Byla 3K-3-482/2012
Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo ir papildomo susitarimo sąlygų pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Danijos Danske bank A/S kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir N. K. ieškinį atsakovui Danske bank A/S dėl kreditavimo sutarties nutraukimo ir papildomo susitarimo sąlygų pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas kilo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto dėl ekonominio spaudimo ir kai asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis.

62003 m. birželio 26 d. ieškovas ir atsakovas sudarė kreditavimo sutartį Nr. BP1120030316 (toliau – kreditavimo sutartis), kuria ieškovui buvo suteiktas 579 710 eurų kreditas butų ir parkavimo aikštelių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui ir statybos darbų užbaigimui, galutinis kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2023 m. birželio 26 d. Kreditas turėjo būti pradėtas grąžinti nuo 2005 m. liepos 1 d. linijiniu metodu (lygiomis dalimis). Vėlesniais susitarimais Nr. P-1 – Nr. P-10, be kitų pakeitimų, iki 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo pratęstas kredito grąžinimo atidėjimo terminas. 2008 m. liepos 22 d. prašymu „Dėl kredito grąžinimo atidėjimo termino pratęsimo“ ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas atidėti kredito grąžinimo terminą iki 2009 m. balandžio 30 d. Ieškovai ir atsakovas 2008 m. rugpjūčio 28 d. pasirašė susitarimą Nr. BP1120030316-P-11 (toliau – susitarimas Nr.11), kurio 1 punkte nustatė, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra iki 2009 m. rugsėjo 1 d., o 2 punkte – kad kredito grąžinimo atidėjimo terminas yra pratęsiamas iki 2009 m. rugsėjo 1 d.

7Ieškovai V. K. ir N. K. kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Danske bank A/S, kurį patikslinę, prašė:

81) pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugpjūčio 28 d. papildomo susitarimo Nr. BP1120030316-P-11 1 punktą;

92) pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugpjūčio 28 d. papildomo susitarimo Nr. BP1120030316-P-11 2 punktą, nustatant, kad kredito grąžinimo dalimis atidėjimo terminas yra iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

102011 m. sausio 25 d. pareiškimu ieškovai atsisakė reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovo atliktą vienašališką 2003 m. birželio 26 d. kreditavimo sutarties Nr. BP1120030316 nutraukimą.

11Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

13Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, o bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovo atliktą vienašališką 2003 m. birželio 26 d. kreditavimo sutarties Nr. BP1120030316 nutraukimą nutraukė.

14Teismas nurodė, kad ekonominis sunkmetis savaime nėra pagrindas taikyti CK 1.91 straipsnį, nes ekonominis sunkmetis nepriklauso nei nuo ieškovų, nei nuo atsakovo valios; taip pat nurodė, kad ieškovai neinformavo atsakovo apie papildomai prisiimtus įsipareigojimus kitiems bankams, tai rodo ieškovų nesąžiningumą ir veiksmus, kuriais jie patys pasunkino kreditavimo sutarties vykdymą. Teismas padarė išvadą, kad teisėtas reikalavimas vykdyti sutartį negali būti laikomas ekonominiu spaudimu ieškovams CK 1.91 straipsnio prasme.

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 10 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų V. K. ir N. K. ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugpjūčio 28 d. papildomo susitarimo Nr. BP1120030316-P-11 1 punktą, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – pripažino negaliojančiu 2008 m. rugpjūčio 28 d. papildomo susitarimo Nr. BP1120030316-P-11 1 punktą; kitą dalį paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo ieškovų naudai lygiomis dalimis 267 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

16Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. susitarimo Nr. 11 1 punktas pripažintinas galiojančiu, nes 2008 m. liepos 22 d. prašymu ieškovas prašė ne sutrumpinti galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2009 m. rugsėjo 1 d., o atidėti kredito grąžinimo atidėjimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai matyti iš prašymo pavadinimo („Dėl kredito grąžinimo atidėjimo termino pratęsimo“) bei iš prašymo terminą atidėti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalėjo būti prašoma iki 2009 m. balandžio 30 d. atidėti galutinį kredito grąžinimo terminą, kai šis terminas baigiasi tik 2023 m. birželio 26 d., o ieškovo nurodymas, kad kreditas bus grąžinamas iš įkeisto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pardavimo, nepatvirtina ieškovo valios iki 2009 m. balandžio 30 d. grąžinti visą kreditą. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2008 m. liepos 22 d. prašymas nebuvo pagrįstas įrodymais, kad ieškovas ketina ir turi realią galimybę iki 2009 m. balandžio 30 d. parduoti 13 įkeistų butų su parkavimo aikštelėmis ir gauti lėšų, kurių pakaktų grąžinti daugiau kaip 900 000 eurų kreditą, sumokėti palūkanas ir delspinigius. Be to, galutinio kredito grąžinimo termino sutrumpinimas nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d., t. y. 14 metų, yra nenaudingas ieškovams, nes kredito grąžinimui turėtų būti iš karto parduodamas visas įkeistas nekilnojamasis turtas, kurį ieškovai planavo nuomoti ir gauti pajamas. Teisėjų kolegijos nuomone, papildomu susitarimu Nr. 11 nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas (vieneri metai) yra neadekvatus ekonominei situacijai šalyje bei ieškovų finansinei būklei. Šios aplinkybės esą negalėjo būti nežinomos atsakovui, kuris yra profesionalas kreditavimo rinkoje, teikia kreditus nekilnojamajam turtui įsigyti, užsitikrina kredito grąžinimą nekilnojamojo turto įkeitimu, t. y. tiesiogiai susiduria su nekilnojamojo turto rinka ir joje vykstančiais pokyčiais. Be to, atsakovas neneigė ieškovų nurodytos aplinkybės, kad, pasirašant susitarimą Nr. 11, ieškovas nurodė, jog neturės jokių galimybių grąžinti visą kreditą iki 2009 m. rugsėjo 1 d.

17Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovų valia gerokai sutrumpinti galutinį kredito grąžinimo terminą formavosi jiems sunkiomis aplinkybėmis, o atsakovas tai žinojo ir pasinaudojo jomis sudarydamas su ieškovais aiškiai jiems nenaudingą susitarimą dėl galutinio kredito grąžinimo termino sutrumpinimo.

18Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų prašymas pripažinti 2008 m. rugpjūčio 28 d. susitarimo Nr. 11 1 punktą negaliojančiu, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – 2008 m. rugpjūčio 28 d. susitarimo Nr. 11 1 punktą pripažino negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

19Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo susitarimo Nr. 11 2 punkto pripažinti negaliojančiu kaip sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar susidėjusių sunkių aplinkybių. Ši išvada grindžiama tuo, kad 2008 m. liepos 22 d. prašymu ieškovas pats kreipėsi į atsakovą, prašydamas atidėti kredito grąžinimo atidėjimo terminą iki 2009 m. balandžio 31 d. Šalys papildomo susitarimo Nr. 11 2 punktu šį terminą atidėjo iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovams buvo nustatytos palankesnės kredito sutarties vykdymo sąlygos, negu buvo prašyta, taip pat sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog, nustačius, kad kredito grąžinimo atidėjimo terminas yra 2012 m. rugsėjo 1 d., ieškovai turės realias galimybes pradėti grąžinti kreditą nurodytu terminu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas daugiau kaip ketveriems metams, tai, jos vertinimu, rodo, jog atsakovas bendradarbiavo su ieškovais, sudarė jiems galimybę sušvelninti neigiamus verslo padarinius, taip pat kad ieškovų verslo sėkmė ir rizika – kainų svyravimai, neturi nieko bendra su atsakovo veiklos pobūdžiu, nepatenka į jo veiklos sferą, todėl padarė išvadą, kad ieškovai nepagrįstai savo veiklos riziką siekia perkelti atsakovui. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovų verslo rizikos perkėlimas tik atsakovui būtų nesąžiningas ir neteisingas, nes pasikeitusi verslo aplinka daro poveikį visiems ūkinės komercinės veiklos subjektams, taip pat atsakovui, kuris, laiku negaudamas įmokų, ima stokoti lėšų, turi keisti kreditų išdavimo sąlygas ir apimtis bei pan. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų prašymo pakeisti 2008 m. rugpjūčio 28 d. susitarimo Nr. 11 2 punktą ir nustatyti, kad kredito grąžinimo dalimis atidėjimo terminas yra iki 2012 m. rugsėjo 1 d., ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

20III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21Kasaciniu skundu atsakovas Danske bank A/S prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. sprendimą, palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimą bei iš ieškovų atsakovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

231. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikant CK 1.91 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios, konstatavo, kad buvo CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai ir todėl susitarimo Nr. 11 1 punktą pripažino negaliojančiu. Tačiau teisėjų kolegijos sprendimu nustatyta, kad nėra pagrindo pripažinti pakeitimo 2 punktą negaliojančiu. Tam, kad būtų galima pagrįstai ieškovų reikalavimą pripažinti susitarimo Nr. 11 sąlygas negaliojančiomis pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalies įtvirtintas sandorių negaliojimo pagrindus, turėjo būti nustatyta, kad pakeitimas buvo sudarytas dėl ekonominio spaudimo bei susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs ekonominio spaudimo faktą, privalėjo nustatyti aplinkybes, aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. IĮ v. UAB ,,Statela", bylos Nr. 3K-3-281/2011; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Danijos Danske bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011). Kasatoriaus vertinimu, ekonominio spaudimo sudaryti susitarimą Nr. 11 nebuvo, nes ieškovas pats prašė ir inicijavo pakeitimo sudarymą. Jei ieškovas nebūtų norėjęs pakeisti kreditavimo sutarties, būtų likusi galioti senoji redakcija. Be to, teismai, nagrinėję bylą, nenustatė, kokiais nenaudingais ekonominiais padariniais kasatorius galėjo grasinti ieškovui. Pažymėtina, kad teisėti iš kredito sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai negali būti laikomi grasinimu ekonominiais padariniais. Taip pat tam, kad susitarimo Nr. 11 nuostatas būtų galima pagrįstai pripažinti negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, turi būti konstatuota, kad pakeitimas buvo sudarytas dėl ieškovui susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad susitarimas buvo sudarytas, kai ieškovui buvo susidėjusios nepalankios aplinkybės nenaudingomis sąlygomis, privalėjo nustatyti aplinkybes, aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. visuomeninė organizacija Klaipėdos miesto krepšinio klubas „Fortūna“, bylos Nr. 3K-3-548/2011; 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., J. B., bylos Nr. 3K-3-47/2004; kt.). Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose išdėstė, kad kredito sutarties nuostatas keisti paskatino sunkmetis, nesėkmės nekilnojamojo turto nuomos versle, kuriuo vertėsi. Netgi tuo atveju, jeigu ekonominis sunkmetis ir verslo sunkumai pripažintini nuo ieškovo nepriklausančiomis aplinkybėmis, tai nėra pagrindo teigti, kad jos lėmė tokią situaciją, kad ieškovas neturėjo jokio kito pasirinkimo, kaip tik sudaryti ginčijamąjį pakeitimą. Kasatoriaus vertinimu, ieškovas galėjo imtis įvairių veiksmų, siekdamas grąžinti kreditą, pavyzdžiui, parduoti bet kokį jam priklausantį adekvačios vertės turtą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas neturėjo jokios alternatyvos. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui buvo susidėjusios nepalankios aplinkybės, kurios lėmė vienintelį galimą pasirinkimą ieškovui – pakeitimo sudarymą. Be to, teisėjų kolegija sprendimo dalyje dėl pakeitimo 2 punkto galiojimo konstatavo, kad ekonominis sunkmetis nėra pagrindas pripažinti susitarimą Nr. 11 negaliojančiu. Kasatorius, darydamas tam tikras nuolaidas ieškovams ir jų prašymu atidėdamas kredito grąžinimą, siekia valdyti kredito riziką ir pakeitimu siūlė įtvirtinti tam tikrus kredito grąžinimo saugiklius, tai ir buvo padaryta pakeitimo sąlygų visuma. Pakeitimo 1 punkto interpretacija, atliekama ją išėmus iš konteksto, ir kartu pripažįstant, kad kitos sąlygos ieškovui buvo naudingos, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

242. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos verslininkų elgesio standartų klausimu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo. Kasatorius savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad ieškovas yra seniai nekilnojamojo turto rinkoje veikiantis verslininkas, sukaupęs pakankamai patirties, kurio kasdienė veikla susijusi su nekilnojamojo turto projektų finansavimu. Ieškovas yra sudaręs ne vieną sandorį, susijusį su nekilnojamuoju turtu, todėl pagrįstų abejonių kelia jo teiginiai, kad buvo nepatyręs ir nesuprato, kokias sutartis pasirašo su banku. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovas nuosavybės teise turėjo 76 nekilnojamojo turto objektus. Tiek su nekilnojamuoju turtu susijusių sandorių sudaręs asmuo yra patyręs verslininkas, išmanantis savo sritį, kurios viena svarbiausių grandžių – finansavimas. Tinkamai atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad pakeitimas buvo sudarytas ieškovui neišreiškiant tikrosios valios ir dėl kasatoriaus spaudimo be pastabų sutiko su pasiūlytomis sąlygomis. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota verslo subjektų, profesionalų elgesiui bei sąžiningumui keliamų standartų klausimu, nuo kurios apeliacinės instancijos teismas nukrypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-18/2011; 2008 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-226/2008; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Šiaulių dujotiekio statyba”, UAB ,,VB Lizingas”, bylos Nr. 3K-3-590/2005). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar kasatorius galėjo daryti neleistiną įtaką ieškovui dėl pakeitimo sudarymo, prieštaringai traktavo ieškovo, kaip verslininko, statusą. Vienoje savo sprendimo dalyje teismas nurodo, kad ieškovo vykdytų kreditavimo sandorių ir sandorių su nekilnojamuoju turtu ilgalaikiškumas ir kiekis duoda pagrindą daryti išvadą, kad ieškovai galėjo ir turėjo įvertinti galimybę pradėti grąžinti kreditą kreditavimo sutartyje nustatytu terminu ir kad sudarydami kreditavimo sutartį joje nustatytomis sąlygomis ieškovai prisiėmė šių sąlygų neįvykdymo riziką ir padarinius. Tačiau kitoje to paties sprendimo dalyje nurodoma, kad byloje nėra įrodymų, jog šalys būtų aptarusios ir suderinusios susitarimo Nr. 11 1 punkto sąlygą. Vadinasi, iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo galima suprasti, kad ieškovas, būdamas verslininkas, turėjo suprasti ir prisiėmė pakeitimo 1 punkte numatytos sąlygos riziką, tačiau nesuprato pakeitimo 2 punkto ir jis buvo vienašališkai pakeitime nustatytas kasatoriaus. Tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl verslininkams taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai V. K. ir N. K. prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei iš atsakovo ieškovų naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

271. Dėl CK 1.91 straipsnio nuostatų taikymo. Sudarydami kreditavimo sutartį, ieškovas V. K. ir kasatorius susitarė, kad prireikus bus sudaryti papildomi susitarimai, kuriais šalys susitars dėl kredito sumos padidinimo, kredito lėšų panaudojimo termino pratęsimo ir grąžinimo dalimis atidėjimo termino pratęsimo, bet galutinis kredito grąžinimo terminas nebus keičiamas. Prasidėjus ekonominei krizei, sumažėjus ieškovo pajamoms, ieškovas pateikė bankui prašymą atidėti kredito grąžinimo dalimis terminą, nurodydamas, kad kreditas bus mokamas iš turto, esančio ( - ), pardavimo pajamų. Tačiau ieškovas neprašė sutrumpinti galutinio kredito grąžinimo termino 14 metų, nes ekonominės krizės sąlygomis tai įvykdyti būtų neįmanoma. 2008 m. rugpjūčio 28 d., likus tik dviem dienoms iki kredito grąžinimo įmokų mokėjimo termino pradžios, paskambino banko darbuotojas bei pranešė, kad yra parengtas susitarimas Nr. 11, ir paprašė atvykti į banką jį pasirašyti. Ieškovas su kredito komiteto sprendimu ir papildomo susitarimo tekstu iš anksto nebuvo supažindintas, o susipažino tik nuvykęs į banką. Susitarime buvo įrašytos dvi naujos sąlygos (1 ir 3 punktai), apie kurias nebuvo tartasi, o įrašytos į susitarimą kasatoriaus vienašališkai, tačiau banko darbuotojas patikino, kad bus galima kreiptis į kasatorių dėl šitų sąlygų pakeitimo vėliau. Jeigu ieškovai nebūtų pasirašę papildomo susitarimo Nr. 11, tai jau po dviejų dienų (nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) jiems grėsė įsiskolinimas kasatoriui negrąžinamo kredito sumomis su visais padariniais (delspinigiais, baudomis ir kt.). Atsakovas būtų įgijęs teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto ir kito asmeninio turto. Banko pateiktame papildomame susitarimo Nr. 11 2 punkte nurodyta, kad kredito grąžinimo sąlyga siejama ne su nekilnojamojo turto ( - ), pardavimu, bet nustatytas trumpas terminas dėl kredito grąžinimo atidėjimo iki tos pačios datos kaip ir viso kredito sugrąžinimas, t. y. 2009 m. rugsėjo 1 d. Tokie vienašališki kasatoriaus veiksmai traktuotini kaip siekis pasunkinti ieškovo finansinę padėtį. Be to, kasatorius, naudodamas ekonominį spaudimą, pradėjo be pagrindo griežtinti kredito grąžinimo sąlygas, reikalauti papildomo nekilnojamojo turto įkeitimo bei papildomos naudos iš ieškovų: trijų parduotuvių įkeitimo, pažeisdamas Bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies nuostatą delsė atsakyti į ieškovų prašymus, banko pateiktame susitarimo Nr. BP1120030316-P-12 projekte nustatytos sąlygos itin nepalankios ieškovui. Ieškovui nesutikus su sutarties pakeitimo projekto sąlygomis, kasatorius grasino pateikti dar griežtesnes. Dėl banko sąlygų ieškovas turėjo apsispręsti per vieną dieną. Ši aplinkybė taip pat įrodo, kad kasatorius darė spaudimą ieškovui apsispręsti dėl nepalankių susitarimo sąlygų, pasinaudojant nepalankia ieškovams situacija ir grasinant ekonominiais padariniais. Taigi kasatorius pasinaudojo nuo ieškovo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis (ekonominis sunkmetis, nekilnojamojo turto kainų kritimas ir didelis pajamų kritimas) bei primetė tokį situacijos sprendimą, kuris buvo nepalankus ieškovui ir neišsprendžiamas per vienerių metų laikotarpį, kai ekonominis sunkmetis tik gilėjo ir tęsiasi iki šiol.

282. Dėl verslo rizikos paskirstymo. Pagal Komercinių bankų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bankams keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, jų veikla turi būti grindžiama patikimumo, efektyvumo ir saugumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. Š. v. AB “Lietuvos taupomasis bankas”, bylos Nr. 3K-3-390/2002; 2008 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Profsąjungų autoūkis“, LR generalinis prokuroras, likviduojamas Specialusis fondas veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti v. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, UAB „Domus altera“, UAB „Trade project“, bylos Nr. 3K-3-287/2008). Dėl to kasatoriaus siekis perkelti verslo riziką ieškovui nepagrįstas nei teisės norminiais aktais, nei bylos aplinkybėmis. Aplinkybė, kad ieškovas turi jam nuosavybės teise priklausančio turto, neįrodo, jog ieškovas yra patyręs verslininkas. Be to, ieškovui buvo suteiktas vartojimo, o ne komercinis kreditas. Taip pat pažymėtina, kad kredito davėjas laikytinas stipresne sutarties šalimi nei gavėjas. Taigi, net pripažinus ieškovą pakankamai turinčiu patirties verslininku, nė vienam protingai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai veikiančiam subjektui negali kilti atsakomybė už neteisėtus kasatoriaus veiksmus, vienašališkai pakeičiant kredito sutartį kredito gavėjui itin nenaudingomis sąlygomis, sutrumpinant didelės sumos kredito grąžinimą 14 metų.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo

32Byloje kilo kasatoriaus ir ieškovų sudarytos sutarties kvalifikavimo klausimas. Ieškovai teigia, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, o kasatorius – kad komercinę.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Snoras v. Ž. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-67/2012). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena sutarties šalių – vartotojas.

34Vartojimo sutarčių ypatumas yra tas, kad jas sudariusios šalys yra vertinamos ne kaip lygiavertės, vartotojas laikomas silpnesniąja šalimi ir jo teisių apsaugai taikomas specialus vartotojo teisių gynimo mechanizmas. Vienas jo aspektų yra tas, kad draudžiama sutartyje įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios yra įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. UAB ,,Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji DNSB v. AB ,,Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Aiškinant vartojimo sutartis, kartu su bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis turi būti taikoma specialioji CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (contra preferentem), kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

35Vartotoją kaip vartojimo sutarties šalį identifikuoja du požymiai: pirma, jis yra fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo sudaro sutartį su jo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Sutarties kaip vartojimo kvalifikavimui būtina nustatyti abu šiuos požymius. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo. Tik tada, kai vartotojas yra fizinis asmuo ir prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, jo teisės ir teisėti interesai ginami kaip silpnesniosios sutarties šalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje UAB ,,Tele2“ v. IĮ ,,Rogrinta“, bylos Nr. 3K-3-579/2008; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011).

36Nagrinėjamoje byloje ieškovai, teigdami, kad ginčijama kreditavimo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų teiginį, kad kreditas suteiktas jų asmeniniams, su verslu ar profesija nesusijusiems tikslams. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad kreditas ieškovams buvo suteiktas verslo poreikiams tenkinti, todėl darytina išvada, jog šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip komercinė kreditavimo sutartis, o vartojimą reglamentuojančios teisės normos, atitinkamai specialūs vartotojo teisių apsaugos mechanizmai šiuo atveju netaikytini.

37Dėl CK 1.91 straipsnio aiškinimo ir taikymo

38CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4 dalyje realiu grasinimu yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį.

39Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Novatoriška statyba“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Danijos Danske bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011).

40Tam, kad ginčijamas kreditavimo sutarties pakeitimas būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, reikia byloje nustatyti šias aplinkybes: 1) ieškovui buvo grasinama; 2) grasinimas buvo realus; 3) sutarties pakeitimą jis sudarė dėl grasinimo. Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal ją „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

41Kreditavimo sutarties pakeitimą ieškovai ginčija tuo pagrindu, kad jį sudarė dėl kasatoriaus darbuotojų panaudoto grasinimo ir ekonominio spaudimo: kasatorius, pasinaudodamas ekonomine situacija šalyje, grasino pasinaudoti savo teise vienašališkai nutraukti sutartį ir pradėti priverstinį išieškojimą iš ieškovų įkeisto ir kito asmeninio turto, reikalavo įkeisti papildomą nekilnojamąjį turtą (tris parduotuves), o ieškovui nesutikus su sutarties pakeitimo projekto sąlygomis, grasino ekonominiais padariniais (baudomis, delspinigiais ir pan.).

42Nors kredito sutartis yra jos šalių suderintos valios išraiška, tačiau kiekviena sutarties šalių turi atskirą tikslą: kredito gavėjas siekia gauti kreditą, kad jį panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo kredito davėjo, turtinius interesus, o kredito davėjas siekia suteikti kreditą ir (paprastai) gauti atlyginimą už kredito suteikimą. Teismai nustatė, kad ieškovai prašė sudaryti sutarties pakeitimą, kasatorius žinojo apie ieškovų finansinės veiklos sutrikimus, nes įsipareigojimus bankui pagal sudarytas kreditavimo sutartį ieškovai vykdė netinkamai. Sutarties pakeitimu Nr. 11 ieškovų naudai buvo pratęstas kredito grąžinimo atidėjimo terminas, o kasatoriaus naudai sutrumpintas kredito grąžinimo terminas. Pažymėtina, kad kasatorius, būdamas kredito davėju, ieškovams netinkamai vykdant sutartį galėjo ginti savo pažeistas teises kitu sutartyje nustatytu būdu, pavyzdžiui, pradėti priverstines skolos išieškojimo procedūras, tačiau atsižvelgė į ieškovo prašymą pratęsti kredito grąžinimo atidėjimo terminą ir pasiūlė sudaryti kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 11. Dėl to pasiūlymas sudaryti kreditavimo sutarties pakeitimą ieškovams, kurių atsiskaitymai su banku pagal kreditavimo sutartį yra sutrikę, negali būti vertinamas kaip grasinimas ar ekonominis spaudimas.

43Byloje nenustatyta, kad toks kasatoriaus darbuotojų pasiūlymas buvo daromas įstatymo draudžiamais veiksmais, t. y. ieškovams padarius neteisėtą poveikį, kuris lėmė, kad jie prieš savo valią ir sau nenaudingomis sąlygomis sudarė kredito sutarties pakeitimą.

44Grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti ieškovai (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų jie nepateikė, todėl teiginys, kad kreditavimo sutarties pakeitimą jie sudarė dėl atsakovo grasinimo, byloje neįrodytas. Pažymėtina, kad teisėti iš kredito sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai negali būti pripažįstami psichologiniu spaudimu ar grasinimu.

45Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad ieškovai neįrodė, jog kasatorius ekonominiu spaudimu būtų vertęs ieškovus sudaryti sandorį, be to, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekonominiu spaudimu nelaikomas teisėtas reikalavimas vykdyti sutartį. Pažymėtina, kad sutarties vykdymo klausimai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į sutarties šalių teisėtus interesus, juos derinant laikantis proporcingumo principo. Nagrinėjamoje byloje šis principas įgyvendintas kredito sutarties pakeitimu Nr. 11, kuriuo kasatorius siekė užtikrinti mažesnę suteikto kredito grąžinimo riziką, o ieškovai – normalizuoti verslo veiklą.

46Taikant sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl susidėjusių sunkių aplinkybių pagrindą santykiuose su verslo subjektais, reikia atsižvelgti į verslo riziką. Sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu galima tik esant šioms sąlygoms: 1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio šalies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sąlygomis; 2) kitai sandorio šaliai žinant apie šias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio šaliai savo valią Taigi negalima pripažinti negaliojančiu sandorį, remiantis sunkia ieškovų finansine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt.., bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. H. L., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2009 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. M. V., bylos Nr. 3K-3-86/2009).

47Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į kasatorių, siūlydamas sudaryti sutarties pakeitimą, šis sutiko, ir, siekdamas suvaldyti verslo riziką, parengė kredito sutarties pakeitimo projektą Nr. BP1120030316-P-11. Pažymėtina, kad ieškovai galėjo sutikti su kasatoriaus pasiūlymu arba jį atmesti. Pagal išdėstytus teismų praktikoje pripažintus kriterijus nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisiškai reikšmingos faktų sudėties, kurios nesant ginčo sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

48Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.91 straipsnio nuostatas šalių susitarimo Nr. BP1120030316-P-11 1 punktui ir nepagrįstai panaikino teisėtą bei pagrįstą šią Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, todėl atsakovo kasacinis skundas tenkintinas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

51Byloje yra pateikti mokėjimo dokumentai, patvirtinantys, kad kasatorius Danske bank A/S patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo atlyginti. Kasatoriaus atstovas sumokėjo 135 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Kadangi kasacinis skundas tenkinamas, jis priteistinas iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 67,50 Lt kasatoriaus naudai.

