Byla 2A-523-212/2015

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Margaritos Dzelzienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-278-940/2015 pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinį dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo bei išlaikymo priteisimo atsakovams E. T. ir A. T., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Panevėžio socialinių paslaugų centrui, Obelių vaikų globos namams, išvadą byloje teikiančioms institucijoms Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. T., Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namams, byloje išvadą teikiančioms institucijoms Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014-03-25 spendimo panaikinimo bei Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-20 įsakymo, kuriuo nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa, panaikinimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras prašė laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovams E. T. ir A. T. jų nepilnamečių vaikų B. T. ir N. T. atžvilgiu, B. T. nustatyti nuolatinę rūpybą, o N. T. nuolatinę globą, vaikų rūpintoju ir globėju paskiriant Obelių vaikų globos namus, nustatyti nepilnamečių gyvenamąją vietą Obelių vaikų globos namuose, priteisti iš atsakovų materialinį išlaikymą vaikams po 58 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui bei iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai yra išsiskyrę, A. T. šeima įrašyta į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą nuo 2003 metų. B. T. ir N. T. iš A. T. buvo paimti dėl galimai naudojamo fizinio ir psichologinio smurto jų atžvilgiu. Atsakovė E. T. pastaruoju metu visiškai nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, kartu su jais negyvena. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-23 nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. (smurtas šeimos aplinkoje), nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams. E. T. turi priklausomybę nuo alkoholio, yra ne kartą gydyta nuo šios priklausomybės, bet gyvenimo būdo nekeičia, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pragyvena iš socialinės paramos, negeba tinkamai pasirūpinti savo vaikais, nesidomi vaikų sveikatos priežiūros užtikrinimo bei ugdymo problemomis, atsisako juos auginti.

4A. T. priešieškiniu prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos sprendimą 2014-03-25 Nr. 40-19-771(4.5) bei 2013-11-20 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymą Nr. A-1031 „Dėl laikinosios globos B. ir N. T. nustatymo“. Nurodė, kad E. T. nuo 2013 m. birželio mėnesio išsikraustė iš namų, todėl jausdama asmeninį pyktį, ėmė skųsti įvairioms tarnyboms ir skleisti melagingus bei įvairiausius išgalvotus dalykus, jog neva A. T. skriaudžia savo vaikus, todėl 2013-11-20 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-1031 „Dėl laikinosios globos B. ir N. T. nustatymo“. Manė, kad vaikai paimti asmeninių ambicijų pagrindu, nes buvo susipykta su socialine darbuotoja. Dėl tokio sprendimo vaikai patyrė didelę psichologinę traumą, jie nori grįžti namo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, o A. T. priešieškinį atmetė. Laikinai – 12 (dvylikos) mėnesių terminui – apribojo motinos E. T. ir tėvo A. T. valdžią jų nepilnamečių vaikų B. T. ir N. T. atžvilgiu; nustatė nuolatinę rūpybą B. T. ir nuolatinę globą N. T., jų nuolatiniu globėju (rūpintoju) paskyrė Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namus bei ten nustatė ir jų gyvenamąją vietą. Paskyrė Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namus B. T. ir N. T. turto administratoriumi. Priteisė iš kiekvieno atsakovo E. T. ir A. T. nepilnamečiams vaikams B. T. ir N. T. išlaikymą po 58 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos –2014-10-23, iki jų pilnametystės. Taip pat priteisė iš atsakovės E. T. 60,98 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

7Nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-11-20 įsakymu Nr. A-1031 nustatė nepilnamečiams vaikams B. T., gim. ( - ) ir N. T., gim. ( - ), laikinąją globą ir vaikų globėju paskyrė vaikų grupinio gyvenimo namus, vaikų globos vietą nustatė ( - ). A. T. 2014-04-18 pareiškė reikalavimą dėl įsakymo Nr. A-1031 panaikinimo. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašė taikyti ieškinio senatį ir A. T. reikalavimą atmesti. Atsižvelgdamas į tai, kad A. T. nesutiko su vaikams nustatyta laikinąja globa, kreipėsi į įvairias institucijas, prašydamas sugrąžinti vaikus į šeimą, 2014-03-12 pateikė skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kuris skundo nepriėmė, teismas sprendė, kad A. T. ieškinio senaties nepraleido. Nurodė, kad ginčai, kylantys iš vaiko globos nustatymo santykių, savo teisine prigimtimi yra šeimos civiliniai teisiniai santykiai, todėl civilinio pobūdžio reikalavimui pareikšti taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

8A. T. ir E. T. yra nepilnamečių B. T., gim. 2000-04-27, ir N. T., gim. 2005-06-13, tėvai. A. T. ir E. T. santuoką nutraukė 1998-09-25, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-02-25 sprendimu nepilnamečių vaikų B. T., gim. ( - ), ir N. T., gim. ( - ), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu A. T.. A. T. šeima nuo 2003 metų yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Panevėžio seniūnijos socialiniai darbuotojai šeimai teikia socialines paslaugas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia A. T. ir buvusiai jo sutuoktinei E. T. jų nepilnametės dukros N. T., gim. ( - ), atžvilgiu. 2013-11-13 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu, gavus informacijos dėl naudojamo smurto prieš nepilnametį B. T., nepilnamečiai N. ir B. T. buvo paimti iš šeimos dėl emocinės, fizinės, socialinės grėsmės šeimoje. 2013-11-16 N. T. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė rašytinį prašymą, kuriame nurodė, kad brolis B. atėjo pas močiutę į namus sušalęs ir verkdamas, nes tėvas A. T. išvarė jį iš namų. N. nuomone, N. ir B. tėvo namuose nėra saugu gyventi, kadangi vaikai dažnai jaučia įtampą, kuri trukdo jiems mokytis ir jaustis saugiai. 2013-11-20 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-1031 nustatė nepilnamečiams vaikams B. T. ir N. T. laikinąją globą ir vaikų globėju paskyrė Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namus, vaikų globos vietą nustatė ( - ), teikiant visokeriopą (psichologinę, psichiatrinę) pagalbą B. ir N. T..

9Teismas pažymėjo, kad A. T. ir E. T. vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žalingos įtakos jiems darymas gerai moralei prieštaraujančiu elgesiu, nesirūpinimas vaikais tęsiasi ilgą laiką. A. T. ir E. T. yra išsituokę, tačiau iki 2013 m. gegužės mėnesio gyveno kartu. A. T. šeima nuo 2003 metų yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. A. T. smurtavo E. T. atžvilgiu. Dėl tokios situacijos šeimoje vyriausia A. ir E. T. dukra N. T. nuo 2012 metų yra globojama močiutės S. T. šeimoje. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. A-100 N. T. buvo nustatyta laikinoji globa, kuri 2005-03-04 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-182 pratęsta iki 2005-01-27. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-09 sprendimu tėvų valdžia buvo apribota laikinai dvejų metų laikotarpiui. Situacijai šeimoje nesikeičiant, N. T. atžvilgiu A. T. ir E. T. tėvų valdžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimu buvo apribota neterminuotai. N. T. visą laiką gyvena kartu su seneliais, su tėvais susitinka tik senelių namuose, pati į tėvų namus neatvyksta, su jais bendrauti iki šiol nenori. B. T. ir N. T. iki 2013-08-14 lankė Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Vaikų dienos centrą. B. nuolat konfliktuojant su kitais vaikais, pasiūlyta kurį laiką centro nelankyti ir rekomenduota kreiptis dėl psichologo konsultacijos. Pasiūlymo taip spręsti problemą nei B., nei tėvai nepriėmė. Nors vaikų tėvai lankydavosi centre, tačiau į pasiūlymus kaip spręsti vaikų problemas nekreipdavo dėmesio. 2013-11-28 buvo sudarytas individualus socialinio darbo su šeima planas, iškelti pagalbos šeimai tikslai ir uždaviniai, tačiau šeima sutartyse pasirašytus įsipareigojimus ignoravo ir jų nevykdė - A. T. nenori keisti savo gyvenimo būdo, alkoholio vartojimą laiko normaliu laiko praleidimo būdu, specialistų (psichologų, psichiatrų) nelanko, darbo paieškų atsisako. 2013 m. rudenį buvo vedamos trys tėvystės įgūdžių grupės. A. T. iš 11 grupės užsiėmimų dalyvavo 6-iuose. Grupės užsiėmimuose A. T. dalyvavo neaktyviai, jokių esminių pokyčių kliento mąstyme nevyko. Panevėžio rajono savivaldybės administracija, stengdamasi padėti šeimai, 2013-02-15 priėmė sprendimą dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo, kuriuo E. T. skyrė socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo priemones, tačiau ji šiomis priemonėmis nepasinaudojo. E. T. 2013 m. vasarą paliko A. T. ir vaikus ir nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio gyvena atskirai. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-03 įsakymu Nr. A-90 E. T. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl laikinosios globos vaikams nustatymo.

10E. T. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nuo 2014-09-25 iki 2014-11-24 dirbo UAB „Biuro“, o nuo 2013-08-26 iki 2013-09-13 dirbo UAB „Dominari“. Šiuo metu E. T. darbo biržoje neregistruota, jai nuo 2013-08-01 iki 2014-09-30 buvo skirta socialinė pašalpa. E. T. ne kartą gydėsi VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje Psichiatrijos skyriuje, diagnozė: ūmi reakcija į stresą, priklausomybė alkoholiui. Taip pat gydyta Panevėžio priklausomybės ligų centre. 2013-11-19 buvo aplankyta E. T. šeima ir įvertintos buities sąlygos. Nustatyta, kad butas yra švarus, tvarkingas. E. T. patvirtino, kad neturi galimybių auginti vaikų, nes bute neužtenka vietos, neturi pinigų, girtauja, ji pageidavo tik bendrauti su vaikais. E. T. niekada nesidomėjo sūnaus elgesiu ar pasiekimais, net jei pavykdavo jai prisiskambinti. Taip pat nesidomėjo ir dukters N. pasiekimais. Sūnaus elgesiu domisi tik tėvas A. T.. Liudytojos N. O. (socialinė darbuotoja) ir S. T. patvirtino, kad E. T. visada turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. E. T. bendrauja su vaikais globos namuose, ji savo gyvenimo būdo nekeičia, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pragyvena iš socialinės paramos, negeba tinkamai pasirūpinti savo vaikais, nesidomi vaikų sveikatos priežiūros užtikrinimo bei ugdymo problemomis, atsisako juos auginti. E. T. nevykdo tėvų pareigos auklėti ir lavinti savo vaikus, jais tinkamai nesirūpina. Girtaudama ir konfliktuodama, bei nenutraukdama smurtinių tarpusavio santykių su buvusiu sutuoktiniu A. T. nepilnamečių vaikų akivaizdoje, ji nesudarė tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis, neužtikrino jų saugumo. Taip pat E. T. neužtikrino tinkamos nepilnamečio sūnaus B. sveikatos priežiūros – nesilankė pas gydytojus, laiku nesikreipė dėl psichologinės pagalbos gavimo ir užtikrinimo, vaikui gyvenant šeimoje bei išsakant suicidines mintis. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, teismas vertino, kad yra pagrindas E. T. laikinai apriboti motinos valdžią nepilnamečių vaikų B. T. ir N. T. atžvilgiu.

11Nors A. T. nurodo, kad jis gali ir sugeba pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, tačiau teismui kilo pagrįstų abejonių, ar A. T. tikrai gali tinkamai auklėti ir prižiūrėti B. T. bei N. T.. Vaikai iš šeimos buvo paimti dėl emocinės, fizinės, socialinės grėsmės, kurią šeimoje kėlė pats A. T.. Panevėžio apylinkės prokuratūroje 2013-11-21 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00430-13 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 163 str., dėl A. T. piktnaudžiavimo tėvo pareigomis dėl to, kad A. T. 2013-11-12 maždaug nuo 18 val. iki 2013-11-13 07.00 val., girtaudamas savo namuose, ( - ), paliko savo vaikus B. T., gim. ( - ) ir N. T., gim. ( - ) be priežiūros, nesirūpino jais, nestebėjo jų ir nesureagavo į vaikų poreikius, kai mažamečiai dėl stipriai nuo alkoholio apsvaigusių asmenų elgesio namuose, triukšmo, jautė stiprų nerimą, išgąstį, nesaugumo jausmą, baimę, todėl B. T., ieškodamas suaugusiųjų pagalbos, elgėsi pavojingai savo sveikatai – paskubomis, tamsiu paros metu, apsirengęs ne pagal tuo metu buvusias oro sąlygas (be striukės ir oro sąlygoms tinkamų batų) išėjo iš namų, esančių Panevėžio rajone ir ėjo į Panevėžio miestą, pas ( - ) gyvenantį senolį V. A. T.. Kai atsidūrė globos namuose, B. T. 2013-11-21 bandė įvykdyti suicidą ir 2013-11-21 – 2013-12-05 buvo gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos psichiatrijos skyriuje, diagnozė: adaptacijos sutrikimai. Kitos patikslintos problemos, susijusios su artimais asmenimis. Ikiteisminis tyrimas 2014-06-09 buvo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 181 str. 1 d. Nors Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-09-01 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylą A. T. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėties, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2014-10-29 nutarimu minėtą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą panaikino ir A. T. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Tuo pačiu Panevėžio apygardos teismo nutarimu teismas A. T. įpareigojo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, į kuriuos jis privalėjo įsiregistruoti per 5 dienas nuo šio teismo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijoje. Tačiau šių kursų iki šiol A. T. neišklausė.

12Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierius įspėjo A. T. dėl daromos nuolatinės ilgą laiką besitęsiančios žalos dėl fizinio ir psichologinio smurto Beno ir N. T. sveikatai ir vystymosi raidai, darančios ilgalaikį neigiamą poveikį vaikų brandai, elgesiui, psichologinei-emocinei savijautai. Taip pat A. T. pateikė siūlymą lankyti psichiatro konsultacijas, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, lankyti psichologo konsultacijas dėl santykių su vaikais, domėtis vaikais, jų elgesio ir savijautos problemomis, kurti pozityvų ryšį ir santykius su vaikais, o Vaiko teisių apsaugos skyriams pasiūlė negerėjant situacijai kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vaikų atžvilgiu, taip pat įvertinti, ar A. T. bendravimas su vaikais nedaro žalos N. ir B., o esant tokiam įvertinimui, atitinkamai riboti tėvo bendravimą su vaikais. A. T. netinkamai vykdė tėvo pareigas ir darė žalą savo vaikams.

13N. ir B. T. atsidūrus globos įstaigoje, vaikams nuolat yra teikiama specializuota psichiatrinė-psichologinė pagalba Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namuose. B. T., N. T. ir A. T. reguliariai lanko paskirtas psichologo konsultacijas. B. psichologo konsultacijos teikiamos vieną kartą per savaitę (esant suicido rizikai), N. rečiau, atsižvelgiant į mergaitės psichologinę būklę. Vaikai globos įstaigoje fizine ir socialine prasme jaučiasi saugūs, bet emocine ir psichologine – tikrai ne. Nors B. T. elgesys ir emocijos stabilesnės, emocinis fonas išlieka žemas, berniukas depresyvus, jautrus ir pažeidžiamas. N. jaučiasi žymiai geriau nei brolis, lengviau prisitaiko prie aplinkybių, ramiau reaguoja į stresines situacijas, nelinkusi kaupti neigiamų emocijų, bet yra stipriai priklausoma, įtakojama tėčio ir brolio. Ekspertai nurodė, kad N. T. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu (liga), nėra laikinoje psichikos sutrikimo būsenoje. Jai konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje; šio sutrikimo kilmė yra daugialypė: tame tarpe ir dėl neadekvataus tėvo elgesio. Nustatyti vienintelį tiesioginį priežastinį ryšį tarp N. T. konstatuojamo emocijų sutrikimo vaikystėje ir neadekvataus tėvo elgesio nėra objektyvios galimybės, kadangi tiriamosios gyvenime buvo ir daugiau jai nepalankių faktorių (tėvų skyrybos, jų piktnaudžiavimas alkoholiu ir t. t.), kas taip pat skatino emocijų sutrikimą. B. T. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam konstatuojamas laikinas sutrikimas – adaptacijos sutrikimas. Nustatyti vienintelį tiesioginį priežastinį ryšį tarp B. T. konstatuojamo adaptacijos sutrikimo ir neadekvataus tėvo elgesio nėra objektyvios galimybės, kadangi tiriamojo B. T. gyvenime buvo ir daugiau jam nepalankių faktorių (tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu, tiriamojo perkėlimas į globos namus ir t. t.), kas taip pat skatino jo adaptacijos sutrikimą. 2013-11-21 suicidinį berniuko ketinimą sąlygojusios priežastys yra visų jo neigiamų išgyvenimų visuma: konfliktiška namų aplinka, tėvų nepriežiūros ir girtuoklystės faktai, laikinas apgyvendinimas vaikų globos namuose, kuriuose vaikas nenori būti, neigiamos bendraamžių reakcijos į vaiko esamą padėtį ir t. t. Visos šios priežastys kartu sukėlė B. T. stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, kurie iššaukė impulsyvias ir neadekvačias jo reakcijas. B. T. rekomenduojama teikti sistemingą ir ilgalaikę psichiatrinę, psichologinę pagalbą, orientuotą į psichologinės jo būsenos stiprinimą, streso įveikos įgūdžių mokymą.

14Vaikams yra leidžiama ir sudaromos sąlygos bendrauti su tėvu A. T. ir mama E. T. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į E. T. ir A. T. tarpusavio nesutarimus, 2014-01-22 buvo pasirašytas susitarimas dėl vaikų lankymo laiko nustatant, kad E. T. ir A. T. su vaikais bendrauja skirtingu laiku, tačiau A. T. savavališkai pasiima vaikus iš mokyklos ir parsiveža juos į savo namus. Nuo 2013-11-13 iki 2014-02-10 vaikai keturis kartus į globos įstaigą buvo grąžinti socialinio darbuotojo iniciatyva, tris kartus su policijos pareigūnų pagalba. Liudytoja N. O. nurodė, kad E. T. dažnai jai nustatytu bendravimo su vaikais metu globos namuose vaikų neranda, nes A. T. dar nebūna jų parvežęs atgal. A. T. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-16 nutarimu pagal ATPK 181 str. 1 d. nubaustas administracine nuobauda – įspėjimu – už tai, kad jis sistemingai pažeidinėjo vaikų grupinio gyvenimo namų vidaus tvarkos taisykles, įsakymą dėl laikinosios globos B. T., gim. ( - ), ir N. T., gim. ( - ), nustatymo, laiku negrąžino vaikų į Vaikų grupinio gyvenimo namus. Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus 2014-05-23 įsakymu Nr. V-101 N. T. ir B. T. leidimas svečiuotis pas S. T. panaikintas dėl nustatytų svečiavimosi tvarkos pažeidimų. A. T. prašė jam leisti pasiimti vaikus į savo namus, tačiau 2014-07-02 vykusio pasitarimo metu išnagrinėjus A. T. prašymą, buvo nutarta neišduoti A. T. leidimo pasiimti į namus svečiuotis vaikų B. ir N., atsižvelgiant į tai, kad A. T. turi neišnykusį teistumą, galiojančių administracinių nuobaudų, yra neigiamai charakterizuojamas, negeba tinkami bendrauti su sūnumi. Net ir esant neigiamai išvadai, A. T. ir toliau sistemingai pažeidinėjo minėtas taisykles.

15Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-23 nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. (smurtas šeimos aplinkoje), nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per šešis mėnesius užsiregistruoti ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. A. T. buvo teistas ir anksčiau, tačiau šie teistumai jau išnykę. Be to, A. T. ne kartą yra baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą – A. T. 2014-05-20 pagal ATPK 128 str. 3 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis perdavė vairuoti automobilį nepilnamečiui B. T., neįgijusiam teisės vairuoti transporto priemones; 2014-10-07 nutarimu A. T. buvo nubaustas pagal ATPK 131 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., kadangi A. T. 2014-05-18 19.40 val. ( - ) vairavo mopedą, kuris nedraustas nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairuotojas nebuvo užsidėjęs motociklininko šalmo; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-08 nutarimu A. T. už tai, kad jis 2014-05-18 21.15 val. ( - ), pastatu išvadino necenzūriniais žodžiais A. M. ir S. M., savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nubaustas administracine nuobauda pagal ATPK 174 str.; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-17 nutarimu A. T. už tai, kad jis 2014-07-31, apie 12.00 val., Panevėžio socialinių paslaugų centro vaikų grupinio gyvenimo namuose, esančiuose adresu ( - ), necenzūriniais žodžiais išplūdo vadovę I. T., garsiai ant jos šaukė, įžeidinėjo, kibo prie jos, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį nubaustas administracine nuobauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. Minėti teismo sprendimai nebuvo panaikinti, yra įsiteisėję, todėl turi prejudicinę reikšmę, sprendžiant apie A. T. netinkamą elgesį ir netinkamo pavyzdžio rodymą savo vaikams.

16Nors A. T. neigia turintis problemų dėl alkoholio vartojimo ir pateikė teismui Priklausomybės ligų centro pažymą, kad į apskaitą nėra įtrauktas, tačiau jo girtavimo, tokiu būdu netinkamai atliekant tėvo pareigas, faktus patvirtina bylos medžiaga. A. T. piktnaudžiavimą alkoholiu patvirtina 2013-12-05 Panevėžio seniūnijos raštas Nr. S-427, kuriame nurodyta, kad A. T. yra priklausomas nuo alkoholio, nuolat girtauja, o išgėręs psichologiškai ir fiziškai bando paveikti šeimos narius. 2013-12-05 lankytasi pas A. T.. Name tvyrojo alkoholio kvapas, didžiulė netvarka, paklaustas dėl girtavimo neneigė, kad vakarais išgeria. Liudytoja A. P. nurodė, kad ne kartą A. T. namuose rado neblaivų.

17A. T. nurodo, kad nori susigrąžinti vaikus į šeimą, tačiau nepriima jam teikiamos socialinės pagalbos, dažnai konfliktuoja su socialiniais darbuotojais. Liudytoja A. P. parodė, kad A. T. jos atžvilgiu visada buvo nusiteikęs priešiškai, buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius. A. T. nepriima jam teikiamos pagalbos. A. T. su socialiniais darbuotojais bendrauja agresyviai nusiteikęs, liepia nesilankyti jo namuose, buvo atvejų, kai A. T. naudojo smurtą socialinių darbuotojų atžvilgiu, iškoneveikia juos necenzūriniais žodžiais, linkęs kaltinti ir žeminti, tyčiotis, niekada neieškantis kompromiso, nepriimantis patarimų, impulsyvus, grubus, į pastabas reaguoja agresyviai, viską neigia. Socialiniai darbuotojai yra gąsdinami, grasinama susidorojimu, dėl A. T. veiksmų buvo kviesta policija. Šeimoje girtaujama, vyksta muštynės, vyras dažnai naudoja smurtą žmonos atžvilgiu. A. ir E. T. nekeičia savo gyvenimo būdo, girtauja, netinkamai rūpinasi vaikų priežiūra, abu yra bedarbiai, neturi jokio pragyvenimo šaltinio. Dėl tokio elgesio pas A. T. lankėsi policijos pareigūnai. A. T. nesutarė ir konfliktavo su socialine darbuotoja A. P., o su kita socialine darbuotoja S. J. nebuvo agresyviai nusiteikęs.

18A. T. santykiai dažnai yra įtempti bei komplikuoti ne tik su aplinkiniais svetimais žmonėmis, bet ir su sūnumi B.. Liudytoja N. O. nurodė, kad E. T. yra ne kartą pasakojusi, kad B. pykstasi su tėvu. N. T. su tėvais nekonfliktuoja, o per B. T. gyvenimo laiką globos įstaigoje užfiksuoti keli konfliktai su tėvu A. T.. 2014-07-22 šeimos aplankymo metu buvo pasirašytas Susitarimas dėl bendros veiklos siekiant pokyčių, tačiau šeima šio plano neįvykdė. B. buvo įsižeidęs dėl to, kad tėvas jį išvarė ir negali atleisti. Tėvas stengiasi atstatyti ryšį su sūnumi. A. T. susigrąžino B. pagąsdinęs, kad bus parduoti vaiko daiktai, tačiau bendravimas su sūnumi labai ribotas, vaikas nekalbus, buitinės sąlygos mažai keičiasi. A. T. nenurodė, iš kokių pajamų gyvena. Nors A. T. stengiasi sudaryti vaikams sąlygas, lanko laikinuosiuose globos namuose, susitaikė su sūnumi, tačiau trūksta šilto bendravimo, socialinių įgūdžių lavinimo. Dėl to, kad vaikai buvo paimti iš šeimos kaltina tik institucijas, pats nepripažindamas jokios kaltės. A. T. jautriai reaguoja į galimą vaikų negrąžinimą į šeimą.

19A. T. yra nelinkęs bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir vykdyti jam nustatytų įpareigojimų. 2014-01-06 dvylikai mėnesių buvo sudarytas Individualus socialinio darbo su šeima planas Nr. IP-2, kurio tikslas – padėti suprasti alkoholio ir smurto daromą žalą šeimai. Plane numatyti konkretūs įpareigojimai A. T., tačiau jis jo nesilaikė. Teismas darė išvadą, jog vaikams N. ir B. T. šeimoje gyventi nesaugu. A. T. dalyvavo tik viename tėvystės įgūdžių grupės užsiėmime 2014-03-03. Su A. T. 2014-10-06 buvo sudarytas susitarimas dėl bendros veiklos siekiant pokyčių Nr. (7.9)-IP-121, kurio A. T. taip pat neįvykdė – darbo nesusirado, laikinųjų vaikų globos namų taisyklių nesilaikė, socialinėms paslaugoms teikti sąlygų nesudarė. Pas A. T. namuose ir toliau nuolat lankosi socialiniai darbuotojai, kurie vertina gyvenimo sąlygas. 2015-02-06 bei 2015-02-09 buities ir gyvenimo sąlygų įvertinti nepavyko, nes A. T. namai buvo užrakinti.

20A. T. neturi nuolatinių pajamų, šiuo metu socialinių išmokų negauna. A. T. darbo biržoje neregistruotas, nes 2014-12-03 atsisakė siūlomo darbo be pateisinamos priežasties. Teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba neoficialiai, uždirba apie 300 Eur (1 000 Lt). Oficialaus darbo neieško, nes taip patogiau, o darbo birža negalėtų pasiūlyti geriau apmokamo darbo.

21Teismas pripažino, kad A. T. po laikinosios globos vaikams nustatymo pradėjo dėti daugiau pastangų bendraudamas su vaikais bei siekdamas juos susigrąžinti į šeimą. Tą patvirtina ir bylos medžiaga. B. T., N. T. ir A. T. reguliariai lanko paskirtas psichologo konsultacijas. A. T. į visas paskirtas konsultacijas atvyko laiku ir pareigingai (išskyrus paskutinę). Konsultavimo procese stebimi teigiami A. T. asmeniniai pokyčiai – pagal savo sugebėjimą rūpinasi, myli ir išgyvena dėl savo vaikų, linkęs dėl jų aukotis, stengiasi užtikrinti socialų vaikų elgesį. 2014-05-05 šeimos aplankymo metu A. T. nurodė, kad lanko PPT organizuotus tėvystės įgūdžių kursus. A. T. ir E. T. dėl vaikų mokymosi pasiekimų tiesiogiai mokyklos atstovų nesiteirauja ir mokykloje nesilanko, tačiau A. T. nuolat teiraujasi ir prašo vaikų globos namų socialinių darbuotojų pagalbos dėl vaikų pasiekimų mokykloje, nevengia vaikams tiesiogiai išsakyti pastabas dėl neigiamų vertinimų ir nepažangumo. A. T. nuolat lanko savo vaikus. Psichologė A. K. nurodė, kad nuo 2013-11-21 dirba su T. šeima. B. T. psichologinę pagalbą teikia kas savaitę, A. T. rečiau, o N. epizodiškai, nes ji nėra problematiška. Teigiami A. T. pokyčiai yra šie – nepritaria žalingiems B. įpročiams, taiko drausmines nuobaudas, kas nėra blogai ir padėjo pagerinti B. mokymosi rezultatus. A. T. taisyklės yra griežtos. A. T. deda jau daug daugiau pastangų. Liudytoja I. Č. paaiškino, kad A. T. visada ateina į Rožyno progimnaziją, kai yra kviečiamas, visada mandagus. Apie A. T. elgesį ir būdą nieko nežino. A. T. sakė, kad nori, jog vaikai grįžtų namo. Nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014-07-14 iki 2014-08-29 šeimos buitis pastebimai sutvarkyta. A. T. atvirai bendrauja, reiškia savo nuomonę, tačiau savo kaltės neįžvelgia. A. T. lanko vaikus laikinuosiuose globos namuose, parsiveža į savo namus ir nustatytu laiku grąžina į globos įstaigą. Vaikams kieme pastatytas baseinas, batutas. Buityje maži pokyčiai, trūksta švaros ir tvarkos, bet matosi pastangos. Liudytojai Panevėžio seniūnijos seniūnas S. S., S. L., S. F. ir K. V. patvirtino, kad pas A. T. vyksta statybos darbai. Liudytojos S. L., S. L., S. F. ir K. V. taip pat nurodė, kad A. T. labai bendrauja su vaikais, santykiai geri; A. T. su vaikais sutaria, su jais elgiasi gražiai, santykiai šilti; vaikai apkabina tėvą; vaikai aprengti, nuprausti. Iš 2014-12-03 apsilankymo šeimoje akto Nr. (7.9)-RG-363 matyti, kad A. T. namuose buvo rastas blaivus, geros nuotaikos. Namuose šilta, bet trūksta tvarkos ir švaros. Paaiškino, kad turi didelių bėdų su sūnumi dėl prasto mokymosi ir blogo elgesio. Liudytoja S. J. nurodė, kad su A. T. šeima dirbo 2014 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais ir nei karto nerado A. T. neblaivaus. A. T. jos atžvilgiu nebuvo piktas ar priešiškai nusiteikęs. A. T. rodė pažymas, kad lankėsi dėl psichologinės pagalbos suteikimo, taip pat lankė tėvystės įgūdžių pamokas. 2015-01-14 apsilankymo šeimoje aktas Nr. (7.9)-RG-14 patvirtina, kad A. T. sodo namas yra rekonstruojamas, didinamas gyvenamasis būstas. Socialinių paslaugų A. T. vis dar atsisako. Bendrauja su sūnumi B.. Buvo nubaudęs sūnų, paimdamas kompiuterį ir telefoną, kadangi B. labai prastai mokėsi. Dabar vaiko pažymiai pagerėjo. Psichologė A. K. teisme paaiškino, kad tokios A. T. bausmės sūnui B. nėra netinkamos, o atvirkščiai, jos padeda auklėti vaiką.

22Nors akivaizdžių teigiamų pokyčių A. T. elgesyje ir yra, tačiau teismo vertinimu, jie nepaneigia, kad A. T. vis dar trūksta socialinių, savitvardos bei vaikų priežiūros įgūdžių, o namuose – tvarkos ir švaros. Psichologė A. K. nurodė, kad neigiama yra tai, jog nors A. T. norai geri, tačiau jis reaguoja netinkamai, yra ūmus žmogus, linkęs laužyti taisykles, jo elgesys ne visada būna adekvatus. Dažnai A. T. mano, kad daro gerai ir ne kitaip, nekeičia nuomonės. Visai šeimai reikia pagalbos ir gydymo, todėl turi būti teikiama intensyvi socialinė ir psichologinė pagalba visai šeimai. Mano, kad konfliktų šeimoje išvengta nebus, kadangi ir tėvas, ir sūnus yra ūmūs. Konfliktai dažniausiai kyla tada, kai tėvas ko nors reikalauja. Nors vaikams geriau augti biologinėje aplinkoje, bet ar vaikus dabar saugu grąžinti į šeimą, pasakyti negali. Liudytoja S. J. paaiškino, kad A. T. šeimoje lankėsi 7 kartus ir lankymosi metu pastebėdavo, kad tarp tėvo ir vaikų trūksta artimo bendravimo, nėra jokio bendro užsiėmimo. Kad A. T. konfliktuoja su sūnumi B., patvirtino ir liudytojai S. S. bei N. O.. Taigi A. T. bendravimas su sūnumi B. vis dar yra sutrikęs. A. T. neturi pakankamų socialinių ryšių bendraujant su vaikais, nemoka spręsti iškilusių problemų, savo elgesiu dažnai rodo netinkamą pavyzdį vaikams. Nors B. T. ir N. T. 2014-02-26 raštu nurodė, kad myli savo tėtį A. T. ir nori gyventi su juo, o ne globos namuose, liudytoja S. T. teisme irgi patvirtino, kad vaikams globos namuose gyventi negera ir jie nori grįžti į tėvo namus, akivaizdu, kad tol, kol A. T. neigs netinkamo savo elgesio problemas, vaikų interesai tėvo namuose bus pažeidžiami, tuo tarpu globos įstaigoje vaikų fizinio, psichinio ugdymo ir socializacijos progresas yra didelis. Suprantama, kad vaikai nori gyventi ne globos namuose, tačiau pažymėjo, kad sprendimą priima ne vaikai. Globos įstaigoje nepilnamečiai adaptavosi gerai, laisvai reiškia savo emocijas, atvirai išsako savo poreikius ir norus, kontaktas su bendraamžiais pozityvus. Ilgą laiką didžiausia problema buvo destruktyvus B. elgesys ir pamokų, ir pertraukų metu. Dėl teisinių pažeidimų 2014-10-06 B. T. buvo skirta minimalios priežiūros priemonė – įpareigojimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ir įpareigojimas lankyti specialisto konsultacijas. Pastaruoju metu jokių blogo elgesio apraiškų nėra. B. daug ramesnis, stengiasi jei ne draugauti, tai bent likti nuošalyje. Mokymosi motyvacija šiek tiek pakilo. B. stengiasi mokytis ir gauti teigiamą įvertinimą. B. T. ir N. T. šiuo metu yra sveiki, lėtinių ligos sutrikimų neturi. B. lankėsi pas vaikų psichiatrą dėl suicidinio bandymo paskutinį kartą 2015-01-16. N. T. pas psichiatrą nesilankė. Liudytoja A. K. teisme taip pat nurodė, kad N. ir B. tėvas yra autoritetas ir vargu, ar gali būti kitaip. B. nuo patekimo į globos įstaigą tapo stabilesnis, ramesnis, bet suicido rizika išlieka. Liudytoja I. Č. patvirtino, kad B. mokymosi rezultatai buvo labai prasti, bet pastaruoju metu pasitaisė.

23Labai svarbi aplinkybė šiuo atveju yra vaikų fizinės ir psichinės sveikatos ypatybės, dėl kurių vaikų buvimas globos įstaigoje vaikų integracijos į visuomenę požiūriu jų interesus užtikrina, o netinkama priežiūra pas tėvą suponuoja vaiko teisių pažeidimą ne tik šiuo metu, bet ir ateičiai. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo 2014-09-29 akte Nr. 1156 nurodoma, kad A. T. gyvena sodo namelyje. Yra centrinis šildymas, vanduo, vietinė kanalizacija. Būstas techniškai tvarkingas. Apačioje yra vienas kambarys ir virtuvė. Pirmame aukšte esančiame kambaryje yra rašomasis stalas, televizorius, kompiuteris, dviaukštė lova, skirta vaikams miegoti. A. T. teigia, kad jis pats miega antrame aukšte esančiame kambaryje, į kurį galima patekti tik kopėčiomis iš lauko. Šis kambarys yra pusiau įrengtas. Virtuvėje yra visa reikiama įranga ir reikmenys. Vaikams sudarytos minimalios sąlygos protiniam ir fiziniam vystymuisi, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui. A. T. savo buitimi vaikams gali sudaryti tik minimalias sąlygas augti ir vystytis. Be to, jis šiuo metu nei dirba, nei yra registruotas darbo biržoje ir jo pajamos yra neaiškios. Išlaikymo vaikams taip pat neteikia. A. T. nenurodant, iš kokių pajamų jis pats gyvena ir iš ko ketina išlaikyti savo du nepilnamečius vaikus N. ir B., teismas negali daryti išvados, kad A. T. turi galimybę tinkamai pasirūpinti savo vaikų poreikiais bei interesais. Be to, akivaizdu, kad A. T. vis dar nėra linkęs bendradarbiauti su valstybės institucijomis, siekiant išspręsti šias problemas bei jų sukeliamus padarinius vaikams, išklausė tik dalį tėvystės įgūdžių ugdymo kursų, nėra linkęs eiti pas specialistus bei keisti gyvenimo būdo, nėra linkęs pripažinti, kad netinkamai elgiasi, neigia faktus, kurie jam yra nenaudingi, todėl šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad tėvas tikrai yra pajėgus tenkinti vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad A. T. savo elgesiu vis dar daro vaikams destruktyvią įtaką. Valstybė išnaudojo visas teisines, administracines ir socialines priemones, teikdama pagalbą A. T. šeimai, kad šis galėtų tinkamai įgyvendinti vaikų teises. Atsižvelgiant į visa tai, teismas vertino, jog šiuo atveju yra pagrindas laikinai apriboti tėvo valdžią A. T. nepilnamečių vaikų N. T. ir B. T. atžvilgiu.

24Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, ieškovo A. T. ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, kadangi neišnykus aplinkybėms, dėl kurių nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš šeimos, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti 2014-03-25 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. 40-19-771(4.5) bei 2013-11-20 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymą Nr. A-1031 „Dėl laikinosios globos B. ir N. T. nustatymo“.

25A. T., nors ir nežymiai, pradėjo bendradarbiauti su vaikų teisių apsaugos institucijomis bei socialiniais darbuotojais, t. y. be pykčių įsileisti juos į namus, taip pat remontuodamas namą gerina gyvenimo sąlygas, domisi vaikų pasiekimais mokykloje, pats, nors ir nereguliariai, bet lankosi pas specialistus. Tačiau A. T. vis dar nėra linkęs laikytis privalomos tvarkos bei taisyklių, keisti savo kategoriško elgesio bei nuostatų. Vaikai jaučia stiprų emocinį ryšį su tėvais, todėl į šeimą jie galėtų būti grąžinti pasikeitus situacijai, teismas sprendė, jog CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nuostatų įgyvendinimui A. T., o tuo pačiu ir E. T., privalo bendradarbiauti su šeima dirbančiomis institucijomis, įsileisti patikrinimui į namus jų darbuotojus, priimti siūlomas psichologines ir kitokio pobūdžio paslaugas, ugdyti gyvenamos vietos tvarkymosi bei tėvystės įgūdžius, imtis priemonių susirasti darbą, spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą (tuo tikslu kreiptis į medicinos įstaigas), reguliariai lankyti vaikus globos institucijoje, raštu, elektroniniu paštu ar telefonu domėtis vaikų ugdymu, elgesiu, pasiekimais, bendradarbiauti su globos namų įstaiga, vaikų lankoma ugdymo įstaiga, teikti vaikams materialinį išlaikymą. Kadangi nurodyto pobūdžio veiksmų plano įgyvendinimui reikalingas ilgesnis laiko tarpas, teismas nustatė laikino tėvų valdžios apribojimo terminą - 12 mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

26Skirdamas vaikams globą, teismas nustatė, kad Panevėžio A. B. kūdikių ir vaikų globos namuose laisvų vietų nėra. Kitų rajonų vaikų globos namai apgyvendina tik savo savivaldybių vaikus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad vaikų apgyvendinimas Obelių ar Pabradės vaikų globos namuose neužtikrintų geriausių nepilnamečių teisių ir jų teisėtų interesų, be to, siunčiant vaikus į vaikų globos namus būtina vadovautis teritoriniu principu. Įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad šiuo atveju geriausia būtų, jog vaikai liktų toje pačioje globos įstaigoje, kadangi jie prie šios įstaigos jau yra pripratę, nereiktų keisti mokyklos. Pažymėjo, kad labai svarbu užtikrinti nepilnamečiams ryšio su biologine šeima išsaugojimą ir bendravimo tęstinumą, taip pat nenutraukti susiformavusių tarpusavio santykių su draugais, mokykla bei kitais vaikams svarbiais asmenimis, be to, apklausus vaikus, jie, jei nebūtų grąžinti į šeimą, sutiko likti gyventi Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namuose. Psichologė A. K. teisme nurodė, kad B. T. yra depresyvus vaikas, ūmiai reaguoja, sunkiai prisitaiko prie pokyčių. Jei keisis globos įstaiga, vaikas bus traumuojamas. Vaikams neigiamą įtaką daro nežinomybė, kur jie toliau gyvens – šeimoje ar globos įstaigoje.

27Atsižvelgiant į tai, kad A. T. ir E. T. vaikai liko be tėvų globos, vaikų globa (rūpyba) nustatė globos (rūpybos) institucijoje, Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namus paskyrė vaikų globėju (rūpintoju), vaikų gyvenamąją vietą nustatant adresu, ( - ).

28Atsakovai A. T. ir E. T. pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus N. ir B. T. gera valia nevykdo nuo tada, kai 2013 metų lapkričio mėnesį vaikai buvo paimti iš šeimos. Nei vienas iš atsakovų nedirba, darbo biržoje neregistruoti. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų teikę nepilnamečiams vaikams išlaikymą, į atsakovų turtinę padėtį, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie objektyvias priežastis, dėl ko atsakovai negalėtų teikti išlaikymo savo vaikams, į nepilnamečių poreikius, teismas priteisė iš atsakovų po 200 Lt (58 Eur) išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.

29III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

30Apeliaciniu skundu atsakovas A. T. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o jo ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei išreikalauti naujų dokumentų, apklausti psichologę A. K. dėl N. ir B. psichologinės būsenos Panevėžio miesto apylinės teismui priėmus skundžiamą sprendimą. Mano, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes viso proceso metu akivaizdžiai turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties. Nesutinka su teismo sprendimu dėl vaikų globėju bei rūpintoju paskyrimu, nes Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namai (toliau VGGN) šiuo metu neturi teisės teikti nuolatinės globos paslaugų, nes tam neturi licencijos. Teismo sprendimas skirti nepilnamečių vaikų nuolatiniu globėju įstaigą, kuri neturi tai veiklai licencijos prieštarauja Socialinių paslaugų įstatymo 19 str. 2 d. Tai, kad teismas priima sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams, rodo teismo šališkumą. Teismas įtraukė į bylą Įvaikinimo tarnybą tam, kad ji pasisakytų dėl ieškovo parenkamos nuolatinės globos įstaigos tinkamumo teikti tokias paslaugas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ši tarnyba būtų kaip nors išreiškusi savo poziciją dėl VGGN tinkamumo teikti nuolatinę globą apelianto nepilnamečiams vaikams. Tai rodo, jog teismas buvo ne tik šališkas, bet ir pažeidė CPK normas – bylą išsprendė be trečiojo asmens – Įvaikinimo tarnybos pozicijos dėl VGGN tinkamumo teikti nuolatinės globos paslaugas apelianto vaikams. Byloje nėra Įvaikinimo tarnybos išvados ar toks teismo sprendimas neprieštarauja vaikų interesams. Teismas nesiėmė jokių procesinių priemonių pranešti Įvaikinimo tarnybai apie ieškovo pateiktą prašymą VGGN skirti vaikų globėju. Mano, jog teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant vienai iš byloje dalyvaujančių asmenų ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. VGGN steigėja yra Panevėžio miesto savivaldybė. Todėl tam, kad VGGN galėtų teikti apelianto vaikams nuolatinę globą privalomas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos sprendimas, tačiau tokio sprendimo byloje nėra pateikta. Mano, kad toks sprendimas ir negali būti priimtas, nes VGGN ne tam skirta ir neturi licencijos. Byloje esantis VGGN raštas, jog išimties tvarka sutinka teikti nuolatinę globą apelianto vaikams – yra šios įstaigos savivalė, t. y. neteisėtas sprendimas. Mano, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija visų pirma privalo priimti sprendimą dėl VGGN skyrimo apelianto vaikų nuolatiniu rūpintoju ir globėju bei sprendimą dėl finansinės ir materialinės paramos tam tikslui skyrimo. Ir tik tada teismas galėtų spręsti dėl VGGN tinkamumo teikti nuolatinę globą vaikams. Neesant Panevėžio miesto savivaldybės administracijos sprendimų, VGGN raštas, jog išimties tvarka sutinka teikti nuolatinę globą – yra šios įstaigos neteisėta savivalė, nes ji neturi atitinkamo steigėjo sprendimo, neturi tam tikslui skirtų finansinių ir materialinių išteklių, neturi licencijos teikti nuolatinę globą nepilnamečiams vaikams ir nėra tam tikslui pritaikyta. Tai, kad teismas be kompetentingų institucijų sprendimų paskyrė VGGN nuolatiniu globėju, įrodo, jog teismas buvo šališkas. Be to, 2015-02-24 vykusiame teismo posėdyje prieš duodant parodymus psichologei A. K., teismas iš karto pasiūlė jai papasakoti viską ką blogo žino apie apeliantą. Tai akivaizdžiai parodo, jog teismas turėjo išankstines nuostatas, t. y. žinojo, jog ieškovo ieškinį tenkins, o apelianto ieškinį atmes. Psichologė aiškiai išdėstė, jog nėra pagrindo apriboti apelianto teises į vaikus, nes jo vaikai jau suaugę, nusistovėjusios jų pažiūros, elgesys ir bet kokie pokyčiai tiesiog akivaizdžiai prieštarautų jų interesams. Apelianto nuomone, teismas nukrypo nuo teismų praktikos bei pažeidė materialines bei procesines teisės normas. Nurodo, jog vaikai iš jo paimti 2013 m. lapkričio mėnesį, jų gyvenamoji vieta nuo 2013-11-13 yra VGGN, todėl nuo to laiko šeimos nebėra. Prokuroro surinkta medžiaga, kuri įrodo netinkamą apelianto elgesį su vaikais yra būtent už laikotarpį kai vaikai iš apelianto jau buvo paimti. Mano, kad ieškovo pateikti dokumentai apie šeimos aplinką 2014 metais yra niekiniai, nes tokiu laikotarpiu šeimos nebuvo ir šiuo metu jos nėra. Visos teismo nuorodos dėl šeimos aplinkos tyrimo – nepagrįstos, nes apelianto šeimos jau nuo 2013-11-13 nebuvo. Teismo aptarti bei ieškovo pateikti duomenys apie apelianto šeimą laikotarpyje nuo 2013-11-13 iki šiol neatitinka kasacinio teismo praktikos, kurioje pasakyta, jog visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą, nes tuo laikotarpiu šeimos nebuvo. Mano, kad kilus konfliktui tarp apelianto ir valstybės dėl vaikų grąžinimo į šeimą, vertinti apelianto šeimos aplinką yra ydinga praktika. Teismas nurodė, kad apeliantas konfliktuoja su socialiniais darbuotojais, tačiau nenustatė ar tai vyksta visada, ar tik tuomet kai iš jo buvo paimti vaikai. Mano, jog teismo argumentai nepagrindžia fakto, kad apelianto šeimos atvejis yra kraštutinis atvejis ir dėl to būtina vaikus paimti iš šeimos. Psichologė A. K., kuri nepertraukiamai bendravo tiek su apelianto vaikais, tiek su pačiu juo daugiau nei metus laiko, aiškiai išreiškė savo poziciją, jog apeliantui apriboti tėvų valdžią netikslinga, nereikia ir tam nėra pagrindo, nes tai prieštarautų vaikų interesui. Taip pat nurodė, jog kad jo vaikai turi gyventi ir augti biologinėje šeimoje, nes jie jau užaugę ir jiems yra susiformavusios elgesio nuostatos. Didžiausią neigiamą įtaką vaikų psichologijoje padarė būtent jų patalpinimas VGGN. Tėvų valdžios apribojimas būtų bausmė apelianto šeimai, o ne valstybės pagalba. Be to, byloje yra pateiktas 2014-07-15 socialinės darbuotojos ataskaita, kurioje nurodoma, kad vaikai gali grįžti pas apeliantą, o socialinis darbas gali vykti vaikams gyvenant biologinėje šeimoje. Mano, jog apelianto tariamas konfliktas su socialiniais darbuotojais yra perdėtas, nes konfliktas buvo tik su viena socialine darbuotoja su kuria jie nesutarė nuo pat paauglystės. Be to, jei asmuo ateina į apelianto namus fiksuoti ir ieškoti vien blogio, akivaizdu, kad su tokiu asmeniu atitinkamai ir elgiamasi. Be to, duomenys apie netinkamą elgesį su socialiniais darbuotojais yra pateikti už laikotarpį, kai vaikai buvo patalpinti į VGGN. Esant tokiai konfliktiniai situacijai, mano, jog sunku iš tėvo reikalauti adekvataus elgesio. Buvo įtempta situacija, apeliantas darė klaidas, o atitinkamos institucijos naudojosi tuo ir surašinėjo aktus. Apeliantas ne visada išlaiko susikaupusį susierzinimą ant asmenų, kurie tiesiogiai yra atsakingi už apelianto vaikų paėmimą iš šeimos. Mano, kad tai negali būti priežastis atskirti vaikus nuo tėvo. Be to, teismo metu apklausti kaimynai patvirtino, jog apelianto santykiai su vaikais yra itin geri. Todėl nesuprantama teismo išvada, kad tol kol A. T. neigs netinkamo savo elgesio problemas, vaikų interesai tėvo namuose bus pažeidžiami. Įstatyme bei teismų praktikoje akcentuojama vaiko teisė gyventi su tėvais, teismas neturi teisės pažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius. Mano, jog teismo sprendimas apriboti apelianto tėvų valdžią, reiškia bausti jį ir jo vaikus, o ne padėti jo šeimai. O tai neatitinka kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos dėl tėvų valdžios ribojimo vaikams. Teismas nustatė netinkamą apelianto elgesį praeityje, tačiau tai neturi lemiamos reikšmės, vėliau nustačius teigiamus apelianto elgesio pokyčius ir tokio pasikeitusio elgesio pastovumą. Reikšmingų duomenų, patvirtinančių tėvo pareigų nevykdymą aktualiu laikotarpiu, sudarančiu pagrindą apriboti tėvo valdžią, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Be to, vaikai nuo 2013 m. lapkričio mėnesio kai buvo patalpinti VGGN, itin dažnai būdavo su apeliantu namuose, jie vos ne kiekvieną dieną po pamokų grįždavo namo, o ne į globos namus. Vaikai nedviprasmiškai yra išreiškę savo poziciją, jog nori gyventi su tėvu savo namuose, nes būtent čia jie jaučiasi geriausiai. Tai patvirtina ir jų psichologė A. K.. Vaikai iki šiol nežino kodėl jie yra paimti ir atskirti nuo tėvo. Toks valstybės elgesys yra neteisėtas. Mano, jog teismo argumentai yra nepakankami, kad paneigtų jau pakankamai didelių vaikų išreikštą norą gyventi su apeliantu. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų faktą, kad vaikai nesugeba išreikšti savo nuomonės. Todėl teismas netinkamai taikė CK 3.164 str. Teismo argumentai dėl valstybės gebėjimo suteikti geresnes gyvenimo sąlygas apelianto vaikams, nei pas jį, nesuteikia teismui teisės neatsižvelgti į vaikų norus. Be to, VGGN neturi teisės teikti nuolatinę globą, todėl teismas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo spręsti, kad VGGN bus suteiktos geresnės gyvenimo sąlygos nei apelianto namuose. Mano, jog teismas grubiai pažeidė Vaikų teisių konvenciją.

31Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Obelių vaikų globos namai prašo apeliacinį skundą spręsti vadovaujantis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

32Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apelianto argumentai dėl teismo šališkumo yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog centras neturi licencijos teikti socialinės globos paslaugas, nes ji turi valstybės išduotą licencija teikti ne tik trumpalaikės, bet ir ilgalaikės socialinės globos paslaugas. Be to, administracija davė sutikimą, kad būtų teikiama nuolatinė globa nepilnamečiams B. ir N. T., kadangi vaikų interesų užtikrinimas yra pirminė ir prioritetinė valstybės institucijų pareiga. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog nebuvo gauti sutikimai tam tikrų institucijų dėl nuolatinės globos. Priešingai, administracijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog Panevėžio socialinių paslaugų centras būtų paskirtas B. ir N. T. nuolatiniu globėju. 2015-02-17 teismo posėdžio metu Įvaikinio tarnybos atstovė taip pat nurodė, kad vaikų interesus geriausiai atitiktų Panevėžio socialinių paslaugų centras, kadangi jie čia yra adaptavęsi. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog po vaikų paėmimo nebebuvo šeimos, nes vaikams buvo nustatyta laikinoji globos vieta, o ne vaikų gyvenamoji vieta. Byloje yra pateikta pilna įrodymų dėl A. T. netinkamo elgesio, todėl teismas teisingai padarė išvadas, kad atsakovo elgesys nesikeičia, jis net nesistengė pakeisti savo elgesį, darė administracinius teisės pažeidimus, nebendradarbiavo su socialiais darbuotojais, valstybinėmis institucijomis. Atsakovo priešiškas nusistatymas, girtavimas yra ne pavieniai atvejai, bet nuolatos besikartojantys veiksmai, kurių A. T. net nesistengia šalinti. Apeliantas rėmėsi psichologės A. K. parodymais, tačiau byloje buvo atlikta teismo kompleksinė psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, kuri išsamiau atskleidė nepilnamečių vaikų būklę ir vaikų nuomonės išklausymo tikslingumą. Be to, vaikams grįžus į šeimą turėtų būti teikiamos psichiatro paslaugos bei socialinės paslaugos, tačiau tai būtu sudėtinga, nes apeliantas jų būtinumo nepripažįsta ir dėl jo agresyvumo socialiniai darbuotojai negali teikti paslaugų be policijos. Be to, byloje yra ir kitų duomenų, kur užfiksuota, jog apeliantas netinkamai įgyvendina tėvo valdžią, daro vaikams ypatingą žalą. Mano, jog teismas turėdamas visą informaciją, negalėjo priimti kitokio sprendimo. Apeliantas prašo tenkinti jo ieškinį, tačiau ginčijamų sprendimų naikinti nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo, nes juos priimant nebuvo pažeidžiami nei vieno teisės akto. Administracijos direktoriaus įsakymas dėl laikinos globos buvo priimtas remiantis pranešimais dėl apelianto girtavimo, fizinio smurto naudojimo sūnaus atžvilgiu, berniuko išsakomas suicidines mintis. Be to, prieš priimant sprendimą buvo gauta Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodoma, jog yra tikslinga nustatyti globą nepilnamečiams B. ir N., nes tėvas neužtikrins vaikams saugių gyvenimo sąlygų. Po vaikų paėmimo, apeliantas ir toliau girtuokliavo, darė teisės pažeidimus, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, nevykdė jam numatytų įpareigojimų. Mano, jog bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra jokio pagrindo.

33Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio socialinių paslaugų centras prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ji turi licenciją išduotą teikti globos paslaugas. Panevėžio miesto savivaldybės administracija kreipėsi raštu į Panevėžio socialinių paslaugų centrą dėl galimybės išimties tvarka teikti nuolatinės socialinės globos paslaugas B. ir N., dėl šio priežasties Panevėžio socialinių paslaugų centras ir davė sutikimą.

34Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog teismas vadovavosi apelianto vaikų interesais, nustatydamas nuolatinę globą ir paskirdamas Panevėžio socialinių paslaugų centrą, kuriuose vaikai nuo 2013 m. ten gyvena ir yra įpratę. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog buvo padaryta materialinių ir procesinių teisės pažeidimų bei nukrypta nuo teismų praktikos. Teismas išsamiai išnagrinėjo šią civilinę bylą ir pagrįstai nustatė, kad yra pagrindas laikinai apriboti tėvų valdžią. Apeliacinis skundas nepagrįstas įrodymais, vien tik prielaidos ir interpretacijos.

35IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, išbraukiant iš rezoliucinės dalies sakinį: „- 12 mėnesių terminui-„ (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

37Apeliantas A. T. nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, turėdamas išankstinę nuomonę, teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, grubiai pažeidė jo nepilnamečių vaikų teisėtus interesus ir Vaiko teisių konvenciją.

38Įstatymas reglamentuoja, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinis teismas šios kategorijos bylose išaiškino, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi, tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-10-23 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008-05-30 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-236/2008; 2014-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015-05-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-310-915/2015, kt.).

39Byloje nustatyta, kad atsakovų E. T. ir A. T. santuoka nutraukta 1998-09-25, jie yra N., gim. ( - ), B., gim. ( - ) ir N., gim. ( - ) tėvai. Atsakovo A. T. šeima nuo 2003 metų įrašyta į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-09 sprendimu atsakovams laikinai, o 2012-11-27 sprendimu – neterminuotai, apribota tėvų valdžia jų dukters N. atžvilgiu (t. 1, b. l. 55-56, t. 2, b. l. 97-99, t. 3, b. l. 73, 103, 113-114). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-23 nuosprendžiu atsakovas A. T. nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams už smurtą šeimos aplinkoje (t. 3, b. l. 107-110). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje 2013-11-13 gauta informacija, kad A. T. smurtauja prieš savo vaikus B. ir N., šeimoje dažnai girtaujama. Patikrinus pranešimą, informacija pasitvirtino, todėl nepilnamečiai Benas ir N. T. paimti iš šeimos dėl emocinės, fizinės ir socialinės grėsmės šeimoje bei nuo 2013-11-13 apgyvendinti vaikų globos namuose. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-20 įsakymu Nr. A-1031 B. T., gim. ( - ) ir N. T., gim. ( - ) nuo 2013-11-13 nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju paskirtas Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namai. Vaikams nuo 2013-11-13 mokama vaiko globos išmoka (t. 3, b. l. 115, 124).

40Apelianto argumentai, kad vaikų nuolatiniu globėju paskirta įstaiga, neturinti licencijos, leidžiančios jai teikti socialinės globos paslaugas, kad ši įstaiga negalės įgyvendinti vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Panevėžio socialinių paslaugų centras turi galiojančią licenciją, išduotą 2014-12-15 Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kuri skirta teikti ilgalaikę ir trumpalaikę institucinę globą likusiems be tėvų globos vaikams bei socialinės rizikos vaikams. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), pateikdama atsiliepimą į ieškinį dėl terminuotos tėvų valdžios apribojimo E. T. ir A. T. jų vaikų B. T. ir N. T. atžvilgiu pasiūlė Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui tęsti nepilnamečių vaikų globą (rūpybą) Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namuose, kol atsiras laisvos vietos Panevėžio A. B. kūdikių ir vaikų globos namuose (t. 4, b. l. 182-184). Be to, Tarnyba, išreiškusi nuomonę dėl apelianto vaikų globos, nurodė, jog į jos funkcijas neįeina dalyvavimas teismo posėdžiuose ir išvadų pateikimas teismuose nagrinėjant ginčus dėl tėvų valdžios apribojimo. Šias funkcijas atlieka miesto savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai. Dėl nurodytų argumentų nepagrįsti ir atmestini apelianto argumentai, kad Tarnyba neišreiškė savo pozicijos dėl Vaikų grupinio gyvenimo namų tinkamumo teikti nuolatinę globą apelianto vaikams. Kadangi Tarnyba neprivalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, atmestinas apelianto argumentas, kad teismui, išnagrinėjus bylą be Tarnybos, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

41Laikinai apribojus tėvų valdžią, vaikams nustatoma nuolatinė globa, jei vaikas neturi 14 metų. ir nuolatinė rūpyba, jei vaikas jau turi 14 metų (CK 3. 183 str. 4 d., 3.251 str.). Apelianto vaikams nustatyta institucinė globa ir rūpyba, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 3.261 straipsnio nuostata. Įstatymas reglamentuoja, jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Jeigu nustatoma vaiko nuolatinė globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą (CK 3. 264 str. 1, 3 d.). Taigi, tėvų valdžios apribojimo atveju, nepriklausomai nuo to, ar tėvų valdžia apribojama laikinai, ar neterminuotai, teismas nustato nuolatinę, bet ne laikinąją vaiko globą (rūpybą). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, apelianto argumentas, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija privalėjo priimti sprendimą dėl Vaikų grupinio gyvenimo namų skyrimo jo vaikų nuolatiniu globėju ir rūpintoju, nepagrįstas ir atmestinas.

42Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad jo elgesio problemos nesudaro pagrindo apriboti tėvo teises vaikų atžvilgiu. Kaip jau minėta, tėvų valdžia apribojama esant bent vienai iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais.

43Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas, būdamas neblaivus, ne kartą savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje smurtavo prieš vaikų motiną E. T. ir sūnų B.. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-23 nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., už tai, kad 2012-09-20 būdamas neblaivus nepilnamečių vaikų B. ir N. akivaizdoje sumušė buvusią žmoną E. T.. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, gavęs A. T. skundą dėl Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių biurokratizmo atliko tyrimą ir nustatė, kad A. T. šeimoje dažnai smurtaujama prieš B. ir N. T.; sūnus B. 2013-11-12 naktį atėjo į močiutės namus sumuštas tėvo, sušalęs, ne pagal sezoną apsirengęs, nes neblaivus tėvas išvarė jį iš namų, po ko vaikas klaidžiodamas po mišką galvojo apie savižudybę; B. tėvo bijo, nes tėvas sūnų spardo; dėl A. T. girtavimo kyla konfliktai, psichologinė įtampa, baimė ir pan. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius įspėjo A. T. dėl daromos nuolatinės ilgą laiką besitęsiančios žalos dėl fizinio ir psichologinio smurto B. ir N. T. sveikatai ir vystymosi raidai, darančios ilgalaikį neigiamą poveikį vaikų brandai, elgesiui, psichologinei-emocinei savijautai. Kontrolierius pasiūlė Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriams, jei situacija negerės ir toliau bus grėsmė vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, jei vaikų tėvas įsipareigojimų tinkamai nesilaikys, kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vaikų atžvilgiu, taikyti bendravimo ribojimą su nepilnamečiais (t. 4, b. l. 44-54). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas visiškai nekritiškas savo elgesiui, vaikų auklėjimui ir gyvenimo būdui, jis linkęs kaltinti kitus, manipuliuoti vaikais ir ypač sūnumi, papirkinėdamas jį įvairiomis dovanomis, o siekdamas sūnų susigrąžinti, grasina, jei sūnus namo negrįš, jo daiktus parduos (t. 4, b. l. 16-21, 34). Akivaizdu, kad apeliantas savo amoraliu gyvenimo būdu ir elgesiu daro žalingą įtaką vaikams, todėl teismas turėjo pakankamai pagrindų apriboti A. T. tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir pagrindų įtarti teismą šališkumu, nėra.

44Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad vaikų atskyrimas nuo jo ir apgyvendinimas valstybinėje institucijoje, pažeidžia Vaikų teisių konvenciją. Kolegijos nuomone, priešingai, vaikų gyvenimas nesaugiomis sąlygomis, kartais neprognozuojamas apelianto elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtavimas, necenzūrinių žodžių vartojimas ir pykčio protrūkiai žaloja nepilnamečių vaikų psichiką ir pažeidžia jų teises gyventi saugioje aplinkoje, turėti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

45Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-02-04 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-114/2013). Kaip jau buvo minėta, bent vienos CK 3.180 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, be to, tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005-10-19 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-492/2005).

46Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl tėvų valdžios apribojimo pagrindų nebuvimo, netinkamo globėjo paskyrimo, teismų praktikos pažeidimo ir teismo šališkumo yra nepagrįsti ir atmestini.

47Nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Minėtiems pokyčiams įvykti reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Kasacinis teismas išaiškino, jog taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

48Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir pažymėjo, kad atsakovas A. T. daro pokyčius, tačiau tam, kad pokyčiai taptų stabiliais turi praeiti tam tikras laiko tarpas, būtina įsitikinti, jog A. T. elgesys ir gyvenimo būdas yra negrįžtamai pasikeitę ir jis tinkamai gali rūpintis vaikų auklėjimu, būti jiems doro elgesio pavyzdžiu. Atsižvelgdama į šią aplinkybę bei formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos tesimas nepagrįstai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad tėvų valdžią atsakovams apriboja laikinai - dvylikos mėnesių terminui. Kadangi laikinas tėvų valdžios apribojimas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu, iš ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies sakinys „...12 mėnesių terminui“, išbraukiamas.

49Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti apelianto argumentai ir nurodomos aplinkybės yra deklaratyvūs ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

51Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo 2 ir 3 dalis pakeisti ir jas išdėstyti taip: „Laikinai apriboti tėvų valdžią E. T., a. k. ( - ) ir A. T., a. k. ( - ) jų nepilnamečių vaikų B. T., gim. ( - )ir N. T., gim. ( - ) atžvilgiu“.

52Kitas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus... 4. A. T. priešieškiniu prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovo... 7. Nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius... 8. A. T. ir E. T. yra nepilnamečių B. T., gim. 2000-04-27, ir N. T., gim.... 9. Teismas pažymėjo, kad A. T. ir E. T. vengimas atlikti savo pareigas auklėti... 10. E. T. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nuo 2014-09-25... 11. Nors A. T. nurodo, kad jis gali ir sugeba pasirūpinti savo nepilnamečiais... 12. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierius... 13. N. ir B. T. atsidūrus globos įstaigoje, vaikams nuolat yra teikiama... 14. Vaikams yra leidžiama ir sudaromos sąlygos bendrauti su tėvu A. T. ir mama... 15. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-23 nuosprendžiu A. T.... 16. Nors A. T. neigia turintis problemų dėl alkoholio vartojimo ir pateikė... 17. A. T. nurodo, kad nori susigrąžinti vaikus į šeimą, tačiau nepriima jam... 18. A. T. santykiai dažnai yra įtempti bei komplikuoti ne tik su aplinkiniais... 19. A. T. yra nelinkęs bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir vykdyti jam... 20. A. T. neturi nuolatinių pajamų, šiuo metu socialinių išmokų negauna. A.... 21. Teismas pripažino, kad A. T. po laikinosios globos vaikams nustatymo pradėjo... 22. Nors akivaizdžių teigiamų pokyčių A. T. elgesyje ir yra, tačiau teismo... 23. Labai svarbi aplinkybė šiuo atveju yra vaikų fizinės ir psichinės... 24. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, ieškovo A. T. ieškinį atmetė kaip... 25. A. T., nors ir nežymiai, pradėjo bendradarbiauti su vaikų teisių apsaugos... 26. Skirdamas vaikams globą, teismas nustatė, kad Panevėžio A. B. kūdikių ir... 27. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. ir E. T. vaikai liko be tėvų globos, vaikų... 28. Atsakovai A. T. ir E. T. pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus N. ir... 29. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. Apeliaciniu skundu atsakovas A. T. prašo panaikinti Panevėžio miesto... 31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Obelių vaikų globos namai... 32. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės... 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio socialinių paslaugų centras... 34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Panevėžio apygardos... 35. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 36. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 37. Apeliantas A. T. nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, turėdamas... 38. Įstatymas reglamentuoja, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir... 39. Byloje nustatyta, kad atsakovų E. T. ir A. T. santuoka nutraukta 1998-09-25,... 40. Apelianto argumentai, kad vaikų nuolatiniu globėju paskirta įstaiga,... 41. Laikinai apribojus tėvų valdžią, vaikams nustatoma nuolatinė globa, jei... 42. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad jo elgesio problemos... 43. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas, būdamas neblaivus, ne kartą savo... 44. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad vaikų atskyrimas nuo jo ir... 45. Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos... 46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 47. Nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol,... 48. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir pažymėjo, kad atsakovas A. T.... 49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 51. Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo 2 ir 3 dalis... 52. Kitas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo...