Byla 3K-3-522/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos statyba“ ieškinį atsakovui ūkininkui M. B., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Slasta“, dėl skolos už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį, baudos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pripažinti atsakovo atliktą 124 840,55 Lt įskaitymą negaliojančiu, statybos rangos sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovo 690 582,21 Lt skolos, 8286 Lt delspinigių, 249 681 Lt baudos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad šalys 2006 m. rugsėjo 4 d. pasirašė statybos rangos sutartį ir 2007 m. vasario 23 d. papildomą susitarimą, kuriais ieškovas įsipareigojo atlikti kaimo sodybos statybos darbus, o atsakovas – už atliktus darbus sumokėti. Ieškovo teigimu, atsakovas pagal šią rangos sutartį priėmė darbų už 307 591,68 Lt, tačiau už juos nesumokėjo. Be to, atsakovas nemotyvuodamas atsisakė priimti ieškovo pateiktus atliktų darbų aktus ir nesumokėjo 261 985,78 Lt už ieškovo 2008 m. sausio mėnesį atliktus statybos darbus. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas 2008 m. sausio 21 d. vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį, todėl privalo sumokėti ieškovui 249 681 Lt baudą. Be to, atsakovas nepagrįstai 2007 m. gruodžio 15 d. į atliktų statybos darbų kainą įskaitė 124 840,55 Lt delspinigių, todėl privalo sumokėti ieškovui ir šią įskaitytą sumą.

5Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad yra visiškai atsiskaitęs pagal ginčo rangos sutartį. Atsakovo teigimu, ieškovas nuo 2008 m. vasario mėnesio jokių darbų statybos objekte neatliko, nes 2008 m. sausio 31 d. šalys bei trečiasis asmuo UAB „Slasta“ sudarė naują sutartį, pagal kurią visos ieškovo teisės pagal ginčo statybos rangos sutartį perleistos UAB „Slasta“, įsipareigojusiai baigti statybos darbus. Be to, šalys sutarė patikslinti ieškovo objekte atliktų darbų dydį ir jų kainą už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. sausio mėnesio, nes ieškovo atliktų darbų aktuose, kurie buvo pateikti laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. sausio mėnesio, buvo įrašyti ieškovo realiai neatlikti statybos darbai. Atsakovo teigimu, jis nėra skolingas ieškovui, nes buvo sumokėjęs 100 000 Lt avansą, 39 718,80 Lt sumokėjęs už realiai neatliktus darbus, o už ieškovo atliktų darbų trūkumų ištaisymą jis neprivalo mokėti.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2009 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 132 285,26 Lt skolos ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendė, kad 2007 m. lapkričio 1 d. ieškovas buvo skolingas atsakovui 139 718,80 Lt už neatliktus statybos darbus. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog atsakovas už darbus, ieškovo atliktus iki 2007 m. lapkričio 1 d., buvo permokėjęs 39 718,80 Lt, nes darbų atlikimo aktuose už šią sumą buvo įrašyti darbai, kurių ieškovas nebuvo atlikęs. Be to, atsakovas pagal rangos sutartį buvo sumokėjęs ieškovui 100 000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitomas į ieškovo atliktų statybos darbų kainą. Teismas nustatė, kad ieškovas pagal statybos rangos sutartį laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. atliko darbų už 307 591,68 Lt. 2008 m. sausio 31 d. šalių bei trečiojo asmens UAB „Slasta“ pasirašyta trišale sutartimi šalys nustatė ieškovo faktiškai atliktų darbų bei jų trūkumų apimtį ir kainą bei susitarė, kad atsakovas už statybos darbų trūkumų ištaisymą mokės naujam rangovui UAB „Slasta“. Darbų trūkumų ištaisymas kainavo 35 587,62 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. statybos objekte buvo atlikta darbų už 307 591,68 Lt, kad atsakovas avansu buvo sumokėjęs ieškovui 139 718,80 Lt, o ieškovo padarytų darbų trūkumų ištaisymas kainavo 35 587,62 Lt, sprendė, kad atsakovas 2008 m. sausio 31 d. buvo skolingas ieškovui 132 285,26 Lt (307 591,68 Lt – 139 718,80 Lt – 35 587,62 Lt), todėl šią sumą priteisė ieškovui iš atsakovo (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Teismas atmetė atsakovo prašymą sumažinti atliktų darbų kainą 124 480,55 Lt. Atsakovas tokį prašymą grindė nurodydamas, kad tiek delspinigių ieškovas jam turėtų sumokėti, nes laiku neatliko rangos sutartyje numatytų darbų, o delspinigiai turėtų būti įskaityti į atliktų statybos darbų kainą. Teismo teigimu, statybos darbai laiku nebuvo atlikti dėl atsakovo kaltės, nes jis keitė statomo pastato projektą, sumanė padidinti pastato aukštį ir pakeisti stogo konfigūraciją.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimą pakeitė: padidino ieškovui iš atsakovo priteistą atlyginimą už atliktus darbus iki 152 225 Lt (be PVM). Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovo 2007 m. lapkričio ir 2008 m. sausio mėnesiais pateiktus darbų priėmimo–perdavimo aktus, o ieškovo reikalavimas sumokėti už šiuose vieno ieškovo pasirašytuose darbų atlikimo aktuose nurodytus darbus yra nepagrįstas. Šią išvadą kolegija grindė tuo, kad atsakovo nepasirašyti darbų atlikimo aktai buvo tikslinami ir šalys, suderinusios pozicijas, 2008 m. kovo mėnesį pasirašė galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą. Dėl to kolegija sprendė, kad 2008 m. kovo mėnesio darbų atlikimo aktai patvirtina, jog po 2007 m. lapkričio 1 d. ieškovas faktiškai atliko tuos darbus, kurie įrašyti 2008 m. kovo mėnesio abiejų šalių pasirašytuose darbų atlikimo aktuose. Taip pat teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas pagrįstai nutraukė rangos sutartį, nes ieškovas per pratęstą terminą darbams atlikti ir dar praėjus penkiems mėnesiams po termino pratęsimo sutarties neįvykdė (CK 6.209 straipsnio 3 dalis, 6.658 straipsnio 4 dalis). Dėl to kolegija atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 249 681 Lt baudą už sutarties nutraukimą. Kolegija atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo delspinigius, nurodydama, kad iki sutarties nutraukimo atsakovas neturėjo prievolės atsiskaityti su ieškovu.

9Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas nepagrįstai 2007 m. gruodžio 15 d. atsakovui pateikė pareiškimą dėl prievolių tarpusavyje įskaitymo 124 840,55 Lt atsakovo suskaičiuotų delspinigių sumai, nes šalys 2007 m. gruodžio 15 d. neturėjo viena kitai priešpriešinių vienarūšių galiojančių konkrečių reikalavimų (CK 6.130 straipsnis). Atsakovas pareiškimą apie prievolės įskaitymą ieškovui pateikė 2007 m. gruodžio 15 d., o atlikti darbai, kurių vertė 307 591,68 Lt, buvo perduoti ir priimti 2008 m. kovo mėnesį. Atsakovas faktiškai darbus priėmė 2008 m. kovo 5 d., o aktus pasirašė kovo 19 d., todėl iki 2007 m. gruodžio 15 d. su ieškovu už atliktus darbus buvo visiškai atsiskaitęs, darbai pagal 2007 m. lapkričio 30 d. aktus perduoti ir priimti nebuvo ir atsakovas neturėjo prievolės mokėti ieškovui 307 591,68 Lt už atliktus darbus.

10Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo prašomą iš atsakovo priteisti sumą sumažino 75 206,42 Lt (35 587,62 Lt +39 718,80 Lt). Grįsdama šią išvadą, kolegija nurodė, kad atsakovas už atliktus darbus ieškovui sumokėjo 39 718,80 Lt per daug ir išrašė debetinę sąskaitą faktūrą. Ieškovas šią skolą pripažino ir įtraukė į 2007 m. gruodžio mėnesio apskaitą. Iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartimi dėl šios sumos, kaip ir dėl 35 587,62 Lt atsakovo sumokėtų už ieškovo darbų defektų ištaisymą, tarp šalių įskaitymas nebuvo atliktas. Po bankroto bylos iškėlimo draudžiama įskaityti priešpriešinius reikalavimus, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 35 587,62 Lt ir 39 718,80 Lt atėmė iš priteisiamos ieškovui už atliktus darbus sumos.

11Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė atliktų darbų kainą kartu su PVM. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnį ir Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 900 1.1 punktą, kai pirkėjas už suteiktas paslaugas moka pardavėjui, kuris turi bankrutuojančios įmonės statusą, pirkėjas PVM moka į valstybės biudžetą, o ne bankrutuojančiam pardavėjui. Dėl to atsakovas ieškovui už atliktus darbus turi sumokėti ne 307 591,68 Lt, bet 252 225 Lt (t. y. atliktų darbų kainą be PVM). Atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovui 100 000 Lt avansą (be PVM), todėl mokėtina 252 225 Lt suma turi būti mažinama sumokėto avanso dydžiu.

12III. Kasacinio skundo argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutarties dalis, kuriomis ieškinys patenkintas, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kasatorius negalėjo 124 840,55 Lt delspinigių įskaityti kaip dalinio apmokėjimo už atliktus darbus, nes neteisingai nustatė, jog 2007 m. gruodžio 15 d. šalys neturėjo viena kitai priešpriešinių vienarūšių galiojančių konkrečių reikalavimų. Nepagrįsta teismo išvada, kad priešpriešiniai reikalavimai gali būti įskaityti tik po to, kai šalys pasirašo atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus. Pripažinus, kad rangos sutartis nutraukta teisėtai, turėjo būti taikoma CK 6.221 straipsnio 2 dalis, pagal kurią sutarties nutraukimo dieną kasatorius įgijo teisę reikalauti sumokėti netesybas už sutarties nevykdymą. Teismai konstatavo, kad kasatorius pagrįstai nepasirašė ieškovo pateiktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, t. y. nutraukiant sutartį šie aktai nepasirašyti dėl ieškovo kaltės. Teisingus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ieškovas pateikė tik 2008 m. kovo mėnesį, tačiau užtruko tik aktų pasirašymas, o aplinkybė, kad formaliai darbai nebuvo priimti (nepasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai), nereiškia, jog kasatorius nutraukiant sutartį neturėjo pareigos atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, o ieškovas neturėjo pareigos kasatoriui sumokėti delspinigius, skaičiuotus dėl pavėluotai atliktų darbų. Nagrinėjamu atveju buvo visos CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos prievolės įskaitymo sąlygos, todėl kasatorius įskaitymą atliko pagrįstai.

152. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai iš priteisiamos sumos atėmė 39 715,80 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kasatorius šią sumą buvo permokėjęs ieškovui, šis skolą pripažino. Taigi neteisinga teismo išvada, kad kasatorius turi dar kartą mokėti 39 718,80 Lt.

163. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai iš priteisiamos sumos atėmė 35 587,62 Lt. Kasatorius neturi pareigos mokėti už defektų šalinimą, nes tai būtų mokėjimas antrą kartą už tuos pačius darbus. Pažymėtina, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato rangovo pareigą neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus per protingą terminą. Tokie trūkumai buvo pašalinti ir už jų šalinimą kasatorius neturi pareigos atsiskaityti.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių įskaitymo institutą, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

20Dėl įskaitymo sąlygų

21Byloje keliamas klausimas dėl to, ar galėjo kasatorius sumažinti savo skolą ieškovui už atliktus statybos rangos darbus 2007 m. gruodžio 15 d. atlikdamas 124 840,55 Lt delspinigių įskaitymą.

22Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB ,,Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Ekomanija“ v. UAB ,,LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-179/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neries verslas“ v. UAB ,,Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010; kt.).

23Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes ieškovo atlikti statybos rangos darbai iki 2008 m. kovo mėnesio nebuvo perduoti bei priimti, todėl kasatorius 2007 m. gruodžio 15 d. ieškovui nebuvo skolingas, t. y. šalys neturėjo viena kitai priešpriešinių vienarūšių galiojančių konkrečių reikalavimų, o priešpriešiniai reikalavimai galėjo būti įskaityti tik po to, kai šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus – 2008 m. kovo mėnesį. Kasatorius teigia, kad buvo visos CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos prievolės įskaitymo sąlygos, todėl įskaitymas galėjo būti atliktas.

24Iš byloje teismų nustatytų duomenų teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos sąlygos įskaitymui atlikti buvo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatorius pagrįstai nutraukė rangos sutartį, nes ieškovas per pratęstą terminą darbams atlikti ir dar praėjus penkiems mėnesiams po termino pratęsimo sutarties neįvykdė (CK 6.209 straipsnio 3 dalis, 6.658 straipsnio 4 dalis). Šalių sudarytoje rangos sutartyje ir papildomuose susitarimuose buvo numatyta už vėlavimą atlikti darbus skaičiuoti delspinigius. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad atsiranda įskaitymo teisiniai padariniai, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Oldaras“ v. UAB „Švyturys-Utenos alus“, bylos Nr. 3K-3-34/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neries verslas“ v. UAB ,,Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010; kt.). Taigi ieškovui laiku neįvykdžius sutarties, kasatorius pagal sutartį galėjo skaičiuoti sutartyje apibrėžto dydžio delspinigius, t. y. turėti galiojantį, vykdytiną bei apibrėžtą piniginį reikalavimą ieškovui.

25Teismai nustatė, kad ieškovas 2007 m. lapkričio bei 2008 m. sausio mėnesiais pateikė kasatoriui darbų priėmimo–perdavimo aktus. Apeliacinės instancijos teismas, nuodugniai ištyręs bei palyginęs ieškovo kasatoriui 2007 m. lapkričio mėnesį pateiktuose aktuose nurodytas darbų kainas ir kiekius bei į 2008 m. kovo mėnesio šalių suderintus aktus perkeltų tų pačių darbų kainas, kiekius, nustatė, kad 2007 m. lapkričio mėnesį pateiktuose aktuose buvo įrašyta daugiau darbų, didesniais kiekiais, nei šalys nustatė po aktų suderinimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatorius pagrįstai atsisakė šiuos aktus pasirašyti, nes jie buvo netikslūs, nurodyti neatlikti darbai, netiksliai nurodytos atliktų darbų apimtys ir pan. Su tuo, kad pateikti aktai buvo netikslūs, sutiko ir ieškovas, todėl aktai buvo tikslinami ir šalių suderinti 2008 m. kovo mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atlikti už 307 591,68 Lt statybos darbai, už kuriuos kasatorius privalo atsiskaityti, buvo kasatoriaus faktiškai priimti 2008 m. kovo 5 d., o aktai pasirašyti 2008 m. kovo 19 d., t. y. po 2007 m. lapkričio 1 d. ieškovas faktiškai atliko tuos darbus, kurie įrašyti 2008 m. kovo mėnesio abiejų šalių pasirašytuose darbų atlikimo aktuose.

26CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje įmonė „Hegvita“ v. UAB „Scania Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-479/2010). Nagrinėjamu atveju įskaitymo atlikimo metu teisme civilinė byla nebuvo iškelta, todėl tokioje situacijoje sprendžiant klausimą dėl to, ar kasatorius galėjo 2007 m. gruodžio 15 d. atlikti įskaitymą, reikšminga yra ta aplinkybė, kad kasatorius (užsakovas), gavęs 2007 m. lapkričio mėnesio aktus, neginčijo savo prievolės sumokėti apskritai, tačiau nesutiko su nurodytais darbais ir mokėtinos sumos dydžiu, t. y. ginčas buvo ne dėl kasatoriaus prievolės atsiskaityti už darbus, tačiau dėl jos apimties. Atsižvelgdama į tai, kad tiek pradinė ieškovo 2007 m. lapkričio mėnesio aktuose nurodyta kasatoriaus mokėtina suma, tiek galutinė šalių suderinta kasatoriaus skolos už darbus kaina yra gerokai didesnė už kasatoriaus apskaičiuotų delspinigių sumą, o šalys, būdamos verslininkai ir bendradarbiaudamos atliekant didelės apimties statybos darbus, turėjo patirties nustatant tiek atliktų darbų kiekius, tiek jų galimą kainą, taip pat remdamasi teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 2007 m. gruodžio 15 d. šalims buvo akivaizdu ir suprantama, kad kasatorius turi pareigą sumokėti ieškovui už atliktus darbus didesnę ar bent jau panašią sumą, kaip kasatoriaus apskaičiuoti delspinigiai. Aplinkybė, kad kasatoriaus nepasirašyti darbų atlikimo aktai šalių buvo tikslinami ir šalys, suderinusios pozicijas, 2008 m. kovo mėnesį pasirašė galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą, atsižvelgiant į tai, kad kasatoriaus apskaičiuota delspinigių suma buvo gerokai mažesnė už ieškovo reikalaujamą atlyginimą už atliktus darbus, neduoda pagrindo spręsti, kad įskaitymo sąlygas atitinkantys šalių reikalavimai neegzistavo ar nebuvo pakankamai apibrėžti. Abiem šalims buvo žinomos tiek darbų apimtys, tiek sutarties sąlygos dėl delspinigių skaičiavimo. Dėl to laikytina, kad šalys turėjo viena kitai abipusių teisų ir pareigų, jų reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir pakankamai apibrėžti.

27Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įskaitymas 2007 m. gruodžio 15 d. apskritai negalėjo būti vykdomas nesant įstatyme įtvirtintų sąlygų. Dėl to ši nutarties dalies naikinama.

28Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nesutiko su kasatoriaus reikalavimu dėl delspinigių, nurodydamas, jog statybos darbai nebuvo baigti laiku dėl kasatoriaus kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad įskaitymas apskritai negalėjo būti vykdomas, netyrė nei kasatoriaus apskaičiuotų delspinigių teisėtumo, nei jų dydžio pagrįstumo klausimų. Atsižvelgdama į tai, kad, kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, įskaitymas, kaip toks, buvo galimas, tačiau yra ginčas dėl to, ar kasatorius pagrįstai skaičiavo delspinigius, be to, tuo atveju, jei delspinigiai įskaitomi nesant suderintos šalių valios dėl tokio įskaitymo (suderinimo įstatymai nedraudžia), teismas gali, esant įstatymuose (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) nustatytoms sąlygoms, mažinti delspinigių dydį, o sumažinus delspinigius gali būti pripažintas dalinis prievolės įskaitymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008), teisėjų kolegija konstatuoja, jog byla turi būti grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų išspręsti šie klausimai. Pripažinus, kad įskaitymas 2007 m. gruodžio 15 d. galėjo būti vykdomas, ieškovas turi galimybę ginčyti kasatoriaus teisę skaičiuoti delspinigius bei jų dydį. Esant tokioms aplinkybėms, byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti aplinkybes, susijusias su delspinigių skaičiavimo, dydžio pagrįstumu ir pan. (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

29Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

30Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimis, kuriomis panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis sumažinti iš kasatoriaus ieškovui priteistiną atlyginimą už atliktus darbus sumos atimant 35 587,62 Lt ir 39 718,80 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija savo išvadą nemažinti ieškiniu reikalaujamos sumos grindė tuo, kad iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo šių sumų, t. y. 35 587,62 Lt už darbų trūkumų šalinimą ir 39 718,80 Lt permokos už darbus, įskaitymas tarp šalių nebuvo atliktas, o po bankroto bylos iškėlimo draudžiama įskaityti priešpriešinius reikalavimus.

31Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, o prievolių įskaitymas taip pat patenka į šio įstatyme nustatyto draudimo taikymo sferą, t. y. po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo draudžiama atlikti reikalavimų įskaitymus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad tiek 35 587,62 Lt, susiję su atliktų darbų trūkumų šalinimu, tiek 39 718,80 Lt, susiję su kasatoriaus ieškovui už atliktus darbus sumokėta per didele suma, nėra priešpriešinės, vienarūšės šalių prievolės, dėl kurių įskaitymo būtų galima kelti klausimą, o iš esmės yra susijusios su kasatoriaus prievolės sumokėti už ieškovo atliktus darbus dydžio klausimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš kasatoriaus atlyginimą už atliktus darbus turi būti mažinamas sumokėta 100 000 Lt avanso suma, nes už tiek atliktų darbų kasatorius jau yra atsiskaitęs. Šalims pripažinus, kad kasatorius iki 2007 m. lapkričio 1 d. buvo sumokėjęs ieškovui už atliktus darbus 39 718,80 Lt per daug, turėtų būti taikomas tas pats principas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai, remdamasis vien bankroto procesu, atmetė reikalavimą mažinti ieškovo reikalaujamo atlyginimo už darbus dydį atsižvelgiant į kasatoriaus teiginius dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų taisymui turėtų išlaidų. Netinkamai atlikti darbai ir dėl to galinčios atsirasti papildomos užsakovo išlaidos yra susiję su mokėtino už statybos darbus atlyginimo dydžiu, todėl turėjo būti nagrinėjama, kiek darbų realiai atlikta, kiek netinkamos kokybės, kiek perėmė trečiasis asmuo pagal trišalę sutartį ir už kurių ištaisymą kasatorius turės atsiskaityti su juo ir pan. Šie klausimai turėjo būti išspręsti nagrinėjant klausimą dėl ieškovo reikalavimo dydžio pagrįstumo, tačiau to nebuvo padaryta. Dėl to ir ši bylos dalis turi būti grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš kasatoriaus priteista suma sumažinta 75 306,42 Lt, bei spręsdamas, kad 2007 m. gruodžio 15 d. įskaitymas buvo negalimas, neteisingai aiškino ir taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas, neištyrė visų šiems klausimams išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių. Kadangi nei šios, nei kitos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimus, susijusius su kasatoriaus prievolės sumokėti ieškovui už atliktus darbus dydžiu, byloje apeliacine tvarka nebuvo išnagrinėtos, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumą patikrina tik teisės aspektu ir faktinių aplinkybių nenustatinėja, tai kolegija sprendžia, kad pirmiau minėta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir klausimai grąžintini nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė pripažinti atsakovo atliktą 124 840,55 Lt įskaitymą... 5. Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad yra visiškai... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 9. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas nepagrįstai 2007 m. gruodžio 15 d.... 10. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 11. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš... 12. III. Kasacinio skundo argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m.... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kasatorius... 15. 2. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios... 16. 3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirmosios... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 20. Dėl įskaitymo sąlygų... 21. Byloje keliamas klausimas dėl to, ar galėjo kasatorius sumažinti savo skolą... 22. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra... 23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad įskaitymas... 24. Iš byloje teismų nustatytų duomenų teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 25. Teismai nustatė, kad ieškovas 2007 m. lapkričio bei 2008 m. sausio... 26. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti... 27. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės... 28. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nesutiko su kasatoriaus... 29. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 30. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimis,... 31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors apeliacinės instancijos teismas... 32. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...