Byla 2-577-553/2016
Dėl teismų veiksmais padarytos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, sekretoriaujant Almai Jokužytei, dalyvaujant ieškovui M. N., atsakovo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teismų veiksmais padarytos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašo pripažinti atsakovą pažeidus esminius Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės principo elementus – teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus, teisę į teisingą teismą ir teisę gyventi teisinėje valstybėje; priteisti iš atsakovo neturtinę 40 000 EUR žalą dėl įstatymų pažeidimų, 91 188 EUR turtinę žalą ir 30 000 EUR neturtinę žalą dėl nepagrįstai paneigtos ir atimtos teisės į lygtinį paleidimą.

4Nurodė, kad 2014-07-15 Vilniaus pataisos namų direktoriui pateikė prašymą pristatyti jį Lygtinio paleidimo komisijai dėl pakartotinio lygtinio paleidimo svarstymo. 2014-08-05 raštu Nr. 42-789(1) Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojas R. S. atsisakė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. TS-149-870/2013 ir informavo, kad ieškovas nebus pristatytas Komisijai svarstymui dėl lygtinio paleidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-23 nutartimi byloje Nr. TS-146-870/2014 atmetė ieškovo skundą dėl 2014-08-05 Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos sprendimo ir pateikė priešingą teisės aiškinimą, nei buvo pateikęs savo ankstesnėje 2013-11-04 nutartyje byloje Nr. TS-149-870/2013. Tokiais veiksmais buvo pažeisti fundamentalūs teisingumo principai. Vilniaus apygardos teismas 2014-010-28 nutartimi byloje Nr. 1S-943-574/2014 paliko galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartį ir taip pat pateikė kardinaliai priešingą teisės aiškinimą, nei ankstesnėse ieškovo atžvilgiu priimtose ir galiojančiose nutartyse. Teismai nepaisė įsiteisėjusių teismų sprendimų ir pažeidė ieškovo teisę į teisingą teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisę gyventi teisinėje valstybėje. Ieškovas tai laiko deliktu. Teismai, priėmę priešingą tokio pobūdžio bylos teisės aiškinimą, sąmoningai veikė priešingai teisės aktams, esminiams konstituciniams ir teisinės valstybės principams, todėl pažeidė fundamentalius teisingumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus. Priimtais sprendimais nepagrįstai yra pabloginta ieškovo teisinė padėtis, paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai į lygtinį paleidimą, todėl tai yra pagrindas turtinei ir neturtinei žalai. Neteisėtu veikimu iš ieškovo atimta galimybė būti paleistam lygtinai, taigi ieškovui padaryta turtinė žala. Neturtinė žala ieškovui pasireiškė psichologiniu šoku, beteisiškumo ir bejėgiškumo jausmais, depresija, sugriautu pasitikėjimu valstybe ir teisine sistema. Patirti išgyvenimai buvo nuolatiniai. Tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos neturtinės ir turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Neturtinė žala ieškovui padaryta tyčinės formos kaltės forma, kadangi teisėjai, priėmę ginčijamas nutartis, veikė priešingai teisės aktams, esminiams konstituciniams ir teisinės valstybės principams. Toks veikimas yra neteisėtas. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo turi būti atsižvelgta į ypatingą neteisėtų veiksmų pavojingumą visuomenei, kaltininko sąmoningą tyčią, atsakingo už kaltininko veiksmus asmens turtinę padėtį, nukentėjusiojo asmens socialinį ir teisinį pažeidžiamumą, priklausomumą nuo kaltininko, pažeistų asmens teisių konstitucinį reikšmingumą. Būtina atsižvelgti į faktą, kad ieškovas priklauso socialiai pažeidžiamiausių asmenų kategorijai. Teisės į teisingą teismą, teisinio tikrumo principo pažeidimu padarytą neturtinę žalą Europos Žmogaus teisių teismas byloje Esertas prieš Lietuvą yra įvertinęs 4 000 EUR sumą. Nagrinėjamu atveju, kadangi to paties teismo, ta pati teisėja, to paties asmens atžvilgiu ir netgi tame pačiame antrus metus trunkančiame lygtinio paleidimo procese priėmė du skirtingus sprendimus tuo pačiu klausimu, todėl neturtinės žalos dydis yra 40 000 EUR suma. Nėra jokių priežasčių, kurių pagrindu būtų galima mažinti žalos dydį. Įsiteisėjus neteisėtoms nutartims iš ieškovo yra atimta teisė būti lygtinai paleistam, taigi atimta teisė gauti pajamas, įgyti turtą, todėl padarytos turtinės žalos dydis yra 91 188 EUR. Ši suma gali būti mažintina atitinkamai pagal dienų skaičių iki tos dienos, kol bus ištaisyta esminė teisinė klaida ir atstatyta ieškovo teisė į lygtinį paleidimą. Patikslintu ieškiniu ieškovas nurodė, kad minimali jam padaryta turtinė žala yra 25 800 EUR. Neteisėtomis nutartimis atėmus galimybę būti paleistam lygtinai ir tokiu būdu nepagrįstai pabloginus ieškovo teisę, jam taip pat daryta neturtinė žala, kurios dydis yra 30 000 EUR. Negalima priteisti simbolinę neturtinę žalą nes tai prieštarauja tautinės lygybės principui.

5Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6Nurodė, kad ieškovas siekia pradėti jau trečią analogišką teisminį ginčą. Atsakovas, įvertinęs ieškinio argumentus, teigė, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Remiantis teismų praktika, galimybė atlyginti žalą, padarytą ir galutinės instancijos teismo sprendimu, galima tik tuo atveju, jei pažeidimas yra rimtas ir egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp šio pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos. Tai, kad pagal Konstituciją teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar panašiose bylose, nereiškia, jog ankstesnis teismo išaiškinimas negali būti pakeistas, ypač nustačius, jog ankstesnis teismo išaiškinimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, teisinei logikai ir yra savaime neteisingas. Pasikeitęs teisės normų aiškinimas nereiškia veiksmų neteisėtumo. Ginčijamose nutartyse pateiktas teisės aiškinimas atitinka aktualią teismų praktiką, todėl teismas, priimdamas minėtas nutartis, jokių pažeidimų nepadarė. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-05-21 sprendimas byloje Esertas prie Lietuvą negali būti taikomas, kadangi nesutampa abiejų bylų faktinės aplinkybės. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos, galimai patirtos baudžiamajame (bausmių vykdymo) procese, atlyginimo. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Ganusauskas prieš Lietuvą nurodė, kad Konvencija nesuteikia teisės į lygtinį paleidimą ir nereikalauja, kad sprendimus dėl lygtinio paleidimo priimtų arba tokių sprendimų priėmimą peržiūrėtų teismas. Taigi, teisė į lygtinį paleidimą nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį, todėl pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti. Ieškovas turtinę žalą grindžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 65 straipsnio nuostatomis, tačiau šis straipsnis nereglamentuoja turtinės žalos atlyginimo civiliniame procese. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad patyrė turtinę žalą, todėl šis reikalavimas yra atmestinas. Kasacinio teismo išaiškinimai civilinėse bylose Nr. 3K-3-465/2010 ir 3K-3-337/2006 paneigia ieškovo teiginius apie preziumuotiną neturtinės žalos padarymo faktą. Jokių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą ieškovas neprideda, teiginiai apie sugriautą pasitikėjimą valstybe ir teisine sistema yra subjektyvūs bei deklaratyvūs, todėl neturtinės žalos faktas taip pat nėra įrodytas. Pažymi, kad prašomos priteisti žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis.

7Teismo posėdžio metu, ieškovas ieškinį prašė tenkinti, o atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko.

8Ieškovo ieškinys netenkinamas.

9Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-04 nutartimi panaikino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pirmininko pavaduotojo R. S. 2013-09-23 sprendimą Nr. 42-357/1 ir įpareigojo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisiją svarstyti M. N. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojas R. S. 2014-08-05 atsakymu Nr. 42-789/1 į M. N. 2014-07-14 prašymą Nr. 29-502(1) nurodė, jog M. N. nebus pristatytas svarstymui dėl lygtinio paleidimo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-23 nutartimi M. N. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2014-08-05 sprendimo Nr. 42-789/1 atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014-10-28 nutartimi atmetė M. N. atskirąjį skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartį.

10Ieškovas prašo pripažinti atsakovą pažeidus esminius Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės principo elementus – teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus, teisę į teisingą teismą ir teisę gyventi teisinėje valstybėje, taip pažeidžiant Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio nuostatas.

11Ieškovas taip pat prašo atlyginti 91 188 EUR turtinę ir 70 000 EUR neturtinę žalą, kurią esą patyrė dėl to, kad teismai, nagrinėdami ieškovo skundą dėl atsakovo atsisakymo pristatyti ieškovą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai taikė teisės normas ir priėmė sprendimą priešingą anksčiau priimtam sprendimui, kurio pagrindu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija buvo įpareigota svarstyti M. N. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu.

12Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Šių sąlygų egzistavimas/nebuvimas grįstinas visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177–178 str.). Neįrodžius bent vienos iš šių būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

13Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 - 3 dalyse. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės, reikia nustatyti ne tik žalos atsiradimo faktą, bet ir ją padariusio subjekto kaltę. Pažymėtina, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad teisė į žalos atlyginimą asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Tačiau, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

14Tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

15Sprendžiant dėl aiškios ir nusistovėjusios teismų praktikos visų pirma būtina įvertinti, kokią praktiką ginčo klausimu yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris pagal įstatymą atsakingas už vienodos teismų praktikos formavimą, ar ši praktika, o jos nesant – kitų teismų praktika, atitinka aiškios ir nusistovėjusios praktikos kriterijus. Sprendžiant dėl aiškios ir nusistovėjusios teismų praktikos būtina atsižvelgti į tai, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; kt.). Vertinant, kokie teismų sukurti precedentai laikytini aiškia ir nusistovėjusia praktika, turi būti atsižvelgta į tai, ar jie nėra pavieniai atvejai; ar nėra konkuruojančių precedentų; kokios instancijos teismai sukūrė precedentus; į precedentų sukūrimo laiką; sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimus priėmusių teismų sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl kurio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

16Nagrinėjamu atveju buvo priimti keli teismų procesiniai sprendimai, kuriuose skirtingai aiškinamos BVK 158 straipsnio nuostatos nuteistojo M. N. atžvilgiu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-149-870/2013, kuria nuteistojo M. N. skundas buvo patenkintas, panaikinant Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo 2013-09-23 sprendimą bei įpareigojant Komisiją svarstyti klausimą dėl nuteistojo M. N. lygtinio paleidimo, Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-327-1662014, kuria nuteistojo M. N. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo 2014-01-13 sprendimo atmestas, tačiau nurodyta, kad nuteistojo atžvilgiu negali būti taikoma nauja BVK 158 straipsnio 2 dalies redakcija, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-146-870/2014, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2014-08-05 sprendimo dėl lygtinio paleidimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-943-574/2014, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartis. 2013-11-04 nutartyje teismas padarė išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu turėjo būti taikomos BVK 158 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2013-01-01, nes nauja šių nuostatų redakcija (įsigaliojusi nuo 2013-01-01) sunkina nuteistojo teisinę padėtį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartimi nuteistojo M. N. skundas buvo atmestas, konstatavus, kad jo atveju turėjo būti taikomos bausmės vykdymo metu galiojusios BVK 158 straipsnio nuostatos (įsigaliojusios nuo 2013-01-01), pagal kurias lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, turėjo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 ir Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 nutartyse sukurtais precedentais. Pirma, apelianto nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, tuo tarpu to paties teismo 2014-09-23 nutartis buvo patikrinta instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka bei Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartimi palikta nepakeista. Be to, pagal vertikalaus precedento doktriną, išplėtotą Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, aukštesnės instancijos teismo nesaisto žemesnės instancijos teismo sukurtas precedentas. Taigi, Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutarties teisėtumo, neturėjo pareigos atsižvelgti į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartį. Antra, penitencinės teisės jurisprudencijoje (BVK 3 straipsnio komentaras) aiškinama, jog bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė; visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus, nepriklausomai, ar jie švelnesni ar griežtesni, nei prieš juos galioję teisės aktai. Todėl esant dviem skirtingiems ir konkuruojantiems teismo precendentams, akivaizdu, būtina vadovautis atitinkamomis bausmių vykdymo metu galiojusiomis teisės nuostatomis bei jų aiškinimo šaltiniais. Trečia, taikant ieškovo atžvilgiu BVK 158 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2013-07-01, t. y. švelninančias jo teisinę padėtį, būtų pažeistas nuteistųjų lygybės, taikant bausmių vykdymo įstatymus, principas.

17Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomas teismų, nagrinėjusių jo skundus, skirtingas asmens lygtinį paleidimą reglamentuojančios teisės nuostatos galiojimo laike aiškinimas, nesudaro pagrindo išvadai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartis yra akivaizdžiai neteisėtos. Priešingai, teismo vertinimu, nurodyti teismų procesiniai sprendimai atitinka galiojančias teisės normas, reglamentuojančias bausmių vykdymo nuostatų taikymą laike. Nenustačius baudžiamajame procese nuteistojo M. N. lygtinio paleidimo klausimą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų klaidų ar šiurkščių pažeidimų nagrinėjant bylas, kurie lemtų valstybės civilinę atsakomybę, nėra pagrindo CK 6.272 straipsnio taikymui. Vien aplinkybė, kad nuteistojo M. N. lygtinio paleidimo klausimą nagrinėję teismai nesivadovavo anksčiau sukurtu apylinkės teismo precedentu, kuris neatitinka penitencinės teisės jurisprudencijoje pateikto bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės normų galiojimo laike išaiškinimo, nesudaro pagrindo šių teismų veiksmus vertinti kaip neteisėtus CK 6.272 straipsnio prasme. Šios išvados nepaneigia ieškinyje nurodytoje Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. (byloje E. prieš Lietuvą 50208/06) sprendime padaryti išaiškinimai. B. E. prieš Lietuvą buvo nustatytas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kuris netaikomas nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų anksčiau termino byloms, nes Konvencija negarantuoja nuteistųjų teisės į amnestiją ar lygtinį paleidimą. Šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės ir byloje E. prieš Lietuvą nagrinėtos aplinkybės yra skirtingos, nes pastarojoje byloje iš pareiškėjo buvo reikalaujama įvykdyti įsipareigojimus, nuo kurių jis anksčiau buvo atleistas (sprendimo 36 punktas).

18Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, tuo tarpu byloje nenustatyti neteisėti veiksmai, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo neteisėti veiksmai, nagrinėjant ieškovo skundą dėl Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos sprendimo, ir Vilniaus apygardos teismo neteisėti veiksmai, nagrinėjant ieškovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutarties. Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir teisiškai nereikšmingi. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinų deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygos – neteisėtų teisėjų (teismų) veiksmų, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimą dėl žalos priteisimo pagrįstu ir taikyti žalos atlyginimo institutą (CPK 178 str.). Pripažinus, jog nėra būtinų sąlygų atsakovo deliktinei atsakomybei atsirasti, ieškovo argumentai dėl žalos dydžio tapo teisiškai neaktualūs, todėl teismas dėl jų nepasisako.

19Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

20Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 str. 270 str.,

Nutarė

21Ieškovo M. N. (asmens kodas ( - ) ieškinio netenkinti.

22Priteisti valstybės naudai iš ieškovo M. N. 5,50 EUR (penkis eurus, 50 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

23Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašo... 4. Nurodė, kad 2014-07-15 Vilniaus pataisos namų direktoriui pateikė prašymą... 5. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame... 6. Nurodė, kad ieškovas siekia pradėti jau trečią analogišką teisminį... 7. Teismo posėdžio metu, ieškovas ieškinį prašė tenkinti, o atsakovo... 8. Ieškovo ieškinys netenkinamas.... 9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-04 nutartimi... 10. Ieškovas prašo pripažinti atsakovą pažeidus esminius Lietuvos Respublikos... 11. Ieškovas taip pat prašo atlyginti 91 188 EUR turtinę ir 70 000 EUR... 12. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl... 13. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir... 14. Tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš... 15. Sprendžiant dėl aiškios ir nusistovėjusios teismų praktikos visų pirma... 16. Nagrinėjamu atveju buvo priimti keli teismų procesiniai sprendimai, kuriuose... 17. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju... 18. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda... 19. Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos... 20. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 str. 270 str.,... 21. Ieškovo M. N. (asmens kodas ( - ) ieškinio netenkinti.... 22. Priteisti valstybės naudai iš ieškovo M. N. 5,50 EUR (penkis eurus, 50 ct)... 23. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali...