Byla 2A-450/2012
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kryptis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. galutinio sprendimo, kuriuo preliminarus teismo sprendimas paliktas nepakeistas, civilinėje byloje Nr. 2-467-368/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pramoninės konstrukcijos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų kryptis“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovo BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ bankroto administratorius prašė priteisti iš atsakovo UAB „Statybų kryptis“ 26 741 Lt skolą ir 1 314,74 Lt metinių palūkanų (bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka). Nurodė, kad teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Pramoninės konstrukcijos” ir paskyrė bankroto administratorių. Patikrinus BUAB „Pramoninės konstrukcijos” buhalterinės apskaitos dokumentus paaiškėjo, kad UAB „Statybų kryptis” skolinga ieškovui BUAB „Pramoninės konstrukcijos” 26 741 Lt už sumontuotas metalo konstrukcijas pagal 2009 m. rugsėjo 18 d. Subrangos sutartį Nr. 09/09/18, PVM sąskaitą faktūrą PKS Nr. 102273, pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 09-11-002 ir atliktų darbų aktą Nr. 09-11-002. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio nuostatomis paskaičiuotos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 27 d. iki 2010 m. spalio 25 d. sudaro 1 314,74 Lt. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius raštu kreipėsi į skolininką įspėdamas dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas gera valia skolos negrąžino.

5Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 27 d. preliminariu sprendimu ieškovo BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo UAB „Statybų kryptis” 26 741 Lt skolą ir 1 314,74 Lt metinių palūkanų ieškovui BUAB „Pramoninės konstrukcijos”, taip pat priteisė iš UAB „Statybų kryptis” 421 Lt žyminio mokesčio valstybei.

6Atsakovo UAB „Statybų kryptis“ atstovas pareiškė prieštaravimus, prašydamas panaikinti teismo 2010 m. spalio 27 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

  1. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. galutiniu sprendimu 2010 m. spalio 27 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Statybų kryptis” ir ieškovas UAB „Pramoninės konstrukcijos” 2009 m. rugsėjo 18 d. sudarė Subrangos sutartį Nr. 09/09/18, pagal kurią atsakovas už sumontuotas metalo konstrukcijas pavojingų atliekų deginimo įrenginyje įsipareigojo sumokėti ieškovui 1 100 Lt (neskaitant PVM) už vieną toną sumontuotų konstrukcijų (sutarties 2.1. punktas). Sutarties 5.1. punkte nurodyta, kad darbai turėjo būti pradėti per dvi darbo dienas po sutarties pasirašymo, t. y. 2009 m. rugsėjo 20 d. ir baigti iki 2009 m. spalio 30 d. Aplinkybę, kad sutartyje nurodytus darbus atsakovas vykdė 2009 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, atsakovas pripažįsta teismui raštu pateiktoje baigiamojoje kalboje. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas reikalauja apmokėti už 2009 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus, kad jis iš viso neturi teisės reikalauti apmokėti už kokius nors darbus, nepagrįsti. Pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 09-11-002 ir atliktų darbų aktas Nr. 09-11-002 ieškovo surašyti 2009 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje PKS Nr. 10227 taip pat nėra nurodyta, kad 26 741 Lt sumos ieškovas reikalauja už darbus, atliktus 2009 m. lapkričio mėn. Teismo manymu, akivaizdu, kad ieškovas darbus buvo atlikęs būtent 2009 m. rugsėjo–spalio mėnesiais. Be to, liudytojai – buvę ieškovo UAB „Pramoninės konstrukcijos“ darbuotojai J. B., A. U., A. B., V. A., kurie vadovavo minėtų darbų atlikimui ir patys juos atliko, iš esmės analogiškai parodė, kad ieškovo įmonė darbus atliko pagal bendrą projektą ir pateiktus darbo brėžinius. Nurodė, kad buvo sumontuota daugiau nei 20 tonų metalo konstrukcijų. Kadangi kai kurie montavimo darbai nebuvo užbaigti dėl technologinių priežasčių, todėl įvertinus ateityje užbaigiant objektą kitų įmonių galimas sąnaudas, atliktų darbų kiekiai atsiskaitymo dokumentuose buvo sumažinti keliomis tonomis. Minėtų liudytojų parodymus iš dalies patvirtino liudytojas L. S. – UAB „Mažeikių statybos kompanija“ statybos direktorius, minėtame objekte vykdęs darbų organizavimo priežiūrą. Jis paaiškino, kad dalį metalų konstrukcijų montavimo darbų atliko ieškovo įmonė, tačiau galutinai montavimo darbus atliko kitos įmonės. Šio liudytojo parodymus apie tai, kad minėtame statybos objekte dirbo ieškovo įmonė, patvirtina UAB „Mažeikių statybos kompanija“ išduota pažyma. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti liudytojų parodymais dėl atliktų darbų fakto ir apimties, nes liudytojai nesuinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai nėra prieštaringi, sutampa su prieš tai minėtais ieškovo pateiktais įrodymais. Nors byloje yra pateikta duomenų, kad minėtame statybos objekte montavimo darbus be ieškovo atliko ir kitos įmonės, tačiau tai nepaneigia ieškovo nurodytų atliktų darbų apimties ir vertės, t.y. fakto, jog ieškovas šiame objekte sumontavo 20 100 kg metalo konstrukcijų už 26 741,00 Lt sumą.

8Teismas pažymėjo, kad šalys nesilaikė CK 6.691 straipsnyje įtvirtintos statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos. Atsakovo argumentai, kad neperduodamas darbų statybinės dokumentacijos bei vienašališkai pateikdamas pasirašyti aktą ieškovas nesilaikė CK 6.694 straipsnio 4 dalies reikalavimų, yra nepagrįsti. Iš atsakovo 2010 m. sausio 7 d. rašto Nr. 10-002 matyti, kad atsakovas, reikšdamas įvairias pretenzijas ir nurodydamas, jog ieškovui priskaičiavo 24 000 Lt delspinigių (baudos), pats atsisakė pasirašyti ieškovo pateiktą darbų atlikimo aktą, o pateikė ieškovui sąskaitą faktūrą Nr. STK-099 dėl minėtos sumos delspinigių sumokėjimo. Aplinkybė, kad UAB „Pramoninės konstrukcijos” bankroto byloje teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsakovas yra įtrauktas į bankrutuojančios ieškovo įmonės kreditorių sąrašą su 24 000 Lt dydžio reikalavimu (dėl to, kad ieškovas vėlavo atlikti kai kuriuos aukščiau minėtus darbus), taip pat rodo, jog pagal minėtą sutartį ieškovas atliko metalo konstrukcijų montavimo darbus. Metalo konstrukcijų montavimo darbų atlikimą patvirtina bei detalizuoja teismui pateiktas ieškovo 2010 m. birželio 15 d. aktas su fotonuotraukomis, kuris tuo pačiu patvirtina ieškovo teiginius dėl atsakovo įsiskolinimo. Teismo įsitikinimu, byloje ieškovas įrodė faktiškai atliktų darbų apimtį ir vertę, o remdamasis CK 6.681, 6.694 straipsniais įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 26 741,00 Lt atlyginimo už atliktus metalo konstrukcijų montavimo darbus. Šalių sudarytos Subrangos sutarties Nr. 09/09/18 trečiame skyriuje, kur šalys susitarė dėl sutarties objekto apmokėjimo tvarkos, nustatyta užsakovo pareiga mokėti pagal faktinius atliktų darbų kiekius (3.1 punktas), todėl užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai dėl ieškovo skolos atsakovui, kuri šiuo metu sudaro 36 500 Lt baudos, todėl įskaičiuotina į ieškovui mokėtiną atlyginimą už atliktus darbus, yra teisiškai nepagrįsti. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas paskaičiuotos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 27 d. iki 2010 m. spalio 25 d. - 1314,74 Lt ir priteistos ieškovui iš atsakovo.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

