Byla e2A-865-178/2018
Dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Turto valdymo centras“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jonai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui N. Š., atsakovės atstovui D. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Re factor“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Re factor“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės ,,Re factor“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Turto valdymo centras“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 133 804,45 Eur (462 000 Lt) skolą už nesumokėtą parduoto turto kainos dalį, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 19 d. negyvenamosios patalpos (kavinės-restorano) pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovei pardavė negyvenamąją patalpą – kavinę-restoraną, esančią ( - ). Šalys susitarė, jog nurodytas turtas parduodamas už 2 200 000 Lt, prie šios sumos pridedant pridėtinės vertės mokestį – 462 000 Lt. 2013 m. lapkričio 28 d. šalys pasirašė perdavimo – priėmimo nuosavybėn aktą. Atsakovė ieškovei sumokėjo 2 200 000 Lt sumą, tačiau nesumokėjo likusios 462 000 Lt sumos, kurią ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovės.
  2. Atsakovė priešieškinyje prašo, nustačius, kad atsakovė 2014 m. gegužės 28 d. teisėtai įskaitė priešpriešinius savo ir ieškovės reikalavimus, iš ieškovės priteisti 44 711,40 Eur, arba, nustačius, kad atsakovė 2014 m. gegužės 28 d. negalėjo įskaityti priešpriešinių savo ir ieškovės reikalavimų, iš ieškovės priteisti 178 515,85 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pastatas, kuriame yra atsakovės nupirktos patalpos, yra avarinės būklės. UAB ,,Sweco Lietuva“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. techninio vertinimo ataskaita patvirtina, kad ieškovei dar 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo žinoma apie pastato avarinę būklę. Ši esminė informacija apie patalpų būklę pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį nuo atsakovės buvo nuslėpta. Pasak atsakovės, patalpų apibūdinimas, nurodytas pirkimo–pardavimo sutartyje, kaip „techniškai netvarkingos“, neatitinka realios patalpų būklės, nes pastatas tuo metu buvo avarinės būklės, jo trūkumų šalinimas įvertintas 1 047 564 Lt (303 395,51 Eur), taip pat buvo rekomenduojama nutraukti jo naudojimą. Atsakovė pasiūlė ieškovei ginčo patalpų kainą sumažinti 616 076,86 Lt suma. 2014 m. gegužės 28 d. raštu atsakovė pareiškė, kad įskaito ieškovės 133 804,45 Eur (462 000 Lt) patalpų kainos sumokėjimo reikalavimą į atsakovės 178 428,19 Eur (616 076,86 Lt) reikalavimą dėl patalpų kainos sumažinimo. Todėl atlikus įskaitymą pasibaigė atsakovės prievolė ieškovei ir lieka 44 623,74 Eur (154 076,86 Lt) atsakovės reikalavimas ieškovei. Atsakovės teigimu, dėl ginčo patalpų ir (ar) pastato trūkumų ji patyrė (patirs) 120 045,69 Eur nuostolių, susijusių su patalpų ir pastato avarinės būklės šalinimu, taip pat patyrė (patirs) 58‘470,16 Eur nuostolių, susijusių su patalpų nuomos mokesčio praradimais ir kitomis papildomomis išlaidomis. Todėl bendra atsakovės reikalavimų ieškovei suma yra 178 515,85 Eur. Atsakovė nurodė, kad yra visos įskaitymo sąlygos, tačiau, jei teismas tokių sąlygų nenustatytų, prašė priteisti iš ieškovės 178 515,85 Eur sumą.

5II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė – priteisė ieškovei iš atsakovės 133 804,45 Eur skolą ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 672 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismo vertinimu, ieškovė iš esmės tinkamai įvykdė savo pareigą ir atskleidė atsakovei pagrindinę informaciją apie ginčo pastato būklę, taip pat atsakovė neįrodė, kad turėjo apibrėžtą, galiojantį ir vykdytiną vienarūšį priešpriešinį reikalavimą ieškovei, todėl neturėjo teisinio pagrindo įskaityti priešpriešinius reikalavimus. Teismas sprendė, kad nepagrįstas ir atsakovės reikalavimas dėl nuostolių, susijusių su patalpų ir pastato avarinės būklės šalinimu, taip pat su patalpų nuomos mokesčio praradimais ir papildomomis išlaidomis, priteisimu, nes atsakovė, pirkdama ginčo patalpas, žinojo (turėjo žinoti) apie jų ir ginčo pastato būklę (jų trūkumus) ir jiems reikalingas papildomas investicijas (taip pat su tuo susijusias išlaidas). Be to, atsakovė, nesumokėjusi visos kainos už ginčo patalpas, neturėjo teisių šių patalpų perleisti valdyti kitam asmeniui(-ims) nuomos sutarties(-čių) pagrindu ir gauti iš to pajamų, todėl ir nuostolių, susijusių su negautomis pajamomis iš nuomos, atsakovė šiuo atveju negalėjo patirti. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčija likusios pirkimo pardavimo sutarties kainos dalies – 133 804,45 Eur nesumokėjimo, todėl šią sumą teismas priteisė ieškovei iš atsakovės.
  3. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas, priešingai nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatavo, kad ieškovė (pardavėja) pažeidė pareigą užtikrinti parduodamo daikto kokybę ir aptarti jo trūkumus, o žemesnės instancijos teismai, spręsdami priešingai, t. y. jog pardavėjas nepažeidė pareigos užtikrinti daikto kokybę ir aptarti daikto trūkumus ir pirkėja neturi teisės reikalauti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkėjo teisių gynimo būdo, netinkamai aiškino teisės normas. Todėl kasacinis teismas nurodė, jog spręstina dėl pirkėjos pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo, be kita ko, būtina tirti ir nustatyti faktines aplinkybes dėl išlaidų neatskleistiems daikto trūkumams šalinti dydžio.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

8

  1. Atsakovė (toliau ir - apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, nuslėpusi informaciją apie pastato avarinę būklę, iš esmės nepažeidė patalpų pardavėjo pareigų. Taip pat nepagrįstai sprendė, kad apeliantė pažeidė patalpų pirkėjos pareigas. Apeliantės teigimu, ji pastato būklės ir ginčo patalpų klausimais buvo apgauta, todėl ieškovė yra atsakinga už pažeistus apeliantės teisėtus lūkesčius ir patirtus nuostolius.
    2. Apeliantas ginčo patalpų savininku tapo 2013 m. lapkričio 28 d. pasirašius perdavimo – priėmimo aktą, todėl įgijo teisę patalpas valdyti, naudoti ir jomis disponuoti. Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino 2013 m. lapkričio 28 d. perdavimo – priėmimo nuosavybėn akto nuostatas, nes minėtas aktas apeliantei draudė perleisti nuosavybės teisę į patalpas be patalpų pardavėjo sutikimo, tačiau nedraudė jas nuomoti.
    3. Teismas nesigilino į būsimų išlaidų pastato ir patalpų remontui priteisimo klausimą bei ginčo esmę, todėl priimtas sprendimas naikintinas.
  2. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantė laisva valia pasirašytinai patvirtino, kad turėjo galimybę apžiūrėti patalpas dar prieš jų įsigijimą, o tai reiškia, kad žinojo arba privalėjo žinoti apie pastato būklę. Nė vienas sutarties punktas nėra ir nebuvo ginčijamas ar pripažintas negaliojančiu.
    2. Apeliantė neįvykdė savo pirkimo – pardavimo sutartyje numatytos prievolės, t. y. nesumokėjo dalies pirkimo kainos per sutartyje nustatytus terminus. Todėl pagrįstai ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
  3. Kaip minėta, šioje byloje yra pareikštas ieškinys ir priešieškinis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Atmetant priešieškinį dėl to, kad apeliantė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo ar, juos įskaičius, kainos ta apimtimi sumažinimo, pirmosios instancijos teismas priešieškinyje nurodytų sumų daikto trūkumams šalinimo įskaitymo/priteisimo pagrįstumo visiškai nevertino ir nepasisakė. Kasacinis teismas konstatavo ieškovės kaip pardavėjos pareigos užtikrinti daikto kokybę pažeidimą ir nurodė, jog, be kita ko, būtina tirti ir nustatyti faktines aplinkybes dėl išlaidų neatskleistiems daikto trūkumams šalinti dydžio.
  4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo nutartį, 2018 m. birželio 5 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti savo paaiškinimus dėl kasacinio teismo nutartyje nurodytų, be kita ko, byloje netirtų, todėl iš naujo tirtinų aplinkybių.
  5. Ieškovė savo pateiktuose paaiškinimuose pabrėžė, kad nesutinka su apeliantės tariamos žalos suma, teigia, kad žalos dydžio apskaičiavimai turi būti atmesti arba mažintini, nurodė, kokios sumos, ieškovės nuomone, galbūt galėtų būti priimtinos. Šiame kontekste pastebėtina, kad šios sumos itin skiriasi nuo nurodytų priešieškinyje.
  6. Apeliantė, reaguodama į 2018 m. birželio 5 d. nutartį, pateikė prašymą dėl termino rašytiniams paaiškinimams ir įrodymams pateikti pratęsimo. Jame nurodė, kad dalis priešieškinyje nurodytų kaip būsimų išlaidų ir nuostolių jau yra realiai patirta. Be to, nurodo ir pateikia įrodymus, kad 2018 m. vasario 19 d. susitarime pastato ( - ) savininkai susitarė dėl pastato bendrojo naudojimo objektų avarinės būklės likvidavimo ir patalpų rekonstravimo darbų atlikimo tvarkos, darbų organizavimas ir vykdymas pavestas UAB „Pirklių klubas“. Todėl teigia, kad reikės, kai bus gauta informacija iš UAB „Pirklių klubas“, surinkti reikalingus dokumentus, atitinkamą informaciją išanalizuoti, apibendrinti, o tam reikalingas papildomas terminas.
  7. Atsakydama į paminėtą apeliantės prašymą, ieškovė pareiškė prašymą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Be kita ko, nurodo, kad, išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme naujais aspektais, nesutikimo su priimtu sprendimu atveju prarastų teisę į apeliaciją.
  8. Žodinio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas išdėstė tokią pat poziciją (šios nutarties 13, 15 punktai). Apeliantės atstovas papildomai nurodė, kad priešieškinyje nurodytos kaip būsimos išlaidos (ar dalis jų) buvo grindžiamos tik lokalinėmis sąmatomis, faktiškai šiuo metu dalis išlaidų jau yra patirtos, t. y. būtos. Įrodymai dėl išlaidų dydžio, kurie bus papildomai pateikti, pasak apeliantės atstovo, neviršys ieškinyje nurodytų dydžių.
  9. Taigi, iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teisme klausimas dėl priešieškinyje nurodytų sumų pagrįstumo, konstatavus, jog ieškovė neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, neišnagrinėtas apskritai. Tai pasakytina ir apie apeliacinės instancijos teismo nutartį, o aptartos kasacinio teismo nutarties motyvų kontekste galima spręsti, jog apeliantė turėtų teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar jų įskaitymo į ieškinyje nurodytą reikalavimą. Tokiu atveju pagrįstų išlaidų dydžio nustatymas yra aktualus ir esminis šalių ginčo išsprendimui ne tik dėl priešieškinio, bet ir dėl ieškinio tenkinimo apimties.
  10. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau tai nepaneigia CPK įtvirtintos ribotos apeliacijos principo, t.y. nereiškia, kad apeliacinės instancijos teisme byla iš naujo nagrinėtina visiškai naujų įrodymų pagrindu iš esmės. Nagrinėjamu atveju iš pačios apeliantės paminėtos pozicijos galima spręsti, jog jos anksčiau teikti įrodymai (ar jų ženkli dalis) nėra aktualūs ginčo išsprendimui ir apeliantė nori vadovautis kitais naujai teiktinais įrodymais. Todėl akivaizdu, kad užkirtimas tam kelio ir bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka tik pagal byloje buvusias faktines aplinkybes ir įrodymus, neatitiktų nei pačios apeliantės interesų, nei šalių ginčo teisingo sprendimo apskritai. Tuo tarpu bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme remiantis jau naujai pateiktais įrodymais apie jau būtas išlaidas, net ir tuo atveju, jei priešieškinio suma dėl jų nebūtų viršyta, reikštų ne tik nagrinėjimą pagal pakeistą ieškinio pagrindą iš esmės (o jį galima keisti tik pirmosios instancijos teisme - CPK 141 str.), bet ir užkirstų kelią abiems šalims teisę į apeliaciją.
  11. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą tais atvejais, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apskųstas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, kad, jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Šiuo atveju dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog bylos esmė pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista ir pagal byloje esančius įrodymus jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės.
  12. Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tokiu atveju iš naujo nagrinėjant bylą būtų sudaryta galimybė ne tik apeliantei teikti naujus įrodymus, bet ir prielaidos teisingam viso šalių ginčo iš esmės išsprendimui.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai