Byla 3K-3-143/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Indrei Savkinienei, dalyvaujant ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro atstovams Generalinės prokuratūros prokurorui V. K. ir prokurorei L. P., atsakovo Neringos miesto savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, atsakovo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atstovui advokatui G. Č., trečiojo asmens Vyriausybės atstovei A. M., trečiojo asmens Valstybinės teritorijų tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovėms Ž. S. ir Rūtai Baškytei, trečiojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui S. J. (S. J.), trečiojo asmens Danske Bank A/S atstovui advokatui Arūnui Juodžiui, trečiųjų asmenų L. M. ir N. B. atstovei advokatei L. D., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Sabonio klubas ir partneriai“, Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Sabonio klubas ir partneriai“ dėl administracinių aktų, sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo ir praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo; tretieji asmenys: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, G. V., Danske Bank A/S, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Baltnetos Holdingas“, J. I., uždaroji akcinė bendrovė „Mikrovisatos valda“, Š. N., V. K., S. G., L. M., N. B., V. K. ir Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas administracinių aktų, kuriais patvirtinti detalieji planai, jų pagrindu sudarytų sutarčių ir atliktų statybos veiksmų Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje teisėtumo klausimas.

5Ieškovas 2006 m. vasario 6 d. ieškiniu prašė teismo:

61. Pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 80 „Dėl teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esančių gyvenamųjų namų, Preilos gyv., Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“.

72. Pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2001 m. liepos 27 d. išduotą Preilos botelio statybos adresu: (duomenys neskelbtini), projektavimo sąlygų sąvadą.

83. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. vasario 27 d. statybos leidimą Nr. 62, išduotą G. V., vėliau perregistruotą jo teisių perėmėjui UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, statyti Preilos botelį: (duomenys neskelbtini).

94. Pripažinti negaliojančia 2002 m. spalio 21 d. sutartį Nr. 12 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą atsakovo Neringos savivaldybės su G. V., jo teisių perėmėju UAB „Sabonio klubas ir partneriai“.

105. Įpareigoti UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nuosavybės teise priklausančius statinius, įregistruotus viešame registre: (duomenys neskelbtini), ir kitus, pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. vasario 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 62 statyti Preilos botelį pagrindu, esančius VĮ Registrų centre įregistruotame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nugriauti.

116. Panaikinti turto – statinių, įregistruotų viešame registre: (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją atsakovo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ vardu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

127. Pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 20 „Dėl Preilos uosto sklypo, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“.

138. Pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 31 d. išduotą Preilos botelio administracinio pastato ir pontoninio pirso statybos adresu: (duomenys neskelbtini), projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 18.

149. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. statybos leidimą Nr. 58, išduotą G. V., vėliau perregistruotą jo teisių perėmėjui UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, statyti Preilos botelio administracinį pastatą ir pontoninį pirsą adresu: (duomenys neskelbtini).

1510. Pripažinti negaliojančia 2002 m. spalio 21 d. sutartį Nr. 12 ir 2003 m. balandžio 23 d. sutartį Nr. 23 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą atsakovo Neringos savivaldybės su G. V., jo teisių perėmėju UAB „Sabonio klubas ir partneriai“.

1611. Taikyti restituciją ir įpareigoti Neringos savivaldybės administraciją grąžinti piniginį ekvivalentą – 755 459 Lt, kuriuos atsakovas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ išleido vykdydamas 2002 m. spalio 21 d. bei 2003 m. balandžio 23 d. sutartis Nr. 12, Nr. 23 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“.

1712. Įpareigoti nugriauti UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nuosavybės teise priklausančius statinius, statomus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. išduoto statybos leidimo Nr. 58 pagrindu, esančius VĮ Registrų centre įregistruotame žemės sklype, (duomenys neskelbtini).

1813. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

19Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčija 10 416 kv. m rekonstruotinos ūkinės ir komunalinės teritorijos bei 8100 kv. m komunalinių teritorijų, išsidėsčiusių nuo Preilos uosto iki greta esančių gyvenamųjų namų, detalųjį planavimą ir jose vykdomą pastatų statybą. Ginčijamais detaliaisiais planais ginčo teritorija suskaidyta, pakeičiant žemės naudojimo būdą, sklypo ribas, leidžiant joje (teritorijoje) naują statybą. Byloje nustatyta, kad Neringos miesto savivaldybės administracija 1999 m. gegužės 13 d. patvirtino sąlygas teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esančių gyvenamųjų namų detaliajam planui rengti, nurodydama, kad planuojamai teritorijai, be kitų teisės aktų, taikomi ir Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai bei Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – Planavimo schema (generalinis planas). Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 80 patvirtintas teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esančių gyvenamųjų namų Preilos gyvenvietėje detalusis planas, kurio sprendiniais suplanuoti penki sklypai: uostas (sklypas Nr. 1), botelis (sklypas Nr. 2), vasarnamiai (sklypas Nr. 3), automobilių aikštelė (sklypas Nr. 4), transformatorinė (sklypas Nr. 5). Ginčo teritorija patenka į Planavimo schemoje (generaliniame plane) nurodytą XII zoną. Ieškovo teigimu, ginčijamu sprendimu Nr. 80 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais pakeistos Planavimo schemoje (generaliniame plane) nurodytos 10 416 kv. m ploto rekonstruotinos ūkinės ir komunalinės teritorijos ir 8100 kv. m ploto komunalinių teritorijų rezervo naudojimo būdas ir šių teritorijų ribos. Ginčo teritorija Planavimo schemoje (generaliniame plane) priskirta žvejų uosto teritorijai, ji yra ūkinės paskirties, kurios plotas pakrantės juostos dalyje yra 1,8516 ha. Neringos savivaldybės taryba patvirtintu detaliuoju planu 9177 kv. m sklype Nr. 2 suformavo rekreacinės paskirties teritoriją moteliams, poilsio namams ir kitiems apgyvendinimo objektams, sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti, sklype Nr. 1 palikdama tik nedidelę 6948 kv. m ploto pakrantės juostos dalį – komercinei paskirčiai ir smulkiojo verslo objektams, kuriai nustatyti sprendiniai, artimi uosto teritorijos naudojimo būdui. Planavimo schemoje (generaliniame plane) pažymėtas 18 516 kv. m ūkio paskirties sklypas, kuriame numatytas plėtros rezervas, detaliuoju planu padalytas taip: 2/3 dalis užima rekreacinės paskirties teritorija, kuri pakeista į poilsio namų naudojimo būdo teritoriją, neturi uosto infrastruktūrinių požymių ir Planavimo schemos (generalinio plano) nuostatuose nenumatyta, ir tik 1/3 dalis teritorijos palikta komercinei paskirčiai ir smulkiajam verslui. Neringos savivaldybės administracija, remdamasi Sprendimu Nr. 80 patvirtintu detaliuoju planu, 2001 m. liepos 27 d. išdavė trečiajam asmeniui G. V. (jo teisių perėmėjas – atsakovas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“) Preilos botelio Neringoje, Preilos gyv., Preilos g. 101, projektavimo sąlygų sąvadą. Šis projektavimo sąlygų sąvadas išduotas nedalyvaujant Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, atsakingos už saugomų teritorijų apsaugą, atstovui. Neringos savivaldybės administracija 2003 m. vasario 27 d. trečiajam asmeniui G. V. išdavė statybos leidimą Nr. 62 statyti Preilos botelį. Prieš išduodant statybos leidimą 2003 m. vasario 27 d. Neringos savivaldybėje vyko Nuolatinės statybos komisijos posėdis, kuriame nedalyvavo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas. Dėl šios priežasties ieškovas ginčijo 2003 m. vasario 27 d. Nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. 4 „Dėl Preilos botelio Preilos gyv., Preilos g. 101“. Neringos savivaldybės taryba 2003 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 20 „Dėl Preilos uosto sklypo Neringoje, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniais iš dalies pakeitė Sprendimu Nr. 80 patvirtinto detaliojo plano sprendinius – išskirtas sklypas uostą aptarnaujančio pastato statybai; iš naujai suformuoto uosto sklypo Nr. 1 išskirtas sklypas Nr. 1a, kuriame žemės naudojimo būdas jau numatytas kaip rekreacinis, t. y. teritorija jachtų, valčių prieplaukoms statyti, įrengti ir eksploatuoti. Ieškovo nuomone, Neringos savivaldybė su detaliajame plane nurodytu sklypų, esančių Neringoje, Preilos gyv., Preilos g. 101 ir 103, naudotoju trečiuoju asmeniu G. V. 2002 m. spalio 21 d. ir 2003 m. balandžio 23 d. sudarė sutartis Nr. 12 ir Nr. 23 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. sprendimu panaikintas Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. išduotas statybos leidimas Nr. 58. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi nurodytą sprendimą iš esmės paliko nepakeistą.

20II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

21Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu: 1) priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio 8, 9 ir 11 reikalavimų; 2) dėl ieškinio senaties praleidimo atmetė ieškinio 2, 3 ir 7 reikalavimus; 3) atmetė kitus ieškinio reikalavimus (5, 6, 10, 12 reikalavimus). Teismas konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos sprendimais Nr. 80 ir Nr. 20 patvirtintų detaliųjų planų sprendiniai atitinka Planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių 5, 6, 12, 13, 14 punktus. Teismas sprendė, kad naujos statybos ginčo teritorijoje galimos, nes Pagrindinių teiginių 4.2, 4.3, 4.4 punktuose įrašyta, kad generalinio plano nuostatos sudaro sąlygas tęsti gyvenviečių statybų tradicijas ir sudaryti jose palankias gyvenimo sąlygas, plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, rekreacinę ir tradicinę ūkinę veiklą. Be to, Pagrindinių teiginių 6 punkte nacionalinio parko teritorija suskirstyta į šias funkcines zonas: konservacinę, apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją, ūkinę. Teismas nurodė, kad nors Pagrindinių teiginių 12 punkte parašyta, kad statyti naujų poilsio įstaigų gyvenvietėse ir kitoje parko teritorijoje nenumatyta, bet imperatyvaus draudimo nėra. Pagrindinių teiginių 13 punkte nustatyta, kad nacionalinio parko gyvenamoji zona – Nidos, Preilos, Pervalkos ir kitos gyvenvietės, jų teritorijos, išskyrus Pervalkos gyvenvietę, nedidinamos, gyvenamojo ploto poreikis tenkinamas tvarkant esamus pastatus ir tankinant užstatymą; 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos ir kitų gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Teismas pažymėjo, kad Neringos savivaldybės taryba sprendimais Nr. 80 ir Nr. 20 netvirtino detaliųjų planų dėl naujų poilsio įstaigų gyvenvietėse ir kitoje planavimo teritorijoje. Teismas vertino, kad tokia išvada atitinka Planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių skyriuje „Rekreacija ir jos aptarnavimas“ esančias nuostatas, jog reikia sudaryti sąlygas turistų ir ekskursantų apsilankymų skaičiui didinti, plečiant jų aptarnavimą, bet neplečiant nakvynės bazės. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas priėjo prie išvados, kad ginčo sprendimais Nr. 80 ir Nr. 20 įgyvendintos Planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių XII paragrafo rekomendacijos dėl kompleksinio detaliojo uosto ir jo artimos aplinkos funkcinio bei vizualinio sprendimo projekto parengimo. Teismas sprendė, kad Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (galiojusių iki 2004 m. birželio 20 d.) (toliau – Nuostatai) 4, 6.6 punktai, kuriuose nustatyta, kad ginčo teritorija administruojama pagal Planavimo schemą ir pagal ją parengtus gyvenviečių detaliuosius planus, taip pat kuriuose įtvirtinta nacionalinio parko paskirtis, nepažeisti. Teismas nurodė, kad Nuostatų 10 punkte draudžiamos naujos statybos (rekonstrukcija) Kuršių nerijoje, bet ne Kuršių nerijoje esančiose gyvenvietėse, taip pat ir Preiloje. Nuostatų 11 punkte nustatyta, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami Teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Šio ginčo atveju nurodyta nuostata netaikytina, nes nederintas ir netvirtintas konkrečios Kuršių nerijos gyvenvietės detalusis planas. Teismas konstatavo, kad ginčo sprendimai nepažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo (1993 m. lapkričio 24 d. redakcija Nr. I-301) 24 straipsnio, 25 straipsnio 6 dalies, nes detalieji planai parengti pagal Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. I-1120 redakcijos) 4, 11 straipsnių, 14 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Teismas nenustatė, kad pažeista detaliųjų planų derinimo procedūra. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, nes sprendė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovo neįtraukimas į Nuolatinės statybos komisijos veiklą, nagrinėjant sąvado ir statybos leidimo išdavimo klausimą, yra formalus pažeidimas. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes statybų teisėtumą baigė tirti 2006 m. sausio 7 d., bet ieškinį padavė tik 2006 m. vasario 7 d. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė, nurodydamas, kad nepripažinti negaliojančiais administraciniai aktai, kurių pagrindu sudarytos ginčo sutartys, atlikta ginčo pastatų statyba bei registracija. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių, teisinio apibrėžtumo ir proporcingumo principais, konstatavo, kad būtų neteisinga ir neprotinga įpareigoti atsakovą UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nugriauti 23 132 000 Lt vertės nekilnojamąjį ir kitą turtą. Atsižvelgęs į UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ lėšomis ginčo teritorijoje įrengtą 958 320 Lt vertės infrastruktūrą, teismas padarė išvadą, kad, sąžiningam statytojui UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ pritaikius CK 4.103 straipsnio 3 punkte nustatytą sankciją, jos taikymas būtų neadekvatus ieškiniu siekiamam tikslui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog byloje yra viešasis interesas ir jog jis pažeistas.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 19 d. nutartimi patenkino ieškovo ir trečiojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos apeliacinius skundus, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir dėl šios dalies priėmė naują – ieškinį patenkino: panaikino: 1) Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 80 „Dėl teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esančių gyvenamųjų namų, Preilos gyv., Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“; 2) Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 20 „Dėl Preilos uosto sklypo, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“ 3) Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. vasario 27 d. statybos leidimą Nr. 62, išduotą G. V., vėliau perregistruotą jo teisių perėmėjui UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, statyti Preilos botelį adresu: Preilos g. 101, Preilos gyv., Neringa;

23Pripažino negaliojančiais: 1) Neringos savivaldybės administracijos 2001 m. liepos 27 d. išduotą Preilos botelio statybos adresu: Preilos g. 101, Preilos gyv., Neringa, projektavimo sąlygų sąvadą; 2) 2002 m. spalio 21 d. sutartį Nr. 12 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą atsakovo Neringos savivaldybės su G. V., jo teisių perėmėju UAB „Sabonio klubas ir partneriai“; 3) 2003 m. balandžio 23 d. sutartį Nr. 23 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą atsakovo Neringos savivaldybės su G. V., jo teisių perėmėju UAB „Sabonio klubas ir partneriai“;

24Įpareigojo atsakovą UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ per šešis mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos nugriauti nuosavybės teise priklausančius pastatus – poilsio namelius, esančius 0,9177 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. vasario 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 62 statyti Preilos botelį pagrindu, ir esančius 0,1553 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini) administracinį pastatą, (duomenys neskelbtini), ir susisiekimo komunikacijas – pirsą, (duomenys neskelbtini), statomus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. išduoto statybos leidimo Nr. 58 pagrindu;

25Panaikino visų šių statinių teisinę registraciją atsakovo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ vardu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke;

26Kitą teismo sprendimo dalį, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir byla nutraukta, palikti nepakeistą.

27Priteisti iš atsakovo UAB ,,Sabonio klubas ir partneriai“ bylinėjimosi išlaidas valstybei: 400 Lt (keturis šimtus litų) žyminio mokesčio ir 120,43 Lt (šimtą dvidešimt litų keturiasdešimt tris centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

28Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Planavimo schemos (generalinio plano) priėmimo metu galiojusiuose Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 patvirtintuose Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo laikinuosiuose nuostatuose (galiojo iki 1996 m. birželio 1 d.) nebuvo nustatyta tokios schemos, kaip teritorinio planavimo dokumento, nepateikta generalinio plano sąvokos. Atsižvelgdamas į Kuršių nerijos nacionalinio parko steigimo tikslus, ypatingą šios unikalios teritorijos reikšmę, jos (teritorijos) planavimo dokumento turinį ir privalomumą, žodžio ,,generalinis“ (lot. generalis) reikšmę, taip pat Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų reikalavimą, kad visų kitų planuojamų Nacionalinio parko teritorijoje esančių objektų (miestų, miestelių) tvarkymas ir jų bendrųjų bei detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, teismas konstatavo, kad Planavimo schema (generalinis planas) tolygi bendrajam planui (Teritorijų planavimo laikinieji nustatai). Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad Nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra galiojantis teisės aktas, privalomas rengiant šio parko teritorijos detaliuosius planus ir jame nenustatytas parko ribų bei naudojimo būdo keitimas detaliaisiais planais. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl naujų statybų galimybės pripažino neatitinkančia Planavimo schemos (generalinio plano) Bendrosios dalies 4.2, 4.3 ir 4.4 punktų nuostatų. Tokią poziciją Lietuvos apeliacinis teismas grindė tuo, kad tik 4.2 punkte nurodoma apie gyvenviečių statybų tradicijų tąsą, tokias statybas siejant su palankių gyvenimo sąlygų sudarymu gyvenvietėse, kituose punktuose nuostatų apie statybų galimybę rekreacinėse ir ūkinėse zonose nėra, o rekreacinės, ūkinės veiklos bei infrastruktūros plėtojimas, teismo nuomone, netolygus leidimui statyti tose zonose statinius poilsio ir turizmo paslaugoms teikti. Teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad Planavimo schemos (generalinio plano) 12 punkto teiginys ,,Statyti naujų poilsio įstaigų gyvenvietėse ir kitoje parko teritorijoje nenumatyta“ nėra imperatyvus draudimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuostata ,,statyti naujus poilsio namus nenumatyta“ tolygi nuostatai ,,tai daryti draudžiama“. Teismas pabrėžė, kad ginčo sprendimais Nr. 80 ir Nr. 20 patvirtintų detaliųjų planų sprendiniai prieštarauja Planavimo schemai (generaliniam planui), imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (CK 1.80 straipsnis, 1994 m. liepos 7 d. Vietos savivaldos įstatymo 1 straipsnio 4 dalis, 2 straipsnio 5 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2000 m. spalio 11 d.), 4 straipsnio 4, 8 punktai (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2000 m. spalio 11 d. iki 2008 m. vasario 4 d.), nes ginčo planavimo dokumentais neleistinai į atskirus sklypus suskaidyta ūkinės zonos paskirties teritorija ir pakeistas teritorijos, taip pat ir žvejų uosto, skirto atgaivinamam Preilos verslo istoriniam reliktui – žvejybai, plotas, ribos ir naudojimo būdas, skiriant ją (teritoriją) rekreacijai ir komercijai, paliekant nedidelę pakrantės juostos dalį, sumažinant funkcinį bendrumą turinčią ūkinę ir komunalinę uosto teritoriją, taip pažeidžiant draudimą statyti naujus statinius: leista statyti poilsio namelių kompleksą (botelį), jam ir uostui prižiūrėti skirtą administracinį pastatą, mechaninių transporto priemonių aikštelę, kitus objektus. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad nurodytais neteisėtais sprendimais Neringos savivaldybė pažeidė viešuosius interesus – tinkamą valstybės ir savivaldybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymą ir aplinkos apsaugą. Be to, teismas nurodė, kad nėra Vyriausybės leidimo statyti pastatus ar rekonstruoti esamus. Teismas nurodė, kad kiti administraciniai aktai ir sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo priimti ir sudaryti remiantis ginčijamais Neringos savivaldybės tarybos sprendimais, todėl taip pat pripažintini negaliojančiais. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino esminiu pažeidimu tai, kad, išduodant ginčijamus projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, nedalyvavo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, nes neužtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, priimtų sprendimų teisėtumas. Tenkindamas reikalavimą įpareigoti atsakovą nugriauti pastatytus, statomus ir įregistruotus pastatus ginčo teritorijoje, teismas suteikė prioritetą siekiui išsaugoti gamtinį istoriškai susiformavusį kraštovaizdį, bendrai jo struktūrai, estetinei vertei, t. y. viešajam interesui. Teismas nurodė, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra didesnė vertybė už atsakovo UAB ,,Sabonio klubas ir partneriai“ lėšas, investuotas į neteisėtas statybas. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad prokuroras nepraleido ieškinio senaties termino, nes 2005 m. lapkričio 10 d. pateiktų duomenų viešojo intereso pažeidimui konstatuoti nepakako. Be to, pačią situaciją teismas įvertino kaip gana sudėtingą. Teismas nurodė, kad paskutinį dokumentą ieškovas gavo 2006 m. vasario 2 d., todėl nuo šios dienos skaičiuotina termino kreiptis į teismą eiga.

29III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

30Kasaciniu skundu atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl ieškinio senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.127 straipsnį, 1.131 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl ieškinio senaties taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M., byla Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., byla Nr. 3K-7-38/2008). Nagrinėjamoje byloje materialiojo teisinio santykio šalis, kurios interesai tariamai pažeisti, yra valstybė. Teismas turėjo nustatyti, kada valstybės aplinkosaugos teisę įgyvendinančioms institucijoms turėjo ir galėjo tapti žinoma apie tai, kad Kuršių nerijos nacionaliniame parke kasatorių priimti administraciniai aktai prieštarauja generaliniam planui, ir tada spręsti, kada apie šį (viešojo intereso) pažeidimą turėjo ir galėjo sužinoti prokuroras.
  2. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė byloje pateiktu ekspertizės aktu, pažeidė CPK 177, 185 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. UABB ,,Baltikum draudimas“, byla Nr. 3K-3-549/2001; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERGO Lietuva“ v. H. P. B., byla Nr. 3K-3-503/2009). Planavimo dokumentų rengimui ir įvertinimui reikalingos specialios žinios, todėl nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad planavimo dokumentų vertinimas yra tik teisės klausimas.
  3. Dėl planavimo schemos (generalinio plano). Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad Planavimo schema (generalinis planas) yra privaloma rengiant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos detaliuosius planus, ginčijami detalieji planai prieštarauja Planavimo schemai (generaliniam planui), neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4, 8 dalių (įstatymo 2000 m. gegužės 24 d. redakcija), Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių (toliau – Detaliųjų planų taisyklės) 42 punkto. Derinant detaliojo plano sprendinius su specialiųjų planų sprendiniais, jei nėra parengto bendrojo ar detaliojo plano, šie specialieji planai yra tik rekomendacinio pobūdžio (Detaliųjų planų taisyklių 42 punktas). Ginčijami detalieji planai suderinti, todėl Teritorijų planavimo įstatymo prasme jie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir nepažeidžia viešojo intereso.
  4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu ir vėlesne konstitucine doktrina, kuriais pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai reikalavimas skelbti ,,Valstybės žiniose“ visus Vyriausybės nutarimus. Konstitucinio Teismo nutarimai negalioja atgaline data, todėl, kasatorių nuomone, reikalavimas paskelbti visą Planavimo schemą (generalinį planą) galiojo tiek jos, tiek ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu.
  5. Dėl viešojo intereso. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl viešojo intereso pažeidimo grindžiamos bendro pobūdžio samprotavimais, nesudarančiais pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus. Nei apeliacinės instancijos teismas, nei ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kokiais veiksmais ir kokia žala (turtinė ar neturtinė) padaryta ypač vertingai saugomai teritorijai, ar yra priežastinis ryšys tarp atliktų veiksmų ir atsiradusių padarinių.
  6. Dėl nuosavybės teisės pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu pripažinus negaliojančiais ginčijamus administracinius aktus, nepagrįstai apribojamos žmonių nuosavybės teisės ir pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, pakertamas pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pačia valstybe; skundžiamame sprendime neargumentuota, kodėl juo nustatyti padariniai yra proporcingi siekiamam tikslui.

31Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Sabonio klubas ir partneriai” prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo termino. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarką, nes sprendimą priėmė praleidęs CPK 325 straipsnio 5 dalyje nustatytą keturiolikos dienų terminą. Apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta 2009 m. rugsėjo 21 d., procesinio sprendimo paskelbimas atidėtas 2009 m. spalio 5 d., po to dar atidėtas 2009 m. spalio 19 d. Kasatorių teigimu, teismo nutarties (sprendimo) nepriėmimas ir nepaskelbimas per CPK 325 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą turi būti vertinamas kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
  2. Dėl planavimo schemos (generalinio plano). UAB ,,Sabonio klubas ir partneriai“ argumentai tapatūs Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos kasacinio skundo argumentams. Papildomai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo vadovautis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, nes jame neanalizuotas Planavimo schemos (generalinio plano) turinys.
  3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuostatą ,,statyti naujus poilsio namus nenumatyta“ prilygina nuostatai ,,tai daryti draudžiama“. Teismas neteisingai aiškino Planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių 4.2–4.4 punktus, nes pagal juos leidžiama vykdyti statybas, kurios patenkintų krašto gyventojų ir poilsiautojų poreikius. Tai patvirtina ir Planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių XII paragrafe išdėstyti reikalavimai numatomai uosto ir jo artimos aplinkos projektavimui ir statybai: 1) pastatai vieno aukšto, artimi savo architektūrine išore ir spalvomis tradiciniams pastatams; 2) iš marių pusės turi būti pridengti želdiniais; 3) uosto ir pastatų išvaizda, žiūrint iš krantinės pusės, turi būti neutrali, ramių formų.
  4. Ginčijamais sprendimais Nr. 80 ir Nr. 20 patvirtintų detaliųjų planų sprendiniai neprieštarauja Planavimo schemai (generaliniam planui), įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą ir statybas, nuostatoms, nes ginčo teritorija, į kurią šiuo metu patenka botelis, pirsas ir administracinis pastatas, priskirta XII zonai ir jos paskirtis – ūkinė bei komunalinė. Kasatoriaus vertinimu, tai –,,kitos paskirties žemė“. Ginčo teritorija galėtų būti priskirta komercinės paskirties objektų, rekreacinės ir inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, nes joje planuojama statyti pirsą, uosto administracinį pastatą ir botelį. Ginčo teritorija yra Preilos gyvenvietėje, todėl vykdomos statybos yra galimos; jos vyksta ne išimties tvarka, todėl Vyriausybės leidimas nereikalingas.
  5. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl byloje pateikto VĮ Valstybinės žemėtvarkos instituto teritorijų planavimo specialistų parengto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, kuriame specialistai siūlo tokią pačią teritorijos plėtros viziją, kurią jau beveik įgyvendino kasatorius.
  6. Dėl Nuolatinės statybos komisijos sudėties. Mero potvarkis dėl Nuolatinės statybos komisijos sudėties neskųstas, todėl neprotinga dėl kitų institucijų neveikimo praėjus daug metų naikinti išduotą statybos leidimą.
  7. Dėl nuosavybės teisės gynimo. Apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas kasatorių nugriauti ginčo statinius, nepasisakė dėl to, kad kasatorius yra šių pastatų, kurių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu baigtumas buvo 18 proc., pirkėjas, todėl neaišku, kokią šių pastatų dalį jis turi nugriauti. Visų įsigytų pastatų statytojas buvo trečiasis asmuo G. V.. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl sąžiningo įgijėjo teisių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutartyje patvirtino, kad nenustatyta kasatoriaus piktnaudžiavimo teisėmis faktų ar kitų teisės pažeidimų, todėl turėtų būti taikoma savininko teisių apsauga.
  8. Dėl viešojo intereso. Ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą. Viešojo intereso gynimas galimas tik tada, kai yra aiškus ir neginčytinas įstatymo ar kito teisės akto pažeidimas, nepraleisti įstatymo nustatyti terminai neteisėtam administraciniam aktui ar neteisėtai veikai ginčyti; apie padarytus pažeidimus nebuvo žinoma kitoms valstybės valdžios ar valdymo institucijoms; ieškinys nukreiptas prieš kaltus asmenis, kurie savo veiksmais ar neveikimu yra prisidėję prie padaryto pažeidimo. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
  9. Dėl ieškinio senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl praleisto termino kreiptis į teismą atnaujinimo, nes apie ginčijamų sprendimų galimas neatitiktis Planavimo schemai (generaliniam planui) ieškovas informuotas 2005 m. lapkričio 15 d. ir gavo pakankamai duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Ieškinys teismui pateiktas 2006 m. vasario 6 d., todėl yra pagrindas manyti, kad ieškovas delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

32Prisidėjimu prie kasacinių skundų trečiasis asmuo AB Danske Bank A/S prašė kasacinius skundus tenkinti. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad kasatoriaus UAB ,,Sabonio klubas ir partneriai” vykdomiems darbams iš atsakovo pasiskolinta 3 288 446,35 Lt pagal ilgalaikę kredito linijos sutartį. Šios sutarties vykdymui užtikrinti trečiajam asmeniui įkeisti ginčo statiniai ir žemės nuomos teisė. Trečiasis asmuo yra sąžiningas, todėl jo interesai neturėtų būti pažeisti. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo kasatorių UAB ,,Sabonio klubas ir partneriai“ per šešis mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos nugriauti nuosavybės teise priklausančius ginčo pastatus, bet tai prieštarauja CK 4.171 straipsnio 10 daliai, kurioje nustatytas draudimas įkeisto turto savininkui sunaikinti, sužaloti įkeistą daiktą ar sumažinti jo vertę.

33Prisidėjimu prie atsakovo UAB ,,Sabonio klubas ir partneriai” kasacinio skundo atsakovai Neringos miesto taryba ir Neringos miesto savivaldybės administracija prašė kasacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

34Atsiliepimu į kasacinius skundus trečiasis asmuo Aplinkos ministerija prašė kasacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

351. Dėl planavimo schemos. Planavimo schema (generalinis planas) yra privalomas teisės aktas. Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui (1996 m. sausio 1 d.), Planavimo schemos (generalinio plano) statusas teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“. Pagal nurodytą Vyriausybės nutarimą, kad valstybinio parko schema būtų laikoma teritorijų planavimo dokumentu pagal Teritorijų planavimo įstatymą, ji turėjo atitikti dvi sąlygas: būti patvirtinta iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos ir įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre (Nutarimo 1 punktas). Ginčo Planavimo schema (generalinis planas) atitinka abi šias sąlygas.

362. Kuršių nerijoje naujos statybos gyvenvietės yra draudžiamos, naujų poilsio įstaigų statyba taip draudžiama ar labai ribojama pagal Planavimo schemos (generalinio plano) III tomo ,,Pagrindiniai teiginiai“ skyriaus ,,Bendrieji kraštotvarkos principai“ 4 punktą, ,,Pagrindinių teiginių” skyriaus ,,Rekreacija ir jos aptarnavimas” 2 punktą, Planavimo schemos (generalinio plano) 12 punktą. Kasatoriaus pozicija, kad žodis ,,nenumatyta“ nereiškia draudimo, nepagrįsta, nes pagal Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Analogiška pozicija įtvirtinta ir Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje.

373. Kasatoriaus pateikiamas aiškinimas dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir ginčo teritorijos naudojimo būdo nustatymo prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamo režimo planuojamai teritorijai nustatymo taisykles, nuostatoms bei suformuotai teismų praktikai šiais klausimais. Kasatorius, nurodydamas, kad ginčo detalieji planai atitinka Planavimo schemoje (generaliniame plane) nustatytą režimą, nepagrįstai remiasi aplinkos ministro 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. D1-188 ,, Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. D1-151 ,,Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės paskirties žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo”, kuriame nustatytas komercinės paskirties objektų žemės naudojimo būdas, nes ginčo detaliųjų planų priėmimo metu (2000 ir 2003 metais) šio teisės akto nebuvo. Trečiojo asmens nuomone, net ir nustačius ginčo teritorijai komercinės paskirties objektų naudojimo būdą, tai nereikštų, kad ginčo teritorijoje gali būti statomi visi kasatoriaus nurodyti objektai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal Planavimo schemą (generalinį planą) ginčo teritorijoje numatyta plėtoti uostą ir jam artimą infrastruktūrą; uostas žymimas kaip ūkinės veiklos plėtojimo pagrindas, kuriame steigtini verslų, reikalingų Preilai ir visai Kuršių nerijai bazė (pvz., tinklų remontas), numatomas nedidelis žvejų turgus.

384. Dėl Nuolatinės statybos komisijos sudėties. Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniuose nuostatuose imperatyviai nurodyta, kad, prieš išduodant statybos leidimą saugomoje teritorijoje, jį, dalyvaudama Nuolatinėje statybos komisijoje, privalo patikrinti už saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką atsakinga institucija (Nuostatų 3, 3.5, 15 punktai).

395. Dėl viešojo intereso. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai nurodė, kad viešojo intereso pažeidimą lemia ne pats neteisėtų statybų faktas, bet tai, kad neteisėtu detaliuoju planavimu ir jo pagrindu vykdytomis neteisėtomis statybomis Kuršių nerijoje (Preiloje), šiurkščiai pažeidus šio krašto tvarkymo režimą, sukelta grėsmė Kuršių nerijos išlikimui ir jos išsaugojimui būsimoms kartoms. Ginčo teritorijoje turėjo būti įsteigtas žvejų uostas su jam būdinga infrastruktūra (žvejų tinklinėmis, žuvų turgumi, sandėliukais žvejams ir pan.), tačiau, pastačius poilsio namų kvartalą, uosto įrengimo galimybės yra labai apribotos, o tai yra viešojo intereso pažeidimas.

40Atsiliepimu į kasacinius skundus trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Papildydamas Aplinkos ministerijos atsiliepime pateiktus argumentus, trečiasis asmuo nurodė:

411. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba veiklą pradėjo 2002 m. sausio 2 d., t. y. po ginčo sprendimo Nr. 80 priėmimo, todėl negalėjo pareikšti nuomonės dėl juo patvirtintų detaliojo plano sprendinių. Be to, trečiasis asmuo nėra įgaliota institucija teikti pasiūlymus dėl planavimo sąlygų detaliesiems planams rengti ar duoti išvadas dėl šių teritorijų planavimo dokumentų derinimo, jis taip pat nėra teritorijų planavimo ir statybų priežiūrą vykdanti institucija, todėl nepagrįstas kasatorių teiginys, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kada kasaciniuose skunduose nurodytos, tarp jų ir trečiojo asmens, institucijos turėjo sužinoti apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Ieškovas veikė gana aktyviai, reikalavo papildomos medžiagos, kruopščiai tyrė sudėtingą situaciją, todėl laikytina, kad laiku kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nepraleido ieškinio senaties termino.

422. Neringos savivaldybės taryba, patvirtindama ginčijamus detaliuosius planus, nesivadovavo Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta, kad savivaldybės taryba netvirtina detaliojo plano, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų. Tai, kad ginčijamus detaliuosius planus suderino už saugomų teritorijų priežiūrą atsakingos valstybės institucijos, nereiškia, kad jų sprendiniai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir nepažeidžia viešojo intereso.

43Atsiliepimu į kasacinius skundus ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra prašė skundžiamą procesinį sprendimą palikti nepakeistą. Papildydamas Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime pateiktus argumentus, ieškovas nurodė:

441. Dėl teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarkos. Absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai nustatyti CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse, jose nenurodyta, kad, teismui nepriėmus sprendimo per keturiolikos dienų terminą, vėliau priimtas sprendimas turi būti panaikintas. Be to, CPK 328 straipsnyje nustatytas draudimas naikinti sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais.

452. Dėl planavimo schemos (generalinio plano). Planavimo schema (generalinis planas) yra aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentas nei detalusis planas. Tai patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimų.

464. Preila suskirstyta į funkcines zonas ir ginčo sprendiniai suplanuoti ne gyvenamojoje zonoje, o ūkinėje, kurioje suplanuoti statiniai negali būti statomi. Dėl to pagrįstai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas 1999 m. kovo 19 d. redakcijos Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 10 punktas, be to, nėra Vyriausybės leidimo statyti pastatus ar rekonstruoti esamus.

473. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo vertinti byloje pateiktos ekspertizės išvados, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

485. Dėl viešojo intereso. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą. Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Dėl to, kilus pagrįstų įtarimų, kad statybų veikla Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros ir naudojimo režimo, atsiranda pagrindas ginti viešąjį interesą.

49Teisėjų kolegija konstatuoja:

50Atsižvelgdama į tai, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas reiškia tai, jog byloje apskritai nebuvo tinkamo proceso, kad ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, kad viešojo intereso buvimas yra prielaida pareikšti ieškinį ginant tokį interesą, kad viešojo intereso pažeidimo sudėtį sudarantys pažeidimai yra sąlyga ieškiniui patenkinti ir tinkamoms gynybos priemonėms pritaikyti, nagrinėjamoje byloje dėl kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija pasisako tokia tvarka: dėl teismo sprendimo ir skelbimo tvarkos; dėl ieškinio senaties termino; dėl viešojo intereso; dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano); dėl ginčo teritorijos nustatyto režimo ir ginčijamų detaliųjų planų sprendinių atitikties Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams; dėl įrodymų vertinimo; dėl statybų pripažinimo savavališkomis teisinių padarinių (dėl CK 4.103 straipsnio taikymo).

51Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo termino praleidimo

52Kasatorius UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminą, nes priėmė ir paskelbė sprendimą po bylos išnagrinėjimo praėjus daugiau kaip keturiolika dienų.

53CPK 325 straipsnyje reglamentuojamas apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, kad nurodyto CPK straipsnio 2, 3 dalys prieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kuria jose nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) aprašomoji ir motyvuojamoji dalys gali būti surašomos vėliau už įžanginę ir rezoliucinę dalis. Tokia nuostata įtvirtintas teismo sprendimo vientisumo principas. Taigi pagal nurodytoje proceso teisės normoje nustatytą ir Konstitucinio Teismo išaiškintą teisinį reglamentavimą bylą išnagrinėjęs teismas turi iš karto priimti ir paskelbti procesinį sprendimą. CPK 325 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais, kai byla sudėtingas ir jos mastas didelis, atidėti teismo procesinį sprendimo priėmimą ne ilgiau kaip keturiolikai dienų. Nors nurodytoje CPK normoje nustatyta, kad teismo sprendimo priėmimas ir jo paskelbimas gali būti atidėtas tik išimtinais atvejais, t. y. paskelbiamas iki galo surašytas teismo sprendimas, tai laikantis konstitucinės doktrinos, tapo ne išimtimi, bet taisykle, nors atitinkama CPK nuostata nepakeista ir sprendimo paskelbimo klausimai nesureguliuoti atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Tai sukelia tam tikrus neaiškumus teismų praktikoje taikant šią procesinę normą.

54Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismai privalo griežtai laikytis nurodyto termino, tačiau kaip vertinti šio termino praleidimą, t. y. kai apeliacinės instancijos teismas priima ir paskelbia sprendimą vėliau, proceso teisės normose nenustatyta. Kasatoriai Neringos savivaldybės taryba ir UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ neteisingai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties (sprendimo) nepriėmimas ir nepaskelbimas per CPK 325 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse, kuriose reglamentuojami absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtintas baigtinis tokių pagrindų sąrašas ir jame nenustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas pažeidžiant CPK 325 straipsnio 5 dalyje nustatytą keturiolikos dienų terminą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 dalį absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik tas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų. Ši imperatyvioji įstatymo nuostata patvirtinama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje L. R. v. UAB „Aidma“, byla Nr. 3K-3-200/1999; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. U.. v .UAB „IJO“, byla Nr. 3K-3-453/2006). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo termino pažeidimas turi būti vertinamas CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. šis proceso teisės normos pažeidimas gali būti pagrindas teismo sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taigi sprendimo priėmimą praleidus procesinį terminą tai padaryti teismas turi pripažinti esminiu proceso teisės normų pažeidimu. Tai nustatoma kiekvienu konkrečiu atskiros bylos atveju. Pažymėtina, kad terminas teismo sprendimui priimti tiesiogiai koreliuoja su teismo sprendimo turiniu, nes termino paskirtis – užtikrinti, kad po bylos išnagrinėjimo teismas priimtų vientisą, galutinį sprendimą, kuriame būtų nurodytas teismo verdiktas ir jį pagrindžiantys aiškūs ir nuoseklūs motyvai, perteikiantys teismo nuomonę apie bylos dalyką, galutinai susiformavusią baigus nagrinėti bylą.

55Aiškinant apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarką, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatuota, jog reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, jog galutinis teismo sprendimas (Konstitucinio Teismo Terminija – „teismo baigiamasis aktas“) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Tai inter alia reiškia, kad oficialiai skelbiant procesinį teismo sprendimą jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, kad argumentai (ar jų dalis) negali būti išdėstomi po oficialaus paskelbimo, kad oficialiai paskelbęs sprendimą teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jeigu oficialiai būtų paskelbtas procesinis teismo sprendimas, kuris nebūtų grindžiamas teisiniais argumentais arba būtų grindžiamas tik tam tikra argumentų dalimi, o kita argumentų dalis būtų paviešinta po oficialaus teismo nuosprendžio (kito teismo baigiamojo akto) paskelbimo, teisingumas liktų neįvykdytas – visada išliktų pagrįsta abejonė, kad tokiais argumentais tik siekiama pateisinti teismo a priori priimtą nuosprendį (kitą teismo baigiamąjį aktą). Kitame, t. y. 2006 m. rugsėjo 21 d., nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad teismo pareiga raštu išdėstyti aprašomąją ir motyvuojamąją sprendimo dalis prieš sprendimo paskelbimą kyla iš Konstitucijos 109, 117 straipsnių. Šių nuostatų visuma vertintina kaip teisinės valstybės pareiga garantuoti, kad teismų priimami sprendimai būtų motyvuoti, bet Konstitucija expresis verbis neįtvirtina formalios šios pareigos įgyvendinimo tvarkos.

56Išdėstytų nuostatų kontekste teisėjų kolegija vertina apeliacinės instancijos teismo veiksmus priimant ir paskelbiant sprendimą. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas bylą išnagrinėjo 2009 m. rugsėjo 21 d., procesinio sprendimo priėmimas atidėtas 2009 m. spalio 5 d. Nustatytą dieną teismas nepriėmė ir nepaskelbė procesinio sprendimo, priėmė nutartį, kuria prailgino procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminą dar keturiolikai dienų iki 2009 m. spalio 19 d. Iš viso apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas per dvidešimt aštuonias dienas nuo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pabaigos. Taigi konstatuotina, kad Lietuvos apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 325 straipsnio 5 dalį. Iš teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties matyti, kad teismas motyvavo, kodėl antrą kartą atideda sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Teismas argumentavo, kad nagrinėjama byla yra didelės apimties, sudėtinga dėl ginčui taikytinos teisės, faktinių aplinkybių ir reikšmės. Taip pat teismas nurodė, kad siekia vykdyti teisingumą ir priimti bei paskelbti vientisą baigiamąjį teismo aktą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, duomenų mastą, keltų reikalavimų ir spręstų teisinių problemų kiekį, bendrą proceso trukmę nuo bylos iškėlimo (2006 m. vasario 7 d.), beveik mėnesio terminas apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimui ir paskelbimui yra protingas ir adekvatus teismo siektam tikslui. Nagrinėjamos bylos kontekste vėlesnis teismo sprendimo paskelbimas taip pat nepažeidė byloje dalyvaujančių asmenų teisės skųsti šį sprendimą kasacine tvarka, t. y. dėl teismo padaryto CPK 325 straipsnio 5 dalies pažeidimo terminas kasaciniam skundui paduoti nesutrumpėjo, nes Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas tą pačią dieną. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teismo padaryto procesinio pažeidimo pobūdį, įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms, praleisto termino trukmę, taip pat tai, kad vis dėlto teismas priėmė ir paskelbė vientisą baigiamąjį aktą, atitinkantį CPK 331 straipsnyje apeliacinės instancijos teismo sprendimui keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas yra neesminis, formalus, nes neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nesudaro savarankiško pagrindo sprendimui panaikinti. Priešinga pozicija prieštarautų CPK 328 straipsnyje nustatytam draudimui vien formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (nutartį).

57Dėl ieškinio senaties termino

58Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys; teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., byla Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-177/2010). Teisėjų kolegija pažymi tai, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį. Tokioje situacijoje tiek ieškinio senaties terminas, tiek ir ieškinys byloje dėl administracinių aktų, kuriais patvirtintas saugomos teritorijos detalusis planas ir išduoti statybos leidimai, sandorių pripažinimo negaliojančiais reiškia viešojo intereso gynimą. Dėl to teismas turi suderinti ieškinio senaties termino nustatymu siekiamą tikslą – įtvirtinti stabilumą ir teisinį tikrumą teisės į statybą įgyvendinimo teisiniuose santykiuose tam, kad be pakankamo pagrindo negalėtų būti užginčytas pradėtas bei vykdomas statybų procesas, – ir siekti teisingumo bei teisėtumo saugomų teritorijų planavimo, tvarkymo ir naudojimo teisiniuose santykiuose. Teismo turi būti pasverta, kuri iš vertybių – teisingas saugomos teritorijos planavimas ir naudojimas ar teisės į statybą įgyvendinimo santykių stabilumas – yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje. Jeigu konstatuojama, kad teisingumas turinčiuose viešąjį interesą saugomos teritorijos planavimo ir naudojimo santykiuose nusveria teisės į statybą įgyvendinimo stabilumo siekį, tokiu atveju netgi ieškinio senaties termino praleidimas, ypač nedidelis, nėra kliūtis teismui išspręsti teisingo saugomos teritorijos planavimo ir naudojimo klausimą. Ieškinio senaties terminas savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumą saugomų teritorijų planavimo ir naudojimo teisiniuose santykiuose, pašalinant imperatyviųjų teisės normų pažeidimus ir kartu apginant viešąjį interesą.

59Apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinyje pareikšti dvejopi reikalavimai: civilinio ir administracinio pobūdžio. Kasaciniuose skunduose keliamas klausimas, kad prokuroras praleido ieškinio senaties terminą. Dėl administracinio pobūdžio reikalavimų nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiam ginčui yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama aiškinant ieškinio senaties terminą, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą. Teismo praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., byla Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje A-261-1502/2009). Jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tai terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi, termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Prokuroro, kaip ieškovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007).

60Termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą.

61Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad prokuroras nepraleido ieškinio senaties termino. Ši teismo išvada pagrįsta. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad prokuroras gavo pakankamai duomenų ir galėjo susiformuoti nuomonę apie viešojo intereso buvimą ir jo pažeidimą (nepažeidimą) nuo 2005 m. lapkričio 15 d., t. y. kai gautas Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos raštas „Dėl pažeidimų Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Byloje nustatyta, kad prokuroras aktyviai rinko, tyrė ir tikrino dokumentus, susijusius su 2005 m. lapkričio 15 d. rašte ir jo prieduose išdėstytais duomenimis. Paskutinis prokuroro 2006 m. vasario 2 d. gautas dokumentas yra Neringos savivaldybės administracijos raštas apie ginčo statinių statybos leidimą turintį subjektą ir infrastruktūros darbų atlikimo terminus. Delsimo požymių prokuroro veiksmuose, kaupiant, analizuojant ir sisteminant su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku susijusius duomenis, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenustatė. Į teismą ieškinys paduotas 2006 m. vasario 6 d. Pažymėtina, kad ginčo situacija yra sudėtinga, prokurorui teko surinkti didelį kiekį duomenų, ieškinyje suformuluotas dvidešimt vienas reikalavimas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino prokuroro galimybę nustatyti viešąjį interesą, jo pažeidimų esmę, taip pat ieškinio padavimo terminą ir objektyviojo kriterijaus pagrindu pagrįstai priėjo prie išvados, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia buvo 2006 m. vasario 2 d. ir prokuroras nepraleido šio termino, pareiškęs ieškinį teisme 2006 m. vasario 7 d.

62Dėl viešojo intereso sampratos nagrinėjamos bylos kontekste

63Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., byla Nr. 3K-3-578/2007). Viešojo intereso gynimą civiliniame procese taip pat lemia kitos priežastys, viena iš jų – privatinių santykių įvairovė, nes yra tokių civilinės teisės pošakių ir institutų, kurių visuomeninis reikšmingumas yra didesnis negu kitų. Viešasis ir privatus interesai koegzistuoja ir iš dalies sutampa. Tokios sutapties buvimas – dar viena iš priežasčių, dėl kurių civiliniame procese turi būti ginamas viešasis interesas. Pažymėtina, kad ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos. Būtina užtikrinti teisingą jų pusiausvyrą. Šių esminių nuostatų laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Konstitucinio Teismo praktikoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Viešojo intereso samprata išsiplėtė, o jo gynyba galima tik tokiomis universaliomis teisės priemonėmis kaip civilinis procesas. Teisės doktrinoje nėra suformuluotos viešojo intereso sąvokos, tai – neapibrėžtas teisės institutas, kurio turinį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Viešojo intereso apsaugos klausimais įvairių kategorijų bylose yra gausi kasacinė praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. M. ir kt. v Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., byla Nr. 3K-7-1209/2000, suformulavo kriterijus, pagal kuriuos nustatomas viešasis interesas. Viešojo intereso nustatymo kriterijai įtvirtinti ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kurioje teigiama, jog kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte.

