Byla 2A-613/2013
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų I. L. ir A. B. (F. B. teisių perėmėjų) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4429-345/2011 pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovei F. B. dėl nuostolių atlyginimo ir ieškovo I. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas I. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės F. B. 2 821 381 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už nesumokėtą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-02-13 sprendimu F. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į valdytą žemės sklypą ir natūra grąžinta 7,1380 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kurį 2000-11-29 padovanojo savo vaikams: I. M. – 44/100 žemės sklypo dalis, M. Z. – 28/100 žemės sklypo dalis, F. B. – 28/100 žemės sklypo dalis. 2005-10-07 mainų sutartimi M. Z. perleido jai priklausančią turto dalį UAB „Autopilotas“. 2008-07-31 ieškovas ir UAB „Autopilotas“ sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo už 2 765 000 Lt parduoti UAB „Autopilotas“ jam nuosavybės teise priklausančias 44/100 dalis turto. Šalys susitarė, kad pagrindinė turto dalies pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta ne anksčiau kaip bus atlikti turto kadastriniai matavimai, bet ne vėliau kaip iki 2009-02-28. Ieškovas negalėjo tinkamai įvykdyti sutarties ir sudaryti pagrindinės turto dalies pirkimo – pardavimo sutarties dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad atsakovė nepareiškė pagrįsto atsisakymo dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės negautas pajamas - turto dalies kainos, kurią būtų gavęs ieškovas, jei būtų sudaryta pagrindinė sutartis, ir šiuo metu esančios turto dalies rinkos vertės skirtumą, taip pat palūkanas.

5Atsakovė F. B. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nėra sutarties šalis, todėl savo veiksmais nepažeidė jokių teisės aktų, o ieškinio reikalavimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimo civilinėje byloje Nr. 3-P-382/2006. Ji nežinojo apie ieškovo ketinimus parduoti visą jam priklausančio sklypo dalį ir apie sudarytą preliminariąją sutartį. Atsakovė siekė atkurti visą likusį po F. M. mirties išlikusį nekilnojamąjį turtą, kadangi buvo grąžinta tik 7,1830 ha žemės, dėl šios priežasties raštu kreipėsi į ieškovą, tačiau jokio atsakymo negavo. Kadastro matavimų bylos sudaryta nežinant atsakovei, su atsakove nebuvo derinti darbų atlyginimo, vykdytojo pasirinkimo klausimai. Preliminariojoje sutartyje ieškovas nurodė, jog parduoda visą turtą, tačiau tokio įsipareigojimo negalėjo įvykdyti, kadangi ieškovui priklauso tik dalis žemės sklypo. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad gautos pajamos būtų laikomos banko sąskaitoje ir dėl to būtų galima priteisti ieškovo nurodomą palūkanų dydį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui I. M. iš atsakovės F. B. 2 323 000 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

8Teismas padarė išvadą, kad preliminarios sutarties šalys – ieškovas ir UAB „Autopilotas“ dėjo visas pastangas sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį sutartyje nustatytu terminu, tačiau dėl atsakovės konkrečių veiksmų (atsisakymo pasirašyti kadastrinių matavimų byloje), ieškovas iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino, t. y. 2009-02-28, negalėjo paruošti kadastrinių matavimų bylos sandoriui įvykdyti, todėl konstatavo, kad 2008-07-31 preliminarioji sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, nebuvo vykdoma ir pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovės kaltės.

9Atsakovė, nesutikdama su ieškovo parinkta įmone, kuri atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, jokio alternatyvaus asmens tokioms paslaugoms atlikti nenurodė ir nepasiūlė, tuo tarpu ieškovas informavo atsakovę, kokiu pagrindu buvo pasirinkta konkreti įmonė, todėl teismas pripažino, kad atsakovė nesilaikė CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendraturčių sutarimu, t. y. nesilaikė pareigos visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais, nesistengė išnaudoti visų galimybių suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita.

10Teismas konstatavo, kad ieškovas teisingai ir pagrįstai 2 323 000 Lt nuostolius apskaičiavo vadovaujantis kainų skirtumo principu, atsižvelgdamas į konkrečią UAB „Autopilotas“ pasiūlytą kainą 2008-07-31 sutarties sudarymo metu – 2 765 000 Lt ir į rinkos vertę 2010-05-18 – 442 000 Lt, kurį susiejo su UAB „Autopilotas“ atsisakymu sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį bei dėl atsakovės kaltės, ieškovui praradus galimybę preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis parduoti turtą – žemės sklypą ir kainos, kuri buvo nustatyta preliminarioje sutartyje ir turėjo būti įtvirtinta pagrindinėje sutartyje bei tų kainos, kurios egzistavo dinamiškai nesikeičiančioje Vilniaus rajone nekilnojamojo turto rinkoje.

11Teismas atmetė kaip nepagrįstą įrodymais ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 9 proc. Lietuvos banko oficialiai skelbiamų metinių palūkanų, t. y. 48 381 Lt, kurias ieškovas būtų gavęs, jei būtų sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis ir gautas lėšas jis būtų laikęs banko sąskaitoje, siekiant gauti palūkanas.

12Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės F. B. priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 323 000 Lt sumą, nuo bylos iškėlimo teisme 2011-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovė F. B. prašė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl 2 323 000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

15Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas priėmė sprendimą vienpusiškai, akivaizdžiai ieškovo naudai įvertindamas bylos medžiagą, padarydamas prielaidomis grįstas išvadas, netinkamai taikydamas teisės normas, todėl jis turi būti panaikintas.

16Teismas nepagrįstai nustatė atsakovės elgesio neteisėtumą konstatuodamas, kad ji nesilaikė CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų. Šioje byloje atsakovės elgesys nėra susijęs su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymu, naudojimusi ir disponavimu. Minėta norma neapima tokio elgesio kaip sutikimas ar nesutikimas su atliktų kadastrinių matavimų teisingumu. Taigi atsakovė valdydama, naudodamasi ar disponuodama jai ir kitiems bendraturčiams priklausančiu žemės sklypu, jokių kitų bendraturčių teisių ar interesų nepažeidė. Nepasirašydama kadastrinių matavimų byloje tik išreiškė poziciją, kad nesutinka su žemės sklypo ribomis.

17Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai nenumato nei pareigos, nei būtinybės žemės sklypo bendrasavininkams pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte ir žemės sklypo plane.

18Apeliantė taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad ji nepasinaudojo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3 punkte numatyta galimybe pateikti vykdytojui pastabas raštu dėl minėtų kadastrinių matavimų, nes tokią galimybę minėtas teisės aktas numato tik kviestiniams asmenims, t. y. gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

19Teismo nurodytas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimo motyvas, jog atsisakymas patvirtinti UAB „ŽIA valda real estate“ atliktų žemės sklypo, esančio Vilniuje, kadastrinių matavimų byloje esančių kadastrinių matavimų teisingumą yra nepagrįstas ir pažeidžia ieškovų kaip žemės bendraturčių teises – teisiškai reikšmingas tik toje byloje.

20Konstatuodamas, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir nuostolių atsiradimo, teismas neprotingai išplėtė atsakovės atsakomybės ribas, kadangi neturi būti pernelyg didelio skolininko elgesio ir nuostolių atotrūkio. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui 2008-08-31 pasirašant preliminariąją sutartį su UAB „Autopilotas“, abi sutarties šalys žinojo, kad atsakovė atsisakė pasirašyti kadastrinių matavimų byloje (2008-07-30 notariškai fiksuotas atsisakymas pasirašyti kadastrinius matavimus), tačiau nepaisant to, sutartyje numatė nepagrįstai trumpą laikotarpį pabaigti kadastrinius matavimus, tuo prisiimdamas nepagrįstą riziką. Be to, šalys sutarties 4.1.5 p. neteisingai patvirtino, jog kiti bendraturčiai nepareiškė nesutikimo su nustatyta sklypo riba, nepareiškė, kad nesutinka ar atsisako pasirašyti kadastrinius matavimus.

21Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas teisingai ir pagrįstai nuostolius apskaičiavo vadovaudamasis kainų skirtumo principu ir priteisė nuostolius, ignoruodamas realių nuostolių atlyginimo principą. Nesudaręs pagrindinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, ieškovas žemės sklypo nuosavybės neprarado, t. y. nepatyrė jokių nuostolių. Be to, žemės sklypo vertės skirtumas susidarė nepriklausomai nuo atsakovės valios, o dėl valstybėje vykstančių ekonominių procesų sąlygotų nekilnojamojo turto pokyčių.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas I. M. prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Neatlikus ir neįregistravus viešame nekilnojamojo turto registre žemės sklypo kadastrinių matavimų, žemės sklypo bendrasavininkas – ieškovas – neturėjo galimybės perleisti jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims ir tokiu būdu realizuoti disponavimo teisę.

23Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2009-11-03 sprendimu konstatavus, kad atsakovė, atsisakydama patvirtinti kadastrinių matavimų sprendimų teisingumą, pažeidė CK 4.75 str. nuostatas, atsakovė tiesiogiai atsakinga už tas teisines pasekmes, kurios atsirado dėl jos neteisėtų veiksmų.

24Nesutinka su apeliante, kad pagrindinės sutarties sudarymas yra tik prielaida, kadangi abi preliminariosios sutarties šalys nuosekliai siekė šio tikslo, vykdydamos derybas dėl turto perleidimo, imdamosi aktyvių veiksmų atliekant kadastrinius matavimus ir pan.

25IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinis skundas tenkintinas.

27Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-11-29 žemės dovanojimo sutarties pagrindu S. M., veikianti už F. M. pagal įgaliojimą, padovanojo F. M. vaikams: M. Z. – 28/100 dalis, F. B. – 28/100 dalis, I. M. – 44/100 dalis 7,1830 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) (t. 1, b. l. 8-9). Iš Nekilnojamojo turto registro 2006-01-12 pažymėjimo matyti, kad 2005-10-07 mainų sutarties pagrindu UAB „Autopilotas“ įgijo 14/100 dalių minėto žemės sklypo ir tapo šio žemės sklypo bendraturčiu. 2008-07-31 tarp ieškovo ir UAB „Autopilotas“ buvo sudaryta preliminarioji sutartis Nr. 1, kuria ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo už 2 765 000 Lt perduoti UAB „Autopilotas“ (pirkėjui) ieškovui nuosavybės teise priklausančias 44/100 dalis žemės sklypo, esančio ( - ) (t. 1, b. l. 12-15). Šalys susitarė, kad pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta ne anksčiau kaip bus atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, bet ne vėliau kaip iki 2009-02-28 (sutarties 3.1 punktas). Sutarties 4.1.4 punkte nurodyta, kad pardavėjas 2008-04-30 su UAB „ŽIA Valda real estate“ sudarė sutartį dėl sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, taip pat, kad pirkėjui yra žinoma, jog šiam procesui atlikti yra būtini visų sklypo bendraturčių veiksmai, o protingas ir realus terminas kadastriniams matavimams atlikti yra 3 mėnesiai. Notarė J. Š. 2009-01-30 atsisakė įforminti minėto turto (44/100 dalių) pirkimo-pardavimo sandorį, kadangi žemės sklypo preliminarių matavimų planas neatitiko Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 punkto reikalavimų, pagal kurį perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, turi būti atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai (t. 1, b. l. 16, 17). Į 2009-01-29 ieškovo prašymą pratęsti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2009-07-31 UAB „Autopilotas“ 2009-02-27 raštu atsisakė pratęsti šį terminą motyvuodamas tuo, kad bendraturtė F. B. atsisako pasirašyti kadastrinių matavimų bylą, neaišku, kada baigsis jos atžvilgiu iškelta byla, bei laikė, kad sutartis pasibaigė ir šalys daugiau neturi įsipareigojimų viena kitai (t. 1, b. l. 18-19). Pagal į bylą pateiktą 2010-05-28 turto vertės nustatymo pažymą Nr. 10-05-05 ginčo turto (44/10 dalių) rinkos vertė, nustatyta taikant lyginamosios vertės metodą, 2010-05-20 yra 442 000 Lt (t. 1, b. l. 49-69). Ieškovas prašomus priteisti 2 323 000 Lt (2 765 000 Lt – 442 000 Lt) nuostolių negautų pajamų forma paskaičiavo kaip skirtumą tarp turto dalies kainos, kurią būtų gavęs, jeigu būtų sudaryta pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis, ir ieškinio padavimo dieną esančios turto dalies rinkos vertės. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovė F. B., mirusi 2013-05-27, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi pakeista jos teisių perėmėjais I. L. ir A. B..

28Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo bendraturčiui, atsisakiusiam kartu su kitais žemės sklypo bendraturčiais suderinti kadastrinius matavimus, kitam bendraturčiui siekiant perleisti turimą turto dalį tretiesiems asmenims.

29Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė taikyti deliktinę civilinę atsakomybę atsakovei dėl jos atsisakymo suderinti kadastrinius matavimus, kas, pasak jo, sutrukdė sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, konstatuodamas, kad dėl atsakovės kaltės ieškovas nesudarė pagrindinės žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties, todėl ji turi atlyginti jo patirtus nuostolius negautų pajamų forma. Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas.

30Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovo su trečiuoju asmeniu nesudarytą pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį.

31Tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos jos sąlygos, t. y. asmens (skolininko) neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių), skolininko kaltė (kuri yra preziumuojama) (CK 6.246-6.249 str.).

32Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė F. B. pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendraturčių pareigą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendraturčių sutarimu, tai yra konstatuota ir įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-03 sprendime, kuriuo pripažinta ieškovams I. M., M. Z. ir UAB „Autopilotas“ teisė nustatyta tvarka derinti bei įregistruoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinių matavimų duomenų bylą pagal UAB „ŽIA valda real estate“ parengtą geodezinių matavimų bylą be atsakovės F. B. sutikimo. Ši aplinkybė iš naujo neįrodinėtina, nes turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi byloje nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėti veiksmai, šiuo atveju – neveikimas. Tačiau, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, svarbu nustatyti, ar toks atsakovės kaip bendraturtės atsisakymas pasirašyti kadastrinių matavimų byloje sąlygojo ieškovo nurodomų nuostolių atsiradimą, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovo nurodomos žalos (CK 6.247 straipsnis).

33Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, siekdamas realizuoti savo kaip bendraturčio teises atlikti jam priklausančių 44/100 žemės sklypo dalių kadastrinius matavimus, 2008-02-07 kreipėsi į atsakovę F. B. kaip minėto žemės sklypo 28/100 dalių savininkę, prašydamas bendrai atlikti kadastrinius matavimus bei juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, kaip to reikalauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (t. 1, b. l. 20-21), 2008-05-07 prašyme, adresuotame atsakovei, ieškovas pareiškė, kad jis siekia atlikti sklypo kadastrinius matavimus, nustatant sklypo išorinių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates ribas, suderinti jas Vilniaus apskrities Žemėtvarkos skyriuje, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre (t. 1, b. l. 23-25). Jis taip pat nurodė, kad minėtus veiksmus atlikti būtina dėl to, kad kadastriniai matavimai ir jų įregistravimas Nekilnojamojo turto kadastre privalomi perleidžiant pagal sandorius nuosavybėn privačią žemę miestų gyvenamosiose vietovėse, kitais atvejais; be to, aplinkinių sklypų savininkai gali pirmiau pasidaryti savo sklypų kadastrinius matavimus, dėl to gali kilti atitinkamos teisinės pasekmės. Atsakovė 2008-05-30 raštu nurodė, kad toks ieškovo kaip bendraturčio elgesys yra nepriimtinas, kadangi nebuvo derinti klausimai, susiję su įmonės, galinčios atlikti kadastrinius matavimus, parinkimu (t. 1, b. l. 27), Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-03 sprendime nustatyta, kad atsakovė 2008-06-09 vietoje nustatant žemės sklypo kadastro duomenis ir surašant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą dalyvavo, tačiau šiame akte nepasirašė. 2008-06-20 prašymu atsakovė kviečiama 2008-07-04 atvykti į notarų biurą, kad pasirašytų parengtą kadastrinių matavimų bylą (t. 1, b. l. 29-30), jame nurodyta, kad atsakovei buvo pranešta apie kadastrinių matavimų projekto sąlygas ir jai nepateikus atsakymo, laikytina, kad su šiomis sąlygomis ji sutiko. Kaip matyti iš 2009-11-03 teismo sprendimo, I. M. atstovei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2008-07-22 rašte nurodė, kad būtina sąlyga žemėtvarkos skyriuje suderinti žemės sklypo planą, esantį nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, yra visų sklypo bendraturčių pritarimas (pasirašant) žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte ir žemės sklypo plane. 2008-07-11 prašymu atsakovė kviečiama atvykti į notarų biurą 2008-07-30, jame nurodant analogiškas aplinkybes kaip ir ankstesniame prašyme (t. 1, b. l. 32-34). Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š. 2008-07-30 paliudijo faktą, kad atsakovė buvo kviečiama atvykti į notarų biurą 2008-07-30 (t. 1, b. l. 36). Nepaisant to, ieškovas, žinodamas susiklosčiusią faktinę situaciją, kad atsakovė nepasirašė kadastrinių matavimų byloje, tokiu būdu išreikšdama nesutikimą / atsisakymą patvirtinti atliktų kadastrinių matavimų teisingumą (pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte), jau kitą dieną po to, kai atsakovė neatvyko pas notarą pasirašyti kadastrinių matavimų byloje, t. y. 2008-07-31, sudarė preliminariąją sutartį Nr. 1 su UAB „Autopilotas“ (t. 1, b. l. 12-15), kuriam kaip ginčo žemės sklypo bendraturčiui, valdančiam 14/100 dalių šio turto (t. 1, b. l. 10) taip pat buvo ar turėjo būti žinoma apie atsakovės nesutikimą, ir kurioje, be kitų sąlygų, nurodė pakankamai trumpą laiko tarpą, t. y. septynis mėnesius, pagrindinei sutarčiai sudaryti, t. y. iki 2009-02-28 (3.2 p.), nors pats sutartyje patvirtino, kad kadastriniams matavimams atlikti protingas terminas yra 3 mėnesiai (t. 1, b. l. 24), be to, sutarties 4.1.5 punkte nurodė faktinių aplinkybių neatitinkančią informaciją, kad nė vienas iš sklypo bendraturčių per nustatytą terminą nepareiškė nesutikimo su kadastrinių matavimų atlikimo sąlygomis, <...> taip pat nė vienas šiame punkte paminėtas asmuo nepareiškė, kad nesutinka ar (ir) atsisako pasirašyti kadastrinius matavimus.

34Pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, įsipareigoti viena kitai atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo(CK 6.154 str. 1 d., 6.156 str. 1 d.). Kiekviena šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, į tai, kad sudarydamas preliminariąją sutartį su būsimu pirkėju, t. y. UAB „Autopilotas“, ieškovas įsipareigojo įvykdyti visas sutarties sąlygas, tarp jų – privalomus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus bei gauti bendraturčių sutikimą ir per pakankamai trumpą laiko tarpą sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.154 str., 6.156 str. 1 d., 6.165 str.), nors žinojo, kad atsakovė kaip bendraturtė tokio sutikimo nedavė, nepasirašė žemės sklypo ribų akte bei žemės sklypo plane, ir tokiu būdu suprato arba turėjo suprasti kaip pakankamai atidi ir rūpestinga sutarties šalis, kad gali neįvykdyti preliminariojoje sutartyje numatytų sąlygų, susijusių su kadastrinių matavimų atlikimu, nustatytu terminu dėl objektyvių priežasčių, kurių sprendimo trukmės jis negali tiksliai prognozuoti, daro išvadą, kad pats ieškovas elgėsi nesąžiningai (CK 6158 str.), nepakankamai atidžiai ir rūpestingai kaip turėtų elgtis sutarties šalis, prisiėmė sutarties neįvykdymo ir iš to galinčių atsirasti nuostolių riziką (CK 6.259 str.). Ieškovo nesąžiningumą patvirtina ir byloje esantys duomenys apie tai, kad atsakovei nebuvo žinomi faktai apie ieškovo ketinimą sudaryti preliminariąją sutartį (t. 1, b. l. 27), nes iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad apie ketinimą sudaryti turto dalies pirkimo – pardavimo sutartį ji buvo informuota tik 2009-01-05 (t. 1, b. l. 45-47), t. y. jau baigiantis terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, taip pat apie naują ginčo žemės sklypo dalies bendraturtį – UAB „Autopilotas“. Tokios aplinkybės, be kita ko, patvirtina ne tik ieškovo kaip sutarties šalies, tačiau ir kaip bendraturčio nesąžiningumą neinformuojant atsakovės kaip bendraturtės apie teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį (CK 4.79 str. 1 d).

35Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, patvirtinančias paties ieškovo nesąžiningą, nepakankamai atidų bei rūpestingą elgesį prisiimant sutartinius įsipareigojimus, atsakovės kaip bendraturtės pareigos, numatytos CK 4.75 straipsnyje, pažeidimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas neveikimas, sąlygojęs ieškovo nurodomų nuostolių atsiradimą, todėl konstatuotina, kad ieškovas neįrodė buvus priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėto veikimo bei jo nurodomos žalos (CK 6.247 str.).

36Taip pat sutiktina su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuostolių atsiradimo faktą. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės nuostolius negautų pajamų forma. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrukdyta įvykdyti įsipareigojimus, iš kurių buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪB „Vanagienė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-305/2007). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

37Nuostolių faktą bei dydį ieškovas įrodinėjo preliminariąja sutartimi su UAB „Autopilotas“, jo prašoma priteisti suma, kurią ieškovas būtų gavęs, jeigu atsakovė būtų pasirašiusi žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų byloje, apskaičiuota kaip skirtumas tarp preliminarioje sutartyje nurodytos žemės sklypo pardavimo kainos – 2 765 000 Lt ir turto rinkos vertės – 442 000 Lt pagal 2010-05-20 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, t. y. savo nuostoliais laikydamas skirtumą lėšų, kurias jis būtų gavęs, jei sudarytų pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Autopilotas“, ir turto rinkos vertės. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino tokį ieškovo reikalavimą pagrįstu, nes nurodytų įrodymų nepakanka daryti išvadai, kad ieškovas patyrė nuostolių, t. y. negavo pajamų, 2 323 000 Lt sumai, kadangi negalima laikyti, jog tai buvo ieškovo realios pajamos ir kartu realūs nuostoliai. Ieškovas, pateikdamas į bylą preliminarią sutartį bei turto rinkos vertę patvirtinančius duomenis, neįrodinėjo, kiek realiai būtų vykdoma preliminarioji sutartis iš būsimo pirkėjo UAB „Autopilotas“ pusės. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Tačiau preliminariajai sutarčiai būdinga tai, kad negalima vienos iš šalių priversti ją įvykdyti, jeigu šalis per joje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties. Nesant į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad preliminariosios sutarties šalis (pirkėjas) tikrai būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus ir iki 2009-02-28 būtų sudariusi pagrindinę sutartį, jeigu būtų suderinti bei įregistruoti viešame registre žemės sklypo kadastriniai matavimai, nėra pakankamo pagrindo spręsti apie ieškovo nurodomų nuostolių realumą bei pagrįstumą, taip pat šių nuostolių dydį.

38Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, naikintina dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės taikymą, procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, netinkamo taikymo, ir priimtinas naujas sprendimas šio ieškinio dalies netenkinti. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą dėl dalies reikalavimo netenkinimo, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 5 dalimi, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Iš esmės atmetus ieškinį, naikintina teismo sprendimo dalis dėl 25 730 Lt žyminio mokesčio ir 30,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo valstybei iš atsakovės F. B., šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo, suapvalinant pašto išlaidas iki 30 Lt atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį (CPK 93 str. 1 d.).

41Atsakovė turėjo 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 231). Priteisti šių išlaidų visa apimtimi iš ieškovo atsakovams – F. B. teisių perėmėjams nėra pagrindo atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos teikiant teisines konsultacijas, susipažįstant su byla ir atstovaujant atsakovę teisme (teismo posėdžio trukmė – 1 val.), todėl vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytais maksimaliais dydžiais, pripažintinos pagrįstomis 1 000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos.

42Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantams, kurie yra F. B. teisių perėmėjai, iš ieškovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 3 d.). Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 500 Lt (t. 2, b. l. 1), nuo likusios žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už apeliacinį skundą, t.y. nuo 26 730 Lt, atleista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi. Be to, ji turėjo 2 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 17). Atsakovams iš ieškovo lygiomis dalimis priteistina 500 Lt žyminio mokesčio ir 1 200 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kadangi nustatytas išlaidų dydis atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius dydžius ir nenustatytas pagrindas nuo jų nukrypti nagrinėjamoje byloje. Iš ieškovo valstybei priteistina 26 730 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

43Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

44Ieškovas I. M. apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės F. B. teisių perėmėjams I. L. ir A. B. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises 2 003 794 Lt sumai, siekiant užtikrinti galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

45Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas priimant naują sprendimą dėl dalies reikalavimo netenkinimo ir ieškovo pareikštas ieškinys atmestinas, nebeliko pagrindo manyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, kaip tai numato CPK 144 straipsnio 1 dalis, taip pat, kad yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-929/2012), todėl prašymas atmestinas plačiau nepasisakant dėl jame nurodomų aplinkybių.

46Dėl nurodytų aplinkybių, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi atsakovės F. B. turtui, turtinėms teisėms taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Nutarė

48pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą:

49panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškovo I. M. ieškinio atsakovei F. B. dalis dėl 2 323 000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 2 700 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat dėl 30,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo ir šią ieškinio dalį atmesti;

50sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 498 381 Lt metinių palūkanų priteisimo palikti nepakeistą.

51Priteisti iš I. M., a. k. ( - ) I. L., gim. 1968-01-10, gyv. ( - ) , ir A. B., gim. 1965-07-17, gyv. ( - ) po 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir po 850 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

52Priteisti valstybei iš I. M., a. k. ( - ) 52 490 Lt (penkiasdešimt du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

53Atmesti ieškovo I. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

54Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

55Nutarties patvirtintą kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas I. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės F. B. 2 821 381 Lt... 5. Atsakovė F. B. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Teismas padarė išvadą, kad preliminarios sutarties šalys – ieškovas ir... 9. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo parinkta įmone, kuri atliko žemės sklypo... 10. Teismas konstatavo, kad ieškovas teisingai ir pagrįstai 2 323 000 Lt... 11. Teismas atmetė kaip nepagrįstą įrodymais ieškovo reikalavimą priteisti... 12. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovė F. B. prašė Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas priėmė sprendimą... 16. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovės elgesio neteisėtumą konstatuodamas,... 17. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534... 18. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad ji nepasinaudojo... 19. Teismo nurodytas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimo motyvas, jog... 20. Konstatuodamas, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir... 21. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas teisingai ir... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas I. M. prašo skundžiamą teismo... 23. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2009-11-03 sprendimu konstatavus, kad... 24. Nesutinka su apeliante, kad pagrindinės sutarties sudarymas yra tik prielaida,... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 26. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-11-29 žemės dovanojimo sutarties... 28. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo bendraturčiui,... 29. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė taikyti deliktinę civilinę... 30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė... 31. Tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos jos... 32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą,... 33. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, siekdamas realizuoti savo kaip... 34. Pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo... 35. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, patvirtinančias paties ieškovo... 36. Taip pat sutiktina su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas... 37. Nuostolių faktą bei dydį ieškovas įrodinėjo preliminariąja sutartimi su... 38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 40. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą... 41. Atsakovė turėjo 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 42. Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantams, kurie yra F. B. teisių... 43. Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 44. Ieškovas I. M. apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pateikė prašymą... 45. Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pirmosios... 46. Dėl nurodytų aplinkybių, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi,... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 48. pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą:... 49. panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškovo I. M. ieškinio atsakovei... 50. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 498 381 Lt metinių... 51. Priteisti iš I. M., a. k. ( - ) I. L., gim. 1968-01-10, gyv. ( - ) , ir A. B.,... 52. Priteisti valstybei iš I. M., a. k. ( - ) 52 490 Lt (penkiasdešimt du... 53. Atmesti ieškovo I. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.... 54. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi... 55. Nutarties patvirtintą kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui...