Byla A-822-608-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant apeliantų trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Domus Altera“, I. G., O. G. ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atstovui advokatui A. G., pareiškėjo atstovei prokurorei K. R., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ž. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui A. N., trečiųjų suinteresuotų asmenų A. N., A. N., L. I. ir R. I. atstovui advokatui R. K.,

4viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, trečiojo sunteresuoto asmens UAB „Domus Altera“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų I. G. ir O. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybės tarybai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, A. N., A. N., I. G., O. G., E. K., L. I., R. I., A. S., AB SEB Vilniaus bankui, UAB „Domus Altera“, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, Gyvybės draudimo UAB „Bonum publicum“, AB „Kauno tiekimas“, UAB „Nidos Smiltė“, AB „Jūratė“ dėl administracinių teisės aktų panaikinimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. ir 56 str. tvarka pateikė prašymą dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti: 1) 2001-06-08 Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“; 2) 2002-03-29 Neringos savivaldybės išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio pastato-vasarnamio, adresu ( - ), Nida, Neringa, statybai; 3) 2002-09-27 Neringos savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 37 pagalbinio statinio vasarnamio statybai, adresu ( - ), Nida, Neringa; 4) 2002-09-19 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 2638 sudarytos komisijos 2004-01-15 pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį vasarnamį, adresu ( - ), Nida, Neringa, aktą.

8Nurodė, kad 2001-06-08 Neringos savivaldybės taryba sprendimu Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, esančio ( - ), Nidos gyv., Neringoje, detalųjį planą, kurio sprendiniams pritarė ir juos suderino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Neringos savivaldybės vyriausiasis architektas bei kitos institucijos. Detaliojo plano sprendiniais pakeistas ( - ) sklypo žemės naudojimo būdas iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją, esami poilsio namai rekonstruojami – juose įrengiami butai, griaunamas sklype stovintis pagalbinis statinys – dirbtuvės, statomas naujas vieno aukšto su mansarda vasarnamis, sklype numatomos 5 automobilių sustojimo vietos keleivių išlaipinimui. Žemės sklypas, adresu ( - ), Nida, Neringa, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso parko gyvenamajai zonai. Neringos savivaldybės tarybai 2001-06-08 priėmus ginčijamą sprendimą Nr. 100 „Dėl sklypo ( - ), Nidos gyvenvietė, Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ buvo pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) schemos pagrindinių teiginių 5 p., 4.1 p., 14 p. reikalavimai, Nidos ir apylinkių principinio plano architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento XIV, XV zonos, Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamento 1 d., 2 d., KNNP schemos Nidos Pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos, Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 str. 6 d. bei KNNP 4 p., 6.6 p. bei 11 p. imperatyvios nuostatos. Ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu Neringos savivaldybės administracija 2002-03-29 patvirtino ir išdavė pagalbinio statinio – vasarnamio, esančio ( - ), Nidos gyv., Neringa, – projektavimo sąlygų sąvadą, 2002-09-27 išdavė statybos leidimą Nr. 37. Statybos leidimas išduotas pažeidžiant LR Aplinkos ministro 2002-04-23 įsakymu Nr. 202 patvirtinto statybos techninio reglamento STP 1.07.05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai“, privalomo priedo Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 3.5 bei 15 punktų reikalavimus, taip pat LR Pajūrio juostos įstatymo 7 str. 2 d., todėl turi būti panaikintas. Iš esmės neteisėtas ir savo turiniu aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujantis 2001-06-08 Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 100 naikintinas, o taip pat naikintinos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – 2002-03-29 projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas Nr. 37, išduotas statyti pagalbinį statinį vasarnamį, adresu ( - ), ir 2002-09-19 pagalbinio pastato vasarnamio, esančio ( - ), Nida, Neringa, pripažinimo naudoti aktas (6 t., 23-30).

92008-09-16 Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo. Nurodė, kad terminas prašymui paduoti dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001-06-08 sprendimo Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės 2002-03-29 išduoto projektavimo sąlygų sąvado pagalbinio pastato – vasarnamio, adresu ( - ), Nida, Neringa statybai, 2002-09-27 Neringos savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. 37 pagalbinio statinio vasarnamio statybai, adresu ( - ), Nida, Neringa, 2002-09-19 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 2638 sudarytos komisijos 2004-01-15 pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį vasarnamį, ( - ), Neringa, akto panaikinimo, praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį prašė atnaujinti. Nurodė, kad dėl medžiagos sudėtingumo, apimties, sunkumų išreikalaujant įrodymus, surinkti dokumentus, reikalingus prašymui pareikšti ir įvertinti viešojo intereso pažeidimą per įstatyme nustatytą terminą buvo sudėtinga. Prokuratūrai nepriskirta vykdyti teritorijų planavimo ar statybų priežiūros, taigi prokuratūra ėmėsi aktyvių priemonių ginti galimai pažeistą viešą interesą – kreipėsi į įvairias institucijas, prašydamas per protingą terminą pateikti reikalingą medžiagą. Prašė atsižvelgti į ginčo esmę (pareikštu prašymu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus) ir į tai, kad pareiškėjas. Kaip proceso šalis, elgėsi sąžiningai, todėl neturėtų prarasti teisės ginčyti neteisėtus administracinius aktus ir jų sukurtas teisines pasekmes, nes tik tokiu būdu apginant viešąjį interesą būtų užtikrinta, kad statybų veikla šioje valstybės saugomoje teritorijoje būtų vykdoma griežtai laikantis įstatymų, išsaugotas valstybei ir visuomenei reikšmingas gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas (6 t., b. l. 237 - 240).

10Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą pareiškėjo prašymui panaikinti 2002-09-19 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 2638 sudarytos komisijos 2004-01-15 pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį – vasarnamį, ( - ), Neringa, – aktą, jeigu bus pripažinti negaliojančiais tie administraciniai aktai, kurių pagrindu statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti (6 t., b. l. 153 - 155), neprieštaravo.

11Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymu, nes prašymas pateiktas praleidus ABTĮ 33 str. nustatytus terminus ir yra nepagrįstas. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašyme nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamas detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes Neringos savivaldybės tarybos 2001-06-08 sprendimu Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, ginčijamo detalaus plano sprendiniai neprieštarauja jokiems aukštesnės galios teisės aktams (6 t., b. l. 108 - 110).

12Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos laikosi pozicijos, išdėstytos 2006-07-03 rašte Nr. 6-337 Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001-06-08 sprendimo Nr. 100 Dėl sklypo, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo ir 2006-09-01 rašte Nr. 6-1732 Dėl papildomų duomenų pateikimo ir patikslinimo, sutinka su prokuroro prašyme išdėstytais argumentais, palaiko prokuroro reikalavimus ir prašo juos tenkinti (6 t., b. l. 157).

13Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo, kuriuo pritarė pareiškėjui dėl prašyme nurodytų dokumentų panaikinimo, nes Neringos savivaldybės tarybos 2001-06-08 sprendimu Nr. 100 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamų poilsio namų rekonstrukciją, pagalbinio statinio – dirbtuvės – nugriovimą ir naujo vieno aukšto su mansarda vasarnamio statybą, prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 p., 4.1 p., 14 p., Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos, Nidos ir apylinkių principiniame plane XV teritorijai nustatytos tvarkymo programos nuostatoms, Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamento 1 d., 2 d. nuostatoms bei Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nustatytiems reikalavimams. Neringos savivaldybės tarybai 2001-06-08 priėmus sprendimą Nr. 100 buvo pažeisti Saugomų teritorijų įstatymo 25 str. 6 d., Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 p., 6.6 p., 11 p. reikalavimai. Prašė pareiškėjo prašymą tenkinti ir tokiu būdu apginti valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti išskirtinės svarbos nacionalines gamtines ir kultūrines vertybes (6 t., b. l. 159 -163).

14Tretieji suinteresuoti asmenys A. N., A. N. ir UAB „Nidos Smiltė“ atsiliepimais su pareiškėjo prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo nesutiko. Nurodė, kad pagalbinio statinio – vasarnamio, adresu ( - ), Neringa, – statybai buvo išlaikytos visos tam reikalingos procedūros ir terminai joms atlikti. Tretieji asmenys savo lėšomis padarė projektą, gavo leidimus, atstatė apleistą ir sugriuvusį pastatą, sutvarkė aplinką, įregistravo savo nuosavybę. Visa tai buvo atliekama neslepiant nei nuo prokuratūros, nei nuo kitų valstybinių institucijų, todėl neaišku, kodėl prokuratūra, norėdama pripažinti institucijų sprendimus neteisėtais, nenori užtikrinti privačių asmenų interesų apsaugos, garantuoti jiems galimų nuostolių atlyginimą. Taip pat mano, kad buvo praleistas vieno mėnesio terminas skųsti institucijų sprendimus, nes jie buvo vieši, skelbiami spaudoje ir atliekamos teisinės registracijos, tvirtinami notariniai sandoriai, todėl visi veiksmai buvo vieši ir visiems, įskaitant ir prokuratūros pareigūnus, žinomi bei prieinami. Prašė prašymą atmesti (6 t., b. l. 103 - 107).