52Kasatorius Danske bank A/S už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo advokatui 4332,64 Lt. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas kasatoriui priteistina 1200 Lt iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 600 Lt (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

53Kasatorius Danske bank A/S už atstovavimą kasacinės instancijos teisme sumokėjo advokatui 6946,48 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad advokatė dalyvavo apeliacinės instancijos teisme, už kasacinio skundo ir prašymo sustabdyti sprendimo vykdymą surašymą iš ieškovų priteistina 2550 Lt, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 1275 Lt.

54Valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – 29,80 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai), t. y. iš kiekvieno ieškovo priteistina po 14,90 Lt.

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimą.

57Priteisti kasatoriaus D. B. A/S (juridinio asmens kodas 301694694) naudai iš ieškovo V. K. (asmens kodas ( - )) 1942,50 Lt (tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt du litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

58Priteisti kasatoriaus D. B. A/S (juridinio asmens kodas 301694694) naudai iš ieškovės N. K. (asmens kodas ( - )) 1942,50 Lt (tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt du litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

59Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo V. K. (asmens kodas ( - )) 14,90 Lt (keturiolika litų 90 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

60Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės N. K. (asmens kodas ( - )) 14,90 Lt (keturiolika litų 90 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

61Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas kilo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto dėl... 6. 2003 m. birželio 26 d. ieškovas ir atsakovas sudarė kreditavimo sutartį Nr.... 7. Ieškovai V. K. ir N. K. kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės... 8. 1) pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugpjūčio 28 d. papildomo susitarimo... 9. 2) pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugpjūčio 28 d. papildomo susitarimo... 10. 2011 m. sausio 25 d. pareiškimu ieškovai atsisakė reikalavimo pripažinti... 11. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 13. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 8 d. sprendimu... 14. Teismas nurodė, kad ekonominis sunkmetis savaime nėra pagrindas taikyti CK... 15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 16. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2008... 17. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovų valia gerokai sutrumpinti... 18. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo... 19. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo susitarimo Nr. 11 2 punkto... 20. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 21. Kasaciniu skundu atsakovas Danske bank A/S prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 22. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 23. 1. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo bei nukrypimo nuo Lietuvos... 24. 2. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos verslininkų... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai V. K. ir N. K. prašo kasacinį... 26. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 27. 1. Dėl CK 1.91 straipsnio nuostatų taikymo. Sudarydami kreditavimo sutartį,... 28. 2. Dėl verslo rizikos paskirstymo. Pagal Komercinių bankų įstatymo 1... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo... 32. Byloje kilo kasatoriaus ir ieškovų sudarytos sutarties kvalifikavimo... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl... 34. Vartojimo sutarčių ypatumas yra tas, kad jas sudariusios šalys yra... 35. Vartotoją kaip vartojimo sutarties šalį identifikuoja du požymiai: pirma,... 36. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, teigdami, kad ginčijama kreditavimo sutartis... 37. Dėl CK 1.91 straipsnio aiškinimo ir taikymo... 38. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo... 39. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio... 40. Tam, kad ginčijamas kreditavimo sutarties pakeitimas būtų pripažintas... 41. Kreditavimo sutarties pakeitimą ieškovai ginčija tuo pagrindu, kad jį... 42. Nors kredito sutartis yra jos šalių suderintos valios išraiška, tačiau... 43. Byloje nenustatyta, kad toks kasatoriaus darbuotojų pasiūlymas buvo daromas... 44. Grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo... 45. Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu,... 46. Taikant sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl susidėjusių sunkių... 47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į kasatorių,... 48. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, kasacinis teismas konstatuoja, kad... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti... 51. Byloje yra pateikti mokėjimo dokumentai, patvirtinantys, kad kasatorius Danske... 52. Kasatorius Danske bank A/S už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme... 53. Kasatorius Danske bank A/S už atstovavimą kasacinės instancijos teisme... 54. Valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinas išlaidų, susijusių su... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 57. Priteisti kasatoriaus D. B. A/S (juridinio asmens kodas 301694694) naudai iš... 58. Priteisti kasatoriaus D. B. A/S (juridinio asmens kodas 301694694) naudai iš... 59. Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 60. Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 61. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...