Byla 3K-3-186/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininko), Birutės Janavičiūtės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „VST“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kaišiadorių rajono vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, pareikštą ieškinį atsakovui AB „VST“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, L. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl įpareigojimo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42006 m. gegužės 17 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija sudarė su L. B. gyvenamosios patalpos Kaišiadorių r., Kruonio sen., Anglininkų k., nuomos sutartį. L. B. išnuomotame name yra elektros įvadas, bet visuomeninis elektros energijos tiekėjas – atsakovas AB „VST“ atsisakė sudaryti su ja elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, nes L. B. yra tik patalpų nuomininkė, o ne savininkė. Atsakovas siūlė buto nuomininkei ir savivaldybei sudaryti trišalę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią savivaldybė būtų subsidiariai atsakinga už atsiskaitymą už elektros energiją, tačiau savivaldybė nesutiko su šiuo reikalavimu.

5Ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašė teismo įpareigoti atsakovą sudaryti su L. B. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros tiekimo į butą Kaišiadorių r., Kruonio sen., Anglininkų k.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą AB „VST“ per trisdešimt kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su trečiuoju asmeniu L. B. energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į gyvenamąsias patalpas, esančias Kaišiadorių r., Kruonio sen., Anglininkų k., kurias 2006 m. gegužės 17 d. nuomos sutarties pagrindu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija perdavė L. B. Teismas nurodė, kad 2006 m. gegužės 17 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ir L. B. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. AB „VST“ atsisako sudaryti elektros pirkimo-pardavimo sutartį su nuomininke, siūlydama pasirašyti trišalę arba dvišalę sutartį, kurios šalis būtų ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, prisiimanti atsakomybę tuo atveju, jeigu nuomininkas netinkamai atsiskaitys už suvartotą elektros energiją. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė, kuo grindžia teisę atsisakyti sudaryti sutartį su konkrečiu nuomininku, nekonkretizavo, kaip tokios sutarties sudarymas pažeis atsakovo ar visuomenės interesus. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad šioje konkrečioje situacijoje atsakovo reikalavimai, jog savivaldybė privalo prisiimti įsipareigojimus atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, yra neteisėti (CK 1.5, 6.161, 6.350, 6.383, 6.384 straipsniai). Teismo nuomone, atsakovas piktnaudžiauja savo padėtimi versle ir neatsižvelgia į esminį dalyką, ar tinkamai įrengti elektros tinklai konkrečiose gyvenamosiose patalpose ir jais saugiai galima tiekti elektros energiją. Atsakovas nenurodė jokių techninių priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tiekti elektros energijos. Jis iš esmės diskriminuoja vartotoją, kuris iš savivaldybės nuomoja gyvenamąsias patalpas, ir priskiria tokius asmenis prie padidintos rizikos vartotojų. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu buvo nagrinėjama poįstatyminių teisės aktų atitiktis įstatymams, nesiejant jų su konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovo AB „VST“ apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-551/2008). Kolegija, atmesdama apelianto argumentus, kad gyvenamųjų patalpų savininkas gali geriau negu nuomininkas užtikrinti toje gyvenamojoje patalpoje esančių elektros įrenginių saugumą ir tinkamą eksploatavimą, nurodė, kad, priešingai, būtent nuomininkas, gyvenantis bute ir turintis galimybę nuolat stebėti įrenginių techninę būklę, turi didesnių galimybių operatyviai reaguoti į pastebėtus gedimus ar sutrikimus energijos tiekimo tinkle.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas AB „VST“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Dėl Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio taikymo. Ši teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į Elektros energetikos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skirstomųjų tinklų įmonė, kai jos turimoje elektros energijos skirstymo licencijoje nurodytoje teritorijoje kitam asmeniui neišduota visuomeninio pirkimo-pardavimo licencija, privalo vykdyti ir elektros energijos visuomeninio pirkimo-pardavimo veiklą. Taip siekiama užtikrinti, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų pirkti elektros energiją valstybės reguliuojamomis kainomis. Šis skirstomųjų tinklų operatorių įpareigojimas, teisės atsisakyti sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir sutarties laisvės principo apribojimas pateisinamas visuomenės interesais – būtinumu užtikrinti visuomenės aprūpinimą elektros energija. Tačiau Elektros energetikos įstatymo nuostatos negali būti taikomos visiems asmenims, suteikiant teisę bet kuriam asmeniui bet kada reikalauti visuomeninio tiekėjo sudaryti su juo visuomeninio elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Kasatoriaus nuomone, elektros energijos skirstymas ir tiekimas yra neatskiriamai susijęs su turtu, į kurį skirstoma ir tiekiama elektros energija, kuri yra perduodama ne tiesiogiai ją perkančiam asmeniui skirstomųjų tinklų operatoriaus verslo vietoje (CK 6.318 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o prie skirstomųjų elektros tinklų prijungtiems elektros energijos vartotojo elektros įrenginiams (elektros energijos vartotojui priklausančiam vidaus elektros tinklui) šių elektros įrenginių buvimo vietoje (operatoriaus ir vartotojo elektros tinklo nuosavybės riboje). Be to, būtina elektros energijos skirstymo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlyga – elektros energijos vartotojo elektros įrenginių (vidaus elektros tinklo) prijungimas prie skirstomųjų tinklų bei šių vartotojo elektros įrenginių atitiktis teisės aktų nustatytiems techniniams reikalavimams. Dėl to, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 25 straipsniu, reikalauti visuomeninio tiekėjo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į konkrečiame turte esančius elektros įrenginius (vidaus elektros tinklą) turi teisę tik turto, kuriame esančius elektros įrenginius (vidaus elektros tinklus) turi būti tiekiama elektros energija, savininkas, turintis teisę reikalauti prijungti (atjungti) savo įrenginius (vidaus elektros tinklus) prie skirstomųjų tinklų bei sudaryti (nutraukti) sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo (skirstymo) į jo vidaus tinklą (Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 35 dalis, CK 6.383 straipsnio 1, 2 dalys, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.390 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 81-84 punktai, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu patvirtintų Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (elektros tinklų, elektros įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) taisyklių 41 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29, 30 punktais visuomeninis tiekėjas turi teisę, o ne pareigą, esant savininko raštiškam sutikimui, sudaryti visuomeninio elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su turtą nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdančiu asmeniu bei turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku. Visuomeniniam tiekėjui atsisakius sudaryti visuomeninio elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su nuomininku ar kitu turtą valdančiu asmeniu, ją visada su visuomeniniu tiekėju gali sudaryti turto savininkas ir taip išspręsti aprūpinimo elektros energija klausimą. Kasatoriaus nuomone, trečiųjų asmenų buto nuomos sutartis nesukūrė teisių ir pareigų visuomeniniam elektros energijos tiekėjui AB „VST“ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio aiškinimas, įpareigojant visuomeninį tiekėją visais atvejais sudaryti visuomeninio elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ne tik su savininkais, bet ir su kitais asmenimis, nepagrįstai apribotų visuomeninio tiekėjo teises ir sudarytų sąlygas savininkams nemokėti už patiektą elektros energiją (pvz., patalpas, butus, gamybinius objektus fiktyviai išnuomojant nemokiems asmenims ir kt.).

12Europos Sąjungos teisės aktuose neįtvirtinta kitokios negu Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje elektros energijos vartotojo sąvokos ir nenustatyta elektros tiekėjo pareigos sudaryti sutartį su gyvenamųjų patalpų nuomininkais. 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB, įtvirtinta sąvoka „namų ūkio vartotojai“. Tai - elektros energijos vartotojai, perkantys elektros energiją savo namų ūkio vartojimui, išskyrus komercinę ar profesinę veiklą. Ši sąvoka neturi būti aiškinama kaip sukurianti tiekėjui pareigą sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su kiekvienu asmeniu, kuris turi elektros energijos vartojimo poreikį ir kreipiasi dėl sutarties sudarymo, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių.

132. Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo reikšmės. Šiaulių miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kurioje buvo pareikštas analogiškas reikalavimas AB „VST“, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 30 punktų atitiktį CK 6.161 straipsnio 2 dalies, Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 2 punkto nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu nenustatė teisės aktų prieštaravimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29, 30 punktų teisėtumo klausimą sprendė ne abstrakčiai, o aiškindamasis, ar operatorius (tiekėjas) turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku, ir nustatė, kad operatorius (tiekėjas) tokią teisę turi ir tai neprieštarauja CK 6.161 straipsnio 2 daliai, Elektros energetikos įstatymo 25 straipsniui. Teismai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadas, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo prioritetas teiktinas įrenginių savininkui, kuris privalo visiškai užtikrinti aprūpinimo elektros energija patikimumą ir saugumą bei atsiskaitymą laiku už suvartotą elektros energiją.

143. Dėl kasatoriaus sąžiningumo. Kasatorius, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 30 punkto pagrindu atsisakydamas sudaryti sutartį su nuomininku, siekia užtikrinti aprūpinimo elektros energija patikimumą ir saugumą, tinkamą atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją. Šie tikslai pasiekiami sudarant elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį būtent su gyvenamųjų patalpų savininku. Kasatorius nuomone, savo teise atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku jis naudojosi sąžiningai ir ja nepiktnaudžiavo. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinio pagrindu nenurodė ir šioje byloje neįrodinėjo, kad kasatorius savo veiksmais pažeidė pareigą veikti sąžiningai.

154. Dėl savivaldybės teises ir pareigas reglamentuojančių teisės normų taikymo. Savivaldybės civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais ir lygiomis teisėmis su kitais šių santykių dalyviais (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos ir kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Aplinkybė, kad socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo, t. y. savivaldybės vykdomos pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 4 punktą priskirtosios (ribotai savarankiškos) funkcijos, formų, nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Savivaldybė, vykdydama socialinio būsto nuomos funkciją, ne tik veikia vienodais pagrindais su kitais teisinių santykių dalyviais, bet ir negali perkelti atsakomybės ir rizikos dėl vykdant šią funkciją galinčių atsirasti nuostolių kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008).

165. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-551/2008. Išvadą apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką galima daryti tik išanalizavus pakankamą skaičių nutarčių už atitinkamą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-443/2004). Teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neformuoja teismų praktikos, nes yra vienintelė nutartis, kurioje teismas pasisakė dėl Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Be to, ši nutartis prieštarauja tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, nurodytiems 2008 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimui. Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas lemia jurisprudencijos tęstinumą. Pažymėtina ir tai, kad kasatoriaus nesąžiningumas šioje civilinėje byloje nebuvo įrodinėjamas, priešingai nei civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2008.

17Kasatorius pateikė prašymą perduoti šią civilinę bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, nurodydamas, kad byloje kilęs sudėtingas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas. Teismų praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių elektros energijos sutarčių sudarymą, elektros energijos vartotojo sąvoką, yra prieštaringa.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

191. Pagal Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnį visuomeninis tiekėjas privalėjo sudaryti sutartį. Elektros energijos vartotoju gali būti ne tik patalpų savininkas, ką patvirtina CK 6.383 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vartotojo sąvoka. Visuomeninis tiekėjas turi galimybę kontroliuoti atsikaitymą už suvartotą elektros energiją ir esant reikalui jos tiekimą nutraukti (Elektros energetikos įstatymo 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.1, 100.8 punktai).

202. Pagal CK 6.584 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintą Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašą šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šiluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatyta tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kita vartojimo ar nuomos sutartyse nustatyta tvarka.

213. Teismai neprivalėjo vadovautis kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008, nes nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, kai laiku nebuvo sudaryta šilumos tiekimo sutartis. Nagrinėjamoje byloje kasatorius nepateikė įrodymų, kad nuomininkė neatsiskaitė ar neatsiskaitys už tiekiamą elektros energiją. Be to, šilumos ir elektros energijos tiekimo pobūdis iš esmės skiriasi, nes elektros energija tiekiama autonominiais tinklais ir ją galima atjungti, nepažeidžiant kitų vartotojų teisių.

224. Teismai pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-551/2008, nes nurodytos civilinės ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės analogiškos. Ši kasacinio teismo nutartis neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimui.

235. 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 96/92/EB, nurodoma, kad direktyvoje svarbu pateikti bendras minimalias normas, kurių turi laikytis visos valstybės narės, atsižvelgiant į vartotojų apsaugos, tiekimo saugumo, aplinkos apsaugos ir lygiaverčio konkurencijos laipsnio užtikrinimo visose valstybėse narėse tikslus. Vartotojai nurodyti kaip perkantys elektros energiją savo asmeniniam, taip pat savo namų ūkio vartojimui. Tokie principai ir tikslai įtvirtinti ir nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose elektros energijos tiekimą, juose nenustatyta, kad sutartis dėl elektros energijos tiekimo privaloma sudaryti tik su gyvenamųjų patalpų savininkais.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

25Teismai neturėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008, išdėstytais išaiškinimais, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos. Kasatoriaus nurodyta kasacinio teismo nutartis priimta byloje, kurioje kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už šilumos energiją, kur patalpų nuomininkas nesudarė sutarties su šilumos tiekėju ir nepageidavo jos sudaryti, o nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nuomininkė kreipėsi dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o tiekėjas atsisakė ją sudaryti; pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo pradėta tiekti elektros energija į nuomojamas patalpas ir nuomininkė jau trejus metus laiku atsiskaito už elektros energiją, ginčo dėl atsiskaitymo nėra. Šilumos energija ir elektros energija yra skirtingos prekės, kurių teisinis reglamentavimas skiriasi. Pagal Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnį visuomeninis tiekėjas privalo sudaryti sutartį ir tiekti elektros energiją visiems jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems ir to pareikalavusiems vartotojams. Jei vartotojas pažeidžia sudarytą sutartį, tiekėjas gali imtis Elektros energetikos įstatymo 27 straipsnyje nustatytų priemonių.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl kasatoriaus prašymo perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai

29Bylos perdavimas nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai galimas konstatavus CPK 357 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą–kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas. Kiekvienos bylos kontekste tai yra vertinamojo pobūdžio pagrindas. Teisės normų, reglamentuojančių energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą, tinkamas bei vienodas aiškinimas ir taikymas iš tiesų yra svarbus, kaip ir kitų teisės normų vienodas aiškinimas ir taikymas nagrinėjant bylas. To reikalauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, suponuojantis jurisprudencijos tęstinumą – teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos vienodai bendrosios kompetencijos teismų praktikai formuotis, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama, o praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Teismų praktika bylose, kuriose aiškinamos teisės normos, reglamentuojančios energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą, nėra gausi, dar tik formuojasi, tačiau nėra prieštaringa. Teisėjų kolegijos nuomone, išplėstinei teisėjų kolegijai formuoti praktiką, dar nesant pakankamai analizuotinų nutarčių, nenustačius prieštaravimų, nesant objektyviomis aplinkybėmis pagrįsto koregavimo poreikio, nėra pagrindo.

30Dėl vartotojo ir elektros energijos vartotojo sampratos

31

32Vadovaujantis vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų normomis, sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka tam tikrus esminius požymius. Pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo. Antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis, yra galutinis prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ar paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“, bylos Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008).

33Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje vartotoju įvardijamas asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį buitinis vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, t. y. atitinka vartojimo sutarties šalies - vartotojo - teisinį statusą.

34Nagrinėjamoje byloje elektros energijos vartotojas yra trečiasis asmuo byloje - socialinio būsto nuomininkė, perkanti elektros energiją asmeniniams, šeimos poreikiams, nesusijusiems su verslu.

35Dėl prioriteto vartotojo teisėms suteikimo

36

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Tele2“ v. IĮ ,,Rogrinta“, bylos Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta padidinta vartotojo teisių apsauga ir nustatyta, kad vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. A. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Taigi tuo atveju, kai elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis – abonentas yra fizinis asmuo, kuris elektros energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams, jis yra vartotojas vartotojų apsaugos teisės prasme ir turi gauti įstatyminę vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.

38Dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su socialinio būsto nuomininku

39

40Spręsdama dėl elektros energijos tiekėjo reikalavimo sudaryti sutartį ne tik su socialinio būsto nuomininku, bet ir su savininku (savivaldybe), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-551/2008, 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-185/2009, išaiškino, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis, remiantis CK 6.383 straipsnio 3 dalimi, yra viešoji sutartis, todėl energijos tiekėjui taikoma įstatyme nustatyta prievolė sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, o atsisakymas sudaryti sutartį gali būti grindžiamas tik įstatymų nustatyta tvarka patvirtintomis išimtimis (CK 6.161 straipsnio 2 dalis). CK 6.383 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su abonentu sąlygos, CK 6.161 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu vertintinos kaip įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos išimtys, kuriomis gali būti grindžiamas atsisakymas sudaryti elektros energijos tiekimo sutartis. Abonento teisė sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiek pagal CK 6.383 straipsnio 2 dalį, tiek pagal Elektros energetikos įstatymą kildinama ne iš nuosavybės teisės į gyvenamąsias patalpas bei elektros energiją naudojančius įrenginius (reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus), o iš prekės vartojimo poreikio, kai vartojimas atitinka CK 6.383 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. kai asmuo turi (bet kuriais teisėtais pagrindais) elektros energiją naudojančius įrenginius (vidaus tinklus), prijungtus prie elektros energijos tiekimo tinklų, ir yra įrengti energijos apskaitos prietaisai. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, 29 ir 30 punktuose vartojamos formuluotės: „operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti (...) ir su nuomininkais“ ir „operatorius ar tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku“, – operatoriaus (tiekėjo) dispozityvumo aspektu negali būti suprantamos kaip įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos prievolės sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį išimtys (CK 6.161 straipsnio 2 dalis). Elektros energetikos įstatymas įgyvendino 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 96/92/EB, kurioje nustatytos bendrosios elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo taisyklės. Direktyvoje vartotojo, kaip elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalies, teisinio statuso įgijimui nekeliami nuosavybės teisės į daiktus reikalavimai, o pateikiamos bendrosios minimalios normos, kurių turi laikytis visos valstybės narės, atsižvelgiant į vartotojų apsaugos ir tiekimo saugumo laipsnio užtikrinimo visose valstybėse narėse tikslus; nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais įgyvendinama ES antrinė teisė, įtvirtinamas teisinis reguliavimas turi būti aiškinamas taip, kad vartotojų teisių apsaugos minimalieji reikalavimai būtų įgyvendinti taip, kaip jie apibrėžiami Direktyvoje. Remiantis šiuo požiūriu, galima teigti, kad elektros energijos tiekėjo galimybė sudaryti ar teisė nesudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su nuomininku, nurodytos Taisyklių 29 ir 30 punktuose, turi būti aiškinama ne kaip absoliuti pasirinkimo laisvė, o kaip pareigos ir teisės derinys, pagrįstas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos sutartiniuose santykiuose imperatyvais (CK 6.158 straipsnis). Sąžiningumas, be kita ko, reiškia nepiktnaudžiavimą teise, o atsisakymas sudaryti viešąją sutartį ne įstatymuose nustatyta tvarka patvirtintais pagrindais, kai be teisėto pagrindo nuosavybės teisė į daiktus pripažįstama lemiančiu veiksniu atsisakymui pagrįsti, prieštarauja subjektinių teisių, kurias siekiama įgyvendinti, paskirčiai, pažeidžia tiek vartotojų kaip abonentų pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tiek kaip vartotojų pagal vartojimo sutartis (CK 1.39 straipsnio 1 dalį) teises.

41Taigi kasatoriaus argumentacija, kad remiantis Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio nuostatomis reikalauti visuomeninio tiekėjo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į konkrečiame turte esančius elektros įrenginius (vidaus elektros tinklą) turi teisę tik turto, į kuriame esančius elektros įrenginius (vidaus elektros tinklus) turi būti tiekiama elektros energija, savininkas, turintis teisę reikalauti prijungti (atjungti) savo įrenginius (vidaus elektros tinklus) prie skirstomųjų tinklų bei sudaryti (nutraukti) sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo (skirstymo) į jo vidaus tinklą, atmestina, nes abonento teisė sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį tiek CK 6.383 straipsnio 2 dalyje, tiek Elektros energetikos įstatyme įtvirtintame teisiniame reguliavime kildinama ne nuosavybės teisės į gyvenamąsias patalpas bei elektros energiją naudojančius įrenginius (reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus), o prekės vartojimo poreikio pagrindu, kai vartojimas atitinka CK 6.383 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. kai asmuo turi (bet kuriais teisėtais pagrindais) elektros energiją naudojančius įrenginius (vidaus tinklus), prijungtus prie elektros energijos tiekimo tinklų, ir yra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai. Toks asmuo yra socialinio būsto nuomininkas, teisėtai, sudarytos socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu valdantis ir elektros energiją naudojančius įrenginius (vidaus tinklus), prijungtus prie elektros energijos tiekimo tinklų, ir kuriuose yra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai.

42Nurodytais argumentais pirmasis ir trečiasis kasacinio skundo argumentai atmetami.

43

44Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo

45

46Administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnyje nustatyta tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu buvo tiriamas norminio administracinio akto – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių atitinkamų nuostatų teisėtumas; aktas pripažintas teisėtu, todėl Taisyklių 30 punkto nuostata, suteikianti operatoriui ar tiekėjui teisę atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku, yra galiojanti. Tačiau nėra nekvestionuojamų civilinių teisių ir tokia, juridinės technikos prasme absoliuti ir išskirtinai tik nuo operatoriaus ar tiekėjo subjektyvios valios priklausanti nuostata, nors de iure ir galiojanti, negali nemotyvuotai, ne įstatyme įtvirtintais argumentais, todėl nepagrįstai varžyti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisės pirkti iš tiekėjo elektros energiją savo buitiniams poreikiams tenkinti. Neneigiant galiojančios nuostatos teisėtumo, nagrinėjamos bylos kontekste tampa aktualus jos aiškinimas ir taikymas - ji negali būti traktuojama kaip absoliuti tiekėjo ar operatoriaus teisė nemotyvuotai, nepagrįstai atsisakyti sutarties su socialinio būsto nuomininku sudarymo ir taip pažeisti jo, kaip sutarties šalies ir prioritetiškai ginamo vartotojo, teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą argumentaciją ir remiantis Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio nuostatomis, teisę reikalauti visuomeninio tiekėjo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į konkrečiame turte esančius elektros įrenginius (vidaus elektros tinklą) turi ne tik turto, į kuriame esančius elektros įrenginius (vidaus elektros tinklus) turi būti tiekiama elektros energija, savininkas, bet ir teisėtas socialinio būsto nuomininkas, kuris teisėtu (socialinio būsto nuomos sutarties) pagrindu turi elektros energiją naudojančius įrenginius, prijungtus prie elektros energijos tiekimo tinklų, ir kur yra įrengti energijos apskaitos prietaisai.

47Nurodytais motyvais antrasis kasacinio skundo argumentas atmestinas.

48Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos

49

50Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. UAB „Sverida“, bylos Nr. 3K-122/1998; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Albinos Blažienės personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-945/1999; 2000 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-271/ 2000; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.). Tokiu turiniu konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime. Kasatoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008, skiriasi faktinėmis aplinkybėmis – prekė ne elektros energija, bet šilumos energija, kurios tiekimo vartotojui techninės sąlygos dėl tiekimo tinklų bendrumo yra esmingai skirtingos, kaip ir prekių pardavimo teisinis reguliavimas, vartotojo valios išraiška, todėl nutartyje suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis.

51Nurodytais motyvais ketvirtasis ir penktasis kasacinio skundo argumentai atmestini.

52Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje įtvirtintų, apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimą lemiančių pagrindų nenustatyta.

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

54Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2006 m. gegužės 17 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija... 5. Ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašė... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. kovo 26 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas AB „VST“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo... 11. 1. Dėl Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio taikymo. Ši... 12. Europos Sąjungos teisės aktuose neįtvirtinta kitokios negu Lietuvos... 13. 2. Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo... 14. 3. Dėl kasatoriaus sąžiningumo. Kasatorius, Lietuvos Respublikos... 15. 4. Dėl savivaldybės teises ir pareigas reglamentuojančių teisės normų... 16. 5. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės... 17. Kasatorius pateikė prašymą perduoti šią civilinę bylą nagrinėti... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Kaišiadorių rajono vyriausiasis... 19. 1. Pagal Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnį visuomeninis tiekėjas... 20. 2. Pagal CK 6.584 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos... 21. 3. Teismai neprivalėjo vadovautis kasatoriaus nurodyta Lietuvos... 22. 4. Teismai pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 23. 5. 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/54/EB... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kaišiadorių rajono... 25. Teismai neturėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Dėl kasatoriaus prašymo perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų... 29. Bylos perdavimas nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai galimas... 30. Dėl vartotojo ir elektros energijos vartotojo sampratos... 31. ... 32. Vadovaujantis vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir... 33. Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje vartotoju įvardijamas... 34. Nagrinėjamoje byloje elektros energijos vartotojas yra trečiasis asmuo byloje... 35. Dėl prioriteto vartotojo teisėms suteikimo... 36. ... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės... 38. Dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su socialinio... 39. ... 40. Spręsdama dėl elektros energijos tiekėjo reikalavimo sudaryti sutartį ne... 41. Taigi kasatoriaus argumentacija, kad remiantis Elektros energetikos įstatymo... 42. Nurodytais argumentais pirmasis ir trečiasis kasacinio skundo argumentai... 43. ... 44. Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d.... 45. ... 46. Administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnyje nustatyta tvarka... 47. Nurodytais motyvais antrasis kasacinio skundo argumentas atmestinas.... 48. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ... 49. ... 50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas... 51. Nurodytais motyvais ketvirtasis ir penktasis kasacinio skundo argumentai... 52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje įtvirtintų,... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...