Byla I-1250-789/2014

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos VĮ Valkininkų miškų urėdijos atstovei advokatei Odetai Daminaitytei ir atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Enrikai Janušonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VĮ Valkininkų miškų urėdijos skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėja VĮ Valkininkų miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) 2013-09-12 išsiuntė paštu teismui skundą (t. 1, b. l. 1–4), kuriame prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2013-08-08 rašte Nr. BRK-(12.4.)-6456 išdėstytą sprendimą pripažinti netinkamas finansuoti 45 626,87 Lt ir 3090,63 Lt miško plotų atkūrimo išlaidų paramos sumas ir įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai 48 717,50 Lt paramos sumą.

4Paaiškino, kad 2011-11-30 Urėdija pateikė atsakovei mokėjimo prašymą

5Nr. 2MP-KA-11-1-001794-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas) paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“. Mokėjimo prašymas pateiktas pagal 2011-11-07 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ paramos sutartį Nr. 2MP-KA-11-1-001794-PR001. Agentūra 2012-09-07 raštu Nr. BRK-(3.239)-8061 „Dėl paramos neskyrimo“ informavo Urėdiją apie priimtą sprendimą, t. y. kad Urėdijos prašoma išmokėti 150 951,44 Lt paramos suma nebus skiriama. Pripažintos netinkamomis finansuoti 150 951,44 Lt medienos ruošos (atliekų ištraukimo ir kirtimo atliekų išvežimo) paslaugų išlaidos, kadangi įvertinus 2011-09-02 pateiktus neskelbiamų derybų dėl miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų dokumentus buvo nustatyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pažeidimai. Apie VPĮ pažeidimus Urėdija informuota

62011-12-21 raštu Nr. BRK-(15.10)-8992.

7Nesutikdama su Agentūros 2012-09-07 sprendimu Nr. BRK-(3.239)-8061 „Dėl paramos neskyrimo“, Urėdija kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris

82013-03-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1120-624/2013 pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Agentūros 2012-09-07 sprendimą Nr. BRK-(3.239)-8061 ir įpareigojo Agentūrą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti Urėdijos 2011-11-30 mokėjimo prašymą

9Nr. 2MP-KA-11-1-001794-MP001. Atsakovė, vykdydama Vilniaus apygardos administracinį teismo 2013-03-12 sprendimą, peržiūrėjo Mokėjimo prašymą ir 2013-08-08 priėmė sprendimą Nr. BRK-(12.4.)-6456 suteikti 102 233,50 Lt paramos vietoj prašytos 150 951,00 Lt paramos sumos. Pripažino netinkamomis finansuoti 45 626,87 Lt miško plotų atkūrimo išlaidų paramos sumą, kadangi pagal 2011-09-02 pateiktus neskelbiamų supaprastintų derybų dėl miško ruošos paslaugų pirkimo dokumentus buvo nustatyti VPĮ pažeidimai. Vadovaudamasi Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos, patvirtintos Agentūros direktoriaus 2013-01-23 įsakymu Nr. BR1-83 (toliau – ir Metodika), 1 priedo lentelės 3, 8, 10 ir 11 eilutėmis ir Metodikos 6 bei 7.2 p. taikė 25 procentų dydžio sankciją, kuri skaičiuojama nuo tos pirkimo sutarties dalies, kuri finansuojama paramos lėšomis (182 507,49 Lt x 25 procentai =

1045 626,87 Lt). Taip pat pripažino netinkamomis finansuoti 3090,63 Lt miško plotų atkūrimo išlaidų paramos sumą, kadangi pagal 2011-09-02 pateiktus neskelbiamų supaprastintų derybų dėl miško ruošos paslaugų pirkimo dokumentus buvo nustatyti VPĮ pažeidimai. Vadovaudamasi Metodikos 1 priedo lentelės 1, 3 ir 11 eilutėmis ir Metodikos 6 bei 7.2 p. taikė 50 procentų dydžio sankciją, kuri skaičiuojama nuo tos pirkimo sutarties dalies, kuri finansuojama paramos lėšomis (6181,26 Lt x 50 procentų = 3090,63 Lt).

11Nurodė, kad nesutinka su Agentūros 2013-08-08 sprendimo Nr. BRK-(12.4.)-6456 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalimi dėl pripažinimo netinkamomis finansuoti 45 626,87 Lt ir 3090,63 Lt miško plotų atkūrimo išlaidų paramos sumas. Mano, kad kadangi pareiškėja nepažeidė pagrindinių viešųjų pirkimų principų, Agentūros nustatyti Urėdijos vykdant viešuosius pirkimus padaryti pažeidimai buvusių aplinkybių kontekste, kai Urėdija, siekdama apsaugoti visuomenės interesą, ypatingos skubos atveju turėjo šalinti 2010-08-08 praūžusio škvalo padarinius ir negalėjo iš karto numatyti darbų apimties, trukmės ir kitų svarbių aplinkybių, yra vertintini kaip formalūs ir nesudaro pagrindo atsakovei taikyti Metodikoje numatytas sankcijas. Remiasi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-06-10 sprendimu administracinėje byloje

12Nr. I-1897-426/2013, kuriame teismas konstatavo, kad pareiškėja viešųjų pirkimų reikalavimų dėl pagrindinių pirkimo principų nepažeidė.

13Mano, kad nepagrįstas atsakovės teiginys, jog sutartis neskelbiamų derybų būdu turėjo būti sudaryta tik su 1, o ne 27 tiekėjais. Tai, kad škvalo padaryti nuostoliai ir mastas, tiek techninio tiek gamtinio pobūdžio buvo dideli bei nenumatyti, lėmė Urėdijos siekį skubiems darbams sutelkti kuo daugiau tiekėjų su dideliais techniniais pajėgumais šalinti audros padarinius. Nors kvietimuose ir nurodomas vienodas perkamų paslaugų kiekis, tai nepaneigia fakto, kad su kiekvienu iš tiekėjų buvo deramasi atskirai, sutartys sudarytos dėl tokių kiekių, kokius realiai savo turimais gamybiniais pajėgumais galėjo įvykdyti tiekėjai pagal derybų protokoluose fiksuotus kiekius ir kainas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos tikslas vykdant derybas buvo sudaryti sutartis su kuo daugiau tiekėjų, nes vienam tiekėjui skubiai sutvarkyti didelio kiekio (apie 109,5 tūkst. kv. m) vėjavartų neįmanoma.

14Nesupranta, kodėl atsakovė viešuosius pirkimus pagal tas pačias sutartis vertina skirtingai, nes pagal keturias sutartis parama išmokėta ir sankcijos neskirtos. Pabrėžė, kad pareiškėja, vykdydama viešuosius pirkimus škvalo išverstai medienai sutvarkyti ir miškų plotams atkurti, nepažeidė pagrindinių viešųjų pirkimų principų, nei iš vieno pirkimuose dalyvavusio subjekto ar suinteresuoto asmens negavo pretenzijų dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, visas sudarytas sutartis tiekėjai įvykdė, mediena sutvarkyta, pažeisti miško plotai atkurti tinkamai. Todėl pareiškėjos atliktas darbas Agentūros sprendime paminėtų formalių VPĮ pažeidimų aspektu turėtų būti laikomas svarbesniu.

15Atsakovė Agentūra atsiliepime (t. 1, b. l. 29–32) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Dėl padarytų pažeidimų formalumo bei viešųjų pirkimų principų pažeidimo paaiškino, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, jog VPĮ nuostatų laikymasis negali būti laikomas tik formaliu klausimu. Pabrėžė, kad Agentūra nustatė šiuos esminius VPĮ pažeidimus, kurių reikšmės teismas, priimdamas teismo sprendimą, nevertino:

161) pareiškėja, priimdama sprendimą dėl neskelbiamas derybas dėl miško ruošos paslaugų pirkimo bei neskelbiamas derybas dėl medienos ruošos paslaugų (kirtimo atliekų ir šakų išvežimas) pirkimo laimėjusio tiekėjo, nebuvo įsitikinusi, ar pirkimuose dalyvaujančių bei laimėjusių tiekėjų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus (perkančioji organizacija nesivadovavo VPĮ 32 str. 2 d., 33 str. 1 d., 24 str. 2 d. 5 p.). VPĮ nenustato galimybės perkančiajai organizacijai nukrypti nuo šios nuostatos reikalavimų jokiais atvejais, išskyrus kai neprivaloma tikrinti kvalifikacijos;

172) pareiškėja, sudarydama pirkimo sutartis su tiekėjais, nesilaikė pirkimo dokumentuose nurodyto kiekio, pakeitė pirkimo objektą (VPĮ 18 str. 3 d. pažeidimas). Pakeitimais pratęstas sutarčių galiojimo terminas, pakeista kaina bei paslaugų kiekis iš esmės galėjo lemti tai, kad į derybas būtų kviečiami kiti didesnį paslaugų kiekį galintys pasiūlyti teikėjai ar už kitą nei pasiūlyta kainą galintys paslaugas suteikti tiekėjai. Tai, kad tiekėjui, su kuriuo buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, buvo pasiūlytas papildomas kiekis paslaugų bei pratęstas terminas jas atlikti, pakeitė ekonominę šalių pusiausvyrą tiekėjo naudai. Be to, tai akivaizdžiai pažeidė skaidrumo principą, nes apie papildomą paslaugų pirkimą nebuvo skelbiama, pažeistas viešumo viešuosiuose pirkimuose reikalavimas. Taip pat kyla klausimas, ar keičiant sutartį vis dar egzistavo ypatingos aplinkybės, leidžiančios pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu;

183) neskelbiamų derybų pirkimų dokumentuose nepateikta informacija dėl sutarties sudarymo atidėjimo termino, paslaugų kainos perskaičiavimo dėl pasikeitusios pridėtinės vertės mokesčio, nenumatyti sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai (tai neatitinka VPĮ 24 str. 8 d. reikalavimo, jog pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir be dviprasmybių, taip pat prieštarauja VPĮ 18 str. 6 d. 3, 6 p.). Dokumentuose taip pat buvo nustatyta teisė teikti pasiūlymą ir dėl mažesnio nei pirkimo dokumentuose numatyto kiekio, neskiriant pirkimo dalių derybos vykdytos, kviečiant tiekėjus ir nurodant skirtingus siūlomų pirkti paslaugų kiekius (visa tai prieštarauja VPĮ 3 str. nurodytiems skaidrumo bei lygiateisiškumo principams). Pareiškėja, vykdydama derybas, jose dalyvauti kvietė mažiausiai 24 tiekėjus, kuriems išsiuntė kvietimus teikti pasiūlymus, siekdama parduoti skirtingą kiekį paslaugų, ir taip suteikė galimybę teikti mažesnės sumos pasiūlymą, nei numatyta pirkimo dokumentuose. Tai pažeidžia ne tik skaidrumo principo, bet ir lygiateisiškumo principo reikalavimus, nes šiuo atveju skirtingiems tiekėjams pateikti skirtingi duomenys, vieniems tiekėjams suteikiant galimybę parduoti didesnį kiekį paslaugų nei kitiems. Pažymėtina, kad šiuo atveju jokios faktinės aplinkybės neturi reikšmės;

194) pareiškėja sudarė sutartis su visais neskelbiamose derybose dalyvavusiais tiekėjais, o ne su laimėjusiuoju tiekėju. Pažymėtina, kad pareiškėja nesudarė derybų pasiūlymų eilių ir nesivadovavo pasirinktu pasiūlymų vertinimo kriterijumi. Tokie pareiškėjos veiksmai bei jų pagrindu sudarytos sutartys negali būti pripažintos teisėtomis, ir atitinkamai sprendimas sudaryti sutartis su visais neskelbiamų derybų dalyviais negali būti pripažintas tinkamu. Sudarant sutartis su visais pirkimuose dalyvavusiais tiekėjais buvo pažeistas pats viešųjų pirkimų tikslas bei pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, kurių laikymasis negali būti pripažintas formaliu, nes tokiu atveju būtų iškreipta paties viešojo pirkimo esmė. Ginčijamų neskelbiamų derybų atveju ne tik nebuvo sudaryta galimybė konkuruoti, visiems pasiūlant sudaryti sutartis pagal turimas galimybes, bet ir nebuvo išsirinkti laimėję pasiūlymai, nevertinant pasiūlymų pagal pasirinktą vertinimo kriterijų. Taigi buvo pažeistas viešojo pirkimo tikslas, iškreipta viešojo pirkimo sąvoka bei buvo pažeistas vienas pagrindinių viešųjų pirkimų principų – skaidrumas.

20Atsižvelgdama į tai, kad padaryti imperatyvių VPĮ nuostatų bei principų pažeidimai, ir kiekvienas pažeidimas turėjo įtakos pirkimo rezultatams, Agentūra nė vieno iš aptartų pažeidimų nelaikė formaliu. Atkreipė dėmesį, kad teismo sprendime nebuvo sprendžiama dėl šių pažeidimų reikšmės, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjai pateiktas Agentūros sprendimas Nr. 8061 nėra pakankamai motyvuotas, taip pat teismas manė, kad Agentūra vertino ne visus su pirkimais susijusius dokumentus, taip pat kėlė klausimą dėl sankcijos (visiško paramos neskyrimo) adekvatumo. Vadovaudamasis tuo, teismas panaikino Agentūros sprendimą Nr. 8061 ir įpareigojo ją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos mokėjimo prašymą. Agentūra, atsižvelgusi į teismo sprendimą, peržiūrėjo pareiškėjos mokėjimo prašymą, pakartotinai išsamiai ir nuodugniai buvo patikrinti pareiškėjos pateikti dokumentai ir 2013-08-08 pateiktas motyvuotas ir išsamus Agentūros sprendimas Nr. BRK-(12.4.)-6456, kuriame, vadovaujantis Metodika, pritaikyta proporcinga padarytiems pareiškėjos pažeidimams sankcija (pritaikyta 25 procentų sankcija vietoj anksčiau taikytos 100 procentų sankcijos).

21Mano, kad Agentūra tinkamai įvykdė teismo reikalavimą iš naujo įvertinti pareiškėjos mokėjimo prašymą. Pažymėjo, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėja, Agentūra neturėjo pagrindo ir galimybės vadovautis teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1897-426/2013, nes jis priimtas kitoje byloje.

22Dėl įvykdytų derybų skaičiaus paaiškino, kad pareiškėjos teiginiai dėl to, kad buvo vykdytos ne 24 derybos, kaip nustatė Agentūra bei Viešųjų pirkimų tarnyba, o vienos derybos, nepagrįsti jokiais aiškiais argumentais bei dokumentais. Atkreipė dėmesį, kad Agentūra neginčija pareiškėjos pasirinkto pirkimo būdo, tačiau iš jos nurodyto Lietuvos Respublikos aplinkos viceministro 2010-08-10 pavedimo Nr. (27-1)-D8-7674 nėra aišku, kokį vykdytinų derybų skaičių nurodė Aplinkos ministerija. Pažymėjo, kad nėra ribojama galimybė vykdyti ir 24 atskiras derybas, bet šiuo atveju nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie tai patvirtintų. Tai, kad kvietimai dalyvauti derybose 2010-08-13 dėl vienodo 24 000 kv. m perkamų paslaugų kiekio išsiųsti 9 tiekėjams, t. y. derybos vykdytos vieną dieną dėl vienodo kiekio, leidžia abejoti pareiškėjos argumentais, jog buvo vykdomos 24 neskelbiamos derybos. Pabrėžė, kad nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie leistų teigti, kad vykdyti atskiri pirkimai. Nurodė, kad abejonių kelia ir pareiškėjos argumentai dėl planuoto sutvarkyti vėjavartų kiekio: pareiškėja nurodo, kad planuota sutvarkyti 109,5 tūkst. kv. m vėjavartų, nors priemonių plane kalbama tik apie 48 914 kv. m. kiekį.

23Dėl Agentūros priimtų sprendimų dėl atskirų pirkimo sutarčių tarpusavio prieštaravimo paaiškino, kad nors dalis dokumentų ir buvo įvertinti kaip atitinkantys VPĮ reikalavimus, tai neleidžia tvirtinti, kad visas pirkimas įvykdytas tinkamai. Pabrėžė, kad pareiškėja neturėjo pagrindo atskirti dalies dokumentacijos nuo visumos, nes dokumentai, kuriuos pateikė vertinti pareiškėja, nėra nei pirkimo dalis, kurią galbūt būtų galima vertinti atskirai, nei atskiras pirkimas. Išvada dėl dalies dokumentacijos atitikties VPĮ reikalavimams nėra ir negali būti traktuojama kaip įrodymas, kad pareiškėjos vykdytas pirkimas yra tinkamas. Pareiškėja pakartotinai vertinti pateikė tik dalį pirkimo dokumentacijos. Įvertinę pateiktus dokumentus, Agentūros darbuotojai, kurių pareiškėja niekaip neinformavo, kad teikia pakartotinai dalį tų pačių dokumentų, papildydama anksčiau nepridėtais dokumentais, pateikė išvadas, kuriose nebuvo išsakyta nuomonė dėl visos pirkimo apimties, t. y. vertinti tik pateikti dokumentai. Pabrėžė, kad išvada pateikta neturint informacijos apie didelę įvykdyto pirkimo apimtį. Kadangi pareiškėja suklaidino Agentūrą, skunde minimos išvados negali būti traktuojamos kaip prieštaraujančios 2013-04-12 raštui Nr. BRK-(15.2)-2584 „Dėl išvados peržiūrėjimo“.

24Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo bei viešojo pirkimo tikslo Agentūra mano, kad buvo ne tik pažeisti viešųjų pirkimų principai, bet buvo nepasiektas ir viešojo pirkimo tikslas, todėl Agentūra negali sutikti su pareiškėjos reikalavimais įvertinti atliktus pirkimus kaip atitinkančius VPĮ reikalavimus.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime (t. 1, b. l. 62) prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra, nes bylos išsprendimas neturės įtakos jos teisėms ar pareigoms. Paaiškino, kad, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymu pagal savo kompetenciją įvertinusi gautą medžiagą, 2012-07-25 rašte Nr. 4S-3587 nurodė, kad pareiškėja, vykdydama ginčijamus viešuosius pirkimus, padarė VPĮ pažeidimus. Atkreipė dėmesį, kad nėra oficialiai įgaliota aiškinti paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų, todėl negali išsakyti nuomonės dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

26Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 25 procentų dydžio sankcija neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, kadangi nenustatyta esminių VPĮ principų pažeidimų, be to, pirkimai buvo vykdomi ypatingomis aplinkybėmis, t. y. siekiant pašalinti škvalo padarinius. Atkreipė dėmesį, kad ginčijamame sprendime nurodyti pažeidimai nesiejami su konkrečiomis sudarytomis sutartimis, kuriomis remiantis buvo pateiktas mokėjimo prašymas.

27Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko remdamasi iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad nustatyti VPĮ pažeidimai yra esminiai, o ypatingos pirkimo sąlygos nepateisina VPĮ nesilaikymo. Nurodė, kad dauguma Agentūros ir Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytų pažeidimų sutapo, tik Viešųjų pirkimų tarnyba kai kuriuos iš jų vertino kaip neturėjusius įtakos pirkimo pabaigai. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju buvo vertinti visi pirkimo dokumentai kaip visuma ir nustatyti pažeidimai. Pabrėžė, kad buvo organizuotas ir vykdytas vienas pirkimas, tačiau nepagrįstai sutartis sudaryta ne su pirkimo laimėtoju, o su visais dalyviais.

28Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

29Skundas atmestinas.

30Ginčas kilo dėl Agentūros 2013-08-08 sprendimo Nr. BRK-(12.4.)-6456 dalies, kuria netinkamomis finansuoti pripažintos 45 626,87 Lt ir 3090,63 Lt miško plotų atkūrimo išlaidų paramos sumos, teisėtumo ir pagrįstumo. Urėdija savo skunde taip pat suformulavo išvestinį reikalavimą įpareigoti Agentūrą išmokėti jai 48 717,50 Lt paramos sumą.

31Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė Agentūra ir pareiškėja Urėdija 2011-11-07 sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ veiklos srities „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ paramos sutartį Nr. 2MP-KA-11-1-001794-PR001/PR4-11-160 (toliau – ir Paramos sutartis), kuria Urėdija įsipareigojo įgyvendinti projektą „Stichinės nelaimės pažeistų miškų atkūrimas (22,10 ha)“

32Nr. 2MP-KA-11-1-001794-PR001, nepažeisdama šios sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su šio projekto įgyvendinimu, reikalavimų, o Agentūra – kompensuoti iki 291 023 Lt visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų (administracinės bylos

33Nr. I-1120-624/2013 t. 1, b. l. 39–52). Vykdydama įsipareigojimus pagal Paramos sutartį, Urėdija 2011-11-30 pateikė Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyriui Mokėjimo prašymą (administracinės bylos Nr. I-1120-624/2013 t. 1, b. l. 53–63) išmokėti 150 951,44 Lt paramos sumą – kompensuoti 144 393,98 Lt kompleksinių vėjavartų tvarkymo darbų išlaidas, patirtas pagal 2010-08-18 sutartį Nr. PR4/10-136, sudarytą su AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“ (administracinės bylos Nr. I-1120-624/2013 t. 1, b. l. 64–68), 2010-08-18 sutartį Nr. PR4/10-137, sudarytą su VĮ Jurbarko miškų urėdija (administracinės bylos Nr. I-1120-624/2013 t. 1, b. l. 69–73), 2010-08-26 sutartį Nr. PR4/10-145, sudarytą su įmone „ZAKLAD USLUGOWY A. T. G.“ (administracinės bylos Nr. I-1120-624/2013 t. 1, b. l. 74–77), 2010-10-08 sutartį Nr. PR4-10-187, sudarytą su įmone „RAFAL HARTWICH USLUGI LESNE“ (administracinės bylos Nr. I-1120-624/2013 t. 1, b. l. 78–81), ir 6557,46 Lt kirtimo atliekų išvežimo išlaidas, patirtas pagal 2010-09-16 sutartį Nr. PR4/10-170, sudarytą su J. K. IĮ (administracinės bylos Nr. I-1120-624/2013 t. 1, b. l. 82–86), 2011-01-28 sutartį Nr. PR4/11-14, sudarytą su UAB „Miško švara“ (administracinės bylos Nr. I-1120-624/2013 t. 1, b. l. 87–90), 2011-04-26 sutartį Nr. PR4-11-85, sudarytą su UAB „Medvėkas“ (administracinės bylos Nr. I-1120-624/2013 t. 1, b. l. 95–99).

34Išnagrinėjusi pateiktą Mokėjimo prašymą, Agentūra 2012-09-07 sprendimu

35Nr. BRK-(3.239)-8061 nusprendė, kad 150 951,44 Lt medienos ruošos (atliekų ištraukimo ir kirtimo atliekų išvežimo) paslaugų išlaidos yra netinkamos finansuoti, todėl parama nebus skiriama (administracinės bylos Nr. I-1120-624/2013 t. 1, b. l. 11–12). Minėtas sprendimas priimtas remiantis Agentūros 2011-12-21 išvadoje Nr. BRK-(15.10)-8992 nustatytais VPĮ pažeidimais (administracinės bylos Nr. I-1120-624/2013 t. 1, b. l. 31–37). Nesutikdama su Agentūros

362012-09-07 sprendimu Nr. BRK-(3.239)-8061 „Dėl paramos neskyrimo“, Urėdija kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinės bylos Nr. I-1120-624/2013 t. 1, b. l. 1–9), kuris 2013-03-12 sprendimu pareiškėjos skundą tenkino: panaikino Agentūros

372012-09-07 sprendimą Nr. BRK-(3.239)-8061 ir įpareigojo Agentūrą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti Urėdijos 2011-11-30 Mokėjimo prašymą (administracinės bylos Nr. I-1120-624/2013 t. 6, b. l. 12–18).

38Atsakovė, vykdydama Vilniaus apygardos administracinį teismo 2013-03-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1120-624/2013, peržiūrėjo Mokėjimo prašymą ir 2013-08-08 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. BRK-(12.4.)-6456 suteikti 102 233,50 Lt dydžio paramą vietoj prašytos 150 951,00 Lt paramos sumos. Pripažino netinkamomis finansuoti 45 626,87 Lt (pritaikyta

3925 procentų dydžio sankcija) ir 3090,63 Lt (pritaikyta 50 procentų dydžio sankcija) miško plotų atkūrimo išlaidų paramos sumą, kadangi pagal 2011-09-02 pateiktus neskelbiamų supaprastintų derybų / neskelbiamų derybų dėl miško ruošos paslaugų pirkimo dokumentus buvo nustatyti VPĮ pažeidimai (t. 1, b. l. 12–17). Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis ta Agentūros 2013-04-12 rašte Nr. BRK-(15.2)-2584 „Dėl išvados peržiūrėjimo“ (t. 1, b. l. 5–11) nustatytų VPĮ pažeidimų dalimi, kurie pakartoti ir ginčijamame atsakovės sprendime.

40VPĮ 211 str. 1 d. nustatyta, kad viešųjų pirkimų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos įgaliotos valstybės institucijos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją. Tokie įgaliojimai Agentūrai yra suteikti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės). Vadovaujantis Administravimo taisyklių 5.9 p. Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus. Paramos sumažinimas taikomas, jeigu Agentūra patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas ir (arba) išlaidos buvo patirtos pažeidžiant pirkimų vykdymo tvarką (Administravimo taisyklių 197.1.1 p.).

41Pareiškėja savo skunde remiasi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-06-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1897-426/2013, kuriame teismas konstatavo, kad pareiškėja viešųjų pirkimų reikalavimų dėl pagrindinių pirkimo principų nepažeidė. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama ir daugiau ginčų tarp pareiškėjos ir atsakovės dėl sprendimų pripažinti netinkamomis finansuoti paramos sumas, tačiau tose bylose buvo vertinti kiti mokėjimo prašymai, pateikti pagal sudarytas paramos sutartis: administracinėje byloje Nr. I-4248-437/2012 vertintas mokėjimo prašymas, pateiktas pagal paramos sutartį Nr.2MP-KA-11-1-001737-PR001; administracinėje byloje Nr. I-1897-426/2013 vertintas mokėjimo prašymas, pateiktas pagal paramos sutartis Nr. 2MP-KA-11-2-008562-PR001 ir

42Nr. 2MP-KA-11-2-008559-PR001; administracinėje byloje Nr. I-2460-281/2013 vertintas mokėjimo prašymas, pateiktas pagal paramos sutartis Nr. 2MP-KA-10-1-004196-PR001 ir

43Nr. 2MP-KA-10-1-004197-PR001; administracinėje byloje Nr. I-4081-764/2014 vertintas mokėjimo prašymas, pateiktas pagal paramos sutartis Nr. 2MP-KA-11-2-008562-PR001 ir

44Nr. 2MP-KA-11-2-008559-PR001. Kadangi minėtose bylose buvo sprendžiama dėl kitų patirtų išlaidų tinkamumo finansuoti paramos lėšomis, todėl tose bylose konstatuotais faktais negalima remtis kaip jau teismo nustatytomis aplinkybėmis.

45Agentūra sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti 45 626,87 Lt (pritaikyta

4625 procentų dydžio sankcija) miško plotų atkūrimo išlaidų paramos sumą grindžia toliau atskirai aptariamais padarytais VPĮ pažeidimais.

47Visų pirma, atsakovė teigia, kad buvo organizuotas ir vykdytas vienas pirkimas, tačiau nepagrįstai sutartis sudaryta ne su pirkimo laimėtoju, o su visais neskelbiamose derybose dalyvavusiais tiekėjais, t. y. nepagrįstai sudarytos 27 medienos ruošos paslaugų pirkimo audros padariniams tvarkyti sutartys. Pagal VPĮ 57 str. 2 d. 1 p. perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kai kviečia jose dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su jais siekdama geriausio rezultato ir pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus nustato geriausią pasiūlymą. Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu (VPĮ 18 str. 1 d.). Teismas daro išvadą, kad byloje esantys duomenys, pavyzdžiui, kvietimų datos, juose nurodytas perkamos paslaugos kiekis, patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais buvo vykdyti ne 27 atskiri pirkimai, bet vienos neskelbiamos derybos, kuriose buvo sudarytos 27 sutartys, t. y. pažeista VPĮ nuostata, pagal kurią pirkimo sutartis sudaroma su laimėtoju. Šį pažeidimą konstatavo ir Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-07-25 rašte

48Nr. 4S-3587 „Dėl viešųjų pirkimų dalinio vertinimo“.

49Nors atsakovė neneigia Urėdijos teisės organizuoti ir vykdyti atskirus pirkimus dėl tam tikrų paslaugos kiekių pirkimo, tačiau iš pirkimų dokumentacijos turėjo būti nedviprasmiškai aišku, kad yra vykdomi keletas pirkimų, kuriuose tiekėjai gali teikti pasiūlymus. Pastebėtina, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad buvo vykdyti atskiri pirkimai. Pareiškėja iš esmės pripažįsta, kad sutartis sudarė su visais tiekėjais siekdama ypatingoje situacijoje skubiai sutvarkyti didelį kiekį vėjavartų, ir, jos nuomone, tokiu būdu buvo pasiektas viešųjų pirkimų tikslas ir nepažeisti principai. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ypatingos nenumatytos aplinkybės, t. y. ypatinga skuba dėl įvykusio škvalo, negalėjo būti pagrindas nukrypti nuo VPĮ imperatyvių reikalavimų (2014-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1458/2014). Teismo nuomone, sudarant sutartis su visais pirkimuose dalyvavusiais tiekėjais buvo pažeistas pats viešųjų pirkimų tikslas bei pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, kurių laikymasis negali būti pripažintas formaliu, nes tokiu atveju būtų iškreipta paties viešojo pirkimo esmė – nesudaryta galimybė konkuruoti ir išsirinkti geriausią pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdytas vienas pirkimas, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad sudarytos sutartys turėjo būti vertinamos atskirai (pareiškėjos teigimu, pažeidimai konstatuoti ne dėl visų sutarčių), o ne kaip vieno pirkimo visuma.

50Antra, Agentūra teigia, kad buvo pažeista VPĮ 18 str. 8 d. įtvirtinta nuostata, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 str. nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Skundžiamame sprendime nurodyti tokie padaryti pirkimo sutarčių sąlygų pakeitimai: 1) 2010-12-23 Urėdija su tiekėjais (VĮ Tytuvėnų miškų urėdija, UAB „Unisec“, V. L. IĮ) sudarė susitarimus dėl galiojančių įkainių koregavimo padidėjus kuro kainoms (susitarimai Nr. PR-4/10-225, Nr. PR-4/10-238, Nr. PR-4/10-239); 2010-12-29 sudarė analogišką susitarimą su UAB „Foresteda“ (Nr. PR-4/10-232), 2011-01-05 – su miško savininkų kooperatyvu „Karšuvos giria“ (Nr. PR-4/11-2). Šiais susitarimais buvo pakeisti sutartyse nustatyti teikiamų paslaugų įkainiai, t. y., atsakovės nuomone, padaryti esminiai sutarties pakeitimai; 2) Urėdija ir miško savininkų kooperatyvas „Karšuvos giria“ 2011-01-14 susitarė dėl sutarties Nr. PR-4/11-38 termino pratęsimo iki 2011-03-31, nors 2010-09-28 sutartyje Nr. PR-4/11-38 nenumatyta galimybė sutartį pratęsti (taip pat nurodyta sutartį pratęsti iki 2011-03-31 (sutartis pratęsta iki 2011-04-30), 2011-04-30 (sutartis pratęsta iki 2011-05-31), 2011-05-31 (sutartis pratęsta iki 2011-06-30)). Urėdija ir S. C. „JAWOR“ susitarė dėl sutarties Nr. PR-4/10-203 termino pratęsimo iki 2011-03-31, nors 2010-11-25 sutartyje Nr. PR-4/11-38 nenumatyta galimybė sutartį pratęsti (analogiškai 2011-03-31 susitarta pratęsti Urėdijos ir įmonės „ZAKLAD USGI LESNYCH I USLUGI – TRANSPORTOVVYCH MARIAN CHORYAN“ sutartį (iki 2011-05-31). Atsakovė teigia, kad sutarties įvykdymo termino pratęsimai pažeidžia reikalavimą nekeisti sutarties sąlygų; 3) 2011-01-15 susitarimu dėl sutarties papildymo ir galiojimo pratęsimo Urėdija ir įmonė „APMET“ SPOLKA Z ORGANICZONĄ ODPOWIEDZIALNOSCIĄ iš esmės pakeitė teikiamų paslaugų kiekius (2010-08-30 sutarties

51Nr. PER-4/10-149 2 skyriuje nurodyti tokie paslaugų kiekiai: „miško kirtimas – 4 000 ktm., medienos išvežimas – 4 000 ktm, miško kirtimas ir medienos išvežimas – 42,0 Lt/ktm.“, 2011-01-15 susitarimo 2 punktas buvo papildytas tokia informacija: „miško kirtimas – 10 000 ktm., medienos išvežimas –

5210 000 ktm., miško kirtimas ir medienos išvežimas – 42,0 Lt/ktm., kirtimo atliekų išvežimas – 1 000 ktm., kirtimo atliekų išvežimas – 22,0 Lt/ktm.“). Atsakovė nurodo, kad tokiu pakeitimu buvo padaryti esminiai sutarties pakeitimai, nes padidinti miško kirtimo, medienos išvežimo, miško kirtimo ir medienos išvežimo paslaugų kiekiai, nurodomos naujos paslaugos.

53Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja nekelia ginčo dėl fakto, kad buvo padaryti ginčijamame sprendime detalizuoti (anksčiau aprašyti) sutarčių sąlygų jų galiojimo laikotarpiu pakeitimai. Be to, Urėdija neginčija, kad minėti pakeitimai buvo padaryti neturint Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, kuris šiuo atveju buvo būtinas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad padaryti pažeidimai laikytini formaliais, nes, Urėdijos nuomone, VPĮ 3 str. nustatyti principai bei tikslai nebuvo pažeisti. Savo poziciją grindžia tuo, kad nei iš vieno pirkimuose dalyvavusio subjekto ar suinteresuoto asmens negavo pretenzijų apie jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, visas sudarytas sutartis tiekėjai įvykdė, mediena sutvarkyta, pažeisti miško plotai atkurti tinkamai. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad minėti pažeidimai laikytini formaliais. Priešingai, LVAT savo praktikoje, kurioje taip pat nustatyti sutarčių pakeitimai dėl galiojančių įkainių koregavimo padidėjus kuro kainoms, didesnio atliekamų paslaugų kiekio ar paslaugų atlikimo termino pratęsimo, laikosi pozicijos, kad, „pakeitimais pakeista kaina, paslaugų atlikimo terminas bei perkamų paslaugų kiekis, jeigu jie būtų numatyti pradedant vykdyti pirkimą iš esmės, galėjo lemti tai, kad į derybas būtų kviečiami kiti didesnį paslaugų kiekį galintys pasiūlyti teikėjai ar už kitą nei pasiūlyta kainą galintys paslaugas suteikti tiekėjai. Tai, kad tiekėjui, su kuriuo buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, buvo pasiūlytas papildomas kiekis paslaugų bei pratęstas terminas jas atlikti, pakeitė ekonominę šalių pusiausvyrą tiekėjo naudai. Be to, tai pažeidė skaidrumo principą, nes apie papildomą paslaugų pirkimą nebuvo skelbiama, pažeistas viešumo viešuosiuose pirkimuose reikalavimas. <...> Šie įvardyti viešųjų pirkimų pažeidimai yra esminiai, kurie nepriklauso nuo faktinių aplinkybių, ypatingos skubos ar panašiai“ (2014-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1458/2014). Atsižvelgęs į minėtą LVAT praktiką, nuo kurios nukrypti nėra pagrindo, teismas daro išvadą, kad Agentūra pagrįstai nustatė ir esminiais laikė skundžiamame sprendime detalizuotus nurodytų pirkimo sutarčių pakeitimus.

54Trečias Agentūros nustatytas pažeidimas yra susijęs su VPĮ 33 str. 1 d. nesilaikymu, pagal kurį perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jei tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis VPĮ 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 str. nuostatomis (VPĮ 32 str. 2 d.). Šios nuostatos perkančiąją organizaciją įpareigoja visais atvejais pareikalauti iš tiekėjų pateikti dokumentus, įrodančius, kad nėra sąlygų, draudžiančių ir ribojančių tiekėjų dalyvavimą pirkime, t. y. teisės aktai nenustato galimybės perkančiajai organizacijai nukrypti nuo šios nuostatos reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai neprivaloma tikrinti kvalifikacijos. Nors byloje nėra duomenų, kad kuris nors tiekėjas atitiktų sąlygą (-as), draudžiančią (-ias) ir ribojančią (-ias) jų dalyvavimą pirkime, tačiau iš bylos duomenų matyti ir pareiškėja neginčija, kad ji neįvykdė reikalavimo įsitikinti, ar neegzistuoja VPĮ 33 str. 1 d. nustatytų sąlygų, draudžiančių ir ribojančių tiekėjų dalyvavimą pirkime.

55Ketvirta, Agentūros teigimu, Urėdija, sudarydama sutartis ne dėl kvietime nurodyto paslaugų kiekio, pažeidė VPĮ 18 str. 3 d. nuostatą, kad, sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Atsakovė pažymėjo, kad 2010-08-13 tiekėjams išsiųstuose kvietimuose dalyvauti derybose buvo nurodytas 24 000 ktm. perkamų paslaugų kiekis, o sutartys su V. L. IĮ, UAB „Usuris“, AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“, UAB „Foresteda“ sudarytos dėl 2000 ktm. kiekio paslaugų, sutartis su J. K. IĮ sudaryta dėl 800 ktm. kiekio paslaugų, sutartis su UAB „Unisec“ sudaryta dėl 3000 ktm. kiekio paslaugų, sutartis su UAB „Žaliamiškis“ sudaryta dėl 3950 ktm. kiekio paslaugų, sutartis su VĮ Jurbarko miškų urėdija sudaryta dėl 8000 ktm. kiekio paslaugų. Pažymėtina, kad pareiškėja tiekėjams teiktuose kvietimuose neišskyrė pirkimo dalių ir nenumatė galimybės pateikti ne visos paslaugų apimties pasiūlymą, nenustatė kainodaros ir pasiūlymo vertinimo reikalavimų tik dėl dalies paslaugų pirkimo. Teismas konstatuoja, kad aiškus perkamos paslaugos kiekio / galimybės pateikti ne visos paslaugų apimties pasiūlymą nustatymas yra esminė viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, kuri turi būti žinoma iš anksto paraiškas ketinantiems teikti tiekėjams, tai reikšminga prielaida vykdomo pirkimo skaidrumui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad atsakovės ginčijamame sprendime nurodytos sutartys buvo sudarytos ne dėl kvietimuose nurodyto paslaugų kiekio, laikytina imperatyvaus VPĮ 18 str. 3 d. nustatyto reikalavimo pažeidimu. LVAT yra pabrėžęs, kad savo pobūdžiu imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų nepaisymas negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu (2012-04-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1619/2012).

56Penkta, pirkimo dokumentuose nenustatytas VPĮ 24 str. 2 d. 5 p. reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją. Nors dabar galiojančioje VPĮ redakcijoje šis reikalavimas nenustatytas, tačiau pagal ginčijamo pirkimo metu galiojusią VPĮ redakciją pirkimo dokumentuose turėjo būti įgyvendintas reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją.

57Šeštas Agentūros nustatytas pažeidimas yra tai, kad sutartyse nenustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimai (pažeistas VPĮ 18 str. 6 d. 6 p. reikalavimas, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatytas prievolių įvykdymo užtikrinimas).

58Įvertinęs visus nustatytus pažeidimus, kurių egzistavimas patvirtinamas Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-07-25 rašto Nr. 4S-3587 „Dėl viešųjų pirkimų dalinio vertinimo“ 3–4 puslapiuose (administracinės bylos Nr. I-1120-624/2013 t. 1, b. l. 15–16), teismas pritaria atsakovės ir Viešųjų pirkimų tarnybos padarytai išvadai, kad nurodyti VPĮ pažeidimai, padaryti vykdant analizuojamą pirkimą, turėjo įtakos jo rezultatams. Jau minėta, kad už šiuos pažeidimus skirta 25 procentų dydžio sankcija, skaičiuojama nuo tos pirkimo sutarties dalies, kuri finansuojama paramos lėšomis. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 25 procentų dydžio sankcija neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, kadangi nenustatyta esminių VPĮ principų pažeidimų, be to, pirkimai buvo vykdomi ypatingomis aplinkybėmis, t. y. siekiant pašalinti škvalo padarinius. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad sankcijos dydis parinktas ir ji apskaičiuota vadovaujantis Metodikos 1 priedo lentelės 3, 8, 10 ir 11 eilutėmis ir Metodikos 6 bei 7.2 p.

59Metodikos 6 p. nustatyta, kad jei nustatomas daugiau nei vienas pirkimo pažeidimas, taikoma didžiausia iš galimų taikyti sankcija. Pažymėtina, kad teismas šiame sprendime jau įvertino pareiškėjos nurodomus veiksnius (ypatingas pirkimo aplinkybes, padarytų pažeidimų pobūdį), kurie, Urėdijos nuomone, turėtų būti vertinami skiriant sankciją. Nagrinėjamu atveju aktualiose Metodikos 1 priedo lentelės 3, 8, 10 ir 11 eilutėse didžiausia iš galimų taikyti sankcija siekia

6025 procentus. Atkreiptinas dėmesys, kad pritaikyta 25 procentų dydžio sankcija parinkta tinkamai vadovaujantis Metodika, atitinka LVAT praktiką (2014-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1458/2014), todėl teisėjų kolegija nepritaria pareiškėjos pozicijai, kad ji neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

61Jei pirkimo sutartis finansuojama ir iš kitų finansavimo šaltinių, sankcijos dydis skaičiuojamas nuo tos pirkimo sutarties dalies, kuri finansuojama paramos lėšomis (Metodikos redakcijos, galiojusios nuo 2013-01-27 iki 2013-08-24, 7.2 p.). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl faktiškai apskaičiuoto pripažinto netinkamu finansuoti paramos sumos dydžio (182 507,49 Lt x 25 procentai = 45 626,87 Lt). Taigi teismas daro išvadą, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai skundžiamame sprendime pripažino netinkamomis finansuoti 45 626,87 Lt (pritaikyta 25 procentų dydžio sankcija) miško plotų atkūrimo išlaidų paramos sumą.

62Agentūra sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti 3090,63 Lt (pritaikyta 50 procentų dydžio sankcija) miško plotų atkūrimo išlaidų paramos sumą grindžia toliau atskirai aptariamais padarytais VPĮ pažeidimais.

63Pirma, Agentūros teigimu, buvo netinkamai pasirinktas pirkimo būdas – neskelbiamos derybos. Komisija, nustačiusi, kad nebuvo pateiktas nė vienas pasiūlymas Supaprastintame atvirame konkurse dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo (skelbtas 2010-12-15 „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 95) bei Supaprastintame atvirame konkurse dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo (skelbtas 2011-01-07 „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 2) ir nupirkta tik dalis paslaugų, nusprendė miškininkystės paslaugų pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu (Komisijos posėdžio 2011-01-27 protokolas Nr. 1). Komisija šį sprendimą priėmė vadovaudamasi VPĮ 56 str. ir 92 str. 3 d. 1 p. Atsakovė pažymėjo, kad nė viena iš nurodytų priežasčių nesuteikia teisės vykdyti neskelbiamas derybas. VPĮ 56 str. 1 d. 2 p. nustatyta galimybė vykdyti neskelbiamas derybas, jei atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui nebuvo gauta pasiūlymų, o VPĮ 92 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta galimybė dėl tos pačios priežasties vykdyti supaprastintas neskelbiamas derybas. Komisija, perkančiajai organizacijai negavus tiekėjų pasiūlymų supaprastintame atvirame konkurse, remdamasi VPĮ 56 str. 1 d., negalėjo vykdyti neskelbiamų derybų, o VĮ Valkininkų miškų urėdijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse (administracinės bylos Nr. I-1120-624/2013 t. 2, b. l. 69–93), patvirtintose VĮ Valkininkų miškų urėdijos miškų urėdo 2010-07-12 įsakymu Nr. V1-87 (toliau – ir Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės), supaprastintas neskelbiamų derybų būdas nenumatytas. Atkreipė dėmesį, kad VPĮ 56 str. 1 d. 1 p. ir 92 str. 3 d. 1 p. neturėtų būti taikomi kartu.

64Matyti, kad pareiškėja vykdė supaprastintą atvirą konkursą dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo ir, negavusi tiekėjų pasiūlymų, vadovaudamasi VPĮ 56 str. ir 92 str. 3 d. 1 p., priėmė sprendimą dėl neskelbiamų derybų. Atviras ar ribotas konkursas yra pagrindiniai pirkimo būdai. Perkančioji organizacija pirkimą gali atlikti neskelbiamų derybų būdu esant VPĮ 56 str. nustatytoms sąlygoms (VPĮ 42 str.). Pagal VPĮ 56 str. 1 d. prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) jeigu atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami visi vykusiam atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus; 2) jeigu, paskelbus atvirą ar ribotą konkursą, apskritai nebuvo gauta pasiūlymų arba nebuvo gauta tinkamų pasiūlymų, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir jei Europos Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo ataskaita; 3) jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas; 4) jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

65Pažymėtina, kad VPĮ 56 str. 1 d. nuostatos nesudaro pagrindo neskelbiamų derybų vykdyti supaprastinto atviro konkurso atveju, t. y. šiuo atveju minėtas straipsnis netaikytinas. Supaprastintų pirkimų ypatumus reglamentuoja VPĮ 92 str., kurio 3 d. 1 p. nustatyta, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai pirkimas, apie kurį buvo skelbta, neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų. Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 99 p. supaprastintų neskelbiamų derybų būdas nenumatytas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pasirinkti neskelbiamų derybų pirkimo būdo nebuvo pagrindo, t. y. jis pasirinktas neteisėtai.

66Antras Agentūros nustatytas pažeidimas yra susijęs su VPĮ 33 str. 1 d. nesilaikymu, pagal kurį perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jei tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus. Atsakovė nurodo, kad pirkimo dokumentuose nenustatytas VPĮ 33 str. 1 d. reikalavimas pažeidžia VPĮ 85 str. 1 d. nuostatą, kad perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus prikimus, privalo vadovautis šio įstatymo 24 str. 2 d. 5, 9, 23 p. reikalavimais.

67Parinkdama tiekėją, perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 32–38 str. nustatytais reikalavimais, įsitikina, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį (VPĮ 87 str. 1 d.). Šios nuostatos perkančiąją organizaciją įpareigoja visais atvejais pareikalauti iš tiekėjų pateikti dokumentus, įrodančius, kad nėra sąlygų, draudžiančių ir ribojančių tiekėjų dalyvavimą pirkime, t. y. teisės aktai nenustato galimybės perkančiajai organizacijai nukrypti nuo šios nuostatos reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai neprivaloma tikrinti kvalifikacijos. Nors byloje nėra duomenų, kad kuris nors tiekėjas atitiktų sąlygą (-as), draudžiančią (-ias) ir ribojančią (-ias) jų dalyvavimą pirkime, tačiau iš bylos duomenų matyti ir pareiškėja neginčija, kad ji neįvykdė reikalavimo įsitikinti, ar neegzistuoja VPĮ 33 str. 1 d. nustatytų sąlygų, draudžiančių ir ribojančių tiekėjų dalyvavimą pirkime.

68Trečias nustatytas pažeidimas yra VPĮ 85 str. 2 d. nuostatos, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, pažeidimas. Atsakovė nurodo, kad nebuvo laikytasi Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 69.2 ir 74 p., nes Komisijos 2011-01-28 protokoluose Nr. 2 ir Nr. 3 buvo priimtas sprendimas sudaryti pirkimo sutartis su abiem derybose dalyvavusiais tiekėjais ir 2011-01-28 buvo sudarytos 2 medienos ruošos paslaugų pirkimo sutartys.

69Teisėjų kolegijos nuomone, sudarant pirkimo sutartis su abiem derybose dalyvavusiais tiekėjais, nebuvo laikytasi Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 69.2 ir 74 p., pagal kuriuos Urėdija, nagrinėdama pasiūlymus, tikrina, ar pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, ir, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, nustatyti pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą (VPĮ 85 str. 2 d. pažeidimas).

70Ketvirta, Agentūra teigia, kad buvo pažeistas VPĮ 18 str. 8 d. įtvirtintas reikalavimas pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu nekeisti pirkimo sutarties sąlygų, išskyrus tokias, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 str. nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Skundžiamame sprendime nurodytas toks padarytas pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas: 2011-07-01 Urėdija ir UAB „Medvėkas“ sudarė susitarimą Nr. PR-4/11-120 dėl 2011-01-28 sutarties Nr. PR-4/11-13 2 p. pakeitimo, kuriame nurodė, kad „kirtimo atliekų išvežimas į tarpinį sandėlį – 33 Lt/ktm. plius PVM, kiekis apie 2 000 ktm., sutarties suma – 64 500 Lt“ (2011-01-28 sutarties 2 p. numatyta, kad kirtimo atliekų išvežimas į tarpinį sandėlį – 27,0 Lt/ktm. plius PVM, kiekis – apie 2 000 ktm., sutarties suma – 54 000,00 Lt plius PVM). Atsakovė nurodo, kad tokiu pakeitimu buvo padaryti esminiai sutarties pakeitimai, nes buvo pakeistas kirtimo atliekų išvežimo į tarpinį sandėlį įkainis bei sutarties suma.

71Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja nekelia ginčo dėl fakto, kad buvo padarytas ginčijamame sprendime nurodytas sutarties su UAB „Medvėkas“ sąlygų jų galiojimo laikotarpiu pakeitimas. Be to, Urėdija neginčija, kad minėtas pakeitimas buvo padarytas neturint Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, kuris šiuo atveju buvo būtinas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad perkamos paslaugos įkainis ir sutarties suma yra esminės viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, kurių pakeitimas pažeidžia VPĮ 3 str. nustatytus principus bei tikslus, nes pakeičia ekonominę šalių pusiausvyrą tiekėjo naudai.

72Penktas Agentūros nustatytas pažeidimas yra tai, kad sutartyse nenustatyti paslaugų kainos perskaičiavimo dėl pasikeitusio pridėtinės vertės mokesčio ir prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimai (pažeisti VPĮ 18 str. 6 d. 3, 6 p. reikalavimai, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką, prievolių įvykdymo užtikrinimas).

73Įvertinęs visus nustatytus pažeidimus, kurių egzistavimas patvirtinamas Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-07-25 rašto Nr. 4S-3587 „Dėl viešųjų pirkimų dalinio vertinimo“ 5–6 puslapiuose (administracinės bylos Nr. I-1120-624/2013 t. 1, b. l. 17–18), teismas pritaria atsakovės ir Viešųjų pirkimų tarnybos padarytai išvadai, kad nurodyti VPĮ pažeidimai, padaryti vykdant analizuojamą pirkimą, turėjo įtakos jo rezultatams. Jau minėta, kad už šiuos pažeidimus skirta 50 procentų dydžio sankcija, skaičiuojama nuo tos pirkimo sutarties dalies, kuri finansuojama paramos lėšomis. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad sankcijos dydis parinktas ir ji apskaičiuota vadovaujantis Metodikos 1 priedo lentelės 1, 3 ir 11 eilutėmis ir Metodikos 6 bei 7.2 p. Nagrinėjamu atveju aktualiose Metodikos 1 priedo lentelės 1, 3 ir 11 eilutėse didžiausia iš galimų taikyti sankcija siekia 50 procentų (1 eilutėje už pirkimo būdo pasirinkimo / paskelbimo / kreipimosi į tiekėjus reikalavimų nesilaikymą rekomenduojama skirti 50 procentų dydžio sankciją). Atkreiptinas dėmesys, kad pritaikyta 50 procentų dydžio sankcija parinkta tinkamai vadovaujantis Metodika, atitinka LVAT praktiką (2014-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1458/2014), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai pagrįstai buvo pritaikyta Administravimo taisyklių 197.1 p. nustatyta sankcija – paramos sumažinimas. Be to, pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl faktiškai apskaičiuoto pripažinto netinkamu finansuoti paramos sumos dydžio (6181,26 Lt x

7450 procentų = 3090,63 Lt). Taigi teismas daro išvadą, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai skundžiamame sprendime pripažino netinkamomis finansuoti 3090,63 Lt (pritaikyta 50 procentų dydžio sankcija) miško plotų atkūrimo išlaidų paramos sumą.

75Teismui konstatavus, kad ginčijamo Agentūros 2013-08-08 sprendimo

76Nr. BRK-(12.4.)-6456 dalis, kuria netinkamomis finansuoti pripažintos 45 626,87 Lt ir 3090,63 Lt miško plotų atkūrimo išlaidų paramos sumos, yra teisėta ir pagrįsta, atmestinas kaip nepagrįstas ir Urėdijos išvestinis reikalavimas įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai 48 717,50 Lt paramos sumą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos skundo reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

77Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegija

Nutarė

78Pareiškėjos VĮ Valkininkų miškų urėdijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

79Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.