Byla 2A-22-221/2016
Dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant apeliantės atstovui advokatui Arūnui Virkučiui, atsakovės atstovams – advokatui Linui Stanislavui Bagdonui ir pirmininkui J. V., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-144-151/2015 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei kooperatinei statybos bendrovei „Asoleta“ dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančia atsakovės 2014 m. balandžio 10 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimo dalį, kuria buvo atsisakyta ieškovę priimti į narius, įpareigoti atsakovę padaryti pakeitimus atsakovės narių registre ir išduoti ieškovei dokumentą, patvirtinantį įregistravimą į atsakovės narių registrą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad jai su sutuoktiniu A. J. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovės pajus. ( - ) mirus sutuoktiniui A. J. J., ieškovė, be kita ko, paveldėjo jos sutuoktiniui priklausiusią ½ bendrovės pajaus dalį. Kadangi narystė bendrovėje buvo įregistruota sutuoktinio vardu, po sutuoktinio mirties ieškovė, kaip buvusi ir esama bendrovės pajininkė, kreipėsi į bendrovę su prašymu priimti ją į bendrovės narius po sutuoktinio mirties, sutuoktinio narystę pakeičiant jos naryste. Visuotinis narių susirinkimas nusprendė atsisakyti priimti ieškovę į bendrovės narius, motyvuodamas tuo, kad bendrovė ruošiama likvidavimui. Atsisakymas priimti ieškovę į bendrovės narius yra sąlygotas to, kad likę bendrovės nariai siekia praturtėti ieškovės sąskaita. Bendrovė daug metų nevykdo jokios veiklos, pardavinėja turimą didelės vertės nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). Toks elgesys yra nesąžiningas ir neteisėtas ieškovės atžvilgiu, pažeidžiantis ieškovės teisę į nuosavybės neliečiamumą, nes ieškovė, kaip bendrovės pajininkė, netenka teisės į jai priklausančios likviduojamos bendrovės turto dalį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu atmetė ieškinį. Konstatavo, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia ne pažeista procedūra, t. y. nekelia klausimų dėl susirinkimo sušaukimo procedūrų laikymosi, kvorumo buvimo, balsavimo ir kitų procedūrinių reikalavimų atitikimo teisės aktų ir bendrovės įstatų reikalavimams. Sprendė, kad ieškovė nesutinka su atsakovės narių priimto nutarimo turiniu, t. y., kad atsakovės nariai turėjo išspręsti jos prašymą teigiamai ir priimti į bendrovės narius. Padarė išvadą, kad nurodytų aplinkybių vertinimas nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas, nes teismas negali vertinti nutarimo turinio, kadangi tai būtų kišimasis į bendrovės veiklą. Pažymėjo, kad, pasirinkdami verslo vykdymo formą ir tvarką, bendrovės nariai turi teisę spręsti, ar priimti naują narį į bendrovės narius, nors tai ir būtų jokiais motyvais neparemtas subjektyvus sprendimas, teismas negali spręsti priešingai, nei nusprendė privataus subjekto nariai, nes taip būtų suvaržoma privati iniciatyva. Vadovaudamasis Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 9 straipsnio 4 punktu, 10 straipsnio 6 dalimi, sprendė, kad tuo atveju, jeigu įpėdinis ir pats iki palikimo priėmimo buvo bendrovės nariu, jis savo statusą išlaiko, tepasikeičia jo pajinio įnašo dydis, o jeigu įpėdinis iki palikėjo mirties nebuvo bendrovės nariu, jis perima palikėjo turtinę teisę į pajų ir su juo susijusias teisės aktuose numatytas turtines teises, tačiau neperima su nario statusu susijusių neturtinių teisių. Pažymėjo, kad jei palikėjas ir paveldėtojas būtų bendrovės nariais ir vienam iš jų mirus, kitas perimtų visas tiek turtines, tiek neturtines bendrovės teises, tai susidarytų tokia situacija, kad vienas narys turėtų du balsus, o tai iškreiptų Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo prasmę, nes pajaus dydis neturi įtakos balsų skaičiui, t. y. vienas narys gali turėti vieną balsą nepriklausomai nuo pajaus dydžio (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 str. 1 d. 2 p). Atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, kad neturtinės teisės neperimamos, nario mirtis vertinama kaip narystės pabaigos pagrindas, o dėl naujo nario priėmimo sprendžia narių susirinkimas. Sutiko, kad ieškovei su mirusiu jos sutuoktiniu pajus priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau sprendė, kad tai niekaip nėra susiję su neturtine teise – narystės teise, pažymėjo, kad tam įstatyme ir yra numatyta galimybė tapti nariu, tačiau atsakovė neturi prievolės priimti narius. Konstatavo, kad turtinės teisės į pajų, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu – atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ar paveldėjimo – jos įgytos, savaime nesukuria narystės teisinių santykių, priėmimas į narius turi būti sprendžiamas atskirai. Nurodė, kad ieškovės turtinės teisės yra apgintos įstatymu, kadangi Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnis numato, jog, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu asmuo, turintis teisę į pajinį įnašą, neįgyja ar praranda nario statusą, jam turi būti ne tik grąžinamas pajus, bet ir išmokama pajui priskirta turto dalis. Įvertinęs tai, kad atsakovė, prašydama taikyti ieškinio senatį, nepateikė įrodymų apie tai, kada ieškovė buvo informuota apie 2014 m. balandžio 10 d. narių susirinkimą, manė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Netinkamai įvertinta aplinkybė, jog ginčo pajaus suformavimui buvo panaudotos bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos piniginės lėšos, taip pat, kad ginčo pajus buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nors Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas aiškiai nereglamentuoja situacijos, kuomet pajus yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principu neturėtų būti suvienodinamos situacijos asmenų, valdančių pajų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir jį paveldėjusių. Ieškovė, kaip asmuo, valdžiusi pajų bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo sukūrimo momento, įgijo teisėtus lūkesčius atsakovės atžvilgiu, t. y. ne tik turtines, bet ir neturtines teises. Neturtinės teisės įgytos netiesiogiai per velionio sutuoktinio narystę bendrovėje. Bet kokios ieškovės velioniui sutuoktiniui iš narystės bendrovėje kylančios teisės ir pareigos (bendrovės turto didėjimo atveju, bendrovės nemokumo atveju) būtų turėjusios tiesioginį poveikį ieškovės turtinėms teisėms. Pavyzdžiui, esant gyvam ieškovės sutuoktiniui, bendrovės likvidavimo atveju likusio nariams skirstytino turto dalis proporcingai būtų atitekusi ir ieškovei kaip ginčo pajaus bendrosios dalinės nuosavybės teisės savininkei, bet kokie sutuoktinio, kaip bendrovės nario, sprendimai, priimti dalyvaujant bendrovės valdyme, taip pat darytų tiesioginę įtaką ir ieškovei, kaip pajaus bendraturtei. Kadangi ieškovės pajaus nuosavybės teisė buvo tiesiogiai priklausoma nuo ieškovės sutuoktinio narystės, ieškovės sutuoktinio mirties atveju, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principais, ieškovė turėtų išsaugoti tas pačias teises, kurias įgijo jos sutuoktiniui esant gyvam.

122. Neatsižvelgta, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog pajus turi nuosavybės vertybiniam popieriui keliamus požymius, taigi pajus sukuria jų turėtojams tas pačias pasekmes (Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-282/2005).

133. Nevertinti įrodymai apie atsakovės turtinę padėtį ir likusių narių turtinės padėties žymų gerėjimą, eliminuojant ieškovę iš narystės bendrovėje. Atsakovės raštai ieškovei patvirtina, kad atsakovė neigė ieškovės teisę ir į bet kokią išmoką pajui priskirta turto dalimi pasibaigus ieškovės velionio sutuoktinio narystei Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio pagrindu, motyvuodama tuo, kad po bendrovės nario priėmimo nebuvo sukurta naujo bendrovės turto (bendrovė turtą perėmė reorganizuojant ją atskyrimo būdu). Visgi atsakovė pripažįsta, kad bendrovės likvidavimo atveju likusiems jos nariams atitektų likviduojamos bendrovės turto dalis proporcingai valdomam pajui. Taigi likę atsakovės nariai, numatydami, kad nemokės ieškovei išmokų pajui priskirta turto dalimi, ieškovę eliminavo iš bendrovės narystės, pasilikdami galimybę likvidavimo atveju tarpusavyje pasiskirstyti bendrovės turtą.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti, prijungti naujus įrodymus. Nurodo, kad 2014 m. balandžio 10 d. įvykus visuotiniam narių susirinkimui, atsakovė 2014 m. balandžio 11 d. paruošė raštą Nr. 01-04-17, kuriuo informavo ieškovę apie susirinkimo sprendimą. Iš AB „Lietuvos paštas“ išrašo matyti, kad minėtas pranešimas ieškovei buvo įteiktas 2014 m. balandžio 18 d. Ieškovė minėtą sprendimą galėjo apskųsti ne vėliau kaip iki 2014 m. liepos 18 d., tačiau ieškinys pateiktas tik 2014 m. rugpjūčio 5 d., t. y. praleidus 3 mėnesių apskundimo terminą. Nėra įrodymų, kad atsakovė yra likviduojama ar pardavinėjamas jos turtas. Apeliaciniame skunde nėra nurodytų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo neteisėtumą ir nepagrįstumą. 2015 m. balandžio 23 d. įvyko atsakovės narių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas pakartotinis ieškovės prašymas priimti ją į atsakovės narius. Visuotinis narių susirinkimas nutarė netenkinti ieškovės prašymo.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17Bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) mirė apeliantės sutuoktinis A. J. J., kuris buvo kooperatinės statybos bendrovės „Asoleta“ nariu. Bendrovės pajus priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po sutuoktinio mirties I. J. kreipėsi į bendrovę su prašymu sutuoktinio narystę bendrovėje pakeisti jos naryste, tačiau visuotinis bendrovės susirinkimas jos prašymo netenkino, todėl kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2014 m. balandžio 10 d. bendrovės visuotinio susirinkimo nutarimo dalį, kuria buvo atsisakyta ją priimti į bendrovės narius, negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovė, motyvuodama tuo, kad netinkamai įvertinta aplinkybė, jog ginčo pajaus suformavimui buvo panaudotos bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos piniginės lėšos, taip pat, kad ginčo pajus buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl apeliantė įgijo teisėtus lūkesčius atsakovės atžvilgiu, t. y. ne tik turtines, bet ir neturtines teises, neatsižvelgta, kad pajus turi nuosavybės vertybiniam popieriui keliamus požymius, nevertinti įrodymai apie atsakovės turtinę padėtį ir likusių narių turtinės padėties žymų gerėjimą, eliminuojant ieškovę iš narystės bendrovėje.

18Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.

19Kooperacija – įstatymu pagrįstas veiklos ir išteklių sutelkimas dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti; tuo tikslu steigiamos kooperatinės bendrovės (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 2 str. 1 d.). Kooperatinė bendrovė – tai įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti; jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 2 str. 2 d.). Kooperatinė bendrovė yra originali verslo organizavimo forma, grindžiama tiek kapitalu (pajaus įnašu), tiek ir naryste (aktyviu dalyvavimu valdymo procese, dalyvavimu apyvartoje ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012). Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti asmens narystės kooperatinėje bendrovėje pasibaigimo pagrindai, vienas jų – fiziniam asmeniui kooperatinės bendrovės nariui mirus.

20Kaip minėta, kooperatinės statybos bendrovės „Asoleta“ pajininku ir nariu, iki savo mirties, buvo apeliantės sutuoktinis A. J. J. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ginčo pajus buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl apeliantė turi pajaus suteikiamas turtines ir neturtines teises. Sutiktina su apeliante, kad pajai yra vertybiniai popieriai, kadangi atitinka CK 1.101 straipsnio reikalavimus. Pajaus turėtojas turi teisę dalyvauti bendrovės valdyme, jis gali gauti dividendus (dalį pelno), gauti dalį likviduojamos bendrovės turto; pajus, kaip vertybinis popierius, gali būti perleidžiamas kitam asmeniui, paveldimas ir pan. (CK 1.101 str. 1, 3, 7 d.). Nors juridinio asmens ir jo dalyvių turtas atskirtas, pajus suteikia jo turėtojui tam tikrų strateginio valdymo teisių bendrovės atžvilgiu, todėl laikomas nuosavybės vertybiniu popieriumi. Kas yra kooperatyvo pajininkas, sprendžiama pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatas. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bendrovės nario už pajų įneštas pajinis įnašas registruojamas apskaitos dokumentuose ir įstatuose nustatyta tvarka kooperatinės bendrovės nariui išduodamas pajaus vardinis dokumentas, kuriame nurodoma kooperatinės bendrovės pavadinimas, pajaus turėtojo fizinio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas arba juridinio asmens pavadinimas ir kodas, pajinių įnašų vertė. Byloje ginčo dėl to, kad apeliantės sutuoktinis buvo nurodytas kooperatinės statybos bendrovės „Asoleta“ pajaus turėtoju nėra. Pažymėtina, kad asmuo, norintis tapti kooperatinės bendrovės nariu, privalo ne tik įmokėti stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą, bet ir pateikti prašymą, kuris svarstomas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, ir dėl ko kooperatinės bendrovės susirinkimas (ar jo pavedimu valdyba) priima atitinkamą sprendimą (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 8, 16 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo nuostatos skirtos šeimos turtiniams ir asmeniniams neturtiniams teisiniams santykiams patenka į įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinio režimo reguliavimo sritį. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas nenustato šios prezumpcijos išimties, todėl pajininkai, kurių turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pajų įgiję po santuokos sudarymo, valdo jį bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau pajų priklausymas sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nereiškia, kad jis yra pajininkas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo prasme ir gali naudotis bendrovės nariui suteikiamomis teisėmis, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Mirusio fizinio asmens kooperatinės bendrovės nario įpėdiniams, jeigu jie nėra kooperatinės bendrovės nariai ir per metus nuo šių teisių įgijimo nėra priimti į kooperatinės bendrovės narius jos įstatuose nustatyta tvarka, už pajų įneštas pajinis įnašas grąžinamas, nariui priskirta turto dalis atlyginama, apyvartai proporcinga išmoka ir dividendai išmokami įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 str. 6 d.). Pažymėtina, kad teisė tapti kooperatyvo nariu nėra absoliuti, nes dėl asmens priėmimo į kooperatinės bendrovės narius sprendimą priima kooperatinės bendrovės narių susirinkimas kooperatinės bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien asmens pageidavimas tapti bendrovės nariu nelaikytinas pakankamu pagrindu atitinkamam statusui įgyti, nes bendrovės nariai turi teisę priimti išimtinai nuo jų valios priklausantį sprendimą, t. y. priimti asmenį į bendrovės narius ar ne (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 16 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kuriuose įvardijami galimi priimto visuotinio susirinkimo sprendimo motyvai, nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijamas juridinio asmens organo sprendimas yra neteisėtas.

21Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek per įstatyme, tiek per atsakovės įstatuose nustatytą laiką apeliantė, kaip mirusio bendrovės nario įpėdinė, netapo bendrovės nariu, nes bendrovės susirinkimas netenkino jos prašymo. Apeliantei per įstatuose nustatytą terminą netapus bendrijos nariu, bendrija priėmė sprendimą pajų grąžinti. Šio sprendimo apeliantė neskundė.

22Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartisa civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

23Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kooperatinių bendrovių steigimo tikslus, jų narystės pagrindus bei susirinkimo kompetenciją sprendžiant dėl naujų narių priėmimo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš apeliantės priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1, 3 d.). Atsakovė prašo iš apeliantės priteisti 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p.), todėl iš apeliantės atsakovei priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d., 3 d.).

25Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d., teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

26Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš apeliantės (ieškovės) I. J., a. k. ( - ), atsakovei kooperatinei statybos bendrovei „Asoleta“, j. a. k. 235457270, 300 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti... 5. Nurodė, kad jai su sutuoktiniu A. J. J. bendrosios jungtinės nuosavybės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu atmetė ieškinį.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015... 10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1. Netinkamai įvertinta aplinkybė, jog ginčo pajaus suformavimui buvo... 12. 2. Neatsižvelgta, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog pajus... 13. 3. Nevertinti įrodymai apie atsakovės turtinę padėtį ir likusių narių... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti,... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) mirė apeliantės sutuoktinis A. J. J.,... 18. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.... 19. Kooperacija – įstatymu pagrįstas veiklos ir išteklių sutelkimas dalyvių... 20. Kaip minėta, kooperatinės statybos bendrovės „Asoleta“ pajininku ir... 21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek per įstatyme, tiek per atsakovės... 22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios... 24. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš apeliantės priteistinos... 25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 26. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 28. Priteisti iš apeliantės (ieškovės) I. J., a. k. ( - ), atsakovei...