Byla 2A-495/2014
Dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ,,BTA INSURANCE COMPANY“ SE, BUAB ,,Star Holidays“, dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 250 000 Lt sumą ir 5 proc. dydžio delspinigius nuo 2011 m. balandžio 21d. iki visiško atsiskaitymo dienos ir įpareigoti atsakovą priteistas pinigines sumas išmokėti turistams ar jų nurodytiems asmenims pagal ieškovo pateiktus duomenis. Nurodė, kad UAB „Star Holidays” vykdė kelionės organizatoriaus veiklą, bendrovei buvo išduotas kelionės organizatoriaus pažymėjimas Nr. ( - ), galiojęs iki 2011 m. birželio 10 d. Paaiškėjus aplinkybėms, jog UAB ,,Star Holidays” nevykdo prisiimtų įsipareigojimų teikti turizmo paslaugas, Turizmo departamento direktoriaus 2010 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. V-96 nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. sustabdytas bendrovės pažymėjimo, patvirtinančio, kad įmonė atitinka kelionės organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti kelionių organizavimo paslaugas Nr. ( - ), galiojimas. Turizmo departamento direktoriaus 2010 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-100 šio pažymėjimo galiojimas panaikintas. Nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. bendrovė nebevykdė prisiimtų įsipareigojimų bei neteikė paslaugų pagal sudarytas turizmo paslaugų teikimo sutartis, todėl šias sutartis sudarę ir keliones įsigiję turistai patyrė nuostolių: UAB ,,Star Holidays” veiklos metu pateikė Turizmo departamentui kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo liudijimą (polisą): bendrovės AAS ,,Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas draudimo polisą Gjensidige KOP Nr.016051, galiojimo terminas nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. iki 2010 m. rugpjūčio 27 d., draudimo suma -250 000,00 Lt. Vadovaujantis taisyklių 46 bei 54 punktais, Turizmo departamentas 2011 m. balandžio 11 d. kreipėsi į AAS ,,Gjensidige Baltic” Lietuvos filialą ir pateikė raštą - reikalavimą Nr. SD-377 dėl draudimo išmokų mokėjimo turistams, sudariusiems turizmo paslaugų teikimo sutartis Gjensidige poliso galiojimo laikotarpiu - reikalaujamas draudimo išmokos dydis 250 000,00 Lt. Tačiau AAS ,,Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas 2011 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (06)-10.2 informavo apie atsisakymą mokėti draudimo išmokas turistams pagal pateiktą reikalavimą. Ieškovo nuomone, atsakovas privalo sumokėti išmokas turistams, kurių sutartys su kelionių organizatoriumi UAB ,,Star Holidays” buvo sudarytos galiojant Gjensidige polisui. Taisyklių 38 p. numatyta, kad teisę į draudimo išmoką įgyja tik tie turistai, kurie turizmo sutartį sudarė laidavimo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, todėl atsakovas privalo išmokėti sumas pagal draudimo sutartį.

5Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas nekvestionuoja UAB „Star Holidays” prievolių nukentėjusiems turistams atsiradimo fakto. Taip pat neginčija nuostolių dydžio. Atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentas yra tai, kad pagal laidavimo draudimo sutarties sąlygas draudimo išmoka negali būti mokama, kadangi įvykis yra nedraudžiamasis (jis įvyko jau pasibaigus draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiui). AAS „Gjensidige Baltic” atsakomybės ribos pagal kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo liudijimą KOP Nr. 016051 yra apibrėžtos LR Vyriausybės 2003-06-12 nutarimu patvirtintose Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo taisyklėse. Analizuojant, ar draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką pagal draudžiamuosius įvykius, įvykusius jau pasibaigus laidavimo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui, atkreiptinas dėmesys į Taisyklių 10.3 p., nustatantį, kad nedraudžiamuoju įvykiu yra laikomos kelionės organizatoriaus prievolės, atsiradusios ne laidavimo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu bei 46 p., kur numatyta, kad pagal Turizmo departamento raštą - reikalavimą draudimo išmokos mokamos tik už tas prievoles, kurios atsirado iki laidavimo draudimo sutarties pasibaigimo dienos. Laidavimo draudimo sutartis, vadovaujantis Taisyklių 32.1 punktu, pasibaigia, kai pasibaigia laidavimo draudimo sutartyje numatytas draudimo sutarties galiojimo terminas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad prievolės, už kurių vykdymą AAS „Gjensidige Baltic” buvo prisiėmęs sutartinę atsakomybę, įvyko laidavimo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Valstybinis turizmo departamentas neteisingai prievolių, už kurias laidavo draudikas, atsiradimo momentą sieja su turizmo sutarčių sudarymo momentu. Tiek taisyklių 9 punkte išvardinti draudžiamieji įvykiai, tiek prievolė, už kurią buvo laiduota atsirado jau pasibaigus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui, todėl, atsakovo nuomone, įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, todėl draudimo išmoka negali būti mokama.

6Trečiasis asmuo BTA draudimas atsiliepimu nurodo, kad į juos kreipėsi ieškovas su prašymu išmokėti draudimo išmokas pagal kelionių organizatorių finansinių garantijų draudimo polisus KOFG000273 (išmokėta draudimo išmoka – 11 535,05 Lt) ir KOFG 000408 (išmokėta draudimo išmoką – 736 000 Lt). Atsakovas nurodo, kad jeigu teismas pasisakytų, kad už draudžiamuosius įvykius atsakinga draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic”, tai teismo sprendimas turėtų įtakos „BTA Insurance Company” SE teisėms ir pareigoms. Su tokiu atsakovo teiginiu trečiasis asmuo nesutinka, kadangi kaip ieškinyje nurodo ieškovas, trečiasis asmuo „BTA Insurance Company” SE žalą visiškai atlygino.

7Išvadą byloje teikianti institucija Lietuvos bankas nurodė, jog Turizmo įstatyme įtvirtinta pareiga apdrausti kelionės organizatoriaus prievoles, specialiosiomis taisyklių nuostatomis gali būti įgyvendinta apibrėžiant draudimo laikotarpį tiek ieškovo, tiek ir atsakovo nurodytu būdu, priklausomai nuo to, kokią kelionių organizatoriaus prievolių užtikrinimo praktiką siekiama suformuoti.

8Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pažymėjo, kad kelionių organizatoriaus atsakomybė vadovaujantis CK 6.256 str. 4 d. yra preziumuojama, todėl nesant nenugalimos jėgos, įstatymų ar sutartyje numatytų kitų aplinkybių, visais atvejais atsako kelionių organizatorius. Atkreipia dėmesį, kad turistas turizmo sutarties sudarymo metu negali numatyti, ar kelionės organizatorius ateityje drausis taisyklėse nustatyta tvarka ir ar jo sudaryta sutartis bus apsaugota. Tokiu būdu iki pat kelionės pabaigos turi būti išlaikomas tas draudimas, kuris galiojo pasirašant sutartį su kelionių organizatoriumi. Šios taisyklės paneigimas pažeistų turisto, kaip silpnosios šalies interesus, nebūtų garantijų, jog pasikeitus draudimo sąlygoms ar sumoms draudiminio įvykio metu Turistui bus kompensuoti nuostoliai. Turistai, kaip vartotojai, yra silpnesnioji šalis, kuri iš esmės negali ir neturi galimybės įtakoti kelionių organizatoriaus ir draudimo bendrovės sudaromų draudimo sutarčių turinio ir apimties, kuri garantuotų teisės aktų, numatančių vartotojų apsaugą, tinkamą įgyvendinimą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad tarp šalių iš esmės yra kilęs ginčas atsakovui atsisakant mokėti draudimo išmokas pagal minėtą ieškovo reikalavimą, nurodant, jog įvykis yra nedraudžiamasis, t. y. įvykęs pasibaigus laidavimo sutarties galiojimo laikotarpiui. Teismas pažymėjo, kad draudimo liudijime yra nurodytas sutarties galiojimo terminas nuo 2009-08-28 iki 2010-08-27, ir tarp šalių nekilęs ginčas, jog LR Vyriausybės 2003-06-12 nutarimu Nr. 756 patvirtintose Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo taisyklių (2003-12-18 redakcija) 9 punkte numatyti draudžiamieji įvykiai, už kuriuos, ieškovo teigimu, atsakovas privalo prisiimti atsakomybę ir išmokėti draudimo išmoką, yra įvykę jau pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Nors ir Taisyklių 38 punktas nustatė, kad teisę į draudimo išmoką turi tik kelionės organizatoriaus turistai, sudarę su kelionės organizatoriumi laidavimo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu turizmo paslaugų teikimo sutartį, tačiau, pirmosios instancijos teismas vertino, jog nėra teisinio pagrindo išvadai, jog sutarties sudarymo metu numatyta teisė į draudimo išmoką galima draudžiamiesiems įvykiams atsiradus po draudimo sutarties galiojimo termino pabaigos, kai taisyklių 10.3 punktas nustatė, jog nedraudiminiu įvykiu laikomos kelionės organizatoriaus prievolės, atsiradusios ne laidavimo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Be to, tų pačių taisyklių 46 punktas numatė, jog pagal Turizmo departamento raštą – reikalavimą draudimo išmokos mokamos tik už tas prievoles, kurios atsirado iki laidavimo draudimo sutarties pasibaigimo dienos. Taip pat taisyklių 32.1 punktas numatė, jog laidavimo sutartis pasibaigia laidavimo draudimo sutartyje nustatytu draudimo sutarties galiojimo terminu. Teismas atkreipė dėmesį, jog Taisyklių 3 punkte numatyta, kad kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo laidavimo draudimas pagal šių Taisyklių 11 punkto sąlygas būtinas visą kelionės organizatoriaus pažymėjimo, išduoto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nustatyta tvarka, galiojimo laiką ir dar 6 mėnesius – pasibaigus jo galiojimui. Tai reiškia, kad įstatymo leidėjas nenumatė kelionės organizatoriui galimybės išduoto pažymėjimo galiojimo laikotarpiui bei papildomai dar 6 mėnesius pasibaigus pažymėjimo galiojimui, neturėti iš viso prievolių įvykdymo laidavimo draudimo. Toks imperatyvus reglamentavimas iš esmės suponuoja galimybę užtikrinti turistų teisę į draudiminę apsaugą ne tik kelionės organizatoriui turint galiojantį pažymėjimą dėl veiklos vykdymo, tačiau dar ir 6 mėnesius papildomai pasibaigus pažymėjimo galiojimui, t. y. kelionės organizatoriui nebevykdant turizmo veiklos. Ir tik tuo atveju, kai šioms prievolėms įvykdyti nepakanka kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sumos, įstatymų leidėjas yra numatęs teisinius mechanizmus, užtikrinančius tinkamą turistų draudiminės apsaugos įgyvendinimą esant draudiminiams įvykiams, būtent atitinkamų išmokų turistams sumokėjimą iš Kelionių garantijų fondo.

11Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį dėl 250 000 Lt draudimo sumos priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai, todėl ieškinys šioje dalyje atmestas, taip pat netenkinus ieškinio dėl draudimo sumos priteisimo, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo pagal CK 6.37 str.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovas Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo taisyklių 46 punktą bei neatsižvelgė į tai, kad

152.

16Trečiasis asmuo BUAB „Star Holidays“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad su skundu sutinka ir jį palaiko. Pažymėjo, kad

17Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Pažymėjo, kad

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).

20Byloje kilo ginčas dėl atsakovo AAS Gjensidige Baltic pareigos išmokėti draudimo išmoką vadovaujantis Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo laidavimo sutartimi.

21Apeliantas Valstybinio turizmo draudimo departamentas prie Ūkio ministerijos įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo taisykles, todėl nepagrįstai sprendė, kad įvykis yra nedraudiminis. Apelianto nuomone, jeigu sutartis buvo sudaryta laidavimo draudimo sutarties galiojimo metu, nesvarbu, kad ji buvo vykdoma jau pasibaigus nurodytai draudimo laidavimo sutarčiai, draudikui kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką. Tuo tarpu, atsakovo teigimu, draudikas laiduoja tik už prievoles, kurios atsiranda laidavimo sutarties galiojimo laikotarpyje.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo liudijime yra nurodytas sutarties galiojimo terminas nuo 2009-08-28 iki 2010-08-27. Sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos priteisimo būtina vadovautis LR Vyriausybės 2003-06-12 nutarimu Nr. 756 patvirtintomis Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo taisyklėmis (2003-12-18 redakcija), reglamentuojančiomis draudimo sutarties galiojimą, draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius. Vadovaujantis Taisyklių 9 punktu draudiminiais įvykiais laikomi atvejai, kai kelionės organizatoriui panaikinamas kelionės organizatoriaus pažymėjimas, kelionės organizatorius tampa nemokus, kelionės organizatoriui iškelta bankroto byla, pradėtas bankroto procesas neteismine tvarka arba jis likviduotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kelionės organizatorius, sudaręs turizmo paslaugų teikimo sutartį, savo turistui nesuteikė kelionės organizavimo paslaugų ir negrąžino sumokėtos sumos. Nurodyti įvykiai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvyko jau pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Tokie atvejai, kai kelionės organizatoriaus prievolės atsiranda ne laidavimo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, laikomi nedraudiminiais įvykiais (Taisyklių 10.3. punktas).

23Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog jeigu turizmo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta laidavimo draudimo sutarties galiojimo metu, neatsižvelgiant į tai, kada vykdoma sutartis, draudikui kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką. Taisyklių 7 punktas kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo laidavimo draudimo objektu laiko turtinius interesus, susijusius su kelionės organizatoriaus prievolių tretiesiems asmenims pagal turizmo paslaugų teikimo sutartis įvykdymu. Be to šių Taisyklių 46 punktas numatė, kad pagal Turizmo departamento raštą – reikalavimą draudimo išmokos mokamos tik už tas prievoles, kurios atsirado iki laidavimo draudimo sutarties pasibaigimo dienos. Taip pat Taisyklių 32.1 punktas numatė, jog laidavimo sutartis pasibaigia laidavimo draudimo sutartyje nustatytu draudimo sutarties galiojimo terminu. Taigi šių taisyklėse įtvirtintų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad teisė į draudimo išmoką sietina su turizmo paslaugų sutarties vykdymo momentu.

24Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nurodo, kad Turizmo paslaugų teikimo sutartyje privalo būti nurodytas laidavimo draudimo sutarties numeris ir galiojimo laikas. Ši aplinkybė, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, jog nurodytas draudimas seka paskui sutartį ir galioja tol, kol bus įvykdytos visos prievoles pagal sutartį. Teisėjų kolegija, nesutikdama su nurodytu argumentu, pažymi, kad toks šio reikalavimo aiškinimas neatitinka LR Vyriausybės 2003-06-12 nutarimu Nr. 756 patvirtintų Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo taisyklių (2003-12-18 redakcija). Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas Taisyklių 3 punkte numatyta, kad kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo laidavimo draudimas pagal šių Taisyklių 11 punkto sąlygas būtinas visą kelionės organizatoriaus pažymėjimo, išduoto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nustatyta tvarka, galiojimo laiką ir dar 6 mėnesius – pasibaigus jo galiojimui. Tai reiškia, kad kelionės organizatorius, vykdydamas veiklą, privalo turėti prievolės turistams įvykdymo užtikrinimą – laidavimo draudimą, kuris pasibaigus kelionės organizatoriaus pažymėjimui dar galioja 6 mėnesius. Šiuo atveju kelionės organizatoriaus UAB „Star Holidays“ prievolės turistams atsirado iš įvykių, kurie įvyko tuo metu, kai kelionės organizatorius su atsakovu (draudiku) laidavimo draudimo sutarties nebuvo sudaręs, todėl įvykiai –neįvykusios poilsinės kelionės, nutrauktos kelionės – pripažintini nedraudiminiais įvykiais, kurie nesuteikia teisės į draudimo išmoką (Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo taisyklių 9 p., 10.3. p., 40 p.).

25Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 250 000 Lt sumą... 5. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad... 6. Trečiasis asmuo BTA draudimas atsiliepimu nurodo, kad į juos kreipėsi... 7. Išvadą byloje teikianti institucija Lietuvos bankas nurodė, jog Turizmo... 8. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovas Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos apeliaciniu... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Kelionės organizatoriaus... 15. 2.... 16. Trečiasis asmuo BUAB „Star Holidays“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 17. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo AAS Gjensidige Baltic pareigos išmokėti... 21. Apeliantas Valstybinio turizmo draudimo departamentas prie Ūkio ministerijos... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo liudijime yra nurodytas sutarties... 23. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog jeigu turizmo... 24. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir... 25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes,... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą....