Byla I-80-320/2015
Dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei K. R., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui T. B., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ž. S., trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovėms Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, teismui paduotu prašymu, kurį patikslino (t. 17, b.l.133-138), prašo:

4įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) nuosavybės teise priklausančius statinius, pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2004-12-27 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijai pagrindu, per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti, t.y. nugriauti svečių namų pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nugriauti su pastatu svečių namai sujungtą konferencijų patalpą bei jungtį tarp šių patalpų (2004 m. techninio projekto brėžinyje konferencijų patalpą 37,5 kv. m 19,0 kv. m), nugriauti jungtį tarp svečių namų ir restorano (2004 m. techninio projekto brėžinyje informacijos centras 17,6 kv. m) ir sutvarkyti statybvietę;

5įpareigoti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį pastatą restoraną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į buvusią padėtį pagal L.B. projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997-10-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suderintą techninį projektą „Kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998-01-29 Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) - rekonstruoti poilsio namus su kavine „(duomenys neskelbtini)“ bei 1999-07-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu poilsio namų rekonstrukcija į kavinę (duomenys neskelbtini), pripažinta tinkamu naudoti, t.y. perstatyti restorano verandą (2004 m. techninio projekto brėžinyje (duomenys neskelbtini) virtuvės patalpa tarp ašių 5-7), sumažinant iki dydžio pagal L.B. projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997-10-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suderintą techninį projektą „Kavinės „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998-01-29 Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini); perstatyti verandą (2004 m. techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7), sumažinant iki dydžio (nugriaunant ir antrą restorano verandos aukštą) pagal L.B. projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997-10-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suderintą techninį projektą „Kavinės „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998-01-29 Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini).

6Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011-10-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011 patenkino prokuroro reikalavimus ir kaip neteisėtus panaikino šiuos administracinius aktus: Neringos savivaldybės tarybos 2003-01-31 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“; Neringos administracijos 2004-09-10 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Tarptautinio turizmo paslaugų centro, restorano ir svečių namų „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijai, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa; Neringos savivaldybės administracijos 2004-12-27 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „Robala“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai, adresu Lotmiškio g. 1, Neringa; Klaipėdos apskrities viršininko 2006-06-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos 2006-07-14 restorano ir svečių namų TTPC „(duomenys neskelbtini)“ 1-ojo etapo – (duomenys neskelbtini), Neringoje, paskirtis – maitinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini); Klaipėdos apskrities viršininko 2007-09-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos 2007-10-30 svečių namų TTPC „(duomenys neskelbtini)“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat pripažino negaliojančia 2003-01-31 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą atsakovų Neringos savivaldybės su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-10-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria panaikinti aukščiau nurodyti administraciniai aktai, paliko nepakeistą. Todėl turi būti taikomas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau- ir Statybos įstatymas) 28-1 straipsnis ir atkurta iki neteisėto statybos leidimo išdavimo buvusi padėtis. Rekonstruojant pastatus Nidoje, (duomenys neskelbtini) pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą, buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), patvirtintos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr.1269, (toliau- ir Planavimo Schema) sprendiniuose įtvirtintas draudimas didinti užstatymo tankį bei plotą. Pastatai Nidoje, (duomenys neskelbtini), pateko į etnokultūrinį draustinį (dabar –į Nidos urbanistinį draustinį). Svečių namų pastatas padidintas 57 procentais, tiek į ilgį, tiek į plotį, tiek į aukštį. Nors toje vietoje statinys iš esmės galėtų būti, bet jo atstatyti į buvusią padėtį neįmanoma, todėl Svečių namai turi būti nugriauti. Papildomai pristatyta stiklinė jungtis tarp pastatų bei stiklinė konferencijų patalpa, sujungta su Svečių namais. Šie statiniai nebūdingi saugomai teritorijai ir pažeidžia kraštovaizdį, todėl turi būti nugriauti. Restorano pastatas turi būti rekonstruotas, sumažinant verandų plotą bei nugriaunant vienos iš verandų antrąjį aukštą, t.y. atstatant pastatą į tokią padėtį, kuri buvo įteisinta atlikus pastato rekonstrukciją pagal L. B. projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997-10-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suderintą techninį projektą „Kavinės „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcija“. Nekilnojamojo turto paveldas, esantis draustinyje, valstybiniame parke, saugomas ne tik pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, bet ir pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau- ir Saugomų teritorijų įstatymas) reikalavimus. Bylos ginčo sklypas yra vienoje griežčiausios apsaugos funkcinio prioriteto zonų (konservacinėje zonoje). Kuršių nerijos ir jos zonų ribų plane įtvirtinta, kad Nidos urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti Nidos erdvinę struktūrą su išlikusiomis architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis, išlaikant būdingų erdvių ir architektūros pobūdį. Nidos gyvenvietės dalis, esanti prie marių, yra išsaugojusi apstatymo etnografinį charakterį, urbanistinę struktūrą. Ginčo statiniai pastatyti ir rekonstruoti pažeidžiant Kuršių nerijos, kaip urbanistinio draustinio, vietovei tradicinei žvejo namo sodybos architektūrai būdingus bruožus, todėl jie turi būti nugriauti ir atstatyti į buvusią padėtį. Pareiškėjas viešąjį interesą kildina iš prokuratūrai Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymu suteiktų įgaliojimų veikti, ginant viešąjį interesą, kai nustatomas asmens, visuomenės ir valstybės teisių bei teisėtų interesų pažeidimai. Šiuo atveju ginčo teritorija įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ginčo žemė nuosavybės teise priklauso išimtinai valstybei, nacionalinis parkas įsteigtas tikslu išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, propaguoti Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybes, materialinės ir dvasinės kultūros paveldą bei jų apsaugą. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau –ir KNNP) teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą.

7Atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad prokuroras savo prašymą grindžia Planavimo Schema, kuri šiai dienai yra negaliojanti. Statybos įstatymas numato, kad vienas iš statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo būdų gali būti ir leidimas pertvarkyti ar perstatyti statinį pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, jeigu tokia statyba yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ar kitus įstatymo jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus. Šiuo metu galioja Vyriausybės 2012-06-06 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 9.2.1.7 punktas skirtas Nidoje, (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams. Vyriausybė įsakmiai pasisako, ką turi padaryti teismas, spręsdamas klausimą dėl padarinių pašalinimo, o prokuroras šį Vyriausybės nutarimo punktą perrašo į savo prašymą teismui. Tačiau niekas negali įpareigoti teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, todėl toks Vyriausybės nutarimas, įsiterpiantis į teismo kompetenciją, yra prieštaraujantis Konstitucijai. Šiuo metu siekiama minėtą Vyriausybės nutarimą pakeisti. 2008-01-08 viešajame registre yra įregistruotas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas, kuriuo prokuroro prašomi nugriauti pastatai pripažinti kaip atitinkantys Nidos kultūrinį paveldą, jie nepažeidžia paveldosauginių reikalavimų. Būtina įvertinti aplinkybes, kad nėra jokių duomenų, jog priimant neteisėtus aktus, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ būtų veikusi nesąžiningai, bei tai, kad įvykdyti tokį prokuroro reikalavimą kainuotų apie 1000000 litų. Buvo bandoma sudaryti taikos sutartį su Neringos miesto savivaldybe, tačiau susitarti nepavyko. Jeigu reikėtų perstatyti Svečių namus į tokius, kokie jie buvo iki pripažinto neteisėtu leidimo išdavimo, tai reikštų šio pastato nugriovimą.

8Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas su prašymu sutinka ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad ginčo atveju taikytinas Statybos įstatymo 28-1 straipsnis. Teismas gali leisti perstatyti statinį pagal reikiamai pertvarkytą dokumentaciją, tačiau būtina spręsti, ar tokia statyba galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Šiai dienai galioja Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (toliau- ir Tvarkymo planas), kuris yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas ir kurio 9.2.1.7 punkte nustatyta, jog sklype Nidoje, (duomenys neskelbtini), statinių tūriai turi būti atkuriami iki buvusių dydžių; statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės turiniui ir kompozicijai, turi būti pašalinti. Mano, kas Tvarkymo planas neprieštarauja Konstitucijai, nes pats Statybos įstatymas nukreipia į teritorijų planavimo dokumentus, aiškiai pasakydamas, jog teismas, spręsdamas neteisėtų statybos padarinių šalinimo klausimą, pirmiausia turi vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Ginčo teritorijoje galioja Saugomų teritorijų įstatymas, kuris numato tokio Tvarkymo plano rengimo galimybę. Jeigu nustatyta, kad statyba Nidoje, (duomenys neskelbtini), prieštaravo Planavimo Schemos nuostatoms, kokios gali būti šių statinių vertingosios savybės. Mano, kad Svečių namų pertvarkyti, jų nenugriaunant, nėra galimybės.

9Atsakovės Neringos miesto savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam tinkamai pranešta. Ankstesniame teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad su prokuroro prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Dabar galiojančiame Tvarkymo plane nėra nustatyta, kad statyba Nidoje, (duomenys neskelbtini), yra negalima, ten ir anksčiau buvo pastatai, todėl netikslinga Svečių namus griauti.

10Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė su pareiškėjo prašymu sutinka, paaiškino, kad ginčo sklypas yra Nidos urbanistiniame draustinyje (pagal Planavimo schemą buvo etnokultūriniame draustinyje), tai viena griežčiausių apsaugos funkcinių prioritetų zonų, šalia kurios yra Parnidžio kopa, įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Kuršių nerijos zonų ribų plane šioje teritorijoje numatyta išsaugoti Nidos erdvinę struktūrą su išlikusiomis architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis, išlaikant būdingą erdvinį ir architektūros pobūdį. Šiai teritorijai galioja ne tik Tvarkymo planas, bet ir Saugomų teritorijų, Statybų įstatymai, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, patvirtinti Vyriausybės nutarimu, kuriuose labai aiškiai išdėstyti ir statybiniai reikalavimai. Tvarkymo plano 4.2 punkte įtvirtinta, kad Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, kultūros paveldo vietovėse, turinčiose kultūrinių draustinių statusą, saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožai. Planavimo Schemoje buvo aiškiai nurodyta, jog rengiant detaliuosius planus, etnokultūrinių draustinių regeneravimo kompleksinius projektus, jokie pastatų pertvarkymai, plėtimai, ribų keitimai nėra galimi. Svečių namų statyba nebuvo galima, kol nebuvo draustinių regeneravimo kompleksinio projekto. Nidoje, (duomenys neskelbtini), statiniai išdidinti, padidinant užstatymo plotą, tūrį, pakeičiant proporcijas, taip pažeidžiant teritorijos vertingąsias savybes, jie savo dydžiu išsiskiria iš gretimai esančių statinių. Perkeltas žvejų namas buvo išlaikęs žvejo sodybai būdingą architektūrą ir pastatų išdėstymą, pastatai buvo vieno aukšto, orientuoti į marias, aiškiai skyrėsi pastatų funkcija (Svečių namų vietoje buvo ūkinis pastatas). Perstatant pastatus, buvo iš esmės pakeista sodybos struktūra, abu pastatai vizualiai atrodo kaip gyvenamieji namai, sujungti žvejo sodybai nebūdinga jungtimi bei pristatytas nebūdingas ovalo formos priestatas.

11Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau- ir Kultūros paveldo departamentas) atstovas su prašymu nesutinka. Paaiškino, kad Kultūros paveldo departamento požiūriu, Tvarkymo plane nustatytas reguliavimas pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo nuostatas. Prokuroras savo prašymą grindžia negaliojančiu generaliniu planu, nuo 1994 metų Kuršių nerijos tvarkymo reikalavimai kito, nuo 2010 metų keitėsi ir atskirų institucijų įgaliojimai. Kultūros paveldo objektų ir vietovių vertybių tvarkymą, sąlygas bei naudojimą nustato ne Aplinkos ministerija ar Saugomų teritorijų tarnyba, o Kultūros ministerija, kuri turi parengti kultūrinių draustinių ir kitų saugomų teritorijų nuostatus. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo nuostatas, kultūros paveldo vietovės tvarkomos steigiant kultūrinius draustinius, vietovių apsaugai turi būti parengti paveldosauginiai specialieji planai, kurie šiuo metu yra rengiami. Rengiamuose specialiuose planuose tokių nuostatų, kokios suformuluotos prokuroro prašyme, nėra. Pastatas Nidoje, (duomenys neskelbtini), nuo 2008 metų įrašytas kaip Nidos gyvenvietės vertingoji savybė. Neringa sovietmečiu buvo užstatyta be jokio architektūrinio reglamentavimo, istoriškai nepagrįstas reikalavimas pastatams- vieno aukšto, galu į marias. Negalima išskirti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kaip ypatingai žalojančio kultūros vertybės vertingąsias savybes. Kultūros departamentas, kaip vienintelė institucija, kuri organizuoja kultūros paveldo naudojimą, tvarkymą, administravimą, nustato vertingąsias savybes, to negali patvirtinti. Tvarkymo plano nuostatos prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisiniam reguliavimui, jis priimtas viršijant savo kompetenciją. Nuo 2005 metų ta teritorija pripažinta saugotina valstybės, 2008 m. įtraukta į Kultūros vertybių registrą, vietovės vertingoji savybė - užstatymo būdas, tarp jų- ir (duomenys neskelbtini) pastatas, ką patvirtina Kultūros vertybių registre esanti fotografija. Rengiamas specialusis paveldosaugos planas turi reguliuoti šios vietovės tvarkymą, naudojimą ir užstatymą kultūros paveldo teritorijoje. Ši teritorija yra nebe etnokultūrinis, o kultūrinis draustinis, tai skirtingos sąvokos, kurios apibrėžia ir skirtingus tai teritorijai keliamus reikalavimus. Administraciniai aktai buvo panaikinti remiantis negaliojančiu planavimo dokumentu. Šiai dienai Vyriausybė priėmė sprendimą keisti ir Tvarkymo planą. Iki 1982 m. sklype, esančiame Nidoje, (duomenys neskelbtini), jokio pastato nebuvo, į jį buvo perkeltas žvejo namo muliažas, kuris jokios vertės neturėjo, o 2008 m. Kultūros vertybių registre kaip vietovės vertingoji savybė buvo įregistruotas toks (duomenys neskelbtini) užstatymas, koks jis yra šiai dienai.

12Trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką nustatyta tvarka pranešta. Ankstesniame teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad su prašymu sutinka ir prašo jį tenkinti. Teisminis ginčas nagrinėjamojoje byloje vyksta nuo 2006 metų, todėl nesuprantama, kaip sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užstatymas nuo 2008 metų gali būti vertinamas kaip vietovės vertingoji savybė. Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamente yra aiškiai nurodytas ginčo sklypo užstatymo tankis. Panaikintu detaliuoju planu jis buvo nustatytas ženkliai didesnis (50 procentų vietoje 20-25 procentų). Tiek Planavimo Schemoje, tiek Tvarkymo plane buvo ir yra draudžiama didinti užstatymą. Atstatyti buvusią padėtį galima tik Svečių namus nugriaunant.

13Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos (toliau – UNESCO komisija) atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, jog ginčo pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Nidoje, yra teritorijoje, patenkančioje į UNESCO pasaulio paveldo vietovės Kuršių nerijos, 2000-12-02 įrašytos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, valstybės saugomos urbanistinės vietovės Nidos gyvenvietės, 1993-12-07 įregistruotos į Lietuvos kultūros vertybių registrą, teritoriją. Pabrėžė, kad Kuršių nerija yra kompleksinė valstybės saugoma teritorija, kurios apsauga užtikrinama ne tik nacionaliniais, bet ir tarptautiniais teisės aktais. Vertingiausi Kuršių nerijos kultūros paveldo elementai, be kita ko, yra senųjų žvejų kaimų erdvinė planinė struktūra bei architektūra, senieji mediniai žvejų namai. Ginčo pastatų neteisėtai įvykdyta rekonstrukcija, po kurios atsirado istorinei aplinkai nebūdingos pastatų formos, menkina Kuršių nerijos vizualinę, estetinę, istorinę vertę ir prieštarauja UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos apsaugos konvencijos nuostatoms, bet kokios statybos Kuršių nerijos teritorijoje turėtų neprieštarauti tarptautiniams ir nacionaliniams teisės aktams bei teisės aktų nustatyta tvarka turi būti suderintos su atsakingomis institucijomis (t. 14, b. l. 4).

14Trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką nustatyta tvarka jiems pranešta, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

15Prašymas tenkintinas iš dalies.

16Bylos medžiaga nustatyta, kad Neringos savivaldybės taryba 2003-01-31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detalųjį planą, kuriuo buvo keičiamas žemės naudojimo būdas ( iš rekreacinės paskirties į komercinę), numatyta rekonstruoti 1982 metais statytą kavinės pastatą, jame paliekant restoraną, poilsinės statinį rekonstruoti, didinant užstatymo plotą, blokuojant jį prie esamos kavinės pastato (poilsinė statyta 1976 metais), rekonstravus poilsinę, joje įrengti viešbutį (t.1, b.l.56-76). Neringos savivaldybė su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2003-01-31sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl infrastruktūros plėtojimo (t.1, b.l.78-79). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2004-09-10 buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. (duomenys neskelbtini)tarptautinio turizmo paslaugų centro, restorano ir svečių namų „(duomenys neskelbtini)“ (sutrumpintai - TTPC ,, (duomenys neskelbtini)“) statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Neringoje, rekonstravimui ir pertvarkymui (t.1, b.l.83), o 2004-12-27 šių statinių rekonstrukcijai išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.91). 2006-07-14 aktu Nr. (duomenys neskelbtini)statinio Restorano ir svečių namų TTPC ,, (duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini), Neringoje, paskirtis - maitinimo, 1-as etapas pripažintas tinkamu naudoti (t.8, b.l.172174). 2007-10-30 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) statinys Svečių namai TTPC „(duomenys neskelbtini)“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Neringa, pripažintas tinkamu naudoti (t.8, b.l.175-177).

17Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą (pirmiausia – į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, vėliau, nustačius, jog byla teisminga specializuotam (administraciniam) teismui – į Klaipėdos apygardos administracinį teismą), prašė: 1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2003-01-31 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004-09-10 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Tarptautinio turizmo paslaugų centro, restorano ir svečių namų „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstrukcijai; 3) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004-12-27 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančia 2003-01-31 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 5) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006-06-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos 2006-07-14 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 6) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007-09-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos 2007-10-30 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 7) įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančius statinius, statomus Neringos savivaldybės administracijos 2004-12-27 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ TTPC „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijai pagrindu, nugriauti; įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį pastatą kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkyti taip, kad atitiktų KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, t.y. restorano verandą (techninio projekto brėžinyje NIDA-L1-TP-SA-2 virtuvės patalpa tarp ašių 5-7) nugriauti; pakeisti nebūdingos formos stoglangį, esantį virš verandoje įrengtos virtuvės (tarp ašių 5-7), įdedant stoglangį istoriniams pastatams būdingos etnografinės architektūros formos; nugriauti antrą restorano verandos (techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o pirmąjį verandos (esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą perstatyti dvigubai susiaurinant verandos tūrį.

18Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – ir KAAT) 2011-10-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011 nustatė, kad tokio pobūdžio netradiciniai architektūriniai sprendimai yra nesuderinami su etnokultūrinio draustinio apsaugos ir naudojimo režimu, t. y. patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 daliai, kurioje nurodyta, jog projektuojant, statant ar rekonstruojant statinius valstybiniuose parkuose, turi būti vadovaujamasi valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, ištyręs nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2003-01-31 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“ detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, bet ir kitiems teisės aktams, toks sprendimas yra neteisėtas, prieštaraujantis iš esmės aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas, be to, naikintini neteisėtų detaliojo plano sprendinių pagrindu priimti ginčijami kiti administraciniai aktai. Atsižvelgdamas į tai KAAT 2011-10-28 sprendimu visiškai patenkino pareiškėjo prašymą – panaikino skundžiamus administracinius aktus kaip neteisėtus ir prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams bei įpareigojo atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nugriauti ir pertvarkyti neteisėtai pastatytus statinius (t. 13, b. l. 100-112). Nesutikdamos su tokiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, atsakovės: Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. 13, b. l. 115-118) bei atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu (t. 13, b. l. 120-127) prašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. LVAT 2012-10-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012 atsakovių: Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus patenkino iš dalies – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-10-28 sprendimo dalį, kuria buvo panaikinti ginčijami administraciniai aktai, paliko nepakeistą, o sprendimo dalį, kuria atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota nugriauti nuosavybės teise priklausančius statinius, statomus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ir pertvarkyti nuosavybės teise priklausantį pastatą – kavinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), taip, kad jis atitiktų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius, t. y. :nugriauti restorano verandą (techninio projekto brėžinyje NIDA-L1-TP-SA-2 virtuvės patalpa (tarp ašių 5-7); pakeisti nebūdingos formos stoglangį, esantį virš verandoje įrengtos virtuvės (tarp ašių 5-7), įdedant stoglangį istoriniams pastatams būdingos etnografinės architektūros formos; nugriauti antrą restorano verandos (techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o pirmąjį verandos (esančios tarp ašių B-C ir 6-7) aukštą perstatyti dvigubai susiaurinant verandos tūrį, panaikino ir grąžino šią bylos dalį nagrinėti iš naujo (t.13, b.l.189-210).

19Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2012-10-23 nutartimi ši bylos dalis perduota nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui (t.13, b.l.229-230). Nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos administraciniame teisme, pareiškėjas patikslino savo prašymo reikalavimus ir juos išdėstė tokia apimtimi:

20įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) nuosavybės teise priklausančius statinius, pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2004-12-27 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) TTPC „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijai pagrindu, per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti, t.y. nugriauti svečių namų pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nugriauti su pastatu svečių namai sujungtą konferencijų patalpą bei jungtį tarp šių patalpų (2004 m. techninio projekto brėžinyje konferencijų patalpą 37,5 kv. m 19,0 kv. m), nugriauti jungtį tarp svečių namų ir restorano (2004 m. techninio projekto brėžinyje informacijos centras 17,6 kv. m) ir sutvarkyti statybvietę;

21įpareigoti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį pastatą restoraną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į buvusią padėtį pagal L.B. projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997-10-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suderintą techninį projektą „Kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998-01-29 Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) - rekonstruoti poilsio namus su kavine „(duomenys neskelbtini)“ bei 1999-07-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu poilsio namų rekonstrukcija į kavinę (duomenys neskelbtini), pripažinta tinkamu naudoti, t.y. perstatyti restorano verandą (2004 m. techninio projekto brėžinyje NIDA-LI-TP-SA-2 virtuvės patalpa tarp ašių 5-7), sumažinant iki dydžio pagal L.B. projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997-10-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suderintą techninį projektą „Kavinės „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998-01-29 Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini); perstatyti verandą (2004 m. techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7), sumažinant iki dydžio (nugriaunant ir antrą restorano verandos aukštą) pagal L.B. projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997-10-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suderintą techninį projektą „Kavinės „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998-01-29 Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini).