15Tretysis suinteresuotas asmuo L. I. atsiliepime į prašymą su pareiškėjo reikalavimais nesutiko, mano, kad prašymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvusieji savininkai savo lėšomis padarė projektą, gavo leidimus, atstatė apleistą ir sugriuvusį pastatą, sutvarkė aplinką, įregistravo nuosavybę. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad detaliojo plano sprendiniams pritarė ir juos suderino įvairios institucijos, todėl neaišku, kas yra negerai. Mano, kad yra praleistas vieno mėnesio terminas skųsti institucijų sprendimus, nes jie buvo vieši, skelbiami spaudoje, atliekamos teisinės registracijos, tvirtinami sandoriai ir kt. (7 t., b. l. 42 - 44).

16Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Domus Altera“ atsiliepimu į prašymą dėl administracinių teisės aktų panaikinimo prašė vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p. nutraukti bylos nagrinėjimą, o tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad terminas prašymui pateikti nėra praleistas – atmesti prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir UAB „Domus Altera“, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių įtakoti administracinių aktų priėmimą, įgyvendindami savo teises, sąžiningai vadovavosi valstybės institucijų priimtais teisės aktais, todėl tretieji asmenys įgijo teisėtus lūkesčius ir turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės nebus pažeistos. Patenkinus prokuroro prašymą ir panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu tretieji asmenys įgijo nuosavybės teises, pastarųjų asmenų atžvilgiu būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmenų pasitikėjimas savo valstybe (6 t., b. l. 121 - 131).

17Tretysis suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimu į Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą dėl administracinių teisės aktų panaikinimo nesutiko su pateikto prašymo reikalavimais, be to, nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimas nutrauktinas, praleidus įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą prašymui pateikti. Pažymėjo, kad ginčijamas detalusis planas yra parengtas laikantis visų įstatymuose ir KNNP schemoje nustatytų procedūrų, kurių metu ir buvo įgyvendinti būtent KNNP schemos sprendiniai, todėl detalusis planas yra pagrįstas ir teisėtas (6 t., b.l. 134-140).

18Tretieji suinteresuoti asmenys I. G. ir O. G. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su pateiktu prašymu. Mano, kad ši byla turėtų būti nutraukta, nes praleistas terminas prašymui paduoti. Nurodo, kad nepagrįstai ginčijamas detalusis planas yra parengtas laikantis visų įstatymuose ir KNNP schemoje nustatytų procedūrų. Detalusis planas yra teisėtas, o prokuroro prašymas atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas (b. l. 6 t., b. l. 142 - 151).

19Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškėjo prašymas visiškai nepagrįstas, be to, pateiktas praleidus tokiam prašymui pareikšti ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą. Pats pareiškėjas savo prašyme nurodo, kad detaliojo plano sprendiniams pritarė ir juos suderino: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Neringos savivaldybės vyriausiasis architektas bei kitos institucijos. Rengiant detalųjį planą buvo laikytasi visų procedūrinių taisyklių, surengtas viešas detaliojo plano svarstymas. Taigi detalusis planas buvo tikrinamas ir derinamas su visomis pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus reikalingomis kompetentingomis institucijomis. Esant bet kokiam detaliojo plano sprendinių neatitikimui teisės aktų reikalavimams, galintiems pakenkti kultūros paveldo išsaugojimui, detalusis planas nebūtų patvirtintas. Pažymi, kad nei vienas detalųjį planą tikrinęs ir suderinęs subjektas nepastebėjo jokių teisės aktų pažeidimų, todėl ginčijamo detaliojo plano sprendiniai nepažeidė galiojusių aktų nuostatų, pareiškėjo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini (6 t., b. l. 165 - 179, 188 - 202).

20Tretysis suinteresuotas asmuo Gyvybės draudimo bendrovė UAB „Bonum publicum“, susipažinusi su administracinės bylos medžiaga, mano, kad teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos Gyvybės draudimo bendrovės UAB „Bonum publicum“ teisėms ir pareigoms. Atitinkamai Gyvybės draudimo bendrovė UAB „Bonum publicum“ neteikė savo sutikimo ar nesutikimo su skundo reikalavimais ir paliko teismui sprendimą priimti savo nuožiūra. Prašė bylą nagrinėti Gyvybės draudimo bendrovės UAB „Bonum publicum“ atstovui nedalyvaujant (6 t., b. l. 205).

21Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Kauno tiekimas“ su prokuroro prašymo motyvais ir argumentais nesutiko, mano, kad prokuroro prašymas yra visiškai nepagrįstas. Palaikė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atsiliepimą bei kitų analogišką poziciją palaikančių proceso dalyvių atsiliepimus. Prašė bylą nagrinėti AB „Kauno tiekimas“ atstovui nedalyvaujant (7 t., b.l. 175).

22Tretysis suinteresuotas asmuo R. I. atsiliepime į pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo nurodė, kad nesutinka su pateiktu prašymu ir mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tai, kad pastatas ( - ), Nidos gyv. buvo įregistruotas pagal įstatymus – niekam nebuvo paslaptis, informacija apie tai buvo prieinama kelerius metus ne tik prokuratūrai, bet ir kitoms valstybinėms institucijoms. Pažymėjo, kad negalima nekreipti dėmesio į tai, kad teisės pažeidimas, jei toks buvo, sukėlė ne tik teisines pasekmes, bet ir sukūrė naują nuosavybės teisės objektą. Kol neįrodyta priešingai, ir statytojai – pirmieji vasarnamio savininkai – ir visi dabartiniai savininkai buvo ir yra sąžiningi ir teisėti namo, ( - ), Nidos gyv., savininkai, visiškai atitinkantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.26 ir 4.27(2) straipsnių nuostatas. Prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį teisėto savininko teisėms (7 t., b. l. 177 - 184).

23II.

24Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą patenkino. Atnaujino praleistą terminą prašymui paduoti. Panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 100 „Dėl sklypo ( - ), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“. Panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. kovo 29 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio pastato – vasarnamio, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa, statybai. Panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. 37 pagalbinio statinio vasarnamio, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa, statybai. Panaikino 2002 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 2638 sudarytos komisijos 2004 m. sausio 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį – vasarnamį, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa, – aktą.

25Teismas atmetė atsakovų Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos atstovas advokato A. I. pateiktą prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Prašyme buvo nurodyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą prašydamas ištirti, ar 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-858 bei Lietuvos Respublikos 2006 m. spalio 17 d. statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. X-857 9 straipsnis, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis, ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad savavališkos statybos padarinių arba statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pašalinimas galimas tik įpareigojant statytoją per nustatytą terminą statinį nugriaunant arba įpareigojant statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Vadovaudamasis nurodytais argumentais ir ABTĮ 4 str. 2 d. prašė teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, prašant išspręsti ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad savavališkos statybos padarinių arba statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pašalinimas galimas tik įpareigojant statytoją per nustatytą terminą statinį nugriaunant arba įpareigojant statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Kolegija konstatavo, kad teisinių prielaidų kreiptis į Konstitucinį teismą ir stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą nėra, kadangi teismas šioje byloje nesprendžia reikalavimų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu, o tik nagrinėja priimtų administracinių aktų teisėtumo klausimą.

26Kolegija, įvertinusi byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, atsiliepimuose išdėstytus argumentus, taip pat tą aplinkybę, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, 2006-09-15 su ieškiniu dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo kreipėsi į bendrosios kompetencijos – Klaipėdos apygardos – teismą (1 t. b. l. 2), atsižvelgęs į tai, kad CPK ir ABTĮ procesinės normos nustato skirtingus terminus dėl skundų (prašymų) ir ieškinių padavimo į teismą, konstatavo, kad terminas prašymui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujino.

27Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, siekdama išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimosioms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą, nutarė įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas): Kuršių nerijos nacionalinį parką - 19 tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuris įsigaliojo 1994 m. gruodžio 24 d., be to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 308 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“. Šio Vyriausybės nutarimo 1–uoju punktu buvo patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, kurių 4 –ajame punkte nustatyta, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2 - uoju punktu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (toliau – ir KNNP) (generalinio plano) pagrindinių teiginių 6 punktas numato, kad nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas: 1) konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai); 2) apsauginę; 3) rekreacinę; 4) gyvenamąją; 5) ūkinę.

28Teritorija, apimanti ginčijamu detaliuoju planu suplanuotus sklypus ( - ), Nidos gyv., Neringa yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinio brėžinio žymėjimą patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinę funkcinę zoną (rekreacijai skirtos teritorijos). Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje detaliuoju planu suformuotas sklypas patenka į teritoriją, kuriai numatyta kompleksinė teritorijos tvarkymo programa pažymėta reglamento Nr. XV, t.y. nagrinėjama teritorija patenka į teritoriją, kuriai nustatytas mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijos ir gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nagrinėjamas sklypas patenka į griežto apsaugos režimo zoną. Minėtame brėžinyje sklype, ( - ), Nidos gyv., Neringa, esantis pagalbinis statinys – dirbtuvės ir vienas poilsio pastatas, sutartiniais ženklais nurodytas kaip svarbus tradicinės terpės formatas. Jam suteikta pastatų įvertinimo II kategorija, kuri numato „išsaugoti vertingus elementus ir gerinti išvaizdą“. Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos tekstiniuose sprendiniuose Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio – erdvinio tvarkymo reglamente numatyti tokie zonų tvarkymo reikalavimai: „XIV, XV. Griežto apsaugos režimo zona. Tikslas: pagerinti saugomos erdvės išvaizdą, atstatyti prarastus vertingus apstatymo elementus. Numatyta: 1) parengti apstatymo detalaus tvarkymo kompleksinį projektą, jame patikslinti posesijų ribas, sudaryti statinių restauravimo, rekonstrukcijos ar atstatymo planą, sutinkamai su šiai zonai taikomo apsaugos režimo reikalavimais; 2) parengti rekomendacijas infrastruktūros tvarkymui ir Kuršių etnokultūros išlikusių ženklų eksploatavimui ir apsaugai; 3) palaipsniui senosiose posesijose atstatyti gyvenamąją paskirtį, sudarius tam teisinį mechanizmą; 4) nevykdyti naujų statybų, nerekonstruoti pastatų ir posesijų ribų, kol nebus parengtas 1 punkte minėtas projektas“. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Nidos ir apylinkių principiniame plane, Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamente, nustatyta: 1) susiformavusį apstatymą buvusių senųjų žvejų posesijų zonoje tankinti draudžiama, neleidžiama plėsti esamų pastatų bei statyti naujų gyvenamųjų ir kitokių pastatų, leidžiama atstatyti nunykusius, kuriuos numato atstatyti kultūros objektų regeneracijos projektai; 2) esamoms poilsio namų ar kitos paskirties teritorijoms, kurioms generaliniame plane siūloma atstatyti buvusią gyvenamąją paskirtį, turi būti sudaryti detalūs regeneracijos projektai, nustatantys buvusias autentiškas senųjų žvejų posesijų ribas, pažymintys kultūros paveldo respektavimo požiūriu vertingus esamus ir atstatytinus pastatus bei tradiciniam senajam apstatymui būdingus jų statybinius parametrus. Be šių projektų bet kokiu atveju tankinti apstatymą, plėsti pastatus, didinti aukštingumą draudžiama.

29Nustatė, kad atsakovas Neringos savivaldybės taryba ginčijamu 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 100 patvirtino detalųjį planą, kurio sprendiniais numatytas žemės sklypo ( - ), Nidos gyv., Neringa, žemės naudojimo būdo iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją keitimas, esamų poilsio namų rekonstravimas, juose įrengiant butus, minėtame sklype stovinčio pagalbinio statinio – dirbtuvių nugriovimas ir naujo vieno aukšto su mansarda vasarnamio statyba bei 5 automobilių sustojimo vietos keleivių išlaipinimui įrengimas. Šie sprendiniai prieštarauja aukščiau aptartiems Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, draudžiantiems statyti naujus statinius minimoje teritorijoje, taip pat rekonstruoti pastatus ir posesijų ribas, o taip pat įpareigojantiems išsaugoti vertingus elementus ir gerinti išvaizdą.

301999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 11 punktas taip pat numatė, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. 2000 m. gruodžio 18 d. detaliojo plano rengimui planavimo organizatorius sudarė planavimo užduotį, kurioje numatė planavimo tikslus – koreguoti sklypo ribas ir įteisinti, numatyti užstatymo galimybes, architektūrinius urbanistinius apribojimus, paminklosauginius bei aplinkosauginius reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo privalomų taisyklių nuostatų 30; 32 punktus (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 redakcijos įsigaliojimo) dėl planavimo proceso organizavimo išduodamos planavimo sąlygos ir detaliajam planui rengti sudaroma planavimo užduotis, kurioje nurodoma: planuojamos teritorijos adresas, planavimo tikslas, planavimo proceso etapai, jų dalys ir darbai bei atlikimo terminai, derinimo ir tvirtinimo procedūra. Planavimo užduotį tvirtina planavimo organizatorius, suderinęs ją su savivaldos vykdomąja institucija. Taigi sudarant planavimo užduotį, vadovaujamasi inter alia planavimo sąlygomis. 2000 m. detaliojo plano rengimo sąlygose, išduotose ginčo sklypui, numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, KNNP nuostatų bei KNNP planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimai, todėl jų turėjo būti laikomasi planuojant teritoriją ir parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai negalėjo prieštarauti sąlygose nurodytų norminių aktų reikalavimams.

31Detaliojo plano skyriuje “Detaliojo plano sprendiniai” yra išdėstyti detaliojo planavimo tikslai ir detaliojo plano sprendiniai – keičiamas sklypo ( - ) žemės naudojimo būdas iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją, esami poilsio namai rekonstruojami, juose įrengiami butai, griaunamas sklype stovintis pagalbinis statinys – dirbtuvės, statomas naujas vieno aukšto su mansarda vasarnamis, sklype numatomos 5 automobilių sustojimo vietos keleivių išlaipinimui. Šie detaliojo plano tikslai ir sprendiniai neatitinka išduotų detaliojo plano rengimo sąlygų, kadangi prieštaravo KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams.

32Iš detaliojo plano medžiagos taip pat akivaizdu, kad jame yra pateikti ir jo sudedamąja dalimi yra KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių kopijos, tarp jų KNNP generalinio plano medžiaga. Tai patvirtina, kad atsakovei ir detaliojo plano rengėjui buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl šių sprendinių imperatyviai buvo privaloma laikytis rengiant ir tvirtinant detaliojo plano sprendinius. Neatsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, Neringos savivaldybės taryba 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, kurio sprendiniai prieštarauja ne tik jau aukščiau paminėtam teisiniam reglamentavimui, bet nesilaikyta ir Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostatų (įstatymo 2000 m. birželio 27 d. (Skelbta: Valstybės Žinios, 2000.07.19, Nr.: 58, Publ. Nr.: 1703 redakcija)), numatančių, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorijų planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus). Tokiu būdu pažeisti ir 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija galiojusi iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 759 nuo 2004 m. birželio 20 d.) (Žin., 2004, Nr. 96-3539) redakcijos įsigaliojimo) 4, 6.6 ir 11 punktai, kurie numatė reikalavimą, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal KNNP planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas); Kuršių nerijos gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas).

33Teismas pažymėjo, kad teisės teorijoje laikomasi principo, kad iš neteisės neatsiranda teisė, todėl pripažinus, kad detaliojo plano sprendiniai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, akivaizdu, kad pažeistas teisinis reglamentavimas priimant ir kitus administracinius aktus, kuriais buvo suteikta teisė realizuoti detaliojo plano sprendinius tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Neringos savivaldybės administracijai tvirtinant 2002-03-29 projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio pastato – vasarnamio, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringoje, statybai; Neringos savivaldybės administracijai 2002-09-27 išduodant statybos leidimą Nr. 37 pagalbinio statinio vasarnamio statybai, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa; 2004-01-15 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijai pripažįstant tinkamu naudoti pagalbinį statinį – vasarnamį, ( - ), Nidos gyv., Neringa.

34Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo konstatuojamosios dalies 12 punktu apibendrindamas konstatavo, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Tai yra visuotinai žinomas faktas. Šio nutarimo konstatuojamosios dalies 13 punkte taip pat akcentuojama, kad nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose (išleistuose įstatymų leidžiamosios valdžios arba vykdomosios valdžios institucijų) buvo įtvirtinta principinė nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Taigi jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia ) su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Priešingu atveju ne tik būtų pažeistas Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso - saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir būtų nusižengta Konstitucijos 53, 54 straipsnių imperatyvams, inter alia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; taip pat būtų akivaizdžiai nusižengta Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

35Pažymėjo, kad teismas šioje byloje neturi pagrindo analizuoti ir neanalizuoja susiklosčiusių teisinių santykių tretiesiems suinteresuotiems asmenims įgyjant nuosavybę ir nepasisako dėl trečiųjų asmenų teisių turinio. Akivaizdu, kad sukurti civiliniai teisiniai santykiai negali eliminuoti ir pakeisti to teisinio reguliavimo, kuris yra nustatytas aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, dėl kurio prioriteto pasisakė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime.

36Išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. A822–65/09 atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Todėl bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo ginamas interesas pripažintinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistajam viešajam interesui apginti. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ši Konstitucijos nuostata perkelta į Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį.

37ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Viešojo intereso sąvokos įstatymai neapibrėžia. Viešojo intereso samprata yra formuojama teismų jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o įstatyme numatytų subjektų teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip teisė nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. sausio 19 d. Nr.A3-64-2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.1(11), 2007, 221-248 psl.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008; 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009). Kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas, dėl kurio gynimo kreipiamasi į teismą, turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, ar jo tesės aktais nustatyta tvarka neapgynus būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.

38Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus, susijusius su statybomis Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinėje funkcinėje zonoje. Pareiškėjas prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 100, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio ( - ), Nidos gyv. Neringa, detalusis planas ir teisę jį realizuoti suteikiantys aktai. Kadangi pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai buvo viena iš prielaidų, leidusių statybas saugomoje teritorijoje, reikalavimas šiuos aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Vadinasi, prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso apgynimu. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Ginant viešąjį interesą yra svarbu, kad būtų panaikinti visi teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Visuomenė yra suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, todėl akivaizdu, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl pirmiau minėtų administracinių aktų panaikinimo, administracinę bylą inicijavo neabejotinai esant viešajam interesui.

392009 m. vasario 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija nutartyje Nr. A822-52-09 konstatavo, kad pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2001-06-08 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 100 yra sukurtos teisinės pasekmės ir detaliojo plano sprendiniai jau yra realizuoti pilna apimtimi ir pagalbinis statinys – vasarnamis 2004 m. sausio 15 d. aktu yra pripažintas tinkamu naudoti. Todėl teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Kad prokuroras realiai siekia apginti viešąjį interesą matyti iš byloje pateikto ieškinio (1 t., b. l. 2). Administracinių teisės aktų panaikinimas bus siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padėties atkūrimu), pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti,

40III.

41Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. 7, b. l. 239 – 241) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti, pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo atmesti ir bylą nutraukti.

42Mano, kad prokuroras į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ nustatytą terminą, o pirmosios instancijos teismas šį terminą atnaujino nepagrįstai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2006 m. liepos 3 d. raštas Nr. 6-337 su duomenimis apie galimą viešojo intereso pažeidimą Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas 2006 m. liepos 10 d., ieškinį Klaipėdos apygardos teismui Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras padavė 2006 m. rugsėjo 15 d., todėl ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio terminas buvo praleistas ir administracinė byla turėjo būti nutraukta vadovaujantis ABTĮ 101 str. 6 p.

43Atsakovai taip pat nesutinka su sprendimo išvadomis, kad šioje byloje ginčijamas detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. LR teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 4 d. numatė, kad detalusis planas (programa ir sprendiniai) turi neprieštarauti bendrajam planui, bei 20 str. 8 d. numatė, kad detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų. Derinant detaliojo plano sprendinius su specialiųjų planų sprendiniais, jei nėra parengto bendrojo arba detaliojo planų, šie specialieji planai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, Neringos savivaldybės teritorijoje nėra patvirtinto bendrojo plano, todėl ginčijamo detalaus plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems ankstesnės galios teisės aktams. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras nei derinimo, nei tikrinimo išvadų neginčija, todėl nebuvo teisinių pagrindų dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu ( - ), Nidos gyv. Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detalaus plano panaikinimo.

44Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Domus Altera“ apeliaciniu skundu (t. 7, b. l. 243 – 250) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą ir bylą nutraukti arba pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

451. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atnaujino praleistą skundo (prašymo) padavimo terminą. Dėsto argumentus, analogiškus pateiktiesiems atsakovų apeliaciniame skunde. Papildomai pažymi, kad teismas nevertino, kad prokuroras apie skundžiamus administracinius aktus ir jų turinį faktiškai žinojo dar 2005 m. spalio 13 d. – laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2005 m. rugpjūčio 8 d. (skundžiamas sprendimas dėl detalaus plano patvirtinimo yra priimtas būtent 2001-06-08) vyko patikrinimas dėl statybų plėtros Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kuriame dalyvavo Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovai. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. Tarnybinio patikrinimo išvada. Ši išvada pareiškėjui buvo išsiųsta 2005 m. spalio 13 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr. 13.1-2664-(3.4-13.1). Be to, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (toliau – ir VSTT) dar 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliko virš 50 objektų patikrinimą ir nustatė, kad „nemažai statybų vyksta nesilaikant Vyriausybės patvirtintos KNNP planavimo schemos (generalinio plano) ir pažeidžiant Teritoriją planavimo, Saugomų teritorijų, Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas“. Todėl pareiškėjas, tiek kaip tyrime dalyvavęs subjektas, tiek ir kaip viešą informaciją apie pažeidimus privalantis sekti subjektas, negalėjo nežinoti apie šioje byloje skundžiamus administracinius aktus. Nors Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadą ir išsamią informaciją apie tariamą viešo intereso pažeidimą bei skundžiamus administracinius aktus pareiškėjas gavo 2006-07-10, dar kartą kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją pareiškėjas nusprendė tik 2006-08-18, t.y. praėjus daugiau negu mėnesiui. Teismas nepagrįstai laikė, kad apie viešojo intereso pažeidimą pareiškėjas sužinojo tik 2006 m. rugsėjo 6 d., gavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2006 m. rugsėjo 1 d. raštą.

462. Sprendimą, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP schemai, teismas priėmė vadovaudamasis neteisingai nustatyta aplinkybe, kad brėžinys Nr. 3 „Nidos gyvenvietės 1992 būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ (toliau – Brėžinys Nr. 3) yra Nidos ir apylinkių principinio plano dalis (brėžinys). Dėl to teismas netinkamai aiškino Nidos ir apylinkių principinio plano tekstinius sprendinius. Brėžinys Nr. 3 nėra Nidos ir apylinkių principinio plano priedas, kaip kad nurodo teismas, o visiškai kitos schemos dalies – Nidos ir jos apylinkių kultūrologiniai tyrimai grafinis priedas Nr. 3. Ši schemos dalis „Nidos ir jos apylinkių kultūrologiniai tyrimai“ teismo byloje yra išreikalauta, apelianto atstovas akcentavo šią pagrįstą skundo faktinę aplinkybę, tačiau teismas to nevertino.

473. Nuspręsdamas, kad ( - ), Neringoje, detaliojo plano sprendinys, numatantis vieno aukšto vasarnamio statybą, prieštarauja KNNP schemai, teismas: a) nevertino sudėtinės KNNP schemos dalies schemos dalies „Nidos ir jos apylinkių kultūrologiniai tyrimai“ brėžinio „Nidos gyvenvietė istoriškai susiklosčiusio apstatymo ir žemėnaudos planas. 1942 m būklė“. Šiame brėžinyje yra pažymėti pastatai, iš kurių vienas yra būtent toje vietoje, kur pagal detaliojo plano sprendinį Nr. 4 leista pagalbinio ūkio statinio – vasarnamio – statyba ir kuri buvo vykdoma atstatant 1942 m. dar buvusį, bet pokario metais nugriautą pastatą; b) neatsižvelgė į tai, kad remiantis detaliojo plano sprendiniais nugriautas statinys (pastatas – dirbtuvės, unikalus Nr. ( - )) buvo pastatytas ne iki 1942 m., o 1959 m. Tai reiškia, kad 1942 metais stovėjęs pastatas buvo nugriautas dar iki 1959 m., todėl 1959 m. vietoj pastatytas pastatas neturėjo brėžiniu „Nidos gyvenvietė istoriškai susiklosčiusio apstatymo ir žemėnaudos planas. 1942 m būklė“ siekiamų išsaugoti elementų. Be to, net ir pagal teismo nurodomą Nidos ir apylinkių principinį planą, teritorijai ( - ), Neringa, taikomi griežto apsaugos režimo zonos (XV) reikalavimai, kurių tikslas pagerinti saugomos erdvės išvaizdą atstatyti prarastus vertingus apstatymo elementus. Nurodytoje zonoje pagal KNNP schemą numatyta: <...> 3) palaipsniui senosiose posesijose atstatyti gyvenamąją paskirtį, sudarius tam teisinį mechanizmą“. Būtent šiai zonai taikomomis KNNP schemos nuostatomis ir yra nustatytas statinių gyvenamosiose posesijose atstatymas. Sklypo, esančio ( - ), Nida, detaliajame plane vienas iš dokumentų yra Esamos padėties brėžinys, kuriame yra fiksuoti 1942 metų planuose pažymėti pastatai, kurių vienas yra būtent toje vietoje, kur pagal detaliojo plano sprendinį Nr. 4 leista pagalbinio ūkio statinio – vasarnamio – statyba. Prie detaliojo plano dokumentų taip pat yra nekilnojamojo daikto – statinių ( - ), Nidoje, – kadastro ir registro byla, kurioje 1960-02-26 ir 1980-09-16 atliktų kadastro matavimų (techninės inventorizacijos) metu yra užfiksuota, kad valdoje ( - ) yra trys pastatai, kurių vienas – pagalbinio ūkio paskirties pastatas yra toje (vietoje, kurioje pagal ginčijamo detaliojo plano sprendinį Nr. 4 leista statyti vasarnamį, ir kuris, vadovaujantis vėlesnių techninių inventorizacijų, atliktų 1988-09-15, 1993-09-30 ir 1996-12-09, metu fiksuotais duomenimis, yra nugriautas. Tai reiškia, kad detaliojo plano sprendinys Nr. 4 dėl vasarnamio statybos yra sprendinys dėl buvusio pagalbinio ūkio statinio atstatymo ir visiškai atitinka KNNP schemą, t.y. tvirtinant detalųjį planą šios i schemos reikalavimai nebuvo pažeisti, kadangi joje statinių gyvenamosiose teritorijose atstatymas ir numatytas galimu. Šiuo atveju teismas visiškai nepasisakė, kodėl nurodytuosius apelianto argumentus atmetė, nors būtent šios aplinkybės yra esminės sprendžiant klausimą dėl detaliojo plano teisėtumo, kadangi pagal KNNP schemą buvusiu statinių atstatymas yra vienas iš šios schemos tikslų, būtent šia schema statinių atstatymas ir yra numatytas.

484. Teismas, nurodydamas detaliojo plano sprendinių prieštaravimą KNNP schemai, privalėjo aiškinti visą KNNP schemą, tačiau jis apsiribojo tik jos fragmentų analize. Tik fragmentiškai analizuodamas KNNP schemą, teismas neatsižvelgė į tai, kad statinių atstatymas ir rekonstrukcija, remiantis KNNP schema, yra galima, tačiau tam yra būtina parengti detalų tvarkymo kompleksinį projektą, kuriame būtų patikslintos posesijos ribos, sudarytas statinių restauravimo, rekonstrukcijos ar atstatymo planas, sutinkamai su griežto apsaugos režimo zonai taikomais reikalavimais (KNNP schemos „Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento“ 1 ir 4 punktai). Tai reiškia, kad šios zonos apsaugos apribojimai numato galimybę atstatyti buvusius statinius ar rekonstruoti esamus bei atlikti kitus darbus su sąlyga, kad toks atstatymas gali būti vykdomas tik esant nustatyta tvarka parengtam ir patvirtintam detaliajam projektui, t.y. detaliajam planui (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir 12 punktas). Būtent nurodytų tikslų įgyvendinimui ir buvo rengiamas ginčijamu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas detalusis planas. Atliktų istorinių – urbanistinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad posesiją ( - ), Neringoje, 1942 metais sudarė trijų statinių posesija. Detaliuoju planu suplanuotai teritorijai buvo taikytini KNNP schemos XV zonos apribojimai, kurios 1 punkte numatyta: „<...> parengti apstatymo detalaus tvarkymo kompleksinį projektą; jame patikslinti posesijų ribas, sudaryti statinių restauravimo, rekonstrukcijos ar atstatymo planą, sutinkamai su šiai zonai taikomo apsaugos režimo reikalavimais. Esamų poilsio namų rekonstrukcija būtent ir numatyta detaliojo plano sprendiniu Nr. 2. Detaliojo plano sprendinys Nr. 3, kuriuo numatyta griauti sklype stovintį pagalbinį statinį – dirbtuves, taip pat atitinka KNNP schemos reikalavimus. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, detaliojo plano rengimo metu buvo atlikti išsamūs tyrimai ir analizė dėl pagalbinio statinio – dirbtuvių reikšmingumo paveldo išsaugojimo ir apsaugos aspektu. Kaip nurodoma ir ginčijamo detaliojo plano aiškinamajame rašte, buvo nustatyta, kad autentiškų elementų pastarajame pastate nebeliko. Kaip minėta, vienas iš taikomos zonos tikslų – pagerinti saugomos erdvės išvaizdą, dėl ko detaliajame plane šios dirbtuvės numatytos kaip griaunamas statinys ir pan. Teismas šių aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė, nepagrįstai konstatuodamas, kad detaliuoju planu įžeidžiamas KNNP schemos įpareigojimas „išsaugoti vertingus elementus ir gerinti išvaizdą“. Neringos miesto savivaldybės valdybos 2000-05-19 sprendimu Nr. 48 buvo nustatyti teritorijos Skruzdynės g. detaliojo planavimo tikslai, tarp kurių tikslas nustatyti ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus, sklypo architektūrinius urbanistinius apribojimus, paminklosauginius bei aplinkosauginius reikalavimus. Tai reiškia, kad ginčijamas detalusis planas yra parengtas laikantis visų įstatymuose ir KNNP schemoje nustatytų procedūrų, kurių metu ir buvo įgyvendinti būtent KNNP schemos sprendiniai, dėl ko detalusis planas yra įgrįstas ir teisėtas. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo kaip įrodymas neįvertintas ekspertizė aktas.

495. Byloje dalyvaujantys asmenys (E. K.), siekdami pagrįsti įrodinėjamų aplinkybių dėl statybų (statinio atstatymo) teisėtumo pagrįstumą ir atsakyti į klausimą, ar vasarnamio statyba yra naujo statinio statyba (kaip nurodo pareiškėjas), ar būtent buvusio statinio atkūrimas, taip pat, ar toks atkūrimas ir yra nustatytas KNNP schemoje, į kurį gali atsakyti tik atitinkamą kvalifikaciją ir atitinkamų mokslo žinių turintis asmuo (t.y. atestuotas asmuo, turintis teisę vykdyti teritorijų planavimo dokumentų ekspertizes, bet ne vienas valstybinės institucijos tarnautojas), savo lėšomis atliko ginčijamo detaliojo plano ekspertizę – byloje buvo pateiktas teismo eksperto doc. dr. S. M. 2008-11-30 atliktos ekspertizės aktas. Eksperto atsakymas vienareikšmis – pareiškėjo ginčijamas detalusis planas KNNP schemai iš esmės neprieštarauja. Tačiau teismas šio akto ir jame pateiktų išvadų, pagrindžiančių, kad detalusis planas atitiko KNNP schemoje numatytus reikalavimus, iš viso nevertino ir dėl jų nepasisakė sprendime.

506. Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad saugomų teritorijų sistemą sudaro „kompleksinės paskirties (integracinės) saugomos teritorijos, kuriose sujungiamos išsaugančios, apsaugančios, rekreacinės ir ūkinės zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą. Šiai kategorijai priskiriami valstybiniai parkai (nacionaliniai ir regioniniai) bei biosferos monitoringo teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai)“ Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad valstybinių parkų paskirtis yra atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius, kultūrinius kompleksus ir objektus. Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyti veiklos valstybiniuose parkuose apribojimai, pagal kuriuos valstybiniuose parkuose draudžiama įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus, šachtas ir kitus kalnakasybos objektus, statyti pramonės įmones, suteikti žemę sodininkų bendrijoms ir individualiems vasarnamiams, tiesti tranzitines komunikacijas, keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, iš esmės keisti hidrologinį režimą, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų objektų vertės požymius. Taigi buvusių sodybinių pastatų atstatymas, esamų pastatų rekonstrukcija įstatymu nėra uždrausti, dėl ko negalima sutikti su teismo teiginiais, jog vasarnamis pastatytas pažeidžiant KNNP schemos bei Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas. Be to, pažymi, kad nurodyto Saugomų teritorijų įstatymo straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad valstybiniuose parkuose galima statyti net ir naujus statinius, kuriems yra taikomas vienintelis apribojimas – nauji pastatai statomi išlaikant tradicines architektūros formas ir mastelį.

517. Teismas neatsižvelgė į tai, kad detalusis planas buvo suderintas su visomis derinime privalančiomis dalyvauti institucijomis ir nei viena iš jų neturėjo pastabų dėl detaliojo plano sprendinių.

52Tretieji suinteresuoti asmenys O. G. ir I. G. (t. 8, b. l. 1 – 12) apeliaciniu skundu prašo administracinę bylą nutraukti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

531. Pareiškėjas praleido terminą skundui (prašymui) paduoti ir nėra jokio pagrindo terminą atnaujinti. Šiuo klausimu pateikti argumentai yra analogiški išdėstytiems atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens „Domus Altera“ apeliaciniuose skunduose.

542. Nesutinka, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko schemai. Be to, net ir panaikinęs kai kuriuos detaliojo plano sprendinius, teismas turėjo palikti galioti likusią Detaliojo plano dalį. Pirmosios instancijos teismas negalėjo panaikinti viso Detaliojo plano ir kartu visų jo sprendinių, nes prokuroro prašyme nebuvo ginčijami pirmasis (keičiamas žemės naudojimo būdas iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją) ir penktasis (sklype numatomos 5 automobilių sustojimo vietos keleivių išlaipinimui) detaliojo plano sprendiniai. Nagrinėjamas detalusis planas atitiktų visus detaliesiems planams keliamus reikalavimus, net jeigu jame liktų tik minėti du sprendiniai arba jeigu greta jų būtų paliktas bet koks kitų likusių sprendinių derinys, nes nagrinėjamo detaliojo sprendiniai nėra tarpusavyje susiję tokiu būdu, kad neįgyvendinus vieno sprendinio nebūtų galima įgyvendinti kito sprendinio. Tai, kad detalusis planas lieka galioti, net jeigu dalis jo ir pripažįstama negaliojančia, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. , pvz., LVAT 2005 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A14-54-05 ir LVAT 2001 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A7-1047/2001), todėl pirmosios instancijos teismas, panaikindamas visą detalųjį planą, o ne jo dalį, ko ir prašė prokuroras savo pareiškime, nukrypo ne tik nuo pareiškimo dalyko, bet ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir šiuo pagrindu.

553. Teismas be pagrindo nevertino trečiųjų asmenų pateiktos eksperto išvados, taip nukrypo nuo formuojamos administracinių teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pateiktą Ekspertizės aktą (ABTĮ 57 str. 2 d.) bei pagrįsti bet kokias abejones ar nesutikimą su Ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, visiškai nevertinęs trečiųjų asmenų pateiktų eksperto išvadų (LVAT 2009 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442 - 1304/2009, 2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-300/2008 ir 2004 m. lapkričio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A8-988-04). Nagrinėdamas šią bylą, pirmosios instancijos teismas neskyrė ekspertizės savo iniciatyva, nereikalavo, kad eksperto išvadą pateiktų prokuroras ar pareiškėjas ir ignoravo teismo eksperto doc. dr. S. M. 2008 m. lapkričio 30 d. surašytą ekspertizės aktą.

564. Pirmosios instancijos teismas vien tuo pagrindu, kad panaikinamas Detalusis planas, neturėjo teisės panaikinti kitų teritorijų planavimo bei statybos proceso aktų. Projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas gali būti panaikinami tik konstatavus jų prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktams. Teismas, panaikindamas projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, neanalizavo ir nekonstatavo tokių teisės pažeidimų, padarytų priimant šiuos teisės aktus. Teismas taip pat nenagrinėjo ir nepripažino svarbiomis kokių nors kitų ypatingų teisinių pagrindų, kuriais būtų galima panaikinti ginčijamus aktus. Šioje byloje nagrinėjamu atveju projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo priimti visiškai teisėtai pagal tuo metu galiojusias teisės normas bei Detalųjį planą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A15-1797/2005 (2005-12-09 nutartis) suformavo praktiką, kad vertinant statybos leidimo teisėtumo klausimą, sprendžiama pagal leidimą gavusio statytojo (užsakovo) teisėtus lūkesčius bei įgytų teisių apsaugos principus, o taip pat tai, ar leidimą gavęs asmuo, atlikęs visus su statybos leidimo gavimu susijusius veiksmus ir pateikęs visus reikiamus dokumentus, elgėsi sąžiningai ir todėl pagrįstai turėjo teisėtus lūkesčius, kurie gavus statybos leidimą virto teisėtai įgytomis teisėmis.

575. Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, kad buvo pažeistas viešasis interesas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, ir kodėl šiuo atveju yra objektyvi būtinybė naikinti ginčijamus administracinius aktus. Tokių aplinkybių nei prokuroro pareiškime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta ir negali būti, nes visuomenei ar jos daliai tikrai nesvarbu, koks statinys, ar nugriautasis sovietinis pastatas – dirbtuvės ar atstatytas istorinis pastatas – stovės adresu ( - ), Neringa.

58Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu (t. 8, b. l. 38 – 40) į Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei UAB „Domus Altera“ apeliacinius skundus su skunduose pateiktais motyvais nesutinka. Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai įvertino pateiktus motyvus, iš esmės išanalizavo byloje esančius dokumentus, laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos ir priėmė argumentuotą bei motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjo prašymo patenkinimo, todėl apeliantų apeliacinis skundas atmestinas. Pažymi, kad iš esmės panašios aplinkybės buvo nagrinėtos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A822 -1651/2008 (toliau - nutartis), kurioje konstatuojama, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą. Ši prokuroro pareiga yra įtvirtinta ir Konstitucijos 118 str. 2 d. Visuomenė yra suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija – Kuršių Nerija – būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų, o neteisėtų sprendimų panaikinimas laikytinas valstybės ir tuo pačiu viešuoju interesu. Minėtoje nutartyje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Manome, kad prokuratūra atliko tyrimą ir kreipėsi į teismą tada, kai surinko pakankamai duomenų dėl viešojo intereso ginimo, nepažeidžiant ABTĮ 33 str. 1 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo aplinkybes, susijusias su terminu kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Atkreipia dėmesį, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, taip jis įregistruotas ir Valstybiniame teritorijų planavimo registre. 1996-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 str. 3 d. nustato, kad specialiojo planavimo dokumentai neatstoja bendrojo plano ir detaliųjų planų. Kol šių dokumentų sprendiniai nesuderinti su bendrojo plano arba jeigu jo nėra, - su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniais, jie yra rekomendacinio pobūdžio. Kuršių nerijoje bendrojo plano rengta ir patvirtinta nebuvo, taip pat nebuvo ir atitinkamo lygmens specialiųjų ar detaliųjų planų. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1994 metais - iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime nurodoma, kad planavimo schema buvo privalomojo pobūdžio nuo pat jos patvirtinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dienos.

59Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (t. 8, b. l. 41 – 45) į Neringos savivaldybės tarybos bei Neringos savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų UAB „Domus Altera“, I. G. ir O. G. apeliacinius skundus su šiuose skunduose išdėstytais reikalavimais ir argumentais nesutinka.

60Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu (t. 8, b. l. 47 – 49) prašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

61Tretysis suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (t. 8, b. l. 50 – 56) į Neringos savivaldybės tarybos bei Neringos savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų UAB „Domus Altera“, I. G. ir O. G. apeliacinius skundus su šiuose skunduose išdėstytais reikalavimais ir argumentais nesutinka.

62Teismo posėdžio metu į bylą buvo priimtas trečiųjų suinteresuotų asmenų A. N., A. N., R. I. ir L. I. prisidėjimas prie pateiktų apeliacinių skundų, palaikant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus bei iškeltus reikalavimus.

63Teisėjų kolegija

konstatuoja:

64IV.

65Byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas, pasak pareiškėjo, pasireiškia tuo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje įvykdyta statybinė veikla, nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo.

66Trečiųjų suinteresuotų asmenų I. G. ir O. G. apeliaciniame skunde tarp kitų argumentų, kuriais remiantis, jų teigimu, skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti panaikintas, nurodo, kad jame nebuvo įrodytas viešojo intereso pažeidimas. Be to, atsakovų Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Domus Altera“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų I. G. ir O. G. apeliaciniuose skunduose teigiama, jog Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą dėl sprendimų panaikinimo. Todėl, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, prieš pradedant nagrinėti minėtų aktų teisėtumo klausimą, būtina įvertinti šiuos trečiųjų suinteresuotų asmenų bei atsakovų argumentus ir ištirti, ar pareiškėjo ginami interesai pripažintini viešuoju interesu ginamų interesų turinio, pasirinktų gynimo priemonių, tinkamų apginti viešąjį interesą, ir įstatymu nustatytų terminų laikymosi požiūriu.

67Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia pozicija, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos jos saugomos ir ginamos vertybės (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008). Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas yra nepateikęs viešojo intereso sampratos, ir įvertinus, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai, bylą nagrinėjantiems administraciniams teismams suteikiama diskrecija nustatyti, ar interesas, į kurį kėsinamasi, pripažintinas viešuoju interesu. Administracinėje byloje Nr. A17–742/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–742/2007, 2009 m. vasario 12 d. nutartis Nr. A822–65/2009).

68Dėl ginamų interesų turinio ir prokuroro teisinės padėties. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje, be kita ko, nustatančio prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

69Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3–11/2004).

70Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, o šio nacionalinio parko įsteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, viešąjį interesą sieja su tuo, kad esant įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, ypač statybos, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, tai yra, valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Pirmosios instancijos teismas pritarė pareiškėjo argumentams dėl Kuršių nerijoje vykdomos urbanizacijos visuomeninės reikšmės, konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą, gina viešąjį interesą.

71Dėl prokuroro ginamų interesų turinio pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies ypač vertingos teritorijos sąvoką, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Taip pat ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (2007 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. A146–335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–742/2007). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus, susijusius su statybomis Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Pareiškėjas prašo panaikinti 2001 m. birželio 8 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“; 2002 m. kovo 29 d. Neringos savivaldybės išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio pastato – vasarnamio, adresu ( - ), Nida, Neringa, statybai; 2002 m. rugsėjo 27 d. Neringos savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 37 pagalbinio statinio vasarnamio statybai, adresu ( - ), Nida, Neringa; 2004 m. sausio 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį vasarnamį, adresu ( - ), Nida, Neringa, aktą. Kadangi pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai sudarė prielaidas, leidusias statybas saugomoje teritorijoje, reikalavimas šiuos aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Vadinasi, prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso apgynimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Todėl ginant viešąjį interesą yra svarbu, kad būtų panaikinti visi teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis.

72Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos sprendimus, tai yra susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino savivaldybės institucijos, turėjusios tai padaryti pagal įstatymą. Šioje byloje Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija dalyvauja kaip atsakovai. Kaip dar vieno viešojo intereso aspektą galima vertinti tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes. Kadangi Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą.

73Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras ginamo viešojo intereso turinio požiūriu turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, o pareiškėjo ginami interesai jų turinio prasme laikytini viešuoju interesu, kurį pagal susiformavusią teismų praktiką prokuroras ne tik turi teisę, bet ir privalo ginti.

74Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ir prašė ne tik pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, bet ir pirkimo-pardavimo sutartis, o taip pat įpareigoti statytojus nugriauti statinį, tai yra prokuroras yra kreipęsis į teismą ir dėl ginčijamų administracinių sprendimų padarinių nuginčijimo, taip pat atsižvelgdama į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. lapkričio 12 d. nutartimi prokuroro reikalavimus, susijusius su administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, ir reikalavimus, susijusius su pirkimo sutarčių pripažinimu negaliojančiomis bei su įpareigojimu nugriauti statinį, išskyrė į atskiras bylas, kurių viena (pastaroji) nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, įvertinusi pirminiu prokuroro ieškiniu keliamų reikalavimų bendrosios kompetencijos teisme apimtį (t. I, b. l. 2 - 9), konstatuoja, kad prokuroras ėmėsi tinkamų priemonių apginti viešąjį interesą.

75Dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą. Kadangi apeliaciniuose skunduose teigiama, jog Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą dėl sprendimų panaikinimo, tai yra ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo aspektu, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą ir nebuvo pagrindo jo atnaujinti, būtina nustatyti minėtoje nuostatoje numatyto kreipimosi į teismą termino eigos pradžios momentą, kai į teismą kreipėsi prokuroras, gindamas viešąjį interesą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5–550/07). Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5–8/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7–585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, psl. 205–230; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10–67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10–27/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis Nr. A8– 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17–742/2007; 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. AS143–180/2009). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą. Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t. y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamoje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 3 d. raštu Nr. 6-337, kurį Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo 2006 m. liepos 10 d., pateikė duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus, o prokurorui kreipusis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ši pateikė papildomus duomenis apie minėtus galimus pažeidimus Klaipėdos apygardos prokuratūrai 2006 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 6-1732, kurį Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo 2006 m. rugsėjo 6 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2006 m. liepos 3 d. rašto Nr. 6-337 turinį, pažymi, kad šiame rašte nėra detalios informacijos apie konkrečių detaliojo plano sprendinių neatitikimą konkrečioms KNNP planavimo schemos (generalinio plano) nuostatoms, šiame rašte pateikiami detaliojo plano sprendiniai ir tam tikros KNNP planavimo schemos (generalinio plano) ištraukos, bendrai teigiama, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) nuostatoms. Todėl teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad prokuroras pirmuoju 2006 m. liepos 3 d. raštu Nr. 6-337 raštu negavo pakankamai duomenų, leidžiančių prokurorui spręsti, kad yra pažeistas viešasis interesas. Iš antrojo 2006 m. rugsėjo 1 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašto Nr. 6-1732 matyti, kad prokuroras, papildomai kreipdamasis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, siekė surinkti duomenis apie detaliojo plano sprendinio – esamų poilsio namų rekonstravimo – atitiktį konkrečioms KNNP planavimo schemos nuostatoms, tai yra iš esmės siekė išsiaiškinti viešojo intereso pažeidimą bei galimo viešojo intereso pažeidimo atveju teiktinų teismui reikalavimų apimtį. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad kreipdamasis į teismą pareiškėjas taip pat teikė reikalavimus dėl pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir prašė įpareigoti savininkus nugriauti atitinkamą statinį. Tokiems reikalavimams pateikti būtina buvo surinkti papildomus duomenis. Byloje nustatyta, kad prokuroras aktyviai rinko, tyrė ir tikrino dokumentus, susijusius su pirmuoju 2006 m. liepos 3 d. raštu Nr. 6-337. Įvertinus prokuroro veiksmus, minėtų raštų turinį ir laikotarpį, per kurį jie buvo gauti, teikiamų teismui reikalavimų apimtį konkrečiu atveju negalima būtų teigti, kad prokuroras delsė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tai yra išanalizavus byloje esančius dokumentus darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą.

76Tas argumentas, kad pareiškėjui apie aplinkybes, kurios šioje byloje nurodytos kaip pagrindas imtis veiksmų dėl viešojo intereso gynimo, buvo žinomos dar 2005 m. spalio 13 d. iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados, nėra pagrįstas. Šiose išvadose buvo nurodyta, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) nebuvo tinkamai paskelbta, todėl neturi jokios juridinės galios, o nustatyti detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo ir tikrinimo pažeidimai yra neesminiai, nelemiantys detaliųjų planų sprendinių ir planavimo procedūrų rezultatų, todėl inicijuoti jų naikinimo nerekomenduotina. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios komisijos tyrimo objektu buvo ne konkretūs detalieji planai, bet Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojų tinkamas pareigų vykdymas. Todėl teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad tarnybinio patikrinimo išvados pareiškėjui pateikimo diena negali būti laikoma ir pažeidimo sužinojimo apie priimtus ginčijamas administracinius aktus sužinojimo diena.

77Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui paduoti, nurodo 2006 m. rugsėjo 6 d., t. y. datą, kurią gavo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 6-1732 konkretizuotus ir pakankamus duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi 2006 m. rugsėjo 15 d., laikytina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Vėliau Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2008 m. kovo 13 d. nutartimi nutarė, kad Klaipėdos apygardos teismo išskirta byla dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais teisminga administraciniam teismui ir šią bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

78Pabrėždamas tai, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą 2006 m. rugsėjo 15 d., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir be motyvų pripažino, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą paduoti skundą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjant ieškinius, kuriuose pareikšti dvejopi civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimai, dėl administracinio pobūdžio reikalavimų aiškinant ieškinio senaties terminą, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, atsižvelgiama į Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, ir laikoma, kad termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2010 m. balandžio 28 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis teismas minėtoje nutartyje yra pabrėžęs, kad termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika; prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis; skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą.

79Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kuria teismas nusprendė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą, ir atnaujino šį terminą, yra keistina, pripažįstant, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

80Dėl ginčijamo detaliojo plano sprendinių atitikties Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, ir veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamais sprendimais apibrėžtas žemės sklypas (esantis ( - ), Nidos gyv., Neringoje) yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai.

81Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus). Nagrinėjamu atveju taikytina Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtinta Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymu Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, nes ją rengiant ir tvirtinant šio įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais ji turėjo būti derinama. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema buvo parengta ir patvirtinta Teritorijų planavimo įstatymui dar neįsigaliojus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo” patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus (toliau - ir Laikinieji nuostatai). Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui KNNP planavimo schemos teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams”, pagal kurio 1 punktą miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jei jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Minėti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame teritorijų planavimo dokumentų registre. KNNP planavimo schema (generalinis planas) teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

82Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra didelės apimties ir ją sudaro 18 tomų, ji turi ne tik tekstinę, bet ir grafinę dalį. Dėl techninių galimybių ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visos apimties nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”.

83Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visos apimties nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”, tačiau minėtame Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, minėtame Konstitucinio teismo nutarime yra pripažinta, kad minėtas nutarimas Nr. 1269 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir patvirtinta, kad su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) kaip sudėtinė šio teisės akto dalis, buvo paskelbti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai. Pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Pagrindinių teiginių 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai vadovavosi teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis nacionalinio parko tvarkymą. 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 11 punktas taip pat numatė, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai.

84Teritorija, dėl kurios detaliojo plano patvirtinimo yra kilęs ginčas, yra KNNP teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinį brėžinį (Nr. 2) patenka į gyvenamąją funkcinę zoną, o pagal Nidos pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą (brėžinį Nr. 8A) (t. VI, b. l. 79-81) ji pažymėta kaip teritorija, kuriai nustatytas mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijos ir gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas. Nagrinėjama teritorija KNNP planavimo schemoje (generalinio plano) Nidos pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą patenka į teritoriją, kuriai taikoma kompleksinė teritorijų tvarkymo programa, pažymėta reglamentu Nr. XV, ir planuojama veikla joje turi būti vykdoma vadovaujantis šios programos nuostatų reikalavimais.

85KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstiniuose sprendiniuose – skyriaus „Nidos ir apylinkių principinio plano“ Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamente XIV, XV numatyta, kad teritorija yra griežto apsaugos režimo zonoje, kurios tikslas: pagerinti saugomos erdvės išvaizdą, atstatyti prarastus vertingus apstatymo elementus, taip pat šiame reglamente numatyta, kad turi būti 1) parengtas apstatymo detalaus tvarkymo kompleksinis projektas, jame turi būti patikslintos posesijų ribos, sudarytas statinių restauravimo, rekonstrukcijos ar atstatymo planas, sutinkamai su šiai zonai taikomo apsaugos režimo reikalavimais; 2) parengtos rekomendacijos infrastruktūros tvarkymui ir Kuršių etnokultūros išlikusių ženklų eksploatavimui ir apsaugai; 3) palaipsniui senosiose posesijose atstatoma gyvenamoji paskirtis, sudarius tam teisinį mechanizmą; 4) nevykdomos naujos statybos, nerekonstruojami pastatai ir posesijų ribos, kol nebus parengtas 1 punkte minėtas projektas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad buvo parengtas minėtas apstatymo detalaus tvarkymo kompleksinis projektas, kuriame būtų patikslintos posesijų ribos, sudarytas statinių restauravimo, rekonstrukcijos ar atstatymo planas, sutinkamai su šiai zonai taikomo apsaugos režimo reikalavimais, susijęs su nagrinėjama teritorija. Kol toks planas nėra parengtas negali būti vykdomos naujos statybos, nerekonstruojami pastatai ir posesijų ribos. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstiniuose sprendiniuose – skyriaus „Nidos ir apylinkių principinio plano“ Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankinimo reglamente numatyta, kad neleidžiama plėsti esamų pastatų bei statyti naujų gyvenamųjų ar kitokių pastatų, leidžiama atstatyti nunykusius, kuriuos numato atstatyti kultūros objektų regeneracijos projektai (1 dalis), esamoms poilsio namų ar kitos paskirties teritorijoms, kurioms generaliniame plane siūloma atstatyti buvusią gyvenamąją paskirtį, turi būti sudaryti detalūs regeneracijos projektai, nustatantys buvusias autentiškas senųjų žvejų posesijų ribas, pažymintys kultūros paveldo respektavimo požiūriu vertingus esamus ir atstatytinus pastatus bei tradiciniam senajam apstatymui būdingus jų statybinius parametrus. Be minėtų projektų bet kokiu būdu tankinti apstatymą, plėsti pastatus, didinti aukštingumą draudžiama (2 dalis). Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad buvo parengtas kultūros objektų regeneracijos projektas ar sudaryti detalūs regeneracijos projektai, susiję su nagrinėjama teritorija ir leidę tankinti apstatymą nagrinėjamoje teritorijoje, plėsti pastatus ar didinti aukštingumą.

86Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje “Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės” (šis brėžinys yra Nidos ir apylinkių principinio plano D priedo (grafinė dalis) sudedamoji dalis) nagrinėjamas sklypas patenka į griežto apsaugos režimo zoną (t. VI, b. l. 82-85). Nagrinėjamoje teritorijoje esantis pagalbinis statinys-dirbtuvės ir vienas poilsio pastatas pažymėti kaip svarbus tradicinės terpės formatas. Jam suteikta pastatų įvertinimo II kategorija, kuri reiškia, kad pastatas rekonstruotinas, išsaugant vertingus elementus ir gerinant išvaizdą. Vadinasi, pagal minėtą brėžinį nenumatyta galimybė griauti statinį – dirbtuves.