9Atsakovo UAB „Statybų kryptis“ atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti teismo 2010 m. spalio 27 d. preliminarų sprendimą ir atmesti ieškovo ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai aiškino CK 6.694 straipsnio 4 dalies normą ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas tinkamai vienašališkai perdavė rangos darbus. Įstatymas numato atliktų rangos darbų perdavimo užsakovui veiksmų seką, kurios ieškovas nesilaikė. Ieškovas neinformavo atsakovo apie siūlymus perduoti kokius nors darbus. Ieškovas iš anksto nepranešęs, 2010 m. sausio 7 d. pirmą kartą atsiuntė PVM sąskaitą faktūrą serija PKS Nr. 102273, pažymą apie atliktų darbų vertę bei atliktų darbų aktą Nr.09-11-002. UAB „Statybų kryptis“ 2010 m. sausio 7 d. gavusi ieškovo dokumentus, tą pačią dieną pareiškė pretenziją dėl darbų trūkumų ir atsisakymo juos priimti. Po to ieškovas aktų pakartotinai vienašališkai bei CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka neįformino. Teismas neturėjo pagrindo manyti, kad ieškovas darbus CK 6.694 straipsnio 4 dalies tvarka perdavė. Atliktų darbų aktas CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatytos teisinės galios neturi. Sprendime apskritai nėra pasisakyta, kuo remiantis teismas mano, kad darbai vienašališkai ir nustatyta tvarka buvo perduoti. Sprendimu formuojama neteisinga minėtos CK normos aiškinimo praktika, suteikianti rangovui galimybę visais atvejais išvengti dvišalio darbų priėmimo, darbus iš karto priduodant vienašališkai, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra užsakovo pastabų arba atsisakymo priimti darbus. Ieškovui CK nustatyta tvarka nepridavus darbų, apeliantas neturi pareigos už juos mokėti, todėl neatsiranda ir ieškovo teisė skaičiuoti delspinigius.
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas tinkamai atliko darbų akte nurodytus metalo konstrukcijų montavimo darbus. Subrangos sutartyje numatyta, kad darbai turi būti padaryti taip, kad juos galėtų priimti valstybinė komisija (2.1.p., 4.3. p.) Sutarties 6.1.6.punkte numatyta ieškovo pareiga „pildyti statybos vykdymo dokumentaciją ir statybos darbų žurnalą, įforminti viso baigto pastato dokumentaciją“ bei 6.6. punkte pareiga „savo jėgomis ir lėšomis rengti Objekto išpildomąją dokumentaciją, reikalingą Valstybinei statinių priėmimo naudojimui komisijai“. Neturint šios dokumentacijos apeliantas negali priduoti darbų valstybinei statinių priėmimo naudojimui komisijai, todėl tokių darbų apeliantas negali naudoti pagal paskirtį. Ieškovas statybos dokumentacijos nepateikė. Liudytoju apklaustas ieškovo darbų vadovas J. B. paliudijo, kad darbų žurnalo nepildė. Kitas darbų vadovas V. A. paliudijo, jog dokumentacija nebuvo pildoma. Ieškovo administratorius taip pat nurodė: „darbų žurnalo neturiu, nes jis man perduotas nebuvo“. Tai patvirtina apelianto teiginius, kad objekto dokumentacija nebuvo perduota, t.y. ieškovas pažeidė Subrangos sutarties 2.1., 6.1.6. punktus, todėl ieškovui neištaisius apelianto 2010 m. sausio 7 d. rašte Nr. 10-002 nurodytų trūkumų, jis neturi pareigos mokėti (sutarties 2.3.1.p.). Remiantis STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ priedo Nr. 4 2 punkto nuostatomis, statybos žurnalą turi teisę pildyti tik pats rangovas, atlikęs rangos darbus. Apeliantas pats negali ištaisyti tokio ieškovo padaryto sutarties pažeidimo, o jo neištaisius, t. y. ieškovui neužpildžius privalomos dokumentacijos – darbų žurnalo, darbų negalima pripažinti tinkamais naudoti. Ieškovas taip pat neperdavė kontrolinių matavimų dokumentų, panaudotų detalių (varžtų ir kt.), kuriais buvo tvirtinamos metalo konstrukcijos, atitikties sertifikatų, be kurių apeliantas negali įsitikinti darbų rezultatų saugaus naudojimo galimybe, todėl UAB „Mažeikių statybos kompanija“ buvo priversta viską perdaryti. Apeliantas pagrįstai nepriėmė darbų, o ieškovas neginčija, kad darbų tinkamai ir pilnai neatliko. Tą patvirtino ieškovo buvęs direktorius A. B., tačiau teismas nepagrįstai tokį darbų neatlikimą siejo su technologinėmis priežastimis. Apie negalėjimą pabaigti darbų dėl technologinių kliūčių ieškovas niekada nėra apeliantui nurodęs.
  3. Kad ieškovas netinkamai vykdė darbus, patvirtino liudytoju apklaustas užsakovo UAB „Mažeikių statybos kompanija“ technikos direktorius L. S.. Būtent ši įmonė, negavusi minėtų darbų atlikimo iš apelianto, kuris juos turėjo gauti iš ieškovo, pati padarė visus darbus. Tai, kad visus darbus praktiškai iš naujo atliko UAB „Mažeikių statybos kompanija“, patvirtina į bylą pateiktas šios įmonės 2011 m. sausio 19 d. raštas. Ieškovas ne tik neperdavė darbų dokumentacijos, bet apskritai darbus atliko nepilnai bei netinkamai, nesilaikydamas sutarties nuostatų (2.1.p.). Teismas netinkamai įvertino šią aplinkybę, neteisingai aiškino teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kad užsakovas privalo apmokėti už realiai atliktus rangos darbus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tokia užsakovo pareiga kyla tik tada, jeigu tie faktiškai atlikti darbai yra atlikti tinkamai. Kaip matyti iš įrodymų byloje, ieškovas šią pareigą pažeidė. Atsakovas negali būti įpareigojamas mokėti už netinkamai atliktus darbus, pasireiškusius darbų defektais, neperduota dokumentacija, terminų pažeidimu. Priešingu atveju apeliantas turėtų mokėti už darbus, kurių jam neperdavė ieškovas ir kurių apeliantas savo ruožtu neperdavė užsakovui ir iš jo negavo apmokėjimo už tai. Dėl ieškovo sutarties pažeidimo apelianto užsakovas UAB „Mažeikių statybos kompanija“ nemokėjo už nepadarytus darbus, todėl apeliantas neturi pagrindo mokėti ieškovui (sutarties 3.4. p.).
  4. Teismas atliktų darbų tinkamumą ir apimtis nepagrįstai laikė įrodytomis remiantis ieškovo 2010 m. birželio 15 d. sudarytu aktu bei fotonuotraukomis. Aktas sudarytas ir fotonuotraukos padarytos praėjus daugiau nei pusei metų po to, kai ieškovas nebedirbo objekte, kuriame toliau vyko kitų įmonių atliekami darbai ir defektų taisymas. Ieškovas neginčija, kad 2009 m. lapkričio mėnesį darbų objekte nebevykdė. UAB „Mažeikių statybos kompanija“ ištaisė ieškovo darytų darbų defektus dar iki 2010 m. birželio mėnesio. Fotonuotraukose užfiksuoti ne ieškovo padaryti darbai. Tą patvirtino ir liudytojas L. S.. Tame pačiame objekte metalo konstrukcijų montavimo darbus vykdė ir kitos įmonės, o ieškovas neįrodė, kad nuotraukose užfiksuoti darbai yra padaryti jo.
  5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog apelianto įtraukimas į ieškovo kreditorių sąrašą patvirtina metalo konstrukcijų montavimo darbų atlikimą. UAB „Statybų kryptis“ įtraukta į ieškovo kreditorių sąrašą su reikalavimu priteisti 24 000 Lt baudą iš ieškovo, kuri atsirado ieškovui pažeidus subrangos sutarties 5.1. punkte nurodytą pareigą laiku perduoti montavimo darbus. Tai, kad apeliantas skaičiuoja baudą ieškovui, reiškia, jog darbai nebuvo priduoti laiku. Apeliantas neteigė, kad baudą skaičiavo nuo darbų pridavimo termino, numatyto subrangos sutarties 5.1. punkte, dienos iki darbai buvo priduoti. Ieškovas niekada jų nepridavė ir tinkamai neatliko. Baudą apeliantas 2011 m. sausio 7 d. rašte nurodė tik todėl, kad būtent tą dieną buvo parengta jo pretenzija ieškovui. Visa bauda iki ieškovui iškeliant bankroto bylą sudaro 36 500 Lt.
  6. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovas atliko akte nurodytus darbus nurodytomis apimtimis. Ieškovo pateiktas aktas negali būti laikomas patikimu įrodymu, kadangi jis sudarytas nesant pirminių dokumentų. Subrangos sutarties 3.1.p. nurodyta, kad atliktų darbų aktai yra sudaromi pagal darbų įkainius ir faktiškus atliktus kiekius, kuriuos patvirtina rangovo ir subrangovo įgalioti asmenys. Atliktų darbų faktas ir jų kiekis turi būti fiksuojamas statybos darbų žurnale. Byloje nustatyta, kad ieškovas šio dokumento nepildė ir neperdavė, todėl neturi pagrindo teigti, jog padarė darbus, įvardintus akte Nr. 09-11-002.
  7. Ieškovas, pažeidęs subrangos sutarties terminus, privalo mokėti sutartyje numatytą baudą, jeigu teismas manytų, kad ieškovas darbus atliko tinkamai ir juos perdavė. Pagal sutarties 5.2. punktą ieškovui pažeidus rangos darbų atlikimo terminus, apeliantas įgijo teisę be atskiro įspėjimo skirti 500 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną ir ją išskaičiuoti iš einamojo ir/ar būsimojo mėnesio atliktų darbų akte nurodytos sumos. Ieškovas darbus privalėjo baigti ir perduoti iki 2009 m. spalio 30 d., tačiau to nepadarė. Ieškovas darbų neperdavė ir iki jam buvo iškelta bankroto byla, t. y. 2010 m. sausio 11 d. Pradelstas terminas yra ne mažiau kaip 73 dienos, o tai sudaro 36 500 Lt. Šia suma mažintinas ieškovui mokėtinas atlyginimas. Kadangi skaičiuojama bauda yra išimtinai susijusi su subrangos sutarties vykdymo trūkumais, tokia bauda gali būti išskaitoma iš mokėtinos ieškovui sumos. Apeliantas pagrįstai nurodė aukščiau minėta suma mažinti priteistiną ieškovui sumą. Teismas visiškai nepasisakė, kodėl atmeta tokį argumentą ir nesivadovauja teismine praktika, todėl pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

10Ieškovo BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ bankroto administratoriaus atstovas atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Atsakovas UAB „Statybų kryptis“ nepagrįstai nesutiko patvirtinti atliktų darbų aktą Nr. 09-11-002. UAB „Statybos kryptis“, pažeisdama subrangos sutarties 3.2 punktą, atliktų darbų akto nepasirašė. Ieškovo BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 09-11-002 yra teisėtas ir galioja net ir nesant atsakovo parašo. UAB „Statybos kryptis“ nenurodė pagrįstų argumentų, patvirtinančių, jog užsakovas galėjo atsisakyti priimti atliktus darbus. BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ atliktų darbų aktą pagrįstai pasirašė vienašališkai ir įgijo teisę reikalauti priverstinio prievolės įvykdymo. Darbų priėmimo-perdavimo aktas nepraranda savo esmės ir įrodomosios galios vien dėl to, kad jame nėra žymos apie kitos šalies atsisakymą jį pasirašyti. Atliktų darbų akto, pažymos apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitos faktūros pateikimas yra laikytinas tinkamu pranešimu apie įvykdytą darbų etapą. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Statybos darbų žurnalo nepildymas nepaneigia darbų atlikimo fakto, kadangi jie yra užfiksuoti ieškovo pateiktuose aktuose ir byloje esančiose fotonuotraukose kad fotonuotraukose.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Byloje statybos subrangos sutarties šalių ginčas kilo dėl subrangovo darbų, užfiksuotų vienašališkai subrangovo pasirašytame 2009 m. lapkričio 2 d. atliktų darbų akte Nr. 09-11-002 atlikimo fakto ir rangovo piniginės prievolės subrangovui atsiskaityti už atliktus darbus. Nurodytame darbų akte ieškovas (subrangovas) nepadarė įrašo apie atsakovo (rangovo) atsisakymą pasirašyti aktą. Atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktą atsakovas grindė tuo, kad jis nesutinka su akte nurodytais atliktų darbų kiekiais, nes darbai neužbaigti, nepasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas, nepateikta darbų išpildymo dokumentacija. Tokia atsakovo pozicija išdėstyta ieškovui adresuotame atsakovo 2010 m. sausio 7 d. rašte Nr. 10-002 „Dėl atliktų darbų aktų patvirtinimo“ (70-71 b. l.). Grąžindamas ieškovo pateiktą apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas pareikalavo ieškovo atstovus atvykti suderinti faktinius atliktų darbų kiekius. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ir įvertinti, ar tokie asmens, turinčio pareigą priimti subrangovo atliktus darbus, veiksmai atitiko civilinės prievolinės teisės principus ir teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos teisinius santykius, reikalavimus.

13Dėl vienašališkai pasirašytų darbų perdavimo - priėmimo aktų juridinės galios ir teisinių padarinių

14

15Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CK 6.694 straipsnio 4 dalies normą ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas tinkamai vienašališkai perdavė subrangos darbus. Apelianto teigimu, teismas neturėjo pagrindo manyti, kad ieškovas darbus perdavė CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, todėl atliktų darbų aktas neturi teisinės galios. Pasak apelianto, skundžiamu teismo sprendimu formuojama neteisinga CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos aiškinimo praktika, suteikianti rangovui galimybę išvengti dvišalio darbų priėmimo, bet kuriuo atveju darbus perduoti vienašališkai, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra užsakovo pastabų arba atsisakymo priimti tuos darbus. Su šiais apelianto motyvais nėra pagrindo sutikti.

16CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Ši norma iš esmės pakartoja CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrąją rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklę, pagal kurią užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Analogiškai įforminamas ir statybos rangos darbų perdavimas-priėmimas, tačiau CK 6.694 straipsnio 4 dalyje papildomai aptarta vienašalio statybos rangos darbų perdavimo galimybė, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Be to, įstatymų leidėjo nustatyta, jog tik vienos iš šalių pasirašytas, t. y. vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

17Taigi, kaip nurodyta, darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) normose. Pagal minėtų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos (subrangos) sutarties sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant ginčus, kylančius iš statybos rangos teisinių santykių, ne kartą konstatuota užsakovo pareiga priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009, 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005, 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, ir kt.). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, pagal sudarytą Subrangos sutartį atsakovas veikė ieškovo atžvilgiu kaip rangovas, o ieškovas atsakovo atžvilgiu – kaip subrangovas. Tokiu būdu, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, reguliuojančiomis darbų perdavimą ir priėmimą, atsakovui teko įstatyminė pareiga priimti ieškovo atliktus statybos rangos darbus.

18Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Pranešimo forma įstatyme nenustatyta. Pažymėtina, jog CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga reiškia, kad jei kyla kliūčių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis turi imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Ši pareiga yra esminė vykdant bet kurią sutartį (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Jos laikantis šalys turi galimybę sutarties vykdymą suderinti su nenumatytomis aplinkybėmis, išvengti tolesnio jos vykdymo sutrikimų, galimų nuostolių.

19Apeliantas, teigdamas, kad ieškovas nevykdė įstatyme nustatytos pareigos pranešti apie pasirengimą perduoti atliktus darbus, nenurodo, kokia forma ir tvarka turėjo būti pateikiamas toks pranešimas. Šis apelianto teiginys nėra pagrįstas, pateikiamas tik abstrakčiai nurodant, kad ieškovas, iš anksto nepranešęs, 2010 m. sausio 7 d. pirmą kartą atsiuntė PVM sąskaitą-faktūrą, pažymą apie atliktų darbų vertę bei atliktų darbų aktą Nr.09-11-002. Atsakovas neginčijo, kad ieškovas jam pateikė atliktų darbų aktą, su kuriame nurodytais darbų kiekiais atsakovas nesutinka. Toks faktas reiškia, kad darbai buvo atlikti ir ieškovas buvo pasiruošęs juos perduoti, todėl atsakovo argumentas, jog ginčijamas darbų atlikimo aktas neturi teisinės galios dėl to, kad atsakovui nebuvo iš anksto pranešta apie ieškovo pasirengimą perduoti darbus, laikytinas nepagrįstu.

20Teisėjų kolegija ieškovo (subrangovo) pateiktus atsakovui dokumentus – atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę, vertina kaip CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nurodytą rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti faktiškai atliktų darbų rezultatą (įvykdytą darbų etapą), todėl gavęs šiuos dokumentus atsakovas privalėjo pagal teisės aktų reikalavimus ir Subrangos sutarties nuostatas nedelsdamas pradėti ir atlikti subrangovo pateiktame akte nurodytų darbų perdavimo ir priėmimo procedūrą (CK 6.694 str. 1 ir 2 d., Subrangos sutarties 1.1, 7.1 p.). Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad atsakovas šios pareigos neįvykdė. Gavęs iš ieškovo dokumentus dėl faktiškai atliktų darbų, atsakovas nesiėmė konkrečių veiksmų organizuoti ir atlikti darbų perdavimo ir priėmimo, apsiribodamas tik rašto ieškovui pateikimu, kuriame nurodė, jog nesutinka su akte nurodytais darbų kiekiais (dėl darbų neužbaigtumo), išvardijo ieškovo padarytus Subrangos sutarties pažeidimus, įspėjo, kad subrangovui skaičiuojama bauda už uždelsimą atlikti rangos darbus (70-71 b. l.). Taigi, atsakovas nesilaikė įstatymuose numatytos darbų perdavimo ir priėmimo tvarkos, nevykdė pareigos organizuoti darbų priėmimą pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl neturi pagrįstos teisės remtis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, esą ne jis, o ieškovas nesilaikė įstatymuose nustatytos statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo tvarkos. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjęs pagrindo manyti, jog ieškovas perdavė darbus CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Minėtame atsakovo 2010 m. sausio 7 d. rašte ieškovui (70-71 b. l.) įrašytas reikalavimas subrangovo atstovams atvykti pas atsakovą suderinti atliktų darbų kiekius, nelaikytinas CK 6.694 straipsnyje nustatytos darbus priimti turinčio asmens pareigos tinkamu įvykdymu. Apeliaciniame skunde atsakovas subjektyviai ir netgi spekuliatyviai vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teigdamas, kad juo esą formuojama neteisinga CK 6.694 straipsnio normos aiškinimo praktika, suteikianti rangovui galimybę išvengti dvišalio darbų priėmimo, darbus priduodant vienašališkai, nes šiuo konkrečiu atveju paties atsakovo neveikimas pagal teisės aktų reikalavimus, t.y. nevykdymas pareigos organizuoti ir atlikti darbų akte nurodytų darbų perdavimo ir priėmimo procedūrų, sukūrė tokią teisinę situaciją, kurioje ieškovo pateiktas darbų atlikimo aktas vertintinas kaip vienašalis darbų perdavimo aktas.

21Kaip jau pažymėta, CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama šalių pareiga vykdant rangos sutartį laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo. Ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, ir viena iš šalių, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę, šiuo konkrečiu atveju – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus. Atsakovo reakcija ir jo veiksmai gavus iš ieškovo darbų aktą, sprendžiant pagal atsakovo 2010 m. sausio 7 d. rašto turinį, leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abi Subrangos sutarties šalys tarpusavio santykiuose nesivadovavo bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos principais. Nagrinėjamoje byloje nepaneigus akte nurodytų darbų atlikimo fakto, kaip pareigos atsiskaityti už ieškovo faktiškai atliktus darbus sąlygos, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją dėl ieškovo teisės reikalauti priverstinio prievolės įvykdymo ieškovo pateikto vienašalio darbų atlikimo akto pagrindu.

22Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad 2010 m. sausio 7 d. rašte, kuris vertintinas kaip atsisakymas pasirašyti (patvirtinti) darbų aktą, atsakovas nurodė, jog jis nesutinka tik su atliktų darbų kiekiais, t. y. atsakovas neginčijo tam tikros darbų dalies atlikimo fakto, todėl apelianto teiginiai, kad ieškovas neatliko akte įrašytų darbų, grindžiant šiuos teiginius dvišalio darbų perdavimo ir priėmimo fakto nebuvimu, nėra priimtini.

23Įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Sprendžiant pagal atsakovo 2010 m. sausio 7 d. rašto ieškovui turinį, darytina išvada, kad nei vienas įstatyme numatytas atvejis, kada atsakovas turėjo teisę atsisakyti priimti ieškovo akte nurodytus darbus, nesusidarė. Atsakovas nėra atsisakęs priimti ieškovo faktiškai atliktus darbus dėl tos priežasties, jog ieškovas praleido viso darbo atlikimo terminą; byloje nėra įrodymų, kad ieškovo atliekamiems darbams buvo privalomi bandymai ir kontroliniai matavimai; neužfiksuoti tokie ieškovo darbo trūkumai, dėl kurių buvo neįmanoma naudoti darbų pagal numatytą paskirtį; nėra įrodymų, kad būtų fiksuoti tokie ieškovo darbo trūkumai, kurių nebūtų galima pašalinti.

24CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad jei viena šalis atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Be kita ko, nurodydamas, kad ieškovo pateiktas darbų aktas neturi teisinės galios, atsakovas yra kalbėjęs ir apie tai, kad akte nėra ieškovo padaryta žymų apie atsakovo atsisakymą priimti darbus, o daugiau jokių aktų, išskyrus tą, kuris yra byloje, ieškovas atsakovui vėliau nesiuntęs. Suprantama, kad akte įrašyta žyma apie atsisakymą aktą pasirašyti taip pat patvirtina vieną iš reikšmingų darbų perdavimo aplinkybių. Ši žyma atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Nagrinėjamoje byloje nustačius aplinkybes, kad ginčo akte nurodyti darbai buvo atlikti, atsakovui neginčijant, kad ieškovas jam pateikė darbų atlikimo aktą, tačiau atsakovas jo nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokį aktą kvalifikuoti pasirašytą vienašališkai ir sukeliantį atitinkamą atsakovo pareigą įvykdyti prievolę ieškovui pagal Subrangos sutartį. Tokios nuostatos laikomasi teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).

25Ieškovo 2010 m. sausio 7 d. raštas ieškovui dėl pateikto 2009 m. lapkričio 2 d. darbų atlikimo akto Nr. 09-11-002 pagal turinį vertintinas kaip atsisakymas pasirašyti aktą, neorganizuojant akte nurodytų darbų perdavimo ir priėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktą yra be teisėto pagrindo, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo.

26Dėl ieškovo pateiktame akte nurodytų darbų atlikimo fakto įrodymų vertinimo

27Atsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu atliktu darbų aktu, turėjo teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Vienašalis aktas neturi galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį teismas turi diskrecijos teisę konstatuoti arba nekonstatuoti akto nepasirašymo pagrįstumą, priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas darbų akto nepasirašymo pagrįstumo klausimą išsprendė visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir laikydamasis CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovo vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas pagrįstai nepripažintas negaliojančiu.

28Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, konstatavo, jog ieškovas, kaip subrangovas, atliko 2009 m. lapkričio 2 d. sudarytame atliktų darbų akte nurodytus darbus bei nustatė, kad akte nurodyti darbai buvo atlikti 2009 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais. Su šiomis išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Pažymėtina, kad įvertinus byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatyta aplinkybė, jog dalį darbų pagal Subrangos sutartį statytame objekte ieškovas faktiškai buvo atlikęs. Pagal atliktų darbų akto sudarymo datą akivaizdu, kad jame nurodyti darbai negalėjo būti atliekami vėliau kaip 2009 m. spalio mėnesį, todėl įrašas akte apie tai, kad aktas sudarytas už 2009 m. lapkritį, vertintina tik kaip klaida nurodant kalendorinį mėnesį. Aplinkybę, kad ieškovo darbuotojai dirbo statybos objekte 2009 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais patvirtino byloje apklausti liudytojai, tą pripažino ir atsakovo atstovai. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinių įsipareigojimų nevisiškai tinkamas vykdymas – atliktų darbų nepriėmimas, kooperavimosi principo stoka vykdant sutartį, lėmė apsunkintą įrodinėjimą dėl subrangovo darbų atlikimo ir jų apimties. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad subrangovas UAB „Pramoninės konstrukcijos“ atliko darbų akte nurodytus darbus, rėmėsi byloje ištirtų įrodymų visuma: šalių paaiškinimais, pažyma apie atliktų darbų vertę, liudytojų J. B., A. U., A. B., V. A., L. S. parodymais. Pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 23 d. posėdyje (173 b. l.) atsakovo atstovai pripažino, kad ieškovo darbuotojai dirbo iki 2009 m. spalio 1-2 savaitės, o po to darbų nebetęsė ir nebaigė, nes jų darbuotojai išėjo iš darbo. Pasak šiame posėdyje kalbėjusių atsakovo atstovų, už ieškovo atliktus darbus 2009 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais atsakovas nemokėjo, nes niekas neprašė. Atsakovas nepaneigė ieškovo atstovo ir liudytojo A. B. nurodytos aplinkybės, kad ginčo darbų aktas galėjo būti parengtas ir surašytas anksčiau nei 2009 m. lapkričio mėn., tačiau jo surašymą komplikavo darbų kiekių derinimas su atsakovu. Aplinkybę, kad ieškovo darbuotojai pagal Subrangos sutartį atliko metalinių konstrukcijų montavimo darbus, liudijo ne tik buvę ieškovo darbuotojai (J. B., A. U., A. B., V. A.), bet ir statybos objekte darbų atlikimo techninę priežiūrą vykdęs rangovo UAB „Mažeikių statybos kompanija“ atstovas L. S.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis minėtų asmenų liudijimais ir juos vertinti su kitais bylos įrodymais. Fakto, kad ieškovas dirbo statybos objekte vykdydamas Subrangos sutartį, atsakovo atstovai nepaneigė ir nenuginčijo. Ta apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad tame pačiame statybos objekte metalo konstrukcijų montavimo darbus vykdė ir kitos įmonės, nepaneigia nei darbų atlikimo fakto, nei darbų kiekių, nurodytų ieškovo parengtame darbų akte. Teismo 2011 m. vasario 23 d. posėdžio posėdyje (173 b. l.) atsakovo atstovai pripažino, kad nustatyti, kuriuos darbus atliko ieškovas, o kuriuos kitos įmonės – neįmanoma. Toks teiginys savaime nepaneigia ieškovo pateiktame darbų akte nurodyto darbų kiekio. Pasekmė to, kad neįmanoma nustatyti ieškovo atliktų darbų kiekio, tenka atsakovui, kuris 2010 m. sausio 7 d. rašte deklaravo ieškovui, jog nesutinka su akte nurodytu darbų kiekiu, tačiau ignoravo įstatyme nustatytą pareigą organizuoti ir atlikti darbų perdavimą ir priėmimą (tiek pagal kiekį, tiek pagal kokybę).

29Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovas negalėjo priimti iš ieškovo darbų todėl, kad šis neužpildė privalomos pirminės statybos darbų dokumentacijos – statybos darbų žurnalo. Apeliantas nurodo, kad ieškovas nepildė ir neperdavė pirminio darbų atlikimą ir jų apimtis fiksuojančio dokumento – statybos darbų žurnalo, todėl neturi pagrindo teigti, jog padarė darbus, nurodytus atliktų darbų akte. Pasak apelianto, ši aplinkybė esą patvirtina, jog ieškovo darbai buvo atlikti netinkamai, jų negalima pripažinti tinkamais naudoti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtintame Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos apraše (STR 1.08.02:2002) (toliau tekste – Aprašas) nurodyta, kad Statybos darbų žurnalas (toliau – Žurnalas) yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui). Žurnalą privaloma pildyti statant naujus, rekonstruojant, kapitališkai remontuojant, griaunant esamus statinius, kurių statybai reikalingas statybos leidimas neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu (ūkio ar rangos) statiniai statomi (Aprašo 1 p.). Už Žurnalo pildymą ir saugojimą atsako rangovas (Aprašo 2 p.). Gali būti pildomi papildomi Žurnalai, kurie išduodami subrangovams tais atvejais, kada subrangovų atliekamų statybos darbų apimtys didelės ir todėl tikslinga kai kuriems (ar visiems) subrangovams pildyti papildomus Žurnalus. Šiuo atveju už papildomų Žurnalų pildymą ir saugojimą atsako subrangovai (Aprašo 2.2). Byloje nenustatyta, kad ieškovui, kaip subrangovui, buvo perduotas pagrindinis arba papildomas darbų žurnalas, kurį jis būtų privalėjęs pildyti (Aprašo 7 p. nuostata). Byloje net nebuvo įrodinėjama, kad ieškovui buvo perduotas statybos darbų žurnalas, kurį jis būtų turėjęs pareigą atitinkamai pildyti ir perduoti užpildytą ieškovo rangovui (atsakovui) arba viso statybos objekto rangovui. Teisėjų kolegija priėjo išvados, kad tai, jog statybos darbų žurnale galbūt nėra įrašų apie ieškovo atliktus darbus (ši prielaida daroma todėl, kad statybos objekto, kuriame dirbo ieškovas, darbų žurnalas nepateiktas į bylą), nepaneigia kitų įrodymų apie darbų atlikimą, o tik patvirtina, kad statybos darbų žurnalas apskritai nebuvo tvarkingai pildomas. Jau minėta, kad statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), kuris yra sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas turi teisę jį ginčyti teisme, ir tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, todėl atsakovo atsikirtimai į ieškinį, grindžiami statybos žurnalo nepildymu (nepateikimu) po atliktų darbų akto sudarymo ir jo pateikimo atsakovui, įrodomosios reikšmės neturi, nes atsakovui atsiskaitymo prievolė kilo vienašalio atliktų darbų akto, kaip priėmimo-perdavimo sandorio, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Be to, nepaneigtas liudytojo L. S., vykdžiusio darbų atlikimo techninę priežiūrą šiame statybos objekte, paaiškinimas pirmosios instancijos teisme, jog statybos objektas, kuriame tam tikrus darbus atliko ir ieškovas, yra priimtas (priduotas) naudoti (175 b. l. ).

30Apeliaciniame skunde daug dėstoma argumentų, siejamų su tuo, kad ieškovas darbus atliko netinkamai, esą todėl statybos objekto rangovas UAB „Mažeikių statybos kompanija“ buvo priverstas perdaryti visa tai, ką buvo atlikęs ieškovas. Ši atsakovo nurodoma aplinkybė byloje grindžiama vienintele įrodinėjimo priemone – UAB „Mažeikių statybos kompanija“ technikos direktoriaus liudytojo L. S. paaiškinimais apie tai, kad: „<...> darbų ieškovas nebaigė atlikti, dirbo objekte labai trumpai. Mes vėliau buvome priversti atlikti montavimo darbus, viską pertikrinti, suvaržyti iš naujo,<...>“ (175 b. l.). Tačiau byloje nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų ieškovo atliktų darbų netinkamumą dėl kokybės trūkumų, defektų ar pan. Vien liudytojo teiginys, kad ieškovo atliktus darbus reikėjo „pertikrinti“, ar konstrukcijas „suvaržyti iš naujo“, neduoda jokio pagrindo daryti išvados, kad šie darbai negalėjo būti atsakovo priimti dėl jų kokybės trūkumų. Paminėtina, kad 2010 m. sausio 7 d. rašte ieškovui, atsakovas pareiškė atsisakąs pasirašyti aktą dėl to, jog nesutinka su atliktų darbų kiekiais, tačiau apie atliktų darbų nekokybiškumą, defektus ar kitus trūkumus jame neužsiminta.

31Sprendžiant pagal byloje esančius dokumentus, ieškovas pateikė atsakovui faktiškai atliktų darbų iki to momento, kada ieškovas nustojo dirbti šiame objekte, aktą ir pažymą apie tų darbų vertę. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats ieškovas, atsiliepime į atsakovo prieštaravimus (101-104 b. l.) nurodydamas, kad pagal pateiktus brėžinius ieškovo darbuotojai atliko dalį metalo konstrukcijų montavimo darbų, o kadangi atsakovas neišreiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, faktiškai atlikti darbai laikytini atlikti tinkamai ir už juos reikia sumokėti. Pagal CK 6.671 straipsnio nuostatas, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, rangovas (subrangovas) įgyja teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Šioje teisės normoje iš esmės įtvirtinta rangos sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, nes rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti tik už faktiškai atliktų darbų dalį sumą, proporcingą pagal atliktų darbų dalį visų darbų apimčiai. Dėl to rangovas negali reikalauti sumokėti už neatliktų ir neįrodytų darbų dalį. Minėta norminė taisyklė taikytina ir kitiems sutarties pasibaigimo iki galutinio darbų rezultato perdavimo atvejams. Kai rangos (subrangos) sutartis nutraukiama arba kitaip pasibaigia iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, net ir nutrūkus sutarčiai dėl rangovo (subrangovo) kaltės, užsakovas (rangovas) turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2008). Be to, pagal šalių sudarytos Subrangos sutarties sąlygas buvo aptarta atsakovo prievolė apmokėti ieškovui už faktinius atliktų darbų kiekius, įskaitant ir sutarties nutraukimo atveju (Subrangos sutarties 3.1, 9.2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 176 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, priėjo pagrįstos išvados, kad atsakovo pasitelktas subrangovas (ieškovas) atliko dalį Subrangos sutartimi sulygtų darbų. Šiai išvadai teisėjų kolegija pritaria, nes ją patvirtina teismo sprendime konstatuoti faktai, būtini taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. CPK 178 straipsnyje apibrėžta įrodinėjimo pareiga ir nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį ir teigdamas, kad ieškovo pasitelktas subrangovas neatliko darbų, nurodytų atliktų darbų akte, šiam atsikirtimui nepateikė įrodymų, o byloje tokių faktų nekonstatuota. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui už faktiškai atliktus darbus (Subrangos sutarties 7.1 p. nustatyta rangovo pareiga priimti iš subrangovo atliktus statybos darbus ir už juos sumokėti per 30 dienų nuo darbų priėmimo-perdavimo akto pateikimo dienos, pagal pateiktą statybos darbų atlikimo aktą ir pagal išrašytą sąskaitą faktūrą).

32Atsakant į atsakovo apeliacinio skundo motyvus, kad jis nepriėmė ieškovo atliktų darbų, dėl to šis neturi teisės reikalauti nepriimtų darbų atlyginimo, pažymėtina, jog byloje apskaičiuodamas ieškovo (subrangovo) atliktų darbų dalį ir jos vertę pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo vienašališkai surašytu darbų atlikimo aktu, kurio atsakovas nenuginčijo (CK 6.662 ir 6.694 str.). Ieškovo reikalavimo teisės gauti atlyginimą už faktiškai atliktus darbus paneigimas, kada nustatyta aplinkybė, jog dalis darbų pagal sutartį buvo atlikti ir ji nepaneigta kitais įrodymais dėl faktiškai atliktų darbų apimties, kiekio bei kokybės, būtų pernelyg formalus ir neatitiktų CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų.

33Nagrinėjamoje byloje atliktų darbų, kuriuos ginčijo rangovas, aktas, vienašališkai surašytas subrangovo, teismo pagrįstai įvertintas kaip vienas pagrindinių įrodymų, liudijančių ginčijamų darbų atlikimo faktą ir įpareigojančių atsakovą atsiskaityti su ieškovu už faktiškai atliktus darbus. Šis įrodymas įvertintas ne atsietai, bet santykyje su kitų byloje esančių įrodymų, iš esmės patvirtinančių darbų atlikimo faktą ir kiekį, visuma. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė savo pareigą išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, jo sprendimas priimtas remiantis byloje esamais įrodymais. Atsakovas (apeliantas) darbų akto nenuginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nuspręsti, kad ieškovas atliko akte nurodytus darbus. Teisėjų kolegija neturi įstatyme išvardytų pagrindų remiantis apeliacinio skundo argumentais konstatuoti apeliaciniame skunde nurodytų materialiosios ar civilinio proceso teisės normų pažeidimų.

34Kita vertus, nėra pateikta dokumentų apie visų Subrangos sutartimi numatytų darbų atlikimo rezultatą pagal sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą, todėl ieškovas laikytinas pažeidusiu galutinį darbų atlikimo terminą. Dėl šios priežasties atsakovas pagrįstai skaičiavo Subrangos sutarties 5.2 punkte numatytas netesybas – baudą po 500 litų už kiekvieną uždelstą dieną. Netesybų dydis yra patvirtintas kaip atsakovo kreditorinis reikalavimas ieškovo bankroto byloje teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens kreditorinio reikalavimo patvirtinimas yra iš esmės ginčo teisenos tvarka pareikšto ieškinio reikalavimo dėl pinigų sumos išsprendimas. Tai reiškia, kad atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį šioje byloje, nebeturi pagrindo remtis tuo, kad ieškovui yra paskaičiuota bauda už prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Iškėlus ieškovui bankroto bylą, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą draudžiama vykdyti visas šio asmens prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, tame tarpe ir atlikti įskaitymus. Dėl šios priežasties atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys, jog pripažinus tenkintinu ieškovo reikalavimą, ieškovo paskaičiuotos baudos dydžiu galėtų būti mažinama priteista atlyginimo už darbus suma, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas dėl ieškovui taikomų bankroto bylos, kurioje yra patvirtintas netesybų (baudos) dydžio kreditorinis reikalavimas, procedūrų. Apelianto siūlymas šioje byloje vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010, nuostatomis dėl įskaitymo galimumo nepriimtinas, nes netesybos ir atlyginimas už darbus yra vienarūšės priešpriešinės prievolės, kurių įskaitymas po bankroto bylos vienam iš kontrahentų iškėlimo yra negalimas pagal ĮBĮ imperatyviąsias normas.

35Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, nes jo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

36Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, tenkinti jo papildomai pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atlyginimas už advokato teisinę pagalbą, priteisimo nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos duomenų, už paduodamą apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 842 Lt žyminio mokesčio (189 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ar kasacinius skundus. Nagrinėjamu atveju atsakovo UAB „Statybų kryptis“ apeliacinis skundas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Kadangi apeliantas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nors jo skundas neapmokestintinas žyminiu mokesčiu, teisėjų kolegija grąžina apeliantui jo sumokėtą žyminį mokestį (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

39Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų kryptis“ (j. a. k. 135739653 ) 842 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt du litus) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą 2011 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 04041023.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovo BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ bankroto administratorius prašė... 5. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 27 d. preliminariu sprendimu... 6. Atsakovo UAB „Statybų kryptis“ atstovas pareiškė prieštaravimus,... 7. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. galutiniu sprendimu 2010 m.... 8. Teismas pažymėjo, kad šalys nesilaikė CK 6.691 straipsnyje įtvirtintos... 9. Atsakovo UAB „Statybų kryptis“ atstovas apeliaciniu skundu prašo... 10. Ieškovo BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ bankroto administratoriaus... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 12. Byloje statybos subrangos sutarties šalių ginčas kilo dėl subrangovo... 13. Dėl vienašališkai pasirašytų darbų perdavimo - priėmimo aktų... 14. ... 15. Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas... 16. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo... 17. Taigi, kaip nurodyta, darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek... 18. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą... 19. Apeliantas, teigdamas, kad ieškovas nevykdė įstatyme nustatytos pareigos... 20. Teisėjų kolegija ieškovo (subrangovo) pateiktus atsakovui dokumentus –... 21. Kaip jau pažymėta, CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties... 22. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad 2010 m. sausio 7 d. rašte, kuris... 23. Įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti... 24. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad jei viena šalis atsisako... 25. Ieškovo 2010 m. sausio 7 d. raštas ieškovui dėl pateikto 2009 m. lapkričio... 26. Dėl ieškovo pateiktame akte nurodytų darbų atlikimo fakto įrodymų... 27. Atsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu atliktu darbų... 28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs šalių... 29. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovas negalėjo priimti iš... 30. Apeliaciniame skunde daug dėstoma argumentų, siejamų su tuo, kad ieškovas... 31. Sprendžiant pagal byloje esančius dokumentus, ieškovas pateikė atsakovui... 32. Atsakant į atsakovo apeliacinio skundo motyvus, kad jis nepriėmė ieškovo... 33. Nagrinėjamoje byloje atliktų darbų, kuriuos ginčijo rangovas, aktas,... 34. Kita vertus, nėra pateikta dokumentų apie visų Subrangos sutartimi numatytų... 35. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, nes jo... 36. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, tenkinti jo papildomai pateiktą... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 38. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. galutinį sprendimą palikti... 39. Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų kryptis“ (j. a....