Byla 1A-455-885/2019
Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda. S. A. iš A. M. priteista 6 000,00 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1 600,57 Eur proceso išlaidos. Kita S. A. ieškinio dalis atmesta

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Baltoniui, nuteistajai A. M., jos gynėjui advokatui Andriui Krištapavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. ir jos gynėjo advokato Andriaus Krištapavičiaus, ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, S. A. atstovės advokatės Agnės Paspirgėlytės apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda. S. A. iš A. M. priteista 6 000,00 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1 600,57 Eur proceso išlaidos. Kita S. A. ieškinio dalis atmesta.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

51.

6A. M. nuteista už tai, kad ji suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: ji, dirbdama UAB „G“ matininke bei veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. D., kuri 2018 m. sausio 13 d. mirė, A. D. prašymu 2015 m. rugpjūčio 27 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, UAB „G“ buveinės patalpose, esančiose ( - ), sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. 42/9121 žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ), į kurią tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis: statinių išdėstymo plane nenurodė visų kadastrinių matavimų metu žemės sklype buvusių statinių (S. A. ir A. D. priklausančių po 1/2 sklype buvusių registruotų statinių – gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir šulinio bei 4 neregistruotų pastatų), taip pat statinių kadastro duomenų byloje nurodė faktinės padėties neatitinkančius duomenis apie žemės sklype buvusių pastatų ir inžinerinio statinio – šulinio – baigtumą ir šių statinių statybos būklę, kadangi šie statiniai kadastrinių matavimų metu nebuvo visiškai sugriauti (sunaikinti), ir šią kadastrinių matavimų bylą Nr. 42/9121 perdavė A. D., kuri šią žinomai suklastotą kadastrinių matavimų bylą Nr. 42/9121 panaudojo, 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateikdama Valstybės įmonei Registrų centras. Tokiu būdu A. M. tyčia suklastojo tikrą dokumentą, kurį A. D. panaudojo, pateikdama Valstybės įmonei Registrų centras ir kurio pagrindu buvo išregistruotos nuosavybės teisės į S. A. įpėdiniams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kas lėmė tolesnes neigiamas pasekmės, t. y. buvo atimta galimybė S. A. įpėdiniams išpirkti dalį žemės sklypo.

7II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

82.

9Nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad A. M. padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

102.1.

11Gynyba neginčija fakto, kad praeityje bylai reikšmingoje vietoje stovėjo gyvenamasis namas, tačiau, kai A. D. (mirusi) prašė UAB „G“, kurioje matininke dirba A. M., atlikti nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, įvykio vietoje nematė jokio pastato, o tik statybines atliekas. Gynybos manymu, A. D., atsisakius UAB „G“ atstovui R. R. pastarosios reikalavimu atlikti kadastrinius matavimus taip, kad juose nebūtų pažymėtas nukentėjusiesiems priklausantis gyvenamasis namas, pasiryžo neteisėtiems veiksmams – imtis gyvenamojo namo griovimo darbų byloje minėta apimtimi. Šiuose gyvenamojo namo griovimo darbuose jokie A. M. veiksmai nenustatyti. A. M. atvyko teikti paslaugą į vietą po A. D. galimai neteisėtų veiksmų (turto naikinimo).

122.2.

13Skunde teigiama, kad A. M. ir A. D. siejo civiliniai teisiniai santykiai. A. D. dėl matininko paslaugų kreipėsi ne asmeniškai į A. M., tačiau į UAB „G“ direktorių M. M. parengti kadastrinių matavimų bylą pagal esamą faktinę padėtį vietoje. Gynybos įsitikinimu, teismas privalėtų surinkti pakankamai įrodymų, kad įprastinė matininkės A. M. teikiama paslauga užsakovei A. D. buvo apsimestinė, kai buvo siekiama atlikti kadastrinius matavimus ir parengti aktualiąją kadastrinę bylą ne pagal faktą nekilnojamojo turto vietoje, bet suklastojant tokią kadastrinių matavimų bylą UAB „G“ patalpose, kad šių dviejų asmenų veiksmai buvo iš anksto koordinuoti ir jie bendrininkavo.

142.3.

15Dėl nepakankamai apibrėžto įrodymų vertinimo kriterijaus teigiama, kad atvykusi A. M. į įvykio vietą, turėjo matyti ir matė dalį namo ir kitus pastatus bei statinį – šulinį, bet sąmoningai nekonstatavo jo buvimo nei jo baigtumo, kas įrodo jos kryptingą tyčinę veiklą tikslu nenurodyti šių pastatų. Pirma, neprofesionaliai vertinant nuotraukas, yra galimybė teigti, kad nuotraukoje matosi sugriautas gyvenamas namas. Antra, vertinant tas pačias nuotraukas profesionaliai, iš kvalifikuoto matininko perspektyvos, nuotraukose bus matyti tik statybinių medžiagų krūva. Nėra aišku, kodėl teismas turėjo išankstinę nuomonę ir be vidinio įsitikinimo UAB „G“ parengtą kadastrinių matavimų bylą laikė kaip savaime neteisingą, o nukentėjusiųjų savarankiškai pasamdytos bendrovės „S“ ir matininko T. S. parengtą alternatyvią kadastrinių matavimų bylą teisingą.

162.4.

17A. M. teisme įrodinėjo, kad gyvenamojo namo baigtumas pagal nekilnojamojo turto kadastro nuostatus bei UAB „S“ oficialiai parengtą nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainyną turi būti skaičiuojamas pagal vieningą formulę: vieno aukšto gyvenamųjų namų, kurių tūris yra nuo 250 iki 500 kubinių metrų, pamatų baigtumas imamas 8 proc., tuo tarpu gyvenamojo namo, esančio ( - ) tūris buvo 277 kubinių metrų, kaip tai konstatuota dar 1989 m. parengtoje kadastrinių matavimų byloje. Todėl skaičiuojant konkretaus namo baigtumą, viso namo pamatų baigtumas (8 proc.) turi būti padaugintas iš faktinio tūrio (pagal UAB „S“ matavimus - 17 kubinių metrų) ir padalintas iš buvusio gyvenamojo namo tūrio, o visą formulė turi tokią išraišką: 8x17:277 = 0,49. Suapvalinus gautą galutinį skaičių 0,49 gaunamas matematinis rodiklis absoliutus 0, kuris matininkei A. M. leido prieiti prie mokslinės išvados, kad jokio gyvenamojo namo vietoje, kur matosi tik statybinės medžiagos ir šiukšlės, nėra. Pagal šią visuotinai tarp matininkų pripažįstamą formuluotę kaltinamoji realiai nuginčijo UAB „S“ kadastrinių matavimų byloje akcentuojamą 6 proc. namo baigtumą, kadangi nėra aišku, kaip ši matininkų bendrovė su jos darbuotoju T. S. galėjo išgauti tokį rodiklį, juolab, kad ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju T. S. negalėjo atsakyti į kaltinamosios klausimus, o vengdamas tiesioginio atsakymo išsisukinėjo, aiškindamas, kad jis taikė savo kitus skaičiavimus. T. S. taip pat negalėjo nuosekliai atsakyti, kodėl parengęs visos apimties kadastrinių matavimų bylą su aprašomąja dalimi bei nuotraukomis, jis vėliau nusprendė vieną iš bylos dalių, t. y. nuotraukas sunaikinti. A. M. pagal patvirtintą metodiką ėmėsi visų veiksmų, kad būtų konstatuotas (arba nekonstatuotas) gyvenamojo namo baigtumas ir laikydamasi procedūros bei atlikusi vertinimus, pagal gautus rodiklius negalėjo konstatuoti kitokio fakto kaip tik tai, kad gyvenamasis namas neegzistuoja ir yra išregistruotinas.

182.5.

19Dėl antstolio darytų nuotraukų nurodė, kad jos neturi jokios įrodomosios vertės, kadangi antstolis I. G. įvykio vietoje fiksavo ištisai viską iš eilės: ir įregistruotus pastatus, ir neteisėtai pastatytus pastatus. Tuo labiau, savo darytas nuotraukas antstolis neaprašė, nenurodė, koks konkretus nugriautas pastatas vaizduojamas nuotraukoje ir nesilaikoma kitos elementarios nuotraukų fiksavimo vietoje procedūros. Gynybos manymu, I. G. padarytos nuotraukos negali patvirtinti ar paneigti esminio dalyko – jose nesimato gyvenamojo namo pamatų.

202.6.

21Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vienintelės kaltės formos tyčios teigiama, kad tam tikrų veiksmų atlikimas, kuris yra suprantamas kaip įprastinė matininko veikla, dar negali būti be sąlygų vertinamas kaip veikimas tyčia nusikalsti, jeigu nėra paneigiama, kad toks savo profesijos atstovas (matininkas) galėjo įrašyti tariamai klaidingus duomenis dėl neatsargumo, pavyzdžiui, dėl kompetencijos trūkumo, apsižiūrėjimo, taikytinos kitokios matavimo metodologijos ir kitų panašių subjektyviai šalutinių veiksnių. Kai nukentėjusieji atkreipė jos dėmesį į nukentėjusiųjų vertinimu A. M. tariamai neteisingai įrašytus faktus, ji geranoriškai sutiko bendradarbiauti ir pakartotinai atlikti visus kadastrinius matavimus vietoje su nukentėjusiųjų dalyvavimu. Tai reiškia, kad asmeniškai A. M. tuo metu suvokė, kad ji galimai padarė profesinę klaidą, bet nukentėjusysis nesutiko bendradarbiauti ir byloje nebuvo nustatyta, kad A. M., vykdydama įprastą savo matininkės veiklą, įrašė neteisingus duomenis ne dėl profesinio neatsargumo, bet tyčia, dėl ko jos pagrindu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

222.7.

23Dėl baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo civilinės atsakomybės nurodė, kad bylos medžiaga atskleidžia, kad ir pats nukentėjusysis po A. M. parengtos kadastrinių matavimų bylos labai gerai suvokė, kad jis gali reikšti šiai matininkei ieškinį teisme dėl tariamai neteisingai parengtos kadastrinių matavimų bylos pripažinimo neteisėta ir restitucijos taikymo – atstatyti VĮ „Registrų centras“ išregistruotus nekilnojamuosius daiktus. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas S. A. ginti savo teises civiline tvarka atsisakė, o tiksliau nepašalino teismo nustatytus trūkumus dėl ieškinio priėmimo (Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1424-213/2016, kuria teismas ieškinį laikė nepaduotu (2 t., b. l. 198)). Pasak apelianto, nukentėjusieji elgėsi visiškai neapdairiai ir nemėgino iki galo palaikyti civilinį ieškinį, o teismas į šią priešistorę neįsigilino ir nepagrįstai svarstė, kad nukentėjusiųjų teisės gali būti ginamos tik per baudžiamąjį procesą.

242.8.

25Dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodoma, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys apskritai turėtų būti atmestas visa apimtimi, nes ieškinyje nėra konkretizuota, ko nukentėjusysis reikalauja būtent iš A. M.. Civiliniame ieškinyje yra nurodoma bendra 20 000 Eur neturtinė žala tiek dėl statinių sugriovimo (A. D. neteisėti veiksmai), tiek ir dėl tariamai tos faktinės aplinkybės, kad statiniai buvo išregistruoti, ir dėl to nukentėjusysis neteko teisės išsipirkti žemės iš valstybės. Teismas neišsiaiškino, kokia reikalaujamos neturtinės žalos dalis priskirtina prie to, kad A. D. sugriovė pastatus ir kokia neturtinės žalos dalis priskirtina prie to, kad A. M. parengė kadastrinių matavimų bylą. Ir nors teismas svarstė, kad 20 000 Eur žala yra neproporcingai didelė ir ji yra mažintina iki 6 000 Eur, tačiau gynybos nuomone, teismas pradžioje privalėjo arba savo iniciatyva atskirti, arba reikalauti nukentėjusiojo patikslinti ieškinį ir labai aiškiai nurodyti, kurios neturtinės žalos dalys yra priskirtinos prie A. D. turto naikinimo veiksmų, o kurie prie A. M. tariamai neteisingai parengtos kadastrinių matavimų bylos. Ir tik nustačius atskiras reikalaujamo ieškinio dalis, teismas galėjo imtis svarstyti galimybę proporcingai mažinti ieškinio sumą.

262.

27Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo S. A. atstovė advokatė A. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajai A. M. skirti griežtesnę bausmę BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijos numatytose ribose – paskirti griežtesnės rūšies bausmę arba nubausti maksimalaus dydžio bauda; S. A. iš nuteistosios A. M. priteisti padarytą turtinę žalą 4 228 Eur už išregistruotus ir sunaikintus statinius; padidinti S. A. iš nuteistosios A. M. priteistą neturtinės žalos sumą ir priteisti visą civiliniu ieškiniu prašomą 20 000 Eur neturtinės žalos sumą; likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą; priteisti S. A. iš nuteistosios A. M. proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

283.1.

29Apeliantės manymu, A. M. paskirta bausmė yra per švelni. Matininkė A. M., kurios veiklai keliami aukšti standartai, suklastojo ir įrašė žinomai neteisingą informaciją į kadastrinių matavimų bylą, aiškiai suprasdama, kad tokie dokumentai naudojami asmenų teisėms, susijusioms su nekilnojamuoju turtu, patvirtinti ir apibrėžti. A. M. žinojo ir suprato, kad statiniai nėra sunykę, tačiau būtent tokią klaidingą informaciją tyčia įrašė į kadastrinių matavimų bylą, siekdama padėti A. D. statinius išregistruoti kaip sunykusius. Teismas nepakankamai įvertino sunkias ir nepašalinamas nusikaltimo pasekmes, ypatingą kaltinamosios kaip matininkės statusą, dėl kurio nusikalstamos veikos tiesioginiam objektui – normaliai valstybės ir savivaldybės institucijų veiklai – padaryta ypač didelė žala, ir dėl to paskyrė pernelyg švelnią bausmę.

303.2.

31Dėl 4 228 Eur turtinės žalos nepriteisimo nesutinka su teismo išvada, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp nuteistosios padaryto nusikaltimo ir apeliantui padarytos žalos, kadangi matininkė pati fiziškai statinių negriovė ir kitų sodyboje buvusių daiktų nesunaikino. A. D. pati statinių fiziškai taip pat negriovė, tik organizavo jų griovimą. A. M. prisidėjo ir to siekė kitu būdu – pašalindama teisines kliūtis sodybos sugriovimui, ir jos pagalba buvo lemiama. Policiją kviečiantys asmenys (apelianto įgaliotinė ir kiti giminaičiai) negalėjo įrodyti jokių teisių į statinius, kadangi tiek apelianto tėvo turtinės teisės į statinius, tiek patys statiniai buvo išregistruoti ir teisiniu požiūriu neegzistavo. Būtent matininkės padarytas nusikaltimas buvo lemiama priežastis, kad statinių sunaikinimas buvo pilnai įvykdytas. Apelianto tėvui S. A. (gim. ( - )) priklausė po 1/2 dalies pasinaudojant nuteistosios suklastotu dokumentu išregistruotų ir sunaikintų statinių, kurių vidutinė rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 11 d. duomenimis buvo 4 228 Eur.

323.3.

33Dėl neturtinės žalos priteisimo teigiama, kad veiksmingai ir efektyviai apginti apelianto, kaip S. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) įpėdinio, nuosavybės teises nebeįmanoma, kadangi nekilnojamas turtas yra neteisėtai sunaikintas, negrįžtamai prarasta galimybė iš valstybės išpirkti pusę žemės sklypo, kuriame stovėjo statiniai ir apelianto tėvo pastatyti nauji dar neregistruoti pastatai, ir toliau plėtoti giminės sodybą, kurią giminė puoselėjo beveik visą amžių, nuo 1930 metų. Nusikaltimas nulėmė ne bet kokios nuosavybės sunaikinimą, o dar nuo tarpukario laikų puoselėjamos giminės sodybos sunaikinimą, todėl, apelianto manymu, prašoma priteisti 20 000 Eur suma nėra per didelė, ir pagrindų ją mažinti nėra.

344. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo S. A. atstovė advokatė A. P. atsiliepime prašo patenkinti S. A. apeliacinį skundą, o nuteistosios A. M. ir jos gynėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti S. A. iš nuteistosios A. M. proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

355.

36Teismo posėdyje nuteistoji A. M. ir jos gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo S. A. atstovės advokatės apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį, kadangi jis yra teisėtas ir pagrįstas.

37II.

38Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

39Nuteistosios A. M. ir jos gynėjo A. Krištapavičiaus skundas tenkintinas iš dalies, o nukentėjusiojo, civilinio ieškovo S. A. atstovės advokatės Agnės Paspirgėlytės apeliacinis skundas atmestinas.

406.

41Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, skunduose, atsiliepime pateiktus argumentus, taip pat išklausiusi proceso dalyvių išsakytas pozicijas apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad šioje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendis, kuriuo A. M. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, keistinas sumažinant iš jos priteistiną neturtinės žalos dydį, o likusioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

42Dėl nuteistosios A. M. ir jos gynėjo A. Krištapavičiaus apeliacinio skundo

437.

44Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė, jog ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

458.

46Sprendžiant dėl A. M. kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – pačios kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, IĮ „G“ 2015 m. liepos 17 d. nebaigta sudaryti kadastrinių matavimų byla (A. D. užsakymu pradėta ir jai atsisakius paslaugų, nebuvo pabaigta), 2015 m. rugsėjo 23 d. UAB „S“ inžinieriaus T. S. sudaryta kadastrinių matavimų byla, antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, byloje esančios įvykio vietos fotonuotraukos, kita rašytinė bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.

479.

48Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) (toliau – žemės sklypas), bei jame buvusių pastatų, esančių adresu ( - ), vieno iš bendrasavininkių – A. D. – prašymu A. M. 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. 42/9121 minėtam žemės sklypui, į kurią tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis, t. y. nenurodė žemės sklype buvusių statinių bei įrašė faktinės padėties neatitinkančius duomenis, ir šią kadastrinių matavimų bylą perdavė A. D., kuri šią žinomai suklastotą kadastrinių matavimų bylą panaudojo, 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateikdama VĮ Registrų centrui, ir šios kadastrinių matavimų bylos pagrindu buvo išregistruotos nuosavybės teisės į S. A. įpėdiniams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kas lėmė jiems tolesnes neigiamas pasekmes – jiems buvo atimta galimybė išpirkti iš valstybės minėto žemės sklypo, kuriame buvo A. D. nugriauti jai ir bendrasavininkiui – mirusiajam S. A. – priklausantys pastatai ir statinys – šulinys, dalį. Kitaip vertinti skundžiamame nuosprendyje aptariamus įrodymus aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

4910.

50A. M. teigia, jog atlikdama nagrinėjamojoje vietoje kadastrinius matavimus, pagal 1989 metų minėtos namų valdos bylą buvo registruoti: tvartas, daržinė, namas ir šulinys, bet vietoje jų ji matė tik griuvenas (rastų, šiukšlių krūvas, akmenis), o kitų sklype buvusių pastatų (pirtelės, daržinės, kluono ir tvarto) ji į kadastrinių matavimų bylą neįtraukė A. D. prašymu, nes šie pastatai buvo neregistruoti. Ji sutinka, kad padarė klaidą dėl šulinio, kuris jos matavimo metu buvo uždengtas lentomis, todėl jo nematė, nors pagal savo pareigas privalėjo atidengti ir apžiūrėti. Tokius apeliantės argumentus teisėjų kolegija atmeta.

5111.

52Byloje ginčo, kad būtent A. D. (2018 m. sausio 13 d. mirusi) organizavo faktinį sodyboje esančių pastatų išgriovimą ir išardymą su kitų asmenų pagalba nėra. Byloje nustatyta, kad A. D. nuo 2015 m. rugpjūčio 22 – 23 d. sistemingai vykdė S. A. sodybos griovimo darbus iki pat 2016 m. balandžio 14 d. Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma nukentėjusiojo S. A. parodymus bei šiuos parodymus patvirtinančius rašytinius įrodymus, matyti, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija, registro Nr. 44/197928, patvirtina, kad 0,88 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), lygiomis dalimis priklausė Lietuvos Respublikai ir A. D. (išrašo 4.2 p. ir 4.3 p.), o jame esantys pastatai – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), tvartas (unikalus Nr. ( - )), daržinė (unikalus Nr. ( - )) ir šulinys (unikalus Nr. ( - )) lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, priklausė S. A. (gim. ( - ), ir A. D. (1 t., b. l. 83-89, 177-17; 2 t., b. l. 43-44), 2015 m. gegužės 26 d. S. A. (gim. ( - )) mirus paveldėjimo teisę įgijo pastarojo sūnus S. A. (nukentėjusysis), nuosavybės teisės į ½ turto (žemės sklype esančių pastatų) (5 t., b. l. 28-33). A. D. užsakymu IĮ „G“ (matininkas R. R.) 2015 m. liepos 17 d. sudarytoje kadastrinių matavimų byloje, kuri, pastarajai atsisakius paslaugų, nebuvo pabaigta (3 t., b. l. 2), nurodyta, kad matavimų dieną 2015 m. liepos 17 d. sklype buvo: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. ( - ), žymėjimas plane 1A1, tvartas, kurio unikalus Nr. ( - ), žymėjimas plane 4I1m, daržinė, kurios unikalus Nr. ( - ), žymėjimas plane 5I1m, bei kiti statiniai (šulinys) su unikaliu Nr. ( - ) (3 t., b. l. 3-8). 2015 m. rugpjūčio 27 d. A. D. prašyme, pateiktame A. M., tvirtino, jog žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), visi seni pastatai yra nugriauti, todėl prašo UAB „G“ visus šiame sklype esančius statinius sunaikinti, o VĮ Registrų centrą – išregistruoti (2 t., b. l. 78, 83). 2015 m. rugpjūčio 27 d. UAB „G“ matininkė A. M. sudarė minėtą kadastrinių matavimų bylą Nr. 42/9121, kurioje tą pačią dieną ji užfiksavo duomenis, jog gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - ), žymėjimas 1A1m, 1930 m. statybos), tvartas (unikalus Nr. ( - ), žymėjimas 4I1m, 1930 m. statybos), daržinė (unikalus Nr. ( - ), žymėjimas 5I1m, 1930 m. statybos) ir šulinys (unikalus Nr. ( - ), 1930 m. statybos), esantys ( - ), yra sunaikinti, šių pastatų baigtumo procentas – 0 proc., plotas ir tūris – 0; namo pamatų – nėra (1 t., b. l. 138-144; 2 t., b. l. 4-10).

5312.

54Ne tik iš liudytojų K. J., E. T., A. T., M. G., R. R., A. S., V. M., T. S. parodymų, bet ir antstolio I. G. 2015 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pateiktų fotonuotraukų bei iš fotonuotraukų, pridėtų prie 2015 m. rugpjūčio 24 d. E. T. pareiškimo bei pareigūnės E. G. tarnybinio pranešimo, darytų laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. (3 t., b. l. 126-133, 140-141, 151-154, 169-180), nukentėjusiojo papildomai teisiamajame posėdyje pateiktų nuotraukų iš šeimos archyvo matyti, bei apylinkės teismo vertintų, kad minėtame žemės sklype buvo nauji neregistruoti pastatai, seno namo ir senų registruotų pastatų liekanos, pamatai, šulinys; laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. situacija žemės sklype pasikeitusi nebuvo, jame aiškiai matėsi pradėtas griauti namas ir buvę pastatai. Šias aplinkybes patvirtina ir pačios kaltinamosios 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarytoje kadastrinių matavimų byloje esanti apatinė fotonuotrauka, iš kurios aiškiai matyti S. A. gyvenamojo namo pamatai, ypač nukentėjusiojo padidintoje minėtoje fotonuotraukoje (gautoje iš Registrų centro portalo, skirto matininkams, kuri buvo prisegta prie A. M. 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos kadastrinių matavimų bylos), pateiktoje teisiamajame posėdyje (5 t., b. l. 125, 133). 2015 m. rugsėjo 23 d. UAB „S“ inžinieriaus T. S. sudaryta nauja minėto žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad matavimų dieną 2015 m. rugsėjo 23 d. sklype dar buvo šie NTR registruoti pastatai: fiziškai pažeistas 1930 m. statybos gyvenamasis namas 1A1/m (17 kub. m tūrio, 43 kv. m užstatyto ploto, 6 proc. baigtumo, su betono pamatais, stogo ir sienų – nėra); fiziškai pažeistas 1930 m. statybos tvartas 4I1/m (36 kub. m tūrio, 45 kv. m užstatyto ploto, 27 proc. baigtumo, akmenbetonio pamatais, rąstų sienomis); 1930 m. statybos šulinys (15 m gylio, 1 m skersmens, 100 proc. baigtumo) ir 4 neregistruoti, todėl neatsispindėti NTR išrašuose, pastatai: fiziškai pažeistas 1989 m., statybos ūkinis pastatas 2I1/m (12 kub. m tūrio, 7 kv. m užstatyto ploto, 54 proc. baigtumo, medžio pamatų ir rąstinių sienų, be stogo ir pertvaros); fiziškai pažeistas 1969 m. statybos ūkinis pastatas 3I1/m (24 kub. m tūrio, 11 kv. m užstatyto ploto, 54 proc. baigtumo, medžio pamatų ir rąstinių sienų); fiziškai pažeistas 2000 m. statybos tvartas 6I1/m (38 kub. m tūrio, 76 kv. m užstatyto ploto, 13 proc. baigtumo, akmenbetonio pamatų, be stogo ir sienų); 2001 m. statybos kluonas 7I1/ž, 393 kub. m tūrio, 131 kv. m užstatyto ploto, 100 proc. baigtumo, akmens pamatais, medžio su karkasu sienomis, šlaitiniu stogu); 2002 m. statybos pirtis 8I1/m su priestatu 1i1/ž, 30 kub. m tūrio, 15 kv. m užstatyto ploto, 100 proc. baigtumo, akmens pamatais, šlaitiniu stogu, pirties sienos – rąstai, priestato sienos – medis su karkasu) (1 t., b. l. 145-168; 2 t., b. l. 11-34). Šie duomenys patvirtina, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad net ir A. D. toliau griaunant statinius, 2015 m. rugsėjo 23 d. sodyboje vis dar buvo likę sugriautų pastatų liekanos ir pamatai, kai kurie nevisiškai sugriauti pastatai, buvo išlikęs šulinys, kurių A. M. 2015 m. rugpjūčio 27 d. kadastrinių matavimų bylos sudarymo metu negalėjo nematyti, nors po jos atliktų kadastrinių matavimų buvo praėję beveik mėnuo.

5513.

56Nuteistoji skunde akcentuoja, kad antstolis I. G. fiksuodamas aplinkybes užfiksavo ne tik registruotus, bet visus sklype buvusius statinius ir viso sklypo faktinę padėtį, nepaneigia antstolio sudaryto 2015 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomosios reikšmės ir fakto, kad statiniai (ūkinis pastatas be dalies sienų ir pirtis) dar nebuvo sunaikinti ir šias aplinkybes patvirtina ir papildo anksčiau aptarti rašytiniai įrodymai.

5714.

58Apeliaciniame skunde manipuliuojama kadastrinių matavimų atlikimo taisyklėmis ir skaičiavimais bei teigiama, kad būtent nuteistosios sudaryta 2015 m. rugpjūčio 27 d. kadastrinių matavimų byla buvusi sudaryta tinkamai, o UAB „S“ matininko T. S. 2015 m. rugsėjo 23 d. byla remiasi klaidingais skaičiavimais ir sudaryta klaidingai. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais taip pat negali sutikti.

5915.

60Pirmosios instancijos teismas atidžiai įvertino 2016 m. kovo 22 d. NŽT raštą „Dėl įspėjimo ir įpareigojimo“, kuris gautas nukentėjusiojo atstovei pateikus skundą dėl nuteistosios A. M. sudarytos 2015 m. rugpjūčio 27 d. kadastrinių matavimų bylos. NŽT konstatavo, kad A. M. 2015 m. rugpjūčio 27 d. atlikdama statinių kadastrinius matavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.2.1 ir 58.1 papunkčių, 53 punkto ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 183 punkto reikalavimus, t. y. statinių išdėstymo plane nenurodė visų kadastrinių matavimų metu žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) buvusių statinių, taip pat statinių kadastro duomenų byloje nurodė faktinės padėties neatitinkančius duomenis apie žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) buvusių pastatų ir inžinerinio statinio – šulinio (unikalus Nr. ( - )) baigtumą ir šių statinių statybos būklę, kadangi šie statiniai kadastrinių matavimų metu nebuvo visiškai nugriauti ir įpareigojo A. M. imtis veiksmų nustatytiems teisės aktų pažeidimams pašalinti ir iki 2016 m. balandžio 18 d. informuoti apie pažeidimų pašalinimą NŽT (2 t., b. l. 81-82). Vykdydama šį nurodymą, A. M. 2016 m. balandžio 15 d. sudarė dar vieną kadastrinių matavimų bylą Nr. 42/9121, tačiau joje buvo užfiksuoti tik du minėtame žemės sklype likę neregistruoti pastatai 6I1/ž ir 7I1/m su priestatu 1i1/ž (2 t., b. l. 88-90), kadangi visi kiti registruoti mirusiojo S. A. ir A. D. pastatai ir šulinys, bei neregistruoti mirusiojo S. A. pastatai A. D. jau buvo nugriauti 2016 m. balandžio 14 d., pastarajai organizavus minėtame žemės sklype buvusių namo bei kitų statinių pamatų ir šulinio pašalinimą, pamatai buvo galutinai iškasti, o šulinys sugriautas ir užkastas. Tai patvirtina liudytojų E. T., K. J. parodymai bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2016 m. balandžio 14 d. E. T. pranešimas policijai (2 t., b. l. 170-171), ikiteisminio tyrimo metu liudytojo K. J. pateiktas 2016 m. balandžio 14 d. kelionės lapas Nr. 942360 bei 2016 m. balandžio 14 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija EKŪT Nr. 0010794, kurie patvirtina, kad tą dieną A. D. iš UAB „E“ buvo užsakiusi ekskavatorinio krautuvo darbus, kuriuos atliko K. J. (3 t., b. l. 48-49). Taigi, šie aptarti įrodymai paneigia apeliantų argumentą, kad A. M. atvyko teikti paslaugą į vietą po A. D. neteisėtų veiksmų (pastatų nugriovimo), nes, kaip minėta, griovimo darbai buvo pradėti 2015 m. rugpjūčio 22 – 23 d. ir galutinai baigti 2016 m. balandžio 14 d., o matavimai atlikti ir kadastrinių matavimų byla sudaryta 2015 m. rugpjūčio 27 d. Be to, A. M. 2016 m. kovo 22 d. NŽT rašto neskundė ir, kaip pagrįstai paminėjo apylinkės teismas, tuo pačiu A. M. pripažino padariusi minėtus pažeidimus. Nors atsiliepime į nuteistosios skundą nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad nuteistoji taip pat pateikė skundą tai pačiai matininkų priežiūros institucijai, kuri jau po 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio priėmimo nusprendė, kad skundas dėl UAB „S“ sudarytos 2015 m. rugsėjo 23 d. kadastrinių matavimų bylos yra nepagrįstas, UAB „S“ byla sudaryta teisingai ir tinkamai, tačiau apeliacinės instancijos teismui šis sprendimas nebuvo pateiktas ir nagrinėjant apeliacine tvarka bylą nei nuteistoji, nei jos gynėjas apie tai nepasisakė.

6116.

62Pati A. M. nurodė, kad matė pastatus, bet jų neįrašė A. D. prašymu, tačiau būdama specialistė privalėjo įrašyti visus nagrinėjamame žemės sklype buvusius pastatus, o neklausyti užsakovės A. D. neteisėto prašymo. Taigi, A. M., būdama matininkė, žino ir išmano, kokiu lygiu sunaikintas pastatas gali būti išregistruotas, supranta kadastrinių matavimų bylos teisinę reikšmę. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 98.5.3 punktą, daiktas laikomas sunaikintu, kai pastatas yra nugriautas, t. y. kai išardytos visos pastato konstrukcijos, išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi. Iš anksčiau aptartų įrodymų, akivaizdu, kad šiuo atveju matininkė turėjo matyti, kad pastatų ir jų konstrukcijų yra likę ženkliai daugiau, todėl išvada apie pastatų sunykimą yra aiškiai neatitinkanti tikrovės, be to ji privalėjo nurodyti visus žemės sklype buvusius pastatus ir statinius. Toks nuteistosios elgesys negalimas ir negali būti vertinamas kaip profesinis aplaidumas, o tyčinė, sąmoninga veika, tikslu įvykdyti užsakovės A. D. neteisėtą prašymą. Net, jeigu vertinus ir tai, kad A. D. iš karto neapibrėžė neteisėto savo prašymo pobūdžio (jos prašymas pateiktas A. M., kuriuo prašo UAB „G“ visus šiame sklype esančius statinius sunaikinti), tai A. M. atvykusi matuoti turėjo suprasti, kad A. D. reikalavimas nenurodyti statinių yra neteisėtas, ir turėjo atsisakyti vykdyti tokį užsakymą, kaip minėta padarė matininkas R. R., bet sąmoningai pasirinko tokį reikalavimą vis tiek įvykdyti. Todėl teisėjų kolegija A. M. argumentą, kad ji padarė tik drausminį nusižengimą, atmeta kaip nepagrįstą. Be to, NŽT A. M. papildomos drausminės priemonės (nuobaudos) dėl teisės aktų pažeidimų, atliekant statinių, nagrinėjamame žemės sklype, kadastrinius matavimus, netaikė, nes ankstesniame rašte nurodytą įpareigojimą įvykdė – sudarė naują minėtą kadastrinių matavimų bylą (2 t., b.l.193-194), kuri, kaip jau minėta, negalėjo ištaisyti padėties, kadangi pasinaudodama 2015 m. rugpjūčio 27 d. suklastota kadastrinių matavimų byla A. D. išregistravo statinius ir iki naujų A. M. kadastrinių matavimų atlikimo 2016 m. pavasarį statinius faktiškai nugriovė, pilnai išardė ir visą sklypą sulygino (2016 m. balandžio 14 d.).

6317.

64Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Aptartų A. M. veiksmų turinys rodo, kad šiuos veiksmus ji padarė suvokdama, kad daro veiką, kuri kelia pavojų BK 300 straipsnio saugomai teisinei vertybei ir norėdama taip veikti. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliantės veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

6518.

66Skunde taip pat teigiama, kad A. M. ir A. D. siejo civiliniai teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus taip pat atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalį, apsimestinio sandorio sudarymo atveju, t. y. jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Byloje nustatyta, kad A. M. dirbdama UAB „G“ matininke A. D. 2015 m. rugpjūčio 27 d. prašymo, kuriuo buvo prašoma UAB „G“ visus nagrinėjamame sklype esančius statinius sunaikinti, pagrindu atliko kadastrinius matavimus nagrinėjamame žemės sklype ir sudarė kadastrinių matavimų bylą, į kurią įrašė žinomai neteisingus duomenis, todėl jos veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto dokumento suklastojimo požymius. Šiuo atveju argumentai apie apsimestinius sandorius nesusiję, nes užsakyta paslauga buvo atlikta neteisėtu būdu, jokio kito tikrojo sandorio nėra.

6719.

68Nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusieji elgėsi visiškai neapdairiai ir nemėgino iki galo palaikyti civilinį ieškinį (nepašalinus trūkumų teismas laikė ieškinį nepaduotu), o teismas į šią priešistorę neįsigilino ir nepagrįstai svarstė, kad nukentėjusiųjų teisės gali būti ginamos tik per baudžiamąjį procesą yra visiškai nepagrįstos ir teisiškai nereikšmingos nagrinėjant baudžiamąją bylą. Civilinis procesas pradedamas ir jo eiga yra visiškai kitokia nei baudžiamojo proceso ir šie procesai nėra tarpusavyje susiję ar kažkaip įpareigojantys vienas kitą, o nukentėjusieji buvo ir yra visiškai laisvi pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdus bei priemones.

6920.

70Šiame kontekste pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais A. M. kaltę. Byloje esančių faktinių duomenų pakanka apeliantės kaltei įrodyti. Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai, kaip minėta, įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

71Dėl nukentėjusiojo, civilinio ieškovo S. A. atstovės advokatės A. P. apeliacinio skundo

7221.

73Nukentėjusiojo atstovė prašo A. M. skirti griežtesnę bausmę BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijos numatytose ribose – paskirti griežtesnės rūšies bausmę arba nubausti maksimalaus dydžio bauda; priteisti S. A. iš nuteistosios A. M. padarytą turtinę žalą 4 228 Eur už išregistruotus ir sunaikintus statinius; padidinti S. A. iš nuteistosios A. M. priteistą neturtinės žalos sumą ir priteisti visą civiliniu ieškiniu prašomą 20 000 Eur neturtinės žalos sumą; priteisti S. A. iš nuteistosios A. M. proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

74Dėl A. M. paskirtos bausmės

7522.

76Nors nukentėjusiojo S. A. atstovė prašo sugriežtinti nuteistajai paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiek parinkdamas kaltinamajai bausmės rūšį, tiek nustatydamas jos dydį, įstatymų reikalavimų nepažeidė, laikėsi BK 54 straipsnio nuostatų bei skyrė bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnyje numatytas bausmių paskirtis. Teismas tinkamai įvertino veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltės formą – padarytas vienas baigtas tyčinis nusikaltimas. Be to, šis nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Skirdamas bausmę teismas taip pat teisingai įvertino ir apeliantės asmenybę – nusikalto pirmą kartą, bausta administracine tvarka, dirba. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog A. M. pagrįstai, nepažeidžiant BK 61 straipsnio nuostatų, parinkta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, o jos dydis nustatytas žymiai mažesnis nei vidurkis baudos, kurią galima skirti už nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkto 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija), nominalaus baudos dydį skaičiuojant pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį MGL (37,66 Eur). Nors skundžiamame nuosprendyje ir nebuvo konstatuota kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupėje, tačiau šios sunkinančios aplinkybės neprašo pripažinti ir nukentėjusiojo atstovė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad griežtinti bausmę nuteistajai nėra pagrindo.

77Dėl abiejų apeliacinių skundų argumentų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

7823.

79BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Reikia pažymėti ir tai, kad pagal BPK 109 straipsnio nuostatų prasmę, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. CK 6.247 straipsnyje taip pat aiškiai nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų atsakovo veiksmų rezultatu. Todėl nustatant ar nukentėjusysis realiai patyrė turtinę žalą, reikia atsižvelgti į nusikalstama veika pažeistus pastarojo turtinius interesus bei galimybę juos atkurti.

8024.

81Išanalizavus nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo matyti, kad jį sudaro sugriautų pastatų vertė. A. M. nusikalstamais veiksmais suklastojus 2015 m. rugpjūčio 27 d. kadastrinių matavimų bylą ir ją perdavus A. D., o pastarajai pateikus VĮ Registrų centas, kurio pagrindu buvo išregistruotos nuosavybės teisės į S. A. įpėdiniams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kas lėmė tolesnes neigiamas pasekmes, t. y. buvo atimta galimybė S. A. įpėdiniams išpirkti dalį žemės sklypo. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad civilinio ieškovo prašoma priteisti iš kaltinamosios turtinė žala nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamosios padaryta nusikalstama veika – dokumento suklastojimu. Kaip minėta, ir vertinta apylinkės teismo, pastatus A. D. galėjo sunaikinti ir be jokio kaltinamosios dalyvavimo, tą faktiškai ji ir darė, kadangi pastatus griauti pradėjo 2015 m. rugpjūčio 22 – 23 dienomis, o į A. M. kreipėsi ir suklastota kadastrinių matavimų byla pastarosios buvo sudaryta 2015 m. rugpjūčio 27 d. Todėl nukentėjusysis dėl turtinės žalos padarytos jam dėl sugriautų pastatų gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

8225.

83Tačiau reikia pažymėti, kad suklastoto dokumento pagrindu negali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti jokie teisiniai santykiai. Todėl nustačius, kad A. M. sudarytos suklastotos 2015 m. rugpjūčio 27 d. kadastrinių matavimų bylos pagrindu pastatai ir nuosavybės teisės į juos buvo išregistruoti iš NTR, visi kiti dėl šių veiksmų sukurti teisiniai santykiai negali likti galioti, t. y. negali būti pateisinami nei įstatymu nei sandoriu. Tokiu būdu atkūrus nusikalstama veika pažeistus nukentėjusiojo turtinius interesus, jis galės paveldėti po jo tėvo S. A. (gim. ( - )) likusį turtą bei išsipirkti iš valstybės žemę.

8426.

85Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

8627.

87Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, konstatavo, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos, susijusios su tikro dokumento suklastojimu ir panaudojimu, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nes A. M. savo neteisėtais veiksmais sudarė sąlygas A. D. suklastotos kadastrinių matavimų bylos pagrindu išregistruoti pastatus ir taip atimti iš nukentėjusiojo galimybę paveldėti po jo tėvo S. A. (gim. ( - )) likusį turtą.

8828.

89Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog dėl A. M. neteisėtų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala nukentėjusiajam, tačiau priteisė iš jos per didelę 6000 eurų neturtinę žalą, kuri neatitinka ir vyraujančios teismų praktikos. Būtent teismų praktikoje tokio dydžio sumos yra priteisiamos už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurios sukelia ženkliai didesnius išgyvenimus ir pasekmes, kurias asmenys kartais jaučia visą likusį gyvenimą. Nors apylinkės teismas atsižvelgė į visas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone, net visų šių aplinkybių kontekste, turėjo būti priteista mažesnė neturtinė žala nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad byloje nustatyta neturtinė žala yra glaudžiai susijusi su nukentėjusiajam padaryta turtinio pobūdžio žala, kuri iš A. M. nepriteistina, nes aukščiau aptartais argumentais konstatuota, kad ji nepadarė nukentėjusiajam turtinės žalos. Ir nors A. M. atliko neteisėtus veiksmus, tačiau be neteisėto A. D. veikimo, jos atliktas dokumento suklastojimas nebūtų sukėlęs tokių pasekmių, kaip yra dabar. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju, net ir A. D. padaryta turtinė nėra neatkuriama, nes nukentėjusysis gali ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka ir kreiptis dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo iš A. D. įpėdinių. Kolegijos vertinimu, 1000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti dėl A. M. neteisėto veikimo yra pakankama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, nepažeidžia nukentėjusiojo ir nuteistosios interesų pusiausvyros.

9029.

91Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, jog nukentėjusysis atsisakė ieškinio, kuriuo bandė apginti savo teises kitoje ankstesnėje civilinėje byloje, niekaip nepaneigia jo teisės į kompensaciją šioje byloje. Taigi apylinkės teismas, iš kaltininkės priteisdamas nukentėjusiajam S. A. neturtinę žalą, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą – neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo – taikė tinkamai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2012, 2K-641/2010, 2K-83/2009, 2K-572/2007).

92Dėl proceso išlaidų atlyginimo

9330.

94Nukentėjusiojo atstovė advokatė A. P. kartu su atsiliepimu pateikė sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą apie nukentėjusiojo atstovei sumokėtus 300 Eur už teisines konsultacijas ir apeliacinio skundo bei civilinio ieškinio parengimą, prašė priteisti šias išlaidas iš nuteistosios.

9531.

96BPK 106 straipsnis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

9732.

98Prašomos priteisti išlaidos, sietinos su nukentėjusiojo atstovavimu apeliacinės instancijos teismo procese. Pripažinus pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį teisėtu (keistinas tik dalyje dėl neturtinės žalos dydžio), nukentėjusiojo atstovės skundą atmetus visiškai, nukentėjusiojo turėtos išlaidos laikomos nepagrįstomis, todėl iš nuteistosios nepriteisiamos.

9933.

100Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra keistinas, o likusioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti kitais apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

101Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

102Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo S. A. atstovės advokatės Agnės Paspirgėlytės apeliacinį skundą atmesti.

103Nuteistosios A. M. ir jos gynėjo advokato Andriaus Krištapavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

104Sumažinti iš nuteistosios A. M. nukentėjusiajam S. A. priteistą 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

105Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 5. 1.... 6. A. M. nuteista už tai, kad ji suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: ji,... 7. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 8. 2.... 9. Nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono... 10. 2.1.... 11. Gynyba neginčija fakto, kad praeityje bylai reikšmingoje vietoje stovėjo... 12. 2.2.... 13. Skunde teigiama, kad A. M. ir A. D. siejo civiliniai teisiniai santykiai. A. D.... 14. 2.3.... 15. Dėl nepakankamai apibrėžto įrodymų vertinimo kriterijaus teigiama, kad... 16. 2.4.... 17. A. M. teisme įrodinėjo, kad gyvenamojo namo baigtumas pagal nekilnojamojo... 18. 2.5.... 19. Dėl antstolio darytų nuotraukų nurodė, kad jos neturi jokios įrodomosios... 20. 2.6.... 21. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vienintelės kaltės formos... 22. 2.7.... 23. Dėl baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo civilinės atsakomybės... 24. 2.8.... 25. Dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodoma, kad nukentėjusiojo civilinis... 26. 2.... 27. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo S. A. atstovė advokatė A. P.... 28. 3.1.... 29. Apeliantės manymu, A. M. paskirta bausmė yra per švelni. Matininkė A. M.,... 30. 3.2.... 31. Dėl 4 228 Eur turtinės žalos nepriteisimo nesutinka su teismo išvada, kad... 32. 3.3.... 33. Dėl neturtinės žalos priteisimo teigiama, kad veiksmingai ir efektyviai... 34. 4. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo S. A. atstovė advokatė A. P.... 35. 5.... 36. Teismo posėdyje nuteistoji A. M. ir jos gynėjas prašė jų apeliacinį... 37. II.... 38. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 39. Nuteistosios A. M. ir jos gynėjo A. Krištapavičiaus skundas tenkintinas iš... 40. 6.... 41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos... 42. Dėl nuteistosios A. M. ir jos gynėjo A. Krištapavičiaus apeliacinio skundo... 43. 7.... 44. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu.... 45. 8.... 46. Sprendžiant dėl A. M. kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma –... 47. 9.... 48. Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr.... 49. 10.... 50. A. M. teigia, jog atlikdama nagrinėjamojoje vietoje kadastrinius matavimus,... 51. 11.... 52. Byloje ginčo, kad būtent A. D. (2018 m. sausio 13 d. mirusi) organizavo... 53. 12.... 54. Ne tik iš liudytojų K. J., E. T., A. T., M. G., R. R., A. S., V. M., T. S.... 55. 13.... 56. Nuteistoji skunde akcentuoja, kad antstolis I. G. fiksuodamas aplinkybes... 57. 14.... 58. Apeliaciniame skunde manipuliuojama kadastrinių matavimų atlikimo... 59. 15.... 60. Pirmosios instancijos teismas atidžiai įvertino 2016 m. kovo 22 d. NŽT... 61. 16.... 62. Pati A. M. nurodė, kad matė pastatus, bet jų neįrašė A. D. prašymu,... 63. 17.... 64. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko... 65. 18.... 66. Skunde taip pat teigiama, kad A. M. ir A. D. siejo civiliniai teisiniai... 67. 19.... 68. Nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusieji elgėsi... 69. 20.... 70. Šiame kontekste pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų... 71. Dėl nukentėjusiojo, civilinio ieškovo S. A. atstovės advokatės A. P.... 72. 21.... 73. Nukentėjusiojo atstovė prašo A. M. skirti griežtesnę bausmę BK 300... 74. Dėl A. M. paskirtos bausmės... 75. 22.... 76. Nors nukentėjusiojo S. A. atstovė prašo sugriežtinti nuteistajai paskirtą... 77. Dėl abiejų apeliacinių skundų argumentų dėl turtinės ir neturtinės... 78. 23.... 79. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 80. 24.... 81. Išanalizavus nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės... 82. 25.... 83. Tačiau reikia pažymėti, kad suklastoto dokumento pagrindu negali atsirasti,... 84. 26.... 85. Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 86. 27.... 87. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,... 88. 28.... 89. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai... 90. 29.... 91. Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, jog... 92. Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 93. 30.... 94. Nukentėjusiojo atstovė advokatė A. P. kartu su atsiliepimu pateikė... 95. 31.... 96. BPK 106 straipsnis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 97. 32.... 98. Prašomos priteisti išlaidos, sietinos su nukentėjusiojo atstovavimu... 99. 33.... 100. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Vilniaus regiono... 101. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 102. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo S. A. atstovės advokatės Agnės... 103. Nuteistosios A. M. ir jos gynėjo advokato Andriaus Krištapavičiaus... 104. Sumažinti iš nuteistosios A. M. nukentėjusiajam S. A. priteistą 6000 Eur... 105. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....