87Apeliacinio skundo argumentas, kad ginčijamo detaliojo plano sprendinys, numatantis naujo vieno aukšto su mansarda vasarnamio statybą, numato ne naują statybą, o pastato atstatymą, yra nepagrįstas, nes iš paties detalaus plano sprendinių ir jo aiškinamojo rašto, pagal kurį „numatoma statyti naują vasarnamį maždaug toje vietoje, kur prieškaryje stovėjo dar vienas ūkinis pastatas“, matyti, kad rengiamasi statyti naują pastatą, o ne atstatyti seną, be to, ne toje pačioje vietoje kaip stovėjo ūkinis pastatas, kita vertus, KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, o ypač KNNP planavimo schemos (generalinio plano) „Nidos ir jos apylinkių kultūrologiniai tyrimai“ dalies nuostatos, nenumato 1942 m. būklę atspindinčių schemų taikymo.

88Ginčijamu Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 100 patvirtino detalaus plano sprendiniai – esamų poilsio namų rekonstravimas, juose įrengiant butus, minėtame sklype stovinčio pagalbinio statinio – dirbtuvių nugriovimas ir naujo vieno aukšto su mansarda vasarnamio statyba, prieštarauja aukščiau aptartiems Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, tai yra Pagrindinių teiginių 4.1; 5; 14 p., „Nidos ir apylinkių principinio plano“ Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento XIV, XV zonų reikalavimams, „Nidos ir apylinkių principinio plano“ Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankinimo reglamento 1 ir 2 dalims, Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje “Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės” pateiktiems reikalavimams, konkrečiu atveju draudžiantiems statyti naujus statinius minimoje teritorijoje, taip pat rekonstruoti pastatus ir posesijų ribas, o taip pat įpareigojantiems išsaugoti vertingus elementus ir gerinti išvaizdą. Šiuo atveju naikintinas minėtas detalusis planas ir jo pagrindu priimti administraciniai sprendimai.

89Kuršių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas) atitinka Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų, ribojančių ūkinę veiklą valstybės saugomose teritorijose, reikalavimus. Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus). Akivaizdu, jog ginčijamo detaliojo plano rengimas prieštaravo Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms.

90Šioje byloje pateiktas 2008 m. lapkričio 30 d. teismo eksperto S. M. ekspertizės aktas, atliktas trečiojo suinteresuoto asmens E. K. užsakymu, tačiau ši ekspertizė nėra paskirta teismo, todėl negali būti vertinama kaip eksperto išvada. Kartu pažymėtina, kad šis aktas nėra tiriamojo–mokslinio pobūdžio ir negali būti laikomas rašytiniu įrodymu, nes jame nėra jokių išvadų, susijusių su specialiųjų mokslo, technikos ar amato žinių pritaikymu. Iš esmės ekspertizės akte pateikiamas KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniuose, ginčijamo detaliojo plano teisinis įvertinimas, būtent teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, kurie yra priskirti išimtinei teismo kompetencijai. Dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų ABTĮ 57 straipsnyje.

91Teisėjų kolegija pažymi, kad detalusis planas yra vientisas dokumentas, kurio dalies panaikinimas iš esmės galimas tik tokiu atveju, kai pažeidimai nustatyti ne viso detaliojo plano atžvilgiu, o tik tam tikroje jo dalyje, ir kai šią dalį įmanoma atskirti remiantis teritoriniu ar kitais praktiniais kriterijais (2008 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A822–1797/2008). Nagrinėjamu atveju atitinkami detaliojo plano sprendiniai pastarosios sąlygos neatitinka. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad ginčijamo detaliojo plano tam tikri sprendiniai turėjo būti palikti galioti, nes nebuvo ginčyti, nėra pagrįsti.

92Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas, visapusiškai ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymą, ir pagrįstai konstatavo, kad 2001 m. birželio 8 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ ir jo pagrindu 2002 m. kovo 29 d. Neringos savivaldybės išduotas projektavimo sąlygų sąvadas pagalbinio pastato-vasarnamio, adresu ( - ), Nida, Neringa, statybai, 2002 m. rugsėjo 27 d. Neringos savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas Nr. 37 pagalbinio statinio vasarnamio statybai, adresu ( - ), Nida, Neringa ir 2004 m. sausio 15 d. išduotas pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį vasarnamį, adresu ( - ), Nida, Neringa, aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pagrįstai šiuos sprendimus panaikino.

93Dėl to, kas pasakyta, atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas dalyje dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo paliktinas nepakeistas.

94Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

Nutarė

95trečiųjų suinteresuotų asmenų I. G. ir O. G., atsakovų Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, trečiojo suinteresuoto asmens „Domus Altera“ apeliacinius skundus atmesti.

96Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalį dėl praleisto termino prašymui paduoti atnaujinimo.

97Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

98Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant apeliantų trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Domus... 4. viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, LR... 8. Nurodė, kad 2001-06-08 Neringos savivaldybės taryba sprendimu Nr. 100 „Dėl... 9. 2008-09-16 Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras pateikė prašymą dėl... 10. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į... 11. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 12. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 14. Tretieji suinteresuoti asmenys A. N., A. N. ir UAB „Nidos Smiltė“... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo L. I. atsiliepime į prašymą su pareiškėjo... 16. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Domus Altera“ atsiliepimu į prašymą... 17. Tretysis suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimu į Klaipėdos apygardos... 18. Tretieji suinteresuoti asmenys I. G. ir O. G. pateikė atsiliepimą į... 19. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“... 20. Tretysis suinteresuotas asmuo Gyvybės draudimo bendrovė UAB „Bonum... 21. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Kauno tiekimas“ su prokuroro prašymo... 22. Tretysis suinteresuotas asmuo R. I. atsiliepime į pareiškimą dėl... 23. II.... 24. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu... 25. Teismas atmetė atsakovų Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos... 26. Kolegija, įvertinusi byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, atsiliepimuose... 27. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio... 28. Teritorija, apimanti ginčijamu detaliuoju planu suplanuotus sklypus ( - ),... 29. Nustatė, kad atsakovas Neringos savivaldybės taryba ginčijamu 2001 m.... 30. 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos... 31. Detaliojo plano skyriuje “Detaliojo plano sprendiniai” yra išdėstyti... 32. Iš detaliojo plano medžiagos taip pat akivaizdu, kad jame yra pateikti ir jo... 33. Teismas pažymėjo, kad teisės teorijoje laikomasi principo, kad iš neteisės... 34. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27... 35. Pažymėjo, kad teismas šioje byloje neturi pagrindo analizuoti ir... 36. Išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartyje Nr.... 37. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais... 38. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus, susijusius... 39. 2009 m. vasario 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė... 40. III.... 41. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 42. Mano, kad prokuroras į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ nustatytą terminą,... 43. Atsakovai taip pat nesutinka su sprendimo išvadomis, kad šioje byloje... 44. Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Domus Altera“... 45. 1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atnaujino praleistą skundo... 46. 2. Sprendimą, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP schemai,... 47. 3. Nuspręsdamas, kad ( - ), Neringoje, detaliojo plano sprendinys, numatantis... 48. 4. Teismas, nurodydamas detaliojo plano sprendinių prieštaravimą KNNP... 49. 5. Byloje dalyvaujantys asmenys (E. K.), siekdami pagrįsti įrodinėjamų... 50. 6. Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad... 51. 7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad detalusis planas buvo suderintas su... 52. Tretieji suinteresuoti asmenys O. G. ir I. G. (t. 8, b. l. 1 – 12)... 53. 1. Pareiškėjas praleido terminą skundui (prašymui) paduoti ir nėra jokio... 54. 2. Nesutinka, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos... 55. 3. Teismas be pagrindo nevertino trečiųjų asmenų pateiktos eksperto... 56. 4. Pirmosios instancijos teismas vien tuo pagrindu, kad panaikinamas Detalusis... 57. 5. Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių... 58. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu (t. 8,... 59. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu... 60. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu (t. 8,... 61. Tretysis suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 62. Teismo posėdžio metu į bylą buvo priimtas trečiųjų suinteresuotų... 63. Teisėjų kolegija... 64. IV.... 65. Byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais pareiškėjas... 66. Trečiųjų suinteresuotų asmenų I. G. ir O. G. apeliaciniame skunde tarp... 67. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia... 68. Dėl ginamų interesų turinio ir prokuroro teisinės padėties. Lietuvos... 69. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje... 70. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, atkreipdamas... 71. Dėl prokuroro ginamų interesų turinio pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos... 72. Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių,... 73. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 74. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Klaipėdos apygardos... 75. Dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą.... 76. Tas argumentas, kad pareiškėjui apie aplinkybes, kurios šioje byloje... 77. Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio... 78. Pabrėždamas tai, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą kreipėsi... 79. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 80. Dėl ginčijamo detaliojo plano sprendinių atitikties Kuršių nerijos... 81. Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad... 82. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m.... 83. Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visos apimties nebuvo... 84. Teritorija, dėl kurios detaliojo plano patvirtinimo yra kilęs ginčas, yra... 85. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstiniuose sprendiniuose –... 86. Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje “Nidos gyvenvietės 1992... 87. Apeliacinio skundo argumentas, kad ginčijamo detaliojo plano sprendinys,... 88. Ginčijamu Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr.... 89. Kuršių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas) atitinka... 90. Šioje byloje pateiktas 2008 m. lapkričio 30 d. teismo eksperto S. M.... 91. Teisėjų kolegija pažymi, kad detalusis planas yra vientisas dokumentas,... 92. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas, visapusiškai ištyręs... 93. Dėl to, kas pasakyta, atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų... 94. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 95. trečiųjų suinteresuotų asmenų I. G. ir O. G., atsakovų Neringos... 96. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą... 97. Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d.... 98. Nutartis neskundžiama....