Byla 2S-1173-125/2010
1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Alvydo Žerlausko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-04 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ ieškinį atsakovams R. B. ir V. B., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Lamberta“ dėl servituto nustatymo ir atsakovų priešieškinį dėl nuomos mokesčio ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
2Kolegija, išnagrinėjusi skundą,
Nustatė
3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-31 sprendimu ieškinys patenkintas visiškai, priešieškinis atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2009-09-02 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.
42010-03-22 gautas atsakovų R. B. ir V. B. patikslintas priešieškinis.
52010-03-24 parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi atsakovams buvo nustatytas 10 dienų terminas trūkumams pašalinti. Atsakovai buvo įpareigoti pašalinti šiuos trūkumus: nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį, patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį bei nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes.
62010-03-29 atsakovai pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus šioje byloje buvo sumokėtas anksčiau. Be to, atsakovai tikslino byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, papildomai nurodė aplinkybių, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus.
72010-04-08 nutartimi teismas pakartotinai nustatė atsakovams 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti priešieškinio trūkumus – patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atsakovų išdėstytas aplinkybes, pateikti teismui tiek procesinių dokumentų ir jų priedų nuorašų, kad po vieną tektų visiems dalyvaujantiems byloje asmenims bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (579 Lt).
82010-04-27 teismui pateiktas atsakovų papildomai sumokėto žyminio mokesčio kvitas.
92010-05-04 nutartimi teismas konstatavo, kad priešieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, todėl laikė jį nepaduotu bei grąžino procesinį dokumentą padavusiems asmenims, atsakovams taip pat grąžinta 1 530 Lt valstybei sumokėto žyminio mokesčio.
10Atskiruoju skundu atsakovai R. B. ir V. B. su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai nurodo, kad teismas formaliais motyvais atsisakė priimti priešieškinį, atsakovams taip ir liko neaišku, kokių šio procesinio dokumento trūkumų jie nepašalino. Atsakovai mano, jog pateikė pakankamą kiekį procesinių dokumentų, kad apie priešieškinį būtų galima informuoti visus proceso dalyvius, taip pat pateikė reikalavimams pagrįsti būtinus dokumentus, todėl teismas nepagrįstai atsisako priimti priešieškinį.
11Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės UAB „Vitės valdos“ atstovas adv. D. Sauliūnas su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
12Atskirasis skundas tenkintinas.
13Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti jų priešieškinį kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų. Teigia, jog pagal galimybes trūkumus pašalino, todėl teismas nepagrįstai grąžino procesinį dokumentą jį padavusiems asmenims. Kolegija sutinka su apeliantų argumentais.
14Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas ieškinio (priešieškinio) priėmimo klausimą, patikrina, ar jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar skundą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos ir kt. (CPK 111, 114, 135 str.). R. B. ir V. B. siekia byloje pareikšti priešieškinį dėl nuomos mokesčio bei nuostolių atlyginimo priteisimo. Skundžiama nutartimi teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, konstatavo šiuos trūkumus: nepatikslinta byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis, nepateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovų išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.), teismui nepateikta tiek procesinių dokumentų ir jų priedų nuorašų, kad po vieną tektų visiems dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 113 str.).
15Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį yra procesinį dokumentą pateikiančio asmens pareiga (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Iš atsakovų teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad jie atsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-02 nutartyje išdėstytus motyvus dėl netinkamo atsakovo pagal
16R. B. ir V. B. priešieškinio reikalavimus dėl nuomos mokesčio ir nuostolių atlyginimo priteisimo bei atsakovais patraukė ( - ) namų butų savininkus. Kadangi reiškiamas priešieškinis ir patys reikalavimus reiškiantys asmenys byloje yra atsakovais, todėl priešingą teisinį suinteresuotumą byloje turinčius asmenis jie pagrįstai įvardijo ieškovais. Ieškovu greta minėtų asmenų išliko ir UAB „Vitės valdos“, pagal kurios ieškinį R. B. ir V. B. nagrinėjama byla, nepaisant to, kad atsakovai šiai ieškovei reikalavimų nebereiškia. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su atsakovų nustatytomis byloje dalyvaujančių asmenų procesinėmis padėtimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju, jeigu teismas sprendžia, jog asmenų procesinės padėtys nustatytos neteisingai, gali šalims išaiškinti dėl šalių pakeitimo tinkamomis, pakeisti jas savo iniciatyva arba, šaliai nesutinkant dėl pakeitimo – nagrinėti bylą iš esmės ir atmesti reikalavimus, kurie pareikšti netinkamai šaliai (CPK 45 str.).
17Kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuostata dėl nepakankamo procesinių dokumentų kiekio byloje dalyvaujantiems asmenims. 2010-03-29 patikslintame priešieškinyje
18R. B. ir V. B. nurodyto 26 byloje dalyvaujančius asmenis: UAB „Vitės valdos“, UAB „Lamberta“, AB „Klaipėdos energija“, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir 22 ( - ) namų butų savininkus. Atsakovai teismui pateikė 22 procesinių dokumentų nuorašus. Nors formaliai galima teigti, kad tiek procesinių dokumentų nepakanka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims (pažymėtina ir tai, kad teismas nenurodė trūkstamų procesinių dokumentų kiekio), tačiau iš Janonio gatvės 3, 5 ir 9 namų butų savininkų sąrašo matyti, kad dalis jų yra asmenys ta pačia pavarde bei gyvenantys tame pačiame bute (pvz. K. M. ir R. M., R. B. ir V. B., A. S. ir V. S.), todėl galima manyti, jog tai šeimos nariai, neturintys priešingo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir tokiu atveju jiems galima siųsti vieną bendrą ieškinio nuorašą. Ši aplinkybė nelaikytina kliūtimi priimti priešieškinį.
19Kolegijos vertinimu, nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada atisakyti priimti priešieškinį dėl įrodymų, pagrindžiančių priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, nepakankamumo. Įstatymas įpareigoja asmenį prie ieškinio pridėti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, rungimosi principas taip pat reikalauja, kad kiekviena šalis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 12 str., 135 str. 1 d. 3 p.). Tačiau kartu kiekvienas asmuo yra laisvas laikydamasis CPK nustatytos tvarkos disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir įrodymus į bylą teikti savo nuožiūra (CPK 13 str.). R. B. ir V. B. teigia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo priteisimo bei nuomos mokesčio priteisimo. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus. Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
20Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ši byla nagrinėjama jau nuo 2006-10-31, t. y. beveik 4 metus, todėl ne tik šalys, bet ir teismas, siekdamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, turėtų stengtis, kad ši byla būtų išnagrinėta ir pasiektas vienas pagrindinių civilinio proceso tikslų – atkurta teisinė taika tarp šalių.
21Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija padaro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina ir priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 2 d.).
22Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 334–336 straipsniais, teisėjų kolegija
Nutarė
23Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-04 nutartį panaikinti ir R. B. bei V. B. priešieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.