22Būtent tokia reikalavimų apimtimi nagrinėjamas ginčas šioje administracinėje byloje, sprendžiant statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo klausimą.

23Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo 281 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu:

24įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra- statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (1 p.);

25įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti į buvusią padėtį (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus buvo pažeistas viešasis interesas (2 p.);

26leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus,- vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus (3 p.);

27įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

28Statybos įstatymo 281 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. O šio straipsnio 4 dalis nustato, jog priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas, išardomas ar atstatomas (atkuriamas) statytojo ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.

29Statybos įstatymo 281 straipsnis statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes sieja su iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusios padėties atkūrimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-03 nutartimi šioje administracinėje byloje (t.13, b.l.189-210) konstatuota, jog Kuršių neriją Lietuvos valstybė traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą-saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, o jos visuotinę reikšmę turinčių vertybių apsauga neabejotinai yra viešasis interesas; tais atvejais, kai neteisėtai pastatytų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, todėl pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu dėl viešojo intereso gynimo ir ginčydamas administracinius aktus, tokių aktų panaikinimą pagrįstai tiesiogiai sieja su buvusios padėties atkūrimu.

30Nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, kokia statinių padėtis buvo sklype (duomenys neskelbtini), Nidoje (toliau- ir Sklypas) iki 2004-12-27 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo bei įvertinti Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas aplinkybes, sprendžiant statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo klausimą.

31Bylos medžiaga patvirtina, kad Sklype iki 2004-12-27 buvo du statiniai: 1976 m. pastatytas Poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Svečių namai), bei Kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Restoranas), kuris kaip turintis etnografinę vertę etnografinis žvejo namas 1982 metais buvo perkeltas į Sklypą (tuometinis adresas - (duomenys neskelbtini), Nida) iš tuometinės (duomenys neskelbtini), Nidoje, pagal Kultūros ministerijos Paminklų konservavimo instituto parengtą techninį darbo projektą, išlaikant pastato autentiškus fasadus, paliekant tradicinę pastato orientaciją - galu į marias, šiam pastatui suformuojant žemės sklypą, kad atkurti buvusią šio sklypo posesiją (t.1, b.l.135-136, t.14, b.l.49-83). 1998-01-29 buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.15, b.l.148), kuriuo leista rekonstruoti poilsio namus su kavine ,, (duomenys neskelbtini)“ 4K1m (Restoraną) pagal L.B. projektavimo firmos parengtą 1997 m. Kavinės rekonstrukcijos projektą (t.16, b.l.145-186), Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999-05-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista Restorano pastato paskirtis iš poilsinės ir visuomeninės paskirties patalpos į kavinės paskirtį (t.15, b.l.149), o Klaipėdos apskrities viršininko 1996-10-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta komisija šį pastatą po rekonstrukcijos 1999-07-08 aktu priėmė naudoti (t.15, b.l.150-151). 1998-01-29 buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį lydintys dokumentai teismine tvarka nebuvo ginčyti. Po rekonstrukcijos Restorano (pastatas žymėtas indeksu 4M1 m) bei Sklypo pietvakariniame kampe įrengtos pavėsinės kadastro duomenys (toliau- ir 1999 m. kadastro duomenys) įrašyti į kadastrą Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filiale (tuometiniame Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Klaipėdos filiale) (t.15, b.l.114-134).

32Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-10-28 įsiteisėjusia sprendimo dalimi pripažinto neteisėtu 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Neteisėtas Leidimas) pagrindu pagal architektų biuro „(duomenys neskelbtini)“ parengtą techninį projektą buvo rekonstruotas Restoranas: padidintos pastato verandos, pristatytas antras verandos iš pietvakarių pusės aukštas (pastogė); Svečių namai rekonstruoti iš esmės: pastatas pastatytas naujų mūrinių konstrukcijų, padidinant jo plotą, aukštį bei tūrį, pristatant priestatą - stiklo konstrukcijų konferencijų patalpą; Restoranas su Svečių namais sujungtas stikline jungtimi.

33Kuršių nerijos teritorija yra unikali ir ypač vertinga valstybės saugoma teritorija, kurios apsaugai ir tvarkymui keliami itin griežti reikalavimai. Tai konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2007-06-27 nutarime, pažymėjęs, kad „Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas“. Sklypas, kuriame yra Neteisėto Leidimo pagrindu rekonstruoti pastatai, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko, įsteigto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr. I-1244, teritorijoje, Nidos gyvenvietės kaip nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės, teritorijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr.308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau- ir Nuostatai), Aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr.439 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas (toliau- ir Reglamentas). Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo komitetas Kuršių neriją 2000 metais paskelbė pasaulio paveldo objektu. Nidos gyvenvietė, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė, 1993-12-07 įrašyta į Kultūros vertybių registrą (statiniai Sklype atskiru nekilnojamojo kultūros paveldo objektu Kultūros vertybių registre nėra registruoti), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta saugoma kultūros paveldo vertybe, turi kultūrinio draustinio statusą. Lietuvos Respublikos Seimas 2010-12-22 nutarimu Nr. XI-1248 patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planą, nustatė, kad Nidos urbanistinis draustinis patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko konservacinio prioriteto zoną ir šio draustinio tikslas yra išsaugoti Nidos erdvinę struktūrą su išlikusiomis architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis, išlaikant būdingų erdvių ir architektūros pobūdį; minėtu nutarimu pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Toks Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr.702.

34Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - ir NKPAĮ) 21 straipsnis nustato, kad nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis draustinyje, valstybiniame parke, saugomas pagal šio įstatymo bei Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus (1 dalis), o kultūros paveldo vietovių apsaugai Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai, kultūriniai rezervatai ir kultūriniai draustiniai (2 dalis). Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 punktą, saugomos teritorijos- tai sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialusis apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnis saugomų teritorijų sistemoje kaip saugomų teritorijų kategoriją išskiria kompleksines saugomas teritorijas (nacionalinius parkus) (1 dalies 4 punktas), konservacinės apsaugos prioriteto teritorijas (draustinius) (1 dalies 1 punktas). Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnis nustato, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja šis įstatymas, NKVAĮ, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai, saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai, reglamentai. Pagal Saugomų teritorijų 13 straipsnio 3 dalį, statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo tankį, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai, o 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendruosius planus ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatomis, taip pat pagal saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punktą, valstybinių parkų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai) rengiamos šioms saugomoms teritorijoms steigti ir (ar) veiklai jose vykdyti; šiose planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatomos atitinkamos saugomos teritorijos ribos, funkcinio prioriteto zonų ribos, kraštovaizdžio apsaugai ir naudojimui reguliuoti skirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir jų reglamentai, gamtos ir kultūros paveldo teritorijų kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos ir tvarkymo kryptys bei priemonės, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitos tvarkymo priemonės. Kaip jau buvo minėta, Nidos kultūrinis (urbanistinis/architektūrinis) draustinis patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, jo konservacinio prioriteto zoną, todėl jam taikytini teisės aktai, nustatantys ir Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip saugomos teritorijos, tvarkymą bei režimą. Todėl nepagrįstas atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento atstovų argumentas, kad Tvarkymo planas ginčo teritorijai netaikytinas, nes Nidos gyvenvietė pripažinta kultūriniu draustiniu, jai išimtinai taikytinos NKPAĮ nuostatos, o saugojimo reikalavimai nustatomi išimtinai nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentu, kuris šiai dienai nėra patvirtintas.

35Šiuo metu galiojantis specialusis teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, yra Tvarkymo planas. Tvarkymo plano 82 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko gyvenamųjų vietovių ir jų dalių kultūrinė istorinė, urbanistinė, architektūrinė ir kraštovaizdžio vertė nevienoda, skiriasi ir tvarkymo uždaviniai; gyvenamųjų vietovių tvarkymas teritoriškai diferencijuojamas išskiriant kraštovaizdžio tvarkymo zonas, kuriose taikomi skirtingi reglamentai, kaip nurodyta 9 punkte. Pagal Tvarkymo plano 83 punktą, griežčiausias- išsaugojančio režimo tvarkymo reglamentas (GEk) taikomas tradiciškiausią kuršiškos etnoarchitektūros ir istorinės rekreacinės (senųjų vilų) architektūros pobūdį išsaugojusiose Nidos, Preilos, Juodkrantės ir Smiltynės dalyse, jos tvarkomos pagal 9.2.1-9.2.1.8 punktuose nustatytus reikalavimus. Sklypas patenka į GEk reglamentuojamą zoną. Tvarkymo plano 9.2.1. punktas nustato, kad kraštovaizdžio išsaugojančio tvarkymo zona- GEk išskirta urbanistinių draustinių dalyse, tvarkomose konservavimo, restauravimo, atkūrimo ir pritaikymo priemonėmis, siekiant išlaikyti autentišką užstatymo struktūrą ir pastatų išvaizdą; šioje zonoje siekiama išsaugoti istorinių valdų (posesijų) ribas, draudžiama keisti sklypų užstatymo tankumą, esamą pastatų aukštį, statyti saugomai vietovei nebūdingus statinius, keisti erdvinę kompoziciją, panoramas ir siluetus (9.2.1.2 p.), o 9.2.1.7 punktas nustato, kad sklype (duomenys neskelbtini) (Nida) gyvenamojo namo ir priklausinio tūriai atkuriami iki 2003-01-31 buvusių dydžių; statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti. Tvarkymo plano 4.2 punkte įtvirtinta, kad Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, kultūros paveldo vietovėse, turinčiose kultūrinių draustinių statusą, saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių Nerijos žvejų gyvenviečių bruožai. Reglamento V skyriuje nustatyti papildomi reikalavimai veiklai Kuršių nerijos nacionalinio parko konservacinio prioriteto funkcinėje zonoje, o būtent: sodybose projektuojami, atstatomi, rekonstruojami arba restauruojami ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, nedidinant užstatymo ploto intensyvumo bei aukštingumo (36.1 p.), bendras sodybos užstatymo plotas negali viršyti 20 procentų sklypo užstatymo (36.3 p.), kultūriniuose (etnokultūriniuose) draustiniuose statiniai tvarkomi išsaugant erdvines užstatymo struktūras, tradicijas ir išorinius autentiškus pastatui elementus (38 p.). Nuostatų 6 punkte įvardinti Kuršių nerijos nacionalinio parko steigimo tikslai, tarp jų – išsaugoti etnografines žvejų sodybas, senąsias vilas Nidos gyvenvietėje, reguliuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal nacionalinio parko planavimo dokumentus, riboti statinių formas ir tūrį pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus.

36Taigi, tiek iki 2012-06-06 galiojusi Schema, kurios sprendinių pagrindu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-10-28 sprendimu buvo panaikintas Neteisėtas Leidimas bei kiti administraciniai aktai, tiek Tvarkymo planas bei aukščiau nurodyti teisės aktai iš esmės draudė ir draudžia Sklype didinti užstatymo tankumą, rekonstruojamų (statomų) statinių plotą, aukštį bei tūrį, statyti saugomai vietovei nebūdingus statinius, keisti erdvinę kompoziciją, siekiant išsaugoti erdvines užstatymo struktūras, tradicijas ir išorinius autentiškus pastatui elementus, išsaugoti etnografines žvejų sodybas, įgyvendinant Kuršių nerijos nacionalinio parko steigimo tikslus. Dar 1999-07-23 paraiškoje Pasaulio paveldo komitetui dėl Kuršių nerijos įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą, valstybės narės (Lietuva ir Rusijos Federacija), pagrįsdamos tokį savo siekį, nurodė, jog svarbiausia nerijos kultūros paveldo dalis yra senosios žvejų gyvenvietės, pasižyminčios išskirtine visuotine verte kaip žmogaus ir gamtos veiklos paminklai, etnokultūriniu, istoriniu, estetiniu požiūriu.

37Vertinant Neteisėto Leidimo pagrindu po Restorano rekonstrukcijos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje 2007-09-10 užfiksuotus statinių kadastro duomenis (toliau- ir 2007 m. kadastro duomenys) bei 1999 m. kadastro duomenis (t.15, b.l.54, 59, 117), matyti, kad vieno aušto verandos (kadastro duomenų byloje pažymėtos indeksu 2m1/ž) plotas padidėjo nuo 14,31 kv. m iki 19,07 kv. m, dviejų aukštų verandos (su pastoge) (indeksas 1m1/ž)plotas netgi nežymiai sumažėjo (nuo 19,51 kv. m iki 19,42 kv. m), abiejų verandų aukštis (iki pastogės) nepakito. Kolegija atsižvelgia į tai, kad toks verandų ploto pokytis, lyginant su visu Sklypo užstatymo plotu, buvo labai nežymus, todėl, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog toks verandų ploto padidinimas negalėjo paveikti Sklypo užstatymo tankumo, erdvinės kompozicijos tiek, kad prieštarautų galiojančio Tvarkymo plano sprendiniais bei kitų aukščiau išvardintų teisės aktų normomis nustatytam Sklypo tvarkymo režimui ar dėl tokio nežymaus verandų ploto padidinimo Restorano pastatas tapo nebūdingu saugomai vietovei statiniu. Dėl šių argumentų teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 281 straipsnio3 dalimi, netenkina pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ perstatyti verandas, sumažinant jų plotą. Tačiau Neteisėto Leidimo pagrindu virš verandos (indeksas 1m1/ž) vietoje buvusios atviros terasos buvo pastatyta mansarda (pastogė), joje įrengiant patalpas restorano lankytojams (t.16, b.l.149-158, t.1, b.l.35-47), dėl ko ženkliai pakito Restorano pastato plotas, tūris (t.15, b.l.58, 121, t.16, b.l.84-86), tuo buvo pakeista pastato išvaizda, erdvinė kompozicija. Tai prieštarauja Tvarkymo plano sprendiniams, todėl antras verandos(indeksas 1m1/ž) aukštas (įrengta pastogė) nugriautinas, atkuriant iki Neteisėto Leidimo išdavimo buvusią terasą pagal L.Bartkienės projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997-10-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suderintą techninį projektą „Kavinės „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcija“.

38Lyginant Svečių namų 2007 m. kadastro duomenis su 1999 m. kadastro duomenimis, matyti, kad po rekonstrukcijos pagal Neteisėtą Leidimą Svečių namų plotas padidėjo dvigubai (be rūsio), tūris - daugiau kaip dvigubai, ženkliai padidėjo ir aukštis - Svečių namų pastatas tapo aukštesniu už Restorano pastatą (t.15, b.l.47, 56, 114-116, 119, t.1, b.l.43-45). Prie Svečių namų pastato pastatytas naujas stiklinių konstrukcijų priestatas - 50,69 kv. m ploto konferencijų salė, Restoranas su Svečių namais sujungtas stikline jungtimi. Tokia statyba buvo ženkliai pakeistas Sklypo užstatymo tankumas, pastatų aukštis, pastatyti saugomai vietovei (joje esančioms medinėms žvejų sodyboms, tradiciškai turinčioms vieno aukšto gyvenamąjį namą ir vieno aukšto priklausinį- ūkinį pastatą) nebūdingi statiniai (priestatas ir jungtis tarp pastatų), pakeista erdvinė kompozicija, pastatų proporcijos, todėl ji prieštarauja Tvarkymo plano, Reglamento bei Nuostatų nuostatoms. Nors Svečių namų pastato vietoje iki Neteisėto Leidimo išdavimo statinys buvo ir šioje vietoje statyba (rekonstrukcija) iš esmės buvo galima, tačiau iš 2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto techninio projekto (t.1, b.l.45) matyti, kad rekonstruojant Svečių namus, neišliko nė vienos senųjų sienų, pastatas buvo išdidintas į visas puses, jo atstatyti į buvusią padėtį nenugriaunant, neįmanoma. Tai patvirtino ir pačios pastato savininkės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Todėl pareiškėjo prašymo dalis dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įpareigojimo nugriauti Svečių namus, priestatą - konferencijų salę bei stiklinę jungtį tenkintinas.

39Nagrinėjant administracinę bylą, atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas pareiškė prašymus kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau- ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Tvarkymo plano 9.2.1.7. punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 2, 3 dalies nuostatoms, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau- ir Konstitucija) 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, Statybos įstatymo 28 straipsnio 7, 8 dalies nuostatoms, NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies punkto nuostatoms, Statybos įstatymo 281 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui, Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Tokius savo prašymus iš esmės grindė tuo, kad Vyriausybė, priimdama Tvarkymo plano 9.2.1.7. punktą, įsiterpė į teisingumo vykdymą, kuris pagal Konstituciją, išimtinai priklauso teismo kompetencijai. Nustatytas reglamentavimas eliminuoja galimybę teismui pasirinkti Statybos įstatymo 281 straipsnyje numatytus ginčo sprendimo būdus, taikyti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Be to, statiniai Sklype yra nurodyti kaip viena iš saugomos kultūros vertybės (Nidos gyvenvietės) vertingoji savybė (Kultūros vertybių registre iliustruota fotografija FF 10), o kultūros vertybės vertingąsias savybes naikinti, žaloti draudžia NKPAĮ. Vyriausybė tam tikrus santykius reguliuoti gali įgalioti tik tokią instituciją, kuri turi specialią kompetenciją priskirtiems santykiams reguliuoti.

40Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją; minėtos taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai teismas suabejoja, ar Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje dalyje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai. Taigi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino Vyriausybės akto atitiktimi įstatymams ar Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos teisinės abejonės (pagrįstas manymas) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą); ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas sprendžia, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį (LVAT nutartys ir sprendimai: 2012-07-02 administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012, 2013-09-13 administracinėje byloje Nr. A520-500/2013, 2014-11-19 administracinėje byloje Nr. A525-1648/2014 ir kt.). Kaip minėta, statiniai Sklype atskiru nekilnojamojo kultūros paveldo objektu Kultūros vertybių registre nėra registruoti, Nidos gyvenvietės, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės, vertingųjų savybių pobūdis-architektūrinis, urbanistinis, kraštovaizdžio; vieno aukšto dvipusio sodybinio medinio užstatymo pobūdis - pamario etninei architektūrai būdingais pastatais. Todėl statinių Sklype pertvarkymai, įvykdyti Neteisėto Leidimo, kuris teismo buvo pripažintas neteisėtu, prieštaraujančiu tuo metu (2003-2004 m.) galiojusių Sklypo tvarkymo režimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, Nidos gyvenvietei dar 1993-12-07 įrašytai į Kultūros vertybių registrą, negali būti laikomi Nidos gyvenvietės vertingąja savybe, o Neteisėto Leidimo pagrindu atliktos statybos padarinių šalinimas negali būti traktuojamas kaip vertybės vertingosios savybės žalojimas (naikinimas). Statybos įstatymo 281 straipsnis statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, pažeidžiančios viešąjį interesą, padarinių šalinimą sieja su buvusios padėties atkūrimu. Tai konstatavo ir LVAT savo 2012-10-03 nutartyje, priimtoje nagrinėjamojoje byloje. Tvarkymo plano 9.2.1.7 punkto dalis, nustatanti, jog Sklype gyvenamojo namo ir priklausinio tūriai atkuriami iki buvusių dydžių; statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti, iš esmės atitinka aukščiau nurodytą Statybos įstatymo 281 straipsnyje įtvirtintą padarinių šalinimo reglamentavimą bei aukščiau nurodytų įstatymų normomis ir Tvarkymo plano punktų nuostatomis įtvirtintą teritorijos, kurioje yra Sklypas, tvarkymo režimą. Šiomis nuostatomis teismas remiasi, spręsdamas byloje kilusį ginčą. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytos aplinkybės, aukščiau pateiktas jų vertinimas nurodytų byloje taikytinų teisės aktų kontekste pašalina abejones dėl to, ar Tvarkymo plano 9.2.1.7 punkto dalis, taikytina šioje byloje, gali prieštarauti proceso dalyvių nurodytoms Konstitucijos bei įstatymų normoms, konstituciniams principams, todėl atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

42pareiškėjo prašymą patenkinti iš dalies.

43Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę ,,(duomenys neskelbtini)“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos jai nuosavybės teise priklausančius statinius, pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2004-12-27 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ TTPC „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijai pagrindu: pastatą Svečių namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu 2V1/p), su pastatu Svečių namai sujungtą konferencijų patalpą bei jungtį tarp šių patalpų (Architektų biuro „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtą 37,5 kv. m ploto konferencijų patalpą, 19,0 kv. m ploto holą, kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu 1v1/ž), jungtį tarp Svečių namų ir Restorano (Architektų biuro „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtas 17,6 kv.m ploto informacijos centras) ir sutvarkyti statybvietę;

44įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį pastatą Restoraną (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į buvusią 2004-12-27 padėtį: nugriauti verandos (Architektų biuro „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7, kadastro duomenų byloje pažymėtos indeksu 1m1/ž) antrąjį aukštą (įrengtą pastogę), atstatant buvusią terasą pagal L.B. projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997-10-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suderintą techninį projektą „Kavinės „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998-01-29 Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini).

45Likusią prašymo dalį atmesti.

46Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti... 2. Teisėjų kolegija... 3. pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras,... 4. įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę ,, (duomenys... 5. įpareigoti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise... 6. Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad Klaipėdos apygardos administracinis... 7. Atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas su prašymu nesutinka,... 8. Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas... 9. Atsakovės Neringos miesto savivaldybės administracijos atstovas teismo... 10. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie... 11. Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros... 12. Trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos... 13. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos (toliau... 14. Trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos... 15. Prašymas tenkintinas iš dalies.... 16. Bylos medžiaga nustatyta, kad Neringos savivaldybės taryba 2003-01-31... 17. Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą (pirmiausia... 18. Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – ir KAAT) 2011-10-28... 19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2012-10-23 nutartimi ši... 20. įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę ,, (duomenys... 21. įpareigoti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise... 22. Būtent tokia reikalavimų apimtimi nagrinėjamas ginčas šioje... 23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalis nustato, kad... 24. įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra- statinio ar jo dalies... 25. įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio įstatymo 28 straipsnio 1... 26. leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal... 27. įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo... 28. Statybos įstatymo 281 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas... 29. Statybos įstatymo 281 straipsnis statybos pagal neteisėtai išduotus statybą... 30. Nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, kokia statinių padėtis buvo sklype... 31. Bylos medžiaga patvirtina, kad Sklype iki 2004-12-27 buvo du statiniai: 1976... 32. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-10-28 įsiteisėjusia... 33. Kuršių nerijos teritorija yra unikali ir ypač vertinga valstybės saugoma... 34. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau... 35. Šiuo metu galiojantis specialusis teritorijų planavimo dokumentas,... 36. Taigi, tiek iki 2012-06-06 galiojusi Schema, kurios sprendinių pagrindu... 37. Vertinant Neteisėto Leidimo pagrindu po Restorano rekonstrukcijos... 38. Lyginant Svečių namų 2007 m. kadastro duomenis su 1999 m. kadastro... 39. Nagrinėjant administracinę bylą, atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“... 40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 42. pareiškėjo prašymą patenkinti iš dalies.... 43. Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę ,,(duomenys neskelbtini)“... 44. įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys... 45. Likusią prašymo dalį atmesti.... 46. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...