Dėl actio Pauliana sąlygų egzistavimo. Atsakovas teigia, kad pagal Lietuvos... 27. Kasatoriaus teiginiai, dėl glaudaus ryšio tarp kasatoriaus buvusio valdybos... 28. Atsakovas taip pat teigia domėjęsis kasatoriaus finansine padėtimi, mokumu,... 29. Dėl mokėjimo sampratos. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismo... 30. Atsakovas taip pat nurodo, kad kasatoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo... 31. Atsakovo manymu, apeliacinės instancijos teismo nutartis pakankamai motyvuota... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 35. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo ... 36. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo atveju sprendžiant dėl to, nuo... 37. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisinio reguliavimo srityje galioja... 38. Nagrinėjamu atveju bankroto byla UAB „LRG farmacija“ iškelta Vilniaus... 39. CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės asmenų pasikeitimas... 40. Taigi, ieškinio senaties terminas turėjo ir bylą nagrinėjusių teismų... 41. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo... 42. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nevertino ieškinio senaties termino... 43. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat, kaip pagrįstai... 45. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė tokias faktines bylos... 46. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismų išvada ir pažymi, kad... 47. Dėl actio Pauliana sąlygų egzistavimo... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios... 49. Kasatorius teigia, kad jis, būdamas nemokiu ir vienu metu negalėdamas... 50. Taigi, pirmiausia, kasatorius nurodo, kad UAB „LRG farmacija“ sandorių... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri... 52. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepakankamai... 53. Antra, tuo atveju, net jei būtų nustatytas įmonės faktinis nemokumas,... 54. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, kad... 55. Trečia, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neištyrė, kaip... 56. Apibendrindama visa tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 58. Kasaciniame teisme patirta 18,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 61. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...