Byla 3K-3-292/2012
Dėl kompensacijos už kooperatinės bendrovės turto dalį priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios kooperatinės bendrovės Jiezno vartotojų kooperatyvo ieškinį atsakovui kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sąjungai dėl kompensacijos už kooperatinės bendrovės turto dalį priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje keliamas kooperatinių bendrovių sąjungos pareigos išmokėti nariui priskirtą turto dalį jo pašalinimo iš sąjungos narių atveju klausimas.

6Ieškovas bankrutavusi kooperatinė bendrovė Jiezno vartotojų kooperatyvas prašė teismo priteisti iš atsakovo kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos (toliau – Sąjunga) 3 777 454 Lt kompensacijos ir 127 916 Lt palūkanų, iš viso – 3 905 370 Lt. Kauno apygardos teismo 1996 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Šio teismo 1997 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu konstatuota, kad ieškovas yra bankrutavęs ir nuspręsta jį likviduoti. Ieškovas buvo pašalintas iš kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos narių neeilinio narių susirinkimo 2006 m. spalio 6 d. sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje bankrutavusi kooperatinė bendrovė Jiezno vartotojų kooperatyvas v. kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-294/2008, sprendimas pripažintas teisėtu). Ieškovas disponavo 8410 Lt nominalios vertės pajumi, kurį atsakovas grąžino, tačiau nepagrįstai atsisakė išmokėti turto dalį, į kurią nuosavybės teisę ieškovui suteikė narystė Sąjungoje (CK 2.45 straipsnis, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Ieškovo nuomone, atsakovas kartu su pajumi privalo kompensuoti šio turto sukurtą pridėtinę vertę, didinančią pajininko įneštą pajinį įnašą (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi CK 2.45 straipsniu, 2.48 straipsnio 1, 2 dalimis, 2.50 straipsniu, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi ir nustatė, kad ieškovas, 1995 m. sausio 24 d. įstodamas į Sąjungos narius, sumokėjo pajų, kuris, neeilinio susirinkimo nutarimu pašalinus jį iš Sąjungos narių, grąžintas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įstodamas į Sąjungą jis įnešė nepiniginį pajinį įnašą ar perdavė kokį nors turtą valdyti patikėjimo teise, kurio savininku po pašalinimo jis ir būtų išlikęs (Sąjungos įstatų 5.7 punktas). Pagal Sąjungos įstatų 3.8.4 punktą vieninteliu atveju jos narys turi teisę gauti turto dalį (ekvivalentą pinigais) Sąjungos narių susirinkimo nutarimu ir įstatų 7.2. punkte nustatyta tvarka jos likvidavimo atveju. Nei Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme, nei atsakovo įstatuose nenustatyta, kad pajinio įnašo sumokėjimas sukuria kažkokių teisių jos nariui į kooperatinės bendrovės turtą ar jo dalį. Pagal atsakovo įstatų 5.1 punktą Sąjungos nuosavas kapitalas, išskyrus pajinius įnašus, yra nedalomas, t. y. jos turtas nariams nepriskirtas. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos narių susirinkimuose nepriimta sprendimo atlyginti nariams, kurių narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), to nenustatyta ir Sąjungos įstatuose, ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už jam priklausančią atsakovo turto dalį yra nepagrįstas. Ieškovui, jį pašalinus iš Sąjungos narių, priklausė išmokėti tik pajų, o kitos išmokos, nustatytos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme, ieškovui nepriklausė, būtent – apyvartai proporcinga išmoka, nes ieškovas nevykdė veiklos su atsakovu ir dividendai už metus, kuriais pasibaigė narystė, nes Sąjungos narių susirinkimas buvo nutaręs jų nemokėti. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. R. v. kooperatinė bendrovė ,,Kėdainių šilas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2007, pateiktais išaiškinimais, nurodydamas, kad nesutampa bylų faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009; kt.).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą ir perdavė pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

11Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, konstatavo, kad Sąjungos pareiga atsiskaityti imperatyviai yra susieta su narių susirinkimo sprendimu dėl apyvartai proporcingos išmokos ir dividendų sumokėjimo. Dėl to atsakovui teko pareiga, prieš šalinant ieškovą iš Sąjungos narių, priskirti atitinkamą turto dalį ir sumokėti jam šios dalies piniginį ekvivalentą rinkos kainomis. Aplinkybė, kad atsakovas šios pareigos neatliko ar kad tokios pareigos neįtvirtinta Sąjungos įstatuose, neduoda pagrindo spręsti, jog ieškovas neteko teisės reikalauti, kad tokia išmoka (kompensacija) jam būtų sumokėta. Pagal CK 2.46 straipsnio 2 dalį juridinių asmenų steigimo dokumentų, nagrinėjamu atveju – Sąjungos įstatų, nuostatos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, taigi negali riboti (suvaržyti) ar panaikinti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu nustatytos ieškovo teisės (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalis traktuotina kaip specialioji norma, reglamentuojanti atsiskaitymą su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigia dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui (CK 2.46 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. D. v. ŽŪB „Delikatesas“, bylos Nr. 3K-3-527/2005, ir 2007 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. R. v. kooperatinė bendrovė ,,Kėdainių šilas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2007, pateiktais išaiškinimais, nurodydamas, kad nebūtina, jog visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. Z. skundą, bylos Nr. 3K-7-162/2009; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011; kt.). Ieškovo teisė nėra ribojama tik įnešto į kooperatinės bendrovės kapitalą pajinio įnašo grąžinimo, bet apima ir tuo kapitalu sukurtos turto pridėtinės vertės, didinančios pajininko įnašą, sumokėjimą.

12Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bendrovės įstatinis kapitalas – tai lėšos, kurios yra būtinos jos ūkinei veiklai vykdyti, t. y. šios veiklos pagrindas. Pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 12 straipsnį, atsakovo įstatų 5 dalį už pajų įneštos jo lėšos (pajinis įnašas) yra į Sąjungos veiklą investuotas kapitalas, kuris tampa kooperatinės bendrovės nuosavybe ir naudojamas jos turtui sukurti. Pagal teismo ekspertizės akto Nr.5/1705E(Vil):09 išvadas 2006 m. spalio 6 d., t. y. ieškovo pašalinimo iš Sąjungos narių metu, atsakovas turėjo 193 541 000 Lt vertės turto, jo pajinis kapitalas buvo 430 004 Lt dydžio, o ieškovo 8410 Lt dydžio pajinis įnašas sudarė 1,9558 proc. Ieškovas pajinį įnašą įnešė dar 1995 m. sausio 24 d., o per teisių perėmimą narystę šioje Sąjungoje kildina nuo 1975 m., todėl jo investuotas kapitalas ne vienerius metus buvo naudojamas atsakovo turimam turtui kurti ir gausinti. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis 2003 m. liepos 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto preambule, 16 straipsniu, nurodė, kad Reglamento nuostatose taip pat įtvirtinta kooperatinės bendrovės nario teisė į kompensaciją, proporcingą pajiniam įnašui, o ne vien į įmokėtą pajinį įnašą. Atsakovas, pašalinęs ieškovą iš Sąjungos narių ir grąžindamas tik pajinį įnašą, tačiau atsisakydamas priskirti ir atlyginti priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, sudarė neleistinas prielaidas kitiems atsakovo nariams praturtėti ieškovo sąskaita. Kooperatinės bendrovės pajus priskirtinas finansinio turto kategorijai (CK 1.97 straipsnis), todėl tokiam turtui taikytinos taisyklės, įtvirtintos Konstitucijos 23 straipsnyje, CK 4.39, 4.93, 6.237–6.242 straipsniuose.

13Kadangi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų, susijusių su ieškovui priteistinos kompensacijos dydžiu, šalių nurodomų aplinkybių apie Sąjungos turto formavimą po Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos turto“ ir Vyriausybės 1993 sausio 20 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl valstybei priklausančių vartotojų kooperacijos valdomos turto dalies“ priėmimo, ir dėl jų nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas sprendė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl ieškovo reikalaujamos kompensacijos priteisimo (CPK 301 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie argumentai:

161. Dėl byloje pareikštų reikalavimų. Atsakovo nuomone, ginčas šioje byloje kilo dėl kompensacijos už Sąjungos turto dalį, nuosavybės teise priklausiusią ieškovui, priteisimo, vėliau šį pagrindą ieškovas pakeitė į reikalavimą priteisti atsakovo, kaip turtinio vieneto (turto), vertės dalį CK 2.45, 2.115, 4.39, 4.93 ir 6.242 straipsnių pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo ieškovo teisę ne į jo prašomą priteisti kompensaciją, o į Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje ir 11 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą piniginę išmoką už nariui priskirtą turto dalį, taip pat atsakovo pareigą priskirti turtą narystės netekusiam asmeniui. Tokių reikalavimų ieškovas šioje byloje nereiškė ir dėl jų nepasisakė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde.

172. Dėl Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 12 straipsnio 1 dalies taikymo. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas gali būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams. Vadovaujantis Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 5 straipsniu, 10 straipsnio 5 dalimi, bendraisiais dispozityviškumo bei kooperatinių bendrovių veiklos laisvanoriškumo ir jų valdymo demokratijos principais, sprendimą dėl nuosavo kapitalo dalomumo priima kiekvienos kooperatinės bendrovės narių susirinkimas. Toks sprendimas yra įtvirtinamas kooperatinės bendrovės įstatuose. Atsakovo įstatų 5.1 punkto 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos nuosavas kapitalas, išskyrus pajinius įnašus, yra nedalomas, t. y. kapitalas (ar jo dalis) jos nariams nepriskirtas. Dėl to nė vienas narys neturi teisės į Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą išmoką už nariui priskirtą turto dalį. Atsakovo nuomone, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už pajų sumokėto pajinio įnašo grąžinimas nesiejamas su narių susirinkimo sprendimu, o pareiga pajinį įnašą grąžinti imperatyviai įtvirtinta įstatyme. Kitų išmokų išmokėjimas yra tiesiogiai siejamas su atitinkamais kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimais (valios išreiškimu).

18Apeliacinės instancijos netinkamai aiškino Europos Tarybos 2003 m. liepos 22 d. reglamento (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) 16 straipsnio 1 dalį. Reglamento preambulės 15 punkte yra pabrėžiama, kad šiame reglamente nuorodos į kapitalą reiškia tik pasirašytą kapitalą ir tai neturi paveikti jokio SCE nepaskirstyto bendro turto (nuosavo kapitalo). Reglamente vartojama sąvoka kapitalas reiškia tik iš pajinių narių įnašų sudarytą bendrovės kapitalą, į kurį neįeina joks kitas kooperatinės bendrovės turtas (Reglamento 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis). Reglamento 16 straipsnio 1 dalyje nurodyto netekusio narystės asmens teisė gauti kompensaciją už savo turimo kapitalo dalį reiškia, kad toks asmuo turi teisę atgauti tik pasirašyto, t. y. iš narių pajų sudaryto, kapitalo dalį, kuri yra išreikšta to nario apmokėto pajaus dydžiu, kaip ir Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje ir 11 straipsnio 1 dalies 11 punkte (gauti už pajų įneštą pajinį įnašą). Pažymėtina, kad pagal Reglamento 16 straipsnio 1 dalį leidžiama mažinti už pajų sumokėtą pajinį įnašą proporcingai SCE kapitalui padarytais nuostoliais, skirtingai nei pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą. Reglamente taip pat akcentuojama, kad į kooperatinių bendrovių veiklos principus įeina asmens pirmumo principas, kurį atspindi konkrečios narystės, atsistatydinimo ir pašalinimo taisyklės, nustatančios vieno žmogaus – vieno balso principą ir suteikiančios asmenims teisę balsuoti, tai reiškia, kad nariai negali naudotis jokiomis su kooperatinės bendrovės turtu susijusiomis teisėmis. Pažymėtina, kad bendrasis kooperatinės bendrovės turto nedalumo principas buvo įtvirtintas jau Ministerių Kabineto 1919 m. sausio 30 d. priimtame teisės akto „Kooperacijos bendrovių ir jų sąjungų įstatymai“ 19 punkte. Atsakovo nuomone, bendrąją nuosavo kapitalo nedalumo taisyklę lemia ir kooperatinių bendrovių veiklos specifika, tikslai, dėl kurių nariai buriasi į kooperatyvus, ir būdai bei priemonės, kuriomis tų tikslų yra siekiama (Reglamento statuto preambulės 4, 7 punktai). Kooperatinė bendrovė yra asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) susivienijimas, kuris yra skirtas narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Kooperatinių bendrovių veikla ir jos rezultatai yra paremti ne narių įnešto kapitalo dalyvavimu kooperatinės bendrovės veikloje, o pačių narių ekonominiu dalyvavimu kooperatinės bendrovės veikloje. Narys gali gauti naudą dividendų ar vykdytai apyvartai proporcingų išmokų forma. Kooperatinė bendrovė yra savarankiškas juridinis asmuo, kurio turtas atskirtas nuo jo dalyvių turto, ir pagal bendrąją taisyklę į kooperatinės bendrovės turtą nariai gali pretenduoti tik jos likvidavimo atveju, išskyrus atvejus, kai patys kooperatinės bendrovės nariai nusprendžia visą ar tam tikrą kooperatinės bendrovės turto dalį padalyti tarpusavyje ir narystės pasibaigimo atveju jį gauti (arba gauti piniginę kompensaciją už jį) ir kapitalo nedalumą ar priskyrimą nariams įtvirtina bendrovės įstatuose. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą aiškinant sistemiškai yra akivaizdu, kad kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas gali būti nedalus, sprendimą dėl nuosavo kapitalo priskyrimo nariams gali priimti tik narių susirinkimas ir įstatymas neįpareigoja kooperatinės bendrovės ar juolab jos narių susirinkimo nuosavą kapitalą ar jo dalį priskirti narystę kooperatinėje bendrovėje baigiančiam asmeniui. Atsakovo nuomone, įstatų nuostatos šiuo klausimu neprieštarauja Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 daliai.

193. Dėl CK 6.242 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nepagrįstą praturtėjimą, nes nėra esminės šiam institutui taikyti sąlygos – atsakovas turi būti praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų ir dėl to ieškovo turtas turi atitinkamai sumažėti. Ieškovas įmokėjo pajinį įnašą, kurį, pasibaigus narystei, atsakovas grąžino. Už pajų įmokėtas pajinis įnašas tapo atsakovo nuosavybe, kurią jis galėjo naudoti savo veikloje. Naudojant atsakovui priklausantį turtą sukurtas turtas taip pat yra atsakovo nuosavybė, todėl teigti, kad kooperatinei bendrovei vykdant komercinę-ūkinę veiklą sukurtas turtas gali būti laikomas nepagrįstu praturtėjimu kito asmens sąskaita, nėra pagrindo. Atsakovo nuomone, už pajų sumokamas pajinis įnašas nėra investicinė priemonė, leidžianti kooperatinės bendrovės nariui tikėtis, kad šios lėšos sukurs kokią nors pridėtinę vertę ir kartu su pajumi narys gaus papildomų lėšų. Pajinio įnašo įmokėjimas yra sąlyga asmeniui tapti kooperatinės bendrovės nariu ir įgyti galimybę naudotis nario teisėmis ir pareigomis. Tai faktiškai yra nario mokestis, sumokamas įstojant į Sąjungą. Ekonominiai nario interesai tenkinami galimybėmis vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove ir iš to uždirbti pelną, iš kooperatinės bendrovės gaunant išmokas už apyvartą, dividendus. Apeliacinės instancijos teismo išvadomis yra paneigiami bendrieji kooperacijos ir jungimosi į kooperatinius susivienijimus principai. Apeliacinės instancijos teismas nevertino argumentų, susijusių su atsakovo teisiniu statusu, jo tikslais. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atsakovui priskiria pareigą perduoti ieškovui turtą.

204. Dėl teisminio precedento taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. R. v. kooperatinė bendrovė ,,Kėdainių šilas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2007, pateiktais išaiškinimais, nes nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. D. v. ŽŪB „Delikatesas“, bylos Nr. 3K-3-527/2005, buvo sprendžiamas žemės ūkio bendrovės nario teisės į pajinį įnašą ir šio pajinio įnašo dydžio klausimus, vadovaujantis Žemės ūkio bendrovių įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią žemės ūkio bendrovėse pajaus vertė gali didėti arba mažėti. Kooperatinių bendrovių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose pajaus vertės kaita nenustatyta. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pataisos (Nr. XIP-3549), kuriomis siūloma kooperatinės bendrovės turtą (kapitalą) priskirti nariams įstatymu, o ne suteikiant teisę šį klausimą spręsti kiekvienai bendrovei individualiai.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti kasacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:

221. Dėl kooperatinės bendrovės buvusio nario teisės gauti kompensaciją. Ieškovas, remdamasis CK 2.34 straipsnio 3 dalimi, 2.74 straipsnio 1 dalimi, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Kalvarijų vartotojų kooperatyvas v. Lietuvos kooperatyvų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-51/2011, išaiškinimu, nurodo, kad atsakovo, kaip kooperatinės bendrovės, tikslas yra tenkinti ne tik narių (steigėjų) privačius interesus, įskaitant jų ekonominių poreikių tenkinimą, tačiau kaip ir bet kurio kito privataus juridinio asmens, gauti materialią naudą. Kooperatinės bendrovės nariai, investuodami į ją savo kapitalą (sumokėdami pajinį įnašą pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 2 straipsnio 4 dalį), be kita ko, siekia, kad investuotas kapitalas sukurs atitinkamą pridėtinę vertę, dėl kurios padidės kooperatinės bendrovės vertė, jos nariai turės galimybę dalyvauti pelno dalybose (dividendų forma), padidės pajaus vertė. Būtent kooperatinės bendrovės nariai ir jų į kooperatinę bendrovę investuotas kapitalas sudaro prielaidas veikti pačiai kooperatinei bendrovei ir yra tokios bendrovės veiklos pagrindas. Tai patvirtina byloje nustatytas faktas, kad 2006 m. spalio 6 d., t. y. ieškovo pašalinimo iš Sąjungos narių metu, atsakovo sukaupto turto (rinkos) vertė sudarė net 193 141 100 Lt, o visas pajinis kapitalas buvo 430 004 Lt dydžio (ieškovo dalis pajiniame kapitale – 1,9558 proc.). Neatsižvelgiant į kooperatinės veiklos specifiką, vien tas faktas, kad kooperatinės bendrovės narių pajiniai įnašai yra sukūrę pridėtinę vertę, lemia, kad ši pridėtinės vertės dalis tenka (proporcingai) nario turimam pajui, taip pat lemia pašalinto kooperatinės bendrovės nario teisę gauti kompensaciją. Pagal CK 2.45 straipsnį darytina išvada, kad juridinio asmens dalyvis net ir tuo atveju, kai jis neišsaugo nuosavybės teisių į juridiniam asmeniui perduotą turtą, išsaugo prievolines teises, susijusias su juridiniu asmeniu, ir tokių teisių turtinė išraiška yra pajaus vertės pasikeitimas. Taigi kooperatinės bendrovės atveju jos nario sumokėtas pajinis įnašas tampa kooperatinės bendrovės nuosavybe, tačiau tai nereiškia, jog kooperatinės bendrovės narys neturi teises dalyvauti kooperatinės bendrovės kapitale (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) 2 straipsnio 3 dalis, CK 1.101 straipsnio 7 dalis). Ieškovo nuomone, dalyvavimas kooperatinėje bendrovėje prilyginamas dalyvavimui uždarojoje akcinėje bendrovėje. Pajus negali būti prilyginamas nario mokesčiui. Ieškovo absoliučią teisę gauti ne tik pajaus nominalią vertę, bet ir šio pajaus sukurtą pridėtinę vertę, patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. D. v. ŽŪB „Delikatesas“, bylos Nr. 3K-3-527/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. kooperatinė bendrovė ,,Kėdainių šilas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2007), Reglamento nuostatos. Remiantis Reglamento 4 straipsnio 8 dalimi kooperatinės bendrovės nario turtinės teisės nėra ribojamos vien tik jo įmokėto pajinio įnašo, o būtent gali būti didinamos visų paskirstytinų rezervų (per metus sukurtos pridėtinės vertės) dydžiu. Pasirašytasis kapitalas, kartu ir jam lygi išmoka apima ir šio kapitalo sukurtą pridėtinę vertę. Atsižvelgiant į Reglamento 4 straipsnio 8 dalį ir turint omenyje tai, kad Reglamentas yra taikomas specialios formos – Europos kooperatinei bendrovei, akivaizdu, kad negalima suabsoliutinti Reglamento 16 straipsnio 1 dalies taikymo.

232. Dėl Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 punkto ir 11 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo. Atsakovas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pagal atsakovo įstatus tik vieninteliu – likvidavimo – atveju (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas) narys turi teisę gauti atsakovo turto dalį (jo ekvivalentą pinigais). Neaišku, kodėl turėtų būti suteikiamas prioritetas tam tikriems kooperatinės bendrovės nariams prieš tuos kooperatinės bendrovės narius, kurių narystė pasibaigė iki likvidavimo, nors jų pradinis pajinis įnašas į kooperatinę bendrovę galėjo būti vienodas. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas negali būti aiškinamas kaip ribojantis buvusio kooperatinės bendrovės nario teisę į kompensaciją. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti narystės pasibaigimo kooperatinėje bendrovėje pagrindai, o šio įstatymo 10 straipsnyje – kooperatinės bendrovės pareiga visiškai atsiskaityti su narystę kooperatinėje bendrovėje nutraukiusiu asmeniu, taigi ir su asmeniu, pašalintu iš kooperatinės bendrovės narių (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 9 straipsnio 2 punktas). Pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalį asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigia dėl pašalinimo, kooperatinė bendrovė privalo atlyginti jam priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainoms (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tokia kooperatinės bendrovės pareiga lemia pašalintojo kooperatinės bendrovės nario reikalavimo teisę, nepriklausomai nuo to, ar tokia nario teisė yra įtvirtinta įstatuose (CK 2.46 straipsnio 2 dalis). Kooperatinėje bendrovėje nario dalį kooperatinės bendrovės kapitale apibrėžia turimas pajus (pajaus dydis), kuris yra vertybinis popierius, patvirtinantis juridinio asmens kapitalo (jo dalies) turėjimą (CK 1.101 straipsnio 7 dalis, 2.45 straipsnis). Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalies turinys reiškia, kad tokios išmokos pašalintam kooperatinės bendrovės nariui mokėjimo galimumo negalima sieti su atitinkamo kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimo priėmimu, kaip tai yra būtina įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytu dividendų ir (ar) apyvartai proporcingos išmokos mokėjimo atveju. Pagal kasacinio teismo praktiką bendrovei nepriėmus jokio sprendimo išstojęs asmuo turi teisę reikalauti ne tik grąžinti pajų, bet ir per tuos metus pajumi sukurtą bendrovės turto dalį, o pajaus vertės padidėjimas turi būti nustatomas pagal rinkos kainas. Dėl to atsakovo įstatuose įtvirtintas narių teises ir atsakovo pareigas reikia vertinti kartu su Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 9 straipsnio 2 punkte, 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

243. Dėl kooperatinės bendrovės turto nedalumo įtakos nario teisei į kompensaciją. Ieškovo nuomone, buvusio kooperatinės bendrovės nario teisei gauti kompensaciją už jo pajui tenkančią bendrovės turto dalį nėra reikšmingos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 12 straipsnio 1 punkto ir atsakovo įstatų 5.1 punkto nuostatos, susijusios su kooperatinės bendrovės kapitalo nedalumu ar jo priskyrimu konkretiems nariams. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 12 straipsnio 1 punkto nuostata reglamentuoja galimybę nariui priskirti nuosavo kapitalo dalį narystės metu. Ši nuostata nereglamentuoja situacijos ir nedaro įtakos kooperatinės bendrovės pareigoms bei jos nario teisėms narystės pasibaigimo atveju, juolab buvusio kooperatinės bendrovės nario teisei į kompensaciją. Be to, ieškovas nereikalauja priteisti iš atsakovo tam tikrą jo turto (kapitalo) dalį natūra.

254. Dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teisės aktų draudžiama asmeniui praturtėti kito asmens sąskaita (CK 6.237–6.242 straipsniai), prievarta paimti iš asmens jam priklausantį turtą (CK 4.93 straipsnis), saugomos nuosavybės teisės (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.39 straipsnis). Kooperatinės bendrovės pajus priskirtinas finansinio turto kategorijai (CK 1.97 straipsnis), tokio turto dydį patvirtina tikroji (rinkos) pajaus vertė. Dėl to tokiam turtui taikytos taisyklės, įtvirtintos Konstitucijos 23 straipsnyje, CK 4.39, 6.237–6.242 straipsniuose.

265. Dėl naujai pateiktų įrodymų. Atsakovas su kasaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2000 m. liepos 18 d. raštą Nr. 450-2912. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nepriima ir netiria naujų įrodymų, nes tai yra susiję su fakto klausimais.

276. Dėl žyminio mokesčio. Atsakovas už kasacinį skundą turėjo žyminio mokesčio dydį apskaičiuoti ir sumokėti nuo ieškinio (ginčijamos) sumos. Atsakovas sumokėjo 139 Lt žyminį mokestį, todėl turi būti įpareigotas pašalinti trūkumus. To nepadarius, kasacinis skundas grąžintinas atsakovui.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl kooperatinių bendrovių sąjungos pareigos išmokėti nariui priskirtą turto dalį jo pašalinimo iš sąjungos narių atveju

31Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (2004 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IX-2179 redakcija) preambulėje nustatyta, kad Lietuvos valstybė palaiko kooperatinį judėjimą, pripažįsta kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) (toliau – kooperatinių bendrovių) svarbiausiu tikslu paslaugų teikimą savo nariams, skatina kooperatinių bendrovių veiklą, įteisina jų nepriklausomumą. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį kooperacija – įstatymu pagrįstas veiklos ir išteklių sutelkimas dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti; tuo tikslu steigiamos kooperatinės bendrovės. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kooperatinės bendrovės sąvoka. Tai įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti; jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme. Įstatyme nepateikta kooperatinių bendrovių sąjungos sąvokos, tačiau Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kooperatinės bendrovės gali jungtis į sąjungas jų įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kooperatinių bendrovių sąjungos steigiamos, valdomos, veikia, reorganizuojamos ir likviduojamos tokia pat tvarka kaip ir kooperatinės bendrovės. Taigi kooperatinių bendrovių sąjunga taip pat skirta jose dalyvaujančių kooperatinių bendrovių tikslams, kurie gali būti ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai, įgyvendinti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kooperatinė bendrovė yra originali verslo organizavimo forma, grindžiama tiek kapitalu (pajaus įnašu), tiek ir naryste (aktyviu dalyvavimu valdymo procese, dalyvavimu apyvartoje ir pan.). Taigi dalyvavimas kooperatinėje bendrovėje iš esmės skiriasi nuo dalyvavimo akcinėje bendrovėje, tačiau skiriasi ir nuo, pavyzdžiui, asociacijos, kurioje dalyvavimas grindžiamas vien naryste. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 22 straipsnyje neapibrėžta, kokia yra kooperatinių bendrovių sąjungos veiklos specifika, palyginti su pačia kooperatine bendrove. Tai leidžia daryti išvadą, kad sąjungos veikla yra grindžiama tais pačiais principais kaip ir kooperatinės bendrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kalvarijų vartotojų kooperatyvas v. Lietuvos kooperatyvų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-51/2011). Taigi kooperatinių bendrovių sąjungos valdymui ir veiklai reglamentuoti ir atitinkamai kooperatinės bendrovės ir kooperatinių bendrovių sąjungos ginčui spręsti taikytinos specialiojo įstatymo –Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) – nuostatos.

32Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti asmens narystės kooperatinėje bendrovėje pasibaigimo pagrindai, vienas jų – pašalinus asmenį iš kooperatinės bendrovės narių. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį asmuo iš kooperatinės bendrovės narių gali būti pašalintas įstatuose nustatyta tvarka kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimu, jeigu jis nevykdo nario pareigų, pažeidžia kooperatinės bendrovės įstatus, narių susirinkimo sprendimus, Lietuvos Respublikos įstatymus, susijusius su kooperatinių bendrovių veikla, padaro žalos kooperatinei bendrovei. Asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl pašalinimo, kooperatinė bendrovė privalo grąžinti už pajų, jei jis nėra perleistas kitam asmeniui, įneštą pajinį įnašą, atlyginti narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Taigi nurodytoje teisės normoje apibrėžta, koks turtas perduotinas pašalintam iš kooperatinės bendrovės nariui: 1) už pajų įneštas pajinis įnašas, 2) nariui priskirtos turto dalies piniginis ekvivalentas, 3) apyvartai proporcinga išmoka, 4) dividendas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tik dėl vienos rūšies turto, perduotino kooperatinės bendrovės nariui jo pašalinimo atveju – ieškovo teisės į pašalinimo iš Sąjungos narių metu buvusio Sąjungos turto dalį, proporcingą jo pajiniam įnašui. Taigi šioje byloje yra svarbus Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalies normos dėl kooperatinės bendrovės nario teisės į nariui priskirtą turto dalį aiškinimas.

33Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio kapitalo sudėtį, nustatyta, kad kooperatinės bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas; nuosavas kapitalas sudaromas iš kooperatinės bendrovės narių stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų, atskaitymų iš šios bendrovės pelno, kitų įstatymuose neuždraustų pajamų; kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus, gali būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams; skolintas kapitalas sudaromas iš paskolų ir kitų skolintų lėšų. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme nereglamentuojama, kokiais atvejais nuosavas kapitalas nedalomas ar priskiriamas kooperatinės bendrovės nariams. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nustatyta pelno (nuostolio) paskirstymo ir tvirtinimo tvarka, o 12 punkte – kad įstatuose turi būti nustatyta kooperatinės bendrovės turto ir teikiamų paslaugų naudojimo sąlygos ir tvarka. Taigi remiantis nurodytomis Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatomis darytina išvada, kad kooperatinės bendrovės steigėjų (jos steigimo atveju) ar narių (įstatų keitimo atveju) valia bendrovės kapitalą (išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus) laikyti nedalomu ar priskirtu (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams įtvirtinama kooperatinės bendrovės įstatuose (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 5 straipsnio 5 dalis, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34Pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį bendrovės narių susirinkimas turi tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo arba nuostolių padengimo ir vykdyti kitus įgaliojimus, numatytus bendrovės įstatuose. Minėta, kad pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalį kooperatinei bendrovei nustatyta pareiga atlyginti narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis. Pagal šią teisės normą kooperatinės bendrovės narių susirinkimas turi priimti sprendimą dėl atsiskaitymo su pašalintu iš bendrovės nariu, nustatydamas iki finansinių metų, kuriais pasibaigė jo narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios konkrečią nariui priskirtą turto dalį. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad ši nuostata negali būti taikoma ir aiškinama atskirai nuo Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 10, 12 punktuose, 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, kuriomis remiantis pašalintam iš kooperatinės bendrovės nariui bendrovės turto dalis turi būti išmokama tik tuo atveju, jeigu tokia nario teisė yra nustatyta įstatuose, t. y. jei pagal kooperatinės bendrovės įstatus nuosavas kapitalas yra dalomas, taigi – priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tik tokiu atveju, kai kooperatinės bendrovės įstatuose yra numatyta nuosavą kapitalą (visą ar jo dalį) priskirti jos nariams ir yra priimtas kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimas (arba jis pagal įstatymą ir įstatus turėjo būti priimtas), asmenys, kurių narystė kooperatinėje bendrovėje baigiasi dėl jų pašalinimo, įgyja teisę į Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytą nariui priskirtos turto dalies atlyginimą piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis. Tokiu atveju, kai pagal kooperatinės bendrovės įstatus jos nuosavas kapitalas (išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus) yra nedalomas, pašalintas iš kooperatinės bendrovės asmuo neturi teisės į kooperatinės bendrovės turto dalies atlyginimą pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, nes tokiu atveju kooperatinės bendrovės nariui ji nepriskirta. Taigi tam, kad asmuo, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje baigiasi dėl pašalinimo, galėtų pasinaudoti Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė gauti nariui priskirtą turto dalį, o kooperatinei bendrovei kiltų pareiga ją atlyginti piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti aiškiai išreikšta bendrovės valia nuosavą kapitalą (visą ar jo dalį) priskirti jos nariams.

35Nagrinėjamos bylos atveju Sąjungos įstatų 5.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad Sąjungos nuosavas kapitalas, išskyrus pajinius įnašus, yra nedalomas. Įstatų 3.13 punkte nustatyta, kad išstojusiems ar pašalintiems nariams grąžinamas pajus, išmokama už finansinius metus priklausanti grynojo pelno dalis (dividendas), proporcinga jų pajaus dydžiui, taip pat pelno dalis (išmoka), proporcinga narių apyvartos su Sąjungos įmonėmis dydžiui, jeigu dėl šių išmokų už tuos metus yra priimtas Sąjungos narių susirinkimo sprendimas. Taigi Sąjungos įstatuose aiškiai įtvirtinta atsakovo valia nedalyti nuosavo kapitalo (išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus) ir atitinkamai nepriskirti jo Sąjungos nariams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks Sąjungos įstatų 5.1, 3.13 punktuose įtvirtintas sprendimas atitinka Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 1 dalies šioje nutartyje aptartas nuostatas.

36Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 1996 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, teismo 1997 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu konstatuota, kad ieškovas yra bankrutavęs ir nuspręsta jį likviduoti. Sąjungos narių neeilinio susirinkimo 2006 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovas buvo pašalintas iš Sąjungos narių dėl to, kad nedalyvavo Sąjungos veikloje, nevykdė jos narių susirinkimų ir valdybos nutarimų, neteikė informacijos apie savo veiklą, dėl užsitęsusių bankroto procedūrų darė Sąjungai turtinę ir neturtinę žalą, menkino Sąjungos įvaizdį. Ieškovas Sąjungoje disponavo 8410 Lt nominalios vertės pajumi, kuris jam buvo grąžintas, tačiau buvo atsisakyta išmokėti Sąjungos turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks atsakovo sprendimas atitiko Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, Sąjungos įstatų 5.1, 3.13 punktuose įtvirtintas nuostatas, nes, esant Sąjungos įstatuose nustatytam nuosavo kapitalo (išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus) nedalomumui, pašalintam iš Sąjungos ieškovui narių susirinkimu negalėjo būti nuspręsta išmokėti turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, nes toks sprendimas prieštarautų nurodytoms Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Sąjungos įstatų nuostatoms. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti pajui proporcingą Sąjungos turto dalį Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pagrindu yra nepagrįstas.

37Dėl 2003 m. liepos 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto taikymo nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija nurodo, kad šiuo teisės aktu reglamentuojamas Europos kooperatinių bendrovių steigimas, valdymas, pertvarkymas, buveinės perkėlimas ir kt. Įgyvendinant šį Reglamentą 2006 m. birželio 15 d. priimtas Europos kooperatinių bendrovių įstatymas, kurio 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Europos kooperatinėms bendrovėms, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos teisės normos, reglamentuojančios kooperatines bendroves (kooperatyvus), akcines bendroves, kiek tai leidžia Reglamentas ir kiek kitaip nenustatyta Reglamente, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Europos kooperatines bendroves. Reglamento 76 straipsnyje įtvirtinta galimybė pertvarkyti Europos kooperatinę bendrovę į kooperatyvą, kuriam taikoma tos valstybės narės, kurioje yra jos registruota buveinė, teisė; nustatyta tokio pertvarkymo tvarka. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamos bylos atveju taikė 2003 m. liepos 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto, reglamentuojančio skirtingus nei atsakovas juridinius asmenis, nuostatas.

38Pasisakydama dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo teisėjų kolegija nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. T. v. I. T. , bylos Nr. 3K-3-111/2009; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-276/2010; kt.). Byloje pripažinus, kad pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, Sąjungos įstatų 5.1, 3.13 punktus Sąjunga neturėjo išmokėti pašalintam nariui–ieškovui turto dalies piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, o ginčo turtą atsakovas įgijo Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatos netaikytinos (CK 6.242 straipsnis).

39Dėl teismo precedento taikymo šioje byloje

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant analogiškas savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Tokiu turiniu konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-185/2009; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Eskom“ v. K. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-220/2011; 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-267/2011; kt.).

41Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. D. v. ŽŪB „Delikatesas“, bylos Nr. 3K-3-527/2005, pateiktais išaiškinimais. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas išstojančio iš žemės ūkio bendrovės nario teisės į pajinį įnašą ir šio pajinio įnašo dydžio klausimai. Kasacinis teismas taikė Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl atlyginimo išstojančiam kooperatinės bendrovės nariui priskirto turto dalies piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis pagal analogiją, nesant Žemės ūkio bendrovių įstatyme nustatytos pajaus vertės apskaičiavimo tvarkos. Taigi nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl išstojusiam iš žemės ūkio bendrovės grąžintino pajaus vertės. Pajaus vertės nustatymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa ir apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais.

42Dėl tos pačios priežasties šioje byloje netaikytini ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. R. v. kooperatinė bendrovė ,,Kėdainių šilas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2007, pateikti išaiškinimai. Byloje buvo nustatytas faktas, kad kooperatinės bendrovės įstatuose įtvirtinta bendrovės pareiga išstojusiam nariui ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo išstojimo grąžinti pajų ir jį naudojant sukurto turto dalį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta priešinga nuostata, kad pagal Sąjungos įstatų 5.1 punktą jos nuosavas kapitalas (išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus) yra nedalomas, taigi nariams nepriskirtas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytoje byloje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai negali būti taikomi nagrinėjamoje byloje dėl esminės ratio decidendi neatitikties.

43Dėl šioje byloje reikštų ieškinio reikalavimų

44Pagal kasacinio teismo praktiką ieškinys, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų šių dokumentų formai ir turiniui, turi atitikti ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, t. y. ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą ir kurios sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Be faktinio ieškinio pagrindo, yra skiriamas ir juridinis ieškinio pagrindas, t. y. konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reglamentuoja ginčijamą materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. A. G. , bylos Nr. 3K-3-147/2011; kt.).

45Bylos duomenimis, ieškovas tiek 2008 m. lapkričio 28 d. ieškiniu, tiek 2010 m. vasario 25 d. keisdamas ieškinio reikalavimus, prašė teismo Civiliniame kodekse, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme įtvirtintų teisės normų pagrindu priteisti iš atsakovo turto dalį, proporcingą nario turėto pajaus dydžiui. Nors 2010 m. vasario 25 d. ieškinyje reikalaujamą priteisti iš atsakovo sumą ieškovas įvardijo kaip kompensaciją, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje nebuvo išspręsti ieškinio reikalavimai, nes faktinio ieškinio pagrindo ieškovas iš esmės nekeitė. Tai, kad abiejuose procesiniuose dokumentuose Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalį ieškovas nurodė kaip taikytiną pagal analogiją, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti proceso teisės normų pažeidimo, nes, minėta, teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams buvo šią bylą nagrinėjusių teismų prerogatyva.

46Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

47Nutartyje nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, ir tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovo kasacinį skundą, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

49Atsakovas yra pateikęs byloje prašymą priteisti iš ieškovo 6000 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nesprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, todėl teisėjų kolegija, naikindama apeliacinės instancijos teismo nutartį ir remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktais, sprendžia priteisti atsakovui iš ieškovo 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

50Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas šioje byloje yra patyręs 24,85 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovo kasacinis skundas tenkinamas, o ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai šios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

51Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas nurodo, kad atsakovas, pateikdamas kasacinį skundą, nepagrįstai sumokėjo 139 Lt žyminį mokestį, nes šioje byloje yra kilęs turtinis ginčas, todėl žyminis mokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovo argumentais ir nurodo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi atsakovas, paduodamas kasacinį skundą, sumokėjo 139 Lt žyminį mokestį, tai teisėjų kolegija sprendžia grąžinti jam sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą.

54Priteisti atsakovui kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sąjungai (į. k. duomenys neskelbtini) iš ieškovo bankrutavusios kooperatinės bendrovės Jiezno vartotojų kooperatyvo (į. k. duomenys neskelbtini) 1200 (vietą tūkstantį du šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti.

55Grąžinti atsakovui kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sąjungai (į. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2012 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 35 AB SEB banke sumokėtą 139 (vieno šimto trisdešimt devynių) Lt žyminį mokestį.

56Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje keliamas kooperatinių bendrovių sąjungos pareigos išmokėti... 6. Ieškovas bankrutavusi kooperatinė bendrovė Jiezno vartotojų kooperatyvas... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi CK 2.45 straipsniu, 2.48 straipsnio... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 11. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Kooperatinių bendrovių... 12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bendrovės įstatinis kapitalas... 13. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šalių procesiniuose... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 16. 1. Dėl byloje pareikštų reikalavimų. Atsakovo nuomone, ginčas šioje... 17. 2. Dėl Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5... 18. Apeliacinės instancijos netinkamai aiškino Europos Tarybos 2003 m. liepos 22... 19. 3. Dėl CK 6.242 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas... 20. 4. Dėl teisminio precedento taikymo. Apeliacinės instancijos teismas... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti kasacinį skundą ir... 22. 1. Dėl kooperatinės bendrovės buvusio nario teisės gauti kompensaciją.... 23. 2. Dėl Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5... 24. 3. Dėl kooperatinės bendrovės turto nedalumo įtakos nario teisei į... 25. 4. Dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teisės aktų draudžiama asmeniui... 26. 5. Dėl naujai pateiktų įrodymų. Atsakovas su kasaciniu skundu pateikė... 27. 6. Dėl žyminio mokesčio. Atsakovas už kasacinį skundą turėjo žyminio... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl kooperatinių bendrovių sąjungos pareigos išmokėti nariui priskirtą... 31. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (2004 m. balandžio 27 d.... 32. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti... 33. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 12 straipsnio,... 34. Pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 16 straipsnio 1 dalies... 35. Nagrinėjamos bylos atveju Sąjungos įstatų 5.1 punkte įtvirtinta nuostata,... 36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 1996 m. lapkričio... 37. Dėl 2003 m. liepos 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos... 38. Pasisakydama dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo teisėjų... 39. Dėl teismo precedento taikymo šioje byloje... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas... 41. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje vadovavosi Lietuvos... 42. Dėl tos pačios priežasties šioje byloje netaikytini ir Lietuvos... 43. Dėl šioje byloje reikštų ieškinio reikalavimų... 44. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškinys, be bendrųjų procesiniams... 45. Bylos duomenimis, ieškovas tiek 2008 m. lapkričio 28 d. ieškiniu, tiek 2010... 46. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų,... 47. Nutartyje nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 49. Atsakovas yra pateikęs byloje prašymą priteisti iš ieškovo 6000 Lt... 50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. pažymą apie... 51. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas nurodo, kad atsakovas, pateikdamas... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 54. Priteisti atsakovui kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sąjungai (į.... 55. Grąžinti atsakovui kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sąjungai... 56. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...