64Apeliacinės instancijos teismas apskųstame sprendime išsamiai pasisakė dėl viešojo intereso, analizavo tiek nacionalinės teisės aktų, poįstatyminių teisės aktų, tiek tarptautinės teisės šaltinių, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatų, susijusių su viešojo intereso – Lietuvos kraštovaizdžio komplekso ir savitos etnokultūros paveldo – nacionalinės kultūros vertybių – gynimu (Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 20, 24, 42, 43 straipsniai; Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis, 46 straipsnio 3 dalis, 53 straipsnio 3 dalis, 54 straipsnis; 1993 m. lapkričio 9 d. Saugomų teritorijų įstatymas; 1995 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo įstatymas; 1972 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija; 2000 m. spalio 20 d. Florencijoje pasirašyta Europos kraštovaizdžio konvencija; Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 1-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“; Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko laikinieji nuostatai; Vyriausybės 1995 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1603 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai; Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (su vėlesniais pakeitimas); Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas); Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo laikinieji nuostatai; Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 935 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“; Vyriausybės 2001 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. 234, kuriuo iš dalies pakeistas Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 935; Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad neabejotinai yra visuomenės interesas garantuoti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą bei gausinimą. Šiuo siekiu grindžiamas specialus teisinis režimas, nustatytas Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Toks nacionalinio parko režimas nustatytas tam, kad būtų: išsaugotas unikalus kraštovaizdis, savita Kuršių nerijos augalija, miškai su sengirės fragmentais, gyvūnija, savitas kultūros paveldas, autentiškos pamario nekilnojamosios kultūros vertybės, etnografinės žvejų sodybos, senosios vilos Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyvenvietėse, užpustyti senųjų gyvenviečių kultūriniai sluoksniai, memorialinės vietos; puoselėjamos būdingos medinės architektūros tradicijos; atkurti sunaikinti ir pažeisti gamtos, kultūros kompleksai ir objektai; vykdomi tyrimai ir stebėjimai, kaupiama informacija gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos srityse; plėtojama pažintinė rekreacija; reguliuojama ūkinė veikla ir urbanizacijos plėtra pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo Schemą(generalinį planą); ribojami statinių formos ir tūriai pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus; iškelti iš parko teritorijos gamybos objektai, teršiantys aplinką ir nesusiję su parko veikla, jo gyventojų interesais, arba pakeistas jų veiklos pobūdis; propaguojamos Kuršių nerijos gamtos vertybės, materialinės ir dvasinės kultūros paveldas bei apsauga (Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 6 punktas). Atsižvelgdama į išdėstytas Kuršių nerijos nacionalinio parko paskirčiai taikytinas nuostatas ir nustatytus tikslus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju viešasis interesas yra konkrečiai apibrėžtas ir turi ypač svarbią visuomeninę reikšmę. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais kasacinių skundų argumentus, kuriais bandoma įrodinėti, kad prokuroras neturėjo teisės pareikšti ieškinio, nes byloje nėra viešojo intereso. Visiškai nepagrįstai kasatoriai aiškina, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė ir nepagrindė konkretaus viešojo intereso. Priešingai, iš kasacine tvarka apskųsto teismo sprendimo matyti, kad teismas nuodugniai ir visapusiškai apibūdino Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos svarbą visuomenei, ją pagrindė ir išsamiai motyvavo.

65Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad teritorijų planavimą ir statybų procesą Kuršių nerijos nacionaliniame parke reglamentuojančiuose teisės aktuose yra išreikštas viešasis interesas, kad teritorijų planavimas ir statybos būtų vykdomi griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai ir įgyvendinami Kuršių nerijos nacionalinio parko paskirčiai nustatyti tikslai. Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo ir statybų procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamos valstybės ir savivaldybės institucijos. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti tokių institucijų sprendimus, t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino vietos savivaldos ir valstybės institucijos, turėjusios tai padaryti pagal įstatymą. Nagrinėjamoje byloje šias institucijas prokuroras prašė teismo patraukti atsakovais. Galima vertinti kaip dar vieno viešojo intereso aspektą tai, kad institucijos, nevykdančios joms paskirtų funkcijų visuomenei itin svarbioje ir unikalioje Kuršių nerijos teritorijoje, turi būti atsakingos už atsiradusius tokių veiksmų teisinius padarinius. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007).

66Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)

67Minėta, kad, siekdama išsaugoti vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.1-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ įsteigė Kuršių nerijos nacionalinį parką ir pavedė Vyriausybei patvirtinti šio parko nuostatus, pažymėti jo ribas žemės naudojimo plotuose, parengti žemės skyrimo projektus ir suteikti Kuršių nerijos parkui nuolatiniam naudojimui miškų urėdijų ir valstybinio fondo žemes, kurios įeina į nacionalinio parko ribas, taip pat suteikė Vyriausybei teisę keisti nacionalinių parkų ir rezervatų bei jų apsauginių zonų ribas. Vyriausybė nutarimais patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatus. Šiuo metu galioja Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 759 (Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimo redakcija) patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai. Nuostatų 1 punkte pabrėžiama, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas vertingiausiam gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksui su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniam paveldui išsaugoti, tvarkyti ir tausojamai naudoti. Nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, ja remiantis parengtus bei nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus (Nuostatų 4 punktas). Taigi bet kokie sprendiniai turi neprieštarauti Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė (Nuostatų 5 punktas). Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) dalys yra Pagrindiniai teiginiai ir grafinė dalis. Planavimo schema patvirtinta iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo. Pagal tuo metu galiojusio Teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų (patvirtintus Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161) 5.2.2 punktą teritorijų planavimo dokumentams buvo priskirti specialios paskirties teritorijų (žemės, miškų ir vandens ūkio, rekreacinių, saugomų ir kitų) bei infrastruktūros sistemų planai. Kuršių nerijos nacionalinio parko statuso klausimas priėmus 1995 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo įstatymą (įsigaliojo 1996 m. sausio 1 d.) išspręstas Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“. Pagal šio teisės akto nuostatas valstybinių parkų planavimo schemos, kuriose nustatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentas, kai jis yra patvirtintas iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos ir iki 1997 m. kovo 30 d. įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) nustatyta tvarka patvirtinta iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo ir įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre kaip specialus teritorijų planavimo dokumentas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį specialiojo planavimo dokumentai neatstoja bendrojo ir detaliojo planų, kol šių dokumentų sprendiniai nesuderinti su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniais – jis yra rekomendacinio pobūdžio, bet atsižvelgiant į tai, kad rengiant ir tvirtinant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) nebuvo galiojančių atitinkamo lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų, su kuriais šią schemą reikėtų derinti, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu ir yra privalomojo pobūdžio. Be to, kasatoriai, vertindami Kuršių nerijos Planavimo schemos (generalinio plano) teisinę reikšmę, remiasi išimtinai teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, bet neatsižvelgia į 1993 m. lapkričio 9 d. Saugomų teritorijų įstatymo (2000 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija) 6 straipsnio nuostatas, kad saugomose teritorijose veiklos apribojimai nustatomi nuostatuose ir kituose norminiuose dokumentuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė, taip pat neatsižvelgė į Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatus, pagal kuriuos Kurčių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas) yra pamatinis ir privalomas visiems planavimo dalyviams planavimo dokumentas. Pirmiau nurodyto įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo ir Statybų įstatymų nuostatomis, o saugomų teritorijų tvarkymo planai (planavimo schemos) priskirti teritorijų specialiesiems planams. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus Kuršių nerijos nacionalinio parko steigimo tikslus, ypatingą ir unikalią reikšmę, šios teritorijos planavimo dokumento turinį ir jo privalomumą bei vartojamą pavadinimą – generalinis planas, Kuršių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas) tolygi bendrajam teritorijos planui, kitaip vadinamam Teritorijų planavimo generaliniam planui (Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 patvirtinti Teritorijų planavimo laikinieji nuostatai).

68Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime, spręsdamas, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) paskelbimas atitinka teisės aktų skelbimo reikalavimus, pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose (išleistuose įstatymų leidžiamosios valdžios arba vykdomosios valdžios institucijų) buvo įtvirtinta principinė nuostata, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko schemą (generalinį planą). Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į nurodytą Vyriausybės patvirtintą planavimo schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti šios schemos sprendiniams. Jei šių sprendinių būtų nepaisoma, ypač žinant, kad tai, jog Lietuvos Valstybė Kuršių nerijos nacionalinį parką traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, kartu būtų nepaisoma ir bendrojo teisės principo bona fides. Priešingu atveju būtų ne tik pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir nusižengta imperatyviosioms Konstitucijos 53, 54 straipsnių nuostatoms, inter alia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Kartu Konstitucinio Teismo pažymėta, kad Lietuva turi laikytis ir įsakmių tarptautinių reikalavimų išsaugoti Kuršių nerija ir perduoti ateities kartoms kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą.

69Taigi iš išdėstytų nuostatų darytina išvada, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo ir yra galiojantis teisės aktas, privalomas rengiant Kuršių nerijos parko teritorijos planavimo detaliuosius planus ir juo privalėjo vadovautis Neringos savivaldybės taryba rengdama ginčijamus detaliuosius planus, nes nebuvo ir nėra nustatyta tvarka parengtų šios teritorijos kitų specialaus ir detaliųjų planų. Tai nurodė ir Konstitucinis Teismas teigdamas, kad nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos grafinė dalis, skirtingai negu tekstinė dalis, nebuvo paskelbta dėl itin didelės akto apimties, formato, sudėtingos struktūros, techninių problemų, kylančių dėl grafinės dalies skelbimo vieninteliame teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltinyje, vieninteliu teisės aktų paskelbimo būdu, bet dėl to teisės aktas nėra negaliojantis, neprieštarauja Konstitucijai ir nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad schemos galiojimas buvo pripažintas visuotinai. Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Nuostatų 4 punkte (redakcija, galiojusi Neringos savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo metu) buvo nustatyta, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, būtent Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą).

70Dėl ginčo teritorijos nustatyto režimo ir ginčijamų detaliųjų planų sprendinių atitikties Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams

71Vienas iš esminių kasacinių skundų argumentų yra tas, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – schema (generalinis planas) nedraudė ir neuždraudžia naujų statybų Kuršių nerijos gyvenvietėse, t. y. nurodytos planavimo schemos 4.2, 4.3, ir 4.4 punktuose nustatyta tęsti gyvenviečių statybų tradicijas ir sudaryti jose palankias gyvenimo sąlygas, plėtoti rekreacinę ir tradicinę ūkinę veiklą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatoriai savaip traktuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) turinį ir jos nuostatų pobūdį. Tik schemos 4.2. punkte nurodoma apie gyvenviečių statybų tradicijų tąsą, tokias statybas siejant su palankių gyvenimo sąlygų sudarymu gyvenvietėse. Nurodytuose schemos 4.3, 4.4 punktuose nenurodoma apie statybų galimybę rekreacinėse ir ūkinėse zonose, o rekreacinės, ūkinės veiklos bei infrastruktūros plėtojimas nėra tolygus leidimui statyti tokiose zonose statinius poilsio ir turizmo paslaugoms teikti. Planavimo schemos (generalinio plano) teiginiuose išdėstyti schemos (generalinio plano) principai, planavimo tikslai ir kitos bendro pobūdžio normos. Konkretūs teritorijos tvarkymo siūlymai išdėstyti specialiose schemos (generalinio plano) normose ir grafinėje medžiagoje. Nors įstatymuose ir teisės aktuose nustatytas leidimas vykdyti statybas Kuršių nerijoje, bet aiškiai ir griežtai reglamentuojama statybos veikla nacionaliniame parke. Iš schemos priedų pagrindinių teiginių matyti, kad ginčo teritorijoje planuojama plėtoti rekreacinę ir tradicinę veiklą: miškų, žuvininkystės ūkį, atostogų poilsis organizuojamas tik naudojant esamą bazę, jos neplečiant, numatytas teritorinis zonavimas, tiek rekreacinė, tiek gyvenamoji zonos išskiriamos į atskiras zonas, jos negali būti tapatinamos su ūkine zona, prie ūkinės zonos yra priskiriamas žuvininkystės verslas. Taigi ūkinės veiklos plėtra susijusi su tradiciniu Neringai būdingu verslu žuvininkyste, todėl ir nustatyta Preilos uosto statyba, laivų aptarnavimas, įrengimai ir įrenginiai susiję su žvejybos verslu: žvejų tinklinės, sandėliai įrankiams pasidėti, žvejų turgus. Taigi suplanuota rekreacinė zona, šios zonos tikslas – žvejų uosto kaip gyvenvietės verslo istorinio relikto atgaivinimas, infrastruktūros žvejams sukūrimas taip, kad Preilos uostas taptų gyvenvietės ūkinės veiklos plėtojimo pagrindu. Tačiau savivaldybė, teigdama, kad teritorijų planavimo dokumentai rengiami siekiant įrengti uostą ir sutvarkyti jį aptarnaujančią teritoriją, iš esmės sudarė galimybę ir sąlygas atsakovui pastatyti naujus pastatus–poilsio namelius, juos įvardindama „boteliu“ nepriklausomai nuo to, kiek ir kokių pastatų statyba buvo numatyta Schemoje (generaliniame plane). Planavimo dokumentų sprendiniai pirmiausia orientuoti į Preilos uosto statybą ir įrengimą, jo infrastruktūros sukūrimą, bet ne į pastatų – poilsio namelių – statybą. Realybėje tai buvo padaryta. Pabrėžtina, kad pagal Vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnį – uostas apibūdinamas kaip vidaus vandenų akvatorijos ir kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta laivams įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti.

72Schemos (generalinio plano) III tomo „Pagrindiniai teiginiai“ skyriaus „Bendrieji kraštotvarkos principai“ 4 punkte nustatyta, kad atostogų poilsis organizuojamas naudojant tik esamą bazę, jos neplečiant. Draudimas statyti naujas poilsio įstaigas įtvirtintas ir Schemos III tomo „Pagrindiniai teiginiai“ skyriaus „Rekreacija ir jos aptarnavimas“ 2 punkte, kuriame įtvirtinta, kad bendras nakvynės skaičius atostogų poilsiui ir turizmui nustatomas, atsižvelgus į esamos materialinės bazės galimybes – „Naujos poilsio įstaigos nestatomos“, numatoma esamų poilsio įstaigų rekonstrukcija, gerinant poilsiavimo sąlygas tuo tikslu, kad sumažėtų nakvynės vietų skaičius ir pagerėtų jų kokybė. Draudimas statyti naujas poilsio įstaigas įtvirtintas ir schemos (generalinio plano) 12 punkte – „statyti naujų poilsio įstaigų gyvenvietėse ir kitoje parko teritorijoje nenumatyta“. Preilos ir apylinkių principinio plano XII zonos reglamente nenumatyta tęsti gyvenviečių statybų tradicijų – statyti gyvenamuosius ar poilsio namus ir pagal Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinį planą – M 1:1200 , kuris yra sudėtinė Schemos(generalinio plano) dalis, nagrinėjamoje teritorijoje numatyta –esamos ir rekonstruotinos esamos ūkinės ir komunalinės paskirties teritorijos, o ne gyvenamųjų ar rekreacinių pastatų teritorijos. Gyvenamųjų namų teritorijos suplanuotos kitoje Preilos teritorijų schematinio naudojimo plano vietoje. Ginčijamais detaliaisiais planais suplanuota „botelio“(angl. – šalia vandens telkinio esantis viešbutis, skirtas žvejams ir keliautojams vandens transportu apsistoti ir vandens transporto priemonėms švartuoti; pagal Statinių statybos reglamentus botelis, kaip statinio rūšis, nenustatyta), kuris įregistruotas kaip poilsio namai, statyba. Nors jų tikslinė paskirtis galėtų būti įvardyta kaip viešbučio, nes iš esmės yra moteliai, bet schemos (generalinio plano) XII zonos reglamente gyvenamųjų namų, poilsio namų ar viešbučių statyba nenumatyta. Pažymėtina, kad kasatoriaus UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ su trečiaisiais asmenimis sudarytose preliminariose pirkimo–pardavimo sutartyse parduodamo objekto patalpos įvardijamos kaip poilsio patalpos. Tai iš esmės patvirtina ieškovo teiginius, kad buvo įrengiami poilsio namai turint tikslą juos parduoti ir vykdyti prekybos nekilnojamuoju turtu verslą. Taip pat tai patvirtinta byloje surinktais duomenimis, dokumentuose ginčo pastatai įvardijami kaip „botelis“, nors iš esmės be administracinio botelio pastato buvo pastatyta penkiolika pastatų ir patalpos juose pradėtos pardavinėti kaip patalpos poilsiui, o registre jos registruojamos kaip pastatas–poilsio namelis.

73Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinių skundų argumentu, kad nurodytas teiginys nereiškia draudimo statyti, nes įstatymas Valstybiniuose parkuose draudžia statyti jų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas), rengti detaliuosius sklypus, formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai, galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruose planuose ir (ar) specialiuose saugomų teritorijų paveldo objektų, jų fizinės ir vizualinės apsaugos, taip pat gyvenamųjų ir kitų teritorijų išdėstymo planuose (Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnis). Taigi įvertinus šių teisės aktų nuostatas ir tai, kad viešoje teisėje (teritorijų planavimas ir yra viešosios teisės sritis) priešingai negu privatinėje galioja principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, akivaizdu, jog ginčijamų Neringos detaliųjų planų rengimas prieštaravo Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo įstatymų, Kuršių nacionalinio parko ir Kuršių nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatoms. Teisės normos, kuriose reglamentuojamas viešasis administravimas, priskirtinos viešajai teisei. Joms būdingas teisinių santykių reglamentavimas imperatyviosiomis teisės normomis, nustatant konkretų teisinių santykių dalyvių elgesį.

74Vertinant Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 80 „Dėl teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esančių gyvenamųjų namų, Preilos gyv., Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“ ir Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 20 „Dėl teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esančių gyvenamųjų namų, Preilos gyv., Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“, iš dalies pakeitusį Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 80 patvirtintus detaliojo plano sprendinius ,turėjo būti nustatyta, ar detaliaisiais planais įtvirtintas ginčo teritorijai taikomas režimas – pagrindinė ūkinė paskirtis, naudojimo būdas bei pobūdis – atitinka įstatymų , kitų teisės aktų ir Kuršių nerijos planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimus.

75Planavimo schemos (generalinio plano) Bendrojoje dalyje Kuršių nerija apibrėžta kaip unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje. Taip pat schemoje nustatytas Nacionalinio parko bendra sausumos, Kuršių marių akvatorijos ir Baltijos jūros akvatorijos plotas, Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) paskirtis, sudarant sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius. Nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas: :konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai); apsauginę; rekreacinę; gyvenamąją ir ūkinę. Ginčo teritorija patenka į schemos (generalinio plano) XII zoną, įvardytą kaip ūkinė. Pirmiau nurodyta, kad šio plano sprendiniuose nustatyta sustabdyti Preiloje savitikslio ir nesubalansuoto poilsio plėtrą. Taip sustabdyta naujų poilsio namų statybos plėtra, nors ateityje (po 2005 metų) galima paieška gyvenamųjų namų statybai Preilos pietuose už uosto. Preilos uostas žymimas kaip ūkinės veiklos plėtros centras, kuriame statomi statiniai, susiję su tradiciniu Kuršių nerijai žvejybos verslu. Šalia uosto teritorijos numatytas planuojamos komunalinės ir ūkinės teritorijos rezervas. Teritorijos planavimo dokumente jos paskirties, naudojimo, ribų bei naudojimo būdo pakeitimas detaliaisiais planais nenustatytas. Iš byloje esančių planavimo dokumentų galima spręsti, kad ginčo teritorija nėra rekreacinė zona, kuriai priskiriami gyvenviečių miško ir pajūrio kopų parkai ir rekreaciniai miškai. Rekreacinėje programoje nustatyta, kad visoje parko teritorijoje, išskyrus gamtinius rezervatus, bus plėtojama pažintinė rekreacija, kurios tikslas supažindinti lankytojus su gamtos, kultūros ir istorijos vertybėmis, skatinamas vandens turizmas bei sportas. Šioje zonoje, kaip ir ūkinėje zonoje, taip pat nenumatyta naujų poilsio namų statybos gyvenvietėse ir kitoje parko teritorijoje. Ginčijamu Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 80 „Dėl teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esančių gyvenamųjų namų, Preilos gyv., Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas nurodytos teritorijos detalusis planas, kuriuo naujai suformuoti penki žemės sklypai ir nustatytas žemės naudojimo būdas (komercijai ir rekreacijai), konkreti veikla, kuri tik iš dalies atitinka schemos (generalinio plano) sprendinius, XII zonoje apibrėžtos veiklos pobūdį (tradicinė žvejyba). Ginčijamame detaliajame plane taip pat numatyta naujai statyti objektus: dešimt vieno aukšto apgyvendinimo pastatų (botelis), 310 kv. m. užstatomo ploto pastatą uosto svečių tualetams, skalbykloms, dušams, virtuvėms, maitinimo įstaigai ir administracijai, iki 50 vietų automobilių stovėjimo aikštelę, skirtą aptarnauti botelio svečius, taip pat gyvenvietės sportinių ir šventinių renginių zoną, kanalizacijos siurblinę bei rekonstruoti esamus pastatus rezervinei gyvenamajai zonai prižiūrėti. Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 20 „Dėl teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esančių gyvenamųjų namų, Preilos gyv., Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“ iš dalies pakeitusiuose Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 80 patvirtintuose detaliojo plano sprendiniuose iš uosto žemės sklypo išskirtas dar vienas 1553 kv. m sklypas rekreacijai, jachtų, valčių prieplaukoms statyti, įrengti bei eksploatuoti ir kitiems objektams naudoti. Ginčijamais teritorijų planavimo sprendimais nepagrįstai ir neteisėtai į atskirus sklypus suskaidyta ūkinės zonos paskirties teritorija ir pakeistas teritorijos, taip pat žvejų uosto plotas, ribos ir naudojimo būdas, skiriant ją rekreacijai ir komercijai, paliekant tik nedidelę pakrantės juostą, sumažinant funkcinį bendrumą turinčią uosto ūkinę ir komunalinę teritoriją. Dėl to pažeistas draudimas statyti naujus statinius, nes tokiais sprendiniais leista statyti poilsio namelių kompleksą (botelį) ir kompleksui uostui skirtą prižiūrėti administracinį pastatą, stovėjimo aikštelę bei kitus statinius. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių 6 punktą viena iš teritorijos zonų pagal funkcijas yra ūkinė. Šioje zonoje, remiantis Preilos ir apylinkių principiniu planu (XII reglamentas), nustatyti architektūriniai reikalavimai uosto ir prie jo esančios komunalinės zonos transporto ir ūkinės veiklos plėtros projekto statiniams. Teritorija įvardyta kaip rekonstruojama komunalinių ir ūkinių pastatų teritorija. Taigi pagal planavimo dokumentą pastatų statyba neuždrausta, bet nenumatyta statyti poilsio ar gyvenamųjų namų. Dėl to negalima sutikti su kasatorių teiginiais, kad detaliaisiais planais ginčo teritorijoje galėjo būti nustatytas komercinės paskirties objektų naudojimo būdas ir tai leistų statyti viešbučius, poilsio namus ir kitus turizmo kompleksus. Tai neatitinka teritorijų planavimą ir saugomų teritorijų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Saugomų teritorijų įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorijų planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius projektus). Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš teikiant tvirtinti, detalieji planai turi būti suderinti su atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentais, šiuo atveju – planavimo schema (generaliniu planu). Atsižvelgiant į tai, kad pagal nurodytą teritorijų planavimo dokumentą draudžiama naujų poilsio namų statyba, detaliuoju planu negalėjo būti nustatytas kitoks žemės naudojimo būdas, t. y. neatitinkantis schemos (generalinio plano) sprendinių. Taigi šios teritorijos planavimo dokumente nustatyta uosto ir jam artimos infrastruktūros plėtra: Preilos uostas žymimas kaip ūkinės veiklos plėtros pagrindas, kuriame steigiamas tam tikras verslo, reikalingo Kuršių nerijai, centras, bet ne poilsio ar gyvenamieji namai.

76Kasatorių teigimu, ginčijami sprendimai ir jais patvirtinti detalieji planai priimti galiojant 1999 m. kovo 19 d. redakcijos Kuršių nerijos nacionalinio parko 10 punkto nuostatoms, pagal kurias Kuršių nerijos gyvenvietėse nebuvo uždrausta statyti naujus ir perstatyti (rekonstruoti) esamus pastatus (statinius) ar įrenginius. Ginčo teritorija yra Preilos gyvenvietėje, todėl, kasatorių vertinimu, vykdomos statybos yra galimos; jos vyksta ne išimties tvarka, todėl Vyriausybės leidimas nereikalingas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ši norma turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis tiek Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų ir schemos (generalinio plano) nuostatomis. Preila suskirstyta į funkcines zonas ir ginčo sprendiniai suplanuoti ne gyvenamojoje, bet ūkinėje zonoje, kur, dar kartą pabrėžtina, tokie statiniai negalimi ir joje nenustatyta jokių išimčių, įgalinančių taikyti tuo metu galiojusį Nuostatų 10 punktą. Be to, tokio leidimo ir nebuvo gauta. 2004 m. birželio 10 d. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų redakcijoje 10 punkto nuostatos neliko, o 11 punkte nustatyta, kad Nacionaliniame parke statiniai statomi, perstatomi, rekonstruojami pagal Pajūrio juostos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje, reguliuojančiame statinių statybos sąlygas ir tvarką, išvardyti statiniai, galintys būti pajūrio juostoje. Aptariamoje teisės normoje nepaminėtas nė vienas ginčo detaliuosiuose planuose suplanuotas statyti pastatas ir statinys, todėl jų negalima statyti.

77Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš ginčijamų Neringos savivaldybės sprendimais patvirtintų detaliųjų planų matyti, jog šie planavimo dokumentai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko schemai (generaliniam planui), nes planavimo sprendiniais neleistinai į atskirus sklypus buvo suskaldyta ūkinės zonos paskirties teritorija ir pakeistas teritorijos, taip pat apriboti žvejybos uosto plotas, ribos, naudojimo būdas, skiriant teritoriją rekreacijai ir komercijai, paliekant nedidelę pakrantės juostos dalį, sumažinant funkcinį bendrumą turinčią ūkinę ir komunalinę uosto teritoriją, tuo pažeidžiant draudimą statyti naujus statinius, t. y. leista statyti poilsio namelių kompleksą (botelis), jam ir uostui prižiūrėti skirtą administracinį pastatą, mechaninių transporto priemonių aikštelę ir kitus statinius. Neringos savivaldybės tarybos sprendimai dėl teritorijos detaliųjų planų sprendinių pripažinti negaliojančiais dėl imperatyviųjų įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų pažeidimo. Dėl to kiti administraciniai aktai taip pat pagrįstai pripažinti negaliojančiais, o sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo – niekinėmis (CK 1.138 straipsnio 7 dalis, 1.80 straipsnis, Vietos savivaldos įstatymo 1 straipsnio 4 dalis, 2 straipsnio 5 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2000 m. spalio 11 d.), 4 straipsnio 4 ir 8 punktai(įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2000 m. spalio 11 d. iki 2008 m. vasario 4 d.), Statybos įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 9 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2002 m. liepos 7 d.).

78Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad į Nuolatinės statybos komisijos posėdį, kurio metu nuspręsta išduoti leidimą ginčo statyboms, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovo neįtraukimas į komisijos sudėtį yra formalus. Mero potvarkis dėl Nuolatinės statybos komisijos sudėties nebuvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniuose nuostatuose (patvirtinti aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 202) imperatyviai nurodyta, kad prieš išduodant statybos leidimą saugomoje teritorijoje, Kuršių nacionalinio parko direkcija, dalyvaudama Nuolatinėje statybos komisijoje, privalo patikrinti statybų įtaką saugomai teritorijai, jų atitiktį teritorijos naudojimo tvarkai (Nuostatų 3, 3.5, 15 punktai). Išduodant byloje ginčijamą statybos leidimą, nedalyvavo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas, nes, pažeidžiant aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 202 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos nuostatų dalies „ Komisijos sudėtis“ 3, 3.5, 15 punktus, jis neįtrauktas į Komisijos sudėtį. Dėl to laikytina, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai, nes pažeistos procedūros, ir toks pažeidimas negali būti laikomas formaliu. Tokios nuostatos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris dėl to, kad Nuolatinės komisijos 2004 m. spalio 28 d. posėdyje nedalyvavo ir protokole nepasirašė Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovas, taigi nepritarė išvadai rekomenduoti išduoti statybos leidimą, panaikino kaip neteisėtą savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. išduotą administracinio pastato su pirsu statybos leidimą Nr. 58, išduotą trečiajam asmeniui G. V., nes buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimamo sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos v. Neringos savivaldybės administracijai, UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ir kt., byla Nr. A-1698-06).

79Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų: 1) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 31 d. išduotą botelio administracinio pastato ir pontoninio tilto statybai Neringoje, Preilos gyv., Preilos g.103, projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 18; 2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. statybos leidimą Nr. 58, išduotą G. V., vėliau perregistruotą jo teisių perėmėjai UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, Preilos botelio administracinio pastato ir pontoninio tilto statybai Neringoje, Preilos gyv., Preilos g. 103; 3) taikyti restituciją ir įpareigoti Neringos savivaldybės administraciją grąžinti piniginį ekvivalentą – 755 459 Lt, kuriuos UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ išleido vykdydamas 2002 m. spalio 21 d. ir 2003 m. balandžio 23 d. sutartis Nr. 12 ir 23 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ ir bylą dėl šios dalies nutraukė. Teismas priimdamas atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų nurodė ir tą aplinkybę, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos v. Neringos savivaldybės administracijai, UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ir kt., byla Nr. A-1698-06, panaikintas Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. išduotas statybos leidimas Nr. 58. Dėl šios dalies Klaipėdos apygardos teismo sprendimas paliktas galioti apeliacinės instancijos teismo motyvuojant tuo, kad dėl atsisakymo nuo šių reikalavimų, taip pat ir restitucijos nepateikta apeliacinio skundo, dėl šios bylos dalies nėra motyvuojama ir kasaciniame skunde. Tačiau dėl atsisakymo nuo restitucijos taikymo bus pasisakyta kitoje nutarties dalyje.

80Dėl įrodymų vertinimo

81Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama CPK 218 straipsnyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008).

82Eksperto išvada, kaip įrodymas, civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias (CPK 212 straipsnis). Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po ištyrimo. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad jeigu toks tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Valviktė“ v. UAB ,,Laugina“, byla Nr. 3K-3-575/2008).

83Šioje byloje pateiktas 2007 m. lapkričio 2 d. teismo eksperto S. M. ekspertizės aktas, atliktas atsakovo „UAB Sabonio klubas ir partneriai“ užsakymu (T. 13, b. l.11–192; T.14, b. l. 3–42), bet ekspertizė nėra paskirta teismo, todėl negali būti vertinama kaip eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216, 218 straipsniai). Kartu pažymėtina, kad šis aktas nėra tiriamojo–mokslinio pobūdžio ir negali būti laikomas rašytiniu įrodymu, nes jame nėra jokių išvadų, susijusių su specialiųjų mokslo, technikos ar amato žinių pritaikymu (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Iš esmės pateikiamas Kuršių nerijos parko planavimo schemos (generalinio plano), kitų teisės aktų, ginčijamų detaliųjų planų, ieškinio pareiškimo turinio bei teismų praktikos teisinis įvertinimas būtent teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, kurie yra priskirti išimtinei teismo kompetencijai (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl to laikytina, kad teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose. Negalima sutikti su kasatoriaus UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ teigimu, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl byloje pateiktos VĮ Valstybinės žemėtvarkos instituto teritorijų planavimo specialistų parengtos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, kuriame specialistai siūlo tokią pačią teritorijos plėtros viziją, kurią jau beveik įgyvendino kasatorius ir kurioje nustatyta, kad nėra naujų Kuršių nerijos planavimo sprendinių. Nurodytas planas yra tik projektinis pasiūlymas, nesuderintas su kompetentingomis valstybės institucijomis.

84Dėl statybų pripažinimo savavališkomis teisinių padarinių (dėl CK 4.103 straipsnio taikymo)

85Kasaciniuose skunduose ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada dėl neteisėtų administracinių aktų pagrindu pradėtų statyti, statomų ir pastatytų pastatų nugriovimo.

86Tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama taip pat ir statybos proceso metu pastatant naują statinį. Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Pirmoji kregždutė“ v. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras ir kt., byla Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. A. D., Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-340/2007). Taigi Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Tai patvirtina visuotinai žinoma, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Dėl to statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Civilinės teisės požiūriu neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (CK 4.103 straipsnio 7 dalis). Dėl to kasatorius UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nepagrįstai kelia klausimą dėl jo, kaip sąžiningo įgijėjo ir statinių savininko, teisių pažeidimo, įpareigojus jį nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Jis negalėjo iš neteisėto statytojo, trečiojo asmens G. V. teisėtai įgyti pastatų, kurie pradėti statyti neteisėtai, nuosavybės teise, t. y. pastatų perleidimo sandoriu negalėjo būti įteisintas neteisėtų statybų rezultatas. Nurodytas kasatorius taip pat neteisingai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kurioje konstatuotas 2004 m. lapkričio 4 d. statybos leidimo Nr. 58 išdavimo neteisėtumas ir nenustatyta kasatoriaus piktnaudžiavimo teisėmis ar kitų teisės pažeidimų. Nurodyta nutartimi išspręstas tik statybos leidimą išdavusios Nuolatinės statybos komisijos sudėties teisėtumo klausimas išimtinai viešojo administravimo procedūrų aspektu, todėl kasatorius nuo įpareigojimo nugriauti neteisėtus pastatus be pagrindo ginasi savininko teisių apsaugos institutu, kai nagrinėjamoje byloje statybos neteisėtomis pripažintos ne tik viešojo administravimo procedūrų pažeidimo pagrindu, bet ir imperatyviųjų materialiosios teisės nuostatų pažeidimų pagrindais.

87Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai (neteisėtai), nustatyta įstatymuose. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju - turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Taigi statybos neteisėtomis laikomos taip pat ir tuo atveju, kai jos vykdomos neteisėto statybos leidimo pagrindu. Nagrinėjamoje byloje kartu su kitais administraciniais aktais nustatytas Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. vasario 27 d. išduotas statybos leidimo neteisėtumas. Dėl to byloje konstatuotas teisinis pagrindas taikyti normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinius teisinius padarinius.

88CK 4.103 straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojamos teismo teisės, sprendžiant dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių padarinių, nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiose Statybos įstatymo 28 straipsnio ir CK 4.103 straipsnio redakcijose įtvirtintos savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas, ir nebėra galimybės įteisinti savavališką statybą pripažįstant teisę gauti statybos leidimą. Pažymėtina, kad CK 4.103 straipsnyje nustatytų neteisėtos statybos teisinių padarinių taikymą lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Kurią iš įstatymo nurodytų sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą. Taigi teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi laikytis ginčo šalių interesų derinimo principo. Tokios nuostatos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., byla Nr. 3K-3-240/2009). Be to, bylose, kuriose pareiškiamas ieškinys ginant viešąjį interesą, neteisėtų statybų šalinimo padarinių parinkimas yra specifinis.

89Viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės, kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 dalis). Jei neteisėtais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus ir pan., bet šie administraciniai aktai dar nėra įgyvendinti, jų panaikinimas leidžia užkirsti kelią neteisėtai veiklai ir kartu apginti viešąjį interesą. Tačiau jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinių teisinių padarinių, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Priešingai, jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose ir realiai nebūtų apgintas viešasis interesas. Tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių padarinių pašalinimą, bet ne vien administracinių aktų, kurie lėmė šias statybas, panaikinimą. Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio ir Civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatomis, pripažinus neteisėtu ir panaikinus statybos leidimą, spręstinas klausimas dėl padarinių šalinimo (šiuo atveju – dėl pastatų likimo), tai sudaro galutinį viešojo intereso apgynimą.

90Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas įpareigojo atsakovą UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ per šešis mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus (CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Statinio nugriovimas – tai pažeistų teisių gynimo priemonė, galima taikant tiek CK 1.138 straipsnio 2 punktą, tiek CK 4.103 straipsnio 3 dalį. Šis įpareigojimas turi tiesioginės įtakos savavališkai (netesėtai) pastatyto statinio statytojo teisėms. Kokiu būdu jas riboti, turi būti nustatoma vadovaujantis pirmiau nurodytais kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo statinių statybos teisėtumo ir padarinių taikymo, rėmėsi ne tik įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis ir reikalavimais, jų pažeidimu, bet taip pat vertino ir tai, ar padaryti pažeidimai yra esminiai, kaip jie pažeidžia viešąjį interesą. Teismas nusprendė taikyti CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą sankciją, t. y. įpareigoti statytoją nugriauti statinį, išanalizavęs konkrečias ginčo aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar taikoma sankcija proporcinga siekiamam tikslui, taip pat tinkamai ištyręs, kodėl ginčo pastatų pastatymas saugomoje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje yra esminis imperatyviųjų teisės normų pažeidimas. Byloje nustatyta, kad neteisėtomis statybomis esmingai pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos režimo principiniai tikslai ir nuostatos. Taip pat įvertintas saugomo gėrio vertingumo, reikšmės, padaryto pažeidimo pobūdžio ir savavališkų statinių nugriovimo, kaip kraštutinės priemonės, santykis. Teisėjų kolegija sutina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pažeistas viešasis interesas tinkamai bus apgintas pritaikius nurodytą kraštutinę netesėtų statybų šalinimo priemonę, nes byloje konstatuotu pažeidimu, t. .y neteisėtu detaliuoju planavimu ir jo pagrindu atliktomis statybomis, Kuršių nerijoje sukelta grėsmė šios teritorijos išlikimui ir išsaugojimui būsimoms kartoms. Proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų aspektu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pažeistas viešasis interesas nusveria statytojo interesą įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus. Kasaciniame skunde UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nepagrįstai nurodo, kad jis neva negali būti įpareigotas nugriauti visų neteisėtomis statybomis pastatytų statinių, nes iš trečiojo asmens G. V. įgijo 18 proc. baigtumo pastatus. Pastatų statybos baigtumas šiuo atveju neturi reikšmės, nes pagal CK 4.103 straipsnį pašalinti neteisėtų statybų rezultatą yra esamo statinių statytojo pareiga. Nagrinėjamoje byloje kasatorius UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ yra dabartinis ginčo statinių statytojas, jo vardu buvo perregistruotas statybos leidimas, kuris pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, todėl šis atsakovas pagrįstai įpareigotas nugriauti neteisėtai pastatytus ir statomus pastatus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta.

91Trečiasis asmuo AB Danske Bank A/S nepagrįstai kelia klausimą, kad savavališkai pastatytų pastatų nugriovimas negalimas, nes tai prieštarauja jo, kaip hipotekos kreditoriaus, interesams (jis netektų paskolos sutarčių, sudarytų su atsakovo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ir pagal kurias paskolinta 3 288 446,35 Lt, įvykdymo užtikrinimo priemonių) ir CK 4.171 straipsnio 10 daliai, kurioje nustatytas draudimas įkeisto turto savininkui sunaikinti, sužaloti įkeistą daiktą ar sumažinti jo vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankas yra profesionalus statybų verslo finansavimo santykių dalyvis. Kreditavimas – jo nuolatinė ir esminė veikla. Dėl to, prieš priimdamas sprendimą finansuoti atsakovo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ sandorius, susijusius su statybomis Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, trečiasis asmuo turėjo išanalizuoti jam pateiktą verslo planą, įvertinti prisiimamą riziką, atlikti numatomų statybų santykio su teisės aktuose nustatytais Kuršių nerijos nacionaliniam parkui taikomo teisinio režimo paskirtimi, tikslais ir apribojimais vykdyti statybų plėtrą analizę.

92Dėl restitucijos taikymo nagrinėjamoje byloje

93CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), šiuo atveju tai yra restitucijos taikymo klausimas pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu civilinėje byloje pagal prokuroro ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą.

94Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo taikyti restituciją ir įpareigoti Neringos savivaldybės administraciją grąžinti ekvivalentą pinigais – 755 459 Lt, kuriuos atsakovas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ išleido vykdydamas 2002 m. spalio 21 d. ir 2003 m. balandžio 23 d. sutartis Nr. 12 ir Nr. 23 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ bei bylą dėl šios dalies nutraukė, bet nenurodė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių yra priimamas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsisakymas nuo reikalavimo dėl restitucijos taikymo.

95Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas galioti apeliacinės instancijos teismo motyvuojant tuo, kad dėl restitucijos taikymo nepateiktas apeliacinis skundas. Dėl restitucijos taikymo taip pat nepasisakoma kasaciniuose skunduose ir prašomas palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas niekinėmis ir negaliojančiomis 2002 m. spalio 21 d. sutartį Nr. 12 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą atsakovo Neringos savivaldybės su trečiuoju asmeniu G. V., jo teisių perėmėju atsakovu UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, ir 2003 m. balandžio 23 d. sutartį Nr. 23 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą tų pačių subjektų, CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujančias imperatyviosioms įstatymo normoms, nepasisakė dėl šio CK straipsnio 2, 3 dalių, reglamentuojančių restitucijos taikymą. Tai iš esmės apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad dėl šios dalies prokuroras atsisakė nuo ieškinio, bet teismas atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė. Tokiu atveju dėl sandorio negaliojimo teisinių padarinių turi pasisakyti kasacinis teismas. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio negaliojimo teisinių padarinių gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Kai toks reikalavimas nepareikštas, niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Įvertinus nurodytas įstatymo nuostatas, restituciją, kaip sandorio negaliojimo teisinį padarinį, turėjo taikyti apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas sandorius niekiniais ir negaliojančiais, nepriklausomai nuo to, kad prokuroras, pareiškęs ieškinį, gindamas viešąjį interesą, dėl infrastruktūros sutarčių negaliojimo atsakovams Neringos savivaldybės tarybos ir UAB „Sabonio ir partneriai“, reikalavimo dėl restitucijos taikymo atsakovams, kaip sutarties šalims, atsisakė. Byloje pateikta UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovas turėjo tik apytiksliai apie 755 459 Lt išlaidų miesto infrastruktūrai gerinti (T. 1, b. l. 170). Šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos. Prokuroras CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškė ieškinį gindamas viešąjį interesą dėl neteisėtų savivaldybės aktų ir jų pagrindu sudarytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei neteisėtų statybų padarinių pašalinimo. Viešasis interesas apgintas pripažinus sandorius dėl infrastruktūros plėtojimo niekiniais ir negaliojančiais, bet liko neišspręsti sandorių negaliojimo teisiniai padariniai. Nagrinėjamos bylos atveju neapgintas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ privatus interesas. Pirmiau nurodyta, kad byloje nenagrinėtos šių sutarčių vykdymo aplinkybės, atsakovai nenurodė jokių teisinio pobūdžio prieštaravimų vienas kitam, neaišku, kiek ir kaip gali būti panaudota atsakovo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ sukurta infrastruktūra Neringos bendruomenės reikmėms ir koks tada galimas restitucijos būdo taikymas. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje nurodytų sandorių negaliojimo teisinių padarinių klausimas sutarčių šalims gali būti sprendžiamas atskiroje byloje ir tai atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 7 punktas). Grąžinus restitucijos taikymo klausimą spręsti nagrinėjamoje byloje, bylos nagrinėjimo procese dalyvautų šioje byloje dalyvaujantys asmenys, kurių įtraukta į bylą daugiau kaip dvidešimt, o byloje būtų sprendžiamas tik dviejų atsakovų – Neringos savivaldybės administracijos ir UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ – ginčas dėl sandorių negaliojimo teisinių padarinių. Tai iš esmės neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis).

96Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinių skundų argumentais naikinti kasacine tvarka apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl jo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o kasaciniai skundai atmestini.

97Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

98Bylą nagrinėjant kasacine tvarka valstybė patyrė 652,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių sprendimų įteikimu. Atmetus kasacinius skundus, jos priteistinos iš kasatorių lygiomis dalimis.

99Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

100Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

101Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovų Neringos savivaldybės tarybos (juridinio asmens kodas 188700868), Neringos savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188754378) ir UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 134501211) po 217,58 Lt (du šimtus septyniolika litų 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

102Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas administracinių aktų, kuriais patvirtinti detalieji... 5. Ieškovas 2006 m. vasario 6 d. ieškiniu prašė teismo:... 6. 1. Pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7... 7. 2. Pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2001 m.... 8. 3. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. vasario 27 d.... 9. 4. Pripažinti negaliojančia 2002 m. spalio 21 d. sutartį Nr. 12 „Dėl... 10. 5. Įpareigoti UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nuosavybės teise... 11. 6. Panaikinti turto – statinių, įregistruotų viešame registre: (duomenys... 12. 7. Pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. balandžio... 13. 8. Pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2004 m.... 14. 9. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 2 d.... 15. 10. Pripažinti negaliojančia 2002 m. spalio 21 d. sutartį Nr. 12 ir 2003 m.... 16. 11. Taikyti restituciją ir įpareigoti Neringos savivaldybės administraciją... 17. 12. Įpareigoti nugriauti UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nuosavybės... 18. 13. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.... 19. Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčija 10 416 kv. m rekonstruotinos ūkinės... 20. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 21. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu: 1) priėmė... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 23. Pripažino negaliojančiais: 1) Neringos savivaldybės administracijos 2001 m.... 24. Įpareigojo atsakovą UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ per šešis... 25. Panaikino visų šių statinių teisinę registraciją atsakovo UAB „Sabonio... 26. Kitą teismo sprendimo dalį, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio... 27. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Sabonio klubas ir partneriai“ bylinėjimosi... 28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Planavimo... 29. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 30. Kasaciniu skundu atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos... 31. Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Sabonio klubas ir partneriai” prašo... 32. Prisidėjimu prie kasacinių skundų trečiasis asmuo AB Danske Bank A/S... 33. Prisidėjimu prie atsakovo UAB ,,Sabonio klubas ir partneriai” kasacinio... 34. Atsiliepimu į kasacinius skundus trečiasis asmuo Aplinkos ministerija prašė... 35. 1. Dėl planavimo schemos. Planavimo schema (generalinis planas) yra privalomas... 36. 2. Kuršių nerijoje naujos statybos gyvenvietės yra draudžiamos, naujų... 37. 3. Kasatoriaus pateikiamas aiškinimas dėl pagrindinės tikslinės žemės... 38. 4. Dėl Nuolatinės statybos komisijos sudėties. Nuolatinės statybos... 39. 5. Dėl viešojo intereso. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai... 40. Atsiliepimu į kasacinius skundus trečiasis asmuo Valstybinė saugomų... 41. 1. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba veiklą pradėjo 2002 m. sausio 2... 42. 2. Neringos savivaldybės taryba, patvirtindama ginčijamus detaliuosius... 43. Atsiliepimu į kasacinius skundus ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės... 44. 1. Dėl teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarkos. Absoliutūs teismo... 45. 2. Dėl planavimo schemos (generalinio plano). Planavimo schema (generalinis... 46. 4. Preila suskirstyta į funkcines zonas ir ginčo sprendiniai suplanuoti ne... 47. 3. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo... 48. 5. Dėl viešojo intereso. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas... 49. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 50. Atsižvelgdama į tai, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas reiškia... 51. Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo termino... 52. Kasatorius UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nurodo, kad apeliacinės... 53. CPK 325 straipsnyje reglamentuojamas apeliacinės instancijos teismo sprendimo... 54. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismai privalo griežtai laikytis nurodyto... 55. Aiškinant apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo... 56. Išdėstytų nuostatų kontekste teisėjų kolegija vertina apeliacinės... 57. Dėl ieškinio senaties termino ... 58. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiek pažeistų valstybės interesų... 59. Apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad... 60. Termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos... 61. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad... 62. Dėl viešojo intereso sampratos nagrinėjamos bylos kontekste... 63. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad viešojo intereso... 64. Apeliacinės instancijos teismas apskųstame sprendime išsamiai pasisakė dėl... 65. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad teritorijų planavimą ir... 66. Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)... 67. Minėta, kad, siekdama išsaugoti vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio... 68. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime, spręsdamas, ar... 69. Taigi iš išdėstytų nuostatų darytina išvada, kad Kuršių nerijos... 70. Dėl ginčo teritorijos nustatyto režimo ir ginčijamų detaliųjų planų... 71. Vienas iš esminių kasacinių skundų argumentų yra tas, kad Kuršių nerijos... 72. Schemos (generalinio plano) III tomo „Pagrindiniai teiginiai“ skyriaus... 73. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinių skundų argumentu, kad nurodytas... 74. Vertinant Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr.... 75. Planavimo schemos (generalinio plano) Bendrojoje dalyje Kuršių nerija... 76. Kasatorių teigimu, ginčijami sprendimai ir jais patvirtinti detalieji planai... 77. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš... 78. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad į Nuolatinės... 79. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies... 80. Dėl įrodymų vertinimo... 81. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas... 82. Eksperto išvada, kaip įrodymas, civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje... 83. Šioje byloje pateiktas 2007 m. lapkričio 2 d. teismo eksperto S. M.... 84. Dėl statybų pripažinimo savavališkomis teisinių padarinių (dėl CK 4.103... 85. Kasaciniuose skunduose ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada dėl... 86. Tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti... 87. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai... 88. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojamos teismo teisės,... 89. Viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo... 90. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas įpareigojo atsakovą... 91. Trečiasis asmuo AB Danske Bank A/S nepagrįstai kelia klausimą, kad... 92. Dėl restitucijos taikymo nagrinėjamoje byloje ... 93. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 94. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio... 95. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas galioti apeliacinės... 96. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 97. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 98. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka valstybė patyrė 652,73 Lt išlaidų,... 99. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 100. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 101. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija... 102. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...