Byla e2A-1191-945/2018
Dėl servituto ir žemės sklypo ribų nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. L. ieškinį atsakovei V. L. – V., tretiesiems asmenims K. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui dėl servituto ir žemės sklypo ribų nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas patikslintu ieškiniu (3 t., e. b. l. 79–89) prašė: 1) atsakovės žemės sklype, adresu ( - ), Kaune, pagal UAB „Žemės ribos“ 2017 m. kovo 30 d. žemės sklypo su servitutu planą nustatyti 3,5 m pločio kelio servitutą, pažymėtą indeksu „( - )“ ir taškais ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ) (plotas 67 m2), su teise prieiti ir privažiuoti prie ieškovui priklausančių žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ), Kaune, 13 m2 servitutą, pažymėtą indeksu „( - )“ ir taškais ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ūkio pastato ( - ), eksploatavimui, ir 7 m2 servitutą, pažymėtą indeksu „( - )“ ir taškais ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), stoginės ( - ), eksploatavimui; 2) nustatyti ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), Kaune, ribas pagal UAB „Žemės ribos“ 2017 m. kovo 30 d. parengtą žemės sklypo planą, nustatant šias ribų koordinates koordinačių sistemoje ( - ): taško Nr. ( - ) koordinates pagal taškus: ( - ), ( - ); taško Nr. ( - ) koordinates pagal taškus: ( - ), ( - ); taško Nr. ( - ) koordinates pagal taškus: ( - ), ( - ); taško Nr. ( - ) koordinates pagal taškus: ( - ), ( - ); taško Nr. ( - ) koordinates pagal taškus: ( - ), ( - ); taško Nr. ( - ) koordinates pagal taškus: ( - ), ( - ); taško Nr. ( - ) koordinates pagal taškus: ( - ), ( - ); taško Nr. ( - ) koordinates pagal taškus: ( - ), ( - ); taško Nr. ( - ) koordinates pagal taškus: ( - ), ( - ); taško Nr. ( - ) koordinates pagal taškus: ( - ), ( - ); taško Nr. ( - ) koordinates pagal taškus: ( - ), ( - ); taško Nr. ( - ) koordinates pagal taškus: ( - ), ( - ); taško Nr. ( - ) koordinates pagal taškus: ( - ), ( - ); taško Nr. ( - ) koordinates pagal taškus: ( - ), ( - ); taško Nr. ( - ) koordinates pagal taškus: ( - ), ( - ), įregistruojant šias ribas VĮ Registrų centre; 3) pripažinti negaliojančiomis 2017 m. liepos 7 d., 2017 m. liepos 11 d. deklaracijas Nr. ( - ), Nr. ( - ) apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kurių pagrindu žemės sklype, adresu ( - ), Kaune, buvo suformuoti ir įregistruoti, statiniai: nuotekų tinklai (unikalus Nr. ( - )), šulinys (unikalus Nr. ( - )), šaligatvis (unikalus Nr. ( - )), aikštelė (unikalus Nr. ( - )), tvora (unikalus Nr. ( - )), tvora (unikalus Nr. ( - )) bei panaikinti šių statinių registraciją nekilnojamojo turto registre; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

82.

9Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), Kaune, bei jame esantys pastatai. Šalia esantis kaimyninis žemės sklypas, adresu ( - ), Kaune, priklauso atsakovei. Kadangi žemės sklypai yra gretimi ir juose gyveno ir gyvena giminės, yra nusistovėjusi tvarka, kad kelias, einantis per atsakovės žemės sklypą, yra naudojamas privažiuoti prie ieškovo ir atsakovės pastatų. Kito privažiavimo prie ieškovo žemės sklypo nėra dėl specifinio sklypo reljefo. Nuo seno yra nusistovėjusi tvarka, kad ieškovas ir jo šeima gali naudotis atsakovės žemės sklypo dalimi, būtina eksploatuoti ūkinį pastatą Nr. ( - ) bei stoginę Nr. ( - ). Atsakovė nebeleidžia ieškovui naudotis įvažiavimu, patekti prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų ir tinkamai naudotis savo žemės sklypu ir jame esančiais pastatais bei juos eksploatuoti. Iš 2016 m. birželio 28 d. gauto rašto iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ieškovas sužinojo, kad jo žemės sklypo ribos yra neteisingai nustatytos, t. y. skiriamoji riba tarp žemės sklypų buvo nubrėžta per ieškovui nuosavybės teise priklausančius ūkinį pastatą Nr. ( - ) ir stoginę Nr. ( - ). NŽT atsisakė ištaisyti netikslumus motyvuodama tuo, kad jai nėra suteikta kompetencija keisti privačių žemės sklypų ribas. Be to, iškėlus civilinę bylą paaiškėjo, kad, vykstant teisminiam ginčui, VĮ Registrų centras neteisėtai įregistravo naujus statinius atsakovės žemės sklype. Tokiu būdu atsakovė, nesant ieškovo sutikimo, neteisėtai įregistravo statinius, siekdama apsunkinti servituto ir žemės sklypų ribų nustatymą.

103.

11Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (4 t., e. b. l. 49–51) atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad nei ji, nei ieškovas neturi tokios paskirties pastatų, prie kurių reikėtų privažiuoti transporto priemone. Į gyvenamąjį namą ateinama šaligatviu ir dėl to naudojimasis turtu nepablogėja. Ieškovas savivaliauja šaligatvį naudodamas kaip kelią. Tokie neteisėti veiksmai vyko kai turtą valdė 90-metis atsakovės tėvas. Atsakovė neketina šaligatvio keisti į kelią rekonstrukcijos būdu, skirti tam lėšų ir tvarkyti su tuo susijusius dokumentus. Gretimų žemės sklypų savininkai taip pat neprivažiuoja prie gyvenamojo namo durų, tačiau juose gyvena, valdo ir naudojasi, namus pasiekia laiptais tiesiai iš gatvės. Ieškovo reikalavimas nustatyti jam išskirtines sąlygas yra nepateisinamas jokia būtinybe. Ieškovas naudojasi pastatais pagal paskirtį be apribojimų. Jei ieškovas nori privažiuoti iki savo pastatų, jis tokius norus gali įgyvendinti savo žemės sklype be jokių apribojimų, nepriklausomai nuo atsakovės valios ir sutikimo. Ieškovas prašo nustatyti 3,5 metro pločio kelio servitutą, o esamas šaligatvis pagal kadastrinių matavimų duomenis ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą nesiekia net 2,5 m pločio. Šaligatvis įrengtas 1975 metais. Atsakovės tėvas kasė žemę, statė atramines sienutes, betonavo šaligatvį. Tuo metu dar buvo senasis įvažiavimas į ieškovui dabar priklausantį sklypą, kuris vėliau užpiltas, 1978 metais pastačius stoginę. Kadangi tvorą atsakovė pastatė savo sklype, jokių ieškovo teisių ji nepažeidė, ieškovo rašytinis sutikimas nebuvo būtinas. Atsakovė naujai įregistravo tik savo pastatytą tvorą. Kitų statinių ji nestatė. Pagal tuo metu galiojančią tvarką kiemo statiniai buvo įregistruojami viešame registre suteikiant jiems vieną bendrą unikalų numerį. Dabar yra leidžiama kiemo statinius įregistruoti kiekvienam jų suteikiant atskirą unikalų numerį. Todėl atsakovė, atlikusi naujus kadastrinius matavimus, tai ir padarė. Ieškovo tėvams priklausiusi namų valda, adresu ( - ), Kaune, 1961 m. rugpjūčio 5 d. Kauno m. LŽDT VK sprendimu Nr. ( - ) buvo padalinta į dvi. Savo vardu nekilnojamąjį turtą ieškovas įregistravo ( - ). Ieškovas, patvirtindamas tėvų valią, 1989 m. gruodžio 16 d. Kauno m. Architektūros ir urbanistikos valdybai parašė pareiškimą ir sutiko, kad iš jo naudojamo žemės sklypo būtų paimta apie 3 m pločio juosta žemės ir prijungta prie atsakovės žemės sklypo, taip pat įsipareigojo perleisti pusę ūkinio pastato, kuri atsidurs kitame žemės sklype. Tam 1990 m. liepos 20 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių duomenimis pastato ( - ) dalis pateko į atsakovės žemės sklypą. Ši aplinkybė viešame registre buvo įregistruota kaip pastaba 26 metus, t. y. nuo 1990 m. liepos 20 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Atsakovės žemės sklype esanti pastato dalis turėjo atskirą inventorinį šifrą (( - )). Atsakovės tėvui žemės sklypas suteiktas 1994 m. sausio 26 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas surašytas 1996 m. rugpjūčio 25 d., jame pasirašė ieškovas, patvirtindamas, kad su žemės sklypų ribomis sutinka. Administracinio akto, kuriuo suteiktas sklypas, teisėtumo ieškovas neginčijo. Atsakovės žemės sklypo plotas pagal ieškovo prašomą nustatyti ribą sumažėja 17 m2.

124.

13Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (4 t., e. b. l. 28–30) trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pašalinti NŽT iš bylos, o nepatenkinus šio prašymo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad NŽT neturi duomenų, paneigiančių arba patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Žemės sklypai, dėl kurių vyksta ginčas, yra nuosavybės teise valdomi privačių asmenų. NŽT neturi jokio materialiojo teisinio santykio nei su viena iš proceso šalių ir jokio teisinio procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

145.

15Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (4 t., e. b. l. 76–77) trečiasis asmuo K. L. prašė ieškinį patenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad iki tol buvęs vienas žemės sklypas į dvi dalis buvo padalintas ( - ) m. Atidalinus sklypus vienas jų atiteko ieškovui, kitas – atsakovės tėvui. 1989 m. vasario 25 d., atsižvelgiant į esantį ir naudojamą įvažiavimą, savininkai pasirašė susitarimą dėl sutikimo leisti ieškovui naudotis įvažiavimu į jo sklypą per kito sklypo dalį. 1989 m. gruodžio 16 d. vykdydamas susitarimą ieškovas parašė pareiškimą Kauno m. Architektūros ir urbanistikos valdybai, kad sutinka, jog iš jo būtų paimta 3 m pločio juosta naudojamo žemės sklypo ir prijungta prie atsakovės tėvo žemės sklypo. Iki 2016 m. vasaros buvo galima naudotis įvažiavimu abiejų sklypų gyventojams. 2016 m. birželio 29 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl įvažiavimo į sklypą servituto nustatymo. Po šio kreipimosi 2016 m. vasarą atsakovė užvertė įvažiavimą malkomis, o vėliau 2016 m. rugpjūčio 4 d. pastatė tvorą per perstumtą pagal 1989 m. vasario 25 d. susitarimą sklypų ribą, taip faktiškai nutraukdama susitarimo dalies dėl bendro naudojimosi įvažiavimu vykdymą.

166.

17Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (3 t., e. b. l. 140–146) trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras prašė civilinės bylos dalį dėl teisinių registracijų panaikinimo nutraukti, o sprendimą dėl kitų reikalavimų priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad 2017 m. liepos 7 d. Deklaracijos Nr. 2 pagrindu buvo keičiami pasikeitę po rekonstrukcijos šaligatvio ir aikštelės kadastro duomenys. Inžinerinių statinių šulinio ir tvoros kadastro duomenys patikslinti 2016 m. gruodžio 2 d. kadastro duomenų bylos pagrindu, daiktinių teisių įregistravimo pagrindas pakeistas nebuvo. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas įregistravo ir du naujai suformuotus inžinerinius statinius: nuotekų tinklus, 1974 m. statybos, kurių įregistravimo pagrindas yra 2017 m. liepos 11 d. Deklaracija Nr. ( - ) ir 2016 m. gruodžio 2 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; ir tvorą, 2016 m. statybos, kurios įregistravimo pagrindas yra 2017 m. liepos 7 d. Deklaracija Nr. ( - ) ir ta pati kadastro duomenų byla. Atsakomybę už deklaracijos duomenų teisingumą prisiėmė atsakovė. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys apie ginčo statinius visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys yra įrašyti, o nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas neatsako už dokumentų, kurių pagrindu buvo keičiami duomenys nekilnojamojo turto kadastre ir registre, teisėtumą. Siekdamas duomenų panaikinimo ieškovas turėjo ginčyti kadastrinius matavimus. Šia teise per įstatyme numatytą terminą jis nepasinaudojo, nesilaikė įstatyme nustatytos neteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 2 d. sprendimu (4 t., e. b. l. 101–109) patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 2 400 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą atsakovei ir 21,64 Eur teismo išlaidų atlyginimą valstybei.

228.

23Teismas konstatavo, kad į ieškovui priklausantį žemės sklypą patekti galima šlaite įrengtais laipteliais. Nors ieškovas faktiškai naudojosi įėjimu, einančiu per atsakovės žemės sklypą, kaip keliu, šis įėjimas yra įregistruotas kaip šaligatvis, skirtas pėstiesiems, todėl važiavimas juo transporto priemonėmis nėra galimas. Šaligatvio plotis yra 3 metrai, t. y. mažiau, nei ieškovo suprojektuotas 3,5 m. pločio kelias.

249.

25Nors ieškovas pateikė duomenis, kad pastačius įvažiavimą per jam priklausantį žemės sklypą tokio įvažiavimo nuolydis būtų per didelis, tas pats pasakytina ir apie ieškovo nurodomą įvažiavimą per atsakovės sklypą. Nors įvažiavimo įrengimas per ieškovo sklypą susiję su papildomomis sąnaudomis, naudodamasis atsakovės žemės sklypu ieškovas apriboja jos teises. Naudojimasis sklypu transporto priemonėms važiuoti neužtikrina saugumo, kadangi, nesant tvoros, kyla grėsmė, kad į gatvę išbėgs atsakovės vaikai. Be to, naudojantis šaligatviu kaip įvažiavimu yra įvykęs eismo įvykis.

2610.

27Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti servitutą ūkio pastatui, kadangi servituto vietoje stovi atsakovei priklausantis ūkinis pastatas. Servitutas stoginei taip pat negali būti nustatomas. Stoginė pagal savo funkcinę paskirtį gali būti naudojama be sienų ar jų dalies.

2811.

29Kadangi tvorą atsakovė pastatė savo sklype, ieškovo sutikimas nebuvo reikalingas. Kiti kiemo statiniai pastatyti iki atsakovei tampant sklypo savininke.

3012.

31Teismas sprendė, kad sklypų ribos nustatytos ieškovui dalį žemės sklypo 1989 m. gruodžio 16 d. perleidus atsakovės tėvui, šiam 1990 m. liepos 20 d. atlikus kadastrinius matavimus ir šį faktą įregistravus bei sklypų savininkams 1996 m. rugpjūčio 25 d. pasirašius žemės sklypo ribų paženklinimo aktą. Pakeitus sklypo ribas pagal ieškovo reikalavimą sumažėtų atsakovės valdomo žemės sklypo plotas. Galiojant administraciniams aktams dėl sklypų ribų, tenkinti aptariamą ieškinio reikalavimą nėra pagrindo.

32III.

33Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

3413.

35Apeliaciniu skundu (4 t., e. b. l. 128–138) ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

361.1.

37Vadovaujantis STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 107 punktu, vienbučiam gyvenamajam namui turi būti suteikiamos dvi automobilių parkavimo vietos. Dėl nurodytos priežasties reikalavimas nustatyti servitutą, suteikiantį teisę patekti į ieškovo žemės sklypą automobiliu, negali būti atmestas grindžiant galimybe patekti į sklypą pėsčiomis.

381.2.

39Į bylą pateiktas ekspertinio tyrimo aktas patvirtina, kad įrengus įvažiavimą per ieškovo žemės sklypą nuolydis sudarytų nuo 31 proc. iki 24 proc. Įvažiavimo per atsakovės žemės sklypą nuolydis – 16 proc., todėl toks patekimo būdas yra racionaliausias ir saugiausias.

401.3.

41Teismo sprendime nurodytas statinys – šaligatvis – suformuotas bylos nagrinėjimo metu, išformuojant iki tol buvusius statinius – tvorą, kiemo aikštelę, šulinį, kanalizacijos šulinį. Tokiais veiksmais atsakovė sukūrė dirbtinas kliūtis ieškovo teisių įgyvendinimui. Atsakovės nurodomas šaligatvis neatitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje pateikto apibrėžimo, kadangi šalia jo nėra kelio. Be to, pati atsakovė juo naudojasi kaip keliu.

421.4.

43Aplinkybė, kad naudojantis šiuo įvažiavimu įvyko eismo įvykis, nėra reikšminga šiai bylai, kadangi naudojimasis didesnio pavojaus šaltiniais visada yra susijęs su tam tikra rizika.

441.5.

45Netenkindamas reikalavimo nustatyti servitutą eksploatuoti ūkinį pastatą ir stoginę, teismas užkirto ieškovui galimybę rūpintis šiais statiniais ir juos prižiūrėti. Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad tarp ūkinių pastatų yra servituto pločio tarpas, todėl teismo išvada, kad servituto vietoje yra atsakovės statinys, neatitinka faktinių bylos duomenų.

461.6.

47Vien ta aplinkybė, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nereiškia žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo. Kilus ginčui sklypo ribą teismas turi nustatyti taip, kad ji būtų patogi gretimų sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismas privalo atsižvelgti į tai, kaip sklypai buvo faktiškai valdomi iki kylant ginčui, netikslumų tarp teisinės ir faktinės ribos kilimo priežastis, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnio nuostatomis. Kaip matyti iš į bylą surinktų įrodymų, sklypų riba nustatyta taip, kad ieškovui priklausančių ūkinio pastato ( - ) ir stoginės ( - ) dalys patenka į atsakovės sklypo ribas. Šis neatitikimas būtų pašalintas nustatant sklypų ribas pagal ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas koordinates.

481.7.

49Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nauji statiniai – nuotekų tinklai, šulinys, šaligatvis, aikštelė ir tvoros – atsakovės sklype įregistruoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Šiems statiniams statyti nebuvo gautas ieškovo sutikimas. Atsakovė neteisėtai pastatė tvorą ant sklypų ribos, kurią ieškovas ginčija. Be to, įvažiavimas į žemės sklypą buvo neteisėtai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir buvusių sklypų savininkų susitarimo dėl naudojimosi sklypais, įregistruotas kaip šaligatvis.

5014.

51Atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t., e. b. l. 168–172) atsakovė prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo negali būti tenkinamas esant galimybei ieškovui įsirengti įvažiavimą per jam priklausantį žemės sklypą. Rūpindamasis savo teisių įgyvendinimu ieškovas ignoruoja atsakovės interesus. Ieškovas siekia kaip įvažiavimą naudoti šaligatvį, pastatytą 1975 m. ir rekonstruotą 1985 m., neginčydamas šio statinio paskirties. Šaligatvis yra per siauras ir nepakankamai sutvirtintas, kad būtų naudojamas kaip įvažiavimas. Ieškovas pats panaikino šaligatvio dalį, ėjusią per jo sklypą, pasistatydamas toje vietoje stoginę. Kaip servitutu naudotis atsakovės žemės sklypo dalimis ieškovui priklausantiems statiniams prižiūrėti nėra nei poreikio, nei faktinės galimybės. Tokiu būdu ieškovas siekia teisės naudotis šeštadaliu atsakovės sklypo (arba trečdaliu sklypo dalies, neskaitant šlaito). Nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl sklypo ribų pakeitimo. Sklypo ribos nustatytos su ieškovo sutikimu, atlikus kadastrinius matavimus. Šie duomenys, kaip pastaba, buvo įregistruoti 26 metus. Ieškovas teisės aktuose nustatyta tvarka neginčijo administracinių aktų, kurių pagrindu suformuoti žemės sklypai, teisėtumo. Reikšdamas šį reikalavimą ieškovas siekia pasididinti jam priklausantį žemės sklypą atsakovės sklypo sąskaita. Kadangi naujai pastatyta tvora yra atsakovei priklausančiame žemės sklype (ne ant sklypų ribos), jos statybai ieškovo sutikimas nebuvo reikalingas. Kitų kiemo statinių atsakovė neperstatė, tik juos įregistravo kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV.

54Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5515.

56Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

5716.

58Byloje reiškiami reikalavimai dėl servitutų nustatymo, žemės sklypų ribų pakeitimo, gyvenamojo namo priklausinių registracijos duomenų panaikinimo. Kadangi apeliaciniu skundu ginčijamas teismo sprendimas, kuriuo buvo atmesti visi ieškinio reikalavimai, teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvieno reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl žemės sklypų ribos

5917.

60Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklauso gretimi žemės sklypai ( - ), Kaune: ieškovui nuo 1995 m. rugsėjo 15 d. priklauso sklypas ( - ), atsakovei nuo 2012 m. liepos 25 d. – sklypas ( - ) (1 t., e. b. l. 6–7, 10–11, 51; 2 t., e. b. l. 162–166). Žemės valda į dvi padalinta Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto ( - ) sprendimu Nr. ( - ) (2 t., e. b. l. 81–82). Parengtame padalijimo plane (2 t., e. b. l. 194–195) sklypų riba nustatyta taip, kad ieškovui priklausantys statiniai patektų į jam priskiriamo žemės sklypo ribas. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto ( - ) sprendimu Nr. ( - ) (1 t., e. b. l. 149–150) buvo suformuoti žemės sklypai. Ieškovo sutikimu (2 t., e. b. l. 83), sklypai suformuoti taip, kad dalys ieškovui priklausančių statinių – ūkinio pastato ir stoginės, pateko į atsakovės tėvui priskirto žemės sklypo ribas. Sutikime ieškovas nurodė 3 metrų žemės sklypo juostą perleidžiantis atsakovės tėvui, įsipareigojantis jam perleisti ir pusę ūkinio pastato bei stoginės. Kauno apskrities valdytojo administracijos ( - ) sprendimu Nr. ( - ) ir tos pačios dienos įsakymu Nr. ( - ) (1 t., e. b. l. 151–152) atsakovės tėvui atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį ( - ), Kaune. Žemės sklypo ribos galutinai nustatytos ( - ) ribų paženklinimo aktu (1 t., e. b. l. 153–154), kurį pasirašė ir ieškovas. Lyginant prie šio akto pridėtą sklypo schemą su pridėtąja prie ( - ) sprendimo matyti, kad sklypų riba yra pakoreguota, susiaurinant atsakovės tėvo žemės sklypo kraštinę, besiribojančią su ( - ) gatve, taip, kad sklypų riba ieškovui priklausančią stoginę kirstų ne per pusę, bet sutaptų su šiauriniu stoginės kampu ir į atsakovės tėvui priklausantį žemės sklypą patektų vakarinis stoginės kampas.

6118.

62Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovo reikalavimą pakeisti žemės sklypų ribas taip, kad ieškovui priklausantys statiniai patektų į ieškovo sklypo ribas. Nesutikdamas su šia sprendimo dalimi ieškovas nurodo, kad sklypų riba nepagrįstai nustatyta taip, kad kirstų jam priklausančius statinius. Ieškovo vertinimu, vien kadastrinių matavimų įregistravimas viešajame registre nepatvirtina ribų aiškumo, nustatant sklypo ribas turi būti užtikrinamas racionalus ir patogus naudojimasis turtu. Įvertinusi ginčijamo teismo sprendimo motyvus ir į bylą surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl sklypų ribos nėra pagrindo.

6319.

64Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija neatitinka įstatyme įtvirtintų sąlygų, kadangi žemės sklypų ribos yra nustatytos aiškiai 1996 m. rugpjūčio 25 d. ribų paženklinimo aktu, nepersidengia tarpusavyje, užfiksuotos kadastrinių matavimų dokumentuose, kurie, kaip minėta nutarties 17 pastraipoje, sudaryti ieškovui dalyvaujant ir su jo sutikimu, tarp šalių nėra ginčo dėl žemės sklypų plotų. Dėl nurodytos priežasties taikyti CK 4.45 straipsnį šioje byloje nėra pagrindo. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015 suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, kad esant aiškioms žemės sklypo riboms teismas koreguoti šių ribų neturi teisinio pagrindo.

6520.

66Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas reikalavimą nustatyti žemės sklypo ribas sieja su aplinkybe, jog esama sklypų riba kerta jam priklausančius statinius. Tokią situaciją ieškovas vertina kaip neteisėtą, sąlygojančią jo teisių pažeidimą. Su šiais ieškovo argumentais nėra pagrindo sutikti dėl kelių priežasčių. Pirma, ieškovas neįrodė, kad sklypų ribos yra nustatytos pažeidžiant formuojant sklypus galiojusių teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta nutarties 17 pastraipoje, žemės sklypai suformuoti 1996 m. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, šiuose nuostatuose (jų 20 punkte) draudimas suformuoti žemės sklypą taip, kad sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, įtvirtintas 2008 m. gruodžio 7 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1256). Nustatant žemės sklypų ribas ginčo santykį reguliavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtinta Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodika (toliau – Metodika). Būtent pagal prie Metodikos pridėtą formą ir buvo parengtas 1996 m. rugpjūčio 25 d. ribų paženklinimo aktas. Metodikoje nebuvo įtvirtinto imperatyvaus draudimo sklypo ribą nustatyti taip, kad ji kirstų statinį. Metodikos 5.4.3 punkte buvo nurodyta, kad formuojant žemės sklypų ribas miestuose, miesteliuose ir kaimo gyvenvietėse, vadovaujamasi patvirtintais detaliaisiais planais, o kai jų nėra – pagal miesto (rajono) savivaldybės architekto pateiktas sąlygas, paliekant žemės juostas gatvės įrengimams. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 28 d. rašte (1 t., e. b. l. 78–80) patvirtino, kad atlikti kadastriniai matavimai buvo suderinti su Kauno miesto kraštovaizdžio architektu. Šios aplinkybės ieškovas neginčijo. Antra, kaip teisingai nurodoma ginčijamame sprendime, sklypo ribos yra nustatytos administraciniais aktais. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis teisės aktuose nustatyta tvarka būtų nuginčijęs (ginčijęs) šių aktų teisėtumą ir pagrįstumą. Trečia, reikšminga teisėjų kolegija pripažįsta ir tą aplinkybę, kad reikšdamas reikalavimą dėl sklypo ribų pakeitimo ieškovas neįrodė su sklypo ribų nustatymu susijusių jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Ieškovo teisės naudotis jam priklausančiais statiniais užstatyta atsakovei priklausančia žemės sklypo dalimi nėra ginčijamos. Sklypo ribas nustačius taip, kad jos sutaptų su išorinėmis statinių sienomis, ieškovas neįgytų jokių papildomų su naudojimusi statiniais susijusių teisių.

6721.

68Apibendrindama nutarties 17–20 pastraipose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo, nėra pagrindo. Dėl kelio servituto nustatymo

6922.

70Kaip matyti iš į bylą pateiktų žemės sklypų planų (1 t., e. b. l. 17, 27), šalims priklausantys žemės sklypai yra šlaite, šiaurinėje pusėje jie ribojasi su ( - ) gatve. Į bylą pateiktos nuotraukos (1 t., e. b. l. 18–20, 54–56; 2 t., e. b. l. 141) patvirtina, kad iš ( - ) gatvės tiesiai į ieškovui priklausančią valdą galima patekti laipteliais, atsakovei priklausančiame žemės sklype yra takas, nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip šaligatvis (1 t., e. b. l. 22–24, 52–53; 3 t., e. b. l. 40–45), kurį šalys anksčiau naudojo įvažiuoti automobiliais į kiemą, kurį į dvi dalis skiria sklypų riba. 2016 m. rugpjūčio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (1 t., e. b. l. 135–137, 158–166) užfiksuota šaligatviu įregistruoto statinio būklė, taip pat duomenys, kad statinio plotis per vidurį siekia apie 2,45 m. Šiame protokole, o taip pat į bylą pateiktose nuotraukose (1 t., e. b. l. 140–142, 167), 2016 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (1 t., e. b. l. 135–137) užfiksuota, kad atsakovė, sukraudama malkas, o vėliau – įrengdama tvorą, užkirto galimybę ieškovui per atsakovei priklausantį žemės sklypą patekti (įskaitant įvažiavimą automobiliu) į ieškovo valdą.

7123.

72Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti servitutą, suteikiantį teisę ieškovui naudotis atsakovei priklausančio sklypo dalimi kaip įvažiavimu į ieškovo namų valdą. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad tokiu būdu yra pažeidžiama jo teisė parkuoti automobilį prie jam priklausančios gyvenamosios patalpos, esant poreikiui sulaukti į jo namus atvykstančių specialiųjų tarnybų (greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos). Be to, ieškovo tvirtinimu, įvažiavimu buvo naudojamasi ilgą laiką. Įvertinusi ginčijamo teismo sprendimo motyvus ir į bylą surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl kelio servituto nustatymo nėra pagrindo.

7324.

74Vadovaujantis CK 4.111 straipsniu, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. CK 4.117, 4.119 straipsniuose nurodyta, kad kelio servitutu gali būti suteikiama teisė važiuoti per tarnaujantį žemės sklypą transporto priemonėms skirtu keliu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę, dėl to, siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas). Teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015, 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Reikalavimą nustatyti servitutą reiškiančiam ieškovui tenka pareiga įrodyti suvaržymų atsakovės nuosavybės teisėms taikymo būtinybę (CPK 178 straipsnis).

7525.

76Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentus, kad egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti kelio servitutą, paneigia kelios reikšmingos aplinkybės:

7711.1.

78Ieškovas turi galimybę į jam priklausančią valdą pėsčiomis patekti nesinaudodamas atsakovei priklausančiu žemės sklypu, o būtinybės į sklypą patekti automobiliu jis neįrodė. Dvi automobilių parkavimo vietos, numatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 107 punkte, gali būti įrengiamos tiek ieškovo sklypo dalyje, besiribojančioje su ( - ) gatve, tiek ir pačioje gatvėje. Galimybė stovėjimo vietas įrengti gatvėje patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2017 m. gegužės 11 d. rašte (3 t., e. b. l. 30), reglamentuojama STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 110 punkte.

7911.2.

80Nors ieškovas, ginčydamas atsakovės parengtą projektą dėl galimybės ieškovui savo sklype esančiame šlaite įsirengti garažą dviem automobiliams (3 t., e. b. l. 47), akcentuoja byloje esančiame ekspertinio tyrimo akte (4 t., e. b. l. 3–27) pateiktą išvadą, kad projektas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų tokiam statiniui, teisėjų kolegija pažymi, jog nežymūs projekte pateikti garažo ploto neatitikimai nepaneigia galimybės ieškovui parengti projektą, atitinkantį statinio ilgio ir pločio reikalavimus. Be to, tvirtindamas, kad siūlomas garažas yra arčiau gyvenamojo namo, nei STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punkte nurodyti 15 metrų, ieškovas nepateikia duomenų, kurie leistų spręsti, kad jam priklausanti stoginė, kurią ieškovas nurodo naudojantis kaip garažą ir į kurią patekti jam reikalingas servitutas, tokius reikalavimus atitinka. Ekspertinio tyrimo akte užfiksuota aplinkybė, kad pastačius garažą prie gatvės būtų apsunkintas patekimas pėsčiomis į ieškovui priklausančią valdą, yra pateikta su sąlyga, kad liktų nenugriauta ir nerekonstruota esama stoginė, kurią ieškovas nurodo naudojantis kaip garažą. Tokia eksperto ir ieškovo pozicija yra siejama ne su objektyvios galimybės įsirengti parkavimo vietą automobiliams egzistavimu, bet su siekiu ieškovui parkavimo klausimą išspręsti jam patogiausiu, mažiausių investicijų reikalaujančiu būdu.

8111.3.

82Ieškovo argumentą, kad tik esant nustatytam servitutui prie jam priklausančio namo galėtų privažiuoti specialiosios tarnybos, paneigia atsakovės į bylą pateikta schema (3 t., e. b. l. 48), kurioje užfiksuota, kad atstumas nuo ( - ) gatvės iki gyvenamojo namo nesiekia 25 m, kaip numatyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148 punkte. Be to, nei ieškovui priklausanti kiemo dalis, nei visas šalių žemės sklypų ribos padalintas kiemas neatitinka minimalių reikalavimų, keliamų gaisro gesinimo priemonėms įvažiuoti ir apsisukti (nėra aikštelės, kurios matmenys būtų 12 m x 12 m; Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.7 punktas).

8326.

84Nustačiusi, kad egzistuoja teorinė galimybė parkavimo klausimą išspręsti nenustatant servituto, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovo prašomo servituto nustatymas neužtikrintų ir šalių interesų pusiausvyros principo. Kaip matyti iš atsakovės į bylą pateiktos schemos (3 t., e. b. l. 46), 2016 m. rugpjūčio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (1 t., e. b. l. 135–137, 158–166), esamas takas, registre įregistruotas kaip šaligatvis, neatitinka ieškovo prašomo nustatyti 3,5 m kelio servituto pločio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6.1 punktu, ieškovo nurodomas įvažiavimo plotis yra minimalus leistinas pagal teisės aktus. Ši aplinkybė ne tik patvirtina atsakovės argumentą, kad šaligatvis negali būti naudojamas kaip įvažiavimas, bet ir paneigia ieškovo argumentą, jog jis siekia toliau naudotis įvažiavimu, kuriuo naudojosi ilgą laiką. Ieškovas siekia išplėsti įvažiavimo ribas atsakovės žemės sklypo sąskaita.

8527.

86Be to, kaip matyti iš ieškovo pateikto ekspertinio tyrimo akto (4 t., e. b. l. 3–27), taip pat ieškovo pateiktos schemos su aiškinamuoju raštu (2 t., e. b. l. 142–143) turinio, didžiausias išilginis automobilių privažiavimo nuolydis negali viršyti 12 proc. (STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6.2 punktas). Konstatuodamas, kad šio reikalavimo neatitiktų galimi įvažiavimai tiesiogiai į ieškovui priklausantį žemės sklypą, aktą rengęs asmuo pripažino, jog tokio reikalavimo neatitinka ir per atsakovės sklypą einantis takas (pagal atsakovės pateiktą schemą, nuolydis sudaro 21 proc., pagal ekspertiniame akte pateiktą išvadą – 16 proc.). Be to, ekspertinio tyrimo akte nurodoma, kad statmenai ( - ) gatvei projektuojami įvažiavimai į ieškovo žemės sklypą turėtų 22 proc. ir 31 proc. nuolydį. Vien iš šios išvados spręsti, kad nėra galimybės įvažiavimą įrengti įstrižai (iš šiaurės rytų į vakarus), kartu koreguojant komunikacijų ir stoginės vietą, taip išlaikant nuolydžio reikalavimus, nėra pagrindo. Nurodyta aplinkybė patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas reikalavimą nustatyti kelio servitutą grindžia patogumu, taip ignoruodamas atsakovės teises turėti apribojimais nesuvaržytą turtą.

8728.

88Vadovaudamasis ieškinio rengimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, ieškovas nurodė, kad takas nepagrįstai įregistruotas kaip šaligatvis, kadangi yra nutolęs nuo ( - ) gatvės. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis skundo argumentas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl sąlygų servitutui nustatyti nebuvimo pagrįstumo. Viena vertus, ieškovas teisės aktuose nustatyta tvarka nenuginčijo (neginčija) administracinių aktų, kuriais šaligatvis įregistruotas, teisėtumo. Kita vertus, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (ieškinio padavimo metu – 2 straipsnio 59 dalyje, šiuo metu – 2 straipsnio 66 dalyje) nurodyta, kad šaligatvis yra kelio dalis, kuri gali būti atskira nuo važiuojamosios kelio dalies. Todėl vien aplinkybė, kad prasidėdamas ties ( - ) gatve vėliau nuo jos takas atitolsta, savaime nepaneigia registre įregistruoto jo statuso teisėtumo. Be to, vertinant per ieškovo teisių ir teisėtų interesų prizmę, reikšminga ir tai, kad, kaip nurodyta nutarties 26–27 pastraipose, takas neatitinka keliui, kuriuo galėtų važiuoti transporto priemonės, keliamų reikalavimų. Tai, koks yra jo statusas (šaligatvis, takas ar pan.), nepaneigia fakto, kad takas yra skirtas į atsakovei priklausantį žemės sklypą patekti pėsčiomis.

8929.

90Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo siekį nepagrįstai suvaržyti atsakovės nuosavybės teises patvirtina ir jo pateiktoje servituto nustatymo schemoje (3 t., e. b. l. 3–4) nurodyta kelio servituto riba tarp taškų ( - ) ir ( - ). Ši riba nustatyta taip, kad ne tik užtikrintų galimybę įvažiuoti į ieškovui priklausantį žemės sklypą, bet ir nulemtų ieškovo teisę naudotis ženklia atsakovei priklausančio žemės sklypo dalimi. Ieškovas neįrodinėjo objektyvaus poreikio naudotis šia žemės sklypo dalimi, tokios apimties suvaržymų nustatymas neatitinka ne tik proporcingumo principo, bet ir CK 4.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų servituto nustatymo tikslų (normaliomis sąlygomis naudoti daiktą pagal jo paskirtį), taip pat būtinybės kelio servitutą nustatyti taip, kad jis kiek įmanoma labiau atitiktų kelio reikalavimus (CK 4.121 straipsnis).

9130.

92Būtinybę nustatyti kelio servitutą ieškovas grindė ir jo su atsakovės tėvu 1989 m. vasario 25 d. sudarytu susitarimu (3 t., e. b. l. 50–51). Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis susitarimo pasirašymo metu galiojusios redakcijos CK 168 straipsniu, sutartis buvo laikoma sudaryta tada, kai šalys reikalaujama forma tarpusavyje susitaria dėl visų esminių jos sąlygų. CK 47 straipsnio 1 dalyje, 58 straipsnio 3 dalyje, 255 straipsnio 1 dalyje, 282 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta privaloma notarinė disponavimo nekilnojamuoju turtu sutarties forma, taip pat nuostata, kad formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Dėl nurodytos priežasties vadovautis aptariamu dokumentu, kaip sukuriančiu teisines pasekmes, nėra pagrindo. Be to, kaip matyti iš susitarimo turinio, teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo įgyvendinta ne tik susitarimo sąlyga dėl leidimo ieškovui naudotis atsakovės tėvui priklausiusiu (atsakovei dabar priklausančiu) žemės sklypu įvažiavimui į ieškovui priklausantį žemės sklypą, bet ir sąlyga dėl ieškovo nuosavybės teisių į dalį ūkinio pastato ir stoginės perleidimo. Be to, kaip nurodyta nutarties 17 pastraipoje, ir 1996 m. rugpjūčio 25 d. ribų paženklinimo aktu (1 t., e. b. l. 153–154) nustatytos žemės sklypų ribos neatitiko susitarime nurodytų sąlygų, susiaurinant atsakovės tėvo žemės sklypo kraštinę, besiribojančią su ( - ) gatve taip, kad sklypų riba ieškovui priklausančią stoginę kirstų ne per pusę, bet sutaptų su šiauriniu stoginės kampu ir į atsakovės tėvui priklausantį žemės sklypą patektų vakarinis stoginės kampas. Kitaip tariant, susitarimo sąlygos neatitinka administraciniais aktais patvirtintų šalių sklypų ribų, nesuderinamos su ieškovo valia ne tik išsaugoti nuosavybės teises į ūkinį pastatą ir stoginę, bet ir įgyti nuosavybės teisę į po šiais statiniais esančią žemės sklypo dalį.

9331.

94Teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovės argumentais, kad kelio servituto nustatymas paneigtų jos ir jos šeimos narių teisę į saugią aplinką. Važiavimas transporto priemonėmis tam nepritaikytu (per siauru, statumo reikalavimų neatitinkančiu keliu) negali būti vertinamas kaip saugus (į bylą pateikti duomenys apie eksploatuojant taką kaip kelią įvykusį eismo įvykį; 4 t., e. b. l. 64). Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, žemės sklypui esant šlaite prie gatvės iškyla grėsmė atsakovės vaikams išbėgti į važiuojamąją kelio dalį. Tokia rizika ženkliai sumažėja atsakovei įsirengus tvorą, kuri ne tik atriboja šalims priklausančius žemės sklypus, bet ir atskiria atsakovės žemės sklypą nuo ( - ) gatvės.

9532.

96Apibendrindama nutarties 22–31 pastraipose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo, nėra pagrindo. Dėl servitutų, suteikiančių teisę tinkamai eksploatuoti statinius, nustatymo

9733.

98Į bylą surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui, be kitų jo namų valdoje esančių statinių, priklauso ūkinis pastatas ( - ) ir kiemo statinys – stoginė ( - ) (1 t., e. b. l. 8–9, 155). Šalių į bylą pateiktose nuotraukose (1 t., e. b. l. 18–19, 55, 164–167) užfiksuota, kad stoginė ( - ) yra su iš lentų sukaltomis sienomis. Prie 1996 m. rugpjūčio 25 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo akto pridėtoje sklypo ribų nužymėjimo schemoje (1 t., e. b. l. 154) užfiksuota, kad ieškovui priklausantis ūkinis pastatas ( - ) ribojasi su atsakovei priklausančiame žemės sklype esančiu statiniu. Šis statinys užfiksuotas ir 1948 m. darytoje žemės sklypo nuotraukoje (pažymėtas indeksu ( - )) (2 t., e. b. l. 81), padalijimo plane (2 t., e. b. l. 195), prie Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto ( - ) sprendimo Nr. ( - ), kuriuo suformuoti žemės sklypai, pridėtoje schemoje (1 t., e. b. l. 150), taip pat paties ieškovo teiktuose žemės sklypo planuose (2 t., e. b. l. 8–9, 185–186; 3 t., e. b. l. 3–4, 117), atsakovės teiktose žemės sklypo schemose (3 t., e. b. l. 46–48). Tiek atsakovės pateiktoje pastato stogo nuotraukoje (1 t., e. b. l. 56), tiek ir ieškovo pateiktose kiemo dalies nuotraukose (1 t., e. b. l. 142; 2 t., e. b. l. 140) matyti, kad tarpas tarp ieškovo ūkinio pastato ir atsakovei priklausančio gyvenamojo namo yra užstatytas atsakovei priklausančiu statiniu, besiribojančiu su ieškovui priklausančio statinio siena.

9934.

100Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovo reikalavimus nustatyti servitutus, suteikiančius teisę naudotis atsakovei priklausančio žemės sklypo dalimis prieiti prie ieškovui priklausančių statinių išorinių sienų. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad tokiu būdu yra pažeidžiama jo teisė tinkamai eksploatuoti jam priklausančius statinius. Įvertinusi ginčijamo teismo sprendimo motyvus ir į bylą surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl servitutų nustatymo nėra pagrindo.

10135.

102Vertindama ieškovo reikalavimą nustatyti servitutą, pažymėtą indeksu „( - )“ ir taškais ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ūkio pastato ( - ) eksploatavimui, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kaip išaiškinta nutarties 24 pastraipoje, servitutas nustatomas tik esant objektyviam būtinumui, jeigu jį nustatant nepažeidžiama šalių interesų pusiausvyra. CK 4.112 straipsnio 1 dalies nuostata, kad servituto turėtojui suteikiamos konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės, lemia ieškinį dėl servituto nustatymo naudotis kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu reiškiančio asmens pareigą pateikti planą (schemą), kuriame būtų nurodytas prašomas nustatyti servitutas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Būtent šiame plane pateikto servituto teisėtumo (tiek pagrindų jį nustatyti egzistavimo, tiek ir servituto turinio atitikimo šalių interesų pusiausvyros principui) klausimą sprendžia bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas.

10336.

104Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad servitutas žemės sklypui negali būti nustatytas, kadangi dalis žemės sklypo, kuria siekia naudotis ieškovas, yra užstatyta atsakovei priklausančiu statiniu. Ieškovas šią išvadą ginčija nuoroda į jo į bylą pateiktą nuotrauką (2 t., e. b. l. 140), kuri, kaip minėta nutarties 33 pastraipoje, ne tik nepaneigia, bet, kartu su kitais į bylą surinktais įrodymais (nuotraukomis ir žemės sklypų schemomis), patvirtina faktą, kad tarp ieškovui priklausančio ūkinio pastato ir atsakovei priklausančio gyvenamojo namo yra atsakovei priklausantis statinys, sienomis besiribojantis su ieškovui priklausančiu ūkiniu pastatu. Nurodytą aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kliūtimi nustatyti ieškovo nurodomo turinio servitutą.

10537.

106Vertindama ieškovo reikalavimą nustatyti servitutą, pažymėtą indeksu „( - )“ ir taškais ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), stoginės ( - ) eksploatavimui, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 punktu, stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Tai, kad ieškovas šį statinį naudoja ne pagal paskirtį (kaip pats nurodo, naudoja kaip garažą, ar, kaip matyti iš nutarties 33 pastraipoje nurodytų nuotraukų, kaip patalpą įvairiems daiktams pasidėti (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.9, 7.17 punktai)), nepaneigia teisinio statinio statuso ir nesukuria ieškovui papildomų teisių ar su statinio faktiniu naudojimu susijusių teisėtų lūkesčių. Stoginės galinė siena yra ieškovui priklausančio žemės sklypo ribose ir jai eksploatuoti servitutas nereikalingas, tokio servituto nustatyti ieškovas neprašo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl būtinybės nustatyti servitutą stoginei eksploatuoti nebuvimo, nėra pagrindo. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią CK 4.126 straipsnyje nurodyta ieškovo pareiga įrodyti, kad, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis viešpataujančiojo daikto naudoti pagal paskirtį, apima ir pareigą įrodyti, jog negalima viešpataujančiojo daikto pakeisti taip, kad nebereikėtų nustatyti servituto.

10738.

108Apibendrindama nutarties 33–37 pastraipose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl servitutų statiniams eksploatuoti nustatymo, nėra pagrindo. Dėl kiemo statinių registracijos pagrindu esančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir registracijos nekilnojamojo turto registre panaikinimo

10939.

110Kaip matyti iš į bylą pateiktų nekilnojamojo turto registro išrašų (1 t., e. b. l. 22–24, 52–53; 3 t., e. b. l. 40–45), taip pat dokumentų, kurių pagrindu buvo pakeisti registro duomenys (3 t., e. b. l. 90–94, 147–182) ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (1 t., e. b. l. 135–137, 158–166) turinio, bylos nagrinėjimo metu atsakovė prie šalims priklausančių sklypų ribos pastatė tvorą, kurią įregistravo kaip savarankišką inžinerinį statinį. Be to, atsakovės prašymo pagrindu, statiniai, kurie iki tol buvo registruoti kaip kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (šiuos statinius išvardijant), buvo įregistruoti kaip savarankiški objektai su jiems suteiktais unikaliais numeriais.

11140.

112Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti negaliojančiomis deklaracijas, kurių pagrindu padaryti pakeitimai nekilnojamojo turto registre, taip pat panaikinti registro įrašų pakeitimus. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pastatydama tvorą ir atlikdama gyvenamojo namo priklausinių registracijos duomenų pakeitimus be jo sutikimo atsakovė pažeidė jo teises. Įvertinusi ginčijamo teismo sprendimo motyvus ir į bylą surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl tvoros pastatymo, tvoros ir kitų kiemo statinių registracijos duomenų pakeitimų neteisėtumo nėra pagrindo.

11341.

114Byloje nekilo ginčo dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 105 punktu, ieškovo ginčijamos deklaracijos yra pakankamas teisinis pagrindas pakeitimams nekilnojamojo turto registre atlikti. Ieškovas nenurodė jokių procedūrinių pakeitimų registravimo trūkumų, neginčijo registro tvarkytojo veiksmų teisėtumo teisės aktuose nustatyta tvarka.

11542.

116Įvertinusi ieškovo argumentą, kad tvora buvo pastatyta ir pakeitimai registre atlikti neturint ieškovo sutikimo, teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93.7 punktu, 7 priedo 1.1 punktu, gretimo sklypo savininko sutikimas būtinas statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą). Reglamento 7 priedo 1.2 punkte taip pat nurodyta, kad sutikimas reikalingas ir tais atvejais, jei užtvara statoma prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos), jeigu užtvara dėl nurodytame punkte išvardintų tankio reikalavimų lemia sumažintą šviesos pralaidumą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodinėjo nei fakto, kad tvora pastatyta peržengiant sklypų ribas, nei aplinkybės, jog tvoros tankis atitinka reglamento reikalavimus, lemiančius pareigą gauti gretimo sklypo savininko sutikimą. Aptariamą reikalavimą ieškovas suformulavo kaip išvestinį, t. y. kaip reikalavimų dėl sklypo ribų pakeitimo ir servitutų nustatymo pasekmę. Kitaip tariant, tvoros pastatymas galėtų turėti įtakos ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų pakeistos jo žemės sklypo ribos arba nustatyti servitutai naudotis dalimi atsakovei priklausančio žemės sklypo, kuri yra atitverta tvora. Kadangi šie ieškovo reikalavimai nėra tenkinami, spręsti, kad atsakovė statydama tvorą turėjo gauti ieškovo sutikimą, nėra pagrindo.

11743.

118Ieškovui nenurodžius jokių kitų atsakovei priklausančių kiemo statinių statybos ar registracijos trūkumų, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl kiemo statinių registracijos pagrindu esančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir registracijos nekilnojamojo turto registre panaikinimo, nėra pagrindo. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

11944.

120Atmetusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12145.

122Apeliacinį skundą atmetus, sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kadangi buvo priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, jo apeliaciniame procese turėtų išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Atsakovė pateikė į bylą duomenis apie 500 Eur atstovavimo išlaidas apeliaciniame procese (4 t., e. b. l. 174), kurių suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus priteistino atlyginimo dydžio, todėl šių išlaidų atlyginimas priteisiamas atsakovei iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).

12346.

124Kadangi byla elektroninė, būtent elektronine tvarka proceso dalyviams siųsti procesiniai dokumentai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismai neturėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

125Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

126Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

127Priteisti atsakovei V. L. – V. asmens kodas ( - ) iš ieškovo G. K. L., asmens kodas ( - ) 500 Eur (penkių šimtų eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

128Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. L.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas patikslintu ieškiniu (3 t., e. b. l. 79–89) prašė: 1) atsakovės... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis... 10. 3.... 11. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (4 t., e. b. l. 49–51) atsakovė... 12. 4.... 13. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (4 t., e. b. l. 28–30) trečiasis asmuo... 14. 5.... 15. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (4 t., e. b. l. 76–77) trečiasis asmuo... 16. 6.... 17. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (3 t., e. b. l. 140–146) trečiasis... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 2 d. sprendimu (4 t., e. b.... 22. 8.... 23. Teismas konstatavo, kad į ieškovui priklausantį žemės sklypą patekti... 24. 9.... 25. Nors ieškovas pateikė duomenis, kad pastačius įvažiavimą per jam... 26. 10.... 27. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti servitutą ūkio... 28. 11.... 29. Kadangi tvorą atsakovė pastatė savo sklype, ieškovo sutikimas nebuvo... 30. 12.... 31. Teismas sprendė, kad sklypų ribos nustatytos ieškovui dalį žemės sklypo... 32. III.... 33. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 34. 13.... 35. Apeliaciniu skundu (4 t., e. b. l. 128–138) ieškovas prašo panaikinti Kauno... 36. 1.1.... 37. Vadovaujantis STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 107... 38. 1.2.... 39. Į bylą pateiktas ekspertinio tyrimo aktas patvirtina, kad įrengus... 40. 1.3.... 41. Teismo sprendime nurodytas statinys – šaligatvis – suformuotas bylos... 42. 1.4.... 43. Aplinkybė, kad naudojantis šiuo įvažiavimu įvyko eismo įvykis, nėra... 44. 1.5.... 45. Netenkindamas reikalavimo nustatyti servitutą eksploatuoti ūkinį pastatą ir... 46. 1.6.... 47. Vien ta aplinkybė, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti... 48. 1.7.... 49. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nauji statiniai –... 50. 14.... 51. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t., e. b. l. 168–172) atsakovė prašo... 52. Teisėjų kolegija... 53. IV.... 54. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 55. 15.... 56. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 57. 16.... 58. Byloje reiškiami reikalavimai dėl servitutų nustatymo, žemės sklypų ribų... 59. 17.... 60. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, ieškovui ir atsakovei nuosavybės... 61. 18.... 62. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstą atmetė... 63. 19.... 64. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje... 65. 20.... 66. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas reikalavimą nustatyti žemės sklypo... 67. 21.... 68. Apibendrindama nutarties 17–20 pastraipose nurodytas aplinkybes teisėjų... 69. 22.... 70. Kaip matyti iš į bylą pateiktų žemės sklypų planų (1 t., e. b. l. 17,... 71. 23.... 72. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstą atmetė... 73. 24.... 74. Vadovaujantis CK 4.111 straipsniu, servitutas – tai teisė į svetimą... 75. 25.... 76. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentus, kad egzistuoja objektyvi... 77. 11.1.... 78. Ieškovas turi galimybę į jam priklausančią valdą pėsčiomis patekti... 79. 11.2.... 80. Nors ieškovas, ginčydamas atsakovės parengtą projektą dėl galimybės... 81. 11.3.... 82. Ieškovo argumentą, kad tik esant nustatytam servitutui prie jam... 83. 26.... 84. Nustačiusi, kad egzistuoja teorinė galimybė parkavimo klausimą išspręsti... 85. 27.... 86. Be to, kaip matyti iš ieškovo pateikto ekspertinio tyrimo akto (4 t., e. b.... 87. 28.... 88. Vadovaudamasis ieškinio rengimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos... 89. 29.... 90. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo siekį nepagrįstai suvaržyti... 91. 30.... 92. Būtinybę nustatyti kelio servitutą ieškovas grindė ir jo su atsakovės... 93. 31.... 94. Teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovės argumentais, kad kelio servituto... 95. 32.... 96. Apibendrindama nutarties 22–31 pastraipose nurodytas aplinkybes teisėjų... 97. 33.... 98. Į bylą surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui, be kitų jo... 99. 34.... 100. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstus atmetė... 101. 35.... 102. Vertindama ieškovo reikalavimą nustatyti servitutą, pažymėtą indeksu „(... 103. 36.... 104. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad servitutas... 105. 37.... 106. Vertindama ieškovo reikalavimą nustatyti servitutą, pažymėtą indeksu „(... 107. 38.... 108. Apibendrindama nutarties 33–37 pastraipose nurodytas aplinkybes teisėjų... 109. 39.... 110. Kaip matyti iš į bylą pateiktų nekilnojamojo turto registro išrašų (1... 111. 40.... 112. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstus atmetė... 113. 41.... 114. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos... 115. 42.... 116. Įvertinusi ieškovo argumentą, kad tvora buvo pastatyta ir pakeitimai... 117. 43.... 118. Ieškovui nenurodžius jokių kitų atsakovei priklausančių kiemo statinių... 119. 44.... 120. Atmetusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 121. 45.... 122. Apeliacinį skundą atmetus, sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 123. 46.... 124. Kadangi byla elektroninė, būtent elektronine tvarka proceso dalyviams siųsti... 125. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 126. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimą palikti... 127. Priteisti atsakovei V. L. – V. asmens kodas ( - ) iš ieškovo G. K. L.,... 128. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....