Byla 2S-163-516/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V.Z. ieškinį atsakovams Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl 2009-12-16 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tretysis asmuo UAB „Bokšto valda“.

3Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas V.Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia tarp atsakovų Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ 2009-12-16 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir įpareigoti atkurti padėtį buvusią iki 2009-12-16 reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 33-445/2010 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-04-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-237V/2010.

6Nurodė, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas minėta sutartimi perleido Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimo teisę į ieškovą dėl 2002-07-17 Kreditavimo sutarties nekilnojamajam turtui įsigyti, kuris buvo įkeistas banko naudai, sąlygų vykdymo. Ieškovo teigimu, antstoliui pradėjus išieškojimą iš 2002-07-17 Kreditavimo sutarties pagrindu įkeisto turto, teismo sprendimo vykdymas gali tapti neįmanomas.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Teismas ieškovo V. Z., ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-04-20 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-237V/2010 iki bus išspręsta ši byla.

8Tretysis asmuo UAB „Bokšto valda“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartį, kuria buvo sustabdyti vykdomieji veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 33-445/2010 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-237V/2010 dėl skolos išieškojimo iš ieškovui V.Z. priklausančio įkeisto turto išieškotojo Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi trečiojo asmens atskirąjį skundą tenkino. Teismas panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. ieškovo V. Z., ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir, sustabdytus vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-04-20 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-237V/2010 iki bus išspręsta ši byla, atnaujino.

11Teismas konstatavo, kad UAB „Bokšto valda“ įstojus į bylą trečiuoju asmeniu, paaiškėjo daugiau naujų aplinkybių, kurios nebuvo teismui žinomos priimant 2010 m. liepos 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sutikdamas su atskirojo skundo motyvais, įvertinęs trečiojo asmens argumentus bei vadovaudamasis ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg suvaržo trečiojo asmens UAB „Bokšto valda“ teises, todėl jas panaikino.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Atskiruoju skundu ieškovas V.Z. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-18 nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

14Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. pripažinus sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo negaliojančia, neteisėtais pripažintini visi atsakovo Kredito unijos veiksmai, atlikti po sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo sudarymo. Ieškovas pažymi, kad jis reikalauja ne tik pripažinti negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį, bet ir taikyti restituciją, atkuriant padėtį, buvusią iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo. Pritaikius restituciją, neliktų teisinio pagrindo išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto. Teigia, kad remiantis kredito sutarties nuostatomis, pagrindas išieškojimui yra tinkamo, pirminio kreditoriaus, veiksmai, susiję su kredito sutarties nutraukimu ir kreipimuisi į teismą dėl skolos priteisimo ir išieškojimo ne ginčo tvarka. Todėl pripažinus negaliojančia reikalavimo teisių perleidimo sutartį, taikytina restitucija, kuri gali būti pritaikyta tiek natūra, tiek pinginiu ekvivalentu;
  2. patenkinus ieškovo ieškinį ir turtui jau esant perleistam trečiajam asmeniui, atstatyti šalis į padėtį, buvusią iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, gali būti jau nebeįmanoma ar bent jau tai padaryti taptų sunku. Juk be teisės nutraukti sutartį ir kreiptis dėl išieškojimo, kreditorius turi ir kooperavimosi pareigą su skolininku, patekusiu į sunkią padėtį. Apelianto nuomone, sutarties nutraukimas ir priverstinis skolos išieškojimas iš ieškovo, nebuvo ir nėra logiška sudarytos kredito sutarties pabaiga. Išvaržius ieškovo butą, nestabdant išieškojimo vykdomojoje byloje, akivaizdu, kad ieškovo teises, buvusias iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, atkurti taptų nebeįmanoma: ieškovo butas jau gali būti prarastas ir ieškovo teisė derėtis su atsakovu pirminiu kreditoriumi dėl kredito sutarties modifikavimo iš esmės būtų paneigta, taip pat ieškovas nebeturėtų teisės reikalauti kreditoriaus atsižvelgti į sunkią ieškovo materialinę padėtį, į kurią jis pateko dėl krizės;
  3. tretysis asmuo, įsigydamas ieškovui priklausantį turtą iš varžytinių, turėjo suprasti, kad tokio objekto pirkimas yra komplikuotas. Kita vertus, ieškovo buto vertė yra apie keturis kartus didesnė, nei pirminio kreditoriaus perleistas reikalavimas. Todėl pritaikius restituciją, nepriklausomai kokia tai būtų forma, tretysis asmuo turi galimybes į ieškinio dėl patirtų nuostolių atlyginimą. Apelianto nuomone, akivaizdu, jog nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių šio asmens teisės nebūtų pažeistos proporcingai. Tuo tarpu, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, gresiantis ieškovo teisių pažeidimas dėl nesavalaikio brangaus turto praradimo būtų proporcingas. Ieškovas taip pat nurodo, jog tai, kad jis laiku neatsiskaitė su pirminiu kreditoriumi, nesudaro pagrindo teigti, kad išieškojimas buvo teisėtas.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Bokšto valda“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-18 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16Teigia, kad ieškovas ieškiniu dėl 2009-12-16 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia neginčija Kreditavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir Danske Bank A/S, kurios pagrindu atsirado ieškovo įsiskolinimas ir pradėta išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. Nurodo, jog ieškovas nereiškia jokių piniginių reikalavimų ir nereikalauja jokių su reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimu susijusių kompensacijų. Tretysis asmuo atkreipia teismo dėmesį į tai, kad net ir jeigu pirmosios instancijos teismas būtų pripažinęs reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia, tai nebūtų turėję jokios įtakos kreditavimo sutarties galiojimui.

17Nurodo, jog ieškovas neginčija pačio įsiskolinimo atsiradimo fakto ar jo teisėtumo, bet priešingai – ieškinyje pripažino, jog jis tinkamai nevykdė Kreditavimo sutarties, laiku nemokėjo sutartyje numatytų įmokų, dėl ko susidarė 62 327,82 Lt skola. Atsakovas pažymi, kad tretysis asmuo UAB „Bokšto valda“ 2010-07-19 iš Varžytinių nusipirko butą, už kurį sumokėjo 256 000 Lt. Remiantis LAT praktika, varžytinių tikslui pasiekti, būtina, kad varžytinių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytinės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytinų būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos. Todėl remiantis šia praktika, trečiojo asmens nuomone, ieškovo teiginys, kad UAB „Bokšto valda“, įsigydama ieškovui priklausantį butą iš varžytinių turėjo suprasti, kad tokio objekto pirkimas yra komplikuotas ir gali būti susijęs su ilgalaikiais teisminiais procesais, yra visiškai nepagrįstas, o ypač atsižvelgiant į tai, kad UAB „Bokšto valda“, kaip sąžiningas įgijėjas, iš varžytinių nusipirkęs butą, turi pagrįstas teises ir teisėtus lūkesčius įgyvendinti savo nuosavybės teises į butą.

18Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-18 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Teigia, kad tretysis asmuo teisėtai iš varžytinių nusipirko butą už kurį sumokėjo 256000 Lt. Ieškovas neginčijo varžytinių. Atsakovo nuomone, teismui 2010-07-26 nutartimi sustabdžius vykdymo veiksmus, trečiajam asmeniui buvo apribotos jo teisės perimti iš varžytinių įsigytą daiktą ir naudotis, valdyti bei disponuoti juo pilna apimtimi. Be to, ieškovas ieškiniu dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia neginčijo nei pačios prievolės pagal 2002-07-17 Kreditavimo sutartį, nei šios Kreditavimo sutarties nutraukimo fakto. Ieškovas pripažino, kad nevykdė 2002-07-17 kreditavimo sutarties.

20Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas 2010-07-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg suvaržė trečiojo asmens teises, todėl teismas pagrįstai tenkino trečiojo asmens atskirtąjį skundą.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

24Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-18 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

25Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir bei atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

26CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

27Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat ši teisės norma, įtvirtindama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareikštą prašymą. CPK 144 str. pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, tik sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis procese numatytų priemonių. Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikšto ieškinio dalyku. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesprendžiamas tarp šalių kilęs teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

28Nagrinėjamu atveju yra kilęs laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo klausimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 10 p.).

29Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovo ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2002-07-17 buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. ( - ), kurios pagrindu bankas suteikė ieškovui kreditą butui, esančiam ( - ), įsigyti, o ieškovas minėta turtą įkeitė bankui kaip prievolės įvykdymo užtikrinimą. 2010-12-06 atsakovų sudarytos reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu Danske Bank A/S Lietuvos filialas perleido reikalavimo teisę Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ į ieškovą pagal 2002-07-17 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ). Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-04-20 išdavė atsakovui vykdomąjį dokumentą Nr. 1-237V/2010 dėl skolos pagal 2002-07-17 Kreditavimo sutartį Nr( - ) išieškojimo, išieškojimą nukreipiant į butą, esantį ( - ). Minėtas dokumentas pateiktas vykdyti antstolei N.Š., kuri tuo pagrindu pradėjusi vykdomąją bylą Nr. 33-445/2010. Vykdydama vykdomuosius veiksmus šioje vykdomojoje byloje, antstolė N.Š. 2010-07-19 vykusiose varžytinėse pardavė trečiajam asmeniui UAB “Bokšto valda” dviejų kambarių butą, esantį ( - ) už 256 000 Lt (b.l. 40-43).

30Apeliantas teigia, kad pripažinus sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo negaliojančia, neteisėtais pripažintini visi atsakovo Kredito unijos veiksmai, atlikti po sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo sudarymo. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka.

31Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia tarp atsakovų Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir Kredito unijos “Vilniaus taupomoji kasa” 2009-12-16 sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir įpareigoti atkurti padėtį buvusią iki 2009-12-16 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties (b.l. 4). Ieškovas nereiškia jokių piniginių reikalavimų ir nereikalauja jokių su reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimu susijusių kompensacijų. Taigi ieškovas ieškiniu neginčija Kreditavimo sutarties, kurios pagrindu buvo pradėti vykdomieji veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 33-445/2010. Tai reiškia, kad ieškovas neginčija pačio įsiskolinimo fakto ar jo teisėtumo – ieškinyje ieškovas pripažįsta, jog jis tinkamai nevykdė Kreditavimo sutarties, laiku nemokėjo numatytų įmokų, dėl ko susidarė 62 327,82 Lt skola.

32Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės nepritaikymas nesudarytų prielaidų ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba apskritai negalimumui, kadangi pripažinus Reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia, tai neturėtų jokios įtakos Kreditavimo sutarties, pagal kurią yra susidaręs ieškovo įsiskolinimas ir kurios įvykdymo užtikrinimui ieškovas yra įkeitęs butą, galiojimui. Kitaip tariant, patenkinus šį ieškovo reikalavimą ir pripažinus Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, jokių materialinių teisinių pasekmių toks teismo sprendimas nesukeltų, t.y. ieškovas vis tiek būtų laikomas pažeidusiu Kreditavimo sutarties vykdymo sąlygas, nepadengusiu įsiskolinimo pagal Kreditavimo sutartį, dėl ko ieškovui pagrįstai buvo inicijuota skolos išieškojimo procedūra iš jo įkeisto turto.

33Atsižvelgiant į tai, atmetamas ieškovo atskirojo skundo argumentas, jog patenkinus ieškovo ieškinį ir turtui jau esant perleistam trečiajam asmeniui, atstatyti šalis į padėtį, buvusią iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, gali būti jau nebeįmanoma ar bent jau tai padaryti taptų sunku.

34CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

35Kaip aukščiau buvo nurodyta, tretysis asmuo UAB „Bokšto valda“ 2010-07-19 iš Varžytinių nusipirko butą, už kurį sumokėjo 256 000 Lt. Remiantis LAT praktika, varžytinių tikslui pasiekti, būtina, kad varžytinių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytinės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytinų būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos. Be to, UAB „Bokšto valda“, kaip sąžiningas įgijėjas, iš varžytinių nusipirkęs butą, turi pagrįstas teises ir teisėtus lūkesčius įgyvendinti savo nuosavybės teises į butą.

36Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginys, kad tretysis asmuo, įsigydamas ieškovui priklausantį turtą iš varžytinių, turėjo suprasti, kad tokio objekto pirkimas yra komplikuotas yra visiškai nepagrįstas.

37Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino situaciją bei pagrįstai nutarė atsisakyti taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg suvaržė trečiojo asmens teises.

38Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. ieškovo V. Zarembos, ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir, sustabdytus vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-04-20 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-237V/2010 iki bus išspręsta ši byla, atnaujinęs, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.

39Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-18 nutarties, iš ieškovo V.Z. priteistina 12,75 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

41Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

42Priteisti iš ieškovo V.Z. 12,75 Lt (dvylika litų) ir 75 centus pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas V.Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti... 6. Nurodė, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas minėta sutartimi perleido... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovo... 8. Tretysis asmuo UAB „Bokšto valda“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi trečiojo... 11. Teismas konstatavo, kad UAB „Bokšto valda“ įstojus į bylą trečiuoju... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Atskiruoju skundu ieškovas V.Z. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Bokšto valda“... 16. Teigia, kad ieškovas ieškiniu dėl 2009-12-16 reikalavimo teisių perleidimo... 17. Nurodo, jog ieškovas neginčija pačio įsiskolinimo atsiradimo fakto ar jo... 18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kredito unija „Vilniaus... 19. Teigia, kad tretysis asmuo teisėtai iš varžytinių nusipirko butą už kurį... 20. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas 2010-07-26 nutartimi taikytos... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 22. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 24. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir bei... 26. CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar... 27. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 28. Nagrinėjamu atveju yra kilęs laikinųjų apsaugos priemonių –... 29. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovo ir Danske Bank A/S... 30. Apeliantas teigia, kad pripažinus sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo... 31. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia tarp... 32. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo prašomos laikinosios apsaugos... 33. Atsižvelgiant į tai, atmetamas ieškovo atskirojo skundo argumentas, jog... 34. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos... 35. Kaip aukščiau buvo nurodyta, tretysis asmuo UAB „Bokšto valda“... 36. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginys, kad tretysis asmuo, įsigydamas... 37. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino... 38. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 41. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį palikti... 42. Priteisti iš ieškovo V.Z. 12,75 Lt (dvylika litų) ir 75 centus pašto...