Byla 3K-3-259/2014
Dėl kelio servituto nustatymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų P. G. ir D. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams P. G., D. G., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto ir kompensacijos bei nuostolių už servitutą nustatymo.

6Ieškovui nuosavybės teise priklauso 2,900 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkio pastatu, kiemo statiniais, esantys ( - ). Atsakovė D. G. 1976 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo nuosavybėn sklype Nr. 8-1 esančius pastatas. 2007 m. liepos 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi ji iš valstybės nupirko 2,83 ha žemės sklypą Nr. 8-2, o 2012 m. gegužės 22 d. – 0,69 ha žemės sklypą Nr. 8-1. Ieškovas į namų valdą patekdavo per šiuos atsakovei priklausančius žemės sklypus, nors servitutas nebuvo įformintas. Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymais buvo nustatyti 0,03 ha bei 0,05 ha kelio servitutai, kurių pagrindu ieškovas galėjo patekti į savo sklypą, tačiau šie įsakymai Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu panaikinti, nustačius, kad buvo pažeistos servituto nustatymo procedūros.

7Ieškovas prašė nustatyti kelio servitutus – 1) teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą ( - ) (kadastrinis Nr. ( - ), iki ( - ), (kad. Nr. ( - ), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S1; 2) teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą ( - ) (kad. Nr. ( - ), iki žemės sklypo ( - ) (kad. Nr. ( - ), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S2; 3) teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą ( - ) pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas VŽ; taip pat nustatyti, kad jis moka atsakovams 253,60 Lt vienkartinę išmoką kaip dėl servitutų nustatymo patirtų nuostolių atlyginimą.

8Ieškovas nurodė, kad nepavyksta susitarti su atsakovais dėl kelio servituto, nors į savo žemės sklypą jis visada patekdavo per valstybinius žemės sklypus, naudojamus atsakovų. Nenustačius servituto, būtų neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagal paskirtį.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė ieškovo prašomą servitutą per atsakovų ir valstybinės žemės sklypus, priteisė iš ieškovo atsakovams 1000 Lt vienkartinę išmoką, kaip dėl kelio servitutų nustatymo patiriamų nuostolių atlyginimą, iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

11Teismas nurodė, kad ieškovui būtina patekti prie savo valdos. Vertindamas atsakovų pateiktą siūlomų servitutų schemą, teismas sprendė, kad teoriškai ieškovas galėtų įsirengti kelią į savo sklypą pagal atsakovo siūlomą variantą, tačiau tokio kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų, prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, nes pareikalautų papildomų labai didelių išlaidų. Teismo vertinimu, ieškovo pasiūlytas servituto nustatymo variantas labiausiai atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, nes jis nuo seno eina per atsakovės sklypus, iš naujo jo nereikia įrengti, be to, kelio dalimi nuo pagrindinio kelio iki namų valdos ( - ) naudojasi patys atsakovai. Teismo nuomone, servituto nustatymas pagal ieškovo parengtą planą negali daugiau pažeisti atsakovo teisių, nes, įgydami statinius nuosavybėn, jie žinojo ir matė esamą padėtį.

12Kadangi servitutas atlygintinas, tai nesant byloje atsakovų pasiūlymo dėl kompensacijos dydžio už nustatytą servitutą teismas, atsižvelgęs į tai, kad jis nustatytas per atsakovės sklypų valdas, statinius (svirną, garažą), palei sodą, užima 817 kv. m, šioje sklypo dalyje visada buvo kelias, o atsakovai, įgydami namų valdą, išpirkdami iš valstybės sklypus, žinojo apie naudojimąsi keliu, sprendė, kad teisinga ir sąžininga priteisti iš ieškovo 1000 Lt vienkartinę išmoką už kelio servitutus.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad servitutas atsakovų nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose nustatytas dėl to, jog suteikti ieškovui teisę valdyti ir naudoti namų valdą pagal tiesioginę paskirtį, o atsakovai neribotų jo teisės patekti prie pastatų.

14Kolegija pažymėjo, kad teismas, nustatydamas servitutą pagal ieškovo pateiktą projektą, tinkamai vertino įrodymus, tyrė ne tik šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, bet ir atliko vietos apžiūrą. Tai, kad neaptartas atskirai kiekvienas įrodymas ar nurodyta aplinkybė, nedaro teismo sprendimo negaliojančio. Kolegija, įvertinusi ieškovo, atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymų konstatavo, kad šalių ginčas dėl keliuko prasidėjo 2008 metais, kai atsakovas suvertė kelią buldozeriu. Atsakovo paaiškinimai nagrinėjant administracinę bylą parodo, kad jis pripažįsta faktą, jog kelias buvo ir juo važinėjo ieškovas. Be to, Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 30 d. sprendimu atkūrus ieškovui nuosavybės teisės į 3,61 ha žemės sklypą, matuojant paveldimą žemę abrise buvo pažymėtas kelias, parengtame grąžinamo natūra žemės sklypo plane numatytas kelio servitutas per tuo metu valstybei priklausantį žemės sklypą; planas suderintas su VĮ Registrų centro Kauno filialu. Nors faktiškai servitutas neįteisintas, tačiau kolegija sutiko su teismo išvada, kad atsakovai, įsigydami statinius, žinojo apie kelią. Kolegija pažymėjo, kad kelio ribas žymi pasodintos eglutės. Dėl to nepagrįstu kolegija pripažino teiginį, kad kelio atkarpa nuo atsakovų namų valdos ieškovas pradėjo naudotis tik 2008 metais.

15Kolegija nurodė, kad administracijos rašte nurodytos aplinkybės nustatytos ne tik pagal ieškovo, bet ir žemėtvarkos darbuotojų paaiškinimus, nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, įvertintas faktines aplinkybes vietoje. Kolegija sprendė, kad neturi esminės reikšmės bylai aplinkybės apie buvusią kelio dangą, nes ji per daugelį metų keitėsi, o liudytojai apie tai nurodė pagal jiems žinomus tam tikrus laikotarpius; pažymėjo, kad teismas pasisakė dėl visų apklaustų liudytojų parodymų, nurodė, dėl kokių priežasčių kai kurių liudytojų parodymus vertino kritiškai, todėl ji su tokiu vertinimu sutiko. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad teismas servitutą nustatė pagal ieškovo pateiktą planą, tačiau vertino ir atsakovų pateiktą, pripažindamas, jog kelio įrengimas pagal atsakovų planą būtų neekonomiškas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų. Kolegija sutiko, kad ieškovo pasiūlytas servituto nustatymo variantas labiausiai atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus.

16Pasisakydama dėl kompensacijos, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas galimus atsakovų nuostolius (253,60 Lt) apskaičiavo pagal Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – Matodika), tačiau teismas šia apskaičiavimo tvarka nesivadovavo ir priteisė 1000 Lt.

17Kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad, nustačius servitutą, sumažėjo sklypo vertė – kelias per atsakovų žemę buvo daugelį metų, juo ieškovas naudojosi, todėl vertė vien dėl servituto nustatymo ir įregistravimo negali labai pasikeisti. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, siūlydamas nustatyti servitutą pagal jo siūlomą projektą, taip pat nereikalavo kompensacijos ar atlyginti nuostolius, nors tokiu atveju per atsakovų sklypus eitų netgi du keliai – vienas, kuriuo naudotųsi atsakovai iki savo namų valdos, o antras, kuriuo naudotųsi tik ieškovas.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

201. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnyje nustatytas apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Teismas nenagrinėjo faktinių ir teisinių bylos pagrindų, netyrė byloje surinktų įrodymų, netikrino, ar teisingai pirmosios instancijos teismas kvalifikavo šalių teisinius santykius dėl ieškovo reikalavimo naudotis keliu dviejuose kasatorių žemės sklypuose, kurių vienas – namų valda. Kasatoriai mano, kad teismas tik išsakė nuomonę, kurios nepagrindė faktine bylos medžiaga, įrodymų tyrimu, be to, pasisakė dėl kai kurių faktinių bylos aplinkybių, neatlikęs išsamaus jų tyrimo, taip pažeisdamas CPK 185, 263 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Išvadai, kad kelias, per kurį nustatytas servitutas, įrengtas seniai ir tik 2008 m. kasatorius išarė kelio atkarpą nuo jo sodybos iki ieškovo žemės sklypo, padaryti apeliacinės instancijos teismas vertino tik dviejų liudytojų A. L., G. O. (jo dukters ir sūnaus) parodymus ir dalimi rašytinių įrodymų, netirdama kitų bylos įrodymų (2007 m. liepos 26 d. kasatorės nuosavybės pažymėjimo į žemės sklypą ir šio sklypo plano, kuriame nebuvo pažymėta kelio servitutas žemės sandorio patvirtinimo diena; Kauno apskrities administracijos 2006 m. birželio 28 d. įsakymo, kuriuo nustatomas servitutas per kasatoriams priklausantį sklypą Nr. 8-1, patekti į jų sklypą Nr. 8-2, ir kuris neturi reikšmės ieškovo žemės sklypui Nr. 270-1; kt.). Apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl ieškovo ir kasatorių siūlomų servitutų, nepatikrino jų įrengimo sąlygų tam, kad nustatytų, kodėl didelis kaštų skirtumas: pagal ieškovo sąmatą

2165 371,80 Lt, o kasatorių – 23 800,89 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pritarė teismo išvadai, nevertindamas teismo klaidos apie kasatorių sąmatoje apskaičiuotą kelio ilgį. Ši klaida lėmė neteisingą išvadą dėl kaštų vertinimo pagal ekonomiškumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad ieškovo siūlomas servituto variantas labiausiai atitinka proporcingumo principą, vertino tik tas faktines bylos aplinkybes, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kasatorių pasiūlyto kelio servituto neracionalumą ir neekonomiškumą (vietos reljefo ypatumus, žemės sluoksnio parametrus, kelio dalį per kitų savininkų sklypus). Teismas netyrė ir nevertino nepatogumų ir sunkumų, kurių patirs kasatoriai, nes servitutas nustatytas per kasatorių namų valdos, sodo dalį, netoli gyvenamojo namo miegamojo langų, šalia vaismedžių.

222. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą teismo sprendimu, nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Kasatoriai sutinka, kad servitutas ieškovui būtinas, tačiau jis turėtų būti parinktas pagal variantą, kuris mažiausiai varžo tarnaujančiojo daikto savininko teises. Teismas nesivadovavo viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Kasatorių nuomone, ieškovo pasiūlytas servitutas maksimaliai riboja jų teisę į privatų gyvenimą, be to, mažėja jų turto vertė. Teismas ieškovo siūlomą servituto projektą laikė priimtinesniu, nes kasatorių siūlomas reikalautų labai didelių išlaidų, t. y. šias išlaidas vertino ne pagal kasatorių, o ieškovo pateiktą sąmatą. Be to, teismai išlaidas vertino pagal ieškovo metines pajamas ir neatsižvelgė į jo ir jo sutuoktinės turimą nekilnojamąjį turtą (žemes). Kasatoriai mano, kad teismai gynė išimtinai tik ieškovo interesus. Teismas išsamiai neištyrė kasatorių pateikto kelio įrengimo varianto ir padarė neteisingą išvadą, šalių pateiktuose sąmatose kelio ilgis skiriasi, todėl toks akivaizdus kelių įrengimų kainų skirtumas.

233. Kasatoriai nurodo, kad ieškovas jų nuostoliams atlyginti siekė sumokėti 253,60 Lt vienkartinę išmoką, vėliau pasiūlė 1000 Lt. Teismas sprendime konstatavo, kad kasatoriai turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jų teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau realiai nieko nesprendė, nurodydamas, jog kasatoriai nepateikė pasiūlymo dėl kompensacijos dydžio. Kadangi servitutas visada buvo kasatorių sklype, tai teismas manė, kad nepakito pagrindinė tikslinė sklypo naudojimo paskirtis, nes jie žinojo apie naudojimąsi keliu. Kasatoriai teigia priešingai, kad, pirkdami namų valdą, šių aplinkybių nežinojo, žemės sklypo plane servitutas nepažymėtas; Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. birželio 28 d. įsakymu nustatytas kelio servitutas per tuo metu naudojamą kasatorių žemę, kuris priklausė valstybei, nustatant tik teisę kasatoriams naudoti šį sklypą kaip tarnaujantįjį daiktą patekti prie namų valdos; atkuriant ieškovui nuosavybės teisę į žemės sklypą, servitutas taip pat nebuvo nustatytas. Teismo išvada dėl servituto nustatymo prieštarauja CK 4.126, 4.129 straipsnių normoms ir teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Teismas neįvertino kasatorių nuostolių dėl turto nuvertėjimo, nors byloje pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ir išvada dėl turto vertės nustačius servitutą sumažėjimo. Kasatoriai mano, kad teismai neteisingai vertino jų patirtas kelio remonto išlaidas, nes, įsigydami namų valdą, jie savo lėšomis įrengė kelią per tuo metu valstybei priklausantį sklypą ir privažiavimą prie pastatų, todėl teismas neteisingai nustatė vienkartinę išmoką.

24Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovų kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

251. Ieškovas mano, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo kiekvieną apeliacinio skundo argumentą tiek faktinių aplinkybių, tiek materialiosios teisės normų taikymo aspektu ir darė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Ieškovas nesutinka, kad teismas vertino tik tas faktines aplinkybes, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas grindė kasatorių pasiūlyto kelio servituto neracionalumą ir neekonomiškumą. Ieškovas pažymi, kad į savo sodybą patenka tik tuo keliu, dėl kurio nustatytas servitutas. Atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, plane buvo numatytas servitutas per valstybei priklausantį žemės sklypą Nr. 8-1 ir kasatoriams priklausantį žemės sklypą Nr. 8-2. Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymais buvo nustatytas servitutas, tačiau vėliau šie įsakymai teismo sprendimu panaikinti. Ieškovas nurodo faktines aplinkybes, kurios, jo manymu, pagrindžia, kad keliu buvo naudojamasi nuo seno ir ginčo dėl to nebuvo.

262. Ieškovas prašo nustatyti servitutą keliui, kurį pats įrengė ir naudojasi ne vieną dešimtmetį. Teismai tinkamai taikė ir aiškino servituto nustatymą reglamentuojančias teisės normas ir vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vertino viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyrą. Teismai pripažino, kad ieškovui kelio servitutas objektyviai būtinas. Formuojant kasatorių žemės sklypus buvo aišku, kad jame yra naudojamas kelias, todėl kasatoriai negali teigti, kad nepagrįstai varžomos jų teisės. Tai, kad kasatoriai nesutinka su teismo sprendimu, nereiškia, jog teismai servitutą nustatė atsižvelgdami į ieškovo interesus. Teismai vertino kasatorių siūlomą variantą, tačiau naujo kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų, prieštarautų ekonomiškumo kriterijams. Dabartinis kelias eina nuo senojo, kuriuo naudojasi kasatoriai, dalies, todėl pagrįstai šis variantas pripažintas labiausiai atitinkančiais abiejų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus.

273. Ieškovas pažymi, kad kasatoriai byloje neprašė nustatyti kompensacijos ar nuostolių dėl servituto. Ieškovo nuomone, teismai teisingai priteisė 1000 Lt kompensaciją. Pateikta kasatorių turto vertinimo ataskaita nemotyvuota, nepagrįsta, nenurodyti lyginamieji pavyzdžiai, todėl ji negali patvirtinti nuostolių dydžio. Ieškovas nesutiktų atlyginti nuostolių dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo (44 000 Lt), pusės kelio įrengimo išlaidų (12 000 Lt), nes tai tik patvirtintų kasatorių nesąžiningumą. Nuostolių dėl nustatyto servituto apskaičiavimo tvarką reglamentuojančioje Metodikoje nurodyta, kad nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginami už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, iškertamą mišką ir prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Dėl to nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant nuostolius pagal metodiką, už kelio servituto nustatymą kasatoriams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose mokėtina 253,60 Lt kompensacija.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl kelio servituto nustatymo sąlygų ir tvarkos

31Teisė į kelio servitutą įgyvendinama taikant bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias servituto sąvoką, turinį, nustatymo pagrindus, servituto išlaikymą, jo pasibaigimą, ir specialiąsias kelio servitutą numatančias teisės normas (pvz., CK 6.119 straipsnio 1 dalis).

32Servituto teisė – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugą, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Dėl to teismas iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis).

33CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas ir teisė į kompensaciją. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priverstinio servituto nustatymo atveju servituto nustatymo būtinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu, nes civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, kai viena šalis, įgydama naudą, turi suteikti ekvivalentinę naudai kitai šaliai, nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK ,,Naujieji Berniūnai“ v. Ž. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Netaikant šių taisyklių, negalima pasiekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto būtinumo, turi nurodyti, koks servitutas – atlygintinas ar ne – turi būti nustatytas. Tai viena esminių šios kategorijos bylų aplinkybių, kuri turi būti ištirta bylos nagrinėjimo metu. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl jo nuosavybės apribojimų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainai ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės reikmėms teisingai atlyginant ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB ,,Druskininkų vandenys ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.).

34Kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovas turi nurodyti, kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui. Tais atvejais, kai ieškinyje toks siūlymas nenurodytas, teismas gali vertinti ieškinio pareiškimą kaip ieškovo prašymą nustatyti neatlygintiną servitutą. Kai ieškovas nurodo kompensacijos dydį, o atsakovas į ieškinį atsikerta nurodydamas, kad nesutinka su servituto nustatymu, bet nepasisako dėl siūlomos kompensacijos dydžio, teismas jam suteikta nuožiūros teise gali nustatyti kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Pažymėtina, kad padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija taikoma tada, kai neįmanoma tikslai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos ar kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka dėl nustatyto servituto turtinių nuostolių; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Kompensacijos dydžiui nustatyti inter alia reikšmingi yra ir tarnaujančiojo daikto savininko patiriami nepatogumai dėl privatumo apribojimų. Tais atvejais, kai nustatant servitutą privatumo apsektas tampa reikšmingu ir yra keli galimi servituto nustatymo variantai, turi būti parenkamas toks sprendimas, kuriuo teisė į privatumą būtų ribojama mažiausiai arba būtų galima tokio ribojimo išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos

35Nr. 3K-3-419/2011).

36Nagrinėjamoje byloje ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Į šį sklypą jis patekdavo per valstybinius žemės sklypus, naudojamus kasatorių, kuriuos vėliau jie išsipirko. Ieškovas prašė nustatyti atlygintiną neterminuotą kelio servitutą transporto priemonėmis važiuoti, kuriuo būtų apribota kasatorių nuosavybė į du jų valdomus žemės sklypus ir viena kelio vieta kirstų jų namų valdą gana arti gyvenamojo namo. Teismai, konstatavę kelio servituto būtinumą, jo vietą parinko atsižvelgę į faktą, kad tuo keliu ieškovai naudojosi iki kasatoriai įsigijo sklypus, ir pripažinę kasatorių siūlomą kelio variantą, t. y. įrengti jį kitoje vietoje, neracionaliu ir neekonomišku dėl vietos reljefo ypatumų, žemės sluoksnio parametrų ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės į kelio servitutą būtinumas apima neišvengiamumą – tinkamai naudotis nuosavybe viešpataujančiojo daikto savininkas negali kitaip kaip tik naudotis tarnaujančiuoju daiktu ar jo dalimi konkrečioje vietoje (CK 4.121 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad teismai be teisinio pagrindo sureikšmino faktinį naudojimą keliu. Atsakovams įsigyjant sklypus, šis nekilnojamasis turtas nebuvo apribotas servitutais taip, kaip nustatyta įstatyme, t. y. servitutai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl šiuo atveju neturi teisinės reikšmės kasatorių žinojimas, kad ieškovai važiuos ar ne į namų valdos sklypą jų įrengtu keliu (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Faktinis naudojimas keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų.

37Teismai, nagrinėdami šalių ginčą, nustatė, kad yra galimybė įrengti kitą kelią, kuris nekirstų atsakovų namų valdos. Abi šalys pateikė teismui sąmatas naujam keliui įrengti: pagal ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą kelio įrengimas kainuotų 65 371,80 Lt, pagal kasatorių – 23 800,89 Lt. Teismai nepatikrino šalių siūlomų servituto įrengimo sąlygų, nurodydami, kad įrengti kelią kitoje vietoje neekonomiška ir neracionalu, o tai neatitiktų šalių pusiausvyros principo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių pusiausvyros principo taikymas reikšmingas teisei į servitutą įgyvendinti, tačiau turi ypatumų: tarnaujantįjį daiktą galima apriboti kuo mažiausiu būdu, o ne kaip patogu viešpataujančiojo daikto savininkui. Dėl to kelio servituto nustatymo ekonomiškumas ir racionalumas sietinas su tinkamu kompensacijos dydžio nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., Nr. 3K-3-419/2011; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB ,,Druskininkų vandenys ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009). Nustatydamas servitutą pagal ieškovo pasirinktą variantą, apeliacinės instancijos teismas iš esmės kreipė dėmesį tik į tai, kad kelio servituto parinkimas turėtų mažiausiai sąnaudų ieškovui, ir netyrė bylos duomenų, kokių sąnaudų reikia keliui įrengti, neįvertino, jog kelio servitutas nustatytas neterminuotai, o neterminuotai naudojant kelią transporto priemonėmis važiuoti atsiras kelio priežiūros išlaidų, kurios nustačius tokį servitutą iš esmės neišspręstos CK 4.114 straipsnio tvarka. Be to, teismo neįvertintas kasatorių turto vertės sumažėjimas, privatumo aspektas ir kita, nes kelias, kuriam nustatytas servitutas, eina per kasatorių namų valdos, sodo dalį, netoli gyvenamojo namo, kelio servitutas apima 817 kv. m. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuožiūra nustatytos vienkartinės 1000 Lt kompensacijos už neterminuotą servitutą negalima pripažinti teisinga tarnaujančiojo daikto savininko atžvilgiu, nes šiuo atveju nebuvo įvertinta, kokią naudą dėl tokio servituto gauna viešpataujančiojo daikto savininkas, kokios reikšmės turi tarnaujančiojo daikto savininkų teisės į privatų gyvenimą ribojimas, taip pat tai, kokių išlaidų kasatoriai jau turėjo keliui įrengti. Būtinybės nustatyti servitutą nederinimas su jo atlygintinumu, nepakankamas kelio vietos parinkimo iš kelių galimų variantų įvertinimas (vertinimas tik ekonominio naudingumo ieškovui aspektu), byloje reikšmingų aplinkybių visumos nevertinimas nustatant kompensacijos dydį ir rūšį sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas kelio servitutą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (CPK 346 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

38Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

39Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

40Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 43,20 Lt. Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

42Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti bylą šiam apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto ir kompensacijos bei nuostolių už... 6. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 2,900 ha žemės sklypas su gyvenamuoju... 7. Ieškovas prašė nustatyti kelio servitutus – 1) teisę važiuoti transporto... 8. Ieškovas nurodė, kad nepavyksta susitarti su atsakovais dėl kelio servituto,... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, kad ieškovui būtina patekti prie savo valdos. Vertindamas... 12. Kadangi servitutas atlygintinas, tai nesant byloje atsakovų pasiūlymo dėl... 13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 14. Kolegija pažymėjo, kad teismas, nustatydamas servitutą pagal ieškovo... 15. Kolegija nurodė, kad administracijos rašte nurodytos aplinkybės nustatytos... 16. Pasisakydama dėl kompensacijos, kolegija sutiko su pirmosios instancijos... 17. Kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad, nustačius servitutą,... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 20. 1. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320... 21. 65 371,80 Lt, o kasatorių – 23 800,89 Lt. Apeliacinės instancijos teismas... 22. 2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir... 23. 3. Kasatoriai nurodo, kad ieškovas jų nuostoliams atlyginti siekė sumokėti... 24. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovų kasacinį skundą... 25. 1. Ieškovas mano, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo... 26. 2. Ieškovas prašo nustatyti servitutą keliui, kurį pats įrengė ir... 27. 3. Ieškovas pažymi, kad kasatoriai byloje neprašė nustatyti kompensacijos... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl kelio servituto nustatymo sąlygų ir tvarkos... 31. Teisė į kelio servitutą įgyvendinama taikant bendrąsias teisės normas,... 32. Servituto teisė – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 33. CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo... 34. Kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovas turi nurodyti,... 35. Nr. 3K-3-419/2011).... 36. Nagrinėjamoje byloje ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir... 37. Teismai, nagrinėdami šalių ginčą, nustatė, kad yra galimybė įrengti... 38. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 39. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 40. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...