Byla 2-998/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (kreditorės) V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-64-154/2014 pagal ieškovės (kreditorės) V. B. netiesioginį ieškinį atsakovams „Swebank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei ir „Swedbank“, akcinei bendrovei (trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Videlena“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Atveika“) dėl 2 678 362,56 Lt nuostolių priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė (kreditorė) V. B. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (vykdomoji byla Nr.0034/14/00183) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

4Ieškovė (kreditorė) nurodė, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje bus patenkintas jos pareikštas 2 678 362,56 Lt netiesioginis ieškinys ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Videlena“ bus priteista 2 678 362,56 Lt, tai iš laiduotojų V. B., V. S. ir V. B. nebebus išieškomos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimu iš jų, kaip laiduotojų, priteistos sumos, t. y. nebebus vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00183 pagal 2014 m. vasario 18 d. vykdomąjį raštą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės (kreditorės) V. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. išieškojimo sustabdymo vykdomojoje byloje Nr.0034/14/00183, netenkino.

7Teismas, nustatęs, kad antstolio S. U. kontoroje yra priimtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. vykdomasis raštas dėl 321,36 Lt įmokų, 5873,79 Lt nuostolių, 12 947,41 Lt išlaidų, 268,40 Lt palūkanų ir 5 (penkių) procentų dydžio procesinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų V. B., V. S. ir V. B., taip pat po 194 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno išieškojimo išieškotojui „Swedbank lizingas“, UAB; nurodytos sumos iš skolininkų priteistos laidavimo sutarčių pagrindu, kuriomis jie įsipareigojo atsakyti ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB už trečiąjį asmenį UAB „Videlena“, jei jis neįvykdytų savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis; Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų V. B., V. S. ir V. B. apeliacinius skundus, 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą; nagrinėjamoje byloje ieškovė (kreditorė) pareiškusi netiesioginį ieškinį bankrutavusios UAB „Videlena“ vardu, t. y. tarp kitų šalių, dėl kito dalyko ir kitu pagrindu, kurį išnagrinėjus, teismo priimtas sprendimas neturės prejudicinės galios vykdomam sprendimui; įvertinęs tai, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi, priėjo prie išvados, jog tenkinti ieškovės (kreditorės) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra jokio pagrindo.

8Teismas pažymėjo, kad patenkinus ieškovės (kreditorės) netiesioginį ieškinį, išieškojimas pagal šį teismo sprendimą vyks pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytas procedūras, o tik tikėtinas netiesioginio ieškinio patenkinamas negali būti priežastimi stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą kitoje civilinėje byloje. Be to, teismas nurodė, kad išieškojimas vykdant sprendimą sustabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti vykdymo veiksmus arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo.

9II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Ieškovė (kreditorė) V. B. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti visiškai.

11Ieškovė (kreditorė) atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, kad atsakovai „Swedbank lizingas“, UAB ir „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) prieštaravimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškė. Ieškovė (kreditorė) mano, kad nagrinėjamu atveju būtų protinga, koncentruota ir ekonomiška sustabdyti išieškojimą vykdymo procese iki bus išnagrinėta ši byla pagal ieškovės (kreditorės) netiesioginį ieškinį, nes tokiu atveju atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB tiesiogiai galės išsireikalauti skolą iš bankrutavusios UAB „Videlena“, o ne iš laiduotojų, o laiduotojams nereiks pradėti dar vieno proceso prieš bankrutavusią UAB „Videlena“.

12Atsakovai „Swedbank lizingas“, UAB ir „Swedbank“, AB prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas pagrįstai netenkino ieškovės (kreditorės) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Atsakovai akcentavo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, kuri reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Ieškovė (kreditorė) nenurodė, kokią grėsmę teismo sprendimo šioje byloje tinkamam įvykdymui gali kelti įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo vykdymas. Atsakovai, be kita ko, pažymėjo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai nesusijusios su ieškovei (kreditorei) galbūt palankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymu.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovės (kreditorės) V. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (vykdomosios bylos Nr.0034/14/00183).

17Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė (kreditorė) pareiškusi netiesioginį ieškinį bankrutavusios UAB „Videlena“ vardu, t. y. tarp kitų šalių, dėl kito dalyko ir kitu pagrindu, kurį išnagrinėjus, teismo priimtas sprendimas neturės prejudicinės galios vykdomam teismo sprendimui, o įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi, priėjo prie išvados, jog tenkinti ieškovės (kreditorės) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra jokio pagrindo.

18Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes nagrinėjamu atveju būtų protinga, koncentruota ir ekonomiška sustabdyti išieškojimą vykdymo procese iki bus išnagrinėta byla pagal ieškovės (kreditorės) netiesioginį ieškinį, tokiu atveju atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB tiesiogiai galės išsireikalauti skolą iš bankrutavusios UAB „Videlena“, o ne iš laiduotojų, laiduotojams nereiks pradėti dar vieno proceso prieš bankrutavusią UAB „Videlena“. Šiuos apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais.

19Nesutikdamas su paminėtais apeliantės argumentais, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos turinio analizė apeliacinės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Taigi pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

20Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Išieškojimo vykdymo vykdant teismo sprendimą sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), paprastai taikytina tuo atveju, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis) ir pagal iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusioje CPK 725 straipsnio redakcijoje, kai buvo nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (nuo 2011 m. spalio 1 d. CPK 725 straipsnis neteko galios); nagrinėjamu atveju nekeliamas klausimas dėl antstolio veiksmų vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, o prašoma sustabdyti įsiteisėjusios teismo sprendimo, priimto kitoje civilinėje byloje, vykdymą. Tačiau tai nereiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs pagrįstą tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, negali taikyti aptariamos laikinosios apsaugos priemonės, nes sustabdyti išieškojimo vykdymą kiekvienu konkrečiu atveju yra teismo teisė, įvertinus taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą ir tikslingumo reikalavimus. Laikinosios apsaugos priemonės padeda užtikrinti galbūt pažeistų teisių gynybą, todėl, teismas, kiekvieną kartą spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo būtinybės, turi nustatyti, ar yra galimybė atsirasti aplinkybėms, dėl kurių, kaip minėta pirmiau, galbūt palankus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas.

21Byloje nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje yra priimtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. vykdomasis raštas dėl 321,36 Lt įmokų, 5873,79 Lt nuostolių, 12 947,41 Lt išlaidų, 268,40 Lt palūkanų ir 5 (penkių) procentų dydžio procesinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų V. B., V. S. ir V. B., taip pat po 194 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno išieškojimo išieškotojui „Swedbank lizingas“, UAB (III t., b. l. 48, 49). Paminėtos sumos iš skolininkų priteistos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2586-866/2012 laidavimo sutarčių pagrindu, kuriomis jie įsipareigojo atsakyti ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB už trečiąjį asmenį UAB „Videlena“, jei jis neįvykdytų savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis. Šis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimas, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-2586-866/2012 apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi paliktas nepakeistas (III t., b. l. 45-47). Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pareikšto netiesioginio ieškinio, ieškovė (kreditorė) siekia, kad bankrutavusiai UAB „Videlena“ būtų prisiteista 2 678 362,56 Lt žalos, kurią ji kildina iš neteisėtų atsakovų „Swebank lizingas“, UAB ir „Swedbank“, AB veiksmų, susijusių su netikslių duomenų teikimu apie bankrutavusios UAB „Videlena“ finansinę padėtį, kurie iš esmės ir sukėlė UAB „Videlena“ bankrotą (II t., b. l. 78-84).

22Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir išnagrinėjęs nagrinėjamos bylos faktinius ir teisius aspektus, taip pat įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimu nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog nagrinėjama byla (ši) nesusijusi su išnagrinėta anksčiau minėta civiline byla, t. y. antstolio vykdomas sprendimas yra priimtas tarp kitų šalių, dėl kito dalyko ir kitu pagrindu. Sutiktina su atsakovų atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (išieškojimo vykdymo procese sustabdymas) yra visiškai nesusijusios su ieškovei (kreditorei) galbūt palankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymu. Kita vertus, kaip minėta, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė (kreditorė) nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė ir neįrodė, kokią grėsmę teismo sprendimo šioje byloje tinkamam įvykdymui gali kelti įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo vykdymas, o, kaip pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, vien tik tikėtinas netiesioginio ieškinio patenkinamas negali būti priežastimi stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą kitoje civilinėje byloje (CPK 12, 178 ir 314 straipsniai). Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 ir 185 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. civilinėje byloje 3K-3-282/2012; kt.).

23Nepagrįstais apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta apeliantės argumentus, susijusius su tuo, kad nagrinėjamu atveju patenkinus netiesioginį ieškinį, atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB tiesiogiai galės išsireikalauti skolą iš bankrutavusios UAB „Videlena“, o ne iš laiduotojų, laiduotojams nereiks pradėti dar vieno proceso prieš bankrutavusią UAB „Videlena“. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, jog pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad patenkinus ieškovės (kreditorės) netiesioginį ieškinį, išieškojimas pagal šį teismo sprendimą vyks pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytas procedūras. Pastebėtina, kad pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, jeigu dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas skolingas (CK 6.76 straipsnis, 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis). Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-44/2013; kt.).

24Ištirtų ir įvertintų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių visetas apeliacinės instancijos teismui leidžia formuoti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovės (kreditorės) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (vykdomosios bylos Nr.0034/14/00183).

25Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ir / ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokių nei faktinių, nei teisinių prielaidų, todėl atskirasis skundas atmetamas.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė (kreditorė) V. B. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti... 4. Ieškovė (kreditorė) nurodė, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės... 7. Teismas, nustatęs, kad antstolio S. U. kontoroje yra priimtas vykdyti Vilniaus... 8. Teismas pažymėjo, kad patenkinus ieškovės (kreditorės) netiesioginį... 9. II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Ieškovė (kreditorė) V. B. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos... 11. Ieškovė (kreditorė) atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai... 12. Atsakovai „Swedbank lizingas“, UAB ir „Swedbank“, AB prašo atskirąjį... 13. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismo nutartis yra... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Atskirasis skundas netenkintinas.... 16. Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios... 17. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamoje... 18. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada, teigia, kad pirmosios... 19. Nesutikdamas su paminėtais apeliantės argumentais, apeliacinės instancijos... 20. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad teismo sprendimo vykdymas –... 21. Byloje nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje yra priimtas vykdyti Vilniaus... 22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir išnagrinėjęs nagrinėjamos... 23. Nepagrįstais apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta... 24. Ištirtų ir įvertintų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių visetas... 25. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 27. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą....