Byla e2A-909-866/2019
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. A. 289,62 Eur negrąžinto kredito, 60,85 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 289,43 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2.

5Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

73.

8Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo T. A. UAB „Legal Balance“ 289,62 Eur negrąžinto kredito, 60,85 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 67,29 Eur dydžio mokėjimo palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur dydžio žyminį mokestį, iš viso – 432,76 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 417,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. 4.

9Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 22 d. tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir atsakovo T. A. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 289,62 Eur dydžio kreditą septynių mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 98,66 Eur bendrą vartojimo kredito kainą mėnesinėmis įmokomis iki 2015 m. vasario 22 d. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nustatyta tvarka ir terminais kredito negrąžino. 2017 m. birželio 29 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „4finance“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei. Ieškovė 2017 m. liepos 20 d. raštišku pranešimu atsakovui pranešė apie reikalavimo perleidimą ir ragino sumokėti susidariusią skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią skolą būtų sumokėjęs. 5.

10Teismas nurodė, kad kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 289,62 Eur dydžio negrąžintą kreditą ir 60,85 Eur bendros kredito kainos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Dėl prašomų priteisti 289,43 Eur dydžio mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, teismas vertino, kad tai netesybos ir taikė Lietuvos respublikos kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi bei priteisė 67,29 Eur palūkanas.

11III. Apeliacinio skundo argumentai

126.

13Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7692-617/2018 dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo T. A. 289,43 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 7.

14Nurodo, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantui grąžinti suteiktą 289,62 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 98,66 Eur bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 149,50 proc., per 7 (septynių) mėnesių laikotarpį, bet ir sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 149,50 proc. 8.

15Pažymi, kad sutartyje įtvirtinta 149,50 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 94,99 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

179.

18Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 10.

19Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų. 11.

20Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas 2014 m. gegužės 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 289,62 Eur kreditą. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (palūkanas) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradine kreditore neatsiskaitė, todėl pastaroji sutartį vienašališkai nutraukė. 2017 m. birželio 29 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė paskolų portfelio pardavimo sutartį, kuria, pradinė kreditorė perleido, o ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. 12.

21Nagrinėjamu atveju, ieškovė (apeliantė) nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria teismas netenkino ieškinio dalies dėl 289,43 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimosi vartojimo kredito suma po sutarties nutraukimo priteisimo. Ieškovės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ji ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ne netesybas ar kompensuojamąsias palūkanas, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo. 13.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.). 14.

23Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas arba šiuo atveju – kredito mokestį) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme). 15.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jeigu paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. 16.

25Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). 17.

26Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos sutarties sąlygas, pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės prašomas priteisti 289,43 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas (netesybas). 18.

27Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu, atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška, kaip numatyta specialiosiose sąlygose, sudaro 149,50 proc. Palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte numatyta, jog iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos, sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir/ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti kredito davėjui pagal sutartį mokėtinas sumas. Kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme bei sutartyje nustatytas taisykles (sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas). 19.

28Sutiktina su apeliante, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti sutartyje nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, bet ir sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 149,50 proc. (sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktai). 20.

29Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti 289,43 Eur palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų ir šalių aptartas mokėjimo palūkanas nepagrįstai sumažino remdamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kurios nuostatos taikomos tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams (negautoms pajamoms), atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 149,50 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus. Sutiktina su apeliante, kad tol, kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, laikoma, kad jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi ieškovei privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. 21.

30Pirmosios instancijos teismas priteisė 60,85 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal sutarties grafiką iki sutarties nutraukimo ir šio dydžio nemažino. Sumažinta buvo mokėjimo palūkanų dalis, kurią prašyta priteisti po sutarties nutraukimo. Jau nurodyta, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos, Sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir/ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal sutartį mokėtinas sumas. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, Vartojimo kredito įstatymą ir sutartį. Sutarties nuostatos ir CK 6.872 straipsnio 2 dalis patvirtina atsakovo pareigą mokėjimo palūkanas mokėti iki kredito grąžinimo. 22.

31Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.). 23.

32Aptariamu atveju vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta 2014 m. gegužės 22 d.. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) nustatė kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus. Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina. 24.

33Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). 25.

34Nagrinėjamo ginčo atveju šalių sudarytoje kredito sutartyje nustatyta bendra kredito kainos metinė norma (149,50 proc.) yra mažesnė, nei sutarties sudarymo metu įstatyme numatyta jos didžiausia riba. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad ieškovė palūkanas paskaičiavo taikydama 94,99 proc. metinę palūkanų normą, be to, už trumpesnį laikotarpį, nei faktiškai pradelstas kredito grąžinimo terminas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju palūkanų mažinti nebuvo pagrindo. 26.

35Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip kompensacines palūkanas ir nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra aiškiai per didelis. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 27.

36Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15 eurų žyminį mokestį, todėl, patenkinus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. 28.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėja,

Nutarė

38pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

39„Patenkinti ieškinį visiškai.

40Priteisti iš T. A., a. k. ( - ) gyv. ( - ), UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, buv. Vilnius, Žalgirio g. 90, naudai 289,62 Eur negrąžinto kredito, 60,85 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 289,43 Eur dydžio mokėjimo palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (639, 90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur dydžio žyminį mokestį“.

41Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Legal Balance“ į. k. 302528679, buv. Vilnius, Žalgirio g. 90, iš atsakovo T. A., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 5. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. 3.... 8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu už... 9. Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 22 d. tarp pradinės kreditorės UAB... 10. Teismas nurodė, kad kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 289,62... 11. III. Apeliacinio skundo argumentai... 12. 6.... 13. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo... 14. Nurodo, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantui grąžinti... 15. Pažymi, kad sutartyje įtvirtinta 149,50 proc. bendros vartojimo kredito... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 17. 9.... 18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 19. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už... 20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir... 21. Nagrinėjamu atveju, ieškovė (apeliantė) nesutinka su sprendimo už akių... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos... 23. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas... 25. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais... 26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos sutarties... 27. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktu šalys susitarė,... 28. Sutiktina su apeliante, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik grąžinti... 29. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti 289,43 Eur palūkanos... 30. Pirmosios instancijos teismas priteisė 60,85 Eur bendros vartojimo kredito... 31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo sutartyje draudžiama... 32. Aptariamu atveju vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta 2014 m. gegužės 22... 33. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų)... 34. Nagrinėjamo ginčo atveju šalių sudarytoje kredito sutartyje nustatyta... 35. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 36. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15 eurų žyminį mokestį, todėl,... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 38. pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d.... 39. „Patenkinti ieškinį visiškai.... 40. Priteisti iš T. A., a. k. ( - ) gyv. ( - ), UAB „Legal Balance“, į. k.... 41. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Legal Balance“ į